Byla e2S-224-538/2018
Dėl bankroto bylos iškėlimo, suinteresuoti asmenys „Swedbank“, akcinė bendrovė, uždaroji akcinė bendrovė „Rolijona“, Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos

1Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas Almantas Padvelskis,

2rašytinio proceso apeliacine tvarka išnagrinėjęs pareiškėjos O. M. atskirąjį skundą dėl Plungės apylinkės teismo Palangos rūmų (Palangos miesto apylinkės teismo) 2017 m. spalio 30 d. nutarties civilinėje byloje pagal pareiškėjos O. M. pareiškimą dėl bankroto bylos iškėlimo, suinteresuoti asmenys „Swedbank“, akcinė bendrovė, uždaroji akcinė bendrovė „Rolijona“, Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos,

Nustatė

3

  1. Ginčo esmė
  1. Pareiškėja kreipėsi į teismą prašydama iškelti jai bankroto bylą, bankroto administratoriumi paskirti UAB „Geraldis“, patvirtinti 230 Eur lėšų sumą, reikalingą bankroto procedūroms atlikti, bei nustatyti 450 Eur sumą nuo bankroto bylos iškėlimo iki mokumo atkūrimo plano pateikimo būtiniems fizinio asmens poreikiams tenkinti.
  2. Nurodė, kad negali įvykdyti skolinių įsipareigojimų, kurių mokėjimo terminai suėję ir kurių suma viršija 25 Lietuvos Respublikos Vyriausybės patvirtintas minimaliąsias mėnesines algas. Teigia, jog yra visos sąlygos jai iškelti bankroto bylą. Taip pat nurodė, kad 2005 m. nutarė nupirkti namą bei du žemės sklypus. Žemės sklypus norėjo parduoti ir tokiu būdu užsidirbti. Pareiškėjai neturint savo lėšų įsigyti minėtą turtą, ji nutarė kreiptis į „Swedbank“, AB dėl kredito suteikimo. „Swedbank“ bankas pareiškėjai suteikė kreditus. Kreditų grąžinimo užtikrinimui buvo įkeisti gyvenamasis namas su žeme bei žemės sklypai. Prasidėjus ekonominei krizei, nebebuvo galimybės parduoti žemės sklypus, smarkiai nukrito pareiškėjos įsigytų žemės sklypų vertė. Be to, kredito davėjas pakėlė itin aukštas palūkanas, kurios pakilo nuo 1,6 proc. iki 12 proc. Teigia, kad siekdama grąžinti kreditą, pardavė ne tik savo kitą turimą turtą, bet ir savo mamos žemės sklypą, taip pat skolinosi iš kitų fizinių ir juridinių asmenų, nutarė pasiskolinti dar lėšų iš Palangos kredito unijos. 2015 m. pablogėjo pareiškėjos sveikata, dėl ko pareiškėja pardavė visą turimą turtą ir atsiskaitė su dauguma kreditorių. Pareiškėja nurodo, jog per mėnesį gauna 617,51 Eur darbo užmokestį (neatskaičius privalomųjų mokėjimų), bendra turimo nekilnojamojo turto vidutinė rinkos vertė sudaro - 98688 Eur, o pareiškėjos įsiskolinimas kreditoriams sudaro 715934,06 Eur.

4II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

  1. Plungės apylinkės teismo Palangos rūmai (Palangos miesto apylinkės teismas) 2017-10-30 nutartimi netenkino pareiškėjos pareiškimo dėl fizinio asmens bankroto bylos iškėlimo ir atsisakė iškelti O. M. bankroto bylą.
  2. Teismo vertinimu, pareiškėjos įvykdyti sandoriai perleidžiant jai priklausantį nekilnojamąjį (penkis žemės sklypus, keturis pastatus ir kitus statinius) ir kitą turtą (įmonės akcijas) nebuvo menkaverčiai ir padarė įtaką jos mokumui. Be to, pareiškėjos elgesys, kai ši prieš kreipiantis į teismą dėl bankroto bylos jai iškėlimo, perleidžia jai priklausantį turtą ir iš gautų lėšų atsiskaito tik su tam tikrais jos pasirinktais kreditoriais, nelaikytinas sąžiningu tiek kitų kreditorių atžvilgiu, tiek Fizinių asmenų bankroto įstatymo (toliau- FABĮ) prasme.

5III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į atskirąjį skundą argumentai

  1. Atskiruoju skundu pareiškėja prašo panaikinti Plungės apylinkės teismo Palangos rūmų (Palangos miesto apylinkės teismo) 2017-10-30 nutartį civilinėje byloje Nr. 2FB-4220-432/2016 ir išspręsti klausimą iš esmės – iškelti O. M. fizinio asmens bankroto bylą.
  2. Nurodo, kad pareiškėja sandoriais, sudarytais per paskutinius 3 metus iki pareiškimo iškelti bankroto bylą priėmimo, ne padidino, o sumažino savo skolas. Teigia, kad pareiškėja neturėjo kitos objektyvios galimybės atsiskaityti su kreditoriais. Pažymi, kad su didžiausiu kreditoriumi Swedbank, AB bandė tartis dėl skolos restruktūrizacijos ir geranoriško grąžinimo. Taip pat pažymi, kad per paskutinius 3 metus iki pareiškimo iškelti bankroto bylą priėmimo nesudarė sandorių, dėl kurių ji būtų tapusi nemoki, todėl ji negali būti laikoma nesąžininga ir dėl to jai negali būti atsisakyta iškelti bankroto bylą. Teisės aktai nedraudžia asmenims bandyti atsiskaityti su kreditoriais be bankroto bylos iškėlimo. Priešingai, bankroto byla turėtų būti keliama tik tokiu atveju, kai atsiskaityti su kreditoriais nėra kitos galimybės. Nurodo, kad pareiškėjos atveju tokių sandorių, kurie nustatyta tvarka, t. y. įsiteisėjusiais teismų sprendimais, būtų buvę pripažinti negaliojančiais ir būtent dėl kurių pareiškėja būtų tapusi nemoki, nėra ir nebuvo. Pažymi, kad šioje byloje teismas buvo visiškai neaktyvus ir skundžiamoje nutartyje nurodo tikrovės neatitinkančias aplinkybes, nes pareiškėja niekada nevengė teikti informacijos ir reikiamų įrodymų, neslėpė jokių aplinkybių, priešingai, bendradarbiavo su teismu ir teikė visus prašomus įrodymus. Taip pat pažymi, kad teismas nepagrįstai neva neturėdamas reikiamų įrodymų ir įvertindamas sandorius kaip nesąžiningus, iš esmės vadovavosi ne byloje esančiais objektyviais įrodymais, o didžiausio kreditoriaus Swedbank, AB nuomone.

6IV. Apeliacinės instancijos teismo išaiškinimai ir argumentai

7Atskirasis skundas tenkintinas iš dalies.

  1. Nagrinėjamu atveju apeliacijos objektą sudaro teismo nutarties, kuria atsisakyta pareiškėjai iškelti bankroto bylą, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.
  2. Nagrinėjamoje byloje nekilo ginčo dėl apeliantės nemokumo, tačiau kilo ginčas dėl tokios būklės priežasčių, o kartu – dėl atsisakymo iškelti fizinio asmens bankroto bylą pagrindo, kai paaiškėja, kad fizinis asmuo per paskutinius trejus metus iki pareiškimo iškelti bankroto bylą priėmimo tapo nemokus dėl CK 6.67 straipsnyje nurodytų sudarytų sandorių, pažeidžiančių kreditorių teises, neprivalėdamas sudaryti šių sandorių, ar kitokių veiksmų, kurie CK nustatyta tvarka laikomi nesąžiningais. Apeliantės manymu, ji nesudarė jokių nesąžiningų sandorių ir neatliko kitų nesąžiningų veiksmų, dėl kurių ji tapo nemokia, todėl pagrindas atsisakyti iškelti bankroto bylą konstatuotas nepagrįstai.
  3. FABĮ paskirtis – sudaryti sąlygas atkurti sąžiningo fizinio asmens mokumą. Pagal FABĮ įtvirtintą fizinių asmenų nemokumo modelį bankroto byla asmeniui gali būti keliama ne tik tada, kai jis tapo nemokus dėl išskirtinių, nuo jo valios nepriklausančių aplinkybių (ligos, neįgalumo, nuo asmens nepriklausančio darbo netekimo ir pan.). FABĮ 5 straipsnio 8 dalies 2 punkte nustatytas apribojimas iškelti fiziniam asmeniui bankroto bylą dėl to, kad jis per paskutinius 3 metus iki pareiškimo iškelti bankroto bylą priėmimo tapo nemokus dėl CK 6.67 straipsnyje nurodytų sudarytų sandorių, pažeidžiančių kreditorių teises, neprivalėdamas sudaryti šių sandorių, ar kitokių veiksmų, kurie CK nustatyta tvarka laikomi nesąžiningais. Civilinė teisė įtvirtina sąžiningumo prezumpciją. CK 6.67 straipsnyje yra nustatyta šio principo išimtis ir tokiu būdu yra palengvinama kreditoriaus padėtis, siekiant įrodyti skolininko nesąžiningumą. CK 6.67 straipsnyje išvardytais atvejais sandorio šalių nesąžiningumas yra preziumuojamas, t. y. pripažįstama, kad esant šiame straipsnyje išvardytoms aplinkybėms, sandorio šalys žinojo ir turėjo žinoti, jog sandoris pažeidžia kreditorių interesus. Aplinkybių sąrašas yra baigtinis ir plečiamai neaiškintinas. Visais kitais atvejais, kurie nėra numatyti CK 6.67 straipsnyje, galioja sąžiningumo prezumpcija, todėl kreditorius turi įrodyti, jog skolininkas ir kita sandorio šalis buvo nesąžiningi. Tuo atveju, jeigu nenustatyta CK 6.67 straipsnyje nustatytų nesąžiningumo pagrindų, svarbu įvertinti, ar nėra FABĮ 5 straipsnio 8 dalies 2 punkte numatyto pagrindo, kuriam esant asmuo gali būti pripažintinas nesąžiningu, t. y., jei jis atlieka kitokius veiksmus, kurie CK nustatyta tvarka laikomi nesąžiningais. FABĮ nenurodoma, kokie kiti veiksmai gali būti pripažinti nesąžiningais, todėl jie nustatytini remiantis CK ir kasacinio teismo suformuota įstatymo nuostatų taikymo praktika, atsižvelgiant į FABĮ tikslus ir jame nustatytą specialųjį teisinį reguliavimą. Sąžiningumas yra vienas iš bendrųjų teisės principų (CK 1.5 straipsnio 4 dalis), kiekviena sutarties šalis, turėdama sutartinių santykių, privalo elgtis sąžiningai (CK 6.158 straipsnio 1 dalis); sąžiningas elgesys yra privalomas tiek esant ikisutartiniams santykiams (CK 6.163 straipsnis), tiek sudarant sutartį (CK 6.162 straipsnis), tiek aiškinant jos turinį (CK 6.193 straipsnis), tiek ją vykdant (CK 6.200 straipsnis), tiek taikant restituciją (CK 6.222 straipsnis). Svarbu pažymėti, kad civilinėje teisėje galioja sąžiningumo prezumpcija, kuri taikytina ir vertinant nemokumo priežastis sprendžiant dėl bankroto bylos iškėlimo fiziniam asmeniui. Kasacinio teismo praktikoje nurodoma, kad sąžiningumas – tai vertybinis žmogaus elgesio matas, nustatomas pagal objektyvųjį ir subjektyvųjį kriterijus. Objektyviuoju požiūriu sąžiningumas suprantamas kaip žmogaus elgesys, atitinkantis protingumo ir teisingumo principų reikalavimus, t. y. rūpestingas ir atidus elgesys. Subjektyviuoju požiūriu sąžiningumas nusako asmens psichikos būklę konkrečioje situacijoje, atsižvelgiant į asmens amžių, išsimokslinimą, patirtį, faktines bylos aplinkybes. Siekiant nustatyti, ar asmuo yra sąžiningas, būtina taikyti abu šiuos kriterijus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. birželio 19 d. nutartis Nr. 3K-3-336/2013). Konstatuoti asmens nesąžiningumą FABĮ 5 straipsnio 8 dalies 2 punkto pagrindu, t. y. dėl kitokių veiksmų, kurie CK nustatyta tvarka laikomi nesąžiningais, pagrindu, nėra reikalingas pačių sandorių pripažinimo niekiniais ar negaliojančiais faktas. Šiuo atveju (dėl kitokių veiksmų) sprendžiant dėl asmens sąžiningumo, vertinami du aspektai: pirma, ar skolininkas, kreipdamasis dėl bankroto bylos iškėlimo, sąžiningai pateikė visą informaciją, antra, ar jis tapo nemokus elgdamasis sąžiningai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. lapkričio 19 d. nutartis Nr. 3K-3-516/2014).
  4. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad kasacinis teismas yra nurodęs, jog įstatymo tikslą atitiktų toks FABĮ 5 straipsnio 8 dalies 2 punkte įtvirtintos teisės normos aiškinimas, pagal kurį sąžiningumo aspektu būtų vertinamas pareiškėjų elgesys būtent per paskutinius 3 metus iki pareiškimo iškelti bankroto bylą priėmimo, turėjęs įtakos jų nemokumui. Toks aiškinimas atitiktų ir sisteminius šios teisės normos ryšius su kitomis FABĮ nuostatomis. Pagal FABĮ 5 straipsnio 8 dalies 4 punktą teismas atsisako iškelti fizinio asmens bankroto bylą, jeigu paaiškėja, kad fizinis asmuo yra nubaustas už nusikaltimus ar baudžiamuosius nusižengimus, nurodytus BK 207 (kreditinis sukčiavimas), 208 (skolininko nesąžiningumas), 209 (nusikalstamas bankrotas), 216 (nusikalstamu būdu gauto turto legalizavimas), 222 (apgaulingas apskaitos tvarkymas), 223 (aplaidus apskaitos tvarkymas) straipsniuose, ir jo teistumas nėra išnykęs, jeigu dėl to jis tapo nemokus. Taigi asmenys, kurių nemokumą lėmė padaryti nusikaltimai ar baudžiamieji nusižengimai, praėjus tam tikram laikui (išnykus teistumui) įgyja teisę kreiptis į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo. Analogiškai asmenims, kurių nemokumą lėmė nesąžiningi veiksmai, nurodyti FABĮ 5 straipsnio 8 dalies 2 punkte, už kuriuos šiems asmenims netaikyta baudžiamoji atsakomybė, praėjus 3 metams nuo šių veiksmų atlikimo neturėtų būti užkertamas kelias kreiptis į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. sausio 9 d. nutartis Nr. 3K-3-65/2015). Taigi pagal naujausią teismų praktiką sprendžiant apie fizinio asmens, siekiančio bankroto bylos iškėlimo, sąžiningumą turi būti įvertinti jo veiksmai (neveikimas) per paskutinius 3 metus iki pareiškimo dėl bankroto bylos jiems iškėlimo priėmimo.
  5. Esant nustatytam reglamentavimui ir kasacinio teismo praktika, darytina išvada, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai vertino pareiškėjos sudarytus sandorius per paskutinius tris metus.
  6. Tačiau apeliacinės instancijos teismas sutinka su apelianto argumentu, kad teismas nepagrįstai neturėdamas reikiamų įrodymų ir įvertindamas sandorius kaip nesąžiningus, iš esmės vadovavosi ne byloje esančiais objektyviais įrodymais, o didžiausio kreditoriaus Swedbank, AB nuomone.
  7. Formuojamoje teismų praktikoje išaiškinta, kad atsižvelgiant į viešojo intereso egzistavimą bankroto bylose, teismas jose turi būti aktyvus; tai apima ir teisę rinkti įrodymus (CPK 179 straipsnis, Įmonių bankroto įstatymo 9 straipsnio 2 dalies 6 punktas) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2014 m. sausio 2 d. nutartis, priimta civilinėje byloje pagal A. S. ir M. S. prašymą, bylos Nr. 3K-3-106/2014). Tokia kasacinio teismo praktika mutatis mutandis taikytina ir fizinio asmens bankroto bylose, nes iškeliant fizinio asmens bankroto bylą siekiama ne tik atkurti jo mokumą, bet ir patenkinti kreditorių reikalavimus. Teisėjų kolegija pažymėjo, kad sprendžiant dėl atsisakymo iškelti bankroto bylą tuo pagrindu, kad pareiškėjas yra nesąžiningas (FABĮ 5 straipsnio 8 dalies 2 punktas), įrodinėjimas turi savo specifiką. Civilinėje byloje galiojant sąžiningumo prezumpcijai, asmuo laikomas sąžiningu, kol neįrodyta kitaip. Sprendžiant bankroto bylos iškėlimo klausimą, priešingai nei ginčo teisenos tvarka nagrinėjamose bylose, nėra skirtinga jų baigtimi suinteresuotų šalių, kurios dispozityviai įrodinėja savo reikalavimus ir atsikirtimus, inter alia teikia duomenis, paneigiančius kitos ginčo šalies sąžiningumo prezumpciją. Tokius duomenis teismui gali pateikti kreditoriai, kurie, laikydami save suinteresuotais asmenimis, gali išdėstyti poziciją dėl bankroto bylos iškėlimo, savo pareiškimu įstoti į bylą tam, kad pateiktų teismui duomenis, taip pat ir apie skolininko nesąžiningumą. Dėl to teismas, vertindamas fizinio asmens nemokumą sukėlusias priežastis ir iš pareiškėjo kartu su pareiškimu iškelti jam bankroto bylą pateiktų duomenų bei kreditorių pateiktų duomenų (jei tokie pateikiami) nustatęs, kad yra pagrindas abejoti pareiškėjo sąžiningumu, jei tokių duomenų nepakanka pagrįstai išvadai, jog nemokumą lėmė nesąžiningi pareiškėjo veiksmai, padaryti, turi būti aktyvus ir pareikalauti pareiškėjo pateikti papildomus įrodymus apie prisiimtų prievolių vykdymo ar kitas reikšmingas aplinkybes, kurių pagrindu galėtų padaryti pagrįstą išvadą dėl asmens sąžiningumo (nesąžiningumo). Tokia teismo teisė įtvirtinta FABĮ 5 straipsnio 3 dalies 1 punkte, kuriame nurodyta, kad teismas, gavęs pareiškimą iškelti fizinio asmens bankroto bylą, gali įpareigoti fizinį asmenį pateikti teismui bankroto bylai nagrinėti reikalingus papildomus dokumentus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. lapkričio 19 d. nutartis Nr. 3K-3-516/2014)
  8. Pirmosios instancijos teismas ir nurodė, kad pareiškėja nepateikė teismui per paskutiniuosius tris metus sudarytų sandorių kopijų, duomenų apie šiuos sandorius, jų sudarymo aplinkybes, turto pardavimo kainą ir kt., tačiau tokių duomenų neišsireikalavo. Kaip minėta, fizinio asmens bankroto bylose teismas turi būti aktyvus, todėl neturėdamas minėtų duomenų, pirmosios instancijos teismas nepagrįstai vertino pareiškėjos sudarytus sandorius ir padarė išvadą, kad pareiškėja sudarė nemažai nekilnojamojo ir kitokio turto perleidimo sandorių per paskutinius 3 metus iki pareiškimo iškelti bankroto bylą priėmimo, šiais sandoriais pareiškėja sumažino savo turto balansą ir atitinkamai padidino savo nemokumą. Pažymėtina, kad šių sandorių pareiškėja nepateikė ir apeliacinės instancijos teismui, todėl apeliacinės instancijos teismas dėl jų pasisakyti neturi galimybės.
  9. Esant nurodytoms aplinkybėms, yra pagrindas pripažinti, kad pirmosios instancijos teismas neišsiaiškino ir nenustatė svarbių faktinių ir teisinių bylos aplinkybių, taigi neatskleidė bylos esmės ir pagal byloje pateiktus įrodymus bylos negalima išnagrinėti iš esmės apeliacinės instancijos teisme, todėl apeliacinės instancijos teismas daro išvadą, kad išvardytos priežastys yra pagrindas panaikinti pirmosios instancijos teismo sprendimą ir bankroto bylos iškėlimo klausimą grąžinti nagrinėti pirmosios instancijos teismui iš naujo (CPK 326 straipsnio 1 dalies 4 punktas, 327 straipsnio 1 dalies 2 punktas, 338 straipsnis).
  10. Apeliacinės instancijos teismas plačiau nepasisako dėl kitų atskirojo skundo argumentų, nes aukščiau išdėstytos aplinkybės sudaro pagrindą skundžiamą teismo nutartį naikinti visa apimtimi, nes tik pašalinus apeliacinės instancijos teismo nurodytus procesinius pažeidimus spręstinas byloje pareikštų reikalavimų pagrįstumas.
  11. Nagrinėdamas bankroto bylos iškėlimo klausimą iš naujo, pirmosios instancijos teismas turi išsireikalauti įrodymus apie pareiškėjos sudarytus sandorius per paskutinius 3 metus iki pareiškimo iškelti bankroto bylą priėmimo bei apie pinigų, gautų už parduotą turtą, panaudojimą ir tik tada įvertinti pareiškėjos sąžiningumą bei pagrindus iškelti arba atsisakyti kelti bankroto bylą (FABĮ 5 straipsnio 8 dalies 2 punktas).

8Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 336–339 straipsniais, teismas

Nutarė

9Plungės apylinkės teismo Palangos rūmų (Palangos miesto apylinkės teismo) 2017 m. spalio 30 d. nutartį panaikinti ir bankroto bylos iškėlimo pareiškėjai O. M. klausimą grąžinti pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.

Proceso dalyviai
Ryšiai