Byla 2-2241-585/2012

Dėl įsakymų pripažinimo negaliojančiais ir žalos atlyginimo

1Vilniaus apygardos teismo teisėjas V.Zelianka, sekretoriaujant I.Petrovskai, dalyvaujant ieškovo atstovui bankroto administratoriui K.Pankai, atsakovės J. S. atstovui advokatui A.Aleksiejevui, atsakovės I. S. atstovui advokatui Ž.Mišeikiui, trečiojo asmens VSDFV Vilniaus skyriaus atstovei J.Čepaitienei, viešame teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo BUAB „Multiidėja“ ieškinį atsakovams J. S. ir I. S., tretiesiems asmenims Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Vilniaus skyriui ir J. T. dėl įsakymų pripažinimo negaliojančiais ir žalos atlyginimo ir

Nustatė

2Byloje tarp šalių kilo ginčas dėl buvusios ieškovo direktorės atsakovės J. S. 2007 03 30 ir atsakovės I. S. 2007 08 30 įsakymų, kuriais trečiajam asmeniui paskirtos premijos teisėtumo ir žalos neteisėtais įsakymais padarytos ieškovui atlyginimo .

3Ieškovo bankrutuojančios UAB “Multiidėja” administratorius pareiškė ieškinį, nurodydamas, kad premijos paskirtos ne siekiant atlyginti už realų darbuotojos indėlį į įmonės veiklą, o vien trečiajam asmeniui turint tikslą neteisėtai gauti didesnę motinystės pašalpą susitarus su atsakovėmis, ėjusiomis direktoriaus pareigas pas ieškovą, nesant objektyvių ekonominių prielaidų didelių papildomų išmokų mokėjimui, įmonei esant sunkioje finansinėje padėtyje.

4Atsakovės su ieškiniu nesutiko.

5Atsakovė I. S. atsikirto, kad premija paskirta vykdant įmonės vadovui priskirtas funkcijas, laikantis įmonės vidaus tvarkos taisyklių, todėl yra paskirta teisėtai. Be to, atsakovė I. S. nebuvo ieškovo vadovė, kadangi nėra jokių įrodymų apie jos paskyrimą eiti vadovo pareigas ir iš šios atsakovės pagal DK 254str. negali būti priteista daugiau trijų mėnesių atlyginimo dydžio suma. Tretysis asmuo J. T. dirbo ir turėjo teisę dirbti namuose, todėl jai premija galėjo būti paskirta ir nebūnant darbo vietoje. Taip pat atsikirto, kad iš atsakovės kitoje byloje jau priteistas žalos atlyginimas ir negali būti priteisiamas pakartotinai.

6Atsakovė J. S. atsikirto, kad ieškovas neįrodė būtinųjų civilinės atsakomybės sąlygų, priimant ginčijamus įsakymus dėl premijų skyrimo nebuvo pažeisti jokie teisės aktai, premijos buvo išmokėtos už vertingus darbuotojos pasiūlymus, idėjas ir darbo rezultatus. Be to, įmonė 2007 metais dirbo pelningai ir turėjo objektyvią galimybę išmokėti premijas.

7Tretysis asmuo VSDFV Vilniaus skyrius ieškinį palaikė. Nurodė, kad įsakymus pripažinus negaliojančiais, grąžintų ieškovui iš jo gautas socialinio draudimo įmokas ir mokesčius.

8Nustatyti faktai

9Ieškovas yra bankrutavusi įmonė, kuriai bankroto byla iškelta teismo 2010 09 30 nutartimi, nustačius, kad nuo 2009 metų įmonė veikia nuostolingai.

10Atsakovė J. S. nuo 2005 iki 2010 metų dirbo ieškovo direktore, atsakovė I. S. – vyriausiąja dizainere. Tretysis asmuo J. T. (buvusi pavardė G.) į darbą pas ieškovą priimta 2007 03 21 darbų vadove, nustatant 20 valandų per mėnesį darbo laiko trukmę su vieno mėnesio bandomuoju laikotarpiu. 2007 03 30 atsakovės J. S. įsakymo pagrindu trečiajam asmeniui paskirta ir išmokėta 11474,38 Lt premija. 2007 08 30 atsakovės I. S. įsakymo pagrindu trečiajam asmeniui paskirta ir išmokėta 3732,96 Lt premija. 2007 08 31 tretysis asmuo J. T. išėjo nėštumo ir gimdymo atostogų iki 2008 01 03, o nuo 2008 01 04 iki 2008 11 05 J. T. suteiktos vaiko priežiūros atostogos.

11Dėl ginčijamų įsakymų teisėtumo ir atsakomybės pagrindo

12DK 93str. nustatyta, kad darbo sutartis yra darbuotojo ir darbdavio susitarimas, kuriuo darbo sutarties šalys susitaria dėl įstatyme numatytų būtinųjų (DK 95str.1d.) ir kitų darbo sutarties sąlygų, tarp kurių – dėl darbo sutarties šalių laisva valia sulygto darbuotojo darbo užmokesčio.

13Darbo užmokestis yra atlyginimas už darbą, darbuotojo atliekamą pagal darbo sutartį (DK 186str.1d.). Darbo užmokestis apima pagrindinį darbo užmokestį ir visu papildomus uždarbius, bet kokiu būdu tiesiogiai darbdavio išmokamus darbuotojui už jo atliktą darbą (DK 186str.2d.). Todėl ginčijamos premijų išmokos taip pat yra darbo užmokestis DK normų prasme.

14Ieškovas yra uždarosios akcinės bendrovės teisinės formos įmonė. Ieškovo veiklos tikslas – pelnas. Todėl mokėdamas darbo užmokestį ieškovas privalo protingai derinti savo veiklos tikslą su darbuotojui mokamo atlyginimo už darbą dydžiu taip, kad teisingai atlyginus už atliktą darbą, bendrovės veiklos tikslas (pelnas) būtų pasiekiamas. Teismas nesutinka su atsakovų atsikirtimu, kad ieškovo vadovas turi absoliučią diskreciją nustatydamas atlyginimo darbuotojui už atliktą darbą dydį. Darbo užmokestis priklauso nuo darbo kiekio ir kokybės, įmonės veiklos rezultatų, darbo paklausos ir pasiūlos darbo rinkoje (DK 186str.3d.). Todėl įmonės vadovo veiksmai nustatant darbo užmokestį bet kokia jo forma neatsižvelgiant į įmonės tikslą gauti pelną, ignoruojant atitinkamo darbo kainą darbo rinkoje, nesant duomenų apie realiai atliktą darbą arba akivaizdžiai viršijant atlikto darbo apimties vertę yra veikimas priešingas įmonės interesams ir daro įmonei žalą. Reikalavimas nustatyti darbo užmokestį atsižvelgiant į įstatyme nustatytus kriterijus atitinka ne tik protingumo, darbo sutarties šalių abipusės naudos principus, bet ir dera su Akcinių bendrovių įstatymo 19str.8d. numatyta bendrovės vadovo pareiga veikti įmonės ir akcininkų naudai.

15Atsakovai nepateikė jokių įrodymų, kad buvo koks nors realus pagrindas praėjus vos 9 dienoms po J. T. priėmimo į darbą (priimant su 30 dienų išbandymo laikotarpiu) jai skirti 11474 Lt premiją, o likus dienai iki ilgalaikių atostogų sumokėti dar 3792 Lt premiją, esant darbuotojai mokamam maždaug 70 – 80 Lt per mėnesį (minimaliam valandiniam) darbo užmokesčiui ir darbuotojai viso dirbus pas ieškovą vos kelis mėnesius. Nesant jokių įrodymų ir net aiškių šalių paaiškinimų apie darbuotojo suteiktą ieškovui naudą, protingai ekvivalentišką išmokėtų premijų dydžiui, įsakymai, kuriais skirtos premijos, prieštarauja bendram ir pagrindiniam ieškovo veiklos tikslui – pelno iš ekonomiškai efektyvios veiklos gavimui, todėl jais padaryta ieškovui žala, o patys įsakymai yra neteisėti ir teismo vertinami kaip savavališki, nepaklūstantys verslo logikai, aiškiai neatitinkantys premijuojamo samdomo darbuotojo perkamo darbo vertės rinkoje, todėl įmonei akivaizdžiai nenaudingi ir nuostolingi. Ieškovas santykyje su savo darbuotojais veikia per savo vienasmenį valdymo organą – direktorių. I. S. pasirašė įsakymą, nurodydama, kad yra laikinai einanti direktoriaus pareigas, o ieškovas nei tuojau pat po tokio įsakymo priėmimo, nei vėliau arba nagrinėjant bylą teisme neginčijo šios atsakovės kompetencijos priimti šį įsakymą, bet tokį įsakymą įvykdė, pinigus pervesdamas trečiajam asmeniui, todėl ta aplinkybė, kad byloje nėra įrodymų apie I. S. formalų paskyrimą eiti vienasmenio valdymo organo pareigas, negali būti kliūtimi pripažinti, kad I. S. suvokdama savo veiksmų ieškovui pasekmes efektyviai veikė kaip įmonės vadovė ir tokias (realias ir žalingas) pasekmes savo veiksmais sukūrė. Todėl nagrinėjamomis aplinkybėmis atsakovės I. S., kaip ir atsakovės J. S., kaip ieškovo vadovės atsakomybė ieškovui yra galima.

16Nors ieškinys pareikštas teisiniu atsakovių civilinės atsakomybės pagrindu nurodant bendrą civilinį deliktą, įmonės vadovo veiksmai „vidiniuose“ įmonės santykiuose sukuria vadovui ne civilinę atsakomybę pagal CK normas, o materialinę atsakomybę pagal DK normas (pvz. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 12 19 nutartis civilinėje byloje Nr.3K-3-535/2011 Švietimo ir mokslo ministerija v. UAB „Mokslo aidai“ direktorius J.S.). Teismo nesaisto ieškovo nurodomas pareikštojo reikalavimo teisinis pagrindas, todėl teismas šalių teisinį santykį kvalifikuoja ex officio.

17Sprendžiant, ar atsakovių atsakomybei taikytinas ribojimas pagal DK 254str., turi būti įvertinta, ar nėra sąlygų taikyti DK 255str. numatytos visiškos materialinės atsakomybės. Kadangi įsakymai, kuriais skirtos premijos, priimti akivaizdžiai suvokiant jų prasmę ir sukeliamas pasekmes – įmonės lėšų netekimą nesant jokio objektyvaus pagrindo išmokoms atsirasti, t.y. nesant jokių duomenų apie atitinkamos vertės naudą įmonei, sukurtą premijos gavėjos darbu vykdant pareigas pagal darbo sutartį, žala ieškovui atsakovių padaryta tyčia, todėl negali būti taikomas materialinės atsakomybės apribojimas, numatytas DK 254str. (DK 255str.1p.).

18Darbdavio vidaus teisės aktai nėra civiliniai sandoriai CK 1.63str.1d. prasme, tačiau tokių aktų, sukuriančių turtines pasekmes darbo sutarties šalims, galiojimo teisiniam vertinimui subsidiariai gali būti taikomos Civilinio kodekso normos, nustatančios sandorių negaliojimo sąlygas ir pasekmes (DK 9str.2d.). Be to, juridinių asmenų organų (taip pat ir vienasmenių organų) sprendimai gali būti teismo tvarka pripažinti negaliojančiais CK 2.82str.4d. numatytais pagrindais, iš dalies sutampančiais su bendraisiais sandorių negaliojimo pagrindais.

19Todėl teismas, nustatęs, kad atsakovių priimti ieškovo ginčijami įsakymai dėl darbo užmokesčio mokėjimo premijų forma neatitiko DK 186str. numatytų darbo užmokesčio nustatymo kriterijų, buvo žalingi įmonei ir dėl to prieštaravo ieškovo kaip pelno siekiančio ir tik pelno tikslu įsteigto juridinio asmens tikslams, ieškovo reikalavimu pripažįsta juos negaliojančiais nuo sudarymo dėl prieštaravimo juridinio asmens įsteigimu nustatytam pagrindiniam pelno tikslui, taip pat dėl prieštaravimo DK 186str.3d.

20Kadangi pripažintų negaliojančiais įsakymų pagrindu dėl neteisėtų atsakovių veiksmų trečiajam asmeniui nesant darbo funkcijų atlikimu sukurtos atitinkamos vertės buvo sumokėti ieškovo pinigai ir taip ieškovui padaryta žala, ši žala turi būti kompensuota, iš atsakovių priteisiant sumokėtų premijų dydžio žalos atlyginimą (DK 255str.1p.).

21Nesant ieškovo reikalavimo, teismas nesprendžia trečiojo asmens J. T. atsakomybės klausimo. Ieškovui padarytos žalos paskirstymo, jeigu tam būtų nustatytas pagrindas, tarp atsakovių ir trečiojo asmens klausimas gali būti išspręstas naujoje byloje.

22Patenkinus ieškinį, iš atsakovių proporcingai priteisiamos bylinėjimosi išlaidos valstybei, tarp kurių ir tos, nuo kurių ieškovas atleistas įstatymu (CPK 96str.).

23Teismas, vadovaudamasis LR CPK 259 str. - 270 str.,

Nutarė

24ieškinį patenkinti.

25Pripažinti UAB „Multiidėja“ 2007 03 30 įsakymą dėl 11474,38 Lt premijos skyrimo J. G. (T.) negaliojančiu nuo sudarymo.

26Pripažinti UAB „Multiidėja“ 2007 08 30 įsakymą dėl 3732,96 Lt premijos skyrimo J. G. (T.) negaliojančiu nuo sudarymo.

27Priteisti iš I. S. 3732,96 Lt ieškovui BUAB „Multiidėja“.

28Priteisti iš J. S. 11474,38 Lt ieškovui BUAB „Multiidėja“.

29Priteisti iš I. S. 120 Lt bylinėjimosi išlaidas valstybei.

30Priteisti iš J. S. 350 Lt bylinėjimosi išlaidas valstybei.

31Sprendimas per trisdešimt dienų nuo jo paskelbimo gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Lietuvos apeliaciniam teismui per Vilniaus apygardos teismą.