Byla 2K-255/2009

1Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininkės Aldonos Rakauskienės, Olego Fedosiuko ir pranešėjo Antano Klimavičiaus,

2sekretoriaujant Ritai Bartulienei,

3dalyvaujant prokurorui Dariui Karčinskui,

4teismo posėdyje kasacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo R. D. kasacinį skundą dėl Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2007 m. birželio 8 d. nuosprendžio ir Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. gruodžio 8 d. nutarties.

5Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2007 m. birželio 8 d. nuosprendžiu R. D. nuteistas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 260 straipsnio 3 dalį laisvės atėmimu vienuolikai metų. Vadovaujantis BK 64 straipsnio 1, 3, 4 dalimis, ši bausmė dalinio sudėjimo būdu subendrinta su Vilniaus apygardos teismo 2005 m. gegužės 9 d. nuosprendžiu paskirta bei Lietuvos apeliacinio teismo 2006 m. gruodžio 7 d. nuosprendžiu pakeista bausme ir galutinė subendrinta bausmė R. D. paskirta laisvės atėmimas trylikai metų. Vadovaujantis BK 66 straipsnio 1 dalimi, į bausmės laiką įskaitytas sulaikymo ir suėmimo laikas nuo 2006 m. balandžio 11 d. iki 2007 m. vasario 20 d.

6Taip pat šiuo nuosprendžiu nuteisti N. K. ir I. N., o M. J. išteisintas, tačiau dėl šios nuosprendžio dalies kasacinių skundų negauta.

7Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. gruodžio 8 d. nutartimi nuteistojo R. D. apeliacinis skundas atmestas.

8Teisėjų kolegija, išklausiusi teisėjo pranešimą, prokuroro, prašiusio kasacinį skundą atmesti, paaiškinimų,

Nustatė

9R. D. pagal BK 260 straipsnio 3 dalį nuteistas už tai, kad, veikdamas bendrininkų grupe su N. K., asmeniu, kuriam byla išskirta dėl ligos, ir ikiteisminio tyrimo metu nenustatytu asmeniu, turėdamas tikslą platinti psichotropines medžiagas, susitarė su N. K., kad toliau platinti padės N. K. ir jo bendrininkams įsigyti labai didelį kiekį psichotropinės medžiagos – amfetamino; vykdydamas išankstinį susitarimą, iki 2006 m. kovo 12 d. R. D., turėdamas tikslą platinti, neteisėtai įgijo, gabeno ir laikė ikiteisminio tyrimo metu nenustatytomis aplinkybėmis 19 818 g šviesios spalvos miltelių, kurių sudėtyje buvo labai didelis kiekis – 7861,22 g – psichotropinės medžiagos – amfetamino, bei šį kiekį psichotropinės medžiagos per ikiteisminio tyrimo metu nenustatytą asmenį perdavė N. K. 2006 m. kovo 12 d., apie 11.50 ir 12.30 val., prie namo, esančio Kaune, P. Lukšio g. 12; N. K. įgijęs ir parsigabenęs šį didelį kiekį psichotropinės medžiagos laikė savo namuose, Kaune, ( - ); po to 2006 m. kovo 12 d., apie 14.10 val., N. K. savo namuose minėtą kiekį amfetamino toliau platinti perdavė asmeniui, kuriam byla išskirta dėl ligos; šis, veikdamas bendrai su I. N., pagal jo išankstinį prašymą 2006 m. kovo 12 d., apie 14.20 val., Kaune, prie Šiaurės pr. 13 namo, toliau platinti perdavė psichotropinę medžiagą I. N., kuris ją įgijęs gabeno iki „Statoil“ degalinės, kur buvo sulaikytas policijos pareigūnų.

10Nuteistasis R. D. kasaciniu skundu prašo panaikinti Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2007 m. birželio 8 d. nuosprendį, Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. gruodžio 8 d. nutartį ir priimti naują išteisinamąjį nuosprendį.

11Skunde kasatorius nurodo, kad teismai netinkamai pritaikė baudžiamąjį įstatymą, padarė esminių BPK pažeidimų, nukrypo nuo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuotos teisės taikymo ir aiškinimo praktikos bei suvaržė įstatymų garantuotas kasatoriaus teises. Teismai vadovavosi prielaidomis, spėjimais, neišsiaiškino visų bylos aplinkybių, tiesiogiai susijusių su pareikštu kaltinimu, nepašalino akivaizdžių prieštaravimų tarp ištirtų įrodymų, o visas abejones vertino ne teisiamojo, bet kaltinimo naudai. Byloje nesurinkta įrodymų ir nenustatyta aplinkybių, neginčijamai patvirtinančių R. D. dalyvavimą jam inkriminuotame nusikaltime. Kasatoriaus teigimu, teismo vidinis įsitikinimas nepagrįstas išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, todėl pažeisti BPK 20 straipsnio 3 ir 5 dalių reikalavimai. Kasatorius ginčija nuteistojo N. K. parodymų vertinimą, teigdamas, kad šis jį apkalbėjo siekdamas, jog jam (N. K.) būtų pakeista kardomoji priemonė, ir keršydamas už N. K. žmonos tariamą sugundymą. Būtent tą N. K. patvirtino ir teisminio nagrinėjimo metu, tačiau teismas jo parodymus vertino kaip pagalbą kasatoriui siekiant išvengti atsakomybės bei konstatavo, kad jo iškelta versija, jog apkalbėjo kasatorių, nepasitvirtino, nors šios išvados niekuo nepagrindė. Anot R. D., N. K. nurodytos aplinkybės apie pinigų gavimą 2006 m. kovo 12 d. kita bylos medžiaga nepatvirtintos, nes liudytojas A. Č. parodė, kad pinigai pas N. K. buvo jau 2006 m. kovo 10 d. ir juos jis buvo gavęs iš A. S. Kasatorius taip pat teigia, kad slapto sekimo duomenys patvirtina jo parodymus, jog su N. K. telefonu tarėsi apie jo turimų pinigų keitimą „Iki“ prekybos centre esančioje valiutos keitykloje. Būtent su kasatoriumi sutartu laiku (12 val.) N. K. atvažiavo prie „Iki” parduotuvės ir laukė darbuotojo, tačiau nesulaukęs vėl nuvažiavo susitikti su narkotinių priemonių tiekėju. Tą teisme parodė ir N. K. Toliau skunde nurodoma, kad liudytojas A. Č. teisme patvirtino, jog jo surašytas tarnybinis pranešimas, yra pagrįstas tik jo paties subjektyviu gautų duomenų įvertinimu, tačiau jis visiškai nepakeistas perkeltas į nuosprendį ir įvertintas kaip teismo patikrintas įrodymas, nors teisminio nagrinėjimo metu nei telefoniniai pokalbiai, nei jų išklotinės nebuvo tinkamai ištirti. Teismas nesuabejojo liudytojo A. Č. parodymais ir padarė išvadą, kad telefoninių pokalbių metu buvo užmaskuotai kalbama apie narkotines priemones, ir nusprendė, jog minimos tuščios vietos autobuse, bilietai bei faksas reiškia narkotikus, nors tokia išvada jokiais kitais įrodymais nepagrįsta. Be to, tiek N. K., tiek kasatorius parodė, kad jų vaikai ruošėsi važiuoti į atrakcionų parką užsienyje ir apie tai jie nuolatos kalbėjosi telefonu, nes kito norinčių važiuoti vaikų skaičius, tačiau teismai šių aplinkybių nevertino. Liudytojas A. Č. patvirtino, kad kasatorius nuolat buvo sekamas ir narkotinių priemonių perdavimo dieną nebuvo Kaune. R. D. ir N. K. telefoninių pokalbių nuolatos buvo klausomasi, tačiau nėra užfiksuota, kad kasatorius kokiu nors būdu būtų susisiekęs su asmeniu, kuris perdavė psichotropines medžiagas N. K. Neatsižvelgiant į tai, nuosprendyje konstatuojama, kad būtent R. D. per nenustatytą asmenį du kartus perdavė N. K. 19 818 g miltelių su amfetaminu. Apeliacinės instancijos teisme apklaustas liudytojas A. G. patvirtino, kad kasatoriaus nepažįsta ir niekada su juo nekalbėjo apie narkotinių medžiagų platinimą. Iš byloje esančių slapto sekimo protokolų matyti, kas, kada ir kaip perdavė psichotropines medžiagas N. K., tačiau iki šiol šis asmuo nenustatytas, nors būtent jis galėtų paaiškinti psichotropinių medžiagų perdavimo N. K. aplinkybes. Apeliacinės instancijos teismas konstatavo, kad byla nagrinėjama tik dėl tų nusikalstamų veikų, dėl kurių ji perduota nagrinėti teisiamajame posėdyje, ir formuluotė, jog psichotropines medžiagas kasatorius perdavė N. K. per nenustatyta asmenį, yra teisinga, neatsižvelgiant į tai, kad būtent sąmoningai nenustatytas asmuo galėtų paneigti pateiktą kaltinimą. Nors kasatoriaus kaltė grindžiama telefoninių pokalbių metu užfiksuota informacija ją sugretinant su slapto sekimo rezultatais, tačiau byloje nėra duomenų, leidžiančių neabejotinai teigti, kad būtent tuo laiku, kuris nurodytas telefoninių pokalbių išklotinėse, vyko šie pokalbiai. Kasatoriaus gynėjo prašymas išreikalauti duomenis apie įrangos, kuria buvo atliekami įrašai, metrologinę patikrą buvo atmestas, nors vienas iš įrašų, kuris fiksuotas kaip vykęs 2006 m. kovo 12 d., 9:25:28 val., kelia abejonių – šiame pokalbyje minima, kad jis vyksta šeštadienį, o pagal kalendorių 2006 m. kovo 12 d. buvo sekmadienis. Apeliacinės instancijos teismas apsiribojo gauta iš Lietuvos Respublikos valstybės saugumo departamento pažyma, kurioje nurodyta, kad monitoringo kompleksas, kuriuo buvo atliekami telefoninių pokalbių įrašai, nėra priskiriamas prie matavimų prietaisų, kuriems reikalinga metrologinė patikra. Tačiau jeigu pokalbiai vyko kitu laiku, o tai patvirtina nurodytas atvejis, tai telefoniniai pokalbiai ir tuo pačiu liudytojo A. Č. padarytos išvados negali būti vertinami kaip patikimi kasatoriaus kaltės įrodymai. Taip pat kasaciniame skunde nesutinkama su paskirta bausme. Teismai, skirdami bausmę, atsižvelgė tik į kasatoriaus atsakomybę sunkinančias aplinkybes, t. y. kad nusikaltimas padarytas bendrininkų grupe, neatlikus ankstesniu nuosprendžiu paskirtos bausmės už analogišką nusikaltimą ir neišnykus teistumui. Pirmosios instancijos teismas neįvertino to, kad kasatoriui inkriminuojamo nusikaltimo padarymo metu ankstesnis apkaltinamasis nuosprendis dar nebuvo įsiteisėjęs, todėl nepagrįstai rėmėsi šia aplinkybe. Be to, teismas nepakankamai atsižvelgė į tai, kad ikiteisminio tyrimo metu R. D., be turimo neįgalumo, susirgo cukriniu diabetu. Šios aplinkybės patvirtina, kad skirdamas bausmę pirmosios instancijos teismas netinkamai taikė BK bendrosios dalies normas ir buvo šališkas, o apeliacinės instancijos teismas šios klaidos neištaisė. Apibendrindamas kasacinio skundo argumentus, R. D. teigia, kad nagrinėjamoje byloje buvo pažeisti konstituciniai lygybės prieš įstatymą (Lietuvos Respublikos Konstitucijos 29 straipsnis), nekaltumo prezumpcijos (Konstitucijos 31 straipsnio 1 dalis) principai, konstitucinė teisė į teisingą teismą (Konstitucijos 31 straipsnio 2 dalis), taip pat BPK 44 straipsnio 5, 6 dalys, sukonkretinančios minėtas konstitucines nuostatas, bei Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 6 straipsnio 2 dalis ir 14 straipsnis.

12Nuteistojo R. D. kasacinis skundas netenkintinas.

13Dėl BPK 20 straipsnio ir kitų nuostatų taikymo

14Kasaciniame skunde ginčijamas įrodymų vertinimas, nurodant BPK 20 straipsnio 3 ir 5 dalių reikalavimų bei kitų teisės aktų pažeidimus. BPK 20 straipsnio 5 dalyje nustatyta, kad teisėjai įrodymus įvertina pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaudamiesi įstatymu. Taigi įrodymų vertinimas ir jais pagrįstų išvadų byloje sprendžiamais klausimais darymas yra teismo, priimančio baigiamąjį aktą, teisė bei pareiga. Nagrinėjimo teisme dalyvių išsakytos nuomonės dėl įrodymų vertinimo ir išvadų padarymo teismui nėra privalomos, tačiau teismo baigiamajame akte turi būti išdėstyti įrodymų vertinimo motyvai.

15Kasacinės instancijos teismo kompetencija įrodymų vertinimo srityje yra ribota, nes šis teismas nuosprendžius ir nutartis, dėl kurių paduotas skundas, tikrina teisės taikymo aspektu (BPK 376 straipsnio 1 dalis), todėl byloje esančių įrodymų netiria, jų nevertina ir nedaro išvadų dėl naujų faktinių bylos aplinkybių nustatymo. Tačiau kasacinės instancijos teismas, nagrinėdamas bylas kasacine tvarka, tikrina, ar vertinant įrodymus buvo laikomasi BPK nustatytų reikalavimų. Taigi įrodymų vertinimas kasacinės bylos nagrinėjimo dalykas yra tik tada, kai jis susijęs su esminiais baudžiamojo proceso įstatymo pažeidimais.

16Išanalizavusi kasacinio skundo argumentus, susijusius su teismų atliktu įrodymų vertinimu ir tuo pagrindu padarytomis išvadomis dėl faktinių bylos aplinkybių, kolegija nenustatė esminių BPK 20 straipsnio 3 ir 5 dalies pažeidimų.

17Skunde ginčijamas kito šioje byloje nuteisto asmens N. K. bei liudytojo pareigūno A. Č. parodymų vertinimas. Pažymėtina, kad tais pačiais argumentais šių duomenų vertinimas buvo ginčijamas ir apeliaciniame skunde. Kasaciniame skunde nurodomi tie patys motyvai, iš esmės neatsižvelgiant į apeliacinio teismo išvadas, padarytas išanalizavus analogiškus apeliacinio skundo argumentus.

18Tiek pirmosios, tiek apeliacinės instancijos teismas baudžiamojo proceso įstatymo nepažeidė, kai savo išvadas pagrindė N. K. parodymais, duotais ikiteisminio tyrimo metu. Šie nuteistojo parodymai, kuriais patvirtinamas R. D. dalyvavimas padarant BK 260 straipsnio 3 dalyje numatytą veiką, duoti ikiteisminio tyrimo teisėjui, todėl tokie duomenys savo įrodomosios reikšmės nepraranda net ir tuo atveju, kai teisme jų atsisakoma, jeigu teismo išvados dėl šių įrodymų rėmimosi yra tinkamai motyvuotos. Kolegijos vertimu, teismas turėjo įstatyminį pagrindą remtis ginčijamais įrodymais (BPK 276 straipsnio 1 dalies 3 punktas) ir, skirtingai nei nurodoma skunde, pateikė motyvus, kodėl jais tiki. Iš teismų sprendimų matyti, kad nuteistojo N. K. parodymų, duotų ikiteisminio tyrimo teisėjui, teisingumas tiesiogiai patvirtintas kita bylos medžiaga: liudytojo A. Č. nuoseklias parodymais, jo tarnybiniu pranešimu bei telekomunikacijų tinklais perduodamos informacijos kontrolės įrašų darymo protokolais. N. K. versija, jog jis apkalbėjo R. D., ir jos argumentavimas (siekimas, kad jam (N. K.) būtų pakeista paskirta kardomoji priemonė (suėmimas) į švelnesnę ir R. D. bendravimas su N. K. žmona) teismo neįtikino. Be to, pats nuteistasis N. K. nesugebėjo logiškai paaiškinti savo parodymų kaitos, esant tokiems pat blogiems jo ir R. D. santykiams.

19Apeliacinės instancijos teismas taip pat atmetė kaip neįtikinamus, naivius, prieštaringus ir neatitinkančius kitos bylos medžiagos N. K. ir R. D. aiškinimus, kad iš tiesų buvo planuojama pinigų keitimo operacija, kad jų vaikai ketino vykti į užsienį, todėl telefoninių pokalbių metu ir buvo kalbama apie „vietas autobuse“.

20Liudytojo policijos pareigūno A. Č. parodymų ir jo tarnybinio pranešimo vertinimas taip pat atliktas nepažeidžiant baudžiamojo proceso įstatymo reikalavimų, nes šių įrodymų šaltinių pagrindu gauti duomenys patikrinti teisminio nagrinėjimo metu, jų vertinimas motyvuotas, atsižvelgiant į bylos duomenų visumą.

21Kolegija nesutinka su skundo motyvu, kad teisminio nagrinėjimo metu nebuvo tinkamai ištirti telefoninių pokalbių įrašai ir jų išklotinės. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad BPK 290 straipsnio 2 dalyje nustatyta teismo teisė, bet ne pareiga įrodymų tyrimo metu perklausyti ir peržiūrėti garso ar vaizdo įrašus, kurie buvo padaryti atliekant ikiteisminį tyrimą, o šio straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad tuo atveju, kai nagrinėjimo teisme dalyviai pareiškia, jog jie nepageidauja, kad dokumentai būtų skelbiami ir apžiūrimi, teisiamojo posėdžio pirmininkas gali apsiriboti tik šių dokumentų išvardijimu. Pirmosios instancijos teismo teisiamojo posėdžio protokolas patvirtina, kad telefoninių pokalbių išklotinės, tikrinant kitų bylos duomenų patikimumą, posėdžio metu buvo paskelbtos, jos taip pat išvardytos tiriant bylos dokumentus, o tie telefoniniai pokalbių įrašai, kuriuos pageidavo išklausyti gynyba, teisme irgi buvo perklausyti. Baigiant įrodymų tyrimą, proceso dalyviai pastabų ir prašymų, susijusių su šiais bylos duomenimis bei paskelbta bylos medžiaga, nepareiškė. Apeliacinio bylos nagrinėjimo metu R. D. gynėjas, kaip ir kiti proceso dalyviai, įrodymų tyrimo pabaigoje nepageidavo papildyti įrodymų tyrimo, tarp jų ir perklausyti telefoninių pokalbių garso įrašų. Be to, pagal BPK 324 straipsnio 6 dalį apeliacinės instancijos teismas neprivalo atlikti įrodymų tyrimo, jeigu pirmosios instancijos teismas jį atliko išsamiai.

22Apeliacinio bylos nagrinėjimo metu buvo pašalintos gynybos iškeltos abejonės dėl technikos, kuria buvo atliekami telefoninių pokalbių įrašai, patikimumo. Byloje gautas Lietuvos Respublikos valstybės saugumo departamento raštas patvirtina, kad monitoringo kompleksas „Telepikas“ nepriskiriamas prie matavimo prietaisų, kuriems reikalinga metrologinė patikra. Patikrinęs R. D. apeliacinio skundo argumentus, apeliacinės instancijos teismas motyvuotai atmetė teiginius, kad telefoninių pokalbių išklotinėse užfiksuoti pokalbiai galėjo vykti kitu, nei jose nurodyta, laiku.

23Byloje nustatyta, kad, vykdydamas išankstinį susitarimą, R. D. 19 818 g šviesios spalvos miltelių, kurių sudėtyje buvo labai didelis kiekis (7861,22 g) psichotropinės medžiagos – amfetamino, per ikiteisminio tyrimo metu nenustatytą asmenį perdavė N. K. per du kartus. Tai, kad psichotropines medžiagas R. D. perdavė per nenustatytą asmenį, tiesiogiai patvirtina telefoninių pokalbių, vykusių tarp R. D. ir N. K., turinys ir slapto sekimo protokolo duomenys, todėl ši faktinė aplinkybė nuteistajam inkriminuota pagrįstai.

24Dėl kitų skundo argumentų

25Skunde kasatorius ginčija jam paskirą bausmę, teigdamas, kad buvo pažeistos BK bendrosios dalies nuostatos, o teismas buvo šališkas. Tačiau bausmės paskyrimo klausimas bei su tuo susiję teisiniai argumentai nebuvo nurodyti apeliaciniame skunde ir tai nebuvo nagrinėta apeliacinės instancijos teisme. Atsižvelgdama į BPK 367 straipsnio 3 dalies nuostatą, nurodančią, kad kasacine tvarka apskųsti įsiteisėjusį nuosprendį ar nutartį galima tik dėl tų klausimų, kurie buvo nagrinėti apeliacinės instancijos teisme, kolegija minėtus skundo argumentus, kaip neatitinkančius BPK 367 straipsnio 3 dalies reikalavimų, palieka nenagrinėtus.

26Be to, kai kurie skundo motyvai neatitinka BPK 369 straipsnyje numatytų apskundimo ir bylos nagrinėjimo kasacine tvarka pagrindų, todėl jie taip pat paliktini nenagrinėti. Nuteistojo N. K. parodymai apie pinigų už psichotropines medžiagas gavimo laiką ir vietą nėra įrodinėtinos bylos aplinkybės, jos nuteistiesiems neinkriminuotos ir skundo motyvai, kuriais ginčijamas tokių parodymų vertinimas, nesusiję su esminiais BPK pažeidimais. Nenagrinėti ir skundo teiginiai, kad psichotropines medžiagas N. K. perdavęs asmuo sąmoningai nenustatytas.

27Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 382 straipsnio 1 punktu,

Nutarė

28Atmesti nuteistojo R. D. kasacinį skundą.

Ryšiai
1. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų... 2. sekretoriaujant Ritai Bartulienei,... 3. dalyvaujant prokurorui Dariui Karčinskui,... 4. teismo posėdyje kasacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal... 5. Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2007... 6. Taip pat šiuo nuosprendžiu nuteisti N. K. ir I. N., o M. J. išteisintas,... 7. Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos... 8. Teisėjų kolegija, išklausiusi teisėjo pranešimą, prokuroro, prašiusio... 9. R. D. pagal BK 260 straipsnio 3 dalį nuteistas už tai, kad, veikdamas... 10. Nuteistasis R. D. kasaciniu skundu prašo panaikinti Kauno apygardos teismo... 11. Skunde kasatorius nurodo, kad teismai netinkamai pritaikė baudžiamąjį... 12. Nuteistojo R. D. kasacinis skundas netenkintinas.... 13. Dėl BPK 20 straipsnio ir kitų nuostatų taikymo ... 14. Kasaciniame skunde ginčijamas įrodymų vertinimas, nurodant BPK 20 straipsnio... 15. Kasacinės instancijos teismo kompetencija įrodymų vertinimo srityje yra... 16. Išanalizavusi kasacinio skundo argumentus, susijusius su teismų atliktu... 17. Skunde ginčijamas kito šioje byloje nuteisto asmens N. K. bei liudytojo... 18. Tiek pirmosios, tiek apeliacinės instancijos teismas baudžiamojo proceso... 19. Apeliacinės instancijos teismas taip pat atmetė kaip neįtikinamus, naivius,... 20. Liudytojo policijos pareigūno A. Č. parodymų ir jo tarnybinio pranešimo... 21. Kolegija nesutinka su skundo motyvu, kad teisminio nagrinėjimo metu nebuvo... 22. Apeliacinio bylos nagrinėjimo metu buvo pašalintos gynybos iškeltos... 23. Byloje nustatyta, kad, vykdydamas išankstinį susitarimą, R. D. 19 818 g... 24. Dėl kitų skundo argumentų ... 25. Skunde kasatorius ginčija jam paskirą bausmę, teigdamas, kad buvo pažeistos... 26. Be to, kai kurie skundo motyvai neatitinka BPK 369 straipsnyje numatytų... 27. Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso... 28. Atmesti nuteistojo R. D. kasacinį skundą....