Byla 2A-1233-467/2012

1Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininkės Almos Urbanavičienės (pranešėja), kolegijos teisėjų

2Liudos Uckienės, Alvydo Barkausko,

3teismo posėdyje rašytinio proceso apeliacine tvarka išnagrinėjo ieškovo uždarosios akcinės bendrovės „Saunų rojus“ apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2010 m. lapkričio 24 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovo uždarosios akcinės bendrovės „Saunų rojus“ ieškinį atsakovui Nacionalinei žemės tarnybai prie Žemės ūkio ministerijos dėl įpareigojimo sudaryti valstybinės žemės nuomos sutartį, tretieji asmenys – Kūno kultūros ir sporto departamento prie Lietuvos Respublikos Vyriausybės Lietuvos olimpinis sporto centras, Vilniaus miesto savivaldybės administracija, Vilniaus Ozo vidurinė mokykla, Vilniaus sporto medicinos centras, akcinė bendrovė Rytų skirstomieji tinklai, uždaroji akcinė bendrovė ,,Minoleta“, akcinė bendrovė „SEB Lizingas“.

4Kolegija, išnagrinėjusi bylą,

Nustatė

5Ieškovas UAB „Saunų rojus“ 2007-07-12 kreipėsi į teismą su ieškiniu, kurį vėliau patikslinęs, prašė įpareigoti atsakovą Nacionalinę žemės tarnybą prie Žemės ūkio ministerijos sudaryti su ieškovu valstybinės žemės sklypo, esančio ( - ), dalies (1,6392 ha) nuomos sutartį. Nurodė, kad Vilniaus miesto valdyba 1997-12-11 sprendimu Lietuvos Respublikos Vyriausybės Lietuvos olimpiniam sporto centrui (toliau – LOSC) leido devyniasdešimt devyneriems metams išnuomoti 48466 kv.m dydžio valstybinės žemės sklypą, esantį ( - ). Vilniaus apskrities viršininko 1998-11-09 įsakymo pagrindu su LOSC sudaryta valstybinės žemės panaudos sutartis. 2000-09-11 sudaryta, o vėliau papildyta, ieškovo ir LOSC valstybinės žemės subnuomos sutartis, kuria ieškovui buvo išnuomota 16392 kv.m minėto žemės sklypo dalis, kurioje pagal tikslinę žemės sklypo naudojimo paskirtį bei remiantis 2000-10-10 Vilniaus apskrities viršininko sutikimu, ieškovui leista statyti sportininkų reabilitacijos Hidroterapijos centro pastatą. Vilniaus miesto savivaldybės taryba 2001-11-28 sprendimu pritarė Vilniaus miesto bendrojo plano sprendinių, susijusių su žemės sklypu, tikslinimui, kuriuo taip pat buvo patvirtinti žemės sklypo detaliojo plano sprendiniai. Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Miesto plėtros departamentas 2002-10-29 ieškovui išdavė leidimą Hidroterapijos centro inžinierinės infrastruktūros statybai. Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Miesto plėtros departamentas 2003-11-24 išdavė ieškovui statybos leidimą apartamentiniam viešbučiui statyti. Vilniaus apskrities viršininkas 2003-10-12 įsakymu nutraukė žemės sklypo panaudos sutartis. Apie valstybinės žemės subnuomos sutarties nutraukimą ieškovas sužinojo tik 2003-12-16, kuomet LOSC raštu apie tai jį informavo. VĮ Registrų centras 2004-02-23 įregistravo nebaigtą statyti pastatą – apartamentinį viešbutį, kuriam 2004-02-05 suteiktas adresas ( - ). Šis pastatas nuosavybės teise priklauso ieškovui, yra teisėtai pastatytas valstybinės žemės sklype ir įregistruotas teisės aktų nustatyta tvarka. Vilniaus apskrities viršininkas 2004-12-27 informavo ieškovą, kad žemės sklypas prie ieškovui nuosavybės teise priklausančio administracinio pastato gali būti išnuomotas tik po to, kai ieškovas pateiks žemės sklypo detalųjį planą, patvirtintą atitinkamos Vilniaus miesto savivaldybės institucijos, Vilniaus miesto savivaldybės administracijos direktoriaus įsakymą dėl žemės sklypo ribų ir ploto nustatymo bei pagal patvirtintą detalųjį planą Nekilnojamojo turto kadastro nuostatų nustatyta tvarka parengtą naudojamo žemės sklypo planą. Ieškovas 2007-01-23 gavo Vilniaus apskrities viršininko administracijos raštą, kuriuo ši atsisakė sudaryti valstybinės žemės nuomos sutartį su ieškovu, motyvuodama tuo, jog 2005-06-07 patvirtintas Vilniaus miesto savivaldybės administracijos direktoriaus įsakymas ,,Dėl pavedimo organizuoti teritorijos ( - ) detaliojo plano rengimą“, kuriuo Miesto plėtros departamentui pavesta organizuoti apie 49000 kv.m teritorijos ( - ) detaliojo plano rengimą. Rašte taip pat nurodyta, kad, patvirtinus minėtos teritorijos detalųjį planą, žemės sklypas (sklypo dalis) žemės sklypo naudotojams bus išnuomotas detaliojo plano sprendinių pagrindu suformavus naudojamus sklypus. Ieškovas pagal galiojančių teisės aktų reikalavimus bei vadovaudamasis kompetentingų valstybės institucijų nurodymais teisėtai sudarė valstybinės žemės sklypo dalies subnuomos sutartį ir tame žemės sklype, atsižvelgdamas į subnuomos sutarties bei žemės sklypo naudojimo sąlygas, pradėjo pastato statybas. Dėl atsakovo pareigūnų kaltės ieškovo ir LOSC sudaryta valstybinės žemės subnuomos sutartis buvo nutraukta prieš terminą, taip pažeidžiant ieškovo, kaip sąžiningos sutarties šalies, teisėtus interesus. Atsakovo pareigą sudaryti valstybinės žemės nuomos sutartį, kai valstybinės žemės sklypas yra užstatytas fiziniams ar juridiniams asmenims nuosavybės teise priklausančiais statiniais, įtvirtina Lietuvos Respublikos Konstitucijos 46 straipsnis, CK 6.551 straipsnis, Lietuvos Respublikos žemės įstatymo 9 straipsnis bei Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1999-03-09 nutarimas Nr.260. Kad ieškovas galėtų tinkamai eksploatuoti jam priklausantį pastatą pagal tiesioginę paskirtį, jam turi būti sudarytos sąlygos naudotis valstybinės žemės sklypo dalimi – 16392 kv.m, kurią faktiškai užima statinys ir jo infrastruktūra. Ieškovas yra sąžiningas susiklosčiusių teisinių santykių dalyvis, kurio teisėti interesai ir visi teisėti lūkesčiai buvo pažeisti dėl valstybės ir savivaldybės institucijų pareigūnų kaltės. Atsakovas, atlikdamas faktinius veiksmus, iš esmės pripažįsta, kad su ieškovu yra sudaryta valstybinės žemės nuomos sutartis, tačiau nepagrįstai atsisako ją įforminti teisės aktų nustatyta tvarka. Ieškovo turimą valstybinės žemės sklypo dalies nuomininko statusą patvirtina institucijų, kurios ieškovą laiko teisėtu valstybinės žemės sklypo naudotoju, veiksmai. Atsakovas turi pareigą sudaryti valstybinės žemės nuomos sutartį su ieškovu dėl 1,6392 ha ploto valstybinės žemės sklypo, esančio ( - ), nes tam yra visos būtinos sąlygos: yra nustatyta tvarka patvirtintas detalusis žemės sklypo planas, ieškovas teisėtai valdo nurodytoje žemės sklypo dalyje esantį pastatą, priklausantį ieškovui nuosavybės teise.

6Atsakovas Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos su ieškiniu nesutiko, prašė jį atmesti. Atsiliepime į ieškinį nurodė, kad Vilniaus apygardos teismo civilinėje byloje Nr.2-178-392/2009 įsiteisėjusiu teismo sprendimu buvo nuginčyti ir panaikinti administraciniai teisės aktai ir pripažinti negaliojančiais sandoriai, kurių pagrindu buvo suformuotos ir įregistruotos ieškovo daiktinės teisės į pastatą – apartamentinį viešbutį, esantį ( - ). Dėl to atsakovas neturi teisinio pagrindo sudaryti su ieškovu valstybinės žemės sklypo, esančio ( - ), dalies (1,6392 ha) nuomos sutartį.

7Vilniaus miesto 1 apylinkės teismas 2010 m. lapkričio 24 d. sprendimu ieškinį atmetė. Teismas nustatė, jog ieškovas žemės sklypu naudojosi subnuomos sutarties, kuri pasibaigė 2003-10-02, pagrindu. Ieškovui buvo išduotas statybos leidimas, kurio pagrindu statybos darbai buvo atliekami ir nutrūkus žemės subnuomos sutarčiai. Nebaigto statyti viešbučio pastatai ginčo sklype stovi iki šiol. Nutrūkus subnuomos sutarčiai, ieškovas valstybei žemės sklypo negrąžino, jis buvo užimtas ieškovui priklausančiais statiniais. Pagal CK 6.551 straipsnio 2 dalį teisės nuomoti valstybinę žemę įstatyminis pagrindas – teisėtas šioje žemėje esančių statinių valdymas. Vilniaus apygardos teismas 2009-09-07 sprendimu civilinėje byloje Nr.2-178-392/2009 panaikino Vilniaus miesto valdybos 1997-12-11 sprendimą Nr.2024V „Dėl sklypo ( - ) ribų ir dydžio nustatymo“; Vilniaus apskrities viršininko 1998-11-09 įsakymą Nr.3240-01 „Dėl žemės sklypo Vilniaus mieste suteikimo naudotis Kūno kultūros ir sporto departamento prie Lietuvos Respublikos Vyriausybės Lietuvos olimpiniam sporto centrui“; pripažino negaliojančia nuo sudarymo momento 1998-11-09 valstybinės žemės panaudos sutartį Nr.88K01/98-19660 tarp Vilniaus apskrities viršininko ir Kūno kultūros ir sporto departamento prie Lietuvos Respublikos Vyriausybės Lietuvos olimpinio sporto centro; pripažino negaliojančiomis nuo sudarymo momento 2000-09-04 sutartį ir dvi 2000-12-15 sutartis dėl 2000-09-04 sutarties pakeitimo tarp Kūno kultūros ir sporto departamento prie Lietuvos Respublikos Vyriausybės Lietuvos olimpinio sporto centro, Kūno kultūros ir sporto departamento prie Lietuvos Respublikos Vyriausybės ir UAB „Saunų rojus“; taip pat pripažino negaliojančiomis nuo sudarymo momento 2000-09-11 valstybinės žemės subnuomos sutartį ir 2000-12-15 sutartį dėl 2000-09-11 valstybinės žemės subnuomos sutarties pakeitimo tarp Kūno kultūros ir sporto departamento prie Lietuvos Respublikos Vyriausybės Lietuvos olimpinio sporto centro ir UAB „Saunų rojus“; panaikino Vilniaus miesto savivaldybės administracijos direktoriaus 2003-10-31 įsakymą Nr. 01A-66-V-983 „Dėl sklypo ( - ) detaliojo plano papildymo“; Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Miesto plėtros departamento 2002-10-29 statybos leidimą Nr. 565/IT-177, išduotą statytojai UAB „Saunų rojus“ Hidroterapijos centro inžinerinei infrastruktūrai statyti; Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Miesto plėtros departamento 2003-11-24 statybos leidimą Nr. NS/1809/03-1898, išduotą statytojai UAB „Saunų rojus“ apartamentiniam viešbučiui statyti ir Vilniaus apskrities viršininko administracijos Teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros departamento 2004-03-23 pažymą apie nebaigtą statyti (rekonstruoti, kapitališkai remontuoti) statinį Nr.101-11.10-205. Šis sprendimas yra įsiteisėjęs. Tokiu būdu pirmosios instancijos teismas konstatavo, kad Vilniaus apygardos teismo išnagrinėtoje civilinėje byloje Nr.2-178-392/2009 nustatytos aplinkybės yra prejudicinės nagrinėjamoje byloje, kurioje pareikštas reikalavimas dėl įpareigojimo sudaryti valstybinės žemės nuomos sutartį ir turi tiek prejudicinę (CPK 182 str. 2 p.), tiek res judicata galią (CPK 279 str. 4 d.). Į šias aplinkybes atsižvelgęs, teismas patikslinto ieškinio argumentus dėl įpareigojimo sudaryti valstybinės žemės nuomos sutartį atmetė kaip teisiškai nepagrįstus, ieškovui neįrodžius ieškinio juridinio pagrindo.

8Apeliaciniu skundu ieškovas UAB „Saunų rojus“ prašo sprendimą panaikinti ir ieškinį patenkinti. Nurodo, kad teismas netinkamai aiškino ir taikė valstybinės žemės nuomos teisinius santykius reglamentuojančias teisės normas. Atsakovo pareigą sudaryti valstybinės žemės nuomos sutartį, kai valstybinės žemės sklypas yra užstatytas Nekilnojamojo turto registre registruotais fiziniams ar juridiniams asmenims nuosavybės teise priklausančiais statiniais, pirmiausiai įtvirtina pagrindinis teisės aktas - Lietuvos Respublikos Konstitucija, jos 46 straipsnis. Valstybinės žemės nuomos sutartį ne aukciono būdu turi teisę sudaryti bet kokios rūšies ir/ar teisinės formos asmuo, kuriam nuosavybės teise priklauso atitinkamame valstybinės žemės sklype esantis pastatas, statinys ar įrenginys, nepaisant to, jis buvo sudaręs valstybinės žemės nuomos sutartį anksčiau ar ne, išskyrus atvejus, kai faktiškai egzistuoja aplinkybės, dėl kurių toks nuomos sutarties sudarymas iš esmės pažeistų teisėtus trečiųjų asmenų interesus. Ieškovo iniciatyva dar 2004-02-23 VĮ Registrų centre ginčo sklype kaip nekilnojamasis daiktas buvo įregistruotas nebaigtas statyti pastatas - apartamentinis viešbutis, ieškovui priklausantis nuosavybės teise. Kad ieškovas galėtų tinkamai eksploatuoti šį pastatą pagal tiesioginę paskirtį, ieškovui turi būti sudarytos sąlygos naudotis ginčo valstybinės žemės sklypo dalimi. Atsižvelgiant į tai, kad yra parengtas, patvirtintas ir šiuo metu galiojantis ginčo žemės sklypo detalusis planas, kaip pagrindinis teritorijų planavimo dokumentas, o jame yra teisėtai pastatyti ir teisės aktų nustatyta tvarka Nekilnojamojo turto registre įregistruoti savarankiški objektai, nuosavybės teise kiekvienas atskirai priklausantys ieškovui ir kitiems asmenims, šiems objektams tinkamai eksploatuoti pagal paskirtį turėtų būti išnuomojamos atitinkamos ginčo žemės sklypo dalys, nekeliant jokių papildomų sąlygų nuomos sutarčių sudarymui. Valstybinės žemės sklypo nuomos sutarčiai ne aukciono tvarka sudaryti CK 6.551 straipsnio 2 dalyje keliamas papildomas reikalavimas - teisėtas valstybinės žemės sklype esančių privatiems asmenims nuosavybės teise priklausančių statinių valdymas. Šis reikalavimas nurodomas kaip vienas iš pagrindų valstybinės žemės sklypo nuomos sutarčiai sudaryti ir teismų praktikoje (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006-12-28 nutartis civilinėje byloje Nr.3K-3-684/2006). Ieškovas veikė sąžiningai ir pagal visus jam keliamus reikalavimus, todėl ginčo žemės sklype šiuo metu esantis pastatas ieškovo yra valdomas teisėtai, t.y. tenkinamas CK 6.551 straipsnio 2 dalyje nurodytas reikalavimas bei egzistuoja pakankamas teisinis pagrindas ieškovui reikalauti sudaryti ginčo žemės sklypo dalies nuomos sutartį. Ieškovas visus savo įsipareigojimus vykdė tinkamai, o subnuomos sutartį sudarė pagrįstai, tikėdamas kompetentingų valstybės ir savivaldybės institucijų priimamų sprendimų teisingumu, jis yra sąžiningas susiklosčiusių teisinių santykių dalyvis, kurio teisėti interesai ir visi teisėti lūkesčiai buvo pažeisti dėl kompetentingų valstybės ir savivaldybės institucijų pareigūnų kaltės. Be to iš atsakovo ir kitų institucijų veiksmų galima daryti išvadą, kad jie pripažįsta, kad su ieškovu yra sudaryta valstybinės žemės nuomos sutartis, tačiau nepagrįstai atsisako ją įforminti teisės aktų nustatyta tvarka.

9Atsiliepimu į apeliacinį skundą trečiasis asmuo Kūno kultūros ir sporto departamento prie Lietuvos Respublikos Vyriausybės Lietuvos olimpinis sporto centras prašo apeliacinį skundą atmesti. Nurodo, jog Vilniaus apygardos teismas 2009 m. rugsėjo 7 d. sprendimu civilinėje byloje Nr.2-178-392/2009 panaikino administracinius teisės aktus ir sandorius, kurių pagrindu buvo suformuotas ir įregistruotos daiktinės teisės į ieškovo pastatytą pastatą ginčo žemės sklype, todėl nelieka teisiškai sukurto ir įteisinto nuosavybės teisės objekto - nekilnojamojo daikto, todėl valstybinė žemė negali būti išnuomojama ne aukciono būdu, nes ji neužstatyta apeliantui nuosavybės teise priklausančiais ar jo nuomojamais pastatais, statiniais ar įrenginiais, t.y. tokia sutartimi būtų perleistas valdyti ir naudotis valstybinis žemės sklypas, ant kurio neteisėtų administracinių aktų pagrindu buvo suformuotas ir atitinkamai įregistruotas nekilnojamasis turtas, o tai bendrąja prasme neatitinka įstatymo reikalavimų (CK 1.80 str.). Pasibaigus valstybinės žemės panaudos sutarčiai su trečiuoju asmeniu, tuo pačiu pasibaigus subnuomos sutarčiai su UAB „Saunų rojus“, apeliantui 2003 m. lapkričio 24 d. negalėjo būti išduotas statybos leidimas, o dalinai nebaigtas statyti apartamentinis viešbutis įregistruotas nekilnojamojo turto registre bei daiktinės teisės į jį apelianto vardu. Pasibaigus subnuomos sutarčiai, gaudamas statybos leidimą bei Statybos inspekcijos tarnybos pažymą, apeliantas pažeidė norminių aktų reikalavimus ir, įregistruodamas daiktines teises į pastatą, apeliantas elgėsi nesąžiningai. Ieškovas pirmosios instancijos teisme neįrodinėjo aplinkybių, kad pastato eksploatavimui pagal jo tiesioginę paskirtį reikalingas toks didelis - net 1,6392 ha žemės sklypo plotas, todėl esant ir šioms aplinkybėms (neįrodžius būtinumo) negali būti priimtas ir teismo sprendimas apeliantui suteikiantis teisę į valstybinės žemės sklypo, esančio ( - ), dalies nuomos sutartį.

10Atsakovas Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos prašo apeliacinį skundą atmesti. Nurodo, jog Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, išnagrinėjusi atsakovo UAB „Saunų rojus“ kasacinį skundą dėl Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. sausio 26 d. nutarties peržiūrėjimo, 2010 m. rugsėjo 28 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. 3K-3-368/2010 konstatavo, kad kasatorius (UAB „Saunų rojus“) negalėjo būti statytojas, nes neturėjo teisėto pagrindo valdyti ir naudoti ginčo žemės sklypą, be to, vienas iš leidimų išduotas po to, kai panaudos ir nuomos sutartys buvo nutrauktos. Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas 2006 m. kovo 28 d. nutarime konstatavo, kad teismų praktika turi būti nuosekli, neprieštaringa ir prognozuojama. Taigi teismai turi laikytis savo sukurtų precedentų ir yra saistomi aukštesnės instancijos teismų sukurtų precedentų. Vilniaus miesto 1 apylinkės teismas sprendime teisingai nurodė, jog esant teisminiam ginčui dėl to, ar ieškovui turi būti išnuomojamas valstybinės žemės sklypas, reikia įvertinti ieškovui priklausančių statinių atitikimą įstatyme nurodytiems kriterijams. Byloje nustatyta, kad ieškovui buvo išduotas statybos leidimas, kurio pagrindu statybos darbai buvo atliekami ir nutrūkus žemės subnuomos sutarčiai, t.y. ieškovas valstybei žemės sklypo negrąžino ir faktiškai naudojosi žemės sklypu. Todėl Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos atsisakymas sudaryti su ieškovu valstybinės žemės nuomos sutartį negali būti vertinamas kaip pažeidžiantis CK 6.551 straipsnyje reikalavimus. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2002 m. sausio 25 d. sprendime, priimtame administracinėje byloje Nr.2-7/2002, konstatavo, jog valstybinė žemė negali būti suteikti naudotis neatlygintinai, išskyrus teisės aktų nustatytas išimtis. Vadinasi, asmenys, su kuriais nėra sudarytos žemės nuomos sutartus, naudojasi atitinkamai jiems suteiktu valstybinės žemės sklypu, jeigu nuomotojas (valstybės įgaliota institucija) tokiam naudojimui neprieštarauja. Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Vilniaus miesto žemėtvarkos skyriaus vedėjas, vadovaudamasis Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010-09-28 nutartimi Nr. 3K-3-368/2010, 2010-12-02 pasirašė įsakymą Nr.Ž49-3290, kuriuo priskyrė 48446 kv.m ploto valstybinės žemės sklypą, esantį ( - ), į laisvos valstybinės žemės fondą, taip pat pavedė nustatyta tvarka išregistruoti šį žemės sklypą iš Nekilnojamojo turto kadastro ir Nekilnojamojo turto registro.

11Apeliacinės instancijos teismas CPK 314 straipsnio tvarka priėmė ir ištyrė naujus įrodymus: Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Vilniaus miesto žemėtvarkos skyriaus vedėjo 2010-12-02 įsakymą Nr.Ž49-3290 (b.l. 181, t.3) ir Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko 2011-02-02 išrašą su istorija (b.l. 182-187, t.3).

12Apeliacinis skundas atmestinas.

13Apeliacinio proceso paskirtis, laikantis CPK 320 straipsnyje įtvirtintų bylos nagrinėjimo ribų, patikrinti pirmosios instancijos teismo procesinį sprendimą tiek jo teisėtumo, tiek jo pagrįstumo aspektu. Tai atliekama nagrinėjant ir faktinę, ir teisinę bylos puses, tai yra, tiriant byloje surinktus įrodymus, tame skaičiuje ir priimtus CPK 314 straipsnio tvarka, patikrinama, ar pirmosios instancijos teismas teisingai nustatė faktines bylos aplinkybes ir ar teisingai nustatytoms faktinėms aplinkybėms taikė materialinės teisės normas. Neatsižvelgdamas į apeliacinio skundo ribas, apeliacinės instancijos teismas taip pat patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų. Ši byla nagrinėjama ieškovo UAB „Saunų rojus“ apeliacinio skundo ribose. Išnagrinėjusi bylą, apeliacinio skundo ir atsiliepimų į jį argumentus bei motyvus, ištyrusi naujus įrodymus, teisėjų kolegija konstatuoja, kad apeliacinio skundo argumentai nesudaro pagrindo skundžiamam pirmosios instancijos teismo sprendimui panaikinti ar pakeisti.

14Nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad ieškovas UAB „Saunų rojus“ pareikštu ieškiniu prašė teismo įpareigoti atsakovą Nacionalinę žemės tarnybą prie Žemės ūkio ministerijos išnuomoti žemės sklypą, esantį adresu ( - ), ir įgyti civilines teises ir pareigas, susijusias su šio sklypo naudojimu. Vėliau pradinį ieškinio reikalavimą patikslino ir prašė įpareigoti atsakovą Nacionalinę žemės tarnybą prie Žemės ūkio ministerijos sudaryti su ieškovu valstybinės žemės sklypo, esančio ( - ), dalies (1,6392 ha) nuomos sutartį. Ieškovas savo reikalavimus grindė atsakovo pareiga sudaryti valstybinės žemės nuomos sutartį su ieškovu dėl 1,6393 ha ploto valstybinės žemės sklypo, esančio ( - ), nes tam yra visos būtinos sąlygos: pastatas, esantis nurodytoje žemės sklypo dalyje, nuosavybės teise priklauso ieškovui ir yra teisėtai pastatytas, įregistruotas teisės aktų nustatyta tvarka. Valstybinės žemės sklypo užstatymas privačios nuosavybės teise priklausančiais pastatais ar statiniais yra esminė sąlyga, lemianti, kokia tvarka – aukciono ar ne – turėtų būti sudaroma sutartis dėl valstybinės žemės sklypo nuomos su ieškovu. Valstybinės žemės nuomos sutartį ne aukciono būdu turi teisę sudaryti bet kokios rūšies ir/ar teisinės formos asmuo, kuriam nuosavybės teise priklauso atitinkamame valstybinės žemės sklype esantis pastatas, statinys ar įrenginys, nepaisant to, jis buvo sudaręs valstybinės žemės nuomos sutartį anksčiau ar ne. Ieškovas savo reikalavimą taip pat grindė tuo, kad atsakovas faktiniais veiksmais (ieškovui skaičiuojamas nuomos mokestis už naudojamą 1,6392 ha ploto valstybinės žemės sklypą, esantį ( - )) pripažįsta, jog su ieškovu sudaryta valstybinės žemės nuomos sutartis, tiesiog vengia ją įforminti įstatymų nustatyta tvarka. Pirmosios instancijos teismas ieškinį atmetė, konstatavęs, jog Vilniaus apygardos teismo 2009-09-07 įsiteisėjusiu sprendimu civilinėje byloje Nr.2-178-392/2009 buvo panaikinti administraciniai teisės aktai ir sandoriai, kurių pagrindu buvo suformuotos ir įregistruotos daiktinės teisės į ieškovo pastatytą pastatą ginčo žemės sklype, todėl nelieka teisiškai sukurto ir įteisinto nuosavybės teisės objekto - nekilnojamojo daikto. Pirmosios instancijos teismas pažymėjo, kad Vilniaus apygardos teismo išnagrinėtoje civilinėje byloje Nr.2-178-392/2009 nustatytos aplinkybės yra prejudicinės šioje nagrinėjamoje byloje, kurioje pareikštas reikalavimas dėl įpareigojimo sudaryti valstybinės žemės nuomos sutartį ir turi tiek prejudicinę (CPK 182 str. 2 p.), tiek ir res judicata galią (CPK 279 str. 4 d.). Ieškovas apeliaciniu skundu su tokia teismo išvada nesutinka, apeliaciniame skunde iš esmės nurodydamas tuos pačius motyvus ir argumentus, kuriais grindė ieškinį. Teisėjų kolegija iš esmės sutinka su pirmosios instancijos teismo sprendimo išvadomis ir motyvais, o apelianto argumentus atmeta kaip nepagrįstus.

15Ieškovas apeliaciniame skunde nurodo, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai aiškino ir taikė valstybinės žemės nuomos teisinius santykius reglamentuojančias teisės normas, o būtent: apeliantas tvirtina, jog ginčo žemės sklype 2004-02-23 VĮ Registrų centre kaip nekilnojamasis daiktas buvo įregistruotas nebaigtas statyti pastatas – apartamentinis viešbutis, ieškovui priklausantis nuosavybės teise. Kad ieškovas galėtų tinkamai eksploatuoti šį pastatą pagal tiesioginę paskirtį, ieškovui turi būti sudarytos sąlygos naudotis valstybinės žemės sklypo dalimi, kurią faktiškai užima pastatas ir jo infrastruktūrinė dalis. Dėl to atsakovas turi pareigą perduoti ieškinyje nurodytą žemės sklypo dalį ieškovui, sudarant su juo valstybinės žemės sklypo nuomos sutartį. Atsakovo atsisakymas sudaryti su ieškovu valstybinės žemės nuomos sutartį, kai tenkinamas galiojančiuose teisės aktuose nustatytos esminės sąlygos, sukelia teisinį neapibrėžtumą, kuris neigiamai veikia ieškovo interesus. Valstybinės žemės sklypo užstatymas privačios nuosavybės teise priklausančiais pastatais ar statiniais yra esminė sąlyga, lemianti, kokia tvarka – aukciono ar ne aukciono – turėtų būti sudaroma sutartis dėl valstybinės žemės sklypo nuomos. Esant patvirtintam ir galiojančiam ginčo žemės sklypo detaliajam planui, o jame esant teisėtai pastatytam ir įregistruotam nekilnojamojo turto objektui, jiems eksploatuoti turėtų būti išnuomojama valstybinės žemės sklypas, nekeliant jokių papildomų sąlygų nuomos sutarčių sudarymui. Ieškovas pastatą ginčo žemės sklype valdo teisėtai ir tai yra pakankamas pagrindas ieškovui reikalauti sudaryti valstybinės žemės sklypo dalies nuomos sutartį. Pagrindą ieškovui reikalauti sudaryti žemės sklypo dalies nuomos sutartį sudaro dar ir tai, kad ieškovas buvo sąžiningas susiklosčiusių teisinių santykių dalyvis, kurio teisėti interesai ir visi teisėti lūkesčiai buvo pažeisti dėl kompetentingų valstybės ir savivaldybės institucijų pareigūnų kaltės. Atsakovas, atlikdamas faktinius veiksmus ir reikalaudamas iš ieškovo mokėti valstybinės žemės nuomos mokestį, iš esmės pripažįsta, jog su ieškovu yra sudaryta valstybinės žemės nuomos sutartis, tačiau nepagrįstai atsisako ją įforminti. Teisėjų kolegija sutinka, kad apeliantas iš esmės teisingai išvardija aplinkybes ir teisės aktus, kuriuos nurodė ir ieškinyje kaip ieškinio pagrindą, tačiau tokie argumentai nėra sprendimą priėmusio pirmosios instancijos teismo išvadų kritika ir nepaneigia esminės aplinkybės, kad jog Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, išnagrinėjusi atsakovo UAB „Saunų rojus“ kasacinį skundą dėl Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. sausio 26 d. nutarties peržiūrėjimo, 2010 m. rugsėjo 28 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. 3K-3-368/2010 konstatavo, kad kasatorius (UAB „Saunų rojus“) negalėjo būti statytojas, nes neturėjo teisėto pagrindo valdyti ir naudoti ginčo žemės sklypą, be to, vienas iš leidimų išduotas po to, kai panaudos ir nuomos sutartys buvo nutrauktos. Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas 2006 m. kovo 28 d. nutarime konstatavo, kad teismų praktika turi būti nuosekli, neprieštaringa ir prognozuojama. Taigi teismai turi laikytis savo sukurtų precedentų ir yra saistomi aukštesnės instancijos teismų sukurtų precedentų. Vilniaus miesto 1 apylinkės teismas skundžiamame sprendime šių nuostatų pagrįstai laikėsi.

16Pirmosios instancijos teismas ieškinį atmetė dėl to, kad Vilniaus apygardos teismo civilinėje byloje Nr.2-178-392/2009 buvo nuginčyti ir panaikinti administraciniai teisės aktai ir pripažinti negaliojančiais sandoriai, kurių pagrindu buvo suformuotos ir įregistruotos ieškovo daiktinės teisės į pastatą – apartamentinį viešbutį, esantį ( - ). Pagal Lietuvos Respublikos CK 6.551 straipsnio 2 dalį, jei valstybinė žemė užstatyta fiziniams ar juridiniams asmenims nuosavybės teise priklausančiais arba jų nuomojamais pastatais, statiniais ar įrenginiais, ši žemė jiems išnuomojama ne aukciono būdu. Pagal šią teisės normą teisės nuomoti valstybinę žemę įstatyminis pagrindas – teisėtas šioje žemėje esančių statinių valdymas. Kadangi teismui panaikinus administracinius teisės aktus ir pripažinus negaliojančiais sandorius, kurių pagrindu buvo suformuotas ir įregistruotos ieškovo daiktinės teisės į pastatą – apartamentinį viešbutį, esantį ( - ), šio pastato valdymas negali būti pripažintas teisėtu, ieškovas teisės į patikslintame ieškinyje nurodytą valstybinės žemės sklypo nuomą ne aukciono būdu neturi. Priešingi apelianto argumentai, kad jis pastatą - apartamentinį viešbutį ginčo žemės sklype valdo teisėtai ir tai yra pakankamas pagrindas jam reikalauti sudaryti valstybinės žemės sklypo dalies nuomos sutartį, yra teisiškai nepagrįsti, esant įsiteisėjusiam ir galiojančiam Vilniaus apygardos teismo 2009-09-07 sprendimui civilinėje byloje Nr.2-178-392/2009 (CPK 18 str.). Aplinkybės, konstatuotos šiuo sprendimu, negali būti paneigtos nei ieškovo pamąstymais, nei faktiniu naudojimusi (CPK 177 str. 3 d., 182 str. 2 p.). Duomenų, kad po minimo teismo sprendimo įsiteisėjimo ieškovas pastatą - apartamentinį viešbutį ginčo žemės sklype valdo teisėtai, ieškovas nepateikė (CPK 178 str.). Priešingai, priimti nauji įrodymai (b.l. 181-187, t.3) tvirtina, kad Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Vilniaus miesto žemėtvarkos skyriaus vedėjas, vadovaudamasis Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010-09-28 nutartimi Nr. 3K-3-368/2010, 2010-12-02 pasirašė įsakymą Nr.Ž49-3290, kuriuo priskyrė 48446 kv.m ploto valstybinės žemės sklypą, esantį ( - ), į laisvos valstybinės žemės fondą, taip pat pavedė nustatyta tvarka išregistruoti šį žemės sklypą iš Nekilnojamojo turto kadastro ir Nekilnojamojo turto registro.

17Kiti apeliacinio skundo argumentai taip pat nėra teisiškai reikšmingi ir neįtakoja skundžiamo teismo sprendimo teisėtumo bei pagrįstumo. Pažymėtina, jog teismai, taikydami teisę, atsižvelgia į Teismų įstatymo nustatyta tvarka paskelbtose kasacine tvarka priimtose nutartyse esančius teisės taikymo išaiškinimus (CPK 4 str.). Nagrinėjamu atveju nėra pagrindo teigti, kad teismas, netenkindamas ieškinio reikalavimų, nuo šios praktikos nukrypo.

18Remdamasi tuo, kas išdėstyta, teisėjų kolegija daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas teisingai įvertino byloje esančius įrodymus ir teisingai pritaikė materialinės teisės normas, teismo sprendimas yra teisėtas ir pagrįstas, panaikinti ar pakeisti jį apeliacinio skundo motyvais nėra pagrindo (CPK 320 str.).

19Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija

Nutarė

20Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2010 m. lapkričio 24 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Proceso dalyviai
Ryšiai
1. Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija,... 2. Liudos Uckienės, Alvydo Barkausko,... 3. teismo posėdyje rašytinio proceso apeliacine tvarka išnagrinėjo ieškovo... 4. Kolegija, išnagrinėjusi bylą,... 5. Ieškovas UAB „Saunų rojus“ 2007-07-12 kreipėsi į teismą su ieškiniu,... 6. Atsakovas Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos su... 7. Vilniaus miesto 1 apylinkės teismas 2010 m. lapkričio 24 d. sprendimu... 8. Apeliaciniu skundu ieškovas UAB „Saunų rojus“ prašo sprendimą... 9. Atsiliepimu į apeliacinį skundą trečiasis asmuo Kūno kultūros ir sporto... 10. Atsakovas Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos prašo... 11. Apeliacinės instancijos teismas CPK 314 straipsnio tvarka priėmė ir ištyrė... 12. Apeliacinis skundas atmestinas.... 13. Apeliacinio proceso paskirtis, laikantis CPK 320 straipsnyje įtvirtintų bylos... 14. Nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad ieškovas UAB „Saunų rojus“... 15. Ieškovas apeliaciniame skunde nurodo, kad pirmosios instancijos teismas... 16. Pirmosios instancijos teismas ieškinį atmetė dėl to, kad Vilniaus apygardos... 17. Kiti apeliacinio skundo argumentai taip pat nėra teisiškai reikšmingi ir... 18. Remdamasi tuo, kas išdėstyta, teisėjų kolegija daro išvadą, kad pirmosios... 19. Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1... 20. Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2010 m. lapkričio 24 d. sprendimą palikti...