Byla 2S-788-413/2010

1Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Gintauto Koriagino (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), Rūtos Palubinskaitės, Algirdo Remeikos, apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo apelianto Kauno miesto savivaldybės atskirąjį skundą dėl Kauno miesto apylinkės teismo 2010 m. vasario 2 d. nutarties panaikinimo civilinėje byloje Nr. 2-427-451/2010 pagal ieškovo M. V. ieškinį atsakovui Kauno miesto savivaldybei dėl sutarties nevykdymo.

2Teisėjų kolegija

Nustatė

3Ieškovas M. V. ieškiniu (b.l. 3) prašė įpareigoti Kauno miesto savivaldybę atlikti šešto buto, esančio ( - ), remonto darbus: kambariuose – lubų, sienų ir durų remontą, pakeisti langų staktas, varčias, lankstus, rankenėles ir stiklus, pakeisti 0,8 kv.m. parketo, o visas kitas grindis - parketą ir lentas suremontuoti; virtuvėje – lubų, sienų ir durų remontą, pakeisti langų staktas, varčias ir stiklus, sutręšusias grindų lentas, dujinės viryklės orkaitės vamzdžius, vandens šildymo kolonėlę, vandens maišytuvą; vonioje ir WC patalpoje – pakeisti vonią, vonios sifoną, praustuvą, vandens maišytuvą, WC bakelį ir puodą, suremontuoti lubas ir sienas; pakeisti elektros instaliaciją ir ją tinkamai įrengti; priteisti iš atsakovo bylinėjimosi išlaidas.

4Kauno miesto apylinkės teismas 2010 m. vasario 2 d. nutartimi (b.l. 77) sustabdė civilinės bylos nagrinėjimą iki šalys išspręs ginčą įstatymo nustatytu terminu ir tvarka. Pirmosios instancijos teismas nutartyje nurodė, jog nagrinėjant bylą parengiamajame teismo posėdyje paaiškėjo, kad ginčo bute, į kurį buvo atkurtos nuosavybės teisės V. K. ir kurio įpėdinė T. V. šias teises perleido M. V., iki 2010-01-27 gyveno nuomininkai, kurie 2010-01-27 antstolio buvo iškeldinti. Iškeldinimas buvo vykdomas pagal 2009-02-04 Kauno miesto apylinkės teismo išduotą vykdomąjį raštą, remiantis 2008-12-04 Kauno apygardos teismo nutartimi. Šiuo metu ginčo butas yra laisvas ir atsakovas per 1 mėnesį privalo ginčo butą perduoti ieškovui Vyriausybės nustatyta tvarka. Teismas laikė, jog ieškovo kaltės dėl atsakovo neįvykdytos pareigos nėra, todėl atsakovui neįvykdžius Kompensacijų įstatymo 9 str. 12 p. nustatyto reikalavimo per 1 mėnesį grąžinti ieškovui patalpas Vyriausybės nustatyta tvarka, ieškovas turės pakartotinai kreiptis į teismą su analogišku reikalavimu, o tai pažeistų teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principus civiliniame procese. Kadangi atsakovas privalo įvykdyti pareigą ieškovui per įstatymo nustatytą terminą, civilinė byla turi būti sustabdyta iki šalys išspręs ginčą įstatymo nustatytu terminu ir tvarka. Teismas laikė, kad šioje proceso stadijoje civilinės bylos sustabdymas nepažeis nei šalių interesų nei viešo intereso.

5Apeliantas Kauno miesto savivaldybė atskiruoju skundu (b.l. 78-81) prašo pirmosios instancijos teismo 2010 m. vasario 2 d. nutartį panaikinti. Nurodo, jog teismo nutartis yra neteisėta, priimta pažeidžiant CPK normas, nustatančias bylos nagrinėjimo sustabdymo galimybes, ir pažeidžiant procesinės teisės normų reikalavimus. Pirmosios instancijos teismas visiškai nepagrįstai priėmė nagrinėti ieškovo ieškinį dėl sutarties vykdymo, kadangi įstatymo saugomo intereso, kuris buvo pažeistas, ieškovas neturėjo. Teismas, spręsdamas ieškinio priėmimo klausimą, neatsižvelgė į tai, kad tarp ieškovo ir atsakovo yra susiklostę ne civiliniame kodekse apibrėžti nuomos teisiniai santykiai, o nuomos santykiai, kuriuos reglamentuoja LR piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymo 20 straipsnio nuostatos. Šiuo atveju ieškovas (savininkas) turi ne teisę, o pareigą išnuomoti jam grąžintas gyvenamąsias patalpas atsakovui, kol nuomininkams bus įvykdyta garantija. Be to, ginčo buto perdavimas priklauso ne tik nuo atsakovo veiksmų, bet ir nuo ginčo bute gyvenančių nuomininkų. Atsakovas negalėjo vykdyti pareigos perduoti ginčo butą savininkui, kadangi jame iki 2009-01-27 įvykdyto priverstinio iškeldinimo gyveno nuomininkai. Todėl atsakovas, vykdydamas Atkūrimo ir Kompensacijų įstatymų nuostatas, privalėjo laikytis šiuose teisės aktuose nustatytos tvarkos ir terminų, o ne sutarties tarp ieškovo ir atsakovo sąlygų, nes priešingu atveju būtų pažeisti ne tik ginčo buto savininko, bet ir nuomininko interesai. Teismas priimdamas ieškinį nesivadovavo CPK 137 str. 2 d. 1 p., kadangi ieškovas kreipėsi į teismą tuo momentu, kai ginčo butas jam dar ne tik nebuvo perduotas, bet ir nebuvo pasiūlyta jį perduoti. Pirmosios instancijos teismas civilinę bylą sustabdė, tačiau neatsižvelgė į tai, kad ieškovas parengiamojo posėdžio metu nebuvo įgijęs reikalavimo teisės perduoti jam tinkamos būklės nuosavybės teise priklausančias gyvenamąsias patalpas, tokią teisę jis įgis tik 2010-02-27. Be to, ieškovas neįrodė, kad jam įgijus reikalavimo teisę į tinkamos būklės gyvenamąją patalpą, atsakovas ketina atsisakyti ją perduoti ar perduoti netinkamos būklės, nesileis į derybas, nederins perdavimo sąlygų ir pan. Teismas, priimdamas skundžiamą nutartį, neatsižvelgė į atsakovo argumentus, kad ieškovas neturi reikalavimo teisės ir nesinaudojo išankstinio ginčo sprendimo ne teisme tvarkos, kad suėjus Kompensacijų įstatyme numatytiems terminams, dar turės galimybę ja pasinaudoti. Gindamas ieškovo teises ir teisėtus lūkesčius, teismas pažeidė atsakovo teises, kadangi iš atsakovo buvo atimta teisė tinkamai išnagrinėti kilusį ginčą, pagal reikalavimo teises, taip pat su ieškovu taikiai tartis dėl ginčo sprendimo, derėtis dėl ginčo buto perdavimo sąlygų.

6Atsiliepimo į atskirąjį skundą įstatymo nustatytu terminu nepateikta.

7Atskirasis skundas tenkinamas.

8

9Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis, 338 straipsnis). Kolegija konstatuoja, kad CPK 329 straipsnyje nurodytų absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų nenustatyta, todėl pasisako dėl atskirojo skundo faktinių bei teisinių pagrindų.

10Civilinės bylos sustabdymo instituto normos reglamentuoja procesinių veiksmų, kuriais siekiama išspręsti bylą iš esmės, atlikimo sustabdymą tam tikram terminui dėl aplinkybių, nepriklausančių nuo byloje dalyvaujančių asmenų ar teismo valios. Pagal civilinės bylos sustabdymo pagrindus įstatymas nustato dvi bylos sustabdymo rūšis: privalomąjį bylos sustabdymą ir fakultatyvųjį bylos sustabdymą. Esminis privalomojo ir fakultatyviojo bylų sustabdymo pagrindų skirtumas yra tas, kad kai yra nustatomos privalomąjį bylos sustabdymo pagrindą sudarančios aplinkybės, teismas privalo sustabdyti bylos nagrinėjimą, o bylos sustabdymas dėl fakultatyvųjį sustabdymo pagrindą sudarančių aplinkybių yra paliktas teismo diskrecijai. Tai reiškia, jog pastaruoju atveju teismas turi teisę, bet ne pareigą sustabdyti bylos nagrinėjimą ir kiekvienu konkrečiu atveju teismas sprendžia, reikia ar nereikia sustabdyti bylą. Pažymėtina ir tai, kad fakultatyvusis bylos sustabdymas yra galimas esant tiek dalyvaujančių byloje asmenų pareiškimui, tiek paties teismo iniciatyva.

11Sprendžiant fakultatyviojo bylos sustabdymo klausimą (CPK 164 straipsnis) būtina atsižvelgti į tai, kad, sustabdžius civilinę bylą, neišvengiamai užsitęsia teismo procesas. Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 6 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta asmens teisė į bylos išnagrinėjimą per įmanomai trumpiausią laiką, kuri yra viena iš sudėtinių teisės į teisingą bylos nagrinėjimą dalių ir įpareigoja teismą rūpintis kiek įmanoma greitesniu bylos išnagrinėjimu. Civilinio proceso kodekso tikslai taip pat reikalauja, kad teismas siektų kuo greičiau išnagrinėti bylą ir atkurti teisinę taiką tarp ginčo šalių, nesudarytų sąlygų bylos vilkinimui (CPK 2, 7, 72 straipsniai). Tačiau proceso ekonomiškumas ir greitumas neturi kenkti proceso kokybei ir teisingam bylos išnagrinėjimui. Kiekvienu konkrečiu atveju teismas privalo įsitikinti, ar tikslinga taikyti fakultatyvųjį bylos sustabdymą, ar toks sustabdymas padės pasiekti nurodytų tikslų. Sprendimas dėl civilinės bylos sustabdymo, t. y. jokių procesinių veiksmų joje neatlikimo, turi būti priimamas esant pagrindui, o teismo motyvai turi būti aiškūs ir išsamūs (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. vasario 15 d. nutartis, priimta civilinėje byloje UAB „Baltoji Vokė“ v. AB „Kanapa“, bylos Nr. 3K-3-107/2008).

12Nagrinėjamoje byloje pirmosios instancijos teismas sprendimą sustabdyti bylą pagal CPK 164 straipsnio 4 punktą motyvavo tuo, kad atsakovui neįvykdžius Kompensacijų įstatymo 9 str. 12 p. nustatyto reikalavimo per 1 mėnesį grąžinti ieškovui patalpas Vyriausybės nustatyta tvarka, ieškovas turės pakartotinai kreiptis į teismą su analogišku reikalavimu, o tai pažeistų teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principus civiliniame procese. Konstatuotina, kad šie pirmosios instancijos teismo motyvai yra nepakankami ir nesudaro teisinio pagrindo bylai sustabdyti. Pirmosios instancijos teismas nusprendė sustabdyti bylą tik formaliai remdamasis CPK 164 straipsnio 4 punktu, tačiau neišanalizavęs konkrečios nagrinėjamoje byloje susiklosčiusios situacijos ir neįvertinęs bylos sustabdymo padarinių. Teismas neįvertino tai, jog iš atsakovo bus atimta teisė tinkamai išnagrinėti šiuo metu iškilusį teisminį ginčą, su ieškovu taikiai tartis dėl ginčo sprendimo, derėtis dėl ginčo buto perdavimo sąlygų. Byloje nėra duomenų, kad atsakovas ketina atsisakyti ginčo butą perduoti ar perduoti netinkamos būklės, nederins perdavimo sąlygų ir pan. Teismas atsižvelgė tik į ieškovo interesą, pažymėdamas, jog ne ieškovo kaltė, kad nuomininkų iškeldinimas vyko apie metus laiko ir atsakovas nevykdė pareigos ieškovui. Kolegija pažymi, kad Piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymo 9 straipsnio 9 dalyje numatyta savivaldybės pareiga pagal valstybės išduotą garantiją savininkui per joje nurodytą laiką perduoti patuštintas gyvenamąsias ir kitas patalpas, o šio įstatymo 9 straipsnio 12 dalyje detalizuota, kad nuomininkai, neįvykdę pareigos patuštinti patalpas, iškeldinami iš turėtų gyvenamųjų patalpų vadovaujantis CK 6.613 straipsniu ir tik, kai sugrąžinto gyvenamojo namo, jo dalies ar buto nuomininkai patuština turėtas gyvenamąsias ir kitas patalpas ar nuomininkai iškeldinami iš jų, savivaldybės institucija privalo šias patalpas per 1 mėnesį Vyriausybės nustatyta tvarka perduoti šio gyvenamojo namo, jo dalies ar buto savininkui (savininkams). Nagrinėjamu atveju, nuomininkai iš ginčo buto buvo iškeldinti 2010-01-27, ieškovo ieškinys pateiktas 2009-08-28. Taigi, ieškovas, pats per anksti pareiškęs ieškinį, prašo sustabdyti procesą civilinėje byloje. Toks ieškovo elgesys gali pažeisti atsakovo teises. Stabdant procesą civilinėje byloje negalima pažeisti šalių teisių (CPK 2, 7, 17 straipsniai).

13Teisėjų kolegija pažymi, kad teismas, spręsdamas dėl bylos sustabdymo pagal CPK 164 straipsnio 4 punktą, kiekvienu atveju turi įsitikinti, kad, nesustabdžius bylos, nėra galimybės tinkamai ją išnagrinėti, ir kad sustabdymas nevilkins bylos nagrinėjimo. Kasacinio teismo praktikoje laikomasi nuostatos, kad teismas, spręsdamas dėl bylos sustabdymo fakultatyviuoju pagrindu, net formaliai esant įstatyme nurodytam bylos sustabdymo pagrindui, turi šį klausimą spręsti atsižvelgdamas į kiekvienos konkrečios bylos aplinkybes, nes, sustabdžius bylą be pakankamo pagrindo, vilkinamas procesinių veiksmų atlikimas, gali būti pažeidžiami byloje dalyvaujančių asmenų interesai (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2005 m. vasario 21 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-94/2005, kt.). Teisėjų kolegija konstatuoja, kad nagrinėjamu atveju teismo argumentai nepagrindžia būtinumo bylai sustabdyti pagal CPK 164 straipsnio 4 punktą.

14Dėl išdėstytų motyvų pirmosios instancijos teismo nutartis naikintina, byla perduotina nagrinėti pirmosios instancijos teismui (CPK 337 str. 3 p.).

15Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos CPK 337 straipsnio 1 dalies, 3 punktu, teisėjų kolegija,

Nutarė

17Atskirąjį skundą tenkinti.

18Panaikinti Kauno miesto apylinkės teismo 2010 m. vasario 2 d. nutartį ir bylą perduoti nagrinėti pirmosios instancijos teismui.

19Ši teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.

Proceso dalyviai
Ryšiai