Byla 2S-2315-527/2012
Dėl 27 797,13 Lt skolos priteisimo

1Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Jolita Cirulienė, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi civilinę bylą pagal ieškovės UAB „Penkiese“ atskirąjį skundą dėl Kauno miesto apylinkės teismo 2012 m. rugpjūčio 14 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 2-12393-364/2012 pagal ieškovės UAB „Penkiese“ ieškinį atsakovei UAB „Spaudos kelias“ dėl netinkamo sutarties vykdymo ir padarytos 38 115 Lt žalos atlyginimo bei pagal atsakovės UAB „Spaudos kelias“ priešieškinį ieškovei UAB „Penkiese“ dėl 27 797,13 Lt skolos priteisimo,

Nustatė

2I. Ginčo esmė

3Ieškovė kreipėsi į Kauno miesto apylinkės teismą su ieškiniu (b. l. 2-8), prašydama priteisti iš atsakovės 38 115 Lt skolą, 6 proc. metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo bei visas bylinėjimosi išlaidas. Pareikštų reikalavimų užtikrinimui ieškovė prašė taikyti laikinąsias apsaugos priemones atsakovės atžvilgiu – pareikšto reikalavimo sumai areštuoti atsakovei priklausantį turtą bei pinigines lėšas.

42012-06-26 nutartimi teismas tenkino ieškovės prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo ir ieškovės pareikštų reikalavimų užtikrinimui pareikšto reikalavimo sumai areštavo atsakovei priklausantį kilnojamąjį ir nekilnojamąjį turtą, o jo nesant ar esant nepakankamai – pinigines lėšas.

5Kaip nurodo ieškovė 2012-08-10 pakartotiniame prašyme dėl laikinųjų apsaugos priemonių (b. l. 59-61), ji dėl objektyvių priežasčių minėtą nutartį gavo paštu tik 2012-07-11, todėl praleido Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 147 straipsnio 6 dalyje nustatytą 14 dienų terminą nutarčiai pateikti vykdyti antstoliui. Kadangi, atsižvelgiant į tai, atsakovės turtui taikytos laikinosios apsaugos priemonės buvo panaikintos, ieškovė 2012-08-10 pateikė pakartotinį prašymą (b. l. 59-61) taikyti laikinąsias apsaugos priemones atsakovės turtui (CPK 144 str. 3 d.) – pareikšto reikalavimo ribose areštuoti atsakovei priklausantį kilnojamą ir nekilnojamą turtą, esantį pas atsakovę ar trečiuosius asmenis, o jo nesant – areštuoti pinigines lėšas, esančias atsakovės banko sąskaitose arba pas trečiuosius asmenis. Prašyme nurodoma, kad atsakovė kaltais tyčiniais veiksmais pažeidė ieškovės turtines teises ir vengia gera valia atlyginti dėl šių neteisėtų veiksmų ieškovės patirtus nuostolius. Dėl šios priežasties egzistuoja tikimybė, kad atsakovė, žinodama apie pareikštą ieškinį, gali siekti paslėpti turimas pinigines lėšas ir kilnojamąjį turtą. Atsižvelgiant į atsakovės kartu su atskiruoju skundu dėl 2012-06-26 nutarties pateiktus duomenis, ieškinio suma atsakovei yra didelė. Atsakovė nedisponuoja jokiu nekilnojamuoju turtu ar kitu vertingu ilgalaikiu turtu. Atsakovės turimų transporto priemonių vertė yra neaiški, nes nėra žinoma šių automobilių techninė būklė. Taip pat nėra žinoma ir atsakovės turimų įrengimų techninė būklė ir tikroji jų vertė. Visas kitas atsakovės turimas turtas – trumpalaikis turtas (atsargos, išankstiniai mokėjimai ir nebaigtos vykdyti sutartys bei per vienerius metus gautinos sumos), kuris yra per daug neapibrėžtas ir negali būti traktuojamas kaip tinkamas ir pakankamas ieškovės reikalavimui užtikrinti. Be to, atsižvelgiant į tai, jog atsakovė neturi jokio ilgalaikio nekilnojamojo turto, visas atsakovės turimas turtas per trumpą laiko tarpą gali būti paslėptas arba realizuotas. Nepritaikius atsakovės atžvilgiu laikinųjų apsaugos priemonių egzistuoja tikimybė, kad atsakovė bandys paslėpti turtą, iš kurio yra galimas išieškojimas. Dėl šių priežasčių, nesiėmus laikinųjų apsaugos priemonių, teismo sprendimo vykdymas gali pasunkėti ar tapti neįmanomas.

6II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

7Kauno miesto apylinkės teismas 2012-08-14 nutartimi (b. l. 62-63) ieškovės prašymą tenkino: ieškovės reikalavimų užtikrinimui areštavo atsakovės turtą, t. y. pinigines lėšas, priklausančias atsakovei ir esančias pas ją arba trečiuosius asmenis, o nesant piniginių lėšų ar jų esant nepakankamai, atsakovės nekilnojamuosius ir kilnojamuosius daiktus, ne didesnei kaip 38 115 Lt sumai. Areštuodamas atsakovei priklausantį turtą, teismas uždraudė jai kilnojamuosius ir nekilnojamuosius daiktus perleisti kitiems asmenims, įkeisti ar kitaip suvaržyti teises į juos (disponuoti), paliekant atsakovei teisę kilnojamuosius ir nekilnojamuosius daiktus valdyti ir naudotis jais, bei visiškai uždraudė disponuoti atsakovei priklausančiomis piniginėmis lėšomis. Teismas nurodė, kad pareikštas reikalavimas yra turtinio pobūdžio, todėl ieškovė turi pagrindą prašyti taikyti laikinąsias apsaugos priemones skolininkės turtui. Nors teismas taikydamas laikinąsias apsaugos priemones nesprendžia ieškinio pagrįstumo klausimo, tačiau ieškovės nurodytos aplinkybės sudaro pagrindą daryti prielaidą, jog laikinųjų apsaugos priemonių nesiėmus, procesinio sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba tapti negalimas, o ir ieškovės pateikti įrodymai šias aplinkybes patvirtina.

8III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į atskirąjį skundą argumentai

9Atsakovė atskiruoju skundu (b. l. 67-74) prašo panaikinti 2012-08-14 nutartį ir klausimą išspręsti iš esmės ir prašymą taikyti laikinąsias apsaugos priemones atmesti šiais motyvais:

101. 2012-06-26 nutartimi buvo patenkintas ieškovės pirminis prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, tačiau ieškovė praleido CPK 147 straipsnio 6 dalyje nustatytą 14 dienų terminą nutarčiai pateikti vykdyti antstoliui, todėl kreipėsi į teismą su pakartotiniu prašymu taikyti laikinąsias apsaugos priemones. Tuo tarpu teismas, nepagrįstai tenkindamas ieškovės pakartotinį prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių, skundžiama 2012-08-14 nutartimi areštavo visų pirma atsakovės pinigines lėšas, o tik jų neužtenkant – kitą turtą, nors ieškovė tokio eiliškumo nenurodė. Teismas išėjo už ieškovės prašymo ribų ir savo iniciatyva taikė laikinąsias apsaugos priemones kitokiu eiliškumu nei prašė ieškovė ir numato įstatymas bei nukrypo nuo suformuotos laikinųjų apsaugos priemonių taikymo teisminės praktikos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010-12-15 Bendrųjų klausimų dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo apžvalga Nr. AC-34-2; Lietuvos apeliacinio teismo 2008-03-27 nutartis civilinėje byloje Nr. 2-211/2008). Pabrėžtina, jog pinigai - labai svarbus kiekvienos įmonės normalios ūkinės komercinės veikos pagrindas, todėl uždraudus disponuoti lėšomis apsunkinama ar trikdoma kasdieninė įmonės veikla. Dėl šios priežasties piniginių lėšų areštas gali būti taikomas tik išimtiniais atvejais. Kita vertus, teismas, areštuodamas atsakovės pinigines lėšas, visiškai uždraudė disponuoti atsakovei priklausančiomis piniginėmis lėšomis. Areštavus juridiniam asmeniui nuosavybės teise priklausančias lėšas ir nesuteikus jam teisės iš areštuotų lėšų vykdyti jokių mokėjimų, sutrikdoma juridinio asmens veikla, suvaržomos jo galimybės rinkoje vienodomis sąlygomis konkuruoti su kitais juridiniais asmenimis. Atsakovei negalint atsiskaityti su kitais kreditoriais, jos finansinis įsiskolinimas gali didėti ir kartu gali mažėti galimybės ieškovei įvykdyti teismo sprendimą visa apimtimi, t. y. pasiekiamas priešingas rezultatas, nei siekiama taikant laikinąsias apsaugos priemones. Šiuo atveju teismas visiškai neatsižvelgė į galimus neigiamus padarinius dėl nepagrįstai ir neteisėtai pritaikytų laikinųjų apsaugos priemonių, kurie kiltų jei ieškovės ieškinys būtų atmestas. Jei dėl tokių priemonių taikymo atsakovė patirtų neproporcingų suvaržymų ar nuostolių, kurie ieškinio atmetimo atveju galėtų būti sunkiai atlyginami, laikinosios apsaugos priemonės turėtų būti netaikomos, jei net ir egzistuotų ieškovei palankaus teismo sprendimo neįvykdymo rizika (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010-12-15 Bendrųjų klausimų dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo apžvalga Nr. AC-34-2).

112. CPK 291 straipsnis numato, jog nutartyje turi būti nurodyti motyvai, kuriais remiantis teismas padaro išvadas ir priima sprendimą. Sprendime (nutartyje) motyvų nebuvimas laikytinas absoliučiu sprendimo negaliojimo pagrindu (CPK 329 str. 2 d. 4 p.). Pagal CPK 144 straipsnio 1 dalies nuostatą teismas dalyvaujančių byloje asmenų ar kitų suinteresuotų asmenų prašymu gali taikyti laikinąsias apsaugos priemones, jeigu šie asmenys tikėtinai pagrindžia savo ieškinio reikalavimą ir nesiėmus šių priemonių teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti ar pasidaryti nebeįmanomas. Remiantis šia proceso teisės norma, suinteresuoto asmens prašymu teismas sprendžia, ar yra poreikis užtikrinti ieškinį (būsimą ieškinį), t. y., ar ieškinio patenkinimo atveju, nepritaikius laikinųjų apsaugos priemonių, teismo sprendimas galės būti realiai įvykdytas. Taigi laikinųjų apsaugos priemonių taikymo poreikį nulemia reali grėsmė, kad dėl kokių nors atsakovo veiksmų arba neveikimo galbūt ieškovui palankaus teismo sprendimo vykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti neįmanomas. Jeigu teismas padaro išvadą, kad yra teisinės prielaidos pripažinti, jog teismo sprendimo vykdymas nepritaikius laikinųjų apsaugos priemonių gali būti apsunkintas, jis turi teisinį pagrindą taikyti tokio pobūdžio priemones. Teismų praktikoje suformuluota taisyklė, pagal kurią aplinkybė, jog teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti negalimu, preziumuojama tuomet, kai turtinis ginčas tarp šalių atsirado dėl didelės pinigų sumos, nes didelė reikalavimo suma gali objektyviai padidinti būsimo teismo sprendimo neįvykdymo riziką. Kiekvienu atveju teismas turi vertinti konkrečias faktines bylos aplinkybes, atsižvelgti į atsakovo finansines galimybes, t. y., ar jam ši ieškinio suma, lyginant ją su nuosavybės teise valdomo turto verte, vykdoma veikla, gaunamu pelnu, įsipareigojimais kreditoriams, yra didelė. Šiuo atveju teismas, priimdamas skundžiamą nutartį, neįsitikino, jog yra pagrindas taikyti laikinąsias apsaugos priemones ir jas be pagrindo, remdamasis išskirtinai tik formaliais pagrindais ir jokiais įrodymais neparemtais ieškovės samprotavimais, pritaikė areštą atsakovės atžvilgiu. Teismas skundžiamojoje nutartyje nurodė, jog „<...> ieškovės nurodytos aplinkybės sudaro pagrindą daryti prielaidą, jog laikinųjų apsaugos priemonių nesiėmus procesinio sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba tapti negalimas, o ir ieškovės pateikti įrodymai šias aplinkybes patvirtina.“ Ši teismo išvada nėra niekuo nepagrįsta ir yra absoliučiai neteisinga. Ieškovė prie pakartotinio prašymo taikyti laikinąsias apsaugos priemones, nurodydama, jog didelė ieškinio suma didina būsimo teismo sprendimo neįvykdymo riziką, nepridėjo nei vieno rašytinio įrodymo, kuris pagrįstų atsakovės turtinę padėtį ir ieškovės argumentus, todėl teismas tik iš ieškovės nurodytų abstrakčių teiginių neturėjo pagrindo padaryti išvados, kad atsakovei pareikšto ieškinio suma yra didelė. Nesuprantama teismo išvada, kokie ieškovės pateikti rašytiniai įrodymai teismui pagrindė, jog atsakovei pareikštas reikalavimas yra ženklus. Priešingai, ieškovė, teikdama pakartotinį prašymą taikyti laikinąsias apsaugos priemones, rėmėsi pačios atsakovės prie atskirojo skundo dėl 2012-06-26 nutarties pateiktais duomenimis, kurie kaip tik priešingai, nei teigia ieškovė, pagrindžia, jog visiškai nepagrįstas ieškovės ieškinio reikalavimas nėra ženklus, ir kuriuos atsakovė teikia kartu su šiuo atskiruoju skundu. Atsakovė prie šio skundo pridėjo atsakovės balansą (b. l. 84-86) ir pelno nuostolio ataskaitą už 2011 m. (b. l. 87) bei pažymą apie įmonės turimus automobilius (b. l. 88-87, 88-95), iš kurių matyti, jog atsakovės veiklos rezultatai yra geri: metinė apyvarta viršija 300 000 Lt; nuosavas kapitalas - 162 198 Lt; trumpalaikis turtas- 232 138 Lt; per metus gautinos sumos- 169 186 Lt; įmonė valdo 6 automobilių parką, kurio vertė apie 98 700,00 Lt; mokėtinos skolos tiekėjams per metus tesudaro 59 125 Lt. Vidutinė atsakovei priklausančių automobilių kaina paskaičiuota remiantis interneto svetainėje www.autoplius.lt skelbiamų analogiškų parduodamų automobilių kainomis (imant parduodamų a/m pigiausios ir brangiausios kainos vidurkį): 2007 m. Citroen Jumper vidutinė kaina 25 000 Lt + 2000 m. Citroen Berlingo vidutinė kaina 65 00 Lt + 2002 m. Ford trasit vidutinė kaina - 12 000 Lt; + 2005-2006 m. VW Caddy“ vidutinė kaina - 13 800 Lt * 4 vnt. Atsižvelgiant į pateiktus įmonės finansinius rodiklius bei valdomą turtą akivaizdu, jog atsakovė, net ir neturėdama nekilnojamojo turto, patenkinus nepagrįstą ieškovės ieškinį bus pilnai pajėgi atsiskaityti su ieškove. Taip pat ir iš 2012-07-27 Kauno apskrities VMI pažymos Nr. PS212084 (b. l. 96) matyti, jog atsakovė yra atsiskaičiusiu su valstybės, savivaldybių biudžetais ir valstybės pinigų fondais ir jų atžvilgiu neturi jokių įsiskolinimų, o iš 2012-07-10 VSDFV Kauno skyriaus pažymos (b. l. 97) apie atsiskaitymą matyti, jog atsakovė nėra skolingas VSDF biudžetui. Šie įrodymai neginčijamai patvirtina, jog atsakovė yra moki, neturi jokių įsiskolinimų ir bus pajėgi pilnai įvykdyti galimai ieškovei palankų teismo sprendimą. Tačiau teismas, neturėdamas jokios informacijos apie atsakovės turtinę padėtį ir remdamasis išskirtinai tik ieškovės nepagrįstais samprotavimais, padarė išvadą, jog atsakovei pareikštas reikalavimas yra ženklus. Kita vertus, atsakovė neturi jokio tikslo kaip nors slėpti savo turto, perleisti jį kitiems, nes reikalavimą gali visiškai įvykdyti, be to, atsakovė mano, jog ieškovės pareikštas ieškinys yra visiškai nepagrįstas, nes pati ieškovė yra skolinga 27 225 Lt (b. l. 98, 99-102). Ieškovė už suteiktas paslaugas ir pareiškusi nepagrįstą ieškinį bando išvengti šios skolos mokėjimo ir be pagrindo prašydama taikyti atsakovei laikinąsias apsaugos priemones piktnaudžiauja savo procesinėmis teisėmis ir siekia pakenkti atsakovei. Atsakovė, gindamasi nuo jai nepagrįstai pareikšto ieškinio, ir siekdama atgauti skolą byloje, yra pareiškusi priešieškinį (b. l. 103-111).

123. Atsakovė, kaip juridinis asmuo, vykdo ūkinę-komercinę veiklą, o informacija, kuri yra vieša ir prieinama visiems subjektams (pvz.: www.cr.lt https://registrai.hipotekosistaiga.lt/trps/Public/LogOn.aspx), jog atsakovei pritaikytas areštas, kaip laikinoji apsaugos priemonė, daro neigiamą įtaką atsakovės verslui, sukelia nepasitikėjimą atsakovės verslo partneriams, nukenčia įmonės prestižas, vardas ir reputacija, kas yra itin svarbu įmonei dirbant paslaugų sektoriuje, sumažėja galimybės dalyvauti viešuose pirkimuose, kitaip suvaržoma įmonės veiklos laisvė, dėl ko įmonė patiria finansinius nuostolius.

13Atsiliepimas į atskirąjį skundą nustatytu laiku nepateiktas.

14IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

15Procesas nutrauktinas.

16CPK 315 straipsnio 2 dalies 3 punkte nustatyta, jog apeliacinis skundas nepriimamas ir grąžinamas jį padavusiam asmeniui, jeigu skundžiamas sprendimas (nutartis) negali būti apeliacinio apskundimo objektu. Jeigu nurodyta aplinkybė paaiškėja nagrinėjant bylą apeliacine tvarka, apeliacinis procesas nutraukiamas (CPK 315 str. 5 d.). Vadovaujantis CPK 147 straipsnio 6 dalimi, kai laikinosios apsaugos priemonės susijusios su turtu, išsamūs turto duomenys nutartyje gali būti nenurodomi, jeigu nėra žinoma, kiek ir kokio turto turi atsakovai, įpareigojant prašymą taikyti laikinąsias apsaugos priemones pateikusį asmenį per 14 dienų nuo nutarties priėmimo dienos kreiptis į antstolį dėl turto suradimo ir aprašymo. Pastarosios prievolės neįvykdymas sąlygoja laikinųjų apsaugos priemonių galiojimo pabaigą, t. y. tuo atveju, jeigu per įstatyme nustatytą terminą antstoliui nepateikiamas prašymas įvykdyti vykdytiną dokumentą, nustatyti įpareigojimai nustoja galioti ir negali būti vykdomi.

17Teismų informacinės sistemos LITEKO duomenimis, Kauno miesto apylinkės teismo skundžiama 2012-08-14 nutartimi civilinėje byloje Nr. 2-12393-364/2012 pritaikytos laikinosios apsaugos priemonės iš Centrinės hipotekos įstaigos išregistruotos 2012-08-29, CPK 147 straipsnio 6 dalies pagrindu. Įvertinus tai, jog atskirojo skundo išnagrinėjimas nesukurs jokių realių teisinių pasekmių, nes skundu iš esmės prašoma panaikinti jau nebegaliojančias laikinąsias apsaugos priemones, apeliacinis procesas nutrauktinas nelikus apeliacijos objekto.

18Be to, vadovaujantis CPK 315 straipsnio 5 dalimi, atsakovei grąžintinas paduodant skundą sumokėtas 100 Lt žyminis mokestis.

19Kauno apygardos teismas, vadovaudamasis CPK 87 str. 1 d. 8 p., 315 str. 2 d. 3 p., 5 d.,

Nutarė

20apeliacinį procesą nutraukti.

21Įpareigoti VMI prie Finansų ministerijos grąžinti atsakovei UAB „Spaudos kelias“ (į. k. 302608381) 2012-08-23 mokėjimo nurodymu Nr. 688 sumokėtą 100 Lt žyminį mokestį.

Proceso dalyviai
Ryšiai
1. Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Jolita Cirulienė,... 2. I. Ginčo esmė... 3. Ieškovė kreipėsi į Kauno miesto apylinkės teismą su ieškiniu (b. l.... 4. 2012-06-26 nutartimi teismas tenkino ieškovės prašymą dėl laikinųjų... 5. Kaip nurodo ieškovė 2012-08-10 pakartotiniame prašyme dėl laikinųjų... 6. II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė... 7. Kauno miesto apylinkės teismas 2012-08-14 nutartimi (b. l. 62-63) ieškovės... 8. III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į atskirąjį skundą argumentai... 9. Atsakovė atskiruoju skundu (b. l. 67-74) prašo panaikinti 2012-08-14 nutartį... 10. 1. 2012-06-26 nutartimi buvo patenkintas ieškovės pirminis prašymą dėl... 11. 2. CPK 291 straipsnis numato, jog nutartyje turi būti nurodyti motyvai,... 12. 3. Atsakovė, kaip juridinis asmuo, vykdo ūkinę-komercinę veiklą, o... 13. Atsiliepimas į atskirąjį skundą nustatytu laiku nepateiktas.... 14. IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir... 15. Procesas nutrauktinas.... 16. CPK 315 straipsnio 2 dalies 3 punkte nustatyta, jog apeliacinis skundas... 17. Teismų informacinės sistemos LITEKO duomenimis, Kauno miesto apylinkės... 18. Be to, vadovaujantis CPK 315 straipsnio 5 dalimi, atsakovei grąžintinas... 19. Kauno apygardos teismas, vadovaudamasis CPK 87 str. 1 d. 8 p., 315 str. 2 d. 3... 20. apeliacinį procesą nutraukti.... 21. Įpareigoti VMI prie Finansų ministerijos grąžinti atsakovei UAB „Spaudos...