Byla 2-1642-323/2015
Dėl žalos atlyginimo priteisimo

1Klaipėdos miesto apylinkės teismo teisėja Genovaitė Vaizgėlienė, sekretoriaujant Ingridai Jušenkienei, Sandrai Jotautei, dalyvaujant ieškovės atstovui advokatui Tadui Dumbliauskui, atsakovei L. V., viešame teismo posėdyje išnagrinėjusi civilinę bylą pagal ieškovės AB „Lietuvos draudimas“ ieškinį atsakovei L. V. dėl žalos atlyginimo priteisimo,

Nustatė

2ieškovė kreipėsi į teismą su ieškiniu, ir prašo teismo priteisti iš atsakovės 3192,77 Eur (11024,00 Lt) žalos atlyginimo, 5 procentų metines palūkanas nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo bei bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, kad 2007-05-30 pagal turto draudimo sutartį apdraudė UAB „( - )“ priklausančias patalpas, esančias adresu ( - ). Draudiminės apsaugos metu – 2010-12-27 – buvo užlietos draudėjai UAB „( - )“ priklausančios patalpos iš aukščiau esančio ir atsakovei priklausančio buto, adresu ( - ), virtuvėje po kriaukle trūkus vandens žarnelei. Įvykio metu buvo apgadintos apdraustų patalpų lubos, šviestuvas, grindys. Paaiškino, jog dėl turto apgadinimo išmokėjo draudėjai UAB „( - )“ 11024,00 Lt draudimo išmoką apgadintų patalpų lubų, šviestuvo, grindų remonto išlaidoms padengti. Laiko, jog išmokėjęs nukentėjusiam asmeniui draudimo išmoką, įgijo teisę reikalauti žalos atlyginimo iš atsakovės, kaip asmens atsakingo už patalpų ( - ), apliejimą, kadangi pastaroji nesinaudojo savo nuosavybe taip, kad nebūtų daroma žala kitiems asmenims, iš atsakovės valdomo buto į UAB „( - )“ priklausančias patalpas prasiskverbė didelis kiekis vandens ir pastarąsias apgadino (b. l. 2-4).

3Atsakovė pateikė atsiliepimą į ieškinį, su ieškiniu sutinka iš dalies. Nurodė, kad sutinka, jog yra atsakinga dėl UAB „( - )“ patalpoms padarytos žalos, tačiau nesutinka su žalos dydžiu, kadangi jis yra aiškiai per didelis ir nepagrįstas. Paaiškino, kad realiai apgadintas buvo tik mažas patalpų plotas, todėl laiko, kad nukentėjusysis atliko visų patalpų remonto darbus, pagerindamas jų būklę. Laiko, kad patalpų apliejimu padaryta žala realiai sudaro ne daugiau nei 6127,08 Lt sumą, kurią atsakovė sutinka sumokėti. Taip pat atsižvelgiant į tai, kad yra senyvo amžiaus, pensininkė prašo priteistos sumos išmokėjimą išdėstyti dvejų metų laikotarpiui (b. l. 42).

4Bylos nagrinėjimo metu liudytoju apklaustas A. A. parodė, kad gyvena tame pačiame name, kur įvyko apliejimas, trečiame namo aukšte, virš atsakovės. Sužinojęs apie apliejimą nuėjo pasižiūrėti aplietas patalpas, ant grindų vienoje vietoje buvo matyti nuo lubų nuvarvėję kalkės arba dažai, drėgnoka nedidelė dalis lubų ir sienos.

5Bylos nagrinėjimo metu liudytoja apklausta Z. Š. parodė, kad gyvena gretimame name, šalia atsakovės namo. Sužinojusi apie apliejimą atsakovė paskambino ir paprašė, kad ji, Z. Š., nueitų ir pasižiūrėtų, kas įvyko. Aplietose patalpose buvo įrenginėjama statybinių medžiagų – grindų dangos – parduotuvė. Ant lubų vienoje vietoje pamatė dėmę, kurios išmatavimai apie 1 m x 1 m, dėl vandens pratekėjimo dėmė buvo geltonos spalvos, ant parketlenčių buvo nuvarvėję kalkės ar dažai, tačiau joms nieko neatsitiko, parketlentės iki šiol nepakeistos. Taip pat paaiškino, kad po poros dienų pirmame namo aukšte, kur įvyko apliejimas, pamatė statybininkų brigadą, kuri buvo išardžiusi vandens šachtą. Pamatė iš matymo pažįstamą namo administratoriaus atstovą, kuris pasakė, kad yra įvykęs pratekėjimas iš bendro naudojimo vamzdžių.

6Teismo posėdžio metu ieškovės atstovas ieškinį palaiko, prašo jį tenkinti ieškinyje išdėstytų motyvų ir argumentų pagrindu.

7Teismo posėdžio metu atsakovė su ieškiniu sutinka iš dalies. Pripažįsta, jog patalpos, esančios ( - ) buvo aplietas iš atsakovės buto, neginčija, jog dėl apliejimo buvo padaryta žala, tačiau nesutinka su jos dydžiu. Nurodė, kad dėl užliejimo apgadinti plotai yra nedideli, tuo tarpu žalos aktuose nurodytos remonto kainos užaukštintos, o apgadinimo plotai yra išdidinti. Laiko, kad buvo galima perdažyti tik tą lubų plotą, kuris buvo aplietas, o ne visas lubas ir sienas, o tai sudarytų apie 14 kv.m. Taip pat nurodė, kad parketlentės nepakeistos ir naudojamos iki šios dienos. Laiko, jog atlygintinos žalos dydis turi būti sumažintas.

8Teismo posėdžio metu liudytoju apklaustas J. S. parodė, kad yra AB „Lietuvos draudimas“ darbuotojas, turto žalų vertintojas, tris kartus buvęs aplietose patalpose iš karto po apliejimo. Paaiškino, kad aplietose patalpose lubų ir sienų sankirta yra arkinė, suapvalinta, lubų ir sienų spalva yra vienoda, todėl nors sienos sulietos ir nebuvo, o lubos sulietos tik aplink apliejimo šaltinį, reikėjo perdažyti patalpos, plane pažymėtos 9, visas lubas ir visas sienas, todėl gavosi didelis taisytinas plotas. Tai, kad fragmentinis remontas nebuvo galimas patvirtino du rangovai – tiek draudėjo, tiek draudiko, apžiūrėję patalpas. Taip pat nurodė, kad ant grindų sudėtos parketlentės yra ekspozicinės, skirtingos, todėl ir gavosi keturi skirtingi keistinų parketlenčių plotai.

9Ieškinys tenkintinas iš dalies.

10Bylos duomenimis nustatyta, kad 2007-05-30 tarp ieškovės ir UAB „( - )“ buvo sudaryta turto draudimo sutartis ir išduotas draudimo liudijimas TIA Nr. 83454512, pagal kurią ieškovė apdraudė UAB „( - )“ priklausančią negyvenamąją patalpą, esančią adresu ( - ) (b. l. 55), be kita ko nuo užliejimo, draudiminės apsaugos laikotarpis nurodytas nuo 2007-05-31 iki 2014-07-29 (b. l. 8-10). 2010-12-27 įvyko įvykis, kuris pripažintas draudžiamuoju, kurio metu dėl santechnikos įrangos gedimo trūkus buto, esančio adresu ( - ), virtuvės vandens žarnelei, buvo užlietos žemiau esančios, UAB „( - )“ priklausančios negyvenamosios patalpos, adresu ( - ) (b. l. 11-12). Ieškovė, vykdydama su UAB „( - )“ sudarytą 2007-05-30 turto draudimo sutartį, nustatė įvykio metu padarytos žalos dydį (b. l. 13-23) ir atlygino nuostolius už negyvenamųjų patalpų, esančių ( - ), sugadinimą, sumokėdama 11024,00 Lt draudimo išmoką (b. l. 25, 26), bei su pretenzija kreipėsi į atsakovę dėl nuostolių atlyginimo regreso tvarka (b. l. 29).

11CK 6.1015 straipsnio 1 dalis numato, kad draudikui, išmokėjusiam draudimo išmoką, pereina teisė reikalauti išmokėtų sumų iš atsakingo už padarytą žalą asmens, jeigu draudimo sutartis nenustato ko kita. To paties straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad reikalavimo teisė, perėjusi draudikui, įgyvendinama laikantis taisyklių, nustatančių draudėjo ir už žalą atsakingo asmens santykius. Tai reiškia, kad žalos padarymo draudėjo turtui atveju draudikui perėjusi reikalavimo teisė įgyvendinama pagal deliktinę civilinę atsakomybę reglamentuojančias CK šeštosios knygos III dalies XXII skyriaus normas. CK 6.245 straipsnio 1 dalyje civilinė atsakomybė apibrėžta kaip turtinė prievolė, kurios viena šalis turi teisę reikalauti atlyginti nuostolius (žalą) ar sumokėti netesybas (baudą, delspinigius), o kita šalis privalo atlyginti padarytus nuostolius (žalą) ar sumokėti netesybas (baudą, delspinigius). Civilinei atsakomybei taikyti reikalinga nustatyti visas būtinąsias civilinės atsakomybės sąlygas: nukentėjusios šalies patirtą žalą (nuostolius), atsakingos dėl žalos atsiradimo šalies neteisėtus veiksmus (neteisėtą neveikimą) ir kaltę bei priežastinį neteisėtų veiksmų (neteisėto neveikimo) ir padarytos žalos (nuostolių) ryšį. Asmens kaltė paprastai yra preziumuojama, išskyrus įstatymų nustatytas išimtis (CK 6.248 str.), todėl reikalavimą dėl žalos atlyginimo pareiškęs asmuo privalo įrodyti likusias civilinės atsakomybės taikymo sąlygas: neteisėtus veiksmus, žalą ir priežastinį ryšį tarp jų (CK 6.246 str., 6.247 str., 6.249 str.).

12CK 6.246 straipsnio 1 dalyje neteisėti veiksmai apibrėžti kaip įstatymuose ar sutartyje nustatytos pareigos neįvykdymas (neteisėtas neveikimas) arba atlikimas veiksmų, kuriuos įstatymai ar sutartis draudžia atlikti (neteisėtas veikimas), arba bendro pobūdžio pareigos elgtis atidžiai ir rūpestingai pažeidimas. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, jog turto sugadinimo atveju (kai įtariama, kad butas užpilamas vandeniu iš viršuje esančių patalpų) asmens neteisėti veiksmai turi būti suprantami kaip viršuje esančių patalpų savininko nesugebėjimas naudotis savo turtu taip, kad nebūtų daroma žalos kitiems asmenims. Atsakovo veiksmai yra neteisėti, jei nustatomas pavojingas, gadinantis turtą poveikis iš atsakovo valdomo buto, o ne iš kitų šaltinių. Dėl kokios priežasties užpylimo atveju teka vanduo iš atsakovo buto, ieškovas neprivalo įrodinėti. Jis privalo įrodyti tik tą aplinkybę, kad buto užpylimo židinys yra viršuje esantis atsakovo butas, o ne kiti šaltiniai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008-05-29 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-299/2008). Nagrinėjamoje byloje atsakovė neneigia, kad vanduo į negyvenamąsias patalpas, esančias adresu ( - ), atitekėjo iš jai priklausančio aukščiau (antrajame namo aukšte) esančio buto, adresu ( - ) (b. l. 27-28), virtuvėje trūkus vandens žarnelei (b. l. 42). Dėl šios priežasties konstatuotina, kad aplinkybė, jog pavojingas, gadinantis poveikis buvo iš atsakovės buto, yra įrodyta (CK 6.246 str., CPK 182 str. 1 d. 5 p., 185 str., 187 str., 268 str. 5 d.). Byloje kilo ginčas dėl ieškovei priteistinos sumos, t. y. žalos, kurią turi atlyginti už padarytą žalą atsakinga atsakovė, dydžio.

13CK 6.249 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad žala yra asmens turto netekimas arba sužalojimas, turėtos išlaidos (tiesioginiai nuostoliai), taip pat negautos pajamos, kurias asmuo būtų gavęs, jeigu nebūtų buvę neteisėtų veiksmų. Žala, padaryta asmens turtui, nesant įstatymo išimčių, turi būti atlyginama laikantis visiško nuostolių atlyginimo principo (CK 6.251 str.), kurio esmė ta, kad žalos atlyginimu turi būti siekiama ją patyrusį asmenį grąžinti į iki pažeidimo buvusią padėtį. Teisingas žalos atlyginimas reiškia ir tai, kad sprendžiant ginčus dėl žalos atlyginimo teismo turi būti nustatytas tikrasis žalos dydis; kai priteisiamas mažesnis už tikruosius nuostolius žalos atlyginimas, lieka iš dalies neapgintos nukentėjusio asmens teisės, kai priteisiamas žalos atlyginimas viršija tikruosius nuostolius, nukentėjęs asmuo nepagrįstai praturtėja skolininko sąskaita – abiem atvejais teisingumo principas yra pažeidžiamas. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad nukentėjusio asmens patirtų turtinių netekimų dydis gali būti nustatytas nuostolius apskaičiuojant pagal prarasto turto atkuriamąją vertę. Atkuriamosios vertės (kaštų) nustatymo pagrindas – skaičiavimai, kiek kainuotų atkurti esamos (sunaikinimo/sugadinimo metu) fizinės būklės ir esamų (sunaikinimo/sugadinimo metu) eksploatacinių bei naudingumo savybių objektus pagal vertinimo metu taikomas darbų technologijas bei kainas. Kaštai turi būti suskaičiuoti iki ribos, kuri atitinka esamą sugadinimo metu objekto fizinę būklę. Atkūrimo kaštai šiuo atveju turi rodyti išlaidas, kurios reikalingos atitinkamo nusidėvėjimo daiktui atkurti (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2001-09-19 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-763/2001; 2009-04-19 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-166/2009; 2012-05-11 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-215/2012; kt.).

14Taigi, žala (nuostoliai) civilinės atsakomybės atveju gali būti turto sugadinimas. Ją patvirtina turtui pataisyti reikalingos lėšos, kurios gali būti išlaidos, jeigu remontas jau atliktas, arba būsimo remonto kaštai (sąnaudos), jeigu remontas dar neatliktas. Taigi, nagrinėjamoje byloje ieškovė turi įrodyti, kad buvo patirta būtent tokio dydžio žala, kiek buvo išmokėta draudimo išmokos. Šiuo atveju ieškovė 11024,00 Lt žalos dydį įrodinėja: 2010-12-29 pranešimu – apskaičiavimu (b. l. 11-12), 2011-04-18 nuostolių ir draudimo išmokos apskaičiavimu (b. l. 13-14), turto sunaikinimo, sugadinimo aktais (b. l. 15-20), lokalinėmis sąmatomis (b. l. 21, 23). Atsakovė nesutinka su žalos dydžiu, ypač kiek tai liečia parketlenčių keitimą (nurodo, kad jos iki šiol nepakeistos, taigi nebuvo sugadintos, paskaičiuotas jų plotas per didelis) bei su perdažytų sienų, lubų plotais (nurodo, kad perdažyti plotai per dideli), savo nesutikimą įrodinėja UAB „Jungtinės statybos“ parengta lokaline sąmata (b.l. 43) bei dėl apliejimo sugadintų patalpų nuotraukomis (b. l. 45-48, ). Vertinant atsakovės atsikirtimų motyvus ir šiems atsikirtimams pagrįsti pateiktus įrodymus - UAB „Jungtinės statybos“ parengtą lokalinę sąmatą, ją lyginant su ieškovės pateiktomis sąmatomis, matyti, kad atsakovė keistinų parketlenčių kiekį nurodė 8 kv.m., o ieškovė – 17,04 k.m. (b.l. 13). Iš bylos duomenų bei šalių, liudytojų paaiškinimų matyti, kad parketlentės aplietoje patalpoje buvo ekspozicinės, skirtingos jų rūšys sudėtomis dalimis (kvadratais), ir aplietos buvo keturios skirtingos dalys, kurios atitinkamai sudaro 4,26 kv.m., 4,4 kv.m., 4,8 kv.m., 3,58 kv.m. (b.l. 19-20). Iš byloje esančio pakartotinės apžiūros turto sunaikinimo, sugadinimo akto taip pat matyti, kad šios parketlenčių dalys patamsėjo, išbrinko, susibangavo (b. l. 19-20). Atsakovės nurodomos aplinkybės, kad šios parketlenčių dalys iki šiol faktiškai natūroje yra nepakeistos teisinės reikšmės šioje byloje neturi. Esant tokioms aplinkybėms ir įrodymams, teismas sprendžia, jog dalyje dėl parketlenčių ieškovės fiksuota žala yra teisėta ir pagrįsta (CPK 178 str., 185 str.). Kaip minėta, atsakovė taip pat nesutinka dėl taisytinų sienų, lubų plotų. Pagal atsakovės pateiktą darbų atlikimo sąmatą matyti, kad senus dažus šalinti bei paviršių aplietoje patalpoje glaistyti reikia 6 kv.m. ploto dalyje, o gruntuoti bei dažyti 120 kv.m. plotą (b. l. 43). Pagal ieškovės pateiktą sąmatą valyti senus dažus, glaistyti bei dažyti reikia 185 kv.m. plotą (b. l. 21). Pažymėtina, kad tiek iš byloje esančios patalpų išsidėstymo schemos (aplieta patalpa plane pažymėta 6 arba 1-31), tiek iš visų trijų byloje apklaustų liudytojų paaiškinimų matyti, kad aplieta patalpa yra viena didelė salė, nors ir atskirta pertvaromis (nišomis), tačiau į atskiras patalpas nesuskirstyta (kolonos, arkiniai praėjimai, pertvarėlės salės į atskiras patalpas nepadalija), lubų ir sienų sankirta yra ne statmenas kampas, o arkinė, suapvalinta, lubų ir sienų spalvą vienoda. Taigi, nors byloje nėra ginčo, jog tiesiogiai sulietas lubų plotas buvo santykinai nedidelis, tačiau fragmentinis tik vandens poveikio pažeistų vietų taisymas dėl patalpų specifikos (arkinės, suapvalintos sienų ir lubų sankirtos) buvo negalimas, nes neatitiktų nukentėjusio asmens interesų, fragmentinis dažymas dėl susidarysiančio dažų spalvų (atspalvių) skirtingumo darkytų bendrą patalpų vaizdą, kas neatstatytų patalpų būklės į pirmykštę padėtį. Esant tokioms aplinkybėms, šis atsakovės nesutikimo su ieškiniu argumentas (tai, jog nereikėjo perdažyti visų patalpos sienų ir lubų, o pakako fragmentinio pažeistų vietų remonto) taip pat atmestinas kaip nepagrįstas (CPK 178). Tačiau nors ieškovės pateiktose lokalinėse sąmatose (b.l. 21, 23) nurodyti darbai ir reikalingi, siekiant pašalinti apliejimu padarytą žalą, atkreiptinas dėmesys, jog tokiu atveju būtina įvertinti ir tą aplinkybę, kad patalpoje buvęs remontas iki užpylimo buvo amortizavęsis. Kaip matyti iš bylos duomenų, šios aplinkybės draudimo bendrovė – ieškovė neįvertino, sutiko sumokėti kaip už naujo remonto atlikimą, neįvertinusi buvusio remonto nusidėvėjimo. Ieškovė į bylą pateiktais rašytiniais paaiškinimais (b. l. 50-51) įrodinėja, kad negalėjo vertinti buto nusidėvėjimo ir mažinti išmokėtinos draudimo išmokos sumos, kadangi pagal Įmonių ir organizacijų turto draudimo taisyklių Nr. 028 II dalies „Įmonių ir organizacijų turto draudimo sąlygos“ 10.2.2. punktą kai pastatai ir gamybiniai įrenginiai buvo apdrausti atkūrimo verte ir dėl draudiminio įvykio buvo sugadinti nuostoliu laikoma šio turto remonto kaina (taisyklės prieinamos viešai AB „Lietuvos draudimas“ internetiniame tinklapyje http://www.ld.lt). Pažymėtina, jog paminėtos draudimo sutarties taisyklės yra vidiniai draudiko ir draudėjo teisiniai santykiai, tuo tarpu atsakingo už žalą asmens – atsakovės civilinė atsakomybė žalą patyrusiam asmeniui, kurio reikalavimo teisė subrogacijos pagrindu perėjo draudikui - ieškovei kyla ne sutarties, bet įstatymo pagrindu - pagal deliktinės civilinės atsakomybės nuostatas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009-02-10 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-46/2009). Taigi ieškovei neįvertinus negyvenamosios patalpos ( - ) nusidėvėjimo ir atlyginus žalą kaip už naują patalpų remontą, konstatuotina, kad tokiu būdu ieškovė prisiėmė riziką ir atsakovė negali būti atsakinga už tokius ieškovės veiksmus. Atsižvelgus į tokias aplinkybes, į tai, kad ieškovė, būdama verslininkas ir šios srities profesionalas, prisiėmė savo veiksmų riziką, į tai, kad aplietų patalpų savininkė patalpas įsigijo 2007-05-08 (b.l. 55), patalpos yra komercinės paskirties, ir visuotinai žinoma, kad visuomeninių patalpų nusidėvėjimas yra didesnis lyginant su gyvenamųjų, į tai, kad tiek atsakovė, tiek byloje apklausti liudytojai A. A., Z. Š. parodė, kad aplietose patalpose buvo ruošiama įrengti statybinių medžiagų parduotuvė, tik pradėtas (vyko) remontas, į tai, kad ypatinga patalpos specifika (tai, kad joje nėra statmenų kampų, o lubų ir sienų sankirta yra arkinė) ir dėl to susidarę pakankamai dideli remontuotini sienų ir lubų plotai lyginant su tiesiogiai apliejimu pažeista vieta ir jos plotu negali būti perkelti vien atsakovei, šią aplinkybę sudarydama draudimo sutartį turėjo įvertinti ir ieškovė, bei vadovaujantis teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principais, darytina išvada, jog patalpų atkuriamosios statybos remonto darbų vertė mažintina 35 procentais, t. y. iki 2075,30 Eur (7165,60 Lt) (CK 6.249 str., CPK 3 str. 1 d., 178 str., 185 str.).

15Nuo bylos iškėlimo teisme dienos ieškovei iš atsakovės priteistinos įstatyme nustatytos 5 procentų dydžio metinės procesinės palūkanos nuo priteistos sumos iki teismo sprendimo įvykdymo (CK 6.37 str. 2 d., 6.210 str. 1 d.).

16Jeigu ieškinys patenkintas iš dalies, bylinėjimosi išlaidos priteisiamos ieškovui proporcingai teismo patenkintų reikalavimų daliai, o atsakovui – proporcingai teismo atmestų ieškinio reikalavimų daliai (CPK 93 str. 2 d.). Ieškovė pateikė rašytinius įrodymus apie 249,00 Lt žyminio mokesčio sumokėjimą (b. l. 5), 1300,00 Lt advokato teisinei pagalbai apmokėti (b. l. 6, 30-31). Įvertinus patenkintų ir atmestų ieškinio reikalavimų dalis, ieškovei iš atsakovės priteistina 291,60 Eur (1006,85 Lt) bylinėjimosi išlaidų (CPK 93 str. 2 d., 98 str. 1 d.).

17Atsakovė prašo teismo dvejiems metams išdėstyti ieškovei priteistos sumos išmokėjimą (b.l. 42). CPK 284 straipsnio 1 dalyje numatyta teismo teisė dalyvaujančių byloje asmenų prašymu ar savo iniciatyva, atsižvelgiant į turtinę abiejų šalių padėtį ar kitas aplinkybes, sprendimo įvykdymą atidėti ar išdėstyti, taip pat pakeisti sprendimo vykdymo tvarką. Aiškindamas ir taikydamas šią proceso teisės normą, kasacinis teismas yra nurodęs, kad sprendimo įvykdymas gali būti atidedamas arba išdėstomas išimtiniais atvejais, atsižvelgiant į šalių turtinę padėtį arba kai susidaro labai nepalankios aplinkybės jį įvykdyti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2004-10-04 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-495/2004; 2006-11-17 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-594/2006). Iš į bylą pateiktų duomenų matyti, kad atsakovė yra pensijinio amžiaus (b. l. 54), todėl nedarbinga dėl amžiaus. Nors atsakovė turi nekilnojamojo turto, tačiau duomenų, kad iš turto gautų pajamų, byloje nėra. Atsakovė taip pat turi išlaidų – mokesčiai už gyvenamąjį būstą, perkamą maistą, drabužius, avalynę, vaistus, kitos asmeninės išlaidos. Iš šių aplinkybių visumos teismas daro išvadą, kad atsakovės turtinė padėtis neleidžia jai iš karto atlyginti visos priteistos žalos, todėl yra faktinis ir teisinis pagrindas suteikti atsakovei lengvatinį terminą įvykdyti prievolę. Todėl 2366,90 Eur priteisto įsiskolinimo (2075,30 Eur žalos atlyginimo + 291,60 Eur bylinėjimosi išlaidų) ir 5 procentų metinių palūkanų ieškovei mokėjimas, vadovaujantis teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principais bei siekiant abiejų šalių interesų pusiausvyros, išdėstytinas 12 mėnesių laikotarpyje, įpareigojant atsakovę kas mėnesį mokėti po 200,00 Eur, paskutinį mėnesį – 166,90 Eur ir metines palūkanas. Teismas sprendimo vykdymą išdėsto vienerių, o ne atsakovės prašomam dvejų metų laikotarpiui, laikydamas, kad sprendimo vykdymo išdėstymas dvejų metų terminui suteiks nepagrįstą pranašumą skolininkei, prieštaraus išieškotojos ir skolininkės teisėtų interesų pusiausvyrai, kadangi įvykis įvykęs seniai, byla nagrinėjama jau daugiau nei metai laiko, su didesne nei pusė ieškinio sumos atsakovė nuo bylos nagrinėjimo pradžios sutiko, todėl atsakovė galėjo ir turėjo numatyti atsirasiančias išlaidas.

18Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259, 260, 265 – 270 straipsniais, teismas

Nutarė

19ieškinį tenkinti iš dalies.

20Priteisti ieškovei AB „Lietuvos draudimas“ iš atsakovės L. V. 2075,30 Eur (7165,60 Lt) žalos atlyginimo, 5 procentų metines palūkanas nuo 2075,30 Eur sumos nuo bylos iškėlimo teisme (2013-12-23) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo bei 291,60 Eur bylinėjimosi išlaidų. Kitoje dalyje ieškinį atmesti.

21Išdėstyti Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2015-04-08 sprendimo vykdymą 12 (dvylikos) mėnesių laikotarpiui, įpareigojant atsakovę L. V. mokėti ieškovei AB „Lietuvos draudimas“ kas mėnesį po 200,00 Eur, paskutinį mėnesį – 166,90 Eur, ir 5 procentų metines palūkanas nuo 2075,30 Eur sumos nuo bylos iškėlimo teisme (2013-12-23) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, įmokas mokant iki kiekvieno mėnesio paskutinės dienos.

22Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo dienos apeliaciniu skundu gali būti skundžiamas Klaipėdos apygardos teismui per Klaipėdos miesto apylinkės teismą.

Proceso dalyviai
Ryšiai
1. Klaipėdos miesto apylinkės teismo teisėja Genovaitė Vaizgėlienė,... 2. ieškovė kreipėsi į teismą su ieškiniu, ir prašo teismo priteisti iš... 3. Atsakovė pateikė atsiliepimą į ieškinį, su ieškiniu sutinka iš dalies.... 4. Bylos nagrinėjimo metu liudytoju apklaustas A. A. parodė, kad gyvena tame... 5. Bylos nagrinėjimo metu liudytoja apklausta Z. Š. parodė, kad gyvena... 6. Teismo posėdžio metu ieškovės atstovas ieškinį palaiko, prašo jį... 7. Teismo posėdžio metu atsakovė su ieškiniu sutinka iš dalies. Pripažįsta,... 8. Teismo posėdžio metu liudytoju apklaustas J. S. parodė, kad yra AB... 9. Ieškinys tenkintinas iš dalies.... 10. Bylos duomenimis nustatyta, kad 2007-05-30 tarp ieškovės ir UAB „( - )“... 11. CK 6.1015 straipsnio 1 dalis numato, kad draudikui, išmokėjusiam draudimo... 12. CK 6.246 straipsnio 1 dalyje neteisėti veiksmai apibrėžti kaip įstatymuose... 13. CK 6.249 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad žala yra asmens turto netekimas... 14. Taigi, žala (nuostoliai) civilinės atsakomybės atveju gali būti turto... 15. Nuo bylos iškėlimo teisme dienos ieškovei iš atsakovės priteistinos... 16. Jeigu ieškinys patenkintas iš dalies, bylinėjimosi išlaidos priteisiamos... 17. Atsakovė prašo teismo dvejiems metams išdėstyti ieškovei priteistos sumos... 18. Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259, 260, 265 –... 19. ieškinį tenkinti iš dalies.... 20. Priteisti ieškovei AB „Lietuvos draudimas“ iš atsakovės L. V. 2075,30... 21. Išdėstyti Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2015-04-08 sprendimo vykdymą... 22. Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo dienos apeliaciniu skundu gali būti...