Byla 2A-276-210/2018

1Šiaulių apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos teisėjų Danutės Burbulienės, Vytauto Kursevičiaus (pirmininko ir pranešėjo), Birutės Simonaitienės,

2teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovės UAB „Komeksimas“ apeliacinį skundą dėl Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2017 m. gruodžio 18 d. sprendimo, priimto civilinėje byloje Nr. 2-421-1004/2017 pagal ieškovės UAB Komeksimas“ ieškinį atsakovei UAB „Transmėjos NT“ dėl įpareigojimo grąžinti turtą bei pagal atsakovės UAB „Transmėjos NT“ priešieškinį ieškovei UAB „Komeksimas“ dėl kėlimo ir šildymo įrangos pripažinimo nuosavybe, trečiasis asmuo, nepareiškiantis savarankiškų reikalavimų, UAB „Swedbank lizingas“ ir tretieji asmenys, nepareiškiantys savarankiškų reikalavimų ieškovės pusėje, UAB „Administratoriai LT“, UAB „Valnetas“.

3Teisėjų kolegija

Nustatė

4I. Ginčo esmė

51. Ieškovė UAB Komeksimas“ ieškiniu kreipėsi į teismą prašydama įpareigoti atsakovę per dvi savaites nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos perduoti ieškovei: M/K kransiją 4 t., 1 vnt., sumontuotą ( - ), arkiniame sandėlyje Nr. 7, kurios vertė 4500,00 Eur; šilumos mazgą prie šiluminio punkto, 1 vnt., komplekte (du kieto kuro šildymo katilai, jungiamieji vamzdynai, cirkuliaciniai siurbliai, kolektoriai, manometrai, termostatai, išsiplėtimo indas, karšto vandens pamaišymo sistema, valdymo blokai, valdymo ir jėgos skirstymo spintos, dūmų pašalinimo vamzdynas), kurių vertė 6300,00 Eur, sumontuotus ( - ) bei priteisti iš atsakovės ieškovei bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, kad ieškovė yra minimo turto savininkė, kurį 2011-08-11 ir 2011-09-09 ne varžytynėse pagal parduoto turto priėmimo-perdavimo aktą nuosavybės teise įsigijo iš bankrutavusios UAB „Pramoninės konstrukcijos“. Paaiškino, jog M/K kransija, 4 t., buvo bankrutavusios UAB „Pramoninės konstrukcijos“ nuomotose patalpose – arkiniame sandėlyje Nr. 7, o šilumos mazgas prie šiluminio punkto buvo kitose bankrutavusios UAB „Pramoninės konstrukcijos“ nuomotose patalpose – administracinio pastato techninėse patalpose. Po bankroto bankrutuojančios UAB „Pramoninės konstrukcijos“ patalpos, esančios ( - ), perėjo UAB „Swedbank lizingas“ nuosavybėn, o šį turtą lizingavosi UAB „Prioritetas“, kuri šiuo metu yra likviduota. Nurodė, jog 2015-03-13 perimtą visą nekilnojamąjį turtą, esantį ( - ), UAB „Swedbank lizingas“ išnuomojo UAB „BA Prekyba“ (šiuo metu UAB „BA Prekyba“ yra likviduota). Ieškovė visą laiką vykdė veiklą kitose patalpose, esančiose ( - ), paskutiniu metu nuomojosi patalpas iš BUAB „BA prekyba“ pagal Negyvenamųjų patalpų nuomos sutartį. 2015-11-25 iš atsakovės UAB „Transmėjos NT“ sužinojo, jog ji tapo viso nekilnojamojo turto komplekso, esančio ( - ), kuriame yra ieškovei priklausantis turtas, savininke. Geranoriškai dėl minimo turto nuomos ar kitokio naudojimo su atsakove susitarti nepavyko, 2016-02-14 ieškovė, kaip nuomininkė, iš atsakovei priklausančių patalpų išsikraustė. M/K kransijos 4 t išsimontuoti neleido atsakovės nuomininkas, o patalpos, kuriose buvo šilumos mazgas prie šiluminio punkto, užrakintos. Taigi, ieškovė tik siekia atgauti jai nuosavybės teise priklausantį turtą, esantį atsakovui priklausančiuose pastatuose. Atsakovės priešieškinį ieškovė prašė atmesti.

62. Atsakovė UAB „Transmėjos NT“ su ieškiniu nesutiko ir prašė jį atmesti. Nurodė, jog pagal 2015-10-15 Pirkimo-pardavimo sutartį nekilnojamieji daiktai, esantys ( - ), įregistruoti kaip atsakovės nuosavybė ir UAB „Transmėjos NT“ tapo viso turto komplekso, adresu: ( - ), savininke ir už įsigytą turtą visiškai atsiskaityta. Paaiškino, jog UAB „Swedbank lizingas“ pažymėjo, jog atsakovė yra pripažinta aukciono dėl pastatų įsigijimo laimėtoja ir UAB „Komeksimas“ reiškiamos pretenzijos yra nepagrįstos, nes mano, kad visos pastatuose esančios inžinerinės sistemos, šildymo įranga, elektros tinklai ir įranga, kėlimo įranga, yra neatsiejama pastatų dalis, todėl šie daiktai nuosavybės teise priklauso UAB „Swedbank lizingas“. Pažymėjo, jog UAB Transmėjos NT“ yra sąžiningas viso turto komplekso, adresu: ( - ), įgijėja, įskaitant ir visos šio turto komplekso įrangos – inžinerinių sistemų, šildymo įrangos, elektros tinklų ir įrangos, kėlimo įrangos ir pan., kuri yra neatsiejama pastatų dalis.

73. Priešieškiniu atsakovė prašė pripažinti, jog atsakovei UAB „Transmėjos NT“ nuosavybės teisėmis priklauso pastatų komplekse (nekilnojamuose daiktuose), adresu: ( - ), įsigytame iš UAB „Swedbank lizingas“ pagal 2015-10-15 Pirkimo-pardavimo sutartį, sumontuota kėlimo įranga bei šildymo įranga (sistema) bei priteisti atsakovei iš ieškovės visas bylinėjimosi išlaidas.

84. Trečiasis asmuo UAB „Swedbank lizingas“ ieškinį prašė atmesti, o atsakovės priešieškinį tenkinti visiškai. Rašytiniai įrodymai patvirtina, jog UAB „Pramoninės konstrukcijos“ įsigijo kitokių techninių parametrų kransiją, o aktai dėl prekių (medžiagų) nurašymo nepatvirtina, jog šios medžiagos galėjo būti panaudotos UAB „Pramoninės konstrukcijos“ įsirengiant šilumos mazgą. Pažymi, jog nėra pateikti nuoseklūs įrangos perėjimo iš vieno savininko kitam patvirtinantys dokumentai, tai rodo, jog UAB „Pramoninės konstrukcijos“ niekada nebuvo ginčo įrangos savininku. Įranga buvo sumontuota 2007 ir 2009 m., kai nekilnojamasis turtas priklausė UAB „Swedbank lizingas“, o UAB „Pramoninės konstrukcijos“ gavo leidimą subnuomoti šį nekilnojamąjį turtą. Mano, jog ginčo įranga negali būti atskirta be žalos trečiojo asmens turtui. Ieškovė nėra nurodžiusi jokių duomenų, kurie leistų identifikuoti tariamai jam perduotus daiktus. Kilnojamieji daiktai buvo sumontuoti nekilnojamajam turtui pagerinti ir atlikti be UAB „Swedbank lizingas“, kaip turto nuomotojo sutikimo.

95. Trečiasis asmuo, nepareiškiantis savarankiškų reikalavimų ieškovės pusėje, UAB „Valnetas“ atsiliepimu prašė ieškovo ieškinio ir atsakovo priešieškinio patenkinimo klausimą spręsti teismo nuožiūra.

106. Trečiasis asmuo, nepareiškiantis savarankiškų reikalavimų ieškovės pusėje, UAB „Administratoriai LT“ prašė ieškovės ieškinį tenkinti visiškai, o atsakovės priešieškinį atmesti.

11II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

127. Šiaulių apylinkės teismas Šiaulių rūmai 2017 m. gruodžio 18 d. sprendimu ieškinį ir priešieškinį atmetė, iš šalių priteisė bylinėjimosi išlaidas ir 2016-11-14 teismo nutartimi atsakovei UAB „Transmėjos NT“ taikytas laikinąsias apsaugos priemones paliko galioti iki teismo sprendimo įsiteisėjimo.

138. Teismas akcentavo, kad ieškovė pareiškė vindikacinį ieškinį. Pažymėjo, kad teismui nepateikta konkrečių duomenų, kurie leistų identifikuoti konkrečius daiktus, į kuriuos ieškovas reiškia pretenzijas (nenurodo patalpos, kurioje esą yra jam priklausantys kilnojamieji daiktai, ar kitų šių daiktų konkrečių duomenų, kurie leistų tiksliai identifikuoti konkrečią kiekvieno iš ginčo daiktų buvimo vietą. Teismas sprendė, kad antstolio faktinių aplinkybių konstatavimo protokolas nepagrindžia ieškovės faktinių aplinkybių dėl ginčo turto priklausomybės. Ieškovė išsinuomodama patalpas iš UAB „BA prekyba“, nepareiškė tiek nuomotojui, tiek nekilnojamojo turto savininkui pretenzijų dėl ginčo turto. Atsakovė 2015-08-26 iš UAB „Swedbank lizingas“, aukciono būdu nusipirko pastatų kompleksą, esantį ( - ), ir apie UAB „Komeksimas“ pretenzijas pardavėjui nebuvo žinoma. Įvertinęs tai, teismas konstatavo, jog atsakovė yra teisėta pastatų komplekso savininkė.

149. Teismas įvertino tai, kad objektyviai negalima minimų ginčo daiktų atskirti nuo nekilnojamojo turto nepadarant jam žalos. Teismas pripažino, kad UAB „Pramoninės konstrukcijos“ negalėjo būti ir nebuvo ginčo daiktų savininku, o įsigyjant turtą ieškovei nebuvo įvertintos subnuomos su UAB „Swedbank lizingas“ sąlygos. Įvertinus aplinkybę, jog nėra aišku, kokiose patalpose yra ieškovei priklausantys kilnojamieji daiktai, taip pat, ar šie ginčo daiktai perėjo atsakovei, teismas neturi pagrindo jam įstatymo suteikta teise ex officio vertinti 2011-08-01 ir 2011-09-09 Ne varžytynėse parduoto bankrutavusios UAB „Pramoninės konstrukcijos“ UAB „Komeksimas“ perduoto turto aktų. Atsižvelgdamas į tai, teismas sprendė, kad ieškovė neįrodė vindikacijai būtinų aplinkybių, t . y. kad atsakovė valdo ginčo daiktus bei kad juos ji valdo neteisėtai, todėl ieškovės ieškinį atmetė, kartu atmesdamas ir trečiojo asmens UAB „Administratoriai“ motyvus dėl ieškovo ieškinio tenkinimo.

1510. Įvertinęs atsakovės priešieškinio reikalavimų pobūdį, teismas konstatavo, jog atsakovė įsigijo visą pastatų kompleksą su visa ten buvusia įranga 2015-08-26 iš UAB „Swedbank lizingas“ aukciono būdu, tai patvirtina ir 2015-10-15 sudaryta turto pirkimo-pardavimo sutartis. Šias faktines aplinkybes patvirtino ir trečiasis asmuo UAB „Swedbank lizingas“. Atsakovės priešieškinio dalykas iš esmės nėra reikalavimas pripažinti nuosavybės teises, tai yra reikalavimas nustatyti daikto valdymo nuosavybės teise faktą, kuris iš esmės gali būti nustatomas nuosavybę įgijusiam ir dokumentus praradusiam asmeniui. Byloje nustačius, kad atsakovė teisėtai įgijo nuosavybės teisę aukciono būdu į pastatų kompleksą, esantį adresu: ( - ), su visa įranga, kuri nėra registruojama nekilnojamojo turto registre, atsakovės prašomas nustatyti nuosavybės teisių faktas atsakovei be abejonės nesukels teisinių pasekmių, todėl teismas tokio pobūdžio priešieškinio reikalavimų negalėjo tenkinti.

16III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į apeliacinį skundą argumentai

1711. Apeliaciniu skundu ieškovė UAB „Komeksimas“ prašo panaikinti Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2017 m. gruodžio 18 d. sprendimo dalį, kuria atmestas ieškovės ieškinys ir dėl šios dalies priimti naują sprendimą – ieškovės ieškinį tenkinti bei priteisti patirtas bylinėjimosi išlaidas. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:

1811.1. Apelianto teigimu, teismas neatskleidė bylos esmės ir iš esmės spendimo nemotyvavo, tik deklaratyviai nurodė, jog ieškovas neįrodė visų būtinų aplinkybių, reiškiant ieškinį vindikaciniu pagrindu, tačiau konkrečiai, kokių aplinkybių neįrodė ieškovas, nenurodė.

1911.2. Teismas nepagrįstai taikė CK 4.95 str. nuostatas, atsakovė niekada neįgijo nuosavybės teisės į ginčo turtą, nes niekas jai šios nuosavybės teisės pagal jokį dokumentą ar kitą sandorį neperdavė. Priešingai, atsakovė savavališkai atsisakė perduoti ieškovei priklausantį kilnojamąjį turtą, todėl atsakovė nėra ir negali būti laikoma ginčo turto įgijėja. 2011-08-01 ir 2011-09-09 Ne varžytynėse parduoto turto priėmimo-perdavimo aktais ieškovė įsigijo ginčo turtą, todėl ji yra jo savininkė. Šie aktai iki šiol nenuginčyti, todėl yra galiojantys. Be to, atsakovė jokių įrodymų, patvirtinančių, jog ginčo turtą įsigijo iš trečiojo asmens UAB „Swedbank lizingas“, nepateikė.

2011.3. Byloje pateikti šių daiktų sumontavimą įrodantys dokumentai, o bankroto administratorius pateikė teismui net parduoto turto nuotraukas bei patvirtino ieškovės nurodytas aplinkybes. Ginčo turto pirkimo-pardavimo metu BUAB „Pramoninės konstrukcijos“ buvo bankrutuojanti įmonė ir, priešingai, nei nurodė teismas sprendime, jokie bendrovių valdymo organai nebeturėjo jokios įtakos priimant sprendimus dėl ginčo turto pardavimo. Sprendimą dėl ginčo turto pardavimo priėmė BUAB „Pramoninės konstrukcijos“ kreditoriai. Teismas priimdamas sprendimą į šiuos įrodymus neatsižvelgė ir dėl jų nepasisakė.

2111.4. Teismas nepasisakė dėl įrodymų, kuriais ieškovė grindė ieškinį, t. y. kodėl juos atmetė ir tokiu būdu pažeidė CPK 270 str. 4 d. 3 p.

2211.5. Teismas nepagrįstai konstatavo aplinkybę, jog atsakovė 2015-08-26 aukcione nusipirko visą pastatų kompleksą. Atsakovė pateikė teismui tik 2015-10-15 pirkimo pardavimo sutartį, kurioje apie jokį ginčo turto pardavimą nėra nurodyta. Nei trečiasis asmuo, nei atsakovė nepateikė jokių įrodymų, kad ginčo turtas priklausė jiems nuosavybės teise, t. y. jog ginčo turtas būtų buvęs nurodytas kokiame nors dokumente arba jų buhalterinėje apskaitoje. Atsakovė iš trečiojo asmens UAB „Swedbank lizingas“ įsigijo tik atskirus nekilnojamojo turto vienetus, ginčo turtas yra kilnojamasis, todėl pagal 2015-10-15 pirkimo pardavimo sutartį joks kilnojamasis turtas atsakovei nebuvo parduotas. Apeliantė yra įsitikusi, kad atsakovė turtą valdo neteisėtai ir yra nesąžininga. Ginčo turtas buvo ir yra realus, todėl teismas sprendime visiškai nepagrįstai nurodė, jog neva ieškovė neįrodė šios būtinos sąlygos. Šalių nesiejo ir nesieja jokie prievoliniai santykiai. Apeliantė įsitikusi, kad ginčo kilnojamasis turtas gali būti atskirtas nuo nekilnojamojo turto, nepadarant jam esminės žalos. Apeliantės teigimu, UAB „Swedbank lizingas“ 2015-10-15 Pirkimo pardavimo sutarties 9.1. p. nurodydamas, kad trečiasis asmuo UAB „Swedbank lizingas“ atsakovei užtikrino, jog tretieji asmenys neturi jokių teisių ar pretenzijų, išskyrus 9.2. p. nurodytus UAB „Komeksimas“ ir UAB “Prioritetas“, pripažino UAB „Komeksimas“ teisę į ginčo turtą. Apeliantė įsitikinusi, jog atsakovė nėra įgijusi nuosavybės teisės į ginčo turtą, nes trečiasis asmuo UAB „Swedbank lizingas“ niekada neturėjo nuosavybės teisės į ginčo turtą, jokių įrodymų, jog ginčo turtas yra parduotas atsakovei, byloje taip pat nėra. Atsakovė negalėjo tikėtis įsigyti ieškovei priklausantį kilnojamąjį (ginčo) turtą, nes pagal viešus duomenis toks turtas nebuvo sudėtinė atsakovės įsigyjamo nekilnojamojo turto dalis. Teismas nepagrįstai konstatavo, jog ieškovė nepateikė duomenų, kokioje patalpoje kransija ir šiluminis mazgas su kita įranga yra sumontuotas. Teismas neatsižvelgė ir į BUAB „Prioritetas“ 2015-03-13 turto grąžinimo-priėmimo aktą.

2311.6. Teismas sprendime pasisakė dėl valdymo organų atsakomybės, tačiau iš jo turinio nėra aišku, dėl konkrečiai kokių valdymo organų ar jų narių atsakomybės. Jei apeliacinės instancijos teismas nuspręstų, jog pirmosios instancijos teismas šiuo motyvu pasisakė dėl ieškovės teisės į nuostolių atlyginimą iš UAB „Prioritetas“ ir UAB „Pramoninės konstrukcijos“ valdymo organų, tai šių bendrovių valdymo organų nariai į bylą trečiaisiais asmenimis nebuvo įtraukti. O tai yra absoliutus sprendimo negaliojimo pagrindas, todėl byla turėtų būti grąžinta nagrinėti pirmosios instancijos teismui iš naujo.

2412. Atsiliepimu į apeliacinį skundą atsakovė UAB „Transmėjos NT“ prašo pirmosios instancijos teismo sprendimą palikti nepakeistą bei priteisti bylinėjimosi išlaidas. Atsiliepimas į apeliacinį skundą grindžiamas šiais argumentais:

2512.1. Teismas apeliantės skundžiamame sprendime nesprendė dėl asmenų, neįtrauktų į šią civilinę bylą, teisių ir pareigų. Teismo padarytos išvados, priešingai, nei teigia ieškovė, yra motyvuotos, teismas pasisakė, kokias sąlygas asmuo, reiškiantis vindikacinį reikalavimą, privalo įrodyti, nurodė motyvus, kodėl sprendė, kad ieškovė tokių sąlygų neįrodė, nustatė, jog ieškovė neturėjo ir neturi nuosavybės teisės į ginčo turtą, konstatavo, kad visą turto kompleksą su įranga iš UAB „Swedbank lizingas“ įsigijo atsakovė. Ieškovės apeliaciniame skunde dėstomi argumentai nepaneigia teismo padarytų išvadų, nepagrįstai apeliantė tvirtina, kad atsakovė įsigydama pastatų kompleksą neįgijo nuosavybės teisių į to pastatų komplekso šilumos įrangą, kėlimo įrangą.

2612.2. Nustačius, kad asmuo nėra daikto savininkas, nėra ir teisinio pagrindo vindikacijai taikyti. Be to, sprendžiant vindikacinius reikalavimus vadovaujamasi prezumpcija, kad asmuo, valdantis turtą, yra teisėtas valdytojas, o ieškovė privalo paneigti šią prezumpciją. Byloje surinkti įrodymai įrodo, kad visą pastatų komplekso įrangą, įskaitant šilumos įrangą, kėlimo įrangą, esančią atsakovės nuosavybės teisėmis įsigytame pastatų komplekse, teisėtai bei sąžiningai nuosavybės teisėmis kartu su pastatų kompleksu įsigijo atsakovė, kuri yra sąžininga šio turto savininkė. Ieškovė niekada neturėjo nuosavybės teisių į ginčo kėlimo įrangą, šilumos įrangą, esančią pasatų komplekse, kurią nuosavybės teisėmis atsakovė įsigijo iš UAB „Swedbank lizingas“.

2712.3. Lizingo gavėja UAB „Prioritetas“ būtų galėjusi įgyti savininko teises į ginčo turtą (jo dalį, įskaitant šildymo įrangą, kėlimo įrangą, elektros įrangą ir kt.), adresu: ( - ), jei tinkamai būtų įvykdžiusi 2005-03-25 Lizingo sutartį, tačiau to nepadarė. Atitinkamai trečiasis asmuo „Swedbank lizingas“, UAB, nuosavybės teisių į ginčo turtą (ar jo dalį, įskaitant šildymo įrangą, kėlimo įrangą, elektros įrangą ir kt.), ( - ), neprarado ir negalėjo prarasti. Taigi, UAB „Pramoninės konstrukcijos“, iš kurių ieškovė teigia įgijusi nuosavybės teisę į ieškinyje nurodytą turtą, įgijo teisę naudotis turto dalimi tik subnuomos pagrindu.

2812.4. Visos pasatuose esančios inžinerinės sistemos, šildymo įranga, elektros tinklai ir įranga, kėlimo įranga yra neatsiejama pastatų dalis, todėl šie daiktai nuosavybės teise priklauso „Swedbank lizingas“, UAB. Ieškovė nėra įrodžiusi, kad ji iš UAB „Pramoninės konstrukcijos“ būtų kada nors pirkusi jos ieškinyje nurodomą turtą. Vienur ieškovė įrodinėja, kad turtą, esantį ( - ), ji įsigijo pagal 2011-08-01 ir 2011-09-09 Ne varžytynėse parduoto turto priėmimo-perdavimo aktus, kitur jau teigia, kad tokį turtą įsigijo pagal 2015-09-01 priėmimo-perdavimo aktą. Toks ieškovės nenuoseklumas, neapsisprendimas patvirtina, jog jokio turto, kuris būtų pastatų komplekse, ( - ), apeliantė neįsigijo.

2913. Atsiliepimu į apeliacinį skundą trečiasis asmuo, nepareiškiantis savarankiškų reikalavimų, UAB „Swedbank lizingas“, prašo apeliantės apeliacinio skundo netenkinti. Atsiliepimas į apeliacinį skundą grindžiamas šiais argumentais:

3013.1. Apeliantė prašydama bylą galutinai išspręsti apeliacinės instancijos teisme pripažįsta, kad procesas pirmosios instancijos teise neturėjo trūkumų ir kartu paneigia pateikto apeliacinio skundo pagrindą.

3113.2. Priešingai, nei teigiama apeliaciniame skunde, pirmosios instancijos teismas aiškiai nurodė, kokias aplinkybes privalėjo įrodyti ieškovė, siekdama ieškinio patenkinimo. CK 4.95 straipsnis numato, jog savininkas turi teisę išreikalauti daiktą iš svetimo neteisėto valdymo. Ieškovė šioje byloje reiškė būtent tokį reikalavimą, t. y. siekė įrodyti, kad yra prašomo išreikalauti turto savininkė, o atsakovė šį turtą valdo neteisėtai, todėl nėra aišku, kokiu būdu CK 4.95 straipsnio taikymas galėjo pažeisti ieškovės interesus. Atsakovės nesąžiningumas nebuvo įrodytas, todėl atsakovei yra taikytina ir CK 4.96 straipsnyje įtvirtinta sąžiningo įgijėjo teisių apsauga. Ieškovė neįrodė esminės vindikacinio reikalavimo tenkinimo sąlygos, t. y. kad jis yra prašomo išreikalauti daikto savininkas. Teismas teisingai nurodė, jog ne varžytynėse parduoto turto priėmimo-perdavimo aktuose nėra nurodyta jokių duomenų, kurie leistų identifikuoti tariamai parduotus daiktus, t. y. nėra nurodytas nei įrangos gamintojas, nei modelis, gamybos metai, jau net nekalbant apie įrangos identifikavimo numerius. Byloje pateikti įrodymai neleidžia teigti, kad BUAB „Pramoninės konstrukcijos“ kada nors buvo ginčo įrangos savininku ir galėjo ją parduoti ieškovei.

3213.3. Ginčo įranga privalo būti laikoma nekilnojamojo turto neatskiriama dalimi (priklausiniu). Vadinasi, šis turtas nuosavybės teise priklausė Lizingo bendrovei ir atitinkamai 2015-08-26 aukciono metu buvo perleista atsakovei, todėl pirmosios instancijos teismas visiškai pagrįstai atmetė ieškovės reikalavimus. Akcentuotina, jog tam tikro daikto apskaitymas vienos ar kitos bendrovės buhalterinėje apskaitoje nei sukuria, nei panaikina daikto nuosavybės teises.

3313.4. Atsakovė laikosi pozicijos, kad apeliantė elgiasi nesąžiningai, dirbtinai didindama ginčo įrangos vertę, siekia daryti spaudimą atsakovei ir nesąžiningai praturtėti. Nors norėdama įsigyti ginčo įrangą nuosavybės teise ieškovė sumokėjo tik 876,10 Eur, reikšdama reikalavimus atsakovei nurodo daugiau nei dvylika kartų didesnę šios įrangos vertę – 10 800,00 Eur.

34Teisėjų kolegija

konstatuoja:

35IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

3614. Apeliacinėje byloje sprendžiama dėl CK 4.95 straipsnio, įtvirtinančio savininko teisę išreikalauti savo daiktą iš svetimo neteisėto valdymo, aiškinimo ir taikymo.

37Dėl CK 4.95 straipsnyje įtvirtintos savininko teisės išreikalauti savo daiktą iš svetimo neteisėto valdymo įgyvendinimo sąlygų

3815. CK 4.95 straipsnyje nustatyta, kad vindikacija – tai nevaldančio savo daikto savininko teisė išsireikalauti daiktą iš kito asmens neteisėto valdymo. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamoje teismų praktikoje ne kartą nurodyta, kad vindikacinis ieškinys yra daiktinis savininko teisių gynimo būdas, t. y. jis reiškiamas asmeniui, su kuriuo savininko nesiejo ir nesieja prievoliniai santykiai, susiję su reikalaujamu grąžinti turtu. Šis reikalavimas pareiškiamas asmeniui, neteisėtai valdančiam svetimą turtą, t. y. tam asmeniui, pas kurį šis turtas yra. Sprendžiant vindikacinius reikalavimus vadovaujamasi prezumpcija, kad asmuo, valdantis turtą, yra teisėtas valdytojas, o ieškovas privalo paneigti šią prezumpciją, įrodydamas savo nuosavybės teisę, t. y. ieškovas privalo įrodyti, kad turi nuosavybės teisę į turtą reikalavimo pareiškimo momentu, ir kad tokią teisę turėjo iki turtą neteisėtai užvaldant asmeniui, iš kurio reikalaujama grąžinti turtą. Be to, savininkas privalo įrodyti įstatyme nustatytas sąlygas, kuriomis jis prarado daiktą, bei paneigti įstatyme įtvirtintą įgijėjo sąžiningumo prezumpciją, tada jis gali atgauti savo daiktą natūra (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. lapkričio 16 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-452/2010, 2015 m. liepos 3 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-451-686/2015 ir kt.).

3916. Reikšdamas vindikacinį reikalavimą, ieškovas privalo įrodyti šias faktinį ieškinio pagrindą sudarančias aplinkybes: 1) ieškovas turėjo ir turi nuosavybės (valdymo) teisę į daiktą ieškinio pareiškimo momentu ir iki daiktą neteisėtai užvaldant atsakovui, iš kurio reikalaujama grąžinti daiktą; 2) savininkas daikto valdymo teisę prarado be savo valios; 3) daiktą valdo atsakovas; 4) daiktą atsakovas valdo neteisėtai; 6) daiktas yra natūra; 7) bylos šalių nesiejo ir nesieja prievoliniai santykiai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. vasario 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-44/2009; 2015 m. gegužės 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-282-686/2015). Taigi, ieškovė, reikšdama vindikacinį ieškinį, privalėjo įrodyti visas pirmiau išvardintas ieškinio faktinio pagrindo aplinkybes ir paneigti prezumpciją, kad asmuo, valdantis turtą, yra teisėtas valdytojas.

4017. Pirmosios instancijos teismas padarė išvadą, kad vindikacinio ieškinio tenkinimo sąlygos ieškovės neįrodytos, ir konstatavo, kad visą pastatų komplekso įrangą, įskaitant šilumos įrangą, kėlimo įrangą, esančią atsakovės nuosavybės teisėmis įsigytame pastatų komplekse, teisėtai bei sąžiningai nuosavybės teisėmis kartu su pastatų kompleksu įsigijo atsakovė, kuri yra sąžininga ginčo turto savininkė.

4118. Apeliacinis skundas grindžiamas argumentu, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai taikė CK 4.95 straipsnio nuostatas, nes atsakovė nebuvo įgijusi nuosavybės teisės į ginčo turtą. Su tokia apeliantės dėstoma pozicija teisėjų kolegija nesutinka, nes pati ieškovė šioje byloje reiškė būtent vindikacinį reikalavimą, t. y. siekė įrodyti, kad yra prašomo išreikalauti turto savininkė, o atsakovė šį turtą valdo neteisėtai. Būtent apeliantė privalėjo ne tik įrodyti tai, kad ji yra ginčo įrangos savininkė, bet ir paneigti atsakovės sąžiningumo prezumpciją.

4219. Apeliantė tvirtina, kad pagal 2011-08-01 ir 2011-09-09 Ne varžytynėse parduoto turto priėmimo-perdavimo aktus ji įgijo ginčo turtą, todėl ji yra teisėta jo savininkė, šie aktai iki šiol nenuginčyti ir yra galiojantys. Tačiau apeliantės nurodomuose aktuose nėra nurodyta jokių duomenų, kurie leistų identifikuoti ieškovei parduotus daiktus, t. y. nėra nurodytas nei įrangos gamintojas, nei modelis, gamybos metai, nei įrangos identifikavimo numeriai. Be to, šiuose aktuose net nėra tiksliai nurodytos patalpos, kuriose yra sumontuota galimai apeliantei priklausanti įranga. Įvertinusi tai, teisėjų kolegija sutinka su teismo išvada, kad pagal ieškovės byloje pateiktus dokumentus nėra įmanoma identifikuoti, ar įsigytas ginčo turtas. Teisėjų kolegija vertina ir apeliantės pozicijos nenuoseklumą, nes apeliaciniame skunde ji užsimena, kad ginčo turtą įgijo ne pagal minėtus ne varžytynėse parduoto turto priėmimo-perdavimo aktus, o pagal 2015-09-21 priėmimo-perdavimo aktą. Bylą nagrinėjęs teismas nuosekliai aiškinosi, ar BUAB „Pramoninės konstrukcijos“ buvo įgijusi nuosavybės teisę į ginčo įrangą, bei atitinkamai pagal 2011-08-01 ir 2011-09-09 Ne varžytinėse parduoto turto priėmimo-perdavimo aktus galėjo perleisti šį turtą apeliantei. UAB „Pramoninės konstrukcijos“ neįgijo ir negalėjo kaip subnuomininkė įgyti jokių nuosavybės teisių į turtą ar jo dalį (įskaitant šildymo, kėlimo, elektros ir kt. įrangą), adresu: ( - ). Papildomai teismas vertina tai, kad ieškovės nurodyta ginčo įrangos vertė neatitinka kainos, kurią ieškovė sumokėjo galbūt įsigydama ją. Teismas pagrįstai konstatavo, jog byloje pateikti įrodymai neleidžia teigti, kad BUAB „Pramoninės konstrukcijos“ kada nors buvo ginčo įrangos savininku ir galėjo ją parduoti ieškovei.

4320. Apeliantė nurodo, kad patalpos, kuriose buvo sumontuotas ginčo turtas, priklausė lizingo davėjui trečiajam asmeniui šioje byloje, UAB „Swedbank lizingas“, lizingo gavėjas buvo BUAB „Prioritetas“. UAB „Pramoninės konstrukcijos“ buvo patalpų, esančių ( - ), kuriose buvo sumontuota šis turtas, nuomininkė, kuri ir sumontavo ginčo turtą šiose patalpose. Byloje pateikti šių daiktų sumontavimą įrodantys dokumentai, o bankroto administratorius pateikė teismui net parduoto turto nuotraukas bei patvirtino ieškovės nurodytas aplinkybes. Ginčo turto pirkimo-pardavimo metu BUAB „Pramoninės konstrukcijos“ buvo bankrutuojanti įmonė ir sprendimą dėl ginčo turto paradavimo priėmė BUAB „Pramoninės konstrukcijos“ kreditoriai, todėl apeliantė atkreipia dėmesį, kad bylą nagrinėjęs teismas į šiuos įrodymus neatsižvelgė ir dėl jų nepasisakė.

4421. Visų pirma, BUAB „Pramoninės konstrukcijos“ bankroto administratorius teismui pateikė dokumentus, patvirtinančius turto, kuris yra kitokių techninių parametrų nei yra ginčo įranga, įsigijimą. Dokumentų, kurie patvirtintų, jog BUAB „Pramoninės konstrukcijos“ buvo nuosavybės teise įgijusi būtent tokį turtą, kokį išreikalauti prašo ieškovė, byloje nėra pateikta. Nors BUAB „Pramoninės konstrukcijos“ bankroto administratorius paaiškino, kad būtų išvengta privalomos periodinės patikros 5 tonų keliamosios galios įrenginys BUAB „Pramoninės konstrukcijos“ apskaitoje buvo apskaitomas kaip 4 tonų keliamosios galios įrenginys, todėl teismui pateiktoje 2007-02-13 PVM sąskaitoje faktūroje, serija GKF, Nr. 0012211 yra kalbama būtent apie ginčo dalyku esančią įrangą, teismas vertina, kad pati BUAB „Pramoninės konstrukcijos“ tokiais veiksmais apribojo galimybę įrodinėti šio turto nuosavybės teisę. Dėl ginčo įrangos dalies: šiluminio mazgo prie šiluminio punkto, t. y. dviejų kieto kuro katilų, jungiamųjų vamzdžių, cirkuliacinių siurblių, kolektoriaus, manometrų, termostatų, išsiplėtimo indo, karšto vandens pamaišymo sistemos, valdymo blokų, valdymo ir jėgos skirstymo spintų ir dūmų pašalinimo vamzdžių, taip pat nėra pateikta įrodymų, kurie patvirtintų, jog BUAB „Pramoninės konstrukcijos“ buvo įgijusi šią įrangą nuosavybės teise ir atitinkamai turėjo teisę ją perleisti ieškovei. Be to, apeliaciniu skundu nėra ginčijama teismo išvada, jog byloje esančiuose 2009-04-03 aktuose dėl prekių (medžiagų) nurašymo Nr. Šilumazg, Nr. Šilumazg1 ir Nr. Šilumazg2 nurodyti detalių kiekiai nėra pakankami įrengti tokį šilumos punktą, kokį išreikalauti prašė ieškovė. Teisėjų kolegijos nurodyti argumentai nepatvirtina nuoseklaus įrangos perėjimo iš vieno savininko kitam, todėl nėra pagrindo pripažinti, kad BUAB „Pramoninės konstrukcijos“ buvo ginčo įrangos savininke. Taigi, ieškovė niekada neturėjo nuosavybės teisių į kėlimo ir šilumos įrangą, esančią pasatų komplekse, kurį nuosavybės teisėmis įsigijo iš UAB „Swedbank lizingas“ atsakovė.

4522. Vykdydamas Lizingo sutartį, trečiasis asmuo „Swedbank lizingas“, UAB dar 2005-03-29 sudarė Nekilnojamojo daikto pirkimo-pardavimo sutartį su UAB „BA prekyba“, pagal kurią nuosavybės teise įsigijo pastatų kompleksą esantį adresu: ( - ), kurios 2.2.1 punkte nurodyta, kad parduodamas pastatų kompleksas (sutartyje visi išvardyti nekilnojamieji daiktai įvardinti „Nekilnojamuoju daiktu ) yra 8,6353 ha ploto valstybinės žemės sklype. Bylos duomenys patvirtina, kad ginčo turtas nuosavybės teise priklausė Lizingo bendrovei ir 2015-08-26 aukciono metu buvo parduota atsakovei, todėl teismas atmeta, kaip teisiškai nepagrįstus, apeliantės argumentus, kad nei atsakovė, nei Lizingo bendrovė nepateikė jokių dokumentų, kurie patvirtintų, jog ginčo turtą nuosavybės teise priklausė jiems. Teisėjų kolegijos vertinimu reikšminga ir tai, kad UAB „Prioritetas“, kaip lizingo gavėja, Lizingo sutartie nėra įvykdžiusi, todėl nuosavybės teisių į ginčo turtą (ar jo dali, įskaitant šildymo įrangą, kėlimo įrangą, elektros įrangą ir kt.), esantį adresu: ( - ), negalėjo įgyti. Priešingai, nei teigia ieškovė, atsakovė įsigydama turtą 2015-08-26 aukcione nežinojo apie jokias pretenzijas, įskaitant ieškovės, į pastatų komplekso įrangą (šildymo, elektros, kėlimo ir kt.) ir buvo pagrįstai įsitikinusi, jog įsigyja turtą, į kurį niekas kitas, išskyrus „Swedbank lizingas“, UAB, nuosavybės teisės neturi. 2015-10-15 pirkimo-pardavimo sutarties 9.2 punkte pardavėjas „Swedbank lizingas“, UAB pareiškė, kad po 2015-08-26 įvykusio turto pardavimo aukciono būdu ir pirkėjo paskelbimo turto aukciono laimėtoju, t. y. yra po turto pirkimo-pardavimo sandorio ieškovė UAB „Komeksimas“ pareiškė pretenzijas dėl ginčo turto. Atsižvelgdama į tai, teisėjų kolegija atmeta apeliantės argumentus, kad atsakovė žinojo, kad ji iš „Swedbank lizingas“, UAB, įsigyja tik nekilnojamąjį turtą, be jame esančios įrangos (šildymo, kėlimo, elektros ir kt.).

4623. Teisėjų kolegija nesutinka su apeliacinio skundo argumentu, kad ginčo įranga yra kilnojamasis turtas, nes atsakovė įsigijo pastatų kompleksą su visa įranga, kuri nėra nurodoma nekilnojamojo turto ar kitame registre kaip savarankiškas objektas ir nėra priskiriama prie privalomo registruoti turto. Papildomai teismas vertina ir tai, kad 2005-03-25 Lizingo sutarties 5.1.6, 5.1.6.1. punktai numatė lizingo gavėjo UAB „Prioritetas“ pareigą savo sąskaita atlikti turto einamąjį ir kapitalinį remontą, todėl išsinuomoto ar subnuomojamo turto remontas niekaip nesukūrė ir negalėjo sukurti tiek lizingo gavėjo UAB „Prioritetas“, tiek subnuomininko UAB „Pramoninės konstrukcijos“ nuosavybės teisių į kurią nors turto dalį. Tiek ginčo turto pobūdis, tiek jo ūkinė paskirtis, taip pat tai, kad jie įmontuoti, kitaip neatsiejamai sutvirtinti į turto kompleksą, o taip pat tai, kad tas turtas susijęs techniniu ir funkciniu ryšiu su pagrindiniu turtu (kėlimo įranga skirta prekių iškrovimui, pakrovimui, perkėlimui, o šildymo įranga pastato šildymui), teisėjų kolegijai leidžia pripažinti, kad atskyrus tokį turtą pagrindinis turtas (pastatai) taps akivaizdžiai prastesnės būklės nei buvo iki atskyrimo, bei kad pagrindiniam turtui (pastatams) bus padaryta esminga žala. Teismo vertinimu, apeliaciniame skunde apeliantė dėstydama savo argumentus bando nuslėpti reikšmingą informaciją bei manipuliuoja rašytiniuose įrodymuose esančia informacija.

4724. Apeliaciniame skunde apeliantė remiasi Vilniaus apygardos teismo 2016-07-08 nutartimi, priimta civilinėje byloje Nr. e2-3349-392/2016, kurią įvardija kaip formuojančią teismų praktiką panašiuose ginčuose, tačiau atkreiptinas apeliantės dėmesys į tai, kad šioje byloje buvo sprendžiamas klausimas dėl kreditorių susirinkimo nutarimo teisėtumo, byloje nebuvo sprendžiamas ginčas dėl nuosavybės teisės, todėl nepagrįsti apeliantės teiginiai, kad byloje buvo išspręsta, jog UAB „Prioritetas“ pretenzijoje nurodytas turtas priklauso lizingo gavėjui UAB „Prioritetas“, o ne lizingo davėjui „Swedbank lizingas“. Papildomai teismas pastebi, kad analogiškas ginčas dėl ginčo pastatų komplekso ir jame esančios įrangos išnagrinėtas Šiaulių apygardos teismo 2017-12-04 nutartimi civilinėje byloje Nr. 2A-851-357/2017.

4825. Remdamasi tuo, kas išdėstyta, teisėjų kolegija konstatuoja, kad apeliaciniame skunde nenurodyti argumentai, kurie sudarytų pagrindą spręsti apie netinkamą byloje esančių įrodymų, sudarančių vindikacinio ieškinio tenkinimo pagrindą, įvertinimą, teismas tinkamai aiškino ir taikė CK 4.95 straipsnį ir nuo šio straipsnio aiškinimo ir taikymo praktikos nenukrypo. Ieškovės pareikštas vindikacinis ieškinys negalėjo būti patenkintas, nes nagrinėjamu atveju ieškovė neįrodė CK 4.95 straipsnio taikymo sąlygų. Dėl CPK 329 straipsnio 2 dalies 2 punkte numatyto absoliutaus sprendimo negaliojimo pagrindo, argumentų, susijusių su bylos esmės neatskleidimu, dėl teismo sprendimo nemotyvavimo, įrodymų bei įrodinėjimo taisyklių pažeidimo

4926. Apelianto teigimu, teismas neatskleidė bylos esmės ir iš esmės spendimo nemotyvavo, tik deklaratyviai nurodė, kad ieškovė neįrodė visų būtinų aplinkybių, reiškiant vindikacinį ieškinį, taip pažeidė CPK 270 str. 4 d. 3 p. Su tokia apeliantės dėstoma pozicija teisėjų kolegija nesutinka.

5027. Remdamasis kasacinio teismo praktika dėl vindikacijos instituto taikymo bei aiškinimo, bylą nagrinėjęs teismas nurodė, kad šiuo konkrečiu atveju ieškovės pareiga įrodyti visas išvadintas vindikacinio ieškinio sąlygas, o, atsižvelgdamas į byloje surinktų įrodymų visumą, teismas padarė išvadą, jog šios vindikacinio ieškinio tenkinimo sąlygos nebuvo įrodytos. Taigi, priešingai, nei bando įtikinti apeliantė, pirmosios instancijos teismas tinkamai atskleidė bylos esmę. Teisėjų kolegija kategoriškai nesutinka su apeliante, kad teismo priimtas sprendimas neatitinka teismo sprendimo turiniui keliamų reikalavimų (CPK 270 straipsnio 4 dalies 3 punktas). Nagrinėjamoje byloje pirmosios instancijos teismas detaliai išanalizavo šalių pateiktus įrodymus, nurodytas aplinkybes, sprendimo motyvuojamojoje dalyje išdėstė jų vertinimą ir jų pagrindu priėmė sprendimą. Iš apeliacinio skundo turinio matyti, kad apeliantė nenurodo konkrečių pirmosios instancijos teismo padarytų teisės normų pažeidimų vertinant įrodymus, o nesutikdama su teismo pateiktu įrodymų vertinimu, tiesiog pareiškia savo nuomonę dėl tų pačių įrodymų vertinimo ir siekia, kad jais remiantis būtų padarytos kitokios išvados, nei padarė teismas. Apeliacinės instancijos teismo nuomone, tai, kad apeliantė turi kitokią nuomonę dėl byloje pateiktų įrodymų vertinimo ir jų įrodomosios reikšmės, nesuponuoja išvados, jog buvo pažeisti įrodinėjimo procesą nustatantys procesiniai įstatymai ar CPK 270 straipsnio 4 dalies reikalavimai.

5128. Teisėjų kolegija atmeta apeliacinio skundo argumentą, kad teismas skundžiamame sprendime pasisakė dėl valdymo organų atsakomybės, o tai sudaro pagrindą sprendimą panaikinti ir bylą grąžinti nagrinėti pirmosios instancijos teismui iš naujo. Papildomai teismas atkreipia apeliantės dėmesį į tai, kad toks apeliantės nurodytas apeliacinio skundo dalykas prieštarauja pačios apeliantės nurodytam skundo pagrindui.

5229. Teismų praktikoje išaiškinta, kad absoliutus teismo sprendimo negaliojimo pagrindas yra ne visais atvejais, kai teismas neįtraukia į procesą visų teisinį suinteresuotumą turinčių asmenų, bet tik tais, kai tai susiję su įstatyme nustatytais padariniais – sprendimu turi būti nuspręsta dėl tokių asmenų teisių ar pareigų. Nusprendimas dėl asmenų teisių ir pareigų turėtų būti suprantamas kaip teisių ir pareigų asmeniui nustatymas, pripažinimas, pakeitimas, panaikinimas ar kitoks nusprendimas, kuris turi įtakos neįtraukto dalyvauti byloje asmens teisinei padėčiai. Tai, jog teismo sprendime asmuo nurodomas kaip tam tikro santykio subjektas, nekeičiant jo padėties, nesukuriant šiuo konstatavimu jam teisių ir pareigų, negali būti pripažįstama absoliučiu pagrindu naikinti teismo sprendimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. birželio 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-312/2012; kt.).

5330. Iš skundžiamo sprendimo teismui akivaizdu, kad pirmosios instancijos teismas nesprendė dėl asmenų, neįtrauktų į šią civilinę bylą, teisių ir pareigų. Pati apeliantė neįvardija konkretaus asmens ar asmenų, dėl kurių teisių ir pareigų teismas sprendime būtų nusprendęs. Skundžiamu teismo sprendimu nebuvo nuspręsta dėl UAB „Prioritetas“ ir UAB „Pramoninės konstrukcijos“ valdymo organų atsakomybės, todėl CPK 329 straipsnio 2 dalies 2 punkte įtvirtinto absoliutaus teismo sprendimo negaliojimo pagrindo nėra. Remdamasis tuo, kas išdėstyta, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismo sprendime absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų nenustatyta (CPK 329 straipsnio 2 dalies 2 punktas). Dėl kitų apeliacinio skundo argumentų

5431. Kiti apeliacinio skundo argumentai neturi esminės teisinės reikšmės klausimo dėl skundžiamo pirmosios instancijos teismo sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo išnagrinėjimui, bylos galutiniam rezultatui, todėl teisėjų kolegija dėl jų nepasisako.

5532. Europos Žmogaus Teisių Teismo praktikoje nurodyta, kad Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 6 straipsnio 1 dalis įpareigoja nacionalinius teismus išsamiai ištirti šalių pateiktus paaiškinimus, argumentus ir įrodymus be išankstinio vertinimo, tuo aspektu, ar jie svarbūs sprendimo priėmimui. Sprendimo motyvavimas yra būtinas, norint parodyti, kad bylos šalys buvo išklausytos ir teisingumas įvykdytas atidžiai (Hirvisaari v. Finland, no. 4968/99, judgement of 27 September 2001, par. 30). Teismo pareiga pagrįsti priimtą spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (Van de Hurk v. Netherlands judgement of 19 April 1994, Series A n. 288, p. 20, par. 61). Tokios pat pozicijos laikomasi ir Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. spalio 14 d. nutartis civilinėje Nr. 3K-3-296/2009; 2010 m. kovo 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-107/2010, 2011 m. vasario 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-52/2011). Atmesdamas apeliacinį skundą, apeliacinės instancijos teismas gali tiesiog pritarti žemesnės instancijos teismo priimto sprendimo motyvams (Helle v. Finland, judgment of 19 December 1997, Reports1997-VIII, p. 2930, par. 59-60). Dėl šios priežasties teisėjų kolegija, išnagrinėjusi ieškovės apeliacinį skundą, pažymi, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai vertino reikšmingas ginčo teisingam išnagrinėjimui bylos aplinkybes ir atmesdamas ieškinį priėmė teisėtą bei pagrįstą sprendimą.

5633. Atsižvelgdamas į tai, kas išdėstyta, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas priimdamas skundžiamą teismo sprendimą tinkamai taikė materialines ir procesinės teisės normas, todėl teismo sprendimo naikinti ar keisti apeliacinio skundo argumentais nėra pagrindo. Apeliacinis skundas netenkinamas, teismo sprendimas paliekamas nepakeistas (CPK 326 str. 1 d. 1 p.). Dėl bylinėjimosi išlaidų apeliacinėje instancijoje

5734. Atsakovė pateikė prašymą priteisti iš ieškovės 605 Eur išlaidas, patirtas už advokato pagalbą rengiant atsiliepimą į apeliacinį skundą. Prie prašymo pridėjo šias išlaidas patvirtinančius dokumentus. Prašomų priteisti išlaidų dydis neviršija Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 patvirtintų Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio nuostatų (toliau – Rekomendacijos) 8.11 punkte (įsakymo 2015 m. kovo 19 d. redakcija) nurodyto dydžio, todėl 605 Eur bylinėjimosi išlaidų priteistinos atsakovei iš ieškovės (CPK 98 straipsnis).

58Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

Nutarė

59Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2017 m. gruodžio 18 d. sprendimą palikti nepakeistą.

60Priteisti iš ieškovės UAB „Komeksimas“ (į. k. 141908613) atsakovei UAB „Transmėjos NT“ (į. k. 302238537) 605,00 Eur (šešis šimtus penkis eurus) bylinėjimosi išlaidų apeliacinėje instancijoje.

Proceso dalyviai
Ryšiai
1. Šiaulių apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija,... 2. teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovės... 3. Teisėjų kolegija... 4. I. Ginčo esmė... 5. 1. Ieškovė UAB Komeksimas“ ieškiniu kreipėsi į teismą prašydama... 6. 2. Atsakovė UAB „Transmėjos NT“ su ieškiniu nesutiko ir prašė jį... 7. 3. Priešieškiniu atsakovė prašė pripažinti, jog atsakovei UAB... 8. 4. Trečiasis asmuo UAB „Swedbank lizingas“ ieškinį prašė atmesti, o... 9. 5. Trečiasis asmuo, nepareiškiantis savarankiškų reikalavimų ieškovės... 10. 6. Trečiasis asmuo, nepareiškiantis savarankiškų reikalavimų ieškovės... 11. II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė... 12. 7. Šiaulių apylinkės teismas Šiaulių rūmai 2017 m. gruodžio 18 d.... 13. 8. Teismas akcentavo, kad ieškovė pareiškė vindikacinį ieškinį.... 14. 9. Teismas įvertino tai, kad objektyviai negalima minimų ginčo daiktų... 15. 10. Įvertinęs atsakovės priešieškinio reikalavimų pobūdį, teismas... 16. III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į apeliacinį skundą argumentai... 17. 11. Apeliaciniu skundu ieškovė UAB „Komeksimas“ prašo panaikinti... 18. 11.1. Apelianto teigimu, teismas neatskleidė bylos esmės ir iš esmės... 19. 11.2. Teismas nepagrįstai taikė CK 4.95 str. nuostatas, atsakovė niekada... 20. 11.3. Byloje pateikti šių daiktų sumontavimą įrodantys dokumentai, o... 21. 11.4. Teismas nepasisakė dėl įrodymų, kuriais ieškovė grindė ieškinį,... 22. 11.5. Teismas nepagrįstai konstatavo aplinkybę, jog atsakovė 2015-08-26... 23. 11.6. Teismas sprendime pasisakė dėl valdymo organų atsakomybės, tačiau... 24. 12. Atsiliepimu į apeliacinį skundą atsakovė UAB „Transmėjos NT“... 25. 12.1. Teismas apeliantės skundžiamame sprendime nesprendė dėl asmenų,... 26. 12.2. Nustačius, kad asmuo nėra daikto savininkas, nėra ir teisinio pagrindo... 27. 12.3. Lizingo gavėja UAB „Prioritetas“ būtų galėjusi įgyti savininko... 28. 12.4. Visos pasatuose esančios inžinerinės sistemos, šildymo įranga,... 29. 13. Atsiliepimu į apeliacinį skundą trečiasis asmuo, nepareiškiantis... 30. 13.1. Apeliantė prašydama bylą galutinai išspręsti apeliacinės... 31. 13.2. Priešingai, nei teigiama apeliaciniame skunde, pirmosios instancijos... 32. 13.3. Ginčo įranga privalo būti laikoma nekilnojamojo turto neatskiriama... 33. 13.4. Atsakovė laikosi pozicijos, kad apeliantė elgiasi nesąžiningai,... 34. Teisėjų kolegija... 35. IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir... 36. 14. Apeliacinėje byloje sprendžiama dėl CK 4.95 straipsnio, įtvirtinančio... 37. Dėl CK 4.95 straipsnyje įtvirtintos savininko teisės išreikalauti savo... 38. 15. CK 4.95 straipsnyje nustatyta, kad vindikacija – tai nevaldančio savo... 39. 16. Reikšdamas vindikacinį reikalavimą, ieškovas privalo įrodyti šias... 40. 17. Pirmosios instancijos teismas padarė išvadą, kad vindikacinio ieškinio... 41. 18. Apeliacinis skundas grindžiamas argumentu, kad pirmosios instancijos... 42. 19. Apeliantė tvirtina, kad pagal 2011-08-01 ir 2011-09-09 Ne varžytynėse... 43. 20. Apeliantė nurodo, kad patalpos, kuriose buvo sumontuotas ginčo turtas,... 44. 21. Visų pirma, BUAB „Pramoninės konstrukcijos“ bankroto administratorius... 45. 22. Vykdydamas Lizingo sutartį, trečiasis asmuo „Swedbank lizingas“, UAB... 46. 23. Teisėjų kolegija nesutinka su apeliacinio skundo argumentu, kad ginčo... 47. 24. Apeliaciniame skunde apeliantė remiasi Vilniaus apygardos teismo... 48. 25. Remdamasi tuo, kas išdėstyta, teisėjų kolegija konstatuoja, kad... 49. 26. Apelianto teigimu, teismas neatskleidė bylos esmės ir iš esmės spendimo... 50. 27. Remdamasis kasacinio teismo praktika dėl vindikacijos instituto taikymo... 51. 28. Teisėjų kolegija atmeta apeliacinio skundo argumentą, kad teismas... 52. 29. Teismų praktikoje išaiškinta, kad absoliutus teismo sprendimo... 53. 30. Iš skundžiamo sprendimo teismui akivaizdu, kad pirmosios instancijos... 54. 31. Kiti apeliacinio skundo argumentai neturi esminės teisinės reikšmės... 55. 32. Europos Žmogaus Teisių Teismo praktikoje nurodyta, kad Žmogaus teisių... 56. 33. Atsižvelgdamas į tai, kas išdėstyta, apeliacinės instancijos teismas... 57. 34. Atsakovė pateikė prašymą priteisti iš ieškovės 605 Eur išlaidas,... 58. Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso... 59. Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2017 m. gruodžio 18 d. sprendimą... 60. Priteisti iš ieškovės UAB „Komeksimas“ (į. k. 141908613) atsakovei UAB...