Byla 2A-290/2010

1Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Alės Bukavinienės, Donato Šerno ir Viginto Višinskio (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas),

2sekretoriaujant Jūratei Česnulevičienei,

3dalyvaujant ieškovui R. D. ,

4ieškovo atstovui advokatui Adolfui Remeikiui,

5atsakovės atstovėms Eglei Dervinskienei ir Nijolei Žimkienei,

6teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovo (apelianto) R. D. apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2009 m. rugpjūčio 21 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovo R. D. patikslintą ieškinį atsakovei Lietuvos Respublikai, atstovaujamai Lietuvos Respublikos generalinės prokuratūros ir Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos, dalyvaujant tretiesiems asmenimis Vilniaus miesto 1 apylinkės teismui ir Vilniaus miesto apylinkės prokuratūrai, dėl turtinės ir neturtinės žalos, padarytos teismo ir prokuratūros veiksmais, atlyginimo.

7Teisėjų kolegija

Nustatė

8Ieškovas R. D. kreipėsi į teismą, prašydamas priteisti iš atsakovės Lietuvos valstybės 99 500 Lt turtinei žalai ir 1 000 000 Lt neturtinei žalai atlyginti bei priteisti bylinėjimosi išlaidas.

9Ieškinyje nurodyta, kad nepaisant to, jog jokios nusikalstamos veikos ieškovas nebuvo padaręs, Vilniaus miesto l apylinkės teismas, ieškovui nedalyvaujant teismo posėdyje, 2003 m. lapkričio 11 d. nutartimi jam paskyrė kardomąjį kalinimą – suėmimą. Nutartyje yra neteisingai nurodoma, kad ieškovas buvo pasislėpęs nuo ikiteisminio tyrimo pareigūnų, nes nepadaręs jokios nusikalstamos veikos ieškovas neturėjo tikslo slėptis ar daryti kokį nors poveikį liudytojams ir nukentėjusiems. Nedalyvaudamas teisminiame procese dėl kardomosios priemonės skyrimo, ieškovas neturėjo galimybės apsiginti nuo nepagrįstų prokurorės kaltinimų, buvo pažeistas lygiateisiškumo teisme principas, ieškovui nebuvo suteikta teisė paaiškinti situaciją ir skųsti teismo nutartį dėl suėmimo apeliacine tvarka. 2004 m. balandžio 23 d. ir 2004 m. birželio 23 d. nutartimis Vilniaus miesto 1 apylinkės teismas du kartus pratęsė suėmimą dviems mėnesiams. Prokuratūros ir teismo veiksmų neteisėtumą suimant ieškovą patvirtina prokuratūros nutarimai nutraukti ikiteisminius tyrimus ieškovo atžvilgiu, kuriais buvo pripažinta, kad ieškovas buvo nekaltas, nepadarė jokio nusikaltimo, todėl teismo nutarimai suimti, o taip pat teisėjų veiksmai suimant ieškovą, buvo ir yra neteisėti. Ieškovas nurodė, kad nekaltai suimtas kalėjime buvo laikomas daugiau negu keturis mėnesius. Kai Vilniaus miesto apylinkės prokuratūra 2004 m. rugpjūčio 23 d. nutarimu pripažino, kad jokio nusikaltimo ieškovas nepadarė, o kalėjime yra laikomas neteisėtai, iš suėmimo ieškovas buvo paleistas į laisvę. Tačiau dėl prokurorų kaltės ir absoliutaus ieškovo teisių ir laisvių ignoravimo neteisėtas ikiteisminis tyrimas prieš ieškovą buvo nutrauktas ir kardomosios priemonės panaikintos tik 2004 m. spalio 14 d., nes Vilniaus miesto apylinkės prokuratūros nutarimu po paleidimo iš suėmimo ieškovas dar du mėnesius negalėjo normaliai gyventi ir dirbti – jam buvo pritaikyta kita kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti, buvo atimtas ieškovo pasas. Nežiūrint į tai, kad ieškovas praeityje buvo teistas, nurodė, jog kiekvieną kartą suimant patirdavo fizinį skausmą, dvasinius išgyvenimus, emocinę depresiją ir kt. O nekaltai suimamas, jis tai patyrė dešimteriopai skaudžiau. Tik dėl to Lukiškių tardymo izoliatoriuje labai paūmėjo sunki ieškovo liga – epilepsija. Dėl nurodytų neteisėtų teisėjų veiksmų ieškovas patyrė žalą – turėjo nuostolių, negavo pajamų, kurias būtų gavęs, jeigu būtų galėjęs dirbti. Iki suėmimo ieškovas vykdė verslą Vokietijoje, kur surinkdavo gyventojų nebenaudojamas ir nebeturinčias vertės skalbimo mašinas, automobilių sąvartynuose nebeturinčias vertės automobilių detales, jas atveždavo į Lietuvą ir parduodavo. Per kiekvieną tokią verslo kelionę į Vokietiją jis uždirbdavo po 7 000 Lt, o per mėnesį – po 14 000 Lt, nes į Vokietiją važiuodavo du kartus per mėnesį. Būdamas suimtas ir po to, t. y. nuo 2004 m. balandžio 21 d. iki 2004 m. spalio 14 d., per šešis mėnesius ieškovas teigė netekęs 84 000 Lt pajamų.

10Ieškovas taip pat nurodė, kad 2006 m. lapkričio 16 d. vėl buvo nepagrįstai ir neteisėtai suimtas Vilniaus miesto l apylinkės teismo nutartimi. 2006 m. gruodžio 1 d. Vilniaus apygardos teismo nutartimi buvo paleistas, tačiau tą pačią dieną Vilniaus miesto l apylinkės teismo nutartimi jam buvo paskirta kardomoji priemonė – namų areštas. Neteisėtame suėmime ir namų arešte ieškovas buvo dešimt mėnesių, kai Vilniaus miesto apylinkės prokuratūros 2007 m. rugsėjo 10 d. nutarimu ikiteisminis tyrimas prieš ieškovą buvo nutrauktas, o ieškovui paskirta kardomoji priemonė – namų areštas – buvo panaikinta. Prieš ieškovą suimant 2006 m. lapkričio 16 d., jis buvo susitaręs dėl priėmimo į darbą montuotoju UAB „Radijo elektroninės sistemos“, ieškovui buvo pažadėtas 1 550 Lt darbo užmokestis per mėnesį. Tačiau dėl neteisėto suėmimo ir namų arešto ieškovas negalėjo įsidarbinti ir patyrė 15 500 Lt dydžio nuostolius.

11Ieškovas teigė, kad be padarytos 99 500 Lt turtinės žalos jam taip pat buvo padaryta neturtinė žala. Ieškovui būnant neteisėtai suimtam, iš jo buvo tyčiojamasi, pabrėžtinai vadinant nusikaltėliu, kas sukėlė nepakeliamą ir ilgalaikį stresą, nepasitikėjimo teismais ir prokuratūra sindromą. Nors teismui rašė prašymus, siekdamas dalyvauti sankcijos pratęsimo posėdžiuose, tačiau į teismo posėdžius nebuvo vežamas. Jeigu dalyvaudavo teismo posėdyje, tai į kalėjimą būdavo grąžinamas apie 21 val., tuomet neduodavo valgyti – maisto negaudavo 24 val. Daugelį metų sirgo epilepsija, tačiau, normaliai gydantis Vokietijoje, praktiškai nesirgdavo. Būdamas neteisėtai suimtas ir kalinamas, kalėjime vaistų nuo epilepsijos ieškovas teigė negavęs, dėl ko liga labai pasunkėjo, o dabar, būnant laisvėje, nebepasiduoda gydymui. Būnant įkalintam Lukiškių tardymo izoliatoriuje, 2004 m. pradžioje ieškovui teko patirti daug pažeminimų ir fizinių bei dvasinių kankinimų iš kalėjimo ir prokuratūros darbuotojų. Be jokios priežasties ieškovo neišleisdavo į pasivaikščiojimus, kurie jam priklausydavo. Pratęsiant suėmimą 2004 m. birželio 23 d., ieškovui buvo daromas visapusiškas moralinis ir fizinis spaudimas, verčiant prisipažinti tai, ko jis nepadarė. 2004 m. birželio 8 d. ieškovas kreipėsi į Vilniaus miesto 1 apylinkės teismą, prašydamas dalyvauti teismo posėdyje, kur buvo sprendžiamas klausimas dėl tolimesnės kardomosios priemonės, tačiau ieškovas į jį pristatytas nebuvo. Ieškovo teigimu, neteisėtai suėmus jam buvo sukelti fiziniai skausmai, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių atėmimas ir kt. Teisėjų ir prokurorų padarytą neturtinę žalą ieškovas įvertino 1 000 000 Lt.

12Atsakovės atstovė Generalinė prokuratūra ieškinį prašė atmesti.

13Atsiliepime nurodyta, kad ieškovas kreipėsi į teismą 2008 m. rugsėjo 4 d., t. y. praleidęs trejų metų ieškinio senaties terminą. Ieškovas nenurodė svarbios ieškinio senaties praleidimo priežasties, todėl ieškinys dalyje dėl reikalavimų atlyginti turtinę ir neturtinę žalą, ieškovo kildinamą iš kardomosios priemonės paskyrimo 2004 metais, atmestinas. Ieškovas, nurodydamas, kad apie savo teisių pažeidimus sužinojo ne 2004 m. spalio 14 d., o 2007 m. rugsėjį, gavęs 2003 m. lapkričio 11 d., 2004 m. balandžio 23 d., 2004 m. birželio 23 d. pareiškimų dėl kardomosios priemonės – suėmimo – ir atitinkamų teismo nutarčių kopijas, taip pat l PK raštus apie ikiteisminių tyrimų nutraukimą, piktnaudžiauja teise. Ieškovas nurodė, kad po paleidimo iš suėmimo 2004 m. rugpjūčio 23 d. nutarimu dar du mėnesius jam buvo pritaikytos kitos kardomosios priemonės – rašytinis pasižadėjimas neišvykti, paso paėmimas. Kadangi ieškovui buvo žinoma apie kardomųjų priemonių panaikinimą, jis žinojo ir apie 2004 m. spalio 14 d. nutarimą nutraukti ikiteisminį tyrimą savo atžvilgiu, kuriuo jos buvo panaikintos. Šią aplinkybę patvirtina ir 2009 m. balandžio 15 d. Valstybės sienos apsaugos tarnybos raštas, kuriuo nustatyta, kad ieškovas 2006 m. rugsėjo 2 d. kirto Lietuvos Respublikos sieną.

14Atsakovės atstovė taip pat pažymėjo, kad ieškovo apibūdinta veikla, kuria, kaip jis nurodo, vertėsi 2004 metais, atitinka įstatymuose numatytą individualią veiklą, kurios pajamos turi būti deklaruojamos ir yra apmokestinamos įstatymų numatyta tvarka. Ieškovas Valstybinėje mokesčių inspekcijoje nebuvo užsiregistravęs, pajamų nedeklaravo. Tuo būdu nėra būtinų ir pakankamų įrodymų ieškovo teiginiams pagrįsti. Taip pat ieškovo teiginiai apie veiklos apimtį, gaunamas pajamas, nepatvirtinti kitais įrodymais. Priešingai, baudžiamosios bylos Nr. 12-1-0884-03, išreikalautos ieškovo iniciatyva, duomenimis, ieškovas 2003-2004 metais nesivertė ieškinyje nurodomu verslu. Lietuvos Kriminalinės policijos biuro Tarptautinių ryšių valdybos 2004 m. rugpjūčio 30 d. pažyma nustatyta, kad ieškovas 2003 m. liepos 28 d. buvo sulaikytas už grupinę vagystę Vokietijoje, 2004 m. kovo 16 d. jis buvo paleistas ir tą pačią dieną suimtas dėl ekstradicijos į Lietuvą. Taip pat nepagrįstas ir ieškovo reikalavimas dėl atlyginimo 15 000 Lt dydžio žalos, patirtos 2006 metais neįsidarbinant į UAB „Radijo elektroninės sistemos“. Ieškovo pateiktoje UAB „Radijo elektroninės sistemos“ pažymoje nurodyta, kad ši bendrovė susitarė su ieškovu apie priėmimą į darbą 2006 m. lapkričio pirmomis dienomis. Ikiteisminiame tyrime Nr. 12-1-3777-06 ieškovas buvo sulaikytas 2006 m. lapkričio 16 d., 2006 m. lapkričio 17 d. jam paskirta kardomoji priemonė – suėmimas – panaikinta 2006 m. gruodžio 1 d. nutartimi. Ieškovas nepradėjo dirbti UAB „Radijo elektroninės sistemos“ iki 2006 m. lapkričio 16 d., taip pat neįsidarbino šioje bendrovėje ir po 2006 m. gruodžio 1 d. Kardomoji priemonė – namų areštas, paskirta ieškovui 2006 m. gruodžio 1 d., įsidarbinti netrukdė. Atsakovės atstovės nuomonė, priežastys, dėl kurių ieškovas neįsidarbino, nesusiję su jam paskirtomis kardomosiomis priemonėmis.

15Atsiliepime taip pat nurodoma, kad ieškovui kardomosios priemonės buvo paskirtos teisėtai, esant įstatymo nustatytiems pagrindams ir sąlygoms.

16Vilniaus miesto apylinkės prokuratūros 2003 m. lapkričio 11 d. pareiškimas dėl kardomosios priemonės – suėmimo – skyrimo ieškovui, įvertinus byloje esančius įrodymus, aplinkybę, kad įtariamojo (ieškovo) gyvenamoji ir buvimo vietos tyrimo metu nebuvo nustatytos, atitiko Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekse (toliau – BPK) nustatytus suėmimo pagrindus. Atitinkamai, Vilniaus miesto l apylinkės teismas 2003 m. lapkričio d. nutartimi įvertino, kad byloje yra duomenų, leidžiančių pagrįstai manyti, kad įtariamasis galėjo padaryti jam inkriminuojamą nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 182 straipsnio l dalyje. Teismas turėjo pagrindo manyti, kad įtariamasis bėgs (slėpsis) nuo ikiteisminio tyrimo pareigūnų, prokuroro ir teismo, nes neturi nuolatinės gyvenamosios vietos, nedirba; trukdys procesui, darys naujus nusikaltimus, nes praeityje teistas. Ieškovas, sulaikytas Vokietijoje, sutiko su supaprastinta ekstradicijos procedūra. Vilniaus miesto l apylinkės teismo 2004 m. balandžio 23 d. nutartį, kuria įtariamajam ieškovui buvo nustatytas suėmimo terminas dviems mėnesiams, paliko galioti Vilniaus apygardos teismas 2004 m. gegužės 21 d. nutartimi. Vilniaus miesto l apylinkės teismas 2004 m. birželio 23 d. nutartimi dėl suėmimo termino pratęsimo tenkino prokuratūros 2004 m. birželio 23 d. pareiškimą, atsižvelgė, kad įtariamasis nedirba, neturi legalaus pragyvenimo šaltinio, anksčiau yra septynis kartus teistas. Jam buvo paskelbta tarptautinė paieška ir jis faktiškai neturi konkrečios gyvenamosios vietos, nes deklaruotos vietos adresu negyvena. Tai teismui leido spręsti, kad, remiantis BPK 119 straipsniu, įtariamojo realaus dalyvavimo procese užtikrinimui bei netrukdomam ikiteisminiam tyrimui taikytinas suėmimas. Vilniaus apygardos teismas 2004 m. liepos 8 d. nutartimi Vilniaus miesto l apylinkės teismo 2004 m. birželio 23 d. nutartį paliko galioti. Kardomoji priemonė – suėmimas – ikiteisminiame tyrime Nr. 12-1-1476-03 buvo panaikinta 2004 m. rugpjūčio 23 d. nutarimu, įvertinus, kad šiuo metu švelnesnėmis kardomosiomis priemonėmis galima pasiekti BPK 119 straipsnyje numatytų tikslų. Panaikinus nutartį dėl kardomojo kalinimo pratęsimo, prokuroro 2004 m. rugpjūčio 23 d. nutarimais ieškovui paskirtos kardomosios priemonės – rašytinis pasižadėjimas neišvykti ir dokumentų paėmimas. Ieškovas nepateikė jokių įrodymų, kurie patvirtintų, kad šios priemonės buvo neadekvačios baudžiamojoje byloje buvusiai situacijai, buvo skirtos nepagrįstai arba kad dėl šių priemonių taikymo jis patyrė kokius nors materialinius nuostolius ar moralinius išgyvenimus. Kardomosios priemonės – rašytinis pasižadėjimas neišvykti ir dokumentų paėmimas – ieškovui panaikintos 2004 m. spalio 14 d. nutarimu, kuriuo tyrimas nutrauktas dalyje, nesurinkus pakankamai duomenų, pagrindžiančių ieškovo kaltę.

17Vilniaus miesto apylinkės prokuratūros 2006 m. lapkričio 17 d. pareiškimas dėl kardomosios priemonės – suėmimo – skyrimo ieškovui, įvertinus byloje esančius įrodymus, nustatytus suėmimo pagrindus, taip pat atitiko BPK reikalavimus. Remiantis baudžiamosios bylos medžiaga Vilniaus miesto l apylinkės teismo 2006 m. lapkričio 17 d. nutartyje buvo konstatuota, kad ieškovas gali būti prisidėjęs prie nusikaltimo, kuriuo įtariamas, padarymo, nustatytas įstatyminis suėmimo taikymo pagrindas – būdamas laisvėje, įtariamasis gali daryti naujas nusikalstamas veikas. Suėmimą teismas paskyrė taip pat esant pakankamam pagrindui manyti, kad ieškovas gali trukdyti tyrimui. Vilniaus apygardos teismas 2006 m. gruodžio 1 d. nutartimi panaikino minėtą pirmosios instancijos teismo 2006 m. lapkričio 17 d. nutartį, kadangi laikė, jog BPK numatytus tikslus nagrinėjamu atveju galima pasiekti ir švelnesnėmis kardomosiomis priemonėmis. Atsakovo atstovė pažymi, kad ikiteisminis tyrimas šioje baudžiamojoje byloje (Nr. 12-1-3777-06) buvo pradėtas dėl sunkaus nusikaltimo, esant duomenų apie asmenį, galimai padariusį nusikalstamą veiką, tiesioginiams įvykio liudytojams. Suėmimas ieškovui baudžiamojoje byloje buvo taikomas penkiolika dienų. Atsakovės atstovės manymu, Vilniaus apygardos teismas 2006 m. gruodžio 1 d. nutartyje konstatavo, kad šiuo tyrimo metu pakanka švelnesnių kardomųjų priemonių, tačiau nepadarė išvados, kad 2006 m. lapkričio 17 d. nutartimi suėmimas buvo paskirtas neteisėtai. Vilniaus miesto apylinkės prokuroro 2006 m. gruodžio 1 d. pareiškimas dėl kardomosios priemonės – namų arešto – skyrimo buvo motyvuotas siekimu užtikrinti įtariamojo dalyvavimą procese, netrukdomą ikiteisminį tyrimą, taip pat užkirsti kelią naujoms nusikalstamoms veikoms. Kreipiantis dėl šios kardomosios priemonės buvo atsižvelgta į nusikaltimo, kuriuo ieškovas buvo įtariamas, sunkumą (įtariamas sunkaus nusikaltimo padarymu), į asmenybę (teistas už nusikaltimus nuosavybei), darbo, legalaus pragyvenimo šaltinio neturėjimą, šeiminę padėtį (nevedęs). Vilniaus miesto l apylinkės teismas 2006 m. gruodžio 1 d. nutartimi prokuratūros pareiškimą tenkino, paskyrė ieškovui namų areštą, įpareigojant nuo 22.00 val. iki 6.00 val. būti nuolatinėje gyvenamojoje vietoje, nebendrauti su nukentėjusiuoju. Duomenų, kad kardomoji priemonė ieškovui būtų paskirta pažeidžiant įstatymų nuostatas ar nepagrįstai, nėra. Taip pat ieškovas nepateikė jokių įrodymų, kurie patvirtintų, kad ši priemonės buvo neadekvati baudžiamojoje byloje buvusiai situacijai, buvo skirta nepagrįstai, arba kad dėl šios priemonės taikymo jis patyrė kokius nors materialinius nuostolius ar moralinius išgyvenimus.

18Atsiliepime akcentuojama, kad ieškovo reikalavimai dėl turtinės ir neturtinės žalos atlyginimo negali būti tenkinami, nes ieškinio argumentai dėl prokurorų ir teisėjų veiksmų neteisėtumo ir žalos atsiradimo yra nepagrįsti jokiais įrodymais. Tuo tarpu valstybės institucijų ir pareigūnų veiksmų neteisėtumas vien dėl ikiteisminio tyrimo nutraukimo fakto nėra preziumuojamas, ir galioja nuostata, kad visi valstybės institucijų ir pareigūnų veiksmai yra teisėti, kol neįrodyta priešingai.

19Atsakovės atstovė Teisingumo ministerija ieškinį prašė atmesti.

20Atsiliepime atsakovės atstovė nurodė, kad ieškovui turtinės ir neturtinės žalos atsiradimo faktas paaiškėjo, kai Vilniaus miesto apylinkės prokuratūra 2004 m. spalio 14 d. nutarimu nutraukė ikiteisminį tyrimą baudžiamosiose bylose Nr. 12-1-1476-03 ir Nr. 12-1-0884-03. Nuo to momento ieškovui atsirado teisė į ieškinį. Kadangi ieškovas šia teise nepasinaudojo per ieškinio senaties terminą, jo reikalavimai šiuo pagrindu atmestini.

21Pasisakydama apie Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2006 m. lapkričio 17 d. nutarties, kuria ieškovui buvo skirta kardomoji priemonė – suėmimas – ir 2006 m. gruodžio 12 d. nutarties, kuria ieškovui buvo paskirta kardomoji priemonė – namų areštas, atsakovės atstovė pažymėjo, kad aplinkybė, jog ieškovo atžvilgiu ikiteisminis tyrimas baudžiamojoje byloje (Nr. 12-1-3777-06) buvo nutrauktas, nėra pagrindas civilinėje byloje savaime konstatuoti, kad baudžiamosios bylos iškėlimas, kardomosios priemonės pritaikymas bei kiti su kaltinimu susiję procesiniai veiksmai buvo neteisėti ab initio. Pats savaime ikiteisminio tyrimo nutraukimas jokiu būdu nereiškia buvus procesinių sprendimų neteisėtumui, jeigu jie buvo priimti laikantis procesinių normų. Kardomosios priemonės yra teisėtos, jeigu jos grindžiamas įsiteisėjusia teismo nutartimi ir nepanaikintos instancine tvarka. Ieškovas nepateikė įrodymų, kad jis skundė Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2006 m. lapkričio 17 d. ir 2006 m. gruodžio 12 d. nutartis dėl kardomųjų priemonių paskyrimo, ir šie skundai nebuvo pateikti, o minėtos kardomosios priemonės nebuvo panaikintos. Ieškovas išnaudojo ne visas gynybos priemones.

22Atsiliepime taip pat pažymima, kad ieškovas įrodymais nepagrindžia turtinės žalos ir neturtinės žalos atsiradimo. Byloje nėra įrodymų, kad ieškovui buvo sutrikdyta sveikata, pablogėjo jo reputacija, atsirado fiziniai skausmai ir kt.

23Tretysis asmuo Vilniaus miesto 1 apylinkės teismas ieškinį prašė atmesti.

24Atsiliepime tretysis asmuo nurodė, kad teismo nutartys yra teisėtos, nes buvo pagrindas ieškovu atžvilgiu taikyti kardomąsias priemones. Ieškovas turtinės žalos fakto ir to, kad serga sunkia liga, kuri paūmėjo jam būnant Lukiškių tardymo izoliatoriuje, neįrodė. Tretysis asmuo taip pat pažymėjo, kad ieškovas septynis kartus buvo teistas, buvimas laisvas atėmimo vietoje ieškovui yra įprastas gyvenimo būdas, todėl jo argumentai dėl patirtų nepatogumų yra neįtikimi.

25Vilniaus apygardos teismas 2009 m. rugpjūčio 21 d. sprendimu ieškinį atmetė.

26Teismas, remdamasis Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktika, pažymėjo, kad kardomosios priemonės – suėmimo – taikymo neteisėtumą lemia jos paskyrimas ar pratęsimas nesilaikant atitinkamų baudžiamojo proceso normų. Asmens suėmimas ir prokuroro veiksmai kreipiantis dėl suėmimo laikytini teisėtais, jei buvo pakankamas pagrindas įtarti tą asmenį nusikaltimo padarymu, ir jei yra suėmimo taikymo pagrindai (nors vienas) bei sąlygos. Teismas taip pat nurodė, kad skiriant suėmimą, asmens kaltumo klausimas nesprendžiamas, įrodymai netiriami, o atsižvelgiama į tikėtinumą, kad įtariamasis bėgs (slėpsis) nuo ikiteisminio tyrimo pareigūnų, prokuroro ar teismo, trukdys procesui, darys naujus nusikaltimus (BPK 122 str. 1 d.). Pratęsiant suėmimo terminą įtariamojo būtino dalyvavimo nenumato įstatymas, todėl teismas gali išnagrinėti klausimą įtariamajam nedalyvaujant (BPK 122 str. 6 d.).

27Analizuodamas Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo ir prokuratūros veiksmus ieškovo atžvilgiu taikant kardomąją priemonę – suėmimą – 2003-2004 metais, teismas pažymėjo, kad baudžiamosios bylos medžiaga patvirtina buvus pakankamą pagrindą įtarti ieškovą inkriminuojamo nusikaltimo, numatyto BK 182 straipsnio 1 dalyje, padarymu, o prokuratūros pareiškimai ir teismo nutartys dėl suėmimo taikymo atitiko įstatymų reikalavimus. Sprendime taip pat nurodoma, kad Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2004 m. balandžio 23 d. ir 2004 m. birželio 23 d. nutartis, kuriomis du kartus dviems mėnesiams buvo pratęstas ieškovo suėmimas, apeliacinės instancijos teismas paliko galioti.

28Teismas, įvertinęs ikiteisminio tyrimo medžiagą ir dalyvaujančių byloje šalių paaiškinimus, taip pat konstatavo nesant pagrindo spręsti, kad Vilniaus miesto apylinkės prokuratūros 2004 m. rugpjūčio 23 d. nutarimu ieškovui paskirtos kardomosios priemonės – rašytinis pasižadėjimas neišvykti ir dokumentų paėmimas – buvo neadekvačios baudžiamojoje byloje buvusiai situacijai, buvo skirtos nepagrįstai ar neteisėtai, arba kad dėl šių priemonių taikymo ieškovas patyrė kokius nors materialinius nuostolius ar moralinius išgyvenimus.

29Teismo nuomone ieškovas neįrodė, kad dėl 2003-2004 metais jo atžvilgiu taikytų kardomųjų priemonių būtų patyręs 84 000 Lt dydžio turtinę žalą. Ieškovo veiklos, kurios, kaip jis nurodo, vertėsi 2004 metais, pajamos turi būti deklaruojamos ir apmokestinamos įstatymų nustatyta tvarka, tačiau ieškovas Valstybinėje mokesčių inspekcijoje nebuvo užsiregistravęs, pajamų nedeklaravo. Ieškovo teiginiai apie veiklos apimtį, gaunamas pajamas nepatvirtinti jokiais įrodymais. Baudžiamosios bylos Nr. 12-1-0884-03 duomenimis ieškovas 2003-2004 metais nesivertė ieškinyje nurodomu verslu, nes 2003 m. liepos 28 d. buvo sulaikytas už grupinę vagystę Vokietijoje, 2004 m. kovo 16 d. paleistas ir tą pačią dieną suimtas dėl ekstradicijos į Lietuvą.

30Teismas nurodė, kad šioje dalyje ieškinys atmestinas ir dėl praleistos trejų metų ieškinio senaties reikalavimui dėl žalos atlyginimo pareikšti. Ieškovas su reikalavimu atlyginti turtinę ir neturtinę žalą dėl kardomųjų priemonių paskyrimo 2004 metais kreipėsi į teismą 2008 m. rugsėjo 4 d. Ieškovas nenurodė svarbios šio termino praleidimo priežasties bei neprašė jo atnaujinti. Ieškinyje nurodoma aplinkybė, kad apie savo teisių pažeidimus ieškovas sužinojo 2007 m. rugsėjo mėn., gavęs 2003 m. lapkričio 11 d., 2004 m. balandžio 23 d., 2004 m. birželio 23 d. pareiškimų dėl kardomosios priemonės – suėmimo – ir atitinkamų teismo nutarčių kopijas, taip pat l PK raštus apie ikiteisminių tyrimų nutraukimą, neatitinka tikrovės ir yra paneigta ikiteisminio tyrimo medžiagoje esančiais įrodymais: 2004 m. spalio 21 d. ieškovas pasirašė pakvitavimą apie tai, kad iš tyrėjos atsiėmė jo vardu išduotą Lietuvos Respublikos piliečio pasą, kuris buvo paimtas 2004 m. spalio 14 d. nutarimu. Aplinkybę, kad ieškovui buvo žinoma apie ikiteisminio tyrimo nutraukimą ir kardomųjų priemonių panaikinimą, patvirtina ir Valstybės sienos apsaugos tarnybos raštas, kuriuo nustatyta, kad ieškovas 2006 m. rugsėjo 2 d. kirto Lietuvos Respublikos sieną.

31Vertindamas Vilniaus miesto apylinkės prokuratūros 2006 m. lapkričio 17 d. pareiškimą dėl kardomosios priemonės – suėmimo – skyrimo ieškovui ir 2006 m. lapkričio 17 d. Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo nutartį, kuria šis pareiškimas buvo tenkintas, teismas pažymėjo, kad šioje baudžiamojoje byloje (Nr. 12-1-3777-06) ikiteisminis tyrimas buvo pradėtas dėl sunkaus nusikaltimo, esant tiesioginiams įvykio liudytojams ir duomenims apie asmenį, galimai padariusį nusikalstamą veiką. Esant tokiems bylos duomenims, atsižvelgiant į pareikšto įtarimo sunkumą, tyrimo stadiją, prokuratūros pareiškimas dėl kardomosios priemonės skyrimo laikytinas motyvuotu ir pagrįstu. Teismo nutartimi suėmimas ieškovui buvo taikomas penkiolika dienų ir nors Vilniaus apygardos teismas 2006 m. gruodžio 1 d. nutartyje konstatavo, kad šiuo tyrimo metu pakanka švelnesnių kardomųjų priemonių, tačiau nepadarė išvados, kad 2006 m. lapkričio 17 d. teismo nutartimi suėmimas buvo paskirtas neteisėtai.

32Teismas nurodė, kad Vilniaus miesto apylinkės prokuroro 2006 m. gruodžio 1 d. pareiškimas dėl kardomosios priemonės – namų arešto – taikymo ir Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2006 m. gruodžio 1 d. nutartis, kuria šis pareiškimas tenkintinas, buvo priimtos atsižvelgiant į nusikaltimo, kuriuo ieškovas buvo įtariamas, sunkumą (įtariamas sunkaus nusikaltimo padarymu), į asmenybę (teistas už nusikaltimus nuosavybei), darbo, legalaus pragyvenimo šaltinio neturėjimą, šeiminę padėtį (nevedęs) bei motyvuotos siekimu užtikrinti ieškovo dalyvavimą procese, netrukdomą ikiteisminį tyrimą, taip pat užkirsti kelią naujoms nusikalstamoms veikoms. Teismas vertinimu, byloje nenustatyta aplinkybių, leidžiančios daryti išvadą, jog kardomosios priemonės ieškovui būtų paskirtos pažeidžiant įstatymų nuostatas ar nepagrįstai, parinktos neadekvačiai baudžiamojoje byloje buvusiai situacijai. Todėl prokuratūros ir teismo veiksmai laikytini teisėtais.

33Teismas sprendime taip pat pažymėjo, kad ieškovo reikalavimas dėl 15 500 Lt žalos, atsiradusios sutrukdžius ieškovui įsidarbinti montuotoju UAB „Radijo elektroninės sistemos“, nėra pagrįstas. Teismo nuomone, ieškovas turėjo galimybę įsidarbinti 2006 metų lapkričio pirmosiomis dienomis minimoje įmonėje, taip pat galėjo pradėti dirbti joje ir po 2006 m. gruodžio 1 d., tačiau taip neatsitiko ir jokių aplinkybių, kad būtent tas laikotarpis, kuriuo ieškovui buvo pritaikytos kardomosios priemonės, nulėmė neįsidarbinimą įmonėje, nebuvo įrodinėjama. Kardomoji priemonė – namų areštas, paskirta ieškovui 2006 m. gruodžio 1 d., teoriškai įsidarbinti netrukdė, o ar ši aplinkybė buvo neįsidarbinimą nulėmusia priežastimi, ieškovas neįrodinėjo.

34Ieškovas (apeliantas) pateikė apeliacinį skundą, prašydamas panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2009 m. rugpjūčio 21 d. sprendimą ir perduoti bylą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo. Apeliaciniame skunde pakartojamos ieškovo procesiniuose dokumentuose pirmosios instancijos teisme nurodytos aplinkybės, o skundas iš esmės grindžiamas šiais argumentais:

351. Teismas nepagrįstai prilygino ieškovą nusikaltusiems asmenims, neteisingai taikydamas Lietuvos Aukščiausiojo Teismo išaiškinimą, kad tas faktas, jog pareiškėjui nebuvo pateikta kaltinimų arba jis nebuvo perduotas teismui, nebūtinai reiškia, kad suėmimo tikslas neatitiko Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 5 straipsnio 1 dalies c punkto dėl „pagrįsto įtarimo“. Ieškovo teigimu šis išaiškinimas galioja tik kaltiems nusikaltimo padarymu asmenims, kuriems dėl vienokių ar kitokių priežasčių nebuvo pateikta kaltinimų arba jie nebuvo perduoti teismui teisti. Ieškovas jokių nusikalstamų veikų nebuvo padaręs, todėl ir nebuvo perduotas teisti. Vilniaus miesto apylinkės prokuratūra ir Vilniaus miesto 1 apylinkės teismas, suimdami nekaltą asmenį, pažeidė ieškovo nekaltumo prezumpciją. Vilniaus apygardos teismas, priimdamas skundžiamą sprendimą, taip pat nepaisė ieškovo nekaltumo prezumpcijos, tuo padarydamas jam moralinę ir turtinę žalą.

362. Teismas neteisingai konstatavo, kad prokuratūros pareiškimas atitiko įstatymų reikalavimus, reglamentuojančius kardomųjų priemonių paskirtį, suėmimo skyrimo pagrindus ir sąlygas. Faktiškai visi prokuratūros pareiškimai skirti kardomąsias priemones ir teismų nutartys, kuriomis buvo skirtas ar pratęstas suėmimas, įstatymą atitinka tik pagal formą, o pagal turinį jos grubiai pažeidžia ieškovo teises ir laisves, Lietuvos Respublikos Konstituciją, įstatymus bei tarptautinius teisės aktus. Kadangi įstatymai neleidžia taikyti kardomųjų priemonių nenusikaltusių asmenų atžvilgiu, o ieškovas nusikalstamų veikų padaręs nebuvo, nedarė jokio poveikio liudytojams ar nukentėjusiesiems ir neturėjo tikslo tą daryti, nesislapstė nuo ikiteisminio tyrimo pareigūnų, kardomoji priemonė – suėmimas – jo atžvilgiu buvo pritaikyta neteisėtai.

373. Teismas pažeidė CK 1.5 straipsnyje įtvirtintus ir teismui privalomus teisingumo, protingumo ir sąžiningumo reikalavimus, nes siekė, kad prokuratūros ir teismų darbuotojai išvengtų atsakomybės už neteisėtus veiksmus ieškovo atžvilgiu, o tam reikia, kad ieškovui nebūtų atlyginta padaryta moralinė ir dvasinė žala.

384. Teismas buvo neobjektyvus, nes, nesant įrodymų dėl ieškovo padarytų jam inkriminuotų nusikaltimų, ieškinį atmetė. Teismas nesupranta, kad nepaisant ankstesnio teistumo, nekaltai suimamas ieškovas patyrė dešimteriopai didesnius išgyvenimus nei suimamas anksčiau.

395. Jeigu teismas manė, kad ieškovui žala 2006 m. lapkričio 17 d. ir 2006 m. gruodžio 1 d. teismų nutartimis ir prokurorų pareiškimais dėl suėmimo ir namų arešto taikymo buvo daroma trumpiau nei dešimt mėnesių, tą privalėjo nurodyti sprendime ir priteisti ieškovui padarytą žalą.

406. Teismas netyrė, kokia ieškovui buvo padaryta neturtinė žala.

417. Tarp neteisėtų teismų ir prokuratūros veiksmų ir ieškovo patirtos žalos yra tiesioginis priežastinis ryšys.

428. Teismas nepagrįstai taikė ieškinio senatį. Nuo 2007 m. rugsėjo 10 d., kai prieš ieškovą buvo nutrauktas ikiteisminis tyrimas, iki 2008 m. rugsėjo 4 d., kai ieškovas kreipėsi į teismą, treji metai nepraėjo, o apie ankstesnius neteisėtus veiksmus savo atžvilgiu ieškovas sužinojo tik 2007 m. rugsėjį gavęs prokuratūros prašymus dėl suėmimo.

43Atsiliepimu į apeliacinį skundą atsakovės atstovė Generalinė prokuratūra prašė skundą atmesti ir skundžiamą teismo sprendimą palikti nepakeistą. Atsiliepime pakartojamos šios atsakovės atstovės procesiniuose dokumentuose pirmosios instancijos teisme nurodytos aplinkybės, o nesutikimas su apeliaciniu skundu iš esmės grindžiamas šiais argumentais:

441. Apelianto teiginiai, kad teismo sprendimas yra neteisingas, neobjektyvus, pažeidė teisingumo, protingumo ir sąžiningumo reikalavimus, yra deklaratyvūs ir nieko nepagrįsti.

452. Apeliantas teisme savo reikalavimus grindė tik ikiteisminio tyrimo jo atžvilgiu nutraukimu, nors pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuotą praktiką ikiteisminio tyrimo nutraukimas savaime nereiškia viso baudžiamojo proceso neteisėtumo. Jei suėmimas grindžiamas teismo sprendimu, pareiga įrodyti tokio suėmimo neteisėtumą tenka pačiam asmeniui. Apeliantas to neįrodė. Skundžiamame sprendime teisingai ir pagrįstai konstatuota, kad kardomųjų priemonių taikymas apelianto atžvilgiu buvo pagrįstas ir teisėtas.

463. Teismo išvada, kad apeliantas neįrodė turtinės žalos fakto, jos dydžio, pagrįsta, apeliaciniame skunde išdėstyti argumentai paneigti bylos nagrinėjimo metu ištirtais įrodymais. Teismo posėdyje apklausti liudytojai parodė, kad su ieškovu devynis mėnesius buvo suimti Vokietijoje. Liudytojo A. Misevičiaus parodymai, kad su apeliantu 2003 metais buvo Vokietijoje du kartus, per abu uždirbo apie 7000 Lt, nėra pakankamas pagrindas daryti išvadą apie šių pajamų teisėtumą, pastovumą, tikėtinumą gauti ateityje, numatyti dydį. Ieškovo paaiškinimai prieštarauja jo paties parodymams 2004 m. birželio 14 d. įtariamojo apklausos protokole apie nurodomą pragyvenimo šaltinį. Ieškovo iniciatyva apklaustas liudytojas patvirtino, kad ieškovo neįdarbinimas UAB „Radijo elektroninės sistemos“ nesusijęs su jam paskirtomis kardomosiomis priemonėmis, kadangi kardomajame kalinime jis buvo tik penkiolika dienų, po to įsidarbinti nenuvyko, nors namų areštas tam netrukdė.

474. Teismas, nenustatęs neteisėtų teismų ir prokuratūros veiksmų, pagrįstai nevertino neturtinės žalos, jos dydžio, kadangi nesant neteisėtų veiksmų, jokia žala negali objektyviai atsirasti. Be to, ieškovas nepateikė įrodymų apie patirtą neturtinę žalą.

485. Teismas pagrįstai pritaikė ieškinio senatį. Apelianto teiginys, kad apie neteisėtus veiksmus savo atžvilgiu sužinojo tik 2007 m. rugsėjį gavęs prokuratūros prašymus dėl suėmimo, paneigtas rašytiniais įrodymais. Ieškovas svarbios ieškinio senaties praleidimo priežasties nenurodė.

49Atsiliepimu į apeliacinį skundą atsakovės atstovė Teisingumo ministerija taip pat prašė skundžiamą teismo sprendimą palikti nepakeistą. Atsiliepimas iš esmės grindžiamas šiais argumentais:

501. Apeliantas nenurodė ir nepagrindė, kokiais CPK 329 straipsnio 2 ir 3 dalyse nurodytais pagrindais prašo perduoti bylą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo: nėra aišku, kokie yra absoliutūs teismo sprendimo negaliojimo pagrindai, neįrodyta, kad teismas neatskleidė bylos esmės ar padarė proceso teisės normų pažeidimų. Dėl šių priežasčių apelianto prašymas negali būti tenkinamas. Be to, apeliacinės instancijos teismas, išskyrus išimtinius atvejus, jeigu yra pagrindas, privalo pats ištaisyti pirmosios instancijos teismo padarytas teisės ir fakto klaidas.

512. Teismas teisingai taikė ieškinio senatį, nes ieškovas su reikalavimais atlyginti žalą, kildinamą iš 2004 m. taikytų kardomųjų priemonių, kreipėsi į teismą tik 2008 m. Ieškovas nenurodė svarbios ieškinio senaties praleidimo priežasties ir neprašė jos atnaujinti.

523. Ieškovui taikytos kardomosios priemonės ir atliekami procesiniai veiksmai buvo grindžiami atitinkamais procesiniais sprendimais, pagal baudžiamajame procese įtvirtintas procedūras, todėl teismų ir prokuratūros veiksmai negali būti laikomi neteisėtais, o nenustačius neteisėtų veiksmų, kaip būtinos civilinės atsakomybės sąlygos, nėra pagrindo tenkinti reikalavimą dėl žalos atlyginimo.

53Tretieji asmenys atsiliepimų į apeliacinį skundą nepateikė.

54Apeliacinis skundas tenkintinas iš dalies.

55Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas tikrina teismo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą apskųstoje dalyje ir nagrinėja apeliaciniame skunde nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme numatytas išimtis (CPK 329 straipsnis). Nagrinėjamoje byloje absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų teisėjų kolegija nenustatė.

56Šioje byloje kilo ginčas dėl, ieškovo nuomone, neteisėtų teismo ir prokuratūros veiksmų ikiteisminių tyrimų metu, kurie esą sukėlė prašomą atlyginti turtinę ir neturtinę žalą.

57Valstybės atsakomybė už žalą, atsiradusią dėl ikiteisminio tyrimo pareigūnų, prokuroro, teisėjo ir teismo neteisėtų veiksmų, nustatyta CK 6.272 straipsnio 1-3 dalyse. Šios rūšies žalos atlyginimo specifika yra ta, kad asmeniui teisė į žalos atlyginimą atsiranda tik tada, kai konstatuojama, jog valstybės institucija, pareigūnas ar teismas atliko neteisėtus veiksmus ir žala atsirado būtent dėl nurodytų subjektų neteisėtų veiksmų, tuo tarpu nebūtina nustatyti neteisėtus veiksmus įvykdžiusio subjekto kaltės, t. y. valstybė atsiradusią žalą atlygina visiškai, nepaisant ikiteisminio tyrimo pareigūnų, prokuratūros pareigūnų ir teismo kaltės. Taigi ieškovas, reikalaudamas atlyginti nurodytos rūšies žalą, neturi įrodinėti, kad dėl žalos atsiradimo (padarymo) kalti pareigūnai ar teismas, tačiau jis neatleidžiamas nuo CPK 178 straipsnyje įtvirtintos pareigos įrodyti aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimus, t. y. jam tenka pareiga įrodyti kitas tris būtinąsias šios civilinės atsakomybės rūšies sąlygas: pareigūnų ir (ar) teismo neteisėtus veiksmus, priežastinį ryšį ir žalą (nuostolius). Neįrodžius bent vienos iš būtinųjų atsakomybės sąlygų, žalos atlyginimas negalimas, nes žalai atlyginti nėra teisinio pagrindo.

58Teisėjų kolegijos nuomone, nagrinėjamame ginče svarbu nustatyti kardomųjų priemonių taikymo ieškovui pagrįstumą. Kardomųjų priemonių paskirtis – užtikrinti įtariamojo, kaltinamojo ar nuteistojo dalyvavimą procese, netrukdomą ikiteisminį tyrimą, bylos nagrinėjimą teisme ir nuosprendžio įvykdymą, taip pat užkirsti kelią naujoms nusikalstamoms veikoms (BPK 119 straipsnis). Skiriant kardomąją priemonę, asmens kaltumo klausimas nesprendžiamas, įrodymai netiriami, o atsižvelgiama į tai, ar egzistuoja būtinybė ir sąlygos taikyti konkrečią kardomąją priemonę. Pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo civilinėse bylose suformuotą praktiką baudžiamosios bylos nutraukimas ar išteisinamojo nuosprendžio priėmimas savaime nereiškia iki tol buvusių baudžiamųjų procesinių sprendimų neteisėtumo, jeigu jie buvo priimti laikantis procesinių normų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2001 m. sausio 29 d. nutartis byloje P. Narkevičius v. Lietuvos Respublikos teisingumo ministerija, bylos Nr. 3K-3-34, Teismų praktika 15, p. 169, 2003 m. spalio 1 d. nutartis byloje M. B. v. Lietuvos Respublikos teisingumo ministerija, Lietuvos Respublikos generalinė prokuratūra, bylos Nr. 3K-3-895). Taigi kardomųjų priemonių neteisėtumą lemia jų paskyrimas nesilaikant atitinkamų baudžiamojo proceso normų ir principų.

59Dėl teismo ir prokuratūros veiksmų ikiteisminio tyrimo Nr. 12-1-0884-03 metu

60Byloje esantys duomenys patvirtina, kad 2003 m. balandžio 30 d. pradėtas ikiteisminis tyrimas Nr. 12-1-0884-03 dėl sukčiavimo (1964 m. BK 274 straipsnio 1 dalis), 2003 m. gegužės 19 d. pradėtas ikiteisminis tyrimas Nr. 12-1-1226-03 dėl sukčiavimo (BK 182 straipsnio 1 dalis), o 2003 m. birželio 1 d. – ikiteisminis tyrimas Nr. 12-1-1476-03 dėl sukčiavimo (BK 182 straipsnio 1 dalis). 2004 m. gegužės 18 d. ir 2004 m. rugpjūčio 23 d. nutarimais šie ikiteisminiai tyrimai sujungti į vieną bylą, kuriai suteiktas Nr. 12-1-0884-03.

612003 m. lapkričio 10 d. nutarimu Vilniaus miesto apylinkės prokuratūra pripažino ieškovą įtariamuoju byloje bei tos pačios dienos nutarimu paskelbė jo paiešką, o vėliau, 2004 m. vasario 11 d., – ir tarptautinę paiešką.

622003 m. lapkričio 11 d. nutartimi Vilniaus miesto 1 apylinkės teismas skyrė ieškovui kardomąją priemonę – suėmimą. Ieškovas buvo rastas Vokietijoje, kurioje nuo 2003 m. liepos 27 d. iki 2004 m. kovo 16 d. buvo laikomas suimtas už grupinę vagystę, bei 2004 m. balandžio 21 d. grąžintas į Lietuvoje ir joje iš karto sulaikytas. Vilniaus miesto 1 apylinkės teismas 2004 m. balandžio 23 d. nutartimi nustatė ieškovui 2 mėnesių suėmimo terminą. Šią nutartį Vilniaus apygardos teismas paliko nepakeistą. 2004 m. birželio 23 d. nutartimi Vilniaus miesto 1 apylinkės teismas suėmimą pratęsė 2 mėnesiams, o Vilniaus apygardos teismas šį sprendimą taip pat paliko nepakeistą. 2004 m. rugpjūčio 23 d. Vilniaus miesto apylinkės prokuratūra ieškovui taikomą suėmimą panaikino ir skyrė kitas kardomąsias priemones: pasižadėjimą neišvykti bei paso paėmimą.

632004 m. spalio 14 d. nutarimu Vilniaus miesto apylinkės prokuratūra ikiteisminį tyrimą ieškovo atžvilgiu nutraukė, nes nepavyko surinkti pakankamai duomenų, pagrindžiančių jo kaltę, bei panaikino taikomas kardomąsias priemones. Taigi ieškovui kardomoji priemonė – suėmimas – buvo taikoma nuo 2004 m. balandžio 21 d. iki 2004 m. rugpjūčio 23 d., o rašytinis pasižadėjimas neišvykti ir paso paėmimas – nuo 2004 m. rugpjūčio 23 d. iki 2004 m. spalio 14 d.

64Pirmosios instancijos teismas, atmesdamas ieškovo reikalavimus šioje dalyje, konstatavo, kad teismo ir prokuratūros veiksmai buvo teisėti, be to, ieškovas neįrodė žalos fakto, o ieškinį dėl teisėsaugos institucijų veiksmų aptariamu laikotarpiu pareiškė praleidęs ieškinio senaties terminą.

65Teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, kad teismo ir prokuratūros veiksmai skiriant ieškovui kardomąsias priemones šio ikiteisminio tyrimo metu buvo teisėti ir pagrįsti. Ikiteisminio tyrimo metu surinkti duomenys: liudytojų bei nukentėjusiųjų parodymai, sąskaitų duomenys, parodymo atpažinti ir įtariamojo parodymų patikrinimo protokolai, leido pagrįstai įtarti ieškovą jam inkriminuojamų nusikaltimų padarymu. Atsižvelgiant į pagrįstą įtarimą bei tai, kad ieškovas gali bėgti (slapstytis), nes neturi nuolatinės gyvenamosios vietos ir nedirba, gali daryti naujas nusikalstamas veikas, nes ne kartą buvo teistas, gali bandyti paveikti kitus proceso dalyvius, Vilniaus miesto 1 apylinkės teismas pagrįstai 2003 m. lapkričio 11 d. nutartimi skyrė ieškovui kardomąją priemonę – suėmimą – bei pagrįstai jos terminą nustatė 2004 m. balandžio 23 d. nutartimi ir pratęsė 2004 m. birželio 23 d. nutartimi (BPK 122-123, 127 straipsniai). Atkreiptinas dėmesys, kad ieškovas Vilniaus miesto 2 apylinkės teismo 2004 m. balandžio 23 d. ir 2004 m. birželio 23 d. nutartis buvo apskundęs, tačiau Vilniaus apygardos teismas jas paliko nepakeistas. Šioje byloje nėra jokių naujų duomenų ir aplinkybių, kurie būtų neįvertinti ikiteisminio tyrimo metu, taip pat kurie leistų teisėsaugos institucijų veiksmus traktuoti neteisėtais.

66Minėta, 2004 m. rugpjūčio 23 d. Vilniaus miesto apylinkės prokuratūra ieškovui taikomą suėmimą panaikino ir skyrė kitas kardomąsias priemones: pasižadėjimą neišvykti bei paso paėmimą. Šios priemonės buvo skirtos siekiant užtikrinti ieškovo dalyvavimą procese, netrukdomą ikiteisminį tyrimą, bylos nagrinėjimą teisme ir nuosprendžio vykdymą, taip pat siekiant užkirsti kelią naujoms nusikalstamoms veikoms. Teisėjų kolegijos nuomone, atsižvelgiant į pagrįstą įtarimą bei tai, kad ieškovui buvo skelbta vietinė ir tarptautinės paieška, į nuolatinės gyvenamosios vietos bei darbo neturėjimą, į ankstesnius teistumus, šios kardomosios priemonės buvo paskirtos pagrįstai ir teisėtai (BPK 134, 136 straipsniai).

67Ieškovas taip pat nurodė, kad šio ikiteisminio tyrimo metu buvo žeminamas jo orumas, tyčiojamasi, neduodama valgyti, neišleidžiama į pasivaikščiojimus bei verčiama prisipažinti dėl nepadarytų nusikaltimų, tačiau nepateikė jokių tai patvirtinančių įrodymų ir jų neprašė išreikalauti, nors pareiga įrodyti šias aplinkybes tenka ieškovui, kurį viso proceso metu byloje atstovavo advokatas (CPK 178 straipsnis). Pažymėtina, kad šio rūšies bylose įstatymas nenustato didesnio teismo aktyvumo.

68Iš aukščiau išdėstyto darytina išvada, kad teismo ir prokuratūros veiksmai skiriant ieškovui kardomąsias priemones šio ikiteisminio tyrimo metu buvo teisėti. Minėta, nenustačius neteisėtų veiksmų, prievolė atlyginti žalą nekyla, todėl teisėjų kolegija nepasisako dėl ieškovo nurodyto turtinės ir neturtinės žalos fakto ir dydžio šioje dalyje bei ieškinio senaties ieškovo reikalavimams pareikšti.

69Dėl teismo ir prokuratūros veiksmų ikiteisminio tyrimo Nr. 12-1-3777-06 metu

70Šioje byloje ikiteisminis tyrimas pradėtas 2006 m. lapkričio 14 d. dėl BK 180 straipsnio 2 dalyje numatytos veikos – plėšimo – padarymo. Remiantis nukentėjusiojo ir liudytojos 2006 m. lapkričio 16 d. duotais parodymais nusikaltimo padarymu buvo įtartas ieškovas, kuriam pranešimas apie įtarimą įteiktas 2006 m. lapkričio 16 d. – jį laikinai sulaikius.

712006 m. lapkričio 17 d. Vilniaus miesto 1 apylinkės teismas, atsižvelgdamas į Vilniaus miesto apylinkės prokuratūros prašymą, skyrė ieškovui suėmimą 2 mėnesiams, tačiau Vilniaus apygardos teismas 2006 m. gruodžio 1 d. nutartimi pirmosios instancijos teismo nutartį panaikino ir ieškovą iš suėmimo paleido. Dėl šios priežasties Vilniaus miesto 1 apylinkės teismas 2006 m. gruodžio 1 d. paskyrė ieškovui kitą kardomąją priemonę – namų areštą, įpareigojant nuo 22 val. iki 6 val. būti nuolatinėje gyvenamojoje vietoje bei nebendrauti su nukentėjusiuoju. 2007 m. rugsėjo 10 d. ikiteisminis tyrimas ieškovo atžvilgiu, nesurinkus pakankamai duomenų, pagrindžiančių jo kaltę dėl inkriminuojamos veikos padarymo, buvo nutrauktas, o namų areštas panaikintas. Taigi ieškovas buvo suimtas nuo 2006 m. lapkričio 17 d. (2006 m. lapkričio 16 d. jis buvo sulaikytas) iki 2007 m. gruodžio 1 d., o kardomoji priemonė – namų areštas – buvo taikoma nuo 2007 m. gruodžio 1 d. 2007 m. rugsėjo 10 d.

72Skundžiamame sprendime pirmosios instancijos teismas konstatavo, kad Vilniaus apygardos teismas, panaikindamas Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo nutartį skirti ieškovui kardomąją priemonę – suėmimą, nepadarė išvados, kad teismas suėmimą skyrė neteisėtai, t. y. pirmosios instancijos teismo nuomone, šie teismo veiksmai negali būti laikomi neteisėtais civilinės atsakomybės prasme. Su šia išvada teisėjų kolegija nesutinka.

73Suėmimas yra griežčiausia kardomoji priemonė, kuri gali būti skiriama tik tuo atveju, kai švelnesnėmis kardomosiomis priemonėmis negalima pasiekti joms numatytų tikslų: užtikrinti įtariamojo, kaltinamojo ar nuteistojo dalyvavimą procese, netrukdomą ikiteisminį tyrimą, bylos nagrinėjimą teisme ir nuosprendžio įvykdymą, taip pat užkirsti kelią naujoms nusikalstamoms veikoms (BPK 119 straipsnis, 122 straipsnio 2 dalis). Dėl šios priežasties suėmimo skyrimo pagrindai bei tvarka yra itin nuosekliai ir detaliai reglamentuojami ir teismas, spręsdamas dėl būtinumo taikyti šią kardomąją priemonę, privalo būti ypatingai atidus ir skirti šią priemonę tik nesant kitų galimybių užtikrinti tinkamą procesą bei užkirsti kelią naujoms nusikalstamoms veikoms. Jei suėmimas paskiriamas nesant tam pagrindų ir (ar) nesilaikant jo skyrimo tvarkos, teisėjų kolegijos nuomone, tokių suėmimą skyrusio teismo veiksmų negalima laikyti teisėtais.

74Vilniaus apygardos teismas 2006 m. gruodžio 1 d. pirmosios instancijos teismo nutartį panaikino ir ieškovą iš suėmimo paleido. Apeliacinės instancijos teismas konstatavo, kad nagrinėjamu atveju BPK 119 straipsnyje numatytus tikslus galima pasiekti ir švelnesnėmis kardomosiomis priemonėmis. Šio teismo nuomone, išvada, kad ieškovas gali trukdyti procesui yra nepagrįsta ir deklaratyvi, taip pat nepagrįstas pirmosios instancijos teismo teiginys, kad šis asmuo gali daryti naujus nusikaltimus. Teismo manymu, byloje taip pat nėra pakankamai neginčijamų duomenų, kurie, esant šiuo metu surinktiems įrodymams, leistų tvirtai teigti, jog ieškovas galėjo padaryti jam inkriminuojamą nusikaltimą. Taigi, teisėjų kolegijos vertinimu, apeliacinės instancijos teismas konstatavo, kad suimti ieškovą pagrindo nebuvo, teismas iš esmės nesigilino į ikiteisminio tyrimo aplinkybes. Padaryti priešingą išvadą šiuo atveju nėra pagrindo. Dėl šių priežasčių pirmosios instancijos teismo veiksmai skiriant kardomąją priemonę – suėmimą – pripažintini neteisėtais.

75Atkreiptinas dėmesys, kad konstatavimas, jog suėmimas ieškovui buvo paskirtas nepagrįstai, savaime nereiškia, kad ieškovui negalėjo būti taikomos švelnesnės kardomosios priemonės – tą nurodė ir Vilniaus apygardos teismas aukščiau aptartoje 2006 m. gruodžio 1 d. nutartyje. Todėl Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2006 m. gruodžio 1 d. nutartis, kuria ieškovui buvo skirtas namų areštas, įpareigojant nuo 22 val. iki 6 val. būtų nuolatinėje gyvenamojoje vietoje bei nebendrauti su nekentėjusiuoju, atsižvelgiant į tuo metu buvusius nukentėjusiojo ir liudytojos parodymus bei ieškovo asmenines savybes, laikytina pagrįsta ir teisėta (BPK 132 straipsnis).

76Minėta, namų areštas ieškovui buvo taikytas nuo 2006 m. gruodžio 1 d. iki 2006 m. rugsėjo 10 d., t. y. daugiau kaip 9 devynis mėnesius. Iš ikiteisminio tyrimo Nr. 12-1-3777-06 medžiagos matyti, kad po šios kardomosios priemonės paskyrimo tyrimas nebuvo intensyvus: 2007 m. kovo 9 d. ir 2007 m. balandžio 27 d. pateikti prašymai dėl tarptautinio judriojo ryšio įrenginio identifikatoriaus kontrolės, 2007 m. gegužės 2 d. papildomai apklaustas nukentėjusysis, o 2007 m. rugpjūčio 30 d. apklausta nauja liudytoja. Pažymėtina, kad po 2007 m. gegužės 2 d. papildomos nukentėjusiojo apklausos, kurioje pastarasis nurodė negalįs tvirtinti, kad apiplėšime dalyvavo ar jį organizavo ieškovas, bei pažymėjo, jog šiam asmeniui jokių pretenzijų neturi, buvo atliktas tik vienas ikiteisminio tyrimo veiksmas – 2007 m. rugpjūčio 30 d. apklausta nauja liudytoja (pavedimas apklausti šią liudytoją duotas 2007 m. rugpjūčio 21 d.), o po ieškovo 2007 m. rugpjūčio 27 d. prašymo suteikti informaciją apie bylos eigą ikiteisminis tyrimas 2008 m. rugsėjo 10 d. buvo nutrauktas. Teisėjų kolegijos vertinimu, tokie prokuratūros, kontroliuojančios ikiteisminio tyrimo eigą (BPK 170 straipsnis), veiksmai, kai, iš esmės neatliekant jokio tyrimo nuo 2007 m. gegužės 2 d., ieškovui ir toliau taikomas namų areštas bei nesprendžiama dėl šios kardomosios priemonės panaikinimo ar pakeitimo švelnesne, laikytini neteisėtais, nes be pakankamo pagrindo varžo ieškovo laisvę, t. y. negalima teigti, kad ieškovas trukdys ikiteisminiam tyrimui ir šiuo pagrindu apriboti jo teises, jei pats tyrimas iš esmės nėra atliekamas (BPK 119 straipsnis).

77Dėl žalos atlyginimo

78Teismui konstatavus, kad ieškovui kardomoji priemonė – suėmimas – nuo 2006 m. lapkričio 17 d. iki 2006 m. gruodžio 1 d. ir namų areštas iš esmės nuo 2007 m. gegužės 2 d. iki 2007 m. rugsėjo 10 d. buvo taikomi nepagrįstai, kyla klausimas, ar šie veiksmai sukėlė ieškovui turtinę ir neturtinę žalą.

79Ieškovo teigimu, patirtą turtinę žalą sudaro 15 500 Lt negautų pajamų, kurias jis būtų gavęs įsidarbinęs UAB „Radijo elektroninės sistemos“. Jo teigimu, įsidarbinti negalėjo, nes 2006 m. lapkričio 16 d. buvo suimtas. Teismo posėdžio pirmosios instancijos teisme metu liudytojas R. M. , buvęs šios bendrovės direktoriaus pavaduotoju, nurodė, kad buvo sutarę ieškovą priimti į darbą, tačiau pastarasis dingo ir pasirodė tik po kelių mėnesių, kai bendrovės ieškovo darbas jau nebedomino (b. l. 141). Minėta, iš suėmimo ieškovas buvo paleistas 2006 m. gruodžio 1 d. ir tą pačią dieną jam paskirta kita kardomoji priemonė – namų areštas, įpareigojant nuo 22 val. iki 6 val. būtų nuolatinėje gyvenamojoje vietoje bei nebendrauti su nekentėjusiuoju. Šios kardomosios priemonės paskyrimas, atsižvelgiant į ja taikomus apribojimus, nekliudė ieškovui dirbti, todėl pastarasis pradėti darbą UAB „Radijo elektroninės sistemos“ galėjo nuo 2006 m. gruodžio 1 d., tačiau to nepadarė. Pažymėtina, kad minėtas liudytojas taip pat nurodė, kad apie ieškovo teistumą buvo žinoma jau tariantis dėl darbo. Taigi, teisėjų kolegijos nuomone, ieškovas neįrodė, kad ieškovui taikytos kardomosios priemonės sąlygojo jo neįsidirbinimą ir galimybės gauti darbinių pajamų praradimą.

80Pasisakydama dėl neturtinės žalos, teisėjų kolegija atkreipia dėmesį, kad neturtinės žalos atlyginimo srityje visiško žalos atlyginimo principas (restitutio ir integrum) objektyviai negali būti taikomas visa apimtimi. Neturtinė žala yra bendrieji nuostoliai, kurių konkretus dydis neįrodinėjimas – jis pagal teisiškai reikšmingų konkrečioje byloje kriterijų visumą nustatomas teismo. Taigi priteistinas neturtinės žalos atlyginimo dydis nustatomas pagal neturtinės žalos dydžio įvertinimo kriterijus ir atsižvelgiant į neturtinės žalos instituto paskirtį – teisingai kompensuoti patirtą dvasinį skausmą, neigiamus išgyvenimus, nepatogumus (CK 6.250 straipsnis). Materialios kompensacijos už moralinę žalą paskirtis – sudaryti materialias sąlygas iš naujo sukurti tai, ko negalima sugrąžinti, kuo teisingiau atlyginti tai, ko žmogui neretai apskritai niekas – pinigai ar materialus turtas – negali atstoti (Konstitucinio Teismo 2006 m. rugpjūčio 19 d. nutarimas).

81Teisėjų kolegijos nuomone, natūralu, kad neteisėtas suėmimas ir nepagrįstai ilgas namų areštas ieškovui, kaip ir bet kuriam kitam asmeniui, nepaisant ankstesnio teistumo, sukelė nepatogumų ir dvasinių išgyvenimų, todėl ši aplinkybė papildomo įrodinėjimo nereikalauja. Ieškovas nekonkretizuodamas taip pat nurodė, kad dėl kardomųjų priemonių taikymo jam paūmėjo epilepsija, tačiau nepateikė tai pagrindžiančių įrodymų, nors, minėta, ši pareiga tenka pačiam ieškovui. Dėl šios priežasties aplinkybė dėl ligos paūmėjimo laikytina neįrodyta (CPK 178 straipsnis).

82Nustatant priteistinos neturtinės žalos dydį, teisėjų kolegijos manymu, yra svarbios šios aplinkybės: ikiteisminis tyrimas ieškovo atžvilgiu buvo pradėtas pagrįstai; nors suėmimas buvo paskirtas nesant tam pagrindo, būtinybė ieškovui skirti švelnesnes kardomąsias priemones egzistavo; nepagrįstai taikytų kardomųjų priemonių trukmė bei tai, kad šie neteisėti veiksmai turtinės žalos ieškovui nesukėlė. Teisėjų kolegija taip pat atsižvelgia į panašaus pobūdžio bylose priteistinos neturtinės žalos dydį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. vasario 17 d. nutartis civilinėje byloje P. Š. v. Lietuvos valstybė, atstovaujama Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos, Lietuvos Respublikos generalinės prokuratūros ir Policijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos, bylos Nr. 3K-3-89/2010; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2007 m. gegužės 8 d. nutartis civilinėje byloje R. M. v. Lietuvos valstybė, atstovaujama Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos, bylos Nr. 3K-3-196/2007; 2007 m. vasario 6 d. nutartis civilinėje byloje A. N. v. Lietuvos valstybė, atstovaujama Lietuvos Respublikos generalinės prokuratūros ir Muitinės departamento prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, bylos Nr. 3K-7-7/2007), bendrą šalies ekonominę situaciją, pragyvenimo lygį bei bendruosius teisės principus. Įvertinusi visas aukščiau išdėstytas aplinkybes, teisėjų kolegija mano, kad pakankama ir teisinga ieškovo patirtos neturtinės žalos kompensacija yra 5 000 Lt.

83Apibendrindama aukščiau išdėstytą, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai laikė teisėsaugos institucijų veiksmus skiriant ieškovui kardomąsias priemones ikiteisminio tyrimo Nr. 12-1-3777-06 metu teisėtais, todėl priėmė iš dalies nepagrįstą sprendimą. Dėl šios priežasties skundžiamo sprendimo dalis naikintina ir joje priimtinas naujas sprendimas – ieškinį tenkinti iš dalies (CPK 326 straipsnio 1 dalies 2 punktas).

84Teisėjų kolegija, vadovaudamasi CPK 326 straipsnio 1 dalies 2 punktu,

Nutarė

85Vilniaus apygardos teismo 2009 m. rugpjūčio 21 d. sprendimą dalyje, kurioje buvo atmestas ieškovo R. D. reikalavimas dėl neturtinės žalos priteisimo, panaikinti ir šioje dalyje priimti naują sprendimą – ieškovo R. D. ieškinį tenkinti iš dalies, priteisiant jam iš atsakovės Lietuvos valstybės 5 000 Lt (penkis tūkstančius litų) neturtinei žalai atlyginti.

86Kitoje dalyje Vilniaus apygardos teismo 2009 m. rugpjūčio 21 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Proceso dalyviai
Ryšiai
1. Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija,... 2. sekretoriaujant Jūratei Česnulevičienei,... 3. dalyvaujant ieškovui R. D. ,... 4. ieškovo atstovui advokatui Adolfui Remeikiui,... 5. atsakovės atstovėms Eglei Dervinskienei ir Nijolei Žimkienei,... 6. teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovo... 7. Teisėjų kolegija... 8. Ieškovas R. D. kreipėsi į teismą, prašydamas priteisti iš atsakovės... 9. Ieškinyje nurodyta, kad nepaisant to, jog jokios nusikalstamos veikos... 10. Ieškovas taip pat nurodė, kad 2006 m. lapkričio 16 d. vėl buvo nepagrįstai... 11. Ieškovas teigė, kad be padarytos 99 500 Lt turtinės žalos jam taip pat buvo... 12. Atsakovės atstovė Generalinė prokuratūra ieškinį prašė atmesti.... 13. Atsiliepime nurodyta, kad ieškovas kreipėsi į teismą 2008 m. rugsėjo 4 d.,... 14. Atsakovės atstovė taip pat pažymėjo, kad ieškovo apibūdinta veikla,... 15. Atsiliepime taip pat nurodoma, kad ieškovui kardomosios priemonės buvo... 16. Vilniaus miesto apylinkės prokuratūros 2003 m. lapkričio 11 d. pareiškimas... 17. Vilniaus miesto apylinkės prokuratūros 2006 m. lapkričio 17 d. pareiškimas... 18. Atsiliepime akcentuojama, kad ieškovo reikalavimai dėl turtinės ir... 19. Atsakovės atstovė Teisingumo ministerija ieškinį prašė atmesti.... 20. Atsiliepime atsakovės atstovė nurodė, kad ieškovui turtinės ir neturtinės... 21. Pasisakydama apie Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2006 m. lapkričio 17 d.... 22. Atsiliepime taip pat pažymima, kad ieškovas įrodymais nepagrindžia... 23. Tretysis asmuo Vilniaus miesto 1 apylinkės teismas ieškinį prašė atmesti.... 24. Atsiliepime tretysis asmuo nurodė, kad teismo nutartys yra teisėtos, nes buvo... 25. Vilniaus apygardos teismas 2009 m. rugpjūčio 21 d. sprendimu ieškinį... 26. Teismas, remdamasis Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktika, pažymėjo, kad... 27. Analizuodamas Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo ir prokuratūros veiksmus... 28. Teismas, įvertinęs ikiteisminio tyrimo medžiagą ir dalyvaujančių byloje... 29. Teismo nuomone ieškovas neįrodė, kad dėl 2003-2004 metais jo atžvilgiu... 30. Teismas nurodė, kad šioje dalyje ieškinys atmestinas ir dėl praleistos... 31. Vertindamas Vilniaus miesto apylinkės prokuratūros 2006 m. lapkričio 17 d.... 32. Teismas nurodė, kad Vilniaus miesto apylinkės prokuroro 2006 m. gruodžio 1... 33. Teismas sprendime taip pat pažymėjo, kad ieškovo reikalavimas dėl 15 500 Lt... 34. Ieškovas (apeliantas) pateikė apeliacinį skundą, prašydamas panaikinti... 35. 1. Teismas nepagrįstai prilygino ieškovą nusikaltusiems asmenims,... 36. 2. Teismas neteisingai konstatavo, kad prokuratūros pareiškimas atitiko... 37. 3. Teismas pažeidė CK 1.5 straipsnyje įtvirtintus ir teismui privalomus... 38. 4. Teismas buvo neobjektyvus, nes, nesant įrodymų dėl ieškovo padarytų jam... 39. 5. Jeigu teismas manė, kad ieškovui žala 2006 m. lapkričio 17 d. ir 2006 m.... 40. 6. Teismas netyrė, kokia ieškovui buvo padaryta neturtinė žala.... 41. 7. Tarp neteisėtų teismų ir prokuratūros veiksmų ir ieškovo patirtos... 42. 8. Teismas nepagrįstai taikė ieškinio senatį. Nuo 2007 m. rugsėjo 10 d.,... 43. Atsiliepimu į apeliacinį skundą atsakovės atstovė Generalinė prokuratūra... 44. 1. Apelianto teiginiai, kad teismo sprendimas yra neteisingas, neobjektyvus,... 45. 2. Apeliantas teisme savo reikalavimus grindė tik ikiteisminio tyrimo jo... 46. 3. Teismo išvada, kad apeliantas neįrodė turtinės žalos fakto, jos... 47. 4. Teismas, nenustatęs neteisėtų teismų ir prokuratūros veiksmų,... 48. 5. Teismas pagrįstai pritaikė ieškinio senatį. Apelianto teiginys, kad apie... 49. Atsiliepimu į apeliacinį skundą atsakovės atstovė Teisingumo ministerija... 50. 1. Apeliantas nenurodė ir nepagrindė, kokiais CPK 329 straipsnio 2 ir 3... 51. 2. Teismas teisingai taikė ieškinio senatį, nes ieškovas su reikalavimais... 52. 3. Ieškovui taikytos kardomosios priemonės ir atliekami procesiniai veiksmai... 53. Tretieji asmenys atsiliepimų į apeliacinį skundą nepateikė.... 54. Apeliacinis skundas tenkintinas iš dalies.... 55. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis... 56. Šioje byloje kilo ginčas dėl, ieškovo nuomone, neteisėtų teismo ir... 57. Valstybės atsakomybė už žalą, atsiradusią dėl ikiteisminio tyrimo... 58. Teisėjų kolegijos nuomone, nagrinėjamame ginče svarbu nustatyti kardomųjų... 59. Dėl teismo ir prokuratūros veiksmų ikiteisminio tyrimo Nr. 12-1-0884-03 metu... 60. Byloje esantys duomenys patvirtina, kad 2003 m. balandžio 30 d. pradėtas... 61. 2003 m. lapkričio 10 d. nutarimu Vilniaus miesto apylinkės prokuratūra... 62. 2003 m. lapkričio 11 d. nutartimi Vilniaus miesto 1 apylinkės teismas skyrė... 63. 2004 m. spalio 14 d. nutarimu Vilniaus miesto apylinkės prokuratūra... 64. Pirmosios instancijos teismas, atmesdamas ieškovo reikalavimus šioje dalyje,... 65. Teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, kad teismo... 66. Minėta, 2004 m. rugpjūčio 23 d. Vilniaus miesto apylinkės prokuratūra... 67. Ieškovas taip pat nurodė, kad šio ikiteisminio tyrimo metu buvo žeminamas... 68. Iš aukščiau išdėstyto darytina išvada, kad teismo ir prokuratūros... 69. Dėl teismo ir prokuratūros veiksmų ikiteisminio tyrimo Nr. 12-1-3777-06 metu... 70. Šioje byloje ikiteisminis tyrimas pradėtas 2006 m. lapkričio 14 d. dėl BK... 71. 2006 m. lapkričio 17 d. Vilniaus miesto 1 apylinkės teismas, atsižvelgdamas... 72. Skundžiamame sprendime pirmosios instancijos teismas konstatavo, kad Vilniaus... 73. Suėmimas yra griežčiausia kardomoji priemonė, kuri gali būti skiriama tik... 74. Vilniaus apygardos teismas 2006 m. gruodžio 1 d. pirmosios instancijos teismo... 75. Atkreiptinas dėmesys, kad konstatavimas, jog suėmimas ieškovui buvo... 76. Minėta, namų areštas ieškovui buvo taikytas nuo 2006 m. gruodžio 1 d. iki... 77. Dėl žalos atlyginimo... 78. Teismui konstatavus, kad ieškovui kardomoji priemonė – suėmimas – nuo... 79. Ieškovo teigimu, patirtą turtinę žalą sudaro 15 500 Lt negautų pajamų,... 80. Pasisakydama dėl neturtinės žalos, teisėjų kolegija atkreipia dėmesį,... 81. Teisėjų kolegijos nuomone, natūralu, kad neteisėtas suėmimas ir... 82. Nustatant priteistinos neturtinės žalos dydį, teisėjų kolegijos manymu,... 83. Apibendrindama aukščiau išdėstytą, teisėjų kolegija konstatuoja, kad... 84. Teisėjų kolegija, vadovaudamasi CPK 326 straipsnio 1 dalies 2 punktu,... 85. Vilniaus apygardos teismo 2009 m. rugpjūčio 21 d. sprendimą dalyje, kurioje... 86. Kitoje dalyje Vilniaus apygardos teismo 2009 m. rugpjūčio 21 d. sprendimą...