Byla 3K-3-535/2011

1Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Česlovo Jokūbausko, Gintaro Kryževičiaus (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas) ir Juozo Šerkšno,

2rašytinio proceso tvarka teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovo J. S. kasacinį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m. birželio 17 d. nutarties peržiūrėjimo civilinėje byloje pagal ieškovo Lietuvos Respublikos švietimo ir mokslo ministerijos ieškinį atsakovui uždarosios akcinės bendrovės „Mokslo aidai“ direktoriui J. S., tretieji asmenys likviduojama uždaroji akcinė bendrovė „Mokslo aidai“, J. S., D. P. (S.), dėl įsakymų pripažinimo negaliojančiais ir žalos atlyginimo.

3Teisėjų kolegija

Nustatė

4I. Ginčo esmė

5Byloje kilo ginčas dėl žalos, padarytos bendrovei administracijos vadovo sprendimais, atlyginimo.

6Ieškovas Lietuvos Respublikos švietimo ir mokslo ministerija, būdama vienintele likviduojamos UAB „Mokslo aidai“ akcininkė, pareiškė ieškinį šios įmonės direktoriui atsakovui J. S. dėl atsakovo priimtų 2008 m. spalio 1 d. įsakymo Nr. 08-28, 2008 m. gruodžio 15 d. įsakymo Nr. 08-36 ir 2009 m. kovo 27 d. įsakymo Nr. 09-01 pripažinimo negaliojančiais bei 13 617,22 Lt žalos atlyginimo priteisimo (CK 1.5 straipsnis, 2.82 straipsnio 4 dalis, 2.87 straipsnis, 6.37 straipsnio 2 dalis, 6.67 straipsnis, 6.210 straipsnio 1 dalis, 6.263 straipsnis). Ieškovo teigimu, atsakovas, žinodamas apie blogą bendrovės turtinę padėtį, ginčijamais įsakymais neteisėtai padidino darbo užmokestį direktoriaus pavaduotojui atsakovo sūnui J. S. ir finansininkei atsakovo sūnaus sutuoktinei D. P. (dabar S.). Ieškovo nuomone, atsakovas pažeidė lojalumo bendrovei pareigą, nes, priimdamas bendrovei nenaudingus sprendimus dėl savo šeimos narių darbo užmokesčio didinimo, tenkino privačius interesus ir priartino bendrovę prie nemokumo situacijos.

7Atsakovas, nesutikdamas su pareikštu reikalavimu, nurodė, kad jis nėra tinkamas atsakovas, nes ieškovo ginčijami įsakymai susiję su darbo teisiniais santykiais. Ieškovo nurodyta 13 617,22 Lt suma nėra žala bendrovei, nes ji teisėtai išmokėta darbuotojams už papildomai atliktą darbą. Be to, ieškovas praleido trijų mėnesių senaties terminą reikalavimams dėl juridinių asmenų organų sprendimų pripažinimo negaliojančiais pareikšti (CK 2.82 straipsnio 4 dalis).

8II. Pirmosios ir apeliacinės instancijų teismų sprendimo ir nutarties esmė

9Vilniaus miesto 1-asis apylinkės teismas 2010 m. gruodžio 17 d. sprendimu ieškinį patenkino: panaikino ginčo įsakymus ir iš atsakovo J. S. priteisė LUAB „Mokslo aidai“ 13 617,22 Lt žalos atlyginimą (CK 2.87 straipsnio 5 dalis), 5 procentų dydžio metines palūkanas, 5249 Lt bylinėjimosi išlaidų atlyginimą. Teismas išaiškino, kad tuo atveju, kai juridinio asmens vadovo sudarytas sandoris ar sprendimai padaro žalos bendrovei, nustatant bendrovės vadovo atsakomybę už padarytą žalą, turi būti taikomos bendrosios civilinę atsakomybę už turtinę žalą reglamentuojančios CK normos, todėl įrodinėjimo dalykas byloje yra atsakovo įsakymų neteisėtumas ir ekonominis nepagrįstumas, padaryta žala bei jų priežastinis ryšis. Teismas konstatavo esant atsakovo neteisėtus veiksmus, nurodydamas, kad ginčijami įsakymai prieštarauja juridinio asmens interesams, protingumo ir sąžiningumo principams (CK 2.82 straipsnio 4 dalis; 2.87 straipsnis). Šią išvadą teismas grindė nustatytomis aplinkybėmis, kad ginčo įsakymų priėmimo metu bendrovė buvo nemoki, direktoriaus pavaduotojo ir vadybininkės darbo užmokestis sudarė 24 procentus 2008 m. įmonės pajamų ir (kartu su Sodros įmokomis) viršijo visas bendrovės 2009 m. uždirbtas pajamas; be to, neįrodytas darbuotojų, kuriems didintas atlyginimas, darbo krūvio padidėjimas. Teismas, spręsdamas dėl atsakovo veiksmų neteisėtumo, padarytos žalos dydžio ir priežastinio ryšio, taip pat dėl ginčo įsakymų ekonominio pagrįstumo ir atitikties bendrovės interesams, rėmėsi ieškovo pateiktu rašytiniu įrodymu – 2010 m. rugsėjo 22 d. UAB „Auditrix“ specialistės A. L. išvada dėl UAB „Mokslo aidai“ direktoriaus J. S. sprendimų teisėtumo ir pagrįstumo. Teismo teigimu, atsakovas neįrodė, jog specialisto išvadoje pateikti finansiniai UAB „Mokslo aidai“ duomenys ir ekonominis atsakovo veiksmų vertinimas yra nepagrįsti. Teismas, priteisdamas ieškovui bylinėjimosi išlaidų atlyginimą, pripažino būtinomis ir pagrįstomis išlaidomis 4840 Lt, kuriuos ieškovas sumokėjo už specialisto išvadą (CPK 88 straipsnio 1 dalies 8 punktas).

10Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija 2011 m. birželio 17 d. nutartimi Vilniaus miesto 1-ojo apylinkės teismo 2010 m. gruodžio 17 d. sprendimą paliko nepakeistą. Teisėjų kolegija laikė pagrįsta pirmosios instancijos teismo išvadą, kad atsakovo priimti įsakymai prieštarauja teisėtiems bendrovės interesams, protingumo ir sąžiningumo principams, o atsakovas, būdamas vienasmenis bendrovės valdymo organas, pažeidė lojalumo bendrovei pareigą (Akcinių bendrovių įstatymo 37 straipsnio 1 dalis, CK 2.87 straipsnio 1–4 dalys), todėl privalo atlyginti bendrovei padarytą žalą. Grįsdama šią išvadą, kolegija nurodė, kad, atlikus įmonės auditą, paaiškėjo, jog tuo metu, kai buvo padidintas direktoriaus pavaduotojo ir vadybininkės darbo užmokestis, bendrovės sudarytų sutarčių kiekis ir uždirbtos pajamos buvo labai sumažėjusios, bendrovė dirbo nuostolingai, buvo nemoki ir nepajėgi mokėti atsakovo nustatytų darbo užmokesčių. Be to, kolegijos teigimu, atsakovas jau 2009 m. kovo mėnesį žinojo apie numatomą bendrovės likvidavimą, todėl darbo užmokesčio didinimas neatitiko sąžiningumo ir protingumo kriterijų. Teisėjų kolegija atmetė atsakovo apeliacinio skundo teiginius, kad pirmosios instancijos teismas neturėjo pagrindo vadovautis UAB Auditrix“ išvada, nurodydama, jog šią išvadą teismas pagrįstai ir teisingai vertino kaip rašytinį įrodymą kartu su kitais byloje esančiais įrodymais.

11III. Kasacinio skundo ir atsiliepimų į kasacinį skundą argumentai

12Kasaciniu skundu atsakovas J. S. prašo panaikinti Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m. birželio 17 d. nutartį ir perduoti bylą iš naujo nagrinėti Vilniaus apygardos teismui. Kasacinis skundas grindžiamas tokiais argumentais:

131. Teismai nepagrįstai taikė civilinę, o ne iš darbo teisinių santykių kylančią atsakomybę. Ginčijamų įsakymų išleidimas priskirtinas ,,vidiniams“ bendrovės ir vadovo santykiams, todėl atsakovo (direktoriaus) atlikti veiksmai trečiojo asmens UAB „Mokslo aidai“ atžvilgiu vertintini kaip darbo, o ne civiliniai teisiniai santykiai. Dėl to, nustatant bendrovės direktoriaus (atsakovo) atsakomybės už įsakymais padarytą žalą atlyginimo pobūdį, turi būti taikomos DK normos (DK XVII skyrius, 245, 246, 253 ir kt. straipsniai).

142. Teismai pažeidė įrodymų vertinimo taisykles, nes nepagrįstai didesnę įrodomąją galią suteikė 2010 m. rugsėjo 22 d. UAB „Auditrix“ specialisto išvadai. Ekspertė A. L. negalėjo rengti išvados, kaip specialių žinių reikalaujančio įrodymo, nes teismai įstatymų nustatyta tvarka neskyrė teismo ekspertizės, o CPK 197 straipsnis nenumato, kad specialių žinių reikalaujantys įrodymai galėtų būti rengiami tiesiogiai kaip rašytiniai įrodymai. Be to, tai pažeistų CPK 177 straipsnio 4 dalį, nes nagrinėjamoje byloje įrodinėtino ekonominio nepagrįstumo aplinkybės yra ekonomikos mokslo žinios ir galėtų būti patvirtintos tik eksperto išvada (CPK 212 straipsnio 1 dalis, 213 straipsnis). Teismai tokios ekspertizės nepagrįstai neskyrė, o ieškovo užsakymu gauta specialisto išvada negali būti laikoma įrodymu, prilygstančiu tokiai eksperto išvadai.

153. Teismai netinkamai aiškino ir taikė CPK 88 straipsnį, nes nepagrįstai pripažino už specialisto išvadas (rašytinį įrodymą) sumokėtus 4840 Lt būtinomis ir pagrįstomis ieškovo išlaidomis bei iš atsakovo priteisė jų atlyginimą (CPK 93 straipsnio 1 dalis). Pagrįstomis išlaidomis negali būti laikomos išlaidos, patirtos pačios šalies iniciatyva užsakytiems rašytiniams įrodymams gauti.

16Atsiliepimais į kasacinį skundą ieškovas Lietuvos Respublikos švietimo ir mokslo ministerija ir trečiasis asmuo LUAB „Mokslo aidai“ prašo skundą atmesti ir teismų procesinius sprendimus palikti nepakeistus. Atsiliepimai į kasacinį skundą grindžiami tokiais argumentais:

171. Teismai pagrįstai taikė civilinę teisinę atsakomybę, nes ieškovas ieškinį grindė CK 2.82, 2.87, 6.263 straipsniais, už kurių pažeidimą atsakovui turi būti taikoma civilinė atsakomybė.

182. Nepagrįsti kasatoriaus teiginiai dėl netinkamo įrodymų vertinimo. Ieškovo pateikta specialisto išvada nebuvo laikoma CPK XIII skyriaus septintojo skirsnio nustatyta tvarka skiriama teismo eksperto išvada, tačiau tai nereiškia, kad šalys negalėjo pateikti šios išvados kaip rašytinio įrodymo (CPK 197 straipsnio 1 dalis). Atsakovo priimtų sprendimų ekonominis nepagrįstumas gali būti nustatomas remiantis bet kuriais įrodymais, kuriais remdamasis teismas suformuoja savo įsitikinimą. Dėl to ieškovo pateikta specialisto išvada galėjo ir turėjo būti vertinama kaip rašytinis įrodymas, tiriama kartu su kitais byloje esančiais įrodymais. Nepagrįsti kasatoriaus argumentai, kad teismai privalėjo skirti teismo ekspertizę CPK 212 straipsnyje nustatyta tvarka, nes, atsakovui nepateikus jokių ieškinio faktinį pagrindą sudarančias aplinkybes paneigiančių įrodymų, teismai pagrįstai sprendė, kad byloje pateiktų įrodymų pakanka ginčui išspręsti. Be to, kasatorius neprašė skirti teismo ekspertizės.

193. Nepagrįsti kasatoriaus teiginiai dėl netinkamo bylinėjimosi išlaidų paskirstymo. Teismas išlaidomis, susijusiomis su bylos nagrinėjimu, gali pripažinti ne tik CPK 88 straipsnio 1 dalyje tiesiogiai išvardytas, bet ir kitas su bylos nagrinėjimu susijusias būtinas išlaidas. Specialisto išvadai gauti turėtos išlaidos buvo būtinos, nes tai buvo priemonė ieškovui įrodyti ieškinio faktinį pagrindą.

20Teisėjų kolegija

konstatuoja:

21IV. Kasacinio teismo argumentai ir išaiškinimai

22Dėl akcinės bendrovės vadovo atsakomybės už akcinei bendrovei padarytą žalą

23Kasacinio teismo išplėstinė teisėjų kolegija, pasisakydama dėl juridinio asmens vadovo teisinio statuso, akcentavo tam tikrą vadovo ir bendrovės santykių dualizmą: „vidiniuose“ santykiuose, t. y. organizuodamas kasdienę bendrovės veiklą, priimdamas, atleisdamas, skatindamas, bausdamas darbuotojus, vadovas vertintinas kaip darbo teisinių santykių subjektas, o „išoriniuose“, t. y. veikdamas bendrovės vardu santykiuose su kitais asmenimis, – kaip bendrovės, t. y. juridinio asmens, valdymo organas (ir atstovas). Išplėstinė teisėjų kolegija, įgyvendindama kasacinio teismo kompetenciją – formuoti vienodą bendrosios kompetencijos teismų praktiką ir siekdama suvienodinti teisės aiškinimo ir taikymo praktiką bendrovės vadovo, kaip bendrovės valdymo organo, atsakomybės aspektu, išaiškino, kad kai bendrovės vadovas padaro bendrovei žalos veikdamas kaip jos valdymo organas „išoriniuose“ santykiuose, tai jam taikytina civilinė atsakomybė pagal civilinius įstatymus, o ne materialinė atsakomybė pagal Darbo kodeksą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus išplėstinės teisėjų kolegijos 2009 m. lapkričio 20 d. nutartis civilinėje byloje BUAB „Optimalūs finansai“ v. G. P., bylos Nr. 3K-7-444/2009).

24Plėtodama teisės aiškinimą kitos bylos ratione materiae kontekste, kasacinio teismo kolegija 2009 m. gruodžio 18 d. nutartyje, priimtoje civilinėje byloje AB „Mažeikių nafta“ v. I. D. (I. D.) ir kt. (bylos Nr. 3K-3-446/2009), išaiškino, kad tais atvejais, kai bendrovės vadovas padaro bendrovei žalos netinkamai organizuodamas kasdienę bendrovės veiklą, t. y. netinkamai atlikdamas savo kaip vadovo pareigas „vidiniuose“ santykiuose, tai dėl jo atsakomybės spręstina pagal darbo teisės normas.

25Nagrinėjamu atveju atsakovui – buvusiam ieškovo bendrovės vadovui – pareikštas reikalavimas atlyginti netinkamai atliekant vadovo pareigas „vidiniuose“ santykiuose padarytą žalą, todėl teisiškai pagrįsti yra atsakovo kasacinio skundo argumentai, kad bylą nagrinėję teismai neturėjo teisinio pagrindo taikyti jam civilinę atsakomybę. Kartu pažymėtina, kad nors pirmosios ir apeliacinės instancijų teismai nurodė, jog atsakovui, kaip bendrovės vadovui, taikytina civilinė atsakomybė, tačiau iš esmės nustatinėjo, tyrė ir vertino su atsakovo veiksmais susijusias bylos aplinkybes, reikšmingas materialinei atsakomybei pagal DK XVII skyriaus nuostatas taikyti. Dėl to vien tai, kad teismai neteisingai nurodė atsakovui kaip bendrovės vadovui taikytinos atsakomybės už netinkamą pareigų vykdymą „vidiniuose“ santykiuose rūšį, nėra pagrindas konstatuoti, jog teismų sprendimas priteisti iš atsakovo visą bendrovei padarytą žalą yra neteisėtas.

26Atsižvelgdama į tai, teisėjų kolegija, remdamasi pirmosios ir apeliacinės instancijos teismų nustatytomis aplinkybėmis, patvirtinančiomis, kad ieškovui neteisėtais vidaus teisės aktais didinant darbuotojų atlyginimus padaryta žalos, tikrina, ar nustatytos aplinkybės teisiškai kvalifikuotinos kaip pagrindas taikyti atsakovui materialinę atsakomybę pagal darbo įstatymus (CPK 353 straipsnio 1 dalis).

27Dėl materialinės atsakomybės taikymo sąlygų

28Materialinė atsakomybė pagal darbo teisę suprantama kaip darbuotojo pareiga atlyginti darbdaviui žalą, padarytą neatlikus ar netinkamai atlikus nustatytas darbo pareigas. Nurodytos atsakomybės tikslas – pasiekti, kad darbuotojas atlygintų darbdaviui padarytus nuostolius darbo teisės normų nustatytu dydžiu ir tvarka. Pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuotą teisės normų, reglamentuojančių darbuotojo materialinę atsakomybę, aiškinimo ir taikymo praktiką pagrindinis šios atsakomybės uždavinys – garantuoti darbdaviui padarytų visų ar dalies nuostolių atlyginimą (DK 245 straipsnis, 253-255 straipsniai). Materialinei atsakomybei taikyti turi būti nustatytos tokios sąlygos: 1) reali žala; 2) žala padaryta neteisėta veika (veiksmais, neveikimu); 3) priežastinis neteisėtos veikos ir žalos atsiradimo ryšys; 4) pažeidėjo kaltė; 5) pažeidėją ir nukentėjusią šalį teisės pažeidimo metu siejo darbo teisiniai santykiai; 6) žalos atsiradimas susijęs su darbo veikla (DK 246 straipsnis; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2002 m. gruodžio 2 d. nutartis civilinėje byloje UAB „Sūduvos vandenys“ v. A. D., bylos Nr. 3K-3-1444/2002; 2003 m. kovo 3 d. nutartis civilinėje byloje AB „Vakarų skirstomieji tinklai“ v. L. L., A. K., bylos Nr. 3K-3-280/2003; 2004 m. sausio 8 d. nutartis civilinėje byloje UAB „Osviris“ v. R. M. ir kt., bylos Nr. 3K-7-2/2004; 2009 m. gruodžio 18 d. nutartis civilinėje byloje AB „Mažeikių nafta“ v. I. D. (I. D.) ir kt., bylos Nr. 3K-3-446/2009; kt.).

29Aiškindamas neteisėtos veikos, kaip materialinės atsakomybės sąlygos pagal Darbo kodeksą, sampratą, kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad neteisėta veika darbo teisiniuose santykiuose suprantama kaip darbo pareigų, nustatytų įstatymų, kitų norminių teisės aktų, tarp jų – vidaus, nevykdymas ar netinkamas vykdymas. Kiekviena darbuotojo kaltės forma (tyčia, neatsargumas) ir rūšis (tiesioginė ar netiesioginė tyčia, neatsargumas dėl per didelio pasitikėjimo ar nerūpestingumo) yra pakankama materialinei atsakomybei atsirasti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. gruodžio 18 d. nutartis civilinėje byloje AB „Mažeikių nafta“ v. I. D. (I. D.) ir kt., bylos Nr. 3K-3-446/2009).

30Nagrinėjamu atveju vertinant pirmosios ir apeliacinės instancijos teismų nustatytas aplinkybes, darytina išvada, kad yra pagrindas taikyti atsakovo materialinę atsakomybę: atsakovo priimtais neteisėtais ir nepagrįstais vidaus teisės aktais didinant darbuotojų atlyginimus ir dėl to be teisėto pagrindo panaudojant bendrovės lėšas, ieškovui padaryta realios žalos; neteisėti atsakovo veiksmai – vidaus teisės aktų, žinomai be teisėto pagrindo didinančių darbuotojų atlyginimus, priėmimas – yra bendrosios vadovo darbo pareigos nepažeisti teisėtumo, sąžiningumo, lojalumo ir skaidrumo imperatyvų nepaisymas bei tiesioginis finansinės drausmės pažeidimas be teisėto pagrindo naudojant bendrovės lėšas; egzistuoja neteisėtų atsakovo veiksmų ir ieškovo patirtos žalos priežastinis ryšys ir atsakovo kaltė neteisėtai panaudojus ieškovo lėšas padarant jam žalos; žalos padarymo metu ieškovą ir atsakovą siejo darbo teisiniai santykiai; žalos atsiradimas susijęs su atsakovo darbo veikla.

31Dėl visiškos materialinės atsakomybės taikymo

32Spręsdamas klausimą dėl atsakovui taikytinos materialinės atsakomybės rūšies: ribotos ar visiškos materialinės atsakomybės už darbdavio patirtą žalą, – taikymo, kasacinis teismas vertina, ar yra teisinis pagrindas konstatuoti, kad atsakovas žalos padarė tyčia. Šia kaltės forma padaręs žalos darbuotojas, vadovaujantis DK 255 straipsnio 1 punktu, privalo ją atlyginti visą. Pažymėtina, kad visiškam žalos atlyginimui taikyti, kai konstatuojama darbuotojo tyčia padarius žalą, svarbu įvertinti tik kaltės, kuria padaroma žala, formą ir nereikšminga tyčios rūšis – tiesioginė ar netiesioginė.

33Nagrinėjamoje byloje teismų nustatytos aplinkybės leidžia konstatuoti, kad bendrovės vadovas, žinodamas, jog ginčo įsakymų priėmimo metu bendrovė buvo nemoki, nustatė įmonės veiklos rezultatams neproporcingo dydžio direktoriaus pavaduotojo ir vadybininkės darbo užmokestį (jis sudarė 24 procentus 2008 m. įmonės pajamų ir (kartu su Sodros įmokomis) viršijo visas bendrovės 2009 m. uždirbtas pajamas); darbuotojų, kuriems didintas atlyginimas, darbo krūvis realiai nedidėjo (aplinkybė, kad darbo krūvis didėjo, neįrodyta), be to, bendrovės vadovas veikė savo sūnaus ir jo žmonos naudai, žinomai priešingai įmonės interesams.

34Atsižvelgdama į tokias nagrinėjamoje byloje pirmosios ir apeliacinės instancijų teismų nustatytas aplinkybes, kasacinio teismo teisėjų kolegija pripažįsta, kad nagrinėjamu atveju žala ieškovui padaryta tyčiniais atsakovo veiksmais, todėl, vadovaujantis DK 255 straipsnio 1 punktu, taikytina visiška atsakovo materialinė atsakomybė.

35Dėl įrodinėjimą ir įrodymų vertinimą reglamentuojančių teisės normų taikymo

36Civiliniame procese galiojantis rungimosi principas (CPK 12 straipsnis) lemia tai, kad įrodinėjimo pareiga ir pagrindinis vaidmuo įrodinėjant tenka įrodinėjamų aplinkybių nustatymu suinteresuotoms šalims (CPK 178 straipsnis). Pagal CPK 176 straipsnio 1 dalį faktą galima pripažinti įrodytu, jeigu byloje esančių įrodymų pagrindu susiformuoja teismo įsitikinimas to fakto buvimu. Įrodymai yra bet kokie faktiniai duomenys, kuriais remdamasis teismas įstatymų nustatyta tvarka konstatuoja, kad yra aplinkybių, pagrindžiančių šalių reikalavimus ir atsikirtimus, ir kitokių aplinkybių, turinčių reikšmės bylai teisingai išspręsti, arba kad jų nėra (CPK 177 straipsnio 1 dalis).

37Kasatorius, grįsdamas kasacinio skundo argumentus dėl netinkamo įrodymų vertinimo pirmosios ir apeliacinės instancijų teismuose, neigia UAB „Auditrix“ specialisto išvados įrodomąją galią apskritai, teigdamas, kad išvada, kurioje išdėstyti specialių žinių reikalaujantys duomenys, turi atitikti ekspertizei keliamus procesinius reikalavimus, nes CPK 197 straipsnis nenumato, jog specialių žinių reikalaujantys įrodymai galėtų būti rengiami kaip rašytiniai įrodymai.

38Teisėjų kolegija atmeta šiuos kasatoriaus argumentus, nes toks įrodinėjimą civiliniame procese reglamentuojančių proceso teisės nuostatų aiškinimas be teisėto pagrindo apribotų dokumento, kuriame yra specialių žinių reikalaujančių faktinių duomenų, panaudojimo įrodinėjimo procese galimybę. Kasacinis teismas, formuodamas teisės taikymo ir aiškinimo praktiką, ne kartą yra nurodęs, jog tam, kad išsiaiškintų byloje nagrinėjamus klausimus, kuriems reikia specialių žinių, teismas gali skirti ekspertizę (CPK 212 straipsnis). Tačiau ekspertizės skyrimas turi būti pagrįstas ne spėjimu, bet teismo įsitikinimu, kad ekspertizės atlikimas yra tikslingas. Teisminio nagrinėjimo metu kaip įrodymai gali būti naudojami ir rašytiniai aktai, kurie pagal savo prigimtį yra ekspertinio pobūdžio – gaunami atlikus tam reikalingus tyrimus ir pritaikius specialias žinias. Tačiau jeigu toks tyrimas buvo atliktas ne pagal teismo ar teisėjo nutartį civilinėje byloje, tai, nepaisant jo tiriamojo–mokslinio pobūdžio, gauta išvada laikoma ne ekspertiniu aktu, o rašytiniu įrodymu, kuriame yra žinių apie reikšmės bylai turinčias aplinkybes (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. gruodžio 9 d. nutartis civilinėje byloje BUAB „Valviktė“ v. UAB „Laugina“, bylos Nr. 3K-3-575/2008; 2009 m. kovo 17 d. nutartis civilinėje byloje UAB „Fabrikant corparation“ v. UAB „Vilniaus ūkas“, bylos Nr. 3K-3-130/2009; 2010 m. kovo 23 d. nutartis civilinėje byloje UAB ,,Refosa“ v. UAB ,,Veho“, UAB ,,Swedbank lizingas“, bylos Nr. 3K-3-133/2010; kt.).

39Įrodymų vertinimas pagal CPK 185 straipsnį reiškia, kad bet kokios ginčui išspręsti reikšmingos informacijos įrodomąją vertę nustato teismas pagal vidinį savo įsitikinimą. Kasacinis teismas ne kartą savo nutartyse yra pabrėžęs, kad teismai, vertindami šalių pateiktus įrodymus, remiasi įrodymų pakankamumo taisykle, o išvada dėl konkrečios faktinės aplinkybės egzistavimo daroma pagal vidinį teismo įsitikinimą, grindžiamą visapusišku ir objektyviu visų reikšmingų bylos aplinkybių išnagrinėjimu (CPK 185 straipsnio 1 dalis; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. vasario 2 d. nutartis civilinėje byloje E. C. v. Kauno miesto savivaldybė, bylos Nr. 3K-3-23/2009; 2009 m. spalio 6 d. nutartis civilinėje byloje D. Š. v. Kauno miesto savivaldybė, byla Nr. 3K-3-381/2009; 2009 m. lapkričio 24 d. nutartis civilinėje byloje Panevėžio miesto savivaldybė v. UAB „Panevėžio miestprojektas“, bylos Nr. 3K-3-526/2009; 2010 m. balandžio 8 d. nutartis civilinėje byloje UAB ,,Interbolis“ v. VĮ Registrų centras, bylos Nr. 3K-3-155/2010; 2010 m. gegužės 10 d. nutartis civilinėje byloje daugiabučių namų savininkų bendrija ,,Eglutė“ v. E. R., bylos Nr. 3K-3-206/2010; 2011 m. vasario 7 d. nutartis civilinėje byloje I. K. v. R. S., I. S., bylos Nr. 3K-3-35/2011; kt.). Įvertinusi skundžiamų teismų procesinių sprendimų turinį, teisėjų kolegija sprendžia, kad nagrinėjamu atveju pirmosios ir apeliacinės instancijų teismai laikėsi šių įrodinėjimą reglamentuojančių nuostatų taikymo taisyklių, o teigti, kaip tvirtina kasatorius, kad teismai pažeidė įrodymų vertinimo taisykles, nes nepagrįstai didesnę įrodomąją galią suteikė 2010 m. rugsėjo 22 d. UAB „Auditrix“ specialisto išvadai, nėra teisinio pagrindo, nes šio rašytinio įrodymo įrodomoji vertė nustatyta teismų pagal vidinį jų įsitikinimą, grindžiamą visapusišku ir objektyviu visų reikšmingų bylos aplinkybių išnagrinėjimu.

40Dėl sumų, kurias sumoka bylos šalis savo iniciatyva užsakydama specialisto išvadą, pripažinimo būtinomis ir pagrįstomis išlaidomis, susijusiomis su bylos nagrinėjimu

41Išlaidas, susijusias su bylos nagrinėjimu, reglamentuoja CPK 88 straipsnis. Šio straipsnio 1 dalies 9 punkte nustatyta, kad prie išlaidų, susijusių su bylos nagrinėjimu, priskiriamos kitos būtinos ir pagrįstos išlaidos. Aiškindamas šią proceso teisės normą, kasacinis teismas yra pažymėjęs, jog tai reiškia, kad teismas, vadovaudamasis įstatymu bei teisingumo, protingumo ir sąžiningumo kriterijais, gali su bylos nagrinėjimu susijusiomis išlaidomis pripažinti ne tik tas išlaidas, kurios tiesiogiai išvardytos CPK 88 straipsnio 1 dalies 1–8 punktuose, bet ir kitas su bylos nagrinėjimu susijusias išlaidas. Tam, kad įstatyme tiesiogiai neišvardytos išlaidos galėtų būti pripažintos išlaidomis, susijusiomis su bylos nagrinėjimu, jos turi atitikti abi CPK 88 straipsnio 1 dalies 9 punkte nustatytas sąlygas, t. y. jos turi būti būtinos ir pagrįstos. Ar turėtos išlaidos buvo būtinos, sprendžiama pagal tai, ar asmuo neišvengiamai turėjo daryti šias išlaidas dėl bylos nagrinėjimo, ar nebuvo įmanoma apsieiti ir be jų, ar išlaidos nėra perteklinės ir neprotingos. Išlaidų pagrįstumo sąlyga reiškia, kad turėtas išlaidas būtina įrodyti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. balandžio 29 d. nutartis civilinėje byloje A. B. V. v. T. M., UAB „Vartų technika“, bylos Nr. 3K-3-137/2009).

42Atsižvelgdama į tokias išlaidų, susijusių su bylos nagrinėjimu, apibūdinimo kaip būtinų ir pagrįstų vertinimo taisykles, bei į tai, kad nagrinėjamu atveju ieškovo pateiktame 2010 m. rugsėjo 22 d. UAB „Auditrix“ parengtame dokumente yra specialių žinių reikalaujančių duomenų, kad šis dokumentas vertintas kartu su kitais byloje surinktais ir ištirtais įrodymais bei tapo svarbiu ginčui išspręsti duomenų šaltiniu, teisėjų kolegija sprendžia, kad teismai turėjo teisinį pagrindą ieškovo išlaidas, patirtas sumokant už 2010 m. rugsėjo 22 d. UAB „Auditrix“ parengtą dokumentą, pripažinti būtinomis ir pagrįstomis išlaidomis, susijusiomis su bylos nagrinėjimu, ir iš kasatoriaus priteisti šių bylinėjimosi išlaidų atlyginimą (CPK 79 straipsnio 1 dalis, 93 straipsnio 1 dalis).

43Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į šioje nutartyje nurodytus argumentus, patikrinusi teisės taikymo aspektu skundžiamus pirmosios ir apeliacinės instancijų teismų procesinius sprendimus, konstatuoja, kad naikinti ar keisti juos kasacinio skundo motyvais nėra teisinio pagrindo, todėl kasacinis skundas atmestinas, o Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m. birželio 17 d. nutartis paliktina nepakeista (CPK 346 straipsnis, 359 straipsnio 1 dalies 1 punktas, 3 dalis).

44Dėl išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu, priteisimo

45Atmetus kasacinį skundą, valstybei iš kasatoriaus priteisiamas išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu kasaciniame teisme, atlyginimas – iš viso 68,10 Lt (CPK 79 straipsnis, 88 straipsnio 1 dalies 3 punktas, 96 straipsnis).

46Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 96 straipsniu, 359 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 362 straipsnio 1 dalimi,

Nutarė

47Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m. birželio 17 d. nutartį palikti nepakeistą.

48Priteisti valstybei iš atsakovo J. S. (asmens kodas ( - ) 68,10 Lt (šešiasdešimt aštuonis litus 10 ct) išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu kasaciniame teisme.

49Ši Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis yra galutinė, neskundžiama ir įsiteisėja nuo priėmimo dienos.

1. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija,... 2. rašytinio proceso tvarka teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal... 3. Teisėjų kolegija... 4. I. Ginčo esmė... 5. Byloje kilo ginčas dėl žalos, padarytos bendrovei administracijos vadovo... 6. Ieškovas Lietuvos Respublikos švietimo ir mokslo ministerija, būdama... 7. Atsakovas, nesutikdamas su pareikštu reikalavimu, nurodė, kad jis nėra... 8. II. Pirmosios ir apeliacinės instancijų teismų sprendimo ir nutarties esmė... 9. Vilniaus miesto 1-asis apylinkės teismas 2010 m. gruodžio 17 d. sprendimu... 10. Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija 2011 m.... 11. III. Kasacinio skundo ir atsiliepimų į kasacinį skundą argumentai... 12. Kasaciniu skundu atsakovas J. S. prašo panaikinti Vilniaus apygardos teismo... 13. 1. Teismai nepagrįstai taikė civilinę, o ne iš darbo teisinių santykių... 14. 2. Teismai pažeidė įrodymų vertinimo taisykles, nes nepagrįstai didesnę... 15. 3. Teismai netinkamai aiškino ir taikė CPK 88 straipsnį, nes nepagrįstai... 16. Atsiliepimais į kasacinį skundą ieškovas Lietuvos Respublikos švietimo ir... 17. 1. Teismai pagrįstai taikė civilinę teisinę atsakomybę, nes ieškovas... 18. 2. Nepagrįsti kasatoriaus teiginiai dėl netinkamo įrodymų vertinimo.... 19. 3. Nepagrįsti kasatoriaus teiginiai dėl netinkamo bylinėjimosi išlaidų... 20. Teisėjų kolegija... 21. IV. Kasacinio teismo argumentai ir išaiškinimai... 22. Dėl akcinės bendrovės vadovo atsakomybės už akcinei bendrovei padarytą... 23. Kasacinio teismo išplėstinė teisėjų kolegija, pasisakydama dėl juridinio... 24. Plėtodama teisės aiškinimą kitos bylos ratione materiae kontekste,... 25. Nagrinėjamu atveju atsakovui – buvusiam ieškovo bendrovės vadovui –... 26. Atsižvelgdama į tai, teisėjų kolegija, remdamasi pirmosios ir apeliacinės... 27. Dėl materialinės atsakomybės taikymo sąlygų ... 28. Materialinė atsakomybė pagal darbo teisę suprantama kaip darbuotojo pareiga... 29. Aiškindamas neteisėtos veikos, kaip materialinės atsakomybės sąlygos pagal... 30. Nagrinėjamu atveju vertinant pirmosios ir apeliacinės instancijos teismų... 31. Dėl visiškos materialinės atsakomybės taikymo... 32. Spręsdamas klausimą dėl atsakovui taikytinos materialinės atsakomybės... 33. Nagrinėjamoje byloje teismų nustatytos aplinkybės leidžia konstatuoti, kad... 34. Atsižvelgdama į tokias nagrinėjamoje byloje pirmosios ir apeliacinės... 35. Dėl įrodinėjimą ir įrodymų vertinimą reglamentuojančių teisės normų... 36. Civiliniame procese galiojantis rungimosi principas (CPK 12 straipsnis) lemia... 37. Kasatorius, grįsdamas kasacinio skundo argumentus dėl netinkamo įrodymų... 38. Teisėjų kolegija atmeta šiuos kasatoriaus argumentus, nes toks... 39. Įrodymų vertinimas pagal CPK 185 straipsnį reiškia, kad bet kokios ginčui... 40. Dėl sumų, kurias sumoka bylos šalis savo iniciatyva užsakydama specialisto... 41. Išlaidas, susijusias su bylos nagrinėjimu, reglamentuoja CPK 88 straipsnis.... 42. Atsižvelgdama į tokias išlaidų, susijusių su bylos nagrinėjimu,... 43. Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į šioje nutartyje nurodytus argumentus,... 44. Dėl išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu, priteisimo... 45. Atmetus kasacinį skundą, valstybei iš kasatoriaus priteisiamas išlaidų,... 46. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija,... 47. Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m.... 48. Priteisti valstybei iš atsakovo J. S. (asmens kodas ( - ) 68,10 Lt... 49. Ši Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis yra galutinė, neskundžiama ir...