Byla 2A-1429-464/2013
Dėl žalos atlyginimo, tretysis asmuo T. B

1Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Romualdos Janovičienės, Dalios Kačinskienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja) ir Dainiaus Rinkevičiaus, rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo atsakovo A. G. apeliacinį skundą dėl Vilniaus m. 4-ojo apylinkės teismo 2012 m. kovo 20 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovų Policijos departamento prie Vidaus reikalų ministerijos ir Vilniaus apskrities Vyriausiojo policijos komisariato ieškinį atsakovui A. G. dėl žalos atlyginimo, tretysis asmuo T. B., ir

Nustatė

2I. Ginčo esmė

3ieškovai Policijos departamentas prie Vidaus reikalų ministerijos ir Vilniaus apskrities Vyriausiojo policijos komisariatas 2011-09-19 kreipėsi į Vilniaus m. 4-ajį apylinkės teismą su ieškiniu (b.l. 1-4), prašydami priteisti iš atsakovo A. G. Policijos departamento prie Vidaus reikalų ministerijos naudai 25 769,01 Lt nuostolių atlyginimo. Nurodė, kad atsakovas sulaikomas pasipriešino policijos pareigūnui T. B. ir jį sužalojo. Po įvykio medikai T. B. diagnozavo dešinio kelio srities sumušimą, dėl kurio šis iki 2009-01-26 buvo nedarbingas. Centrinės medicinos ekspertizės komisijos 2009-04-09 sprendimu pareigūno patirta trauma buvo priskirta prie lengvo laipsnio sveikatos sutrikdymų, todėl, vadovaujantis Vidaus tarnybos statuto 40 str. 3 d. 7 p., pareigūnui buvo išmokėta 12 mėnesių vidutinio darbo dydžio kompensacija, t.y. 25 769,01 Lt. Kadangi šią kompensaciją Policijos departamentas buvo priverstas išmokėti dėl atsakovo kaltės, konstatuotos teismo nuosprendžiui , ir jo neteisėtų veiksmų, pareigūnui išmokėta kompensacija priteistina iš atsakovo kaip ieškovo nuostoliai.

4Atsakovas A. G. atsiliepimu (b.l. 72-73) su ieškiniu nesutiko. Jo nuomone, reikalavimą reiškia netinkami ieškovai, kadangi Policijos departamentas, išmokėdamas kompensaciją trečiajam, asmeniui T. B., disponavo Lietuvos valstybės jam skirtais asignavimais, o nei vienas iš ieškovų negali atstovauti valstybės ir ginti viešą interesą. Policijos pareigūnas traumą patyrė dėl savo paties neatsargumo ir nesugebėjimo atlikti sulaikymo. Tarnybinio patikrinimo išvadoje nurodoma, kad pareigūnas susižalojo eidamas tarnybines pareigas. Todėl žalą pats sau ir turėjo atlyginti. Be to, A. G. 2009-11-10 nuosprendžiu yra nuteistas už pasipriešinimą policijos pareigūnams, tuo pačiu nuosprendžiu iš jo policijos pareigūnui T. B. priteista 340 Lt turtinės ir 7000 Lt neturtinės žalos atlyginimo, taigi pareigūnui T. B. padarytos turtinės ir neturtinės žalos dydį teismas jau nustatė ir 25 769,01 Lt kompensacijos priteisimas laikytinas nepagrįstu pareigūno praturtėjimu.

5Tretysis asmuo T. B. atsiliepimu (b.l. 77-78) su ieškovu reikalavimais sutiko.

6II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

7Vilniaus m. 4-asis apylinkės teismas 2012-03-20 sprendimu (b.l. 107-109) ieškinį patenkino iš dalies ir priteisė iš atsakovo A. G. ieškovo Policijos departamento prie Vidaus reikalų ministerijos naudai 18 429,01 Lt nuostolių, taip pat priteisė iš atsakovo A. G. į valstybės pajamas 553 Lt bylinėjimosi išlaidų.

8Teismas nurodė, jog prejudiciniai faktai dėl A. G. padaryto neatsargaus nesunkaus pareigūno T. B. sveikatos sutrikdymo nustatyti įsiteisėjusiu Vilniaus m. 4-ojo apylinkės teismo 2009-11-10 nuosprendžiu, kuriuo iš A. G. priteista 340 Lt turtinės ir 7000 Lt neturtinės žalos atlyginimo. Pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamoje praktiką 2008-11-17 nutartyje c.b. Nr. 3K-7-496/2008, preziumuojama, kad policijos pareigūnui dėl jo sveikatos sutrikdymo išmokėtas draudimo atlyginimas (kompensacija) visiškai kompensuoja žalą. Nagrinėjamu atveju byloje dalyvaujantys asmenys nurodytą prezumpciją paneigiančių įrodymų nepateikė. Nei ieškovai, nei tretysis asmuo neįrodė, kad išmokėta kompensacija yra nepakankama patirtai žalai visiškai kompensuoti, o atsakovas neįrodė, kad išmokėta kompensacija yra per didelė arba jos apskritai nereikėjo, kompensuojant pareigūno patirtą žalą. Pirmosios instancijos teismas, vadovaudamasis minėta Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartimi bei nuostata, kad jeigu valstybės lėšomis apdraustam pareigūnui išmokėta kompensacija viršija jam padarytą žalą, tai įstaiga regreso tvarka iš kalto dėl žalos asmens gali reikalauti tos kompensacijos dalies, kuria atlyginta žala, o dalis pareigūnui T. B. padarytos žalos buvo priteista (atlyginta) Vilniaus m. 4 apylinkės teismo 2009-11-10 nuosprendžiu, iš atsakovo regreso tvarka priteistinų nuostolių suma sumažino iki 18 429,01 Lt (25 769,01 Lt – 7 340 Lt).

9Teismas, priteisdamas 18 429,01 Lt dydžio nuostolius iš atsakovo, atsižvelgė į tai, kad 2009-11-10 nuosprendis buvo priimtas jau po kompensacijos išmokėjimo pareigūnui T. B., tačiau priimdamas nurodytą nuosprendį teismas į šią aplinkybę neatsižvelgė (arba ši aplinkybė nuosprendį priėmusiam teismui nebuvo žinoma). Todėl 2009-11-10 nuosprendžio pirmosios instancijos teismas nevertino kaip pagrindo konstatuoti, jog pareigūnui išmokėta kompensacija buvo per didelė (todėl teismas atlygintinos žalos dydį sumažino iki 7340 Lt) arba kad kompensacija buvo per maža (todėl teismas 2009-11-10 nuosprendžiu iš A. G. papildomai priteisė 7340 Lt žalos atlyginimo). Teismo vertinimu, žalos atlyginimo priteisimas 2009-11-10 nuosprendžiu, atsižvelgiant į tai, kad pareigūnui T. B. 2009-04-24 buvo išmokėta 25 769,01 Lt kompensacija, buvo perteklinis.

10III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimų į apeliacinį skundą argumentai

11Atsakovas A. G. 2012-04-18 apeliaciniu skundu (b.l. 111-113) prašo Vilniaus m. 4-ojo apylinkės teismo 2012-03-20 sprendimą panaikinti ir priimti naują sprendimą – ieškinį atmesti, o apeliacinį skundą nagrinėti žodinio proceso tvarka.

12Nurodo, jog pirmosios instancijos teismas klaidingai interpretavo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktiką. Šiuo atveju policininkui išmokėta kompensacija buvo kelis kartus didesnė negu jam padaryta žala. Ieškovai žinojo, kad yra pareikštas ieškinys dėl turtinės ir neturtinės žalos atlyginimo, todėl neturėjo pagrindo pareigūnui išmokėti jokios kompensacijos iki bus išnagrinėta baudžiamoji byla. Nėra aišku, kodėl pareigūnui dėl lengvo sveikatos sutrikdymo, dėl kurio jis pats dalinai kaltas, buvo išmokėta kompensacija už 12 mėnesių, o ne už 1 mėnesį. Ieškovas, išmokėdamas tokio dydžio kompensaciją, netyrė ir nesiaiškino policininko sužalojimo ir gydimosi aplinkybių bei nepateikė jokių įrodymų dėl išmokėtos kompensacijos dydžio. Teismas netinkamai vertino byloje pateiktus rašytinius įrodymus. Nuosprendis baudžiamojoje byloje patvirtina, jog policijos pareigūno patirta žala buvo įvertinta bei priteista, todėl kompensacija jam negalėjo būti mokama. Nors ieškinyje nurodyta, jog valstybė skiria lėšas ir asignavimus policijai, tačiau teismas sprendimu nuostolius priteisdamas ne valstybei, o policijai, nesirėmė jokiu teisės aktu.

13Ieškovas Vilniaus apskrities Vyriausiasis policijos komisariatas 2012-05-09 atsiliepimu (b.l. 119-123) prašo Vilniaus m. 4-ojo apylinkės teismo 2012-03-20 sprendimą palikti nepakeistą.

14Nurodo, jog pirmosios instancijos teismas, priteisdamas ieškovui sumažintą 18 429,01 Lt sumą, nepaneigė atsakovo pareigos atlyginti žalą, kurią patyrė policijos departamentas skirdamas 25 769,01 Lt kompensacijai išmokėti. Žalos dydis buvo paskaičiuotas vadovaujantis Vidaus tarnybos statuto nuostatomis, numatančiomis, jog lengvo sveikatos sutrikdymo atveju mokama 12 mėnesių vidutinio darbo užmokesčio dydžio kompensacija.

15Ieškovas Policijos departamentas prie Vidaus reikalų ministerijos 2012-05-07 atsiliepimu (b.l. 126-128) prašo Vilniaus m. 4-ojo apylinkės teismo 2012-03-20 sprendimą palikti nepakeistą.

16Nurodo, jog Vidaus tarnybos statuto numatyto dydžio kompensacija pareigūnui buvo išmokėta vadovaujantis Centrinės medicininės ekspertizės komisijos išvada, darbovietėje surašytu įvykio aktu.

17IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

18Į apelianto prašymą nagrinėti bylą žodinio proceso tvarka kolegija neatsižvelgia, tokie prašymai apeliacinės instancijos teismo nesaisto, o kolegija žodinio šios bylos nagrinėjimo būtinumo nenustatė (CPK 322 str.).

19Apeliacinis skundas atmestinas.

20Apeliacinio proceso paskirtis patikrinti pirmosios instancijos teismo procesinį sprendimą teisėtumo bei pagrįstumo aspektais. Apeliantas savo apeliaciniame skunde kelia trečiajam asmeniui padarytos žalos nustatymo, materialinės teisės normų, reglamentuojančių žalos atlyginimą ir kompensacijos mokėjimą, netinkamo aiškinimo bei netinkamo teisminės praktikos taikymo nagrinėjamam ginčui spręsti klausimus. Dėl tokių skundo argumentų teisėjų kolegija ir pasisako (CPK 320 str. 1 d.).

21Nustatyta, kad apeliantas Vilniaus m. 4-ojo apylinkės teismo 2009-11-10 nuosprendžiu yra pripažintas kaltu už pasipriešinimą valstybės tarnautojams bei pareigūno sveikatos sutrikdymą dėl neatsargumo (b.b. Nr. 1-144-816/2009). Minėtu nuosprendžiu konstatuotas nesunkus trečiojo asmens T. B. sveikatos sutrikdymas, jam iš apelianto priteista 340 Lt turtinės ir 7000 Lt neturtinės žalos atlyginimo, kurią pirmosios instancijos teismas įskaitė į kompensacijos sumą, teismo nuosprendžiu priteistos žalos dydžiu sumažinęs tenkintiną ieškinio dalį. Apelianto teigimu, teisės į nuostolių atlyginimą šioje civilinėje byloje ieškovai neturi, kadangi žalos klausimas buvo visiškai išspręstas šiuo įsiteisėjusiu nuosprendžiu. Kolegija su tokiais skundo argumentais negali sutikti.

22Civilinės atsakomybės, kaip turtinės prievolės, kylančios iš delikto, pagrindinė funkcija ir paskirtis – visiškai kompensuoti nukentėjusiajai šaliai patirtą žalą (CK 6.263 str., 6.251 str.). CK 6.263 str. 3 d. nustatyta, kad įstatymų numatytais atvejais asmuo privalo atlyginti ir dėl kito asmens veiksmų atsiradusią žalą. Žalos atlyginimo sveikatos sužalojimo atveju reglamentuoja CK 6.283 str., tačiau ir šioje teisės normoje yra numatyta išlyga, kad minėtas straipsnis taikomas tuomet, kai nukentėjęs asmuo nėra apdraustas socialiniu draudimu nuo nelaimingų atsitikimų darbe. Socialinio draudimo išmokos, mokamos sveikatos sužalojimo atveju, yra įskaitomos į atlygintinos žalos dydį, o draudimo išmokas išmokėjusios socialinio draudimo įstaigos įgyja regreso teisę į žalą padariusį asmenį. Taip pat įstatymų leidėjas yra įtvirtinęs taisyklę, kad kito asmens padarytą žalą atlyginęs asmuo turi į padariusį žalą asmenį regreso (atgręžtinio reikalavimo) teisę tokio dydžio, kiek yra sumokėjęs žalos atlyginimo, jeigu įstatymai nenustato kitokio jos dydžio (CK 280 str. 1 d.). Reikalavimas regreso tvarka kitam asmeniui taip pat gali pereiti ir pagal subrogacijos institutą (CK 6.111 str., 6.114 str. 5 p.).

23Nurodytų teisės normų kontekste pirmiausiai išanalizuotinos aplinkybės, susijusios su 25 769,01 Lt išmokos (kompensacija pareigūnui už jo sužalojimą tarnybos metu) sumokėjimo trečiajam asmeniui pagrįstumu, kadangi apeliantas tvirtina tokiam mokėjimui nebuvus teisinio pagrindo. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas civilinėje byloje Nr. 3K-7-496/2008, kurios išaiškinimais visiškai pagrįstai vadovavosi ir pirmosios instancijos teismas, yra konstatavęs, kad dėl įvairių veiksnių, pavyzdžiui, valstybės socialinės funkcijos įgyvendinimo, suteikiant visuomenės nariams būtinas ekonomines, socialines priemones, taip pat civilinės atsakomybės taikymo proceso trukmės ir galimybių tam tikrais atvejais pasiekti jos tikslų nebuvimo (atsakovui esant nemokiam), padaryta žala gali būti kompensuojama ne tik civilinės atsakomybės institutu, bet ir alternatyviais žalos kompensavimo būdais. Vienas tokių teisėtų alternatyvių žalos atlyginimo būdų yra žalos kompensavimas iš valstybės biudžeto lėšų pagal 2003-04-29 įstatymu Nr. IX–1538 patvirtinto Vidaus tarnybos statuto 40 str. 3 d. 6 p. bei Vyriausybės 1991-12-05 nutarimu Nr. 530 patvirtintas Asmenų draudimo valstybės lėšomis ir kompensacijų mokėjimo juos sužeidus ar jiems žuvus ryšium su tarnyba sąlygas. Pastarojo nutarimo 1.1. p. nurodyta, kad valstybės lėšomis gyvybės ir sveikatos socialiniu draudimu visam tarnybos laikui yra draudžiami Vidaus reikalų ministerijos, policijos ir kitų vidaus reikalų statutinių įstaigų pareigūnai. Kadangi nagrinėjamos civilinės bylos ir minėtos kasacinio teismo bylos Nr. 3K-7-496/2008 faktinės aplinkybės iš esmės yra panašios, pirmosios instancijos teismas pagrįstai šia išplėstinės teisėjų kolegijos nutartimi rėmėsi kaip precedentine ir tinkamai suprato bei taikė joje pateiktus išaiškinimus. Rėmimasis precedentais yra vienodos (nuoseklios, neprieštaringos) teismų praktikos, kartu ir Konstitucijoje įtvirtinto teisingumo principo, įgyvendinimo sąlyga. Todėl teismų precedentai, kurie ir formuojami tikslu suvienodinti teismų praktiką, negali būti nemotyvuotai ignoruojami. Pažymėtina, kad naujesnių precedentų, kuriais būtų pakeistas minėtas precedentas, nėra.

24Taigi darytina išvada, kad žalos kompensavimas alternatyviuoju būdu – išmokant sužalotam tarnybos metu pareigūnui atitinkamo dydžio kompensaciją iš valstybės biudžeto lėšų, neprieštaravo įstatymu nustatytai tvarkai, o apelianto interpretacijos, susijusios su nepagrįstu trečiojo asmens praturtėjimu ar siekiu praturtėti, su galutinio žalos dydžio nustatymu išimtinai tik teismo nuosprendžiu, atmestinos kaip teisiškai nepagrįstos. Teismo nuosprendžiu (ar sprendimu) nustatytos žalos dydis negali paneigti asmens teisės gauti įstatymu jam garantuojamos kompensacijos. Kompensacijos nustatymo ir mokėjimo tvarka nebuvo pažeista (b.l. 8-11, 12, 13, 16-17, 30-37), o jos mokėjimo principus bei dydį šiuo atveju nustato teisės aktai, suteikdami ieškovui ir tam tikrą diskreciją, kuria jis ir pasinaudojo, priimdamas 2009-04-23 įsakymą dėl išmokos dydžio nustatymo (b.l. 12). Priešingai apelianto skundo teiginiams, į bylą yra pateikti ir įrodymai, susiję su kompensacijos apskaičiavimu bei išmokėjimu trečiajam asmeniui T. B. (b.l. 7, 14-15, 38). Kadangi skundžiamu sprendimu buvo atlikta užskaita priteistos nuosprendžiu žalos suma, trečiajam asmeniui nebuvo išmokėta didesnė, nei galima pagal teisės aktus, žalos atlyginimo kompensacija. Pažymėtina ir tai, kad kompensacijos dydžio pagrįstumo jokiomis įrodinėjimo priemonėmis, išskyrus žalos tapatinimą su nuosprendyje nustatytu jos dydžiu, apeliantas iš esmės neginčijo, nors tokioje situacijoje būtent jam tenka ši pareiga (CPK 12 str., 178 str.). Civilinė atsakomybė atsirado dėl jo veiksmų nepaklusus teisėtiems policijos darbuotojo reikalavimams, neįvykdžius įstatymuose nustatytos pareigos (CK 6.246 str. 1 d., Policijos veiklos įstatymo 16 str. 2 d.). Dėl to jis yra atsakingas už pasekmes, atsiradusias sužalojus policijos pareigūną, tokias pasekmes, t.y. kad jam specialiųjų įstatymų pagrindu gali atsirasti pareiga atlyginti žalą, jis turėjo numatyti. Byloje taip pat neįrodinėtos ir įstatyminės prielaidos žalos atlyginimui sumažinti (CK 6.251 str. ir 6.282 str.).

25Kolegija taip pat negali sutikti ir su skundo argumentais, kad Policijos departamentas prie Vidaus reikalų ministerijos yra netinkamas subjektas reikšti apeliantui subrogacinį reikalavimą. Ieškovas, reikšdamas šį reikalavimą, prašė taikyti tik jo paties nuostolių, patirtų kompensavus trečiajam asmeniui žalą (patyrus konkrečių išlaidų), atlyginimo institutą. Jis nepareiškė ieškinio gindamas viešąjį interesą ir neprašė atlyginti žalos valstybei bei jos neteisėtai neatstovavo, kaip visiškai nepagrįstai tvirtinama apelianto atsikirtimuose į ieškinį ir apeliaciniame skunde. Ieškovo reikalavimo teisė atsiranda pagal Asmenų draudimo valstybės lėšomis sąlygų 26 p., nurodantį, kad įstaigos, išmokėjusios draudimo sumas ir kompensacijas, įgyja reikalavimo (regreso) teisę į žalą padariusius juridinius ir fizinius asmenis CK nustatyta tvarka. Kolegija jau įvardijo konkrečias materialinės teisės normas, reguliuojančias regreso teisę (CK 6.114 str., 6.280 str.). Aiškindama minėtų teisės normų taikymą, ir išplėstinė kasacinio teismo teisėjų kolegija savo precedentinėje 2008-11-17 nutartyje, priimtoje civilinėje byloje Nr. 3K-7-496/2008, nurodė, kad ši valstybės įstaiga turi regreso teisę į žalą padariusį asmenį sužalotam pareigūnui atlygintos žalos dydžiu.

26Teisėjų kolegija pripažįsta, kad apeliacinio skundo argumentai skundžiamo teismo sprendimo nepagrįstumo ar neteisėtumo nepatvirtina, teisinių prielaidų jo panaikinimui nenustatyta.

27Vadovaudamasi CPK 325 str., 326 str. 1 d. 1 p., kolegija

Nutarė

28Vilniaus m. 4-ojo apylinkės teismo 2012 m. kovo 20 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Proceso dalyviai
Ryšiai
1. Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija,... 2. I. Ginčo esmė... 3. ieškovai Policijos departamentas prie Vidaus reikalų ministerijos ir Vilniaus... 4. Atsakovas A. G. atsiliepimu (b.l. 72-73) su ieškiniu nesutiko. Jo nuomone,... 5. Tretysis asmuo T. B. atsiliepimu (b.l. 77-78) su ieškovu reikalavimais sutiko.... 6. II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė... 7. Vilniaus m. 4-asis apylinkės teismas 2012-03-20 sprendimu (b.l. 107-109)... 8. Teismas nurodė, jog prejudiciniai faktai dėl A. G. padaryto neatsargaus... 9. Teismas, priteisdamas 18 429,01 Lt dydžio nuostolius iš atsakovo,... 10. III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimų į apeliacinį skundą argumentai... 11. Atsakovas A. G. 2012-04-18 apeliaciniu skundu (b.l. 111-113) prašo Vilniaus m.... 12. Nurodo, jog pirmosios instancijos teismas klaidingai interpretavo Lietuvos... 13. Ieškovas Vilniaus apskrities Vyriausiasis policijos komisariatas 2012-05-09... 14. Nurodo, jog pirmosios instancijos teismas, priteisdamas ieškovui sumažintą... 15. Ieškovas Policijos departamentas prie Vidaus reikalų ministerijos 2012-05-07... 16. Nurodo, jog Vidaus tarnybos statuto numatyto dydžio kompensacija pareigūnui... 17. IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir... 18. Į apelianto prašymą nagrinėti bylą žodinio proceso tvarka kolegija... 19. Apeliacinis skundas atmestinas.... 20. Apeliacinio proceso paskirtis patikrinti pirmosios instancijos teismo... 21. Nustatyta, kad apeliantas Vilniaus m. 4-ojo apylinkės teismo 2009-11-10... 22. Civilinės atsakomybės, kaip turtinės prievolės, kylančios iš delikto,... 23. Nurodytų teisės normų kontekste pirmiausiai išanalizuotinos aplinkybės,... 24. Taigi darytina išvada, kad žalos kompensavimas alternatyviuoju būdu –... 25. Kolegija taip pat negali sutikti ir su skundo argumentais, kad Policijos... 26. Teisėjų kolegija pripažįsta, kad apeliacinio skundo argumentai skundžiamo... 27. Vadovaudamasi CPK 325 str., 326 str. 1 d. 1 p., kolegija... 28. Vilniaus m. 4-ojo apylinkės teismo 2012 m. kovo 20 d. sprendimą palikti...