Byla 3K-3-89/2010

1Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Egidijaus Baranausko, Česlovo Jokūbausko ir Juozo Šerkšno (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), rašytinio proceso tvarka teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovo Lietuvos Respublikos, atstovaujamos Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos, kasacinį skundą dėl Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. rugsėjo 14 d. nutarties peržiūrėjimo civilinėje byloje pagal ieškovo P. Š. (P. Š.) ieškinį atsakovui Lietuvos Respublikai, atstovaujamai Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos, Lietuvos Respublikos generalinės prokuratūros ir Policijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos, dėl turtinės ir neturtinės žalos atlyginimo.

2Teisėjų kolegija

Nustatė

3I. Ginčo esmė

4Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2007 m. vasario 15 d. nutartimi pakeistas pirmosios instancijos teismo nuosprendis, baudžiamoji byla dėl ieškovo nutraukta reabilituojančiu pagrindu – neįrodžius jo dalyvavimo padarant nusikaltimus (BPK 303 straipsnio 5 dalies 2 punktas). Ieškovas prašė pripažinti, kad buvo pažeista jo teisė į bylos nagrinėjimą per įmanomai trumpiausią laiką ir į tinkamą procesą, priteisti 6280 Lt turtinės ir 100 000 Lt neturtinės žalos atlyginimo. Jis nurodė, kad ikiteisminis tyrimas buvo pradėtas 2004 m. sausio mėn.; jis buvo įtariamas ir kaltinamas tuo, kad viešoje vietoje įžūliais veiksmais demonstravo nepagarbą aplinkiniams bei aplinkai, sutrikdė visuomenės rimtį bei tvarką, sunkiai ir nesunkiai dėl chuliganiškų paskatų sužalojo žmogų; taip pat tuo, kad jis 2004 m. sausio 1 d., apie 3 val., tęsdamas nusikalstamus veiksmus, sunkiai sutrikdė nukentėjusiojo J. S. sveikatą – pargriovęs šį ant žemės, dantimis nukando dalį ausies. Ieškovui nuo 2004 m. kovo 15 d. iki 2004 m. liepos 8 d. taikytas suėmimas; jis dėl to negavo darbo užmokesčio ir turėjo kitų išlaidų, dėl pareikšto kaltinimo padarius nusikalstamą veiką, be pagrindo pritaikyto suėmimo, proceso trukmės bei kaltinimo sunkumo patyrė neturtinės žalos – sunkių dvasinių išgyvenimų, emocinę įtampą, išgyvenimų dėl ateities. Ieškovas reikalavimus grindė Lietuvos Respublikos Konstitucijos 6, 29, 30 straipsniais, Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos (toliau – ir Konvencija) 6 straipsniu, CK 6.249, 6.250, 6.272, 6.273 straipsniais.

5II. Pirmosios ir apeliacinės instancijų teismų sprendimo ir nutarties esmė

6Klaipėdos apygardos teismas 2009 m. vasario 24 d. sprendimu ieškinį tenkino iš dalies, priteisė ieškovui iš atsakovo Lietuvos valstybės, atstovaujamos Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos, 2023 Lt turtinės ir 10 000 Lt neturtinės žalos atlyginimo, 2000 Lt išlaidų advokato pagalbai apmokėti. Teismas, remdamasis Klaipėdos apygardos teismo 2005 m. kovo 22 d. nuosprendžiu, nustatė, kad vienas iš pagrindų, pagal kurį ieškovas išteisintas, yra netinkamas įrodymų rinkimas – BPK 192 straipsnio 1 dalyje įtvirtintos asmens parodymo atpažinti tvarkos pažeidimas, byloje nesurinkta objektyvių įrodymų, neginčijamai patvirtinančių ieškovo kaltę dėl jam inkriminuojamų nusikaltimų. Netinkamas įrodymų rinkimas baudžiamojoje byloje, teismo vertinimu, yra neteisėti veiksmai (pareigos elgtis atidžiai ir rūpestingai pažeidimas), dėl kurių kyla atsakovo civilinė atsakomybė; dėl šių neteisėtų veiksmų ieškovui buvo pareikšti įtarimai, jis atiduotas teismui ir tai turėjo įtakos, parenkant kardomąją priemonę ir nustatant kardomojo kalinimo laiką. Nustačius, kad vienas iš pagrindinių įrodymų, kuriuo buvo grindžiamas įtarimas bei kaltinimas ieškovui, yra netinkamas ir negalima juo remtis, teismas sprendė, jog, nesant šio įrodymo, ieškovui nebūtų taikytos arba taikytos švelnesnės procesinės prievartos priemonės. Dėl baudžiamojoje byloje taikyto suėmimo ieškovas patyrė žalos, jis negavo 2023 Lt darbo užmokesčio (kardomasis kalinimas truko 116 dienų) (CK 6.247 straipsnis, 6.249 straipsnio 1 dalis); teismas tenkino ieškinio reikalavimą dėl tos dalies, dėl kurios buvo prašoma priteisti žalą, atsiradusią dėl suėmimo laikotarpiu neišmokėto darbo užmokesčio (CK 6.272 straipsnio 1 dalis), tačiau nelaikė, kad 630 Lt žala atsirado taip pat dėl suėmimo. Teismas pripažino, kad ieškovas dėl taikytų procesinės prievartos priemonių patyrė ir neturtinės žalos; 10 000 Lt neturtinės žalos atlyginimas atitinka teismų praktikos nuostatas, taip pat sąžiningumo, teisingumo, protingumo principus ir įstatymo reikalavimus (CK 6.250 straipsnio 2 dalis, 6.272 straipsnio 3 dalis). Ieškinio reikalavimą pripažinti, kad buvo pažeista ieškovo teisė į bylos nagrinėjimą per įmanomai trumpiausią laiką, teismas atmetė; byloje baudžiamojon atsakomybėn buvo patraukti dar du asmenys, atliekamos apklausos, kiti ikiteisminio tyrimo veiksmai ir nuo įtarimo paskelbimo iki išteisinamojo nuosprendžio praėjo vieneri metai.

7Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, išnagrinėjusi civilinę bylą pagal atsakovo Lietuvos Respublikos atstovų Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos ir Klaipėdos apygardos prokuratūros apeliacinius skundus, 2009 m. rugsėjo 14 d. nutartimi pakeitė Klaipėdos apygardos teismo 2009 m. vasario 24 d. sprendimą dėl tos dalies, dėl kurios ieškovui iš Lietuvos valstybės, atstovaujamos Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos, priteista 2023 Lt turtinės žalos atlyginimo, jį sumažino iki 1732 Lt; sprendimą dėl kitos dalies paliko nepakeistą, priteisė ieškovui iš Lietuvos valstybės 1100 Lt išlaidų advokato pagalbai apeliacinės instancijos teisme atlyginimo. Vertindama apeliacinio skundo argumentus, kad pirmosios instancijos teismas peržengė ieškinio ribas, nes ieškovas esą suėmimo neteisėtumą grindė aplinkybe, jog jis išteisintas, neįrodžius jo dalyvavimo padarant nusikaltimus, bet ne dėl netinkamo įrodymų rinkimo, kolegija pažymėjo, kad ieškinio ribos nustatomos, atsižvelgiant į ieškinio dalyką ir pagrindą (146 straipsnio 2 dalies 6, 7 punktai); šiuo atveju būtinumą įvertinti ieškovui paskirto suėmimo teisėtumą lėmė ieškinyje nurodytos aplinkybės (ieškinio pagrindas), kad ieškovui nepagrįstai nuo 2004 m. kovo 15 d. iki 2004 m. liepos 8 d. paskirta griežčiausia procesinė prievartos priemonė – suėmimas; ieškovas šiuo faktiniu ieškinio pagrindu grindė ir ieškinio reikalavimą dėl turtinės žalos atlyginimo. Kolegija akcentavo, kad suėmimo teisėtumo vertinimas saistomas sąlygų, būtinų šios procesinės prievartos priemonės paskyrimui, nustatymo, t. y. ar, skiriant suėmimą, buvo pakankamai duomenų, leidžiančių manyti, kad įtariamasis padarė nusikalstamą veiką (BPK 121 straipsnio 2 dalis.), taip pat ar buvo suėmimo pagrindai (BPK 122 straipsnio 1 dalis). Pirmosios instancijos teismas, atsižvelgdamas į ieškovo išteisinimo pagrindą ir konstatuotus įrodymų gavimo tvarkos pažeidimus, kolegijos vertinimu, pagrįstai atliko ikiteisminio tyrimo metu gautų duomenų vertinimą, spręsdamas dėl ieškovui pareikšto įtarimo padarius jam inkriminuojamas nusikalstamas veikas, kaip būtinos sąlygos suėmimui taikyti; pirmosios instancijos teismas dėl suėmimo paskyrimo bei jo pratęsimo teisėtumo vertino, remdamasis šios civilinės ir prie jos pridėtos baudžiamosios bylos duomenimis. Kolegija laikė, kad atsakovai galėjo teikti savo argumentus ir juos pagrįsti įrodymais, jeigu nesutiko su ieškovo išdėstyta pozicija dėl suėmimo neteisėtumo.

8Kadangi civilinė atsakomybė pagal CK 6.272 straipsnio 1 dalį atsiranda be kaltės, esant neteisėtiems veiksmams, žalai ir priežastiniam ryšiui, tai kolegija, spręsdama dėl teisėsaugos institucijų veiksmų teisėtumo, akcentavo, kad šioje byloje kilęs įrodymų gavimo tvarkos ikiteisminio tyrimo metu pažeidimo ir galbūt šių pažeidimų įtakos procesinių prievartos priemonių paskyrimui klausimai, konkrečiai ar BPK 192 straipsnyje įtvirtintos asmens parodymo atpažinti tvarkos pažeidimas galėjo turėti įtakos tam, kad ieškovui ikiteisminio tyrimo metu buvo neteisėtai paskirta kardomoji priemonė – suėmimas. Pagal BPK 121 straipsnio 2 dalį kardomosios priemonės gali būti skiriamos tik tuo atveju, kai yra pakankamai duomenų, leidžiančių manyti, kad įtariamasis padarė nusikalstamą veiką. Kolegija rėmėsi ir išdėstė Europos Žmogaus Teisių Teismo praktikos nuostatas dėl suėmimo (sulaikymo) teisėtumo vertinimo ir pagrįsto įtarimo, kaip būtinos (sine qua non) suėmimo (sulaikymo) teisėtumo sąlygos – pagrįstas įtarimas suprantamas kaip esantys (paaiškėję) faktai ar informacija, kurie pakankami objektyviam stebėtojui susidaryti nuomonę, kad įtariamasis gali būti padaręs nusikalstamą veiką (Murray v. the United Kingdom, Nr. 14310/88, 1994-10-28; Labita v. Italy, Nr. 26772/95, 2000-04-06). Apeliacinės instancijos teismas nurodė, kad šiuo atveju Klaipėdos apygardos prokuratūros 2004 m. kovo 15 d. nutarimu ieškovas pripažintas įtariamuoju pagal BK 180 straipsnio 1 dalį, 135 straipsnio 2 dalies 8 punktą, jam Klaipėdos miesto apylinkės teismo ikiteisminio tyrimo teisėjo 2004 m. kovo 15 d. nutartimi skirtas suėmimas; nutartyje konstatuota, kad byloje surinkta pakankamai faktinių duomenų, leidžiančių manyti, kad įtariamasis P. Š. padarė jam inkriminuojamas veikas: nukentėjusiųjų, liudytojų parodymai, atpažinimo iš nuotraukų bei vaizdo įrašų protokolai, specialisto išvada bei kita bylos medžiaga; teismo 2004 m. kovo 16 d. nutartimi paskirtas suėmimas paliktas galioti, skiriant įtariamajam kardomąją priemonę (suėmimą) dviem mėnesiams. Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2004 m. gegužės 14 d. ir 2004 m. birželio 15 d. nutartimis suėmimo terminas pratęstas atitinkamai vienam mėnesiui ir dvidešimčiai dienų. Kolegija sutiko su pirmosios instancijos teismo sprendime padaryta išvada, kad ikiteisminio tyrimo metu nebuvo surinkta pakankamai įrodymų, leidžiančių pagrįstai įtarti, kad ieškovas padarė jam inkriminuotą nusikaltimą; kolegija pažymėjo baudžiamąją bylą nagrinėjusių pirmosios ir apeliacinės instancijų teismų nuosprendyje ir nutartyje išdėstytą nuostatą, kad asmens parodymo atpažinti protokolai pagal BPK 20 straipsnį apskritai nelaikytini įrodymais; ieškovas, kaip nusikaltimą padaręs asmuo, buvo įvardytas po to, kai nukentėjusiam J. S. ir nepilnametei liudytojai K. Š. buvo parodytos ieškovo, kaip nusikaltimą padariusio asmens, nuotraukos, atliekant asmens parodymo atpažinti procesinį veiksmą. Kadangi ikiteisminio tyrimo metu ieškovo kaltę jam inkriminuojamo nusikaltimo padarymu patvirtinantys įrodymai buvo gauti, pažeidžiant įstatymų nustatytus reikalavimus, šie pažeidimai nėra formalūs, bet susiję su galimybe ikiteisminio tyrimo metu gautus duomenis vertinti kaip objektyvius ir patikimus ieškovo kaltę patvirtinančius įrodymus BPK 20 straipsnio prasme, tai nagrinėjamoje civilinėje byloje buvo pagrindas konstatuoti, kad, nesant šių įrodymų, teismas nebūtų turėjęs pagrindo skirti griežčiausios procesinės prievartos priemonės. Kadangi suėmimo paskyrimą nulėmė duomenys, gauti pažeidžiant įstatymų nustatytos tvarkos reikalavimus, tuo tarpu, teismui sprendžiant dėl kardomosios priemonės paskyrimo, nepateikta kitokių įrodymų, kurie būtų pagrindas įtarti, kad ieškovas padarė jam inkriminuojamą nusikaltimą, tai ieškovo suėmimas nuo 2004 m. kovo 15 d. iki 2004 m. liepos 8 d., apeliacinės instancijos teismo vertinimu, pagrįstai pripažintas neteisėtu.

9Apeliacinės instancijos teismas sutiko su pirmosios instancijos teismo išvadomis, kad asmeniui turi būti atlyginami tie turtiniai nuostoliai, kuriuos jis patyrė dėl neteisėto procesinės prievartos priemonių taikymo. Kolegija sumažino ieškovui pirmosios instancijos teismo priteistą turtinę žalą nuo 2023 Lt iki 1732,33 Lt, nes laikė, kad ieškovui priteistos negautos pajamos (darbo užmokestis), netinkamai taikant materialiosios teisės normas, t. y. neatskaičius pajamų mokesčio, kaip tai buvo nustatyta Lietuvos Respublikos gyventojų pajamų mokesčio įstatymo (2002 m. liepos 2 d. įstatymo Nr. IX-1007 redakcija) 17 straipsnio 1 dalies 26 punkte. Kolegija nurodė, kad pagal CK 6.272 straipsnio 3 dalį, be turtinės, atlyginama ir neturtinė žala; dėl neturinės žalos sprendžiama, vadovaujantis bendrosiomis žalos atlyginimo sąlygas nustatančiomis teisės normomis (CK 6.250 straipsnio 2 dalis), taip pat atsižvelgiant į asmeniui pareikšto kaltinimo sunkumą, paskirtos bausmės dydį, sulaikymo, neteisėto suėmimo laiką, informacijos apie sulaikymą, suėmimą paskleidimą visuomenėje, įtariamojo ar kaltinamojo elgesį. Pirmosios instancijos teismo nustatyta 10 000 Lt atlygintina neturtinė žala, kolegijos vertinimu, teisingai kompensuoja ieškovo patirtus neturtinio pobūdžio praradimus.

10Apeliacinio skundo argumentai, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai priteisė ieškovui 2000 Lt atstovavimo išlaidų, kolegijos vertinimu, nepagrįsti; priteistos bylinėjimosi išlaidos atitinka jų dydį nustatančius kriterijus (teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu N. 1R-85 patvirtintų Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio 2 punktą), taip pat CPK 98 straipsnio 2 dalyje nustatytus reikalavimus.

11III. Kasacinio skundo, prisidėjimų prie kasacinio skundo ir atsiliepimo į kasacinį skundą teisiniai argumentai

12Kasaciniu skundu kasatorius (atsakovas Lietuvos Respublika, atstovaujama Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos) prašo panaikinti Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. rugsėjo 14 d. nutartį dėl tos dalies, dėl kurios ieškovui iš atsakovo Lietuvos valstybės, atstovaujamos Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos, priteista 1732 Lt turtinės žalos atlyginimo, taip pat Klaipėdos apygardos teismo 2009 m. vasario 24 d. sprendimą dėl to dalies, dėl kurios ieškovui iš atsakovo Lietuvos valstybės, atstovaujamos Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos, priteista 10 000 Lt neturtinės žalos atlyginimo ir 2000 Lt išlaidų advokato pagalbai atlyginti, dėl šios dalies priimti naują sprendimą, kuriuo ieškinį atmesti, dėl kitos dalies sprendimą palikti nepakeistą. Atsakovas Lietuvos Respublika, atstovaujama Lietuvos Respublikos generalinės prokuratūros ir Policijos departamento prie Vidaus reikalų ministerijos, pareiškimais prisideda prie kasacinio skundo. Kasacinis skundas grindžiamas šiais teisiniais argumentais:

131. Dėl ieškinio turinį, taip pat ieškinio dalyko arba pagrindo pakeitimą nustatančių CPK normų pažeidimo. Ieškinys turi atitikti bendruosius ir specialiuosius reikalavimus (CPK 115 straipsnis, 135 straipsnio 1 dalis); jame turi būti nurodomos aplinkybės, kuriomis ieškovas grindžia savo reikalavimą (faktinis ieškinio pagrindas, CPK 135 straipsnio 1 dalies 2 punktas) ir ieškovo reikalavimas (ieškinio dalykas, CPK 135 straipsnio 1 dalies 4 punktas); ieškinys apibrėžia nagrinėjamos bylos ribas. Šiuo atveju apeliacinės instancijos teismas neatsižvelgė į tai, kad ieškovas ieškinyje ir rengiantis bylos nagrinėjimui, reikalavimus grindė dviem aplinkybėmis; pirma, ieškovo vertinimu, jis buvo neteisėtai suimtas; antra, pažeista jo teisė į bylos nagrinėjimą per įmanomai trumpesnį laiką. Suėmimo neteisėtumą jis grindė tuo, kad buvo išteisintas, neįrodžius jo dalyvavimo padarant nusikalstamas veikas. Pradėjus nagrinėti bylą iš esmės, ieškovas papildomai nurodė, kad neteisėti buvo ne tik suėmimas, bet ir įrodymų rinkimas, nes asmens parodymo atpažinti veiksmai atlikti, pažeidžiant BPK nuostatas, ir dėl šio pažeidimo jam paskirtas suėmimas. Tai reiškia, kad suėmimo neteisėtumą ieškovas kildino iš kito procesinio ikiteisminio tyrimo pareigūnų atlikto veiksmo – parodymo atpažinti, tačiau, minėta, šios aplinkybės, kaip faktinio ieškinio pagrindo, nenurodė nei ieškinyje, nei rengiantis bylos nagrinėjimui. Teismas pripažino neteisėtais ikiteisminio tyrimo pareigūnų veiksmus, atliekant procesinį parodymo atpažinti veiksmą, tačiau aplinkybė, kuri nebuvo faktinis ieškinio pagrindas ir iki bylos nagrinėjimo iš esmės nebuvo šiuo pagrindu grindžiama atsiradusi turtinė ir neturtinė žala, suponuoja išvadą, kad apeliacinės instancijos teismas pažeidė CPK 141 straipsnio 1 dalį, pirmosios instancijos teismas – CPK 141 straipsnio 2 dalį.

142. Dėl CPK 182 straipsnio pažeidimo. Sutinkant su teismų pozicija, kad ikiteisminio tyrimo pareigūnų atliktas procesinis parodymo atpažinti veiksmas nėra naujas ieškinio pagrindas, bet įrodymas, kuriuo buvo įrodinėjamas suėmimo neteisėtumas, pažymėtina CPK 112 straipsnio 3 punkto nuostata, pagal kurią procesiniuose dokumentuose, kuriais siekiama pasirengti žodiniam bylos nagrinėjimui, turi būti nurodomi įrodymai, kuriais šalis grindžia savo reikalavimus. Šiuo atveju nei ieškovo pateiktuose procesiniuose dokumentuose, nei rengiantis bylos nagrinėjimui teisme, nenurodyta, kad ieškovas suėmimo neteisėtumą, nagrinėjant bylą teisme, grįs tuo, jog parodymas atpažinti buvo atliekamas, pažeidžiant BPK nuostatas. Toks įrodymų pateikimas nelaikytinas tinkamu CPK 226 straipsnyje nustatyto reglamentavimo aspektu. Pagal CPK 230 straipsnyje nustatytus reikalavimus parengiamojo teismo posėdžio metu šalys turi galutinai suformuoti savo reikalavimų ir atsikirtimų į pareikštus reikalavimus turinį, įrodymus, kuriais jos grindžia savo reikalavimus. Teismas turi teisę atsisakyti priimti įrodymus CPK 181 straipsnio 2 dalyje nustatytais atvejais. Nagrinėjamoje byloje pirmosios instancijos teismas grindė suėmimo neteisėtumą įrodymais, kuriais ieškovas pradėjo remtis, nagrinėjant bylą iš esmės; apeliacinės instancijos teismas nepašalino pirmiau nurodytų proceso teisės normų pažeidimo.

153. Dėl suėmimo teisėtumo, CPK 176, 185 straipsnių pažeidimo, Europos Žmogaus Teisių Teismo ir nacionalinės teismų praktikos nuostatų taikymo. Bylą nagrinėję teismai nepasisakė dėl BPK 122 straipsnio 1 dalyje nustatytų suėmimo pagrindų, spręsdami dėl ieškovui skirtos kardomosios priemonės (suėmimo) teisėtumo, jį vertino tik vienu, t. y. BPK normų nustatytos asmens parodymo atpažinti tvarkos pažeidimo, aspektu. Tuo tarpu dėl kardomosios priemonės (suėmimo) turėjo būti sprendžiama, atsižvelgiant į kriterijus, kurių laikomasi EŽTT ir nacionalinių teismų praktikoje; EŽTT praktikoje pripažįstama, kad pagrįsto įtarimo, kuris suprantamas kaip esantys (paaiškėję) faktai ar informacija, kurie pakankami objektyviam stebėtojui susidaryti nuomonę, jog įtariamasis gali būti padaręs nusikalstamą veiką, buvimas yra būtina (sine qua non) suėmimo (sulaikymo) teisėtumo sąlyga (Murray v. the United Kingdom, Nr. 14310/88, 1994-10-28; Labita v. Italy, Nr. 26772/95, 2000-04-06; kt.). Teismui skiriant procesinę prievartos priemonę, nesprendžiama, ar įtariamasis (kaltinamasis) iš tikrųjų padarė veiką, dėl kurios jam pareikšti įtarimai; pradėjus baudžiamąjį persekiojimą, nėra ir objektyviai negali būti žinoma bylos galutinio rezultato. Šiuo atveju, skiriant ieškovui suėmimą, buvo įvertinta tai, kad jis bandė išvengti dalyvavimo procese. Klaipėdos apygardos prokuratūros 2004 m. kovo 15 d. nutarime nurodyta, kad ieškovas, pamatęs policijos pareigūnus, kurie norėjo jį pristatyti į Klaipėdos m. VPK, iššoko per buto langą ir pabėgo; buvo paskelbta jo paieška, sulaikytas 2004 m. kovo 15 d. Skirdamas suėmimą, teismas atsižvelgė į tai, kad ieškovas buvo anksčiau teistas ir kad Klaipėdos apygardos teisme nagrinėjama kita baudžiamoji byla, kurioje jis kaltinamas dalyvavimu nusikalstamo susivienijimo veikloje. Baudžiamojoje byloje esančių netiesioginių įrodymų visuma leido pagrįstai įtarti, kad ieškovas padarė jam inkriminuojamą nusikaltimą. Suėmimas suvaržo įtariamojo (kaltinamojo) teises, nustatytas tarptautiniuose teisės aktuose, tačiau šiuo atveju be teisių suvaržymo nebūtų pasiekta BPK nustatytų tikslų. Suėmimas buvo taikomas pagrįstai ir teisėtai – įgalioto asmens motyvuota nutartimi, išnagrinėjus prokuroro prašymą, dalyvaujant gynėjui. Ši klausimą nagrinėjęs apeliacinės instancijos teismas pripažino suėmimą teisėtu ir pagrįstu.

164. Dėl CK 6.250 straipsnio 1 dalies taikymo. Bylą nagrinėję teismai nenurodė motyvuotų argumentų, kodėl ieškovo patirtą neturtinę žalą įvertino 10 000 Lt ir ją priteisė iš kasatoriaus. Teismas sprendime turėjo vertinti įrodymus, kurių pagrindu jis padarė išvadą, jog ieškovas patyrė dvasinių išgyvenimų, nepatogumų, kad sumažėjo bendravimo galimybės su pažįstamais ir artimaisiais. Tokie įrodymai teismui nebuvo pateikti, todėl jie negalėjo būti tiriami. Vadinasi, dėl neturtinės žalos turėjo būti sprendžiama pagal byloje surinktus įrodymus. Bylą nagrinėjęs apeliacinės instancijos teismas turėjo įvertinti, kad ieškovas patyrė neturtinės žalos ne tik dėl paskirto suėmimo, bet ir dėl to, jog tuo pačiu metu dėl jo buvo pradėtas kitas baudžiamasis procesas, kuriame jis buvo kaltinamas dalyvavimu nusikalstamo susivienijimo veikloje ir padarant, organizuojant kitus nusikaltimus; šio baudžiamojo persekiojimo metu ieškovo teisės ir bendravimo galimybės taip pat buvo ribojamos – jam buvo paskirtas namų areštas. Teismas neįvertino, kad pažeidimo fakto pripažinimas taip pat yra asmens pažeistų teisių gynybos būdas, kuris yra pakankama ir teisinga satisfakcija už patirtą skriaudą. Neturtinė žala priteisiama konkrečiu atveju nustačius, kad teisės pažeidimo pripažinimo nepakanka pažeistai teisei apginti (Europos Žmogaus Teisių Teismo 2003 m. lapkričio 6 d. sprendimas byloje M. v. Lietuva, pareiškimo Nr. 53161/1999; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus išplėstinės teisėjų kolegijos 2008 m. sausio 2 d. nutartis civilinėje byloje S. Š. ir V. Š. v. UAB „Lietuvos rytas“, bylos Nr. 3K-7-2/2008).

175. Dėl CPK 93 straipsnio 2 dalies pažeidimo. Pirmosios instancijos teismas tenkino 11,31 proc. ieškovo pareikštų reikalavimų (prašė priteisti 6280 Lt turtinės ir 100 000 Lt neturtinės žalos atlyginimo, priteista 2023 Lt turtinės ir 10 000 Lt neturtinės žalos atlyginimo) ir pažymėjo, kad priteisiamos 2000 Lt išlaidos advokato pagalbai apmokėti, atsižvelgiant į bylos sudėtingumą ir patenkintų reikalavimų dalį; apeliacinės instancijos teismas pakeitė pirmosios instancijos teismo sprendimą dėl tos dalies, dėl kurios ieškovui iš kasatoriaus priteistas turtinės žalos atlyginimas, jį sumažino iki 1732 Lt, tačiau laikė, jog yra pagrįstos pirmosios instancijos teismo ieškovui priteistos 2000 Lt bylinėjimosi išlaidos. Bylą nagrinėję abiejų instancijų teismai pažeidė CPK 93 straipsnio 2 dalį, pagal kurią bylinėjimosi išlaidos priteisiamos ieškovui proporcingai teismo patenkintų reikalavimų daliai.

18Atsiliepime į kasacinį skundą ieškovas prašo palikti nepakeistus pirmosios ir apeliacinės instancijų teismų sprendimus, priteisti ieškovui bylinėjimosi išlaidas už atsiliepimo į kasacinį skundą surašymą. Ieškovas laiko, kad kasacinio skundo argumentai dėl CPK 141 straipsnio 1 dalies pažeidimo yra nepagrįsti, nes, kaip teisingai nurodė apeliacinės instancijos teismas, kasatorius galėjo teikti savo motyvus ir juos pagrindžiančius įrodymus, jeigu nesutiko su ieškovo argumentais, kuriais jis grindė ieškinio pagrindą. Apeliacinės instancijos teismas visapusiškai pasisakė dėl teisėsaugos institucijų veiksmų teisėtumo vertinimo, aiškiai nurodė, kad, sprendžiant dėl suėmimo skyrimo, vadovaujamasi ne tik BPK normomis, bet ir Europos Žmogaus Teisių Teismo praktikos nuostatomis. Ieškovas nesutinka su kasacinio skundo argumentais, kad esą jis savo veiksmais prisidėjo prie to, jog būtų skirtas suėmimas ir dėl neturtinės žalos atsiradimo; teismo teisingai išspręsta dėl neturtinė žalos ir jos dydžio, kuris negali būti mažinamas, taip pat dėl bylinėjimosi išlaidų paskirstymo (CPK 93 straipsnio 2 dalis).

19Teisėjų kolegija

konstatuoja:

20IV. Kasacinio teismo argumentai ir išaiškinimai

21Dėl suėmimo teisėtumo, CPK 176, 185 straipsnių taikymo, Europos Žmogaus Teisių Teismo ir nacionalinės teisės teismų praktikos nuostatų taikymo

22Valstybės atsakomybė už žalą, atsiradusią dėl neteisėto procesinio veiksmo baudžiamajame procese, nustatyta CK 6.272 straipsnio 1 dalyje. Teisėsaugos institucijų procesinių veiksmų neteisėtumas turi būti konstatuotas įstatymų nustatyta tvarka. Iš ieškovo P. Š. ieškinio pareiškimo matyti, kad jis savo reikalavimus grindė dėl nepagrįstai pareikšto įtarimo ir kaltinimo padarius nusikalstamą veiką, numatytą BK 284 straipsnio 1 dalyje, 135 straipsnio 2 dalies 8 punkte, 138 straipsnio 2 dalies 8 punkte, taip pat jo teisės į tinkamą procesą pažeidimo dėl nepagrįsto griežčiausios kardomosios priemonės – suėmimo (nuo 2004 m. kovo 15 d. iki 2004 m. liepos 8 d.) paskyrimo, baudžiamosios bylos neištyrimo ir neišnagrinėjimo per įmanomai trumpiausią laiką.

23Kasatorius Lietuvos Respublika, atstovaujama Teisingumo ministerijos, Generalinės prokuratūros ir Policijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos, laiko, kad bylą nagrinėję teismai nepasisakė dėl BPK 122 straipsnio 1 dalyje nustatytų suėmimo pagrindų, nors turėjo spręsti, atsižvelgdami į kriterijus, kurių laikomasi Europos Žmogaus Teisių Teismo ir nacionalinių teismų praktikoje.

24Teisėjų kolegija nesutinka su šiuo kasacinio skundo argumentu, nes apeliacinės instancijos teismas, pasisakydamas dėl teisėsaugos institucijų veiksmų teisėtumo vertinimo, aiškiai nurodė, kokios aplinkybės buvo vertinamos ir įvertintos, kokiomis procesinėmis teisės normomis buvo vadovaujamasi sprendžiant dėl kardomosios priemonės (suėmimo) skyrimo, kur buvo analizuojamas suėmimo skyrimo pagrįstumas BPK bei Konvencijos kontekste. Teismai suėmimo paskyrimo bei pratęsimo teisėtumo vertinimą atliko, neapsiribodami tik šalių teiginiais šioje civilinėje byloje, bet ir baudžiamosios bylos Nr. 1-23-113/2005 m. duomenų pagrindu. Suėmimo teisėtumą ieškovo atžvilgiu bylą nagrinėję teismai aiškinosi tiek nacionalinės teisės, tiek ir Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos požiūriu. Konvencijos 5 straipsnio 5 dalyje nustatyta, kad kiekvienas asmuo, kuris yra sulaikymo ar suėmimo auka, pažeidžiant šio straipsnio nuostatas, turi teisę į nuostolių atlyginimą.

25Žmogaus teisė į laisvę yra viena pagrindinių žmogaus teisių ir laisvių (Konstitucijos 20 straipsnis), kuri, kaip nustatyta Konvencijos 5 straipsnyje, gali būti tik šio straipsnio 1-4 dalyse nurodytais pagrindais ir tvarka. Sprendžiant klausimą, ar ieškovo suėmimas teisėtas, būtina vadovautis ne tik BPK, bet ir Konvencijos 5 straipsniu bei Europos Žmogaus Teisių Teismo praktika, suformuota aiškinant ir taikant Konvencijos 5 straipsnį. Suėmimo teisėtumas pagal nacionalinę teisę savaime nesuponuoja suėmimo teisėtumo pagal Konvencijos 5 straipsnį. Taikant Konvencijos 5 straipsnio 3 dalį, svarbu tai, koks suėmimo terminas gali būti pripažintas priimtinu (protingu). Europos Žmogaus Teisių Teismas yra nurodęs, kad šis klausimas turi būti sprendžiamas atsižvelgiant į tai, jog kalbama apie vienos iš pagrindinių žmogaus teisių – teisės į laisvę – ribojimą. Sprendžiant klausimą, ar suėmimo laikas buvo protingas, ar ne, būtina vadovautis Europos Žmogaus Teisių Teismo bylose suformuluotais kriterijais.

26Baudžiamojoje byloje nepateikta objektyvių įrodymų, kad ieškovas buvo nusikaltimo vietoje nusikaltimo padarymo metu, o bylą nagrinėję teismai ieškovo suėmimo teisėtumą aiškinosi ir analizavo ne tik BPK, bet ir Konvencijos kontekste, todėl šis kasacinio skundo argumentas, teigiant apie bylą nagrinėjusių teismų sprendimų priėmimą nesilaikant visų kriterijų, nustatytų Europos Žmogaus Teisių Teismo praktikoje ir nacionalinių teismų praktikoje, bei teisės normų, reglamentuojančių įrodinėjimą ir įrodymų vertinimą, nepagrįstas. Dėl ieškinio dalyko ir pagrindo, CPK 141 straipsnio taikymo

27Kasatorius nurodo, kad bylą nagrinėję teismai peržengė ieškinio ribas, nes ieškovas jam paskirtos kardomosios priemonės (suėmimo) neteisėtumą grindė tuo, jog jis buvo išteisintas, neįrodžius jo dalyvavimo padarant nusikalstamas veikas, tačiau, pradėjus nagrinėti bylą iš esmės, jis pakeitė ieškinio pagrindą ir suėmimo neteisėtumą kildino iš parodymo atpažinti neteisėtumo, t. y. pažeidžiant BPK nuostatas atlikto procesinio veiksmo.

28Teisėjų kolegija pripažįsta nepagrįstu šį kasacinio skundo argumentą ir pažymi, kad ieškovas nekeitė ieškinio dalyko, o ieškinio pagrindą papildė, todėl nėra pagrindo konstatuoti CPK 141 straipsnio 1 dalies pažeidimo. Apeliacinės instancijos teismas šiuo klausimu išdėstė išsamius motyvus, su kuriais nėra pagrindo nesutikti. Būtinumą nagrinėjamoje byloje įvertinti ieškovui paskirtos kardomosios priemonės (suėmimo) teisėtumą lėmė ieškinyje nurodytas ieškinio pagrindas, kuris, minėta, nebuvo pakeistas. Dėl CK 6.250 straipsnio 1 dalies taikymo

29CK 6.250 straipsnio 1 dalyje pateikta neturtinės žalos samprata. Žala padaroma vertybėms, kurios neturi piniginės išraiškos, tačiau civilinė teisė jas gina turtiniais būdais, o neturtinė žala įvertinama ir atlyginama pinigais. Konstitucinis Teismas 2000 m. birželio 30 d. nutarime yra konstatavęs, kad žalos atlyginimas įvairiose valstybės funkcijų vykdymo srityse gali būti reguliuojamas skirtingai. Pabrėžta ir tai, kad įstatymuose expressis verbis nurodyti kriterijai, kuriais remiantis būtų galima nustatyti (įvertinti) atlygintinos žalos dydį, neturi kliudyti teismui vykdyti teisingumą – atsižvelgus į visas turinčias reikšmės bylos aplinkybes, nustatyti asmeniui valstybės institucijų, pareigūnų neteisėtais veiksmais padarytos materialinės ir (arba) moralinės žalos dydį, ir, vadovaujantis teise, inter alia nenusižengiant teisingumo, protingumo, proporcingumo imperatyvams, priteisti teisingą atlyginimą už tą asmens patirtą materialinę ir (arba) moralinę žalą.

30Nustatant neturtinės žalos dydį, svarbu tai, kad neturtinės žalos atlyginimo srityje visiško žalos atlyginimo principas (restitutio ir integrum) objektyviai negali būti taikomas visa apimtimi. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas ne kartą yra pažymėjęs, kad neturtinė žala yra bendrieji nuostoliai, kurių konkretus dydis neįrodinėjimas; jis pagal teisiškai reikšmingų konkrečioje byloje kriterijų visumą nustatomas teismo. Taigi priteistinas neturtinės žalos atlyginimo dydis nustatomas pagal neturtinės žalos dydžio įvertinimo kriterijus ir atsižvelgiant į neturtinės žalos instituto paskirtį – teisingai kompensuoti patirtą dvasinį skausmą, neigiamus išgyvenimus, nepatogumus (CK 6.250 straipsnis). Materialios kompensacijos už moralinę žalą paskirtis – sudaryti materialias sąlygas iš naujo sukurti tai, ko negalima sugrąžinti, kuo teisingiau atlyginti tai, ko žmogui neretai apskritai niekas – pinigai ar materialus turtas – negali atstoti (Konstitucinio Teismo 2006 m. rugpjūčio 19 d. nutarimas).

31Teisėjų kolegija konstatuoja, kad teismo pareiga yra nustatyti teisingą kompensaciją už patirtus neturtinio pobūdžio išgyvenimus, praradimus, parenkant tokią piniginę satisfakciją, kuri kiek galima teisingiau kompensuotų nukentėjusiojo neturtinėms vertybėms padarytą žalą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2005 m. lapkričio 23 d. nutartis civilinėje byloje K. A. v. Lietuvos Respublika, bylos Nr. 3K-3-604/2005). Neturtinės žalos įvertinimas pinigais pripažintinas teisingu tik tuo atveju, jei konkreti nustatyta žalos atlyginimo piniginė išraiška atitinka sąžiningumo, teisingumo ir protingumo imperatyvus. Apeliacinės instancijos teismas pagal konstatuotą bylose teisiškai reikšmingų kriterijų visumą atsižvelgė į tai, kad nagrinėjamu atveju dėl neteisėto P. Š. suėmimo buvo apribota laisvė nuo 2004 m. kovo 15 d. iki 2004 m. liepos 8 d., dėl ko šis neabejotinai patyrė nepatogumų ir dvasinių išgyvenimų, todėl laikė, jog pirmosios instancijos teismo nustatytas 10 000 Lt neturtinės žalos atlyginimas atitinka CK 6.250 straipsnio 2 dalyse įtvirtintus neturtinės žalos nustatymo kriterijus, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuotą praktiką šios kategorijos bylose.

32Atsižvelgdama į Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamą neturtinės žalos atlyginimo dydžio nustatymo praktiką (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2007 m. gegužės 8 d. nutartis civilinėje byloje R. M. v. Lietuvos valstybė, atstovaujama Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos, bylos Nr. 3K-3-196/2007; 2007 m. vasario 6 d. nutartis civilinėje byloje A. N. v. Lietuvos valstybė, atstovaujama Lietuvos Respublikos generalinės prokuratūros ir Muitinės departamento prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, bylos Nr. 3K-7-7/2007), taip pat Europos Žmogaus Teisių Teismo praktiką (bylose prieš Lietuvą), teisėjų kolegija konstatuoja, kad 10 000 Lt neturtinės žalos atlyginimas atitinka sąžiningumo, teisingumo ir protingumo principus, todėl apeliacinė instancijos teismo nutartis paliekama nepakeista. Dėl CPK 93 straipsnio taikymo

33Tenkinant ieškinį iš dalies, ieškovui priteistos bylinėjimosi išlaidos, atsižvelgiant į visus vertinimo kriterijus: bylos apimtį, sudėtingumą, atstovavimo veiksmus ir kt. (Teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 patvirtintos Rekomendacijos dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio). Už teisinę pagalbą ieškovui pirmosios instancijos teismo priteista 2000 Lt, apeliacinės instancijos – 1100 Lt; tokios išlaidos atitinka Rekomendacijų nuostatas. Dėl bylinėjimosi išlaidų

34Ieškovas pateikė atsiliepimą į kasacinį skundą, už kurio surašymą turėjo 1210 Lt išlaidų advokato pagalbai apmokėti ir prašė jas priteisti iš kasatoriaus. Byloje pateiktas ieškovo išlaidas patvirtinantis įrodymas – 2010 m. sausio 15 d. pinigų priėmimo kvitas Nr. 558909. Teisėjų kolegija pažymi, kad CPK 98 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad šaliai, kurios naudai priimamas sprendimas, teismas priteisia iš antrosios šalies (šalių) atstovavimo išlaidas; šio straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad šalies išlaidos, susijusios su advokato pagalba, atsižvelgiant į konkrečios bylos sudėtingumą ir advokato darbo ir laiko sąnaudas, yra priteisiamos ne didesnės, kaip nustatyta teisingumo ministro kartu su Lietuvos advokatų tarybos pirmininku patvirtintose rekomendacijose dėl užmokesčio dydžio. Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 patvirtintas Rekomendacijas dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą maksimalaus dydžio, įvertinusi prašymo argumentus, pažymi, kad nagrinėjamoje byloje ieškovo patirtos išlaidos už advokato suteiktą teisinę paslaugą, šiam surašant atsiliepimą į kasacinį skundą, atlygintinos iš dalies, t. y. priteisiant 500 Lt atstovavimo išlaidų kasacinės instancijos teisme atlyginimo.

35Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi CPK 79, 93 straipsniais, 359 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 362 straipsnio 1 dalimi,

Nutarė

36Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. rugsėjo 14 d. nutartį palikti nepakeistą.

37Priteisti iš atsakovo Lietuvos Respublikos, atstovaujamos Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos, į. k. (duomenys neskelbtini), įstaigos adresas: Gedimino pr. 30/1, LT–01104 Vilnius, a. s. Nr. (duomenys neskelbtini) AB SEB banke, ieškovui P. Š., a. k. (duomenys neskelbtini) 500 Lt (penkis šimtus litų) Lt bylinėjimosi išlaidų kasacinės instancijos teisme atlyginimo.

38Ši Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis yra galutinė, neskundžiama ir įsiteisėja nuo priėmimo dienos.

Proceso dalyviai
Ryšiai
1. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija,... 2. Teisėjų kolegija... 3. I. Ginčo esmė... 4. Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos... 5. II. Pirmosios ir apeliacinės instancijų teismų sprendimo ir nutarties esmė... 6. Klaipėdos apygardos teismas 2009 m. vasario 24 d. sprendimu ieškinį tenkino... 7. Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija,... 8. Kadangi civilinė atsakomybė pagal CK 6.272 straipsnio 1 dalį atsiranda be... 9. Apeliacinės instancijos teismas sutiko su pirmosios instancijos teismo... 10. Apeliacinio skundo argumentai, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai... 11. III. Kasacinio skundo, prisidėjimų prie kasacinio skundo ir atsiliepimo į... 12. Kasaciniu skundu kasatorius (atsakovas Lietuvos Respublika, atstovaujama... 13. 1. Dėl ieškinio turinį, taip pat ieškinio dalyko arba pagrindo... 14. 2. Dėl CPK 182 straipsnio pažeidimo. Sutinkant su teismų pozicija,... 15. 3. Dėl suėmimo teisėtumo, CPK 176, 185 straipsnių pažeidimo, Europos... 16. 4. Dėl CK 6.250 straipsnio 1 dalies taikymo. Bylą nagrinėję teismai... 17. 5. Dėl CPK 93 straipsnio 2 dalies pažeidimo. Pirmosios... 18. Atsiliepime į kasacinį skundą ieškovas prašo palikti nepakeistus pirmosios... 19. Teisėjų kolegija... 20. IV. Kasacinio teismo argumentai ir išaiškinimai... 21. Dėl suėmimo teisėtumo, CPK 176, 185 straipsnių taikymo, Europos Žmogaus... 22. Valstybės atsakomybė už žalą, atsiradusią dėl neteisėto procesinio... 23. Kasatorius Lietuvos Respublika, atstovaujama Teisingumo ministerijos,... 24. Teisėjų kolegija nesutinka su šiuo kasacinio skundo argumentu, nes... 25. Žmogaus teisė į laisvę yra viena pagrindinių žmogaus teisių ir laisvių... 26. Baudžiamojoje byloje nepateikta objektyvių įrodymų, kad ieškovas buvo... 27. Kasatorius nurodo, kad bylą nagrinėję teismai peržengė ieškinio ribas,... 28. Teisėjų kolegija pripažįsta nepagrįstu šį kasacinio skundo argumentą ir... 29. CK 6.250 straipsnio 1 dalyje pateikta neturtinės žalos samprata. Žala... 30. Nustatant neturtinės žalos dydį, svarbu tai, kad neturtinės žalos... 31. Teisėjų kolegija konstatuoja, kad teismo pareiga yra nustatyti teisingą... 32. Atsižvelgdama į Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamą neturtinės... 33. Tenkinant ieškinį iš dalies, ieškovui priteistos bylinėjimosi išlaidos,... 34. Ieškovas pateikė atsiliepimą į kasacinį skundą, už kurio surašymą... 35. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija,... 36. Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009... 37. Priteisti iš atsakovo Lietuvos Respublikos, atstovaujamos Lietuvos Respublikos... 38. Ši Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis yra galutinė, neskundžiama ir...