Byla 3K-3-44/2009
Dėl daikto išreikalavimo iš neteisėto valdymo

1Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Janinos Stripeikienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Algio Norkūno ir Antano Simniškio,

2rašytinio proceso tvarka teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal A. B. kasacinį skundą dėl Panevėžio apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. spalio 13 d. sprendimo peržiūrėjimo civilinėje byloje pagal ieškovo J. K. ieškinį atsakovui A. B. dėl daikto išreikalavimo iš neteisėto valdymo.

3Teisėjų kolegija

Nustatė

4

  1. Ginčo esmė

5Byloje kilo ginčas dėl 15 kub. m uosinių lentų, kurių vertė 7000 Lt, išreikalavimo iš svetimo neteisėto valdymo. 2002 m. ieškovas ginčo lentas pasidėjo vaikystės draugui A. B. (atsakovo tėvui) priklausiusioje sodyboje, esančioje (duomenys neskelbtini), nes savo kieme neturėjo pakankamai vietos. A. B. nurodė vietą, esančią netoli jo namo, lentoms pasidėti, kur jos buvo sukrautos, apdengtos ir pažymėtos nudažant kai kurių lentų galus. 2005 m. lapkričio 24 d. A. B. mirė, jo sodybą paveldėjo sūnus – atsakovas A. B., kuriam nebuvo žinoma, kad paveldėtoje sodyboje ieškovas yra pasidėjęs lentas. 2006 m. rugpjūčio 20 d. nuvykęs į atsakovo paveldėtą sodybą, ieškovas pastebėjo, kad jam priklausančios lentos yra išvežtos. Atsakovas ginčo lentas išvežė į kitą vietą, pas L., atsisakė jas grąžinti ieškovui, tvirtindamas, kad lentos priklausė jo tėvui (A. B.) ir buvo atsakovo paveldėtos.

6Ieškovas prašė teismo įpareigoti atsakovą grąžinti 15 kub. m uosinių lentų, o jeigu jų natūra grąžinti neįmanoma, priteisti iš atsakovo 7000 Lt. Pirmą kartą nagrinėjant bylą, pirmosios instancijos teismas ieškinį tenkino, apeliacinės instancijos teismas paliko sprendimą nepakeistą, o kasacinės instancijos teismas, konstatavęs, kad nebuvo atskleista bylos esmė, panaikino žemesniųjų teismų sprendimą bei nutartį ir perdavė bylą iš naujo nagrinėti pirmosios instancijos teismui.

  1. Pirmosios ir apeliacinės instancijų teismų sprendimų esmė

7Panevėžio miesto apylinkės teismas 2008 m. gegužės 27 d. sprendimu ieškovo ieškinį atmetė ir paskirstė bylinėjimosi išlaidas. Teismas konstatavo, kad tarp ieškovo ir atsakovo tėvo susiklostė panaudos sutartiniai teisiniai santykiai, nes šalys žodžiu susitarė dėl pasinaudojimo dalimi atsakovo tėvo žemės sklypo ieškovo lentoms laikyti. Teismas nustatė, kad, mirus atsakovo tėvui A. B., atsakovas paveldėjo visą mirusiojo turtą, taip pat atsakovui perėjo teisės ir pareigos, kylančios iš panaudos sutarties. Teismas sprendė, kad ieškovas elgėsi neapdairiai ir nerūpestingai, nes nepareiškė reikalavimo grąžinti ginčo lentas per CK 5.63 straipsnio 1 dalyje nustatytą terminą bei neinformavo atsakovo apie jam priklausančių ginčo lentų buvimą atsakovo paveldėtoje sodyboje. Įvertinęs bylos duomenis ir surinktus įrodymus, teismas nusprendė netenkinti ieškovo reikalavimo išreikalauti ginčo lentas iš svetimo neteisėto valdymo CK 4.95 straipsnio pagrindu, nes tarp šalių susiklostė prievoliniai teisiniai santykiai, todėl ieškovo pažeistos teisės gali būti ginamos tokiais prievoliniais teisiniai būdais kaip reikalavimas grąžinti be pagrindo įgytą turtą (CK 6.237 straipsnis). Kadangi ieškovas tokio reikalavimo nereiškė, tai teismas formuluoti ieškinio dalyką ir pagrindą už ieškovą neturi teisės.

8Panevėžio apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija 2008 m. spalio 13 d. sprendimu Panevėžio miesto apylinkės teismo 2008 m. gegužės 27 d. sprendimą panaikino ir priėmė naują sprendimą – ieškinį tenkinti ir įpareigoti atsakovą grąžinti ieškovui 7000 Lt vertės ginčo lentas. Teismas taip pat, kaip ir pirmosios instancijos teismas, pripažino, kad tarp ieškovo ir atsakovo tėvo buvo susiklostę žemės sklypo dalies panaudos teisiniai santykiai, tačiau šalių sudaryta panaudos sutartis turi ir neatlygintinės lentų pasaugos sutarties elementų (CK 6.830 straipsnio 2 dalis), nes ieškovui ginčo lentas laikyti atsakovo tėvo sodyboje buvo saugiau. Teismas sprendė, kad, mirus atsakovo tėvui A. B., atsakovui perėjo teisės ir pareigos, kylančios ne tik iš panaudos sutarties, bet ir iš neatlygintinos pasaugos teisinių santykių. Teismas, remdamasis liudytojų parodymais, konstatavo, kad ginčo lentų savininkas yra ieškovas, kuris nuosavybės teisę į jas turėjo tiek reikalavimo pareiškimo momentu, tiek iki turtą neteisėtai užvaldant atsakovui. Kadangi ieškovas liko teisėtas lentų savininkas, tai atsakovas, išveždamas ginčo lentas į kitą vietą (pas L. į (duomenys neskelbtini)), neteisėtai jas užvaldė ir privalo grąžinti jas ieškovui. Dėl to teismas darė išvadą, kad ieškovas CK 4.95 straipsnio pagrindu turėjo teisę reikalauti atsakovo grąžinti ginčo lentas.

  1. Kasacinio skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai.

9Atsakovas kasaciniu skundu prašo panaikinti Panevėžio apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. spalio 13 d. sprendimą ir palikti galioti Panevėžio miesto apylinkės teismo 2008 m. gegužės 27 d. sprendimą. Kasacinis skundas grindžiamas šiais motyvais:

101. Dėl CPK 362 straipsnio 2 dalies taikymo. Apeliacinės instancijos teismas pažeidė CPK 362 straipsnio 2 dalies nuostatą, nes nesivadovavo šioje byloje priimtoje Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2007 m. lapkričio 13 d. nutartyje (bylos Nr. 3K-3-489/2007) išdėstytais teisės taikymo išaiškinimais, todėl pakartotinai netinkamai kvalifikavo ginčo teisinį santykį pagal CK 4.95 straipsnį, ir neatskleidė bylos esmės. Pirmiau nurodytoje nutartyje Lietuvos Aukščiausiasis Teismas konstatavo, kad ieškovo teisės, jeigu jos yra pažeistos, gali būti ginamos prievolinės teisės normomis, tačiau ieškovas ieškinio reikalavimų nepakeitė. Be to, apeliacinės instancijos teismas, šalių santykį kvalifikavęs ne tik kaip panaudos, bet ir kaip pasaugos, nepagrįstai taikė CK 4.95 straipsnio nuostatas.

112. Dėl vindikacijos. Apeliacinės instancijos teismas, aiškindamas vindikacijos galimumą šioje byloje, nukrypo nuo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuotos teisės taikymo ir aiškinimo praktikos šiuo klausimu. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2003 m. gegužės 7 d. nutartyje, priimtoje civilinėje byloje A. T. v. Kauno m. savivaldybė ir kt., bylos Nr. 3K-3-569/2003, ir 2008 m. kovo 19 d. nutartyje, priimtoje civilinėje byloje Klaipėdos m. apylinkės vyriausiasis prokuroras v. Vakarų Lietuvos žvejų ir žuvies perdirbėjų asociacija ir kt., bylos Nr. 3K-3-40/2008, suformuluotos vindikacinio ieškinio tenkinimo sąlygos: 1) ieškovo ir atsakovo nesiejo ir nesieja prievoliniai santykiai, susiję su reikalaujamu grąžinti turtu; 2) ieškinys pareiškiamas asmeniui, neteisėtai valdančiam turtą; 3) ieškovas turėjo nuosavybės teisę į turtą reikalavimo pareiškimo momentu ir iki turto neteisėto užvaldymo. Nagrinėjamoje byloje teismai konstatavo, kad tarp ginčo šalių susiklostė prievoliniai (panaudos ir pasaugos) teisiniai santykiai; kad ginčo lentos yra ne pas atsakovą, o pas L., tačiau vis tiek nepagrįstai patenkino ieškovo vindikacinį ieškinį.

123. Dėl įrodymų vertinimo. Apeliacinės instancijos teismas visiškai nevertino atsakovo pateikto oficialiojo rašytinio įrodymo – Panevėžio regiono aplinkos apsaugos departamento Panevėžio rajono agentūros 2008 m. vasario 17 d. rašto Nr. R3-2270 – patvirtinančio, kad ieškovas negalėjo įgyti nuosavybės teise ginčo lentų iš ieškovo nurodyto šaltinio. Be to, nustatydamas faktą, kad ieškovas yra ginčo lentų savininkas, apeliacinės instancijos teismas šiurkščiai pažeidė įrodymų vertinimo taisykles ir nukrypo nuo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamos teismų praktikos dėl įrodymų vertinimo ir įrodinėjimo.

13Atsiliepimu į kasacinį skundą ieškovas prašo atsakovo kasacinį skundą atmesti, o Panevėžio apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų 2008 m. spalio 13 d. sprendimą palikti nepakeistą. Atsiliepime nurodyti tokie nesutikimo su kasaciniu skundu argumentai:

  1. Tarp ieškovo ir atsakovo tėvo susiklostė žemės sklypo dalies panaudos teisiniai santykiai, tačiau jokių sutartinių santykių dėl ginčo lentų saugojimo nesusiklostė, todėl jos nebuvo perduotos atsakovo tėvui valdyti. Teismai pagrįstai konstatavo, kad ieškovas visuomet buvo teisėtas ginčo lentų savininkas, todėl atsakovas, užvaldęs šį turtą, kaip paveldėtą, yra neteisėtas ginčo lentų valdytojas. Atsižvelgdamas į tai, apeliacinės instancijos teismas pagrįstai tenkino ieškovo vindikacinį reikalavimą, nepažeisdamas CK 4.95 straipsnio nuostatų ir nenukrypdamas nuo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuotos teismų praktikos.
  2. CK 5.63 straipsnio 1 dalyje nustatytas terminas dėl pretenzijų palikimą priėmusiam įpėdiniui pareiškimo netaikytinas, nes ieškovo ir atsakovo tėvo nesiejo jokie prievoliniai santykiai dėl ginčo lentų.

14Teisėjų kolegija

konstatuoja:

  1. Kasacinio teismo argumentai ir išaiškinimai

15Dėl vindikacijos

16Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamoje teismų praktikoje ne kartą pabrėžta, kad vindikacinis ieškinys yra daiktinis savininko teisių gynimo būdas, t. y. jis reiškiamas asmeniui, su kuriuo savininko nesiejo ir nesieja prievoliniai santykiai, susiję su reikalaujamu grąžinti turtu. Šis reikalavimas pareiškiamas asmeniui, neteisėtai valdančiam svetimą turtą, t. y. tam asmeniui, pas kurį šis turtas yra. Sprendžiant vindikacinius reikalavimus vadovaujamasi prezumpcija, kad asmuo, valdantis turtą, yra teisėtas valdytojas, o ieškovas privalo paneigti šią prezumpciją, įrodydamas savo nuosavybės teisę, t. y. ieškovas privalo įrodyti, kad turi nuosavybės teisę į turtą reikalavimo pareiškimo momentu, bei kad tokią teisę turėjo iki turtą neteisėtai užvaldant asmeniui, iš kurio reikalaujama grąžinti turtą. Be to, savininkas privalo įrodyti įstatyme nustatytas sąlygas, kuriomis jis prarado daiktą, bei paneigti įstatyme įtvirtintą įgijėjo sąžiningumo prezumpciją, tada jis gali atgauti savo daiktą natūra (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus išplėstinės teisėjų kolegijos 2007 m. birželio 18 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Lietuvos Respublikos generalinio prokuroro pavaduotojas v. Lietuvos švietimo darbuotojų profesinė sąjunga ir kt., bylos Nr. 3K-7-229/2007; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008m. kovo 19 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Klaipėdos miesto apylinkės vyriausiojo prokuroras v. Vakarų Lietuvos žvejų ir žuvies perdirbėjų konfederacija ir kt., bylos Nr. 3K-3-40/2008; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2003 m. gegužės 7 d. nutartis, priimta civilinėje byloje A. T. v. Kauno miesto savivaldybė ir kt., byla Nr. 3K-3-569/2003; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2002 m. birželio 11 d. nutartis, priimta civilinėje byloje AB ,,Žaliakalnio turgavietė” v. A. G. IĮ “Ančiukas” ir kt., bylos Nr. 3K-3-551/2002).

17Taigi, reiškiant vindikacinį reikalavimą, ieškovas privalo įrodyti šias faktinį ieškinio pagrindą sudarančias aplinkybes: 1) ieškovas turėjo ir turi nuosavybės (valdymo) teisę į daiktą ieškinio pareiškimo momentu ir iki daiktą neteisėtai užvaldant atsakovui, iš kurio reikalaujama grąžinti daiktą; 2) savininkas daikto valdymo teisę prarado be savo valios; 3) daiktą valdo atsakovas; 4) daiktą atsakovas valdo neteisėtai; 6) daiktas yra natūra; 7) bylos šalių nesiejo ir nesieja prievoliniai santykiai. Nagrinėjamoje byloje ieškovas nurodė, kad yra kilnojamojo daikto (lentų) savininkas; lentas sandėliavo atsakovo tėvo namų valdoje, bet atsakovo tėvas pasaugos prievolės nebuvo prisiėmęs, todėl teigė, jog turi teisę vindikuoti šį turtą iš paveldėtojo – atsakovo – kaip nepagrįstai maniusio, kad lentos yra palikimo dalis.

18Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija 2007 m. lapkričio 13 d. nutartimi (bylos Nr. 3K-3-489/2007) šią bylą grąžino pakartotinai nagrinėti dėl to, kad žemesniųjų instancijų teismai, nagrinėdami vindikacinį ieškinį, nenustatė faktinių bylos aplinkybių, ginčo šalių teisių į vindikuojamą daiktą bei šalių tarpusavio santykio, t. y. ar bylos šalių nesiejo prievoliniai santykiai. Pirmosios instancijos teismas po pakartotinio nagrinėjimo šalių santykius kvalifikavo prievoliniais panaudos santykiais, o ieškovo vindikacinį reikalavimą pripažino nepagrįstu. Apeliacinės instancijos teismas santykius kvalifikavo kaip panaudos bei pasaugos sutartinius santykius, o atsakovo veiksmus – kaip neteisėtą jo paveldėtų teisių panaudojimą, užvaldant pagal prievolinius santykius patikėtą turtą ir jį išvežant, tačiau ginčo kilnojamąjį turtą vindikavo iš atsakovo.

19Kolegija konstatuoja, kad apeliacinės instancijos teismas, neatsižvelgdamas į Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2007 m. lapkričio 13 d. nutartyje išdėstytus išaiškinimus, netinkamai taikė vindikaciją, kaip savininko teisių gynimo būdą, reglamentuojančias teisės normas (CK 4.95 straipsnis) ir pažeidė CPK 362 straipsnio 2 dalies nuostatą. Lietuvos civilinė teisė ir Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojama teismų praktika nenumato daiktinių ir prievolinių gynimo būdų konkurencijos: jeigu asmuo įgijo teisę į svetimą daiktą prievolinių santykių pagrindu, o šiems santykiams pasibaigus, daikto savininkui negrąžina, tai pastarasis ginasi prievolių teisės pagrindu reikšdamas ieškinį dėl restitucijos, dėl nepagrįsto praturtėjimo ar dėl nuostolių atlyginimo; jeigu daikto savininko prievoliniai santykiai su asmeniu, pas kurį yra daiktas, nesieja, tai reiškiamas vindikacinis ieškinys (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2006 m. spalio 16 d. nutartis, priimta civilinėje byloje UAB „Rovė“ v. UAB „Serneta“, UAB „Acumen“, bylos Nr. 3K-3-521/2006; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2001 m. balandžio 11 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Marijampolės vyriausiasis prokuroras v. A. B. ir kt., bylos Nr. 3K-3-439/2001). Teisėjų kolegija konstatuoja, kad apeliacinės instancijos teismas nepagrįstai patenkino vindikacinį ieškinį, nes nustatė, kad tarp ginčo šalių susiklostė prievoliniai panaudos ir pasaugos santykiai.

20Proceso dispozityviškumo principas (CPK 13 straipsnis) užtikrina šalių lygiateisiškumą procese, taip pat teisę pasirinkti teisių gynimo būdus ir įrodyti, kad pažeistai teisei apginti pasirinktas gynimo būdas teismo gali būti pritaikytas. CPK 135 straipsnio 1 dalies 4 punkte nustatytas reikalavimas ieškovui suformuluoti ieškinio dalyką (ieškinio reikalavimus) reiškia, kad ieškovas turi aiškiai suformuluoti savo prašymą nurodydamas, kokiu būdu prašoma apginti pažeistą teisę. Nagrinėjamoje byloje ieškovas patikslintu ieškiniu prašė teismo taikyti CK 4.95 straipsnyje įtvirtintą civilinių teisių gynimo būdą (vindikaciją) ir nurodė tokio reikalavimo faktinį pagrindą.

21Nagrinėjamoje byloje teismų nustatyta, kad lentos yra pas pilietį L. kitame kaime nei gyvena ieškovas ir buvo sandėliuojamos. Tačiau asmeniui, pas kurį natūra yra lentos, ieškovas nereiškė vindikacinio reikalavimo. Atsižvelgdamas į tai, kad byloje buvo nustatyta, jog nėra vindikaciniam ieškiniui būtino faktinio pagrindo (šalis siejo prievoliniai panaudos santykiai; daiktas natūra yra ne pas atsakovą), pirmosios instancijos teismas sudarė galimybę ieškovui tikslinti ieškinio reikalavimus (2008 m. sausio 15 d. nutartis, 2008 m. kovo 28 d. nutartis), tačiau ieškovas šia teise nesinaudojo – ieškinio reikalavimų nekeitė ir toliau reikalavo ginti jo, kaip savininko, teises CK 4.95 straipsnio pagrindu. Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį į tai, kad nors ieškovas patikslintame ieškinyje nurodė, jog, nesant galimybės ginčo lentų grąžinti natūra, prašo priteisti piniginę kompensaciją, tačiau nenurodė, iš kokio faktinio pagrindo kildina tokį reikalavimą, ir nepagrindė jo įrodymais. Pažymėtina, kad nors teisės taikymas pagal konstatuotas faktines aplinkybes yra teismo prerogatyva, tačiau, ieškovui nenurodžius reikalavimo faktinio pagrindo, teismas neturi galimybės spręsti dėl neaiškaus reikalavimo pagrįstumo.

22Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į tai, kad apeliacinės instancijos teismas, bylos šalių santykius kvalifikavęs prievoliniais, ieškovo pažeistai teisei apginti nepagrįstai taikė vindikaciją, kaip daiktinį civilinių teisių gynimo būdą, sprendžia, jog apeliacinės instancijos teismo sprendimas naikintinas, o pirmosios instancijos teismo sprendimas, kuriuo vindikacinis ieškinys atmestas, paliktinas galioti (CPK 359 straipsnio 1 dalies 3 punktas).

23Dėl įrodymų vertinimo

24Kasaciniame skunde nurodoma, kad, nustatydamas faktą, jog ieškovas yra ginčo lentų savininkas, apeliacinės instancijos teismas pažeidė įrodymų vertinimo taisykles, nes nevertino atsakovo pateikto oficialiojo rašytinio įrodymo, patvirtinančio, kad ieškovas negalėjo įgyti nuosavybės teise ginčo lentų iš ieškovo nurodyto šaltinio (Panevėžio regiono aplinkos apsaugos departamento Panevėžio rajono agentūros 2008 m. vasario 17 d. rašto Nr. R3-2270) ir nepatikrino pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumo šioje dalyje (CPK 320 straipsnio 1 dalis).

25Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį į tai, kad kasatoriaus nurodytas oficialusis rašytinis įrodymas pirmosios instancijos teismo nebuvo prijungtas prie bylos (b. l. 157) kaip nesusijęs su byla (CPK 180, 181 straipsniai). Kadangi teismas tiria ir vertina tik įrodymus, esančius byloje, (CPK 185 straipsnio 1 dalis), tai kolegija neturi pagrindo konstatuoti, kad kasacinio skundo argumentas dėl apeliacinės instancijos teismo įrodymų vertinimo taisyklių pažeidimo yra pagrįstas.

26Dėl bylinėjimosi išlaidų

27Pagal CPK 93 ir 98 straipsnių nuostatas šaliai, kurios naudai priimamas sprendimas, teismas priteisia bylinėjimosi išlaidas, įskaitant išlaidas advokato pagalbai apmokėti, iš antrosios šalies, jeigu prašymas dėl jų priteisimo ir išlaidų dydį patvirtinantys įrodymai pateikti iki bylos išnagrinėjimo pabaigos. Pagal CPK 93 straipsnio 4 dalį, jeigu kasacinis teismas priima naują teismo sprendimą, jis atitinkamai pakeičia bylinėjimosi išlaidų paskirstymą.

28Atsakovo pateikti dokumentai patvirtina, kad atsakovas patyrė tokių bylinėjimosi išlaidų: 210 Lt – žyminio mokesčio už apeliacinio skundo pareiškimą ir 700 Lt – už advokato pagalbą apeliacinės instancijos teisme, 420 Lt – žyminio mokesčio už kasacinius skundus.

29Kadangi atsakovo kasacinis skundas patenkintas, tai atsakovui iš ieškovo priteisiamas už kasacinį skundą sumokėtas žyminis mokestis – 210 Lt (CPK 93 straipsnio 1, 3 dalys). Atsižvelgiant į tai, kad, patenkinus atsakovo kasacinį skundą, apeliacinės instancijos teismo sprendimas naikinamas, bylinėjimosi išlaidos perskirstomos taip: atsakovui iš ieškovo priteistina 420 Lt žyminio mokesčio už apeliacinio ir kasacinio skundų pareiškimą; valstybei iš ieškovo priteistina 27 Lt pašto išlaidų. Iš viso kasatoriui iš ieškovo priteistina 1330 Lt bylinėjimosi išlaidų. Remiantis CPK 98 straipsnio 2 dalimi ir teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 patvirtintų Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio 8.14 punktu, atsakovui iš ieškovo priteistinos 700 Lt išlaidų advokato pagalbai apeliacinės instancijos teisme apmokėti.

30Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi CPK 359 straipsnio 1 dalies 3 punktu, 362 straipsnio 1 dalimi,

Nutarė

31Panaikinti Panevėžio apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. spalio 13 d. sprendimą ir palikti galioti Panevėžio miesto apylinkės teismo 2008 m. gegužės 27 d. sprendimą.

32Priteisti A. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini), iš ieškovo J. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini), 1330 (vienas tūkstantis trys šimtai trisdešimt) Lt bylinėjimosi išlaidų (advokato pagalbai ir žyminiam mokesčiui apmokėti).

33Priteisti iš ieškovo J. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini), 27 (dvidešimt septyni) Lt pašto išlaidų valstybei.

34Ši Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis yra galutinė, neskundžiama ir įsiteisėja nuo priėmimo dienos.

Ryšiai
1. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija,... 2. rašytinio proceso tvarka teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal... 3. Teisėjų kolegija... 4.
  1. Ginčo esmė
...
5. Byloje kilo ginčas dėl 15 kub. m uosinių lentų, kurių vertė 7000 Lt,... 6. Ieškovas prašė teismo įpareigoti atsakovą grąžinti 15 kub. m uosinių... 7. Panevėžio miesto apylinkės teismas 2008 m. gegužės 27 d. sprendimu... 8. Panevėžio apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija 2008... 9. Atsakovas kasaciniu skundu prašo panaikinti Panevėžio apygardos teismo... 10. 1. Dėl CPK 362 straipsnio 2 dalies taikymo. Apeliacinės instancijos teismas... 11. 2. Dėl vindikacijos. Apeliacinės instancijos teismas, aiškindamas... 12. 3. Dėl įrodymų vertinimo. Apeliacinės instancijos teismas visiškai... 13. Atsiliepimu į kasacinį skundą ieškovas prašo atsakovo kasacinį skundą... 14. Teisėjų kolegija... 15. Dėl vindikacijos ... 16. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamoje teismų praktikoje ne kartą... 17. Taigi, reiškiant vindikacinį reikalavimą, ieškovas privalo įrodyti šias... 18. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija... 19. Kolegija konstatuoja, kad apeliacinės instancijos teismas, neatsižvelgdamas... 20. Proceso dispozityviškumo principas (CPK 13 straipsnis) užtikrina šalių... 21. Nagrinėjamoje byloje teismų nustatyta, kad lentos yra pas pilietį L. kitame... 22. Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į tai, kad apeliacinės instancijos... 23. Dėl įrodymų vertinimo... 24. Kasaciniame skunde nurodoma, kad, nustatydamas faktą, jog ieškovas yra ginčo... 25. Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį į tai, kad kasatoriaus nurodytas... 26. Dėl bylinėjimosi išlaidų... 27. Pagal CPK 93 ir 98 straipsnių nuostatas šaliai, kurios naudai priimamas... 28. Atsakovo pateikti dokumentai patvirtina, kad atsakovas patyrė tokių... 29. Kadangi atsakovo kasacinis skundas patenkintas, tai atsakovui iš ieškovo... 30. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija,... 31. Panaikinti Panevėžio apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų... 32. Priteisti A. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini), iš ieškovo J. K.,... 33. Priteisti iš ieškovo J. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini), 27... 34. Ši Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis yra galutinė, neskundžiama ir...