Byla 2SA-58-603/2012
Dėl proceso atnaujinimo civilinėje byloje panaikinimo, suinteresuotas asmuo Lietuvos Respublikos Generalinė prokuratūra

1Vilniaus apygardos teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininkės ir pranešėjos Loretos Lipnickienės, kolegijos teisėjų Ritos Kisielienės ir Vido Stankevičiaus, apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjo V. K. atskirąjį skundą dėl Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2011 m. birželio 10 d. nutarties civilinėje byloje pagal pareiškėjų R. C., G. K., atstovaujamos V. K., skundą dėl Generalinės prokuratūros nutarimo atsisakyti kreiptis dėl proceso atnaujinimo civilinėje byloje panaikinimo, suinteresuotas asmuo Lietuvos Respublikos Generalinė prokuratūra.

2Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi civilinę bylą,

Nustatė

3

  1. Ginčo esmė

4Pareiškėjai pateiktu skundu prašė apginti viešą interesą dėl Lietuvos Respublikos Konstitucijos ir pareiškėjų teisių ir laisvių pažeidimo; panaikinti LR Generalinio prokuroro Algimanto galutinį sprendimą, išdėstytą 2008-12-19 rašte Nr. 13.2-1402 dėl atsisakymo ginti viešą interesą, įpareigoti LR Generalinę prokuratūrą atlikti jai priskirtas funkcijas dėl viešo intereso gynimo. Pareiškėjai nurodė, kad generalinio prokuroro 2008-12-19 raštas Nr. 13.2-1402, kuriuo buvo atsisakyta inicijuoti proceso atnaujinimą civilinėje byloje Nr. 2-123-631/2007, ginant viešą interesą, yra nepagrįstas ir neteisėtas, kadangi prieštarauja Lietuvos Respublikos Konstitucijos 7 str. 1 d., 118 str., Lietuvos Respublikos prokuratūros įstatymo 2 str. 1 d., 2 str. 2 d. 7 p., 19 str., 20 str., 30 str., CPK 365 str. 2 d., o taip pat teisinės valstybės ir teisingumo principams. Civilinėje byloje Nr. 2-123-631/2007 sprendimas buvo priimtas vadovaujantis 2005-11-22 Vilniaus miesto apylinkės prokuratūros nutarimu nutraukti ikiteisminio tyrimo baudžiamąją bylą Nr. 10-9-064-04, kuris buvo priimtas pažeidžiant Lietuvos Respublikos Konstituciją ir įstatymus, t. y. pažeistas Lietuvių valstybinės kalbos principas, nes prokuroras vadovavosi neišverstais į valstybinę kalbą dokumentais. Taip pat teismo posėdžio metu pareiškėjai nurodė, kad nagrinėjant civilinę bylą teismas neatsižvelgė į tokias faktines aplinkybes, kaip 1996 metų Vilniaus m. 1 apylinkės teismo sprendime dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo M. R. ir A. U. prašymu buvo įrašyta konkreti žemės sklypo vieta, tokiu būdu suklastojant minėtą teismo sprendimą, neįvertintas 2002-07-09 archyvo pažymėjimas Nr. T-1730-N, kuriame B. S. 1933 m. Novosiolki 13 turėjo 2,5 ha žemės, 2004-09-06 specialisto išvada Nr. 11-2537-(04), kurioje nurodyta, kad mokėjimo dokumentas liečia sklypą Nr. 53, o ne Nr. 13, įrašas T. T. šiame dokumente padarytas skirtingos spalvos rašalu, nei kiti įrašai dokumente, 2004-12-29 specialisto išvada Nr. 11-3993-(04), kurioje nurodyta, kad 1934 metų archyvo sąraše įrašas „ob.T. F.“ padarytas grafitiniu pieštuku. Pareiškėjai teigia, kad jei M. R. ir A. U. ir turėtų teisę į nuosavybės teisių atkūrimą į žemę prie namo Naujakiemio g. 35, jų teisė negali būti realizuota, nes namų valda prie šio namo suformuota iki 1969 metų, ji registruota viešame registre, žemė nepaimta į laisvos valstybinės žemės fondą, o nuosavybės teisės atkuriamos tik į laisvą valstybinę žemę. Taip pat pareiškėjai nurodė, kad Generalinis prokuroras be pagrindo atsisakė atnaujinti ikiteisminio tyrimo procesus ikiteisminio tyrimo byloje Nr. 10-9-064-04, Nr. 10-9-064-04. Suinteresuotas asmuo Lietuvos Respublikos Generalinė prokuratūra nurodė, kad Prokuratūros įstatymo 19 str., ir CPK 365 str. 2 d. nuostatos sako, kad prašymus dėl proceso atnaujinimo, siekiant apginti viešąjį interesą, gali paduoti Lietuvos Respublikos generalinis prokuroras, tačiau tada, kai prokuroras turi pagrindą manyti, kad pažeisti teisės aktų reikalavimai. Generaliniam prokurorui CPK 365 str. 2 d. numatyta teisė gali būti įgyvendinta tik esant dviem būtinoms sąlygoms, t. y. turi būti atsiradusios ar paaiškėjusios aplinkybės, sudarančios bet kurį CPK 366 str. 1 d. 1-9 punktuose nurodytą pagrindą atnaujinti procesą ir prašymui atnaujinti procesą turi būti siekiama apginti viešąjį interesą. Nagrinėdamas pareiškėjų pareiškimą, prokuroras nenustatė nei vienos sąlygų. Pareiškėjai teigia, kad turi būti ginamas viešasis interesas, tačiau kuo pasireiškia viešojo intereso pažeidimas, nenurodė, ir iš esmės siekia, kad būtų apginti tik jų privatūs interesai. Prokuratūros įstatymo 3 str. 2 d. ir 11 str. 2 d. įtvirtintas prokurorų nepriklausomumo principas, vadovaujantis minėtomis įstatymo nuostatomis, prokuroras, atlikdamas savo funkcijas, yra nepriklausomas, sprendimus priima savarankiškai ir vienvaldiškai, vadovaudamasis įstatymais ir protingumo principu. Todėl prokuroras negali būti įpareigotas kreiptis į teismą dėl proceso atnaujinimo civilinėje byloje, jeigu nenustatė pagrindų tokiam prašymui pateikti, todėl toks įpareigojimas pažeistų Prokuratūros įstatymo 11 str. 2 d. įtvirtintas prokurorų nepriklausomumo principus.

  1. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

5Vilniaus miesto 1 apylinkės teismas 2011 m. birželio 10 d. nutartimi pareiškėjų R. C., G. K., atstovaujamos V. K., skundą dėl LR Generalinės prokuratūros nutarimo atsisakyti kreiptis dėl proceso atnaujinimo civilinėje byloje panaikinimo atmetė. Taip pat atmetė pareiškėjų atstovo adv. Jono Butkaus prašymus kreiptis į Lietuvos Respublikos Konstitucinį teismą dėl Civilinio proceso kodekso 368 str. 2 d. atitikimo Lietuvos Respublikos Konstitucijai, bei CPK 300 str. 1 d. pagrindu informuoti prokurorą dėl M. R., A. U. ar kitų asmenų tęstinio nusikaltimo 2001-02-02 Vilniaus miesto žemėtvarkos skyriaus pažymos Nr. 31/02/15-6 panaudojimo bei pareiškėjo V. K. prašymą kreiptis į Lietuvos Respublikos Konstitucinį teismą dėl 2009-03-09 Vilniaus apygardos teismo nutarties atitikimo Lietuvos Respublikos Konstitucijai. Teismas nurodė, kad Vilniaus miesto 3 apylinkės teismas 2007-12-12 nutartimi sprendė pareiškėjų M. C. ir G. K. prašymą dėl proceso atnaujinimo aukščiau paminėtoje civilinėje byloje, tik suteikus bylai naują civilinės bylos Nr. 2-123-631/2007 ( t.1, b. l. 25-28), t. y. civilinėje byloje, dėl kurios atnaujinimo pareiškėjai kreipėsi į Generalinį prokurorą, prašydami apginti viešą interesą. Iš 2007-10-12 teismo nutarties nustatyta, kad pareiškėjai prašyme atnaujinti procesą civilinėje byloje, kėlė tuos pačius reikalavimus bei nurodė tas pačias aplinkybes. Vilniaus m. 3 apylinkės teismas 2007-10-12 nutartimi pareiškėjų argumentus, kurių pagrindu buvo prašoma atnaujinti procesą, ištyrė ir prašymą atmetė. Vilniaus apygardos teismas 2008-05-28 d. nutartimi paliko galioti Vilniaus miesto 3 apylinkės teismo 2007-10-12 nutartį, kuria buvo atsisakyta atnaujinti procesą aukščiau paminėtoje civilinėje byloje. Teismas nustatė, kad pareiškėjai dėl to paties dalyko ir tais pačiais pagrindais jau ne kartą kreipiasi į teismą, pažymėjo, kad ir šiuo metu, nustačius iš vieningos teismų informacinės sistemos „LITEKO“, Vilniaus miesto 3 apylinkės teisme nagrinėjamas pareiškėjų pareiškimas dėl proceso atnaujinimo toje pačioje civilinėje byloje, kuriai suteiktas naujas numeris Nr. 2-7397-845/10. Pareiškėjai prašymą Generaliniam prokurorui atnaujinti procesą motyvavo tuo, kad teismas rėmėsi Vilniaus miesto apylinkės prokuroro 2005-11-22 nutarimu , priimtu, pažeidžiant kalbos principą, t. y. prokuroras vadovavosi neišverstais dokumentais iš lenkų kalbos į valstybinę kalbą. Atsisakydamas kreiptis dėl proceso atnaujinimo, prokuroras nurodė, kad ši aplinkybė negali būti pagal CPK 366 str. nuostatas pagrindas procesui atnaujinti. Nesutiko su pareiškėjų argumentais, kad kalbos principo pažeidimas baudžiamojoje byloje kaip nors galėjo įtakoti priimant sprendimą civilinėje byloje, nes teismas, priimdamas sprendimą, ištyrė esančius įrodymus visetu, teismo sprendimas yra įsiteisėjęs. Pareiškėjai nepagrįstai nurodė, kad kalbos principo pažeidimas yra absoliutus pagrindas teismo sprendimą laikyti neteisėtu. Teismas padarė išvadą, kad pareiškėjai, siekdami įpareigoti prokurorą kreiptis į teismą dėl proceso atnaujinimo Vilniaus miesto 3 apylinkės teismo civilinėje byloje 2-123-631/2007 dėl įpareigojimo sudaryti su pareiškėjais žemės sklypo pirkimo-pardavimo sutartį, yra išimtinai privataus pobūdžio reikalavimai dėl teisės įsigyti asmeninės nuosavybės teise žemės sklypą, ir negali būti vertinami, kaip susiję su visuomenės dalies interesų pažeidimu. Taip pat padarė išvadą, jog Generalinio prokuroro sprendimas, kad nėra pažeistas viešasis interesas ir todėl nėra pagrindo paduoti prašymo dėl proceso atnaujinimo pareiškėjų nurodytoje civilinėje byloje, išnagrinėtoje Vilniaus miesto 3 apylinkės teisme, yra pagrįstas, nes viešojo intereso gynimas negali būti tapatinamas su konkretaus asmens teisių ir pareigų gynimu. Teismas netenkino pareiškėjų atstovo prašymo kreiptis į Lietuvos Respublikos Konstitucinį teismą dėl Civilinio proceso kodekso 368 str. 2 d. atitikimo Lietuvos Respublikos Konstitucijai. Teismui nekilo abejonių dėl minėto įstatymo konstitucingumo, todėl teismas pažymėjo, kad pareiškėjai turi galimybę pasinaudoti suformuota Lietuvos Aukščiausiojo teismo praktika dėl proceso atnaujinimo, kai yra suėjęs CPK 368 str. 2d. nustatytas terminas. Teismas netenkino prašymo CPK 300 str. 1 d. pagrindu informuoti prokurorą, kad laikotarpiu nuo 2001-02-02 iki 2010-06-17 M. R., A. U. ir galimai kiti asmenys darė tęstinį nusikaltimą-žinomai suklastotos 2001-02-02 Vilniaus miesto žemėtvarkos skyriaus pažymos Nr. 31/02/15-6 panaudojimą, nurodydamas, kad pareiškėjai, turintys tokius duomenis, patys turi galimybę pranešti prokurorui apie padarytą nusikaltimą. Teismas taip pat atmetė pareiškėjo V. K. prašymą dėl kreipimosi į Lietuvos Respublikos Konstitucinį teismą konstitucingumo kontrolės dėl teisės akto - įsigaliojusios 2009-03-09 Vilniaus apygardos teismo nutarties, turinčios įstatymo galią galimo neatitikimo Lietuvos Respublikos Konstitucijos 7 straipsnio 1 daliai. Teismas nurodė, kad teismo sprendimai yra Civilinio proceso kodekso nustatyta tvarka proceso metu teismo priimti dokumentai, kurių pagrįstumo bei teisėtumo priežiūrą vykdo aukštesnės instancijos bendrosios kompetencijos teismai (CPK XVI skyrius, XVII skyrius). Pareiškėjo nurodyta apygardos teismo nutartis nėra teisės aktas, dėl kurio atitikties Konstitucijai reikėtų kreiptis į Konstitucinį teismą.

  1. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį argumentai

6Atskiruoju skundu pareiškėjas V. K. prašo panaikinti Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2011 m. birželio 10 d. nutartį ir apginti valstybės viešą interesą bei pareiškėjų konstitucines teises ir laisves. Pažymi, kad valstybinių institucijų pažeidimas yra pakankamai rimtas - pažeistos konstitucinės namų valdos Naujakiemio 35, Vilniuje savininkų teisės. Yra tiesioginis priežastinis ryšys tarp pažeidimo ir patirtos žalos. ETT savo praktikoje yra nustatyta, kad teismas, kurio sprendimas negali būti toliau skundžiamas, turi priimti sprendimą atitinkantį teisingumo ir teisinės valstybės principams. Tačiau Vilniaus miesto 1 apylinkės teismas neatsižvelgė, kad eilė neskundžiamu nutarčių galimai prieštarauja pagrindinės šalies įstatymui ir Europos Bendrijos teisei. Teismui vadovaujantis galimai prieštaringais Konstitucijai teisės aktais, bei nepagristai atsisakius atnaujinti civilinius procesus, 2011 m. birželio 10 d. Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo nutartimi asmeniškai įtakoja pareiškėjų teisės ir laisvės - pareiškėjai praranda galimybę pasinaudoti teisminė gynyba, praranda galimybę apginti savo teisės ir laisvės, praranda galimybę apginti pažeistą nuosavybės teisę. Lietuvos valstybė nėra uždara sistema, privalo laikytis tarptautinio civilinio proceso sąvokų reguliavimo srities bei tarptautinių įsipareigojimų. Pažymėjo, kad Vilniaus miesto 1 apylinkės teismas nepagrįstai neatsižvelgė, kad prokuratūra neteisėtai nutraukė ikiteismini tyrimą Nr. 10-9-064-04 pažeidžiant lietuviu kalbos principą ir tuo pažeidė LR Konstitucijos 14 str., LR valstybės kalbos įstatymo 8 str. ir LR BPK 8 str. ir kitas teisės normas. Vilniaus miesto 1 apylinkės teismas nepagrįstai netaikė LR Konstitucijos 7 str. ir neatsižvelgė, kad teismo sprendimai kaip teisės aktai galimai prieštarauja Konstitucijai. Vilniaus m. 1 apylinkės teismas nepagrįstai neatsižvelgė, kad nagrinėjant civilines bylas buvo panaudota neteisėta ir netgi nusikalstama 2001-02-02 Vilniaus apskrities viršininko administracijos Vilniaus miesto žemėtvarkos skyriaus pažymos Nr. 31/02/15-6 ir dviejų skirtingu variantu kartografijos planai, kuriu konfigūracija skiriasi Teismas neatsižvelgė, kad dėl tos pažymos panaudojimo turėjo įtaka įsigaliojimui galimai prieštaringų Konstitucijai teismo sprendimu. Vilniaus m. 1 apylinkės teismas nepagrįstai neatsižvelgė. kad yra pažeistas viešas interesas ir atsakovas nepagristai yra atsisakęs ginti vieša interesą. Viešas interesas buvo pažeistas neteisėtai nutraukiant ikiteisminio tyrimo baudžiamąją bylą Nr. 10-9-064-04. Subjektas - prokuroras, kuris pagal įstatymą privalėjo ginti, pats jį pažeidė t. y. 2005-11-22 Vilniaus apylinkės prokuratūra priėmė nutarimą nutraukti ikiteisminio tyrimo baudžiamąją bylą Nr. 10-9-064-04 vadovaudamasi neišverstais dokumentais iš lenkų kalbos, kurie yra ikiteisminio tyrimo byloje Nr. 10-9-064-04, t. 2, b. 1. 174-190 (kurie savo turiniu neatitinka nustatytam juridiniam faktui civilinėje byloje Nr.24 - 5313 - 96) ir pažeidė lietuvių kalbos principą. Viešas interesas pažeistas ir tuo aspektu, kad 2005-11-22 Vilniaus apylinkės prokuratūra neteisėtai priėmė nutarimą nutraukti ikiteisminio tyrimo baudžiamąją bylą Nr. 10-9-064-04, kuris buvo panaudotas priimant sprendimus civiliniame procese, pavyzdžiui 2007-07-17 Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo teisėjos J. T. priimta nutartis atsisakyti atnaujinti ikiteisminį tyrimą. Viešas interesas pažeistas ir tuo aspektu, kad ikiteisminio tyrimo baudžiamoji byla Nr. 10-9-064-04 liko neištirta, o nusikaltimams ir korupcijai nebuvo užkirstas kelias, tokiu būdu baudžiamojo proceso paskirtis (LR baudžiamojo proceso kodekso 1 str.) ir prokuroro pareiga atskleisti nusikalstamą veiklą (LR baudžiamojo proceso kodekso 2 str.), baudžiamojo įstatymo paskirtis (LR baudžiamojo kodekso 1 str.) liko neįgyvendinti ir įrodo prokuratūros neveikimą leidžiant suklastotų dokumentų pagrindu pagrobti iš valstybės turtą stambiu mastu, o tai yra ne kas kita, kaip viešo intereso ir teisingumo pažeidimas. Teismas neatsižvelgė į Vilniaus apskrities pareigūnų ignoravimą pareiškėjų pareiškimų apie tai, kad namų valdos žemės sklypas yra privatizuotas, tik liko atlikti techninį darbą nuosavybės dokumentų išdavimą. Nebuvo reaguota į mūsų reikalavimus sustabdyti neteisėtus veiksmus pažeidinėjant G. K. ir M. C. nuosavybės neliečiamumą ir nusavinimo investicijų įdėtų privatizuojant namų valdos teritoriją.

7Suinteresuotas asmuo Lietuvos Respublikos generalinė prokuratūra pateikė atsiliepimą į atskirąjį skundą, kuriuo prašo Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2011-06-10 nutartį palikti nepakeistą. Nurodo, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai ir teisėtai nurodė, kad kiti pareiškėjų skunde nurodyti reikalavimai dėl nutraukto ikiteisminio tyrimo jau išnagrinėti BPK nustatyta tvarka Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2009-02-10 nutartimi, kuri buvo patikrinta Vilniaus apygardos teismo ir 2009-03-09 nutartimi palikta nepakeista. Pažymėjo, kad pareiškėjai, nesutikdami ir skųsdami generalinio prokuroro 2008-09-26 sprendimą atsisakyti kreiptis į teismą dėl proceso atnaujinimo Vilniaus miesto 3 apylinkės teismo civilinėje byloje Nr. 2-123-631/2007, neginčijo ir nepaneigė išvadoje prokuroro nurodytų jo sprendimo teisinių argumentų. Teismas pagrįstai nutartimi konstatavo, kad Vilniaus miesto 3 apylinkės teismo civilinėje byloje Nr. 2- 123-631/2007 dėl įpareigojimo sudaryti su G. K. ir R. C. žemės sklypo pirkimo-pardavimo sutartį buvo sprendžiami privataus pobūdžio reikalavimai, kurie negali būti vertinami, kaip susiję su visuomenės dalies pažeidimu, todėl padarė išvadą, kad generalinio prokuroro sprendimas atsisakyti kreiptis į teismą dėl proceso atnaujinimo minėtoje civilinėje byloje, nenustačius viešojo intereso pažeidimo, pagrįstas. Pažymėjo ir tai, kad jau suėjo naikinamasis penkerių metų senaties terminas, numatytas CPK 368 str. 2 d., paduoti prašymą atnaujinti procesą Vilniaus miesto 3 apylinkės teismo civilinėje byloje Nr. 2-123-631/2007. Vilniaus miesto 3 apylinkės teismo 2003-12-11 sprendimas įsiteisėjo Vilniaus apygardos teismui paskelbus 2004-03-15 nutartį ir konstatavus, kad pirmosios instancijos teismo išvados yra pagrįstos, ir sprendimas yra teisėtas bei pagrįstas. Todėl generaliniam prokurorui be jau nurodytų motyvų, nėra teisinio pagrindo kreiptis į teismą ir dėl to, kad baigėsi terminas, per kurį yra numatyta teisė kreiptis į teismą su prašymu dėl proceso atnaujinimo. Nurodė, kad pareiškėjų nurodytas motyvas - kalbos principo pažeidimas baudžiamojoje byloje - nedaro įtakos priimtiems teismo sprendimams Vilniaus miesto 3 apylinkės teismo civilinėje byloje. Pažymėjo, kad V. K. atskirojo skundo nurodyti argumentai apie nutrauktą baudžiamąją bylą ir nuosavybės teisių atkūrimą į išlikusį nekilnojamąjį turtą M. R., A. U. ir kitiems pretendentams, šioje civilinėje byloje neturi teisinės reikšmės, nes skundai dėl baudžiamosios bylos jau išspręsti BPK nustatyta tvarka įsiteisėjusiomis teismo nutartimis, o nuosavybės teisių atkūrimo klausimai šioje byloje nebuvo sprendžiami. Nurodė, kad bylos ilgas nagrinėjimas iš esmės buvo sąlygotas pareiškėjų piktnaudžiavimu teisės aktais suteiktomis procesinėmis teisėmis, o ne dėl teismo kaltės. Byla buvo nagrinėjama ilgiau, nes pareiškėjai nušalino du teisėjus, teikė atskiruosius skundus, kurių nagrinėjimas objektyviai užtęsė bylos nagrinėjimą.

8Pareiškėjas V. K. teismui pateikė prašymą kreiptis į Lietuvos Respublikos Konstitucinį teismą. Nurodė, kad nagrinėjant šią civilinę bylą teismas privalės atsižvelgti ir vadovautis teisės aktais įsigaliojusiais teismo sprendimais, turinčiais įstatymo galią, kurie galimai savo turiniu ir priėmimo tvarka prieštarauja pagrindiniam šalies įstatymui - Lietuvos Respublikos Konstitucijai. Prašė kreiptis į Konstitucinį Teismą, konstitucingumo kontrolės ištirti ar ginčijamas teisės aktas - 2003-12-11 Vilniaus miesto 3 apylinkės teismo sprendimas priimtoje civilinėje byloje Nr. 2-193-10/03 neprieštarauja LR Konstitucijos 7 str. 1 d. ir/ar teisėjos Z. M. veiksmai ir priimtas sprendimas neprieštarauja LR Konstitucijai 5 str., 7 str. 1 d. 23 str., 29 str., 30 str.; kreiptis į Konstitucinį Teismą konstitucingumo kontrolės ištirti, ar ginčijamas teisės aktas - 1996-08-29 Vilniaus 1 apylinkės teismo priimtas sprendimas civilinėje byloje Nr.24 - 5313 - 96 neprieštarauja LR Konstitucijos 7 str. 1 d. ir/ar teisėjos J. T. veiksmai ir priimant sprendimą ir padarant prierašą (suklastojant teismo sprendimą), o vėliau priimtas sprendimas - 2007-07-17 Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo nutartis atsisakyti atnaujinti ikiteisminį tyrimą baudžiamojoje byloje Nr. 10-9-064-04, kurioje turėjo būti tiriami pačios teisėjos J. T. veiksmai, neprieštarauja LR Konstitucijai 5 str., 7 str. 1 d. 23 str., 29 str., 30 str.; kreiptis į Konstitucinį Teismą konstitucingumo kontrolės ištirti ar ginčijamas teisės aktas - Vilniaus miesto 3 apylinkės teismo 2007-10-12 nutartis civilinėje byloje Nr. 2-123- 631/2007 neprieštarauja LR Konstitucijos 7 str. 1 d. ir/ar teisėjos G. B. veiksmai neprieštarauja LR Konstitucijai 5 str., 7 str. 1 d., 14 str., 23 str., 29 str., 30 str., 117 str.; kreiptis į Konstitucinį Teismą konstitucingumo kontrolės ištirti, ar ginčijamas teisės aktas - 2008-05-28 Vilniaus apygardos teismo nutartis civilinėje byloje Nr. 2S29-69/08 neprieštarauja LR Konstitucijos 7 str. 1 d. ir/ar teisėjų veiksmai ir priimta nutartis neprieštarauja LR Konstitucijai 5 str., 7 str. 1 d., 14 str., 23 str., 29 str., 30 str., 117 str.; kreiptis į Konstitucinį Teismą konstitucingumo kontrolės ištirti, ar ginčijamas teisės aktas - 2005-11-22 Vilniaus miesto apylinkės prokuratūros priimtas nutarimas nutraukti ikiteisminio tyrimo baudžiamąją bylą Nr. 10-9-064-04 neprieštarauja LR Konstitucijos 7 str. 1 d. ir/ar prokuroro veiksmai ir priimtas nutartis neprieštarauja LR Konstitucijai 5 str., 7 str. 1 d., 14 str., 23 str., 29 str., 30 str., 118 str., kreiptis į Konstitucinį Teismą konstitucingumo kontrolės ištirti, ar ginčijamas teisės aktas - 2009-03-09 Vilniaus apygardos teismo nutartis Nr. 1S-136-172 neprieštarauja LR Konstitucijos 7 str. 1 d. ir/ar teismo veiksmai ir priimta nutartis neprieštarauja LR Konstitucijai 5 str., 7 str. 1 d., 14 str., 23 str., 29 str., 30 str., 118 str.; kreiptis į Konstitucinį Teismą konstitucingumo kontrolės dėl kitų nustatytų teisės aktų prieštaravimo Konstitucijai; kreiptis į Konstitucinį Teismą konstitucingumo kontrolės nustatyti ar valdžios ir valstybės institucijų pareigūnai savo neteisėtais veiksmais ir neveikimu, nereagavimu į nusikalstamą veiklą ir korupciją ar nepažeidė Lietuvos Respublikos Konstitucijos ir G. K. konstitucinių teisių ir laisvių - teisę į greitą ir teisingą bylos nagrinėjimą, teisę į teisminę gynybą, teisę į tinkamą teismo procesą, teisę į apeliaciją, teisę būti išklausytam, teisę į viešą teismo posėdį, teisę į šalių lygiateisiškumą, teisę į teisingą ir sąžiningą rungimosi, teisę į nuosavybės neliečiamumo.

  1. Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir išvados

9Atskirasis skundas netenkintinas.

10Apeliacinis procesas yra bylos nagrinėjimas apeliacinės instancijos teisme neišeinant už apeliacinio (atskirojo) skundo ribų, siekiant nustatyti, ar pirmosios instancijos teismas teisingai išsprendė bylą tiek teisine, tiek faktine prasme bei absoliučių procesinio sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 str. 1 d.). Nagrinėjant atskiruosius skundus taikomos taisyklės reglamentuojančios civilinį procesą apeliacinės instancijos teisme (CPK 338 str.).

11Dėl prašymo kreiptis į Lietuvos Respublikos Konstitucinį Teismą

12Lietuvos Respublikos Konstitucijos 110 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad tais atvejais, kai yra pagrindo manyti, jog įstatymas ar kitas teisės aktas, kuris turėtų būti taikomas konkrečioje byloje, prieštarauja Konstitucijai, teisėjas sustabdo bylos nagrinėjimą ir kreipiasi į Lietuvos Respublikos Konstitucinį Teismą, prašydamas spręsti, ar šis įstatymas ar kitas teisės aktas atitinka Konstituciją. Tokia nuostata įtvirtinta ir CPK 3 straipsnio 3 dalyje, kurioje nustatyta, jog jeigu yra pagrindas manyti, kad įstatymas arba kitas teisės aktas ar jo dalis, kurie turėtų būti taikomi konkrečioje byloje, gali prieštarauti Konstitucijai ar įstatymams, teismas sustabdo bylos nagrinėjimą ir, atsižvelgdamas į Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo kompetenciją, kreipiasi į jį prašydamas spręsti, ar tas įstatymas arba teisės aktas ar jo dalis atitinka Konstituciją ar įstatymus.

13Pareiškėjas prašo kreiptis į Konstitucinį Teismą dėl teismų sprendimų (nutarčių), nutarimo nutraukti ikiteisminio tyrimo baudžiamąją bylą atitikimo Lietuvos Respublikos Konstitucijai. Teisėjų kolegija šį pareiškėjo prašymą atmeta. Konstitucinio Teismo įstatymo 63 straipsnyje aiškiai nustatyta, kad Konstitucinis Teismas nagrinėja bylas dėl įstatymų ir kitų Seimo aktų atitikimo Lietuvos Respublikos Konstitucijai; Respublikos Prezidento aktų atitikimo Konstitucijai ir įstatymams; Vyriausybės aktų atitikimo Konstitucijai ir įstatymams. Į minėtą sąrašą nepatenka bendrosios kompetencijos teismų bei prokuratūros procesinių sprendimų nagrinėjimas Konstituciniame Teisme, todėl teisėjų kolegija daro išvadą, kad pareiškėjo prašymas yra nepagrįstas, todėl negali būti tenkinamas. Pareiškėjui išaiškintina, kad minėti teismų sprendimai (nutartys) skundžiami CPK nustatyta tvarka, o nutarimas nutraukti ikiteisminį tyrimą taip pat skundžiamas ne Konstituciniam Teismui, o bendrosios kompetencijos teismui BPK nustatyta tvarka. Teisėjų kolegija taip pat atkreipia dėmesį į tai, kad nagrinėjamu atveju pareiškėjas skundžia pirmosios instancijos teismo nutartį, kuria atmestas pareiškėjų skundas dėl Lietuvos Respublikos generalinės prokuratūros nutarimo atsisakyti kreiptis dėl proceso atnaujinimo civilinėje byloje panaikinimo, tačiau prašyme kreiptis į Konstitucinį Teismą kvestionuoja nuo 1996 m. priimtų teismų sprendimų teisėtumą. Teisėjų kolegija pažymi, kad tiek Konstitucijos 110 straipsnio 2 dalyje, tiek CPK 3 straipsnio 3 dalyje aiškiai nustatyta, jog teismas gali kreiptis į Konstitucinį Teismą tik dėl teisės akto, kuris taikomas konkrečioje byloje, galimo prieštaravimo Konstitucijai. Nors prašyme kreiptis į Konstitucinį Teismą pareiškėjas nurodo, kad kiti nustatyti teisės aktai prieštarauja Konstitucijai, tačiau prašyme pareiškėjas nenurodė nei vieno Konstitucinio Teismo įstatymo 63 straipsnyje nurodyto teisės akto, taikomo šioje konkrečioje byloje, kuris galimai prieštarautų Lietuvos Respublikos Konstitucijai. Pareiškėjas pirmosios instancijos teismui buvo pateikęs prašymą kreiptis į Konstitucinį Teismą dėl CPK 368 str. 2 d. atitikimo Konstitucijai. Teisėjų kolegijos vertinimu, pirmosios instancijos teismas visiškai pagrįstai šį prašymą atmetė, nurodydamas, kad esant išskirtinei, neįtikėtinai teisinei situacijai, šis naikinamasis terminas gali būti atnaujinamas (LAT 2004-04-14 nutartis, priimta civilinėje byloje 3K-3-233/2001, 2006-05-17 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-346/2006, 2007-11-27 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-515/2007), todėl pareiškėjai turi galimybę inicijuoti proceso atnaujinimą net esant suėjus CPK 368 str. 2 d. nustatytam naikinamajam terminui. Esant nurodytoms aplinkybėms, teisėjų kolegija neturi teisinio pagrindo tenkinti pareiškėjo V. K. prašymo kreiptis į Lietuvos Respublikos Konstitucinį Teismą, todėl atmeta šį prašymą kaip nepagrįstą, kadangi pareiškėjas nenurodė CPK 3 straipsnio 3 dalyje numatytų kreipimosi į Konstitucinį Teismą pagrindų.

14Dėl atskirojo skundo argumentų dėl proceso atnaujinimo civilinėje byloje Nr. 2-123-631/2007

15Proceso atnaujinimas civilinio proceso teisėje pripažįstamas išimtiniu būdu įsiteisėjusiems teismų sprendimams peržiūrėti. Proceso atnaujinimo institutas leidžia užtikrinti, kad nebūtų palikti galioti galimai neteisingi ir nepagrįsti teismo sprendimai tais atvejais, kai teismo padarytų fakto ar teisės klaidų nepavyko ištaisyti apeliacine ar kasacine tvarka. Žmogaus Teisių Teismas, pasisakydamas dėl proceso atnaujinimo civilinėse ir komercinėse bylose, pažymėjo, kad teisė į teisingą bylos nagrinėjimą, garantuojama Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 6 straipsnyje, turi būti aiškinama Konvencijos preambulės kontekste, kurioje teisės viršenybės principas įtvirtintas kaip bendro Konvenciją taikančių šalių paveldo dalis. Vienas iš esminių teisės viršenybės principo elementų – teisinio apibrėžtumo principas. Vadovaujantis šiuo principu, prašymai atnaujinti procesą gali būti peržiūrėti tik esant proceso atnaujinimo pagrindui bei tuos pagrindus taikant ne formaliai. Teisinis reglamentavimas, pagal kurį procesas susijęs su daugkartinio įsiteisėjusio sprendimo peržiūrėjimo rizika, yra nesuderinamas su teisinio apibrėžtumo principu, todėl įstatyme bylos šalims nesuteikiama teisė atnaujinti procesą vien siekiant pakartotinio bylos nagrinėjimo. Nukrypimas nuo šio principo galimas tik esminėms klaidoms taisyti, esant svarbioms ir įtikinančioms aplinkybėms (Europos Žmogaus Teisių Teismo 1999 m. spalio 28 d. sprendimas, priimtas byloje Brumarescu v. Rumunija (pareiškimo Nr. 28342/95); 2002 m. liepos 25 d. sprendimas, priimtas byloje Sovtransavto Holding v. Ukraina (pareiškimo Nr. 48553/99); 2007 m. kovo 1 d. sprendimas, priimtas byloje Sypchenko v. Rusija (pareiškimo Nr. 38368/04); 2007 m. kovo 15 d. sprendimas, priimtas byloje Volkov v. Rusija (pareiškimo Nr. 8564/02). Taigi, spręsdamas dėl prašymo atnaujinti procesą pagrįstumo, teismas neturi vadovautis vien formaliais argumentais, o privalo remtis teisės normose įtvirtintais sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijais (CPK 3 straipsnio 1 dalis, CK 1.5 straipsnis).

16Nagrinėjamu atveju pareiškėjas skundžia pirmosios instancijos teismo nutartį, kuria atmestas pareiškėjų skundas dėl Generalinės prokuratūros nutarimo atsisakyti kreiptis dėl proceso atnaujinimo civilinėje byloje panaikinimo. CPK 365 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad prašymus dėl proceso atnaujinimo, siekiant apginti viešąjį interesą, šiame skyriuje nustatyta tvarka gali paduoti Lietuvos Respublikos generalinis prokuroras. Taigi iš nurodytos normos sisteminės ir loginės analizės seka, kad prokuroras gali pateikti prašymą dėl proceso atnaujinimo tik tada, kai pareiškėjas, kreipęsis į prokurorą, įrodo, jog byloje, kurioje siekiama atnaujinti procesą, egzistuoja viešasis interesas, kurį būtina apginti. Kaip matyti iš į bylą pateikto 2008-09-26 Lietuvos Respublikos generalinio prokuroro nutarimo (t. 1, b. l. 57-74), pareiškėjai M. C. ir G. K. į Vilniaus miesto 3 apylinkės teismą su ieškiniu kreipėsi 2002-12-30, kuriuo prašė teismą įpareigoti atsakovą Vilniaus apskrities viršininko administraciją sudaryti su M. C. 1278 kv. m ploto asmeninio naudojimo žemės sklypo ir 79 kv. m bendro naudojimo žemės sklypo, esančio Naujakiemio g. 35, Vilniuje, pirkimo-pardavimo sutartį ir įpareigoti Vilniaus apskrities viršininko administraciją sudaryti su G. K. 1729 kv. m asmeninio naudojimo žemės sklypo ir 80 kv. m bendro naudojimo žemės sklypo, esančio Naujakiemio g. 35, Vilniuje, pirkimo-pardavimo sutartį. Tretieji asmenys su savarankiškais reikalavimais M. R. ir A. U. prašė teismą panaikinti Vilniaus miesto savivaldybės valdybos 2000-09-07 sprendimo Nr. 1702 V dalį, kuria nustatytos M. C. ir G. K. namų valdos 3166 kv.m. žemės sklypo, Naujakiemio g. 35, Vilniuje, ribas, sumažinus paskirtą žemės sklypą M. C. ir G. K. 1496 kv. m. Vilniaus m. 3 apylinkės teismas 2003-12-11 sprendimu ieškovų M. C. ir G. K. ieškinį atsakovui Vilniaus apskrities viršininko administracijai dėl įpareigojimo sudaryti pirkimo-pardavimo sutartį atmetė, trečiųjų asmenų su savarankiškais reikalavimais M. R. ir A. U. ieškinį dėl Vilniaus miesto savivaldybės valdybos sprendimo dalies panaikinimo patenkino ir tokiu būdu sumažino ieškovams skirto žemės sklypo, nustatydamas konkrečias ribas. Apeliantas atskirajame skunde įrodinėja, kad pirmosios instancijos teismas neatsižvelgė į tai, jog prokuratūra, pažeisdama lietuvių kalbos principą, neteisėtai nutraukė ikiteisminį tyrimą Nr. 10-9-064-04, tuo pažeisdama Lietuvos Respublikos Konstitucijos 14 straipsnį, Lietuvos Respublikos valstybinės kalbos įstatymo 8 straipsnį, CPK 8 straipsnį ir kitas teisės normas. Pareiškėjas nurodo, kad tai yra viešojo intereso pažeidimas, dėl ko turėtų būti atnaujintas civilinės bylos nagrinėjimas. Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija su šiais atskirajame skunde išdėstytais argumentais nesutinka bei pažymi, jog kalbos principo pažeidimas baudžiamojoje byloje negalėjo turėti įtakos priimant sprendimą civilinėje byloje, kadangi teismai, nagrinėję civilinę bylą, vertino įrodymų visumą, o ne vien prokuroro nutarimą, kuriame remiamasi dokumentu, neišverstu į lietuvių kalbą. Pažymėtina, kad kaip matyti iš Lietuvos teismų informacinės sistemos (LITEKO) duomenų, nurodyta civilinė byla buvo atnaujinta, tačiau 2007-10-12 Vilniaus miesto 3 apylinkės teismo nutartimi 2003-12-11 teismo sprendimas buvo paliktas nepakeistas. 2008 m. gegužės 28 d. nutartimi Vilniaus apygardos teismo teisėjų kolegija paliko šią nutartį nepakeistą. Taigi sprendimas buvo apskųstas CPK nustatyta instancine tvarka, teismai pasisakė dėl pateiktų į bylą įrodymų vertinimo, todėl teisėjų kolegija atmeta pareiškėjo argumentus, kad dėl civiliniame procese pateikto 2005-11-22 Vilniaus miesto apylinkės prokuratūros nutarimo, kuriuo nutrauktas ikiteisminis tyrimas, buvo pažeistas viešasis interesas. Teisėjų kolegijos įsitikinimu, apelianto argumentai nesudaro pagrindo taikyti CPK 366 straipsnyje nustatytų proceso atnaujinimo pagrindų.

17Apeliantas taip pat nurodo, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai neatsižvelgė į nusikalstamą veiką ir korupciją bei prokuroro neveikimą, pareigų bei funkcijų neatlikimą baudžiamajame procese, kad neteisėtai buvo nutrauktas ikiteisminis tyrimas byloje Nr. 10-9-064-04, kad priimant sprendimus buvo panaudota neteisėta ir nusikalstama Vilniaus miesto žemėtvarkos skyriaus pažyma Nr. 31/02/15-6, kad buvo panaudotas neteisėtas 1996-08-29 Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo sprendimas. Teisėjų kolegija šiuos apelianto argumentus atmeta kaip nepagrįstus, kadangi tai nėra šios bylos nagrinėjimo dalykas. Šios apelianto nurodytos aplinkybės nagrinėtinos ne civilinio, bet baudžiamojo proceso nustatyta tvarka.

18Teisėjų kolegijos vertinimu, pirmosios instancijos teismas taip pat pagrįstai atmetė pareiškėjo prašymą CPK 300 str.1 d. pagrindu informuoti prokurorą dėl M. R., A. U. ar kitų asmenų tęstinio nusikaltimo 2001-02-02 Vilniaus miesto žemėtvarkos skyriaus pažymos Nr. 31/02/15-6 panaudojimo. Pažymėtina, kad teismas šios pažymos panaudojimo taip pat pagrįstai nenagrinėjo, kadangi šios civilinės bylos nagrinėjimo dalykas – Generalinio prokuroro nutarimo, kuriuo atsisakyta kreiptis į teismą dėl civilinės bylos atnaujinimo, teisėtumo patikrinimas. Teisėjų kolegijos įsitikinimu, pareiškėjai gali patys kreiptis į prokurorą dėl galimai padarytos nusikalstamos veikos.

19Teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, kad pareiškėjų reikalavimai įpareigoti sudaryti su pareiškėjais žemės sklypo pirkimo-pardavimo sutartį, yra išimtinai privataus pobūdžio ir negali būti vertinami kaip susiję su visuomenės dalies interesų pažeidimu.

20Teisėjų kolegija pažymi, jog kiti apelianto atskirajame skunde išdėstyti motyvai civilinės bylos išsprendimui neturi teisinės reikšmės, todėl apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija dėl jų papildomai nepasisako.

21Atsižvelgdama į tai, kas išdėstyta, teisėjų kolegija sprendžia, jog apeliantas neįrodė dviejų būtinų sąlygų proceso atnaujinimui, t. y. atsiradusių ir paaiškėjusių aplinkybių, sudarančių bet kurį CPK 366 straipsnio 1 dalies 1-9 punktuose nurodytą pagrindą atnaujinti procesą bei viešojo intereso, kurį siekiama apginti, egzistavimo. Pirmosios instancijos teismas teisingai taikė civilinio proceso teisės normas, reglamentuojančias proceso atnaujinimą, todėl Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2011 m. birželio 10 d. nutartis paliktina nepakeista (CPK 337 str. 1 p.).

22Vadovaudamasi išdėstytais argumentais ir CPK 336 straipsniu, 337 straipsnio 1 punktu, 339 straipsniu, teisėjų kolegija

Nutarė

23Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2011 m. birželio 10 d. nutartį palikti nepakeistą.

Proceso dalyviai
Ryšiai
1. Vilniaus apygardos teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos... 2. Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi civilinę bylą,... 3.
  1. Ginčo esmė
...
4. Pareiškėjai pateiktu skundu prašė apginti viešą interesą dėl Lietuvos... 5. Vilniaus miesto 1 apylinkės teismas 2011 m. birželio 10 d. nutartimi... 6. Atskiruoju skundu pareiškėjas V. K. prašo panaikinti Vilniaus miesto 1... 7. Suinteresuotas asmuo Lietuvos Respublikos generalinė prokuratūra pateikė... 8. Pareiškėjas V. K. teismui pateikė prašymą kreiptis į Lietuvos Respublikos... 9. Atskirasis skundas netenkintinas.... 10. Apeliacinis procesas yra bylos nagrinėjimas apeliacinės instancijos teisme... 11. Dėl prašymo kreiptis į Lietuvos Respublikos Konstitucinį Teismą... 12. Lietuvos Respublikos Konstitucijos 110 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad tais... 13. Pareiškėjas prašo kreiptis į Konstitucinį Teismą dėl teismų sprendimų... 14. Dėl atskirojo skundo argumentų dėl proceso atnaujinimo civilinėje byloje... 15. Proceso atnaujinimas civilinio proceso teisėje pripažįstamas išimtiniu... 16. Nagrinėjamu atveju pareiškėjas skundžia pirmosios instancijos teismo... 17. Apeliantas taip pat nurodo, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai... 18. Teisėjų kolegijos vertinimu, pirmosios instancijos teismas taip pat... 19. Teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, kad... 20. Teisėjų kolegija pažymi, jog kiti apelianto atskirajame skunde išdėstyti... 21. Atsižvelgdama į tai, kas išdėstyta, teisėjų kolegija sprendžia, jog... 22. Vadovaudamasi išdėstytais argumentais ir CPK 336 straipsniu, 337 straipsnio 1... 23. Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2011 m. birželio 10 d. nutartį palikti...