Byla A-438-75-13
Dėl sprendimo panaikinimo, įpareigojimo atlikti veiksmus

1Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Stasio Gagio, Romano Klišausko (pranešėjas) ir Ričardo Piličiausko (kolegijos pirmininkas),

2sekretoriaujant Lilijai Andrijauskaitei,

3dalyvaujant pareiškėjo atstovei Anželai Mirošnikovai,

4atsakovo atstovui Igoriui Janavičiui,

5viešame teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo pareiškėjo uždarosios akcinės bendrovės “Alsunga” apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2012 m. gegužės 28 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo uždarosios akcinės bendrovės „Alsunga“ skundą atsakovui Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Finansų ministerijos, trečiajam suinteresuotam asmeniui Vilniaus apskrities valstybinei mokesčių inspekcijai dėl sprendimo panaikinimo, įpareigojimo atlikti veiksmus.

6I.

7Pareiškėjas – UAB „Alsunga“ (toliau – ir pareiškėjas) su skundu kreipėsi į teismą, prašydamas panaikinti Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Finansų ministerijos (toliau – ir VMI) 2011 m. gruodžio 2 d. sprendimą Nr. 69-276 ir įpareigoti atsakovą atnaujinti procesą mokestinio ginčo byloje dėl Vilniaus apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos (toliau – ir Inspekcija) 2009 m. balandžio 9 d. sprendimo Nr. (21.26)-256-157 peržiūrėjimo.

8Pareiškėjo skundas buvo grindžiamas tokiais argumentais:

91. Inspekcija 2009 m. balandžio 9 d. sprendimu Nr. (21.26)-256-157 patvirtino 2009 m. vasario 11 d. patikrinimo aktą Nr. (21.26)-06-77-8, kuriuo UAB „Alsunga“ įpareigota sumokėti į biudžetą 13189,90 Lt pridėtinės vertės mokesčio (toliau – ir PVM) delspinigių bei 4056,51 Lt pelno mokesčio delspinigių, taip pat UAB „Alsunga“ skirtos 3778 Lt PVM bei 2346 Lt pelno mokesčio baudos. Patikrinimo aktu UAB „Alsunga“ taip pat buvo priskaičiuota papildoma 37776 Lt PVM suma bei 23456 Lt pelno mokesčio suma. Šiuos mokesčius UAB „Alsunga“ sumokėjo geruoju pagal pateiktas patikslintas deklaracijas.

102. UAB „Alsunga“, nesutikdama su Inspekcijos patikrinimo aktu ir sprendimu dalyje, kuria bendrovei papildomai priskaičiuoti pelno ir PVM delspinigiai ir baudos, apskundė juos įstatymų nustatyta tvarka VMI, Mokestinių ginčų komisijai ir teismui.

113. Pareiškėjas paaiškino, kad Inspekcijos 2009 m. balandžio 9 d. sprendimo Nr. (21.26)-256-157 dėl 2009 m. vasario 11 d. patikrinimo akto Nr. (21.26)-06-77-8 patvirtinimo dalies, kuria priskaičiuotos papildomos pelno ir PVM sumos, neskundė, pasitikėdamas vietinio mokesčio administratoriaus paaiškinimais apie UAB „Teranta“ tariamą vykdomos veiklos neteisėtumą remiantis tuo metu mokestinio patikrinimo ribose surinktais įrodymais, taip pat pagrįstai manydamas, kad sumokėjus mokesčius valstybei už tariamai nesąžiningą kontrahentą, bus atleistas nuo sankcijų.

124. VMI 2009 m. gegužės 29 d. sprendimu Nr. 69-136 patvirtino Inspekcijos sprendimą. Mokestinių ginčų komisija 2009 m. rugpjūčio 27 d. sprendimu Nr. S-238(7-196/2009) paliko VMI sprendimą nepakeistą.

135. Vilniaus apygardos administracinis teismas 2010 m. vasario 17 d. sprendimu nutraukė bylą dėl UAB „Alsunga“ skundo reikalavimo panaikinti Inspekcijos 2009 m. balandžio 9 d. sprendimą Nr. (21.26)-256-157 toje dalyje, kuri nesusijusi su UAB „Alsunga“ paskaičiuotais pelno bei PVM delspinigiais, bei su šiais mokesčiais paskirtomis baudomis, nes ši Inspekcijos sprendimo dalis nebuvo ginčijama ikiteismine tvarka. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas (toliau – ir LVAT) 2011 m. kovo 21 d. nutartimi paliko šį sprendimą nepakeistą.

146. Pareiškėjas paaiškino, kad mokestinio patikrinimo metu Inspekcija nesurado ir neapklausė UAB „Teranta“ vadovo A. L., UAB „Teranta“ buhalterinės apskaitos dokumentų Inspekcijai jis nepateikė, todėl Inspekcija savo išvadas grindė vien iš trečiųjų šaltinių surinkta informacija. Be to, mokestinio tyrimo medžiaga dėl UAB „Teranta“ veiklos buvo perduota Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnybos Vilniaus apskrities skyriui (toliau – ir FNTT Vilniaus apskrities skyrius), kad šis ištirtų UAB „Teranta“ neteisėtos veiklos faktus ir patrauktų kaltininkus baudžiamojon atsakomybėn.

157. Pagal Inspekcijos 2009 m. balandžio 9 d. sprendimą Nr. (21.26)-256-157 yra laikoma, kad UAB „Alsunga“ neteisėtai įtraukė į apskaitą rangovo UAB ,,Teranta“ jai už tariamai neatliktus statybos darbus išrašytas penkias PVM sąskaitas-faktūras, tokiu būdu nepagrįstai sumažino į biudžetą mokėtinas PVM ir pelno mokesčio sumas. Minėto Inspekcijos sprendimo pagrindu UAB „Alsunga“ buvo įpareigota papildomai sumokėti į valstybės biudžetą šias pinigų sumas: 37776 Lt PVM, 13189,90 Lt PVM delspinigių, 23456 Lt pelno mokesčio, 4056,51 Lt pelno mokesčio delspinigių, viso 78478,41 Lt.

168. Dėl UAB „Teranta“ neteisėtos veiklos 2008 m. (t. y. dar iki UAB „Alsunga“ mokestinio patikrinimo pradžios) FNTT Vilniaus apskrities skyrius pradėjo ikiteisminį tyrimą. 2008 m. liepos 14 d. UAB „Alsunga“ direktorei A. Z. ir vadybininkui O. Z. buvo pateikti įtarimai dėl dokumentų klastojimo, sukčiavimo ir apgaulingos apskaitos tvarkymo. Analogiški nusikalstamos veikos epizodai buvo inkriminuojami ir UAB „Alsunga“ kontrahento UAB „Teranta“ vadovui A. L..

179. Pareiškėjas nurodė, kad Inspekcija pradėjo UAB „Alsunga“ mokestinį patikrinimą 2008 m. lapkričio 11 d. FNTT Vilniaus apskrities skyriaus pavedimu ir šio patikrinimo metu surinkta medžiaga bei nustatytos aplinkybės yra neatsiejami nuo ikiteisminio tyrimo metu surinktų įrodymų visumos, jie turi būti vertinami sistemiškai, ikiteisminio tyrimo institucijos ir Inspekcijos išvados dėl tų pačių ištirtų įvykių negali prieštarauti viena kitai, o kilus tokiems prieštaravimams jie turi būti pašalinti. Ikiteisminio tyrimo metu FNTT Vilniaus apskrities skyrius pagal savo kompetenciją atliko įvairius procesinius veiksmus ir surinko pakankamai įrodymų, kuriais remiantis padarė išvadą, kad tiek UAB „Alsunga“ darbuotojų A. Z. ir O. Z., tiek UAB „Teranta“ vadovo A. L. veiksmuose išrašant ir įtraukiant į apskaitą UAB „Teranta“ PVM sąskaitas-faktūras nėra nusikaltimo sudėties. Pareiškėjas paaiškina, kad UAB „Teranta“ ir UAB „Alsunga“ tarpusavyje atliktos ūkinės operacijos ir jų įforminimas PVM sąskaitomis - faktūromis bei kasos pajamų orderiais ikiteisminio tyrimo institucijos, prokuratūros ir teismo nebuvo įvertintos kaip neteisėti veiksmai, dėl ko jie nebuvo inkriminuoti UAB „Teranta“ vadovui A. L..

1810. Pareiškėjo teigimu, vertinant aukščiau išdėstytas FNTT Vilniaus apskrities skyriaus, Generalinės prokuratūros ir Vilniaus m. 4 apylinkės teismo išvadas dėl tarp UAB „Alsunga“ ir UAB „Teranta“ vykusių ūkinių operacijų realumo laikytina, kad rangovo UAB „Teranta“ užsakovui UAB „Alsunga“ už atliktus darbus išrašytose PVM sąskaitose-faktūrose nurodyta informacija yra tikra. Todėl šie dokumentai buvo pagrįstai įtraukti į UAB „Alsunga“ apskaitą kaip juridinę galią turintys dokumentai, leidžiantis įtraukti į apskaitą juose nurodytą PVM sumą.

1911. Pareiškėjas nurodė, kad Inspekcijos UAB „Alsunga“ nustatytas mokesčių įstatymų pažeidimas pripažintinas neegzistavusiu, kadangi ikiteisminio tyrimo metų surinktų įrodymų visuma patvirtina tai, kad tokio fakto nebuvo, o šio fakto pagrindu priimtas sprendimas, nustatantis UAB „Alsunga“ papildomas mokestines prievoles, turi būti peržiūrėtas iš esmės ir panaikintas, UAB „Alsunga“ partikrinimo akto pagrindu papildomai priskaičiuotos ir geranoriškai į biudžetą sumokėtos PVM ir pelno mokesčio sumos turi būti grąžintos pareiškėjui.

2012. Pareiškėjo teigimu, esamoje situacijoje VMI privalėjo atsižvelgti į Vilniaus m. 4 apylinkės teismo išnagrinėtos baudžiamosios bylos Nr. 1-25-486/2011 rezultatus bei į šioje byloje surinktų įrodymų visumą, ir atnaujinti procesą mokestinio ginčo byloje pagal Mokesčių administravimo įstatymo 160 straipsnio 2 dalies 1 punktą. Pareiškėjo nuomone, VMI nepagrįstai atsisakė atnaujinti procesą mokestinio ginčo byloje pagal Mokesčių administravimo įstatymo 160 straipsnio 2 dalies 7 ir 9 punktus.

2113. Ikiteisminio tyrimo metu surinktų įrodymų visuma patvirtina tai, kad UAB „Teranta“ realiai atliko statybos darbus užsakovui UAB „Alsunga“ ir pastaroji atsiskaitė su rangovu už atliktus darbus, t. y. faktiškai patyrė sąnaudas.

2214. Pareiškėjo nuomone, nustatant UAB „Alsunga“ prievolę papildomai sumokėti į biudžetą 23456 Lt pelno mokesčio remiantis vien tuo, kad UAB „Teranta“ tariamai vertėsi neteisėta veikla ir nemokėjo mokesčių į valstybės biudžetą, Inspekcija padarė esminį materialinės teisės normų pažeidimą, taikant teisės normas, reglamentuojančias mokestinės bazės nustatymą, ir tai turėjo įtakos priimant neteisėtą sprendimą.

2315. Pareiškėjas paaiškino, jog tas faktas, kad, Inspekcijos manymu, UAB „Teranta“ nevykdė realios ūkinės veiklos ir galimai nemokėjo mokesčių į biudžetą, galėjo turėti įtakos tik sprendžiant klausimą dėl UAB „Alsunga“ atliktos PVM atskaitos pagrįstumo ir dėl prievolės UAB „Alsunga“ sumokėti į biudžetą papildomą PVM sumą nustatymo. Tačiau UAB „Alsunga“ kontrahento UAB „Teranta“ galimo veiklos neteisėtumo fakto pagrindu UAB „Alsunga“ negalėjo būti priskaičiuota papildoma pelno mokesčio suma, nes UAB „Alsunga“ atsiskaitė su UAB „Teranta“ už atliktus statybos darbus, t. y. realiai patyrė sąnaudas, kas buvo nustatyta ikiteisminio tyrimo metu.

2416. Pareiškėjas rėmėsi LVAT 2004 m. spalio 27 d. plenarinės sesijos administracinėje byloje Nr. A1-355/2004 išaiškinimu.

2517. Pareiškėjas nurodė, jog PVM sumokėjimas ir mokesčio mokėtojo sąžiningumas apmokestinimui juridinių asmenų pelno mokesčiu nėra teisiškai reikšmingi, todėl pripažįstant juridinio asmens sąnaudas pagrįstomis pakanka nustatyti, kad pareiškėjas realiai patyrė išlaidas, mažinančias jo apmokestinamąjį pelną ir tai patvirtina juridinę galią turintys dokumentai (šiuo atveju UAB „Teranta“ kasos pajamų orderiai, kurie ikiteisminio tyrimo metu pripažinti tikrais buhalteriniai dokumentais).

2618. Pareiškėjo manymu, procesas šioje mokestinio ginčo byloje turi būti atnaujintas ir dėl to, kad yra būtina užtikrinti vienodą mokestinių ginčų nagrinėjimo praktiką. Šiuo atveju esminę reikšmę turi būtent LVAT 2004 m. spalio 27 d. plenarinės sesijos (administracinė byla Nr. A1-355/2004) nutartis, kadangi ji apibendrino ne tik daugybę administracinių bylų, susijusių su ginčais dėl PVM atskaitos, bet ir Europos Teisingumo Teismo šiuo klausimu suformuota praktiką.

2720. Pareiškėjas teigė, kad dėl to paties dalyko, kaip ir Inspekcijos atliktas mokestinis patikrinimas (t. y. dėl UAB „Teranta“ pareiškėjui išrašytų PVM sąskaitų-faktūrų ir kasos pajamų orderių tikrumo), atlikto ikiteisminio tyrimo ir teisminio nagrinėjimo metu nebuvo nustatytas ir įrodytas nė vienas iš aukščiau nurodytų PVM atskaitai privalomo kriterijaus nebuvimas. Remiantis Konstitucijos 31 straipsnyje suformuluota nekaltumo prezumpcija yra laikoma, kad UAB „Teranta“ ir UAB „Alsunga“ tarpusavyje atliktos ūkinės operacijos neprieštarauja įstatymams, jos yra realios, todėl jas apskaitantys buhalterinės apskaitos dokumentai pripažintini juridinę galią turinčiais dokumentais, remiantis kuriais UAB „Alsunga“ įgijo tiek teisę į UAB „Teranta“ sumokėto PVM atskaitą, tiek teisę į UAB „Teranta“ už atliktus statybos darbus sumokėtų piniginių lėšų įtraukimą į sąnaudas, mažinančias apmokestinamąjį pelną.

2821. Pareiškėjas paaiškino, kad remiantis fiskalinio neutralumo principu, teisiškai reikšmingas yra būtent pardavėjo veiklos teisėtumas ar neteisėtumas mokestine prasme. Šioje mokestinio ginčo byloje UAB „Alsunga“ kaip mokesčio mokėtojo sąžiningumas įtraukiant į apskaitą UAB „Teranta“ išrašytas PVM sąskaitas-faktūras, aplamai nebuvo įrodinėjamas, tuo buvo pažeista Inspekcijos pareiga tinkamai apibrėžti įrodinėjimo dalyką, ištirti bei įrodyti aplinkybių visumą mokestinėje byloje, laikantis LVAT suformuotos praktikos.

29Atsakovas – VMI atsiliepime į pareiškėjo skundą prašė skundą atmesti kaip nepagrįstą, pateikė tokius argumentus:

301. Atsakovas paaiškino, jog iš bylos medžiagos matyti, kad Inspekcija 2009 m. vasario 11 d. patikrinimo aktu Nr. (21.26)-06-77-8 pareiškėjui apskaičiavo 37776 Lt PVM, 13189,90 Lt PVM delspinigių, 23456 Lt pelno mokesčio bei 4056,51 Lt pelno mokesčio delspinigių ir 7 Lt sumažino atskaitymus nuo pajamų pagal Kelių priežiūros ir plėtros programos finansavimo įstatymą. Inspekcija 2009 m. balandžio 9 d. sprendimu Nr. (21.26)-256-157 minėtąjį patikrinimo aktą patvirtino ir skyrė 3778 Lt PVM bei 2346 Lt pelno mokesčio baudas ir netenkino pareiškėjo prašymo atleisti nuo priskaičiuotų 13189,90 Lt PVM ir 4056,51 Lt pelno mokesčio delspinigių. VMI 2009 m. gegužės 29 d. sprendimu Nr. 69-136 patvirtino skundžiamą Inspekcijos sprendimo dalį ir netenkino prašymo atleisti nuo baudų ir delspinigių. Pareiškėjo prašymo atleisti nuo baudų ir delspinigių nepatenkino nei Mokestinių ginčų komisija, nei teismai. Inspekcijos 2009 m. balandžio 9 d. sprendimo Nr. (21.26)-256-157 nurodymas pareiškėjui į biudžetą sumokėti 37776 Lt PVM ir 23456 Lt pelno mokesčio apskųstas nebuvo ir yra įsiteisėjęs. Pareiškėjas pateikė VMI 2011 m. lapkričio 8 d. prašymą atnaujinti mokestinio ginčo procesą dėl Inspekcijos 2009 m. balandžio 9 d. sprendimo Nr. (21.26)-256-157.

312. Atsakovas nurodė, jog esant proceso atnaujinimo pagrindui pagal Mokesčių administravimo įstatymo 160 straipsnio 2 dalies 1 punktą turi būti nustatytos aplinkybės, kad naujai paaiškėjo esminės aplinkybės, kurios nebuvo ir negalėjo būti žinomos mokesčių mokėtojui mokestinio ginčo nagrinėjimo metu.

323. Atsakovas rėmėsi LVAT 2009 m. lapkričio 9 d. nutartimi administracinėje byloje Nr. A-556-1265-09.

335. Atsakovas paaiškino, kad prašyme „Dėl proceso atnaujinimo mokestinio ginčo byloje“ pareiškėjas motyvuoja Generalinės prokuratūros priimtu 2010 m. kovo 24 d. nutarimu, kuriuo nutrauktas ikiteisminis tyrimas A. Z. ir O. Z. atžvilgiu, tačiau šiame dokumente nėra fiksuota aplinkybių, reikšmingų išnagrinėto mokestinio ginčo prasme. Tai yra, minimame nutarime nepasisakoma apie kitokias faktines aplinkybes, nei Inspekcijai priimant 2009 m. balandžio 9 d. sprendimą Nr. (21.26)-256-157 „Dėl patikrinimo akto tvirtinimo“. Tiek mokestinio ginčo metu, tiek minėtame 2010 m. kovo 24 d. prokuratūros nutarime nustatytos tos pačios teisinę reikšmę turinčios faktinės aplinkybės – realiai tarp PVM sąskaitose-faktūrose nurodytų ūkio subjektų neįvykusios ūkinės operacijos (aplinkybė, kuri buvo žinoma tiek pareiškėjui, tiek Inspekcijai), nulėmusios Inspekcijos akte apskaičiuotas PVM, pelno mokesčio bei su šiais mokesčiais susijusias sumas. Kaip matyti iš kartu su prašymu pateikto Generalinės prokuratūros 2010 m. kovo 24 d. nutarimo nutraukti ikiteisminį tyrimą baudžiamojoje byloje Nr. 06-1-11012-08, ikiteisminis tyrimas A. Z. ir O. Z. atžvilgiu buvo nutrauktas Baudžiamojo proceso kodekso 212 straipsnio 2 punkte numatytu pagrindu, t. y. dėl to, kad ikiteisminio tyrimo metu nebuvo surinkta pakankamai duomenų, pagrindžiančių įtariamųjų A. Z. ir O. Z. kaltę padarius nusikaltimus, numatytus Baudžiamojo kodekso 300 straipsnio 1 dalyje, 222 straipsnio 1 dalyje, 182 straipsnio 1 dalyje. Ikiteisminio tyrimo nutraukimas nesurinkus pakankamai duomenų, pagrindžiančių įtariamųjų kaltę dėl nusikalstamų veikų padarymo, nepaneigia pareiškėjo atsakomybės mokestinės teisės srityje. Kaip matyti iš paties nutarimo turinio, anksčiau konstatuoti pažeidimai, kurių pagrindu ir buvo priskaičiuotos mokėtinos mokesčių ir sankcijų sumos, nėra paneigti – ūkinės operacijos įvyko ne tarp PVM sąskaitose-faktūrose nurodytų ūkio subjektų. Aplinkybės, kad UAB „Teranta“ vardu įformintose PVM sąskaitose-faktūrose ūkinės operacijos įvyko tarp šiose PVM sąskaitose-faktūrose nurodytų subjektų – UAB „Teranta“ ir pareiškėjo, nevertintos ir nepatvirtintos pareiškėjo pateiktuose papildomuose dokumentuose. 2010 m. vasario 1 d. akistatos protokole ir 2010 m. vasario 4 d. įtariamojo papildomos apklausos protokole esantys A. L. parodymai, susiję su statybos darbų atlikimu, yra neinformatyvūs, nepatvirtinti jokiais kitais įrodymais, be to, susiję tik su laikotarpiu nuo 2005 m. gegužės 12 d., nors pareiškėjo apskaitoje fiksuoti sandoriai įforminti nuo 2005 m. sausio 21 d. Taip pat pažymėtina, jog pareiga mokėti mokesčius bei su jais susiję klausimai yra reguliuojami mokesčių teisės aktais, todėl baudžiamosios ar administracinės atsakomybės klausimus reguliuojantys įstatymai, sprendžiant dėl mokesčių mokėtojui (šiuo atveju – pareiškėjui) kylančių mokestinių prievolių, netaikytini. Atsakovas remiasi LVAT formuojama praktika (2008 m. vasario 19 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A438-59/2008).

345. Atsakovo vertinimu, esant proceso atnaujinimo pagrindams pagal Mokesčių administravimo įstatymo 160 straipsnio 2 dalies 7 ir 9 punktus turi būti pateikti akivaizdūs įrodymai, kad buvo padarytas esminis materialinių teisės normų pažeidimas jas taikant, galėjęs turėti įtakos priimti neteisėtą sprendimą (7 punktas), taip pat turi būti nustatytos aplinkybės, jog priimant sprendimą buvo nukrypta nuo suformuotos mokestinių ginčų nagrinėjimo praktikos (9 punktas).

356. Atsakovas nurodė, kad, nors pareiškėjas savo prašymą atnaujinti procesą grindžia būtinumu užtikrinti vienodą praktiką, tačiau savo prašyme nenurodo jokių motyvų, dėl kurių būtų galima konstatuoti, kad Inspekcija, patikrinimo metu konstatavusi padarytą pažeidimą ir akte apskaičiavusi papildomai mokėtinas PVM, pelno mokesčio bei su šiais mokesčiais susijusias sumas, taikė netinkamą materialinės teisės normą ar nukrypo nuo suformuotos mokestinių ginčų nagrinėjimo praktikos. Atsakovo vertinimu, pareiškėjas taip pat nenurodė jokių LVAT nutarčių (sprendimų), kuriose, esant analogiškoms faktinėms ginčo aplinkybėms, būtų priimtas kitoks procesinis sprendimas.

367. Atsakovo teigimu, pareiškėjo atstovės 2011 m. gruodžio 6 d. prašymas bei kartu su juo pateikti papildomi rašytiniai įrodymai vertintini kaip naujas prašymas dėl proceso atnaujinimo mokestinio ginčo byloje.

378. Atsakovas pabrėžė, jog prašyme „Dėl papildomo rašytinio įrodymo prijungimo prie 2011 m. lapkričio 8 d. UAB „Alsunga“ prašymo dėl proceso atnaujinimo mokestinio ginčo byloje“ pareiškėjas atkreipia dėmesį į Vilniaus m. 4 apylinkės teismo priimtą 2011 m. lapkričio 8 d. nuosprendį baudžiamojoje byloje Nr. 1-25-486/2011. Tačiau, kaip akcentavo atsakovas, pažymėtina, jog šiame dokumente nėra fiksuota aplinkybių, reikšmingų išnagrinėto mokestinio ginčo prasme. Tai yra, minimame nuosprendyje nepasisakoma apie kitokias faktines aplinkybes, nei Inspekcijai priimant 2009 m. balandžio 9 d. sprendimą Nr. (21.26)-256-157 „Dėl patikrinimo akto tvirtinimo“. Tiek mokestinio ginčo metu, tiek minėtame nuosprendyje konstatuotos tos pačios teisinę reikšmę turinčios faktinės aplinkybės – nenustatyta jokių leistinų, patikimų ir pakankamų įrodymų, jog bendrovės vardu 2005 m. sausio 1 d. – 2005 m. lapkričio 30 d. laikotarpiu išrašytose PVM sąskaitose-faktūrose nurodytos ūkinės operacijos, t. y. statybos-remonto darbai, iš tikrųjų įvyko ir kad šiose PVM sąskaitose-faktūrose nurodytų ūkinių operacijų turinys atitinka tikrovę. Tai yra, minėtos aplinkybės buvo žinomos tiek pareiškėjui, tiek Inspekcijai ir būtent jos nulėmė Inspekcijos akte apskaičiuotas PVM, pelno mokesčio bei su šiais mokesčiais susijusias sumas. Kaip matyti iš pateikto Vilniaus miesto 4 apylinkės teismo 2011 m. lapkričio 8 d. nuosprendžio, pareiškėjo patikrinimo metu konstatuoti pažeidimai, kurių pagrindu ir buvo priskaičiuotos mokėtinos mokesčių ir sankcijų sumos, nėra paneigti – ūkinės operacijos įvyko ne tarp PVM sąskaitose-faktūrose nurodytų ūkio subjektų, o aplinkybės, kad UAB „Teranta“ vardu įformintose PVM sąskaitose-faktūrose ūkinės operacijos įvyko tarp šiose PVM sąskaitose-faktūrose nurodytų subjektų – UAB „Teranta“ ir pareiškėjo, minėtame nuosprendyje nebuvo vertinamos ir nepatvirtintos. Nors pareiškėjas savo prašymą atnaujinti procesą grindžia būtinumu užtikrinti vienodą praktiką, tačiau savo prašyme nenurodo jokių motyvų, dėl kurių būtų galima konstatuoti, kad Inspekcija, patikrinimo metu konstatavusi padarytą pažeidimą ir akte apskaičiavusi papildomai mokėtinas PVM, pelno mokesčio bei su šiais mokesčiais susijusias sumas, taikė netinkamą materialinės teisės normą ar nukrypo nuo suformuotos mokestinių ginčų nagrinėjimo praktikos. Anot atsakovo, pareiškėjas taip pat nenurodė jokių LVAT nutarčių (sprendimų), kuriose, esant analogiškoms faktinėms ginčo aplinkybėms, būtų priimtas kitoks procesinis sprendimas.

38Trečiasis suinteresuotas asmuo – Inspekcija atsiliepime į pareiškėjo skundą prašė skundą atmesti kaip nepagrįstą remiantis VMI atsiliepime išdėstytais motyvais.

39II.

40Vilniaus apygardos administracinis teismas 2012 m. gegužės 28 d. sprendimu pareiškėjo – UAB „Alsunga“ – skundą atmetė kaip nepagrįstą.

41Teismas konstatavo, jog nagrinėjamoje administracinėje byloje pareiškėjas – UAB „Alsunga“ su skundu kreipėsi į teismą, prašydamas panaikinti Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Finansų ministerijos 2011 m. gruodžio 2 d. sprendimą Nr. 69-276 ir įpareigoti atsakovą atnaujinti procesą mokestinio ginčo byloje dėl Vilniaus apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos 2009 m. balandžio 9 d. sprendimo Nr. (21.26)-256-157 peržiūrėjimo. Teismo vertinimu, šiame kontekste paminėtina, kad Vilniaus apskrities valstybinė mokesčių inspekcija 2009 m. balandžio 9 d. priėmė sprendimą Nr. (21.26)-256-157 (t. 1, b. l. 24-27), kuriuo patvirtino Inspekcijos 2009 m. vasario 11 d. patikrinimo aktą Nr. (21.26)-06-77-8 (t. 1, b. l. 28-47), kuriuo UAB „Alsunga“ įpareigota sumokėti į biudžetą papildomą 37776 Lt PVM sumą bei 23456 Lt pelno mokesčio sumą, taip pat 13189,90 Lt pridėtinės vertės mokesčio delspinigių bei 4056,51 Lt pelno mokesčio delspinigių, taip pat UAB „Alsunga“ skirtos 3778 Lt PVM bei 2346 Lt pelno mokesčio baudos.

42Teismas pabrėžė, jog pareiškėjas – UAB „Alsunga“ niekada nekėlė mokestinio ginčo dėl 37776 Lt PVM sumos bei 23456 Lt pelno mokesčio sumos, jis ginčijosi tik dėl 13189,90 Lt pridėtinės vertės mokesčio delspinigių bei 4056,51 Lt pelno mokesčio delspinigių, taip pat 3778 Lt PVM bei 2346 Lt pelno mokesčio baudos. VMI būtent minėtą ginčą dėl 13189,90 Lt pridėtinės vertės mokesčio delspinigių bei 4056,51 Lt pelno mokesčio delspinigių, taip pat 3778 Lt PVM bei 2346 Lt pelno mokesčio baudos 2009 m. gegužės 29 d. sprendimu Nr. 69-136 išsprendė, patvirtindama Inspekcijos 2009 m. balandžio 9 d. sprendimą Nr. (21.26)-256-157 toje dalyje, kuria UAB „Alsunga“ nurodyta į biudžetą sumokėti 13189,90 Lt pridėtinės vertės mokesčio delspinigių bei 4056,51 Lt pelno mokesčio delspinigių, taip pat 3778 Lt PVM bei 2346 Lt pelno mokesčio baudos. Mokestinių ginčų komisija prie Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2009 m. rugpjūčio 27 d. sprendimu Nr. S-238 patvirtino VMI 2009 m. gegužės 29 d. sprendimą Nr. 69-136. Vilniaus apygardos administracinis teismas 2010 m. vasario 17 d. sprendimu sprendė tik dėl delspinigių ir baudų bei pareiškėjo skundą atmetė, o Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2011 m. kovo 21 d. nutartimi paliko Vilniaus apygardos administracinio teismo 2010 m. vasario 17 d. sprendimą nepakeistą.

43Teismas akcentavo, jog nepaisant to, kad UAB „Alsunga“ niekada nekėlė mokestinio ginčo dėl 37776 Lt PVM sumos bei 23456 Lt pelno mokesčio sumos (taigi ir dėl mokestinio pažeidimo esmės), o ji ginčijosi tik dėl 13189,90 Lt pridėtinės vertės mokesčio delspinigių bei 4056,51 Lt pelno mokesčio delspinigių, taip pat 3778 Lt PVM bei 2346 Lt pelno mokesčio baudos, ji su 2011 m. lapkričio 8 d. prašymu kreipėsi į VMI, kad būtų atnaujintas procesas mokestinio ginčo byloje. VMI 2011 m. gruodžio 2 d. sprendimu Nr. 69-276 atsisakė atnaujinti mokestinio ginčo procesą dėl Inspekcijos 2009 m. balandžio 9 d. sprendimo Nr. (21.26)-256-157, nes nenustatė naujų esminių aplinkybių, kurios nebuvo ir negalėjo būti žinomos mokesčių mokėtojui mokestinio ginčo nagrinėjimo metu (Lietuvos Respublikos mokesčių administravimo įstatymo 160 straipsnio 2 dalies 1 punktas), nenustatė akivaizdžių įrodymų, kad padarytas esminis materialinių teisės normų pažeidimas (Mokesčių administravimo įstatymo 160 straipsnio 2 dalies 7 punktas), neįžvelgė nukrypimo nuo vienodos mokestinio ginčo nagrinėjimo praktikos (Mokesčių administravimo įstatymo 160 straipsnio 2 dalies 9 punktas).

44Teismas nurodė ir tai, jog Mokesčių administravimo įstatymo 160 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad mokestinio ginčo bylos, kurioje vietos mokesčių administratoriaus, centrinio mokesčių administratoriaus ar Mokestinių ginčų komisijos sprendimas nustatytu terminu nebuvo apskųstas, procesas gali būti atnaujintas šiame straipsnyje nustatytais pagrindais ir tvarka. Šio įstatymo 2 dalyje, be kita ko, nustatyta, kad procesas gali būti atnaujinamas, kai naujai paaiškėja esminės aplinkybės, kurios nebuvo ir negalėjo būti žinomos mokesčių mokėtojui mokestinio ginčo nagrinėjimo metu (1 punktas), pateikiami akivaizdūs įrodymai, kad padarytas esminis materialinės teisės normų pažeidimas jas taikant, galėjęs turėti įtakos priimti neteisėtą sprendimą (7 punktas), būtina užtikrinti vienodą mokestinių ginčų nagrinėjimo praktiką (9 punktas).

45Dėl esminių aplinkybių, kurios nebuvo ir negalėjo būti žinomos mokesčių mokėtojui mokestinio ginčo nagrinėjimo metu, paaiškėjimo teismas akcentavo, jog pareiškėjas teigia, kad, Vilniaus miesto 4 apylinkės teismui 2011 m. lapkričio 8 d. priėmus apkaltinamąjį nuosprendį baudžiamojoje byloje Nr. 1-25-486/2011 (baudžiamoji byla Nr. 1-25-486/2011) (kuris yra įsiteisėjęs), paaiškėjo naujos esminės aplinkybės, susijusios su UAB „Alsunga“ bei UAB „Teranta“ tarpusavio sandoriais, konkrečiai dėl PVM sąskaitų-faktūrų vertinimo (2005 m. sausio 31 d. PVM sąskaita-faktūra serija GCA Nr. 3773031, 2005 m. vasario 28 d. PVM sąskaita-faktūra serija GCA Nr. 3773032, 2005 m. kovo 31 d. PVM sąskaita-faktūra serija GCA Nr. 3773030, 2005 m. liepos 5 d. PVM sąskaita-faktūra serija GCA Nr. 3773028, 2005 m. liepos 31 d. PVM sąskaita-faktūra serija GCA Nr. 3773037), kurių mokesčių mokėtojas nežinojo ir negalėjo žinoti.

46Teismas konstatavo, kad Vilniaus miesto 4 apylinkės teismas 2011 m. lapkričio 8 d. apkaltinamajame nuosprendyje baudžiamojoje byloje Nr. 1-25-486/2011 (baudžiamoji byla Nr. 1-25-486/2011) sprendė A. L. (A. L.), UAB „Teranta“ direktoriaus, baudžiamosios atsakomybės klausimus, todėl toje baudžiamojoje byloje nustatytos aplinkybės buvo vertinamos ir kvalifikuojamos baudžiamosios teisės, o ne mokesčių teisės prasme. Teismas pabrėžė, kad baudžiamojoje byloje UAB „Alsunga“ bei UAB „Teranta“ tarpusavio santykiai mokestinės teisės prasme nebuvo vertinti, net nebuvo siekiama nustatyti ir nebuvo nustatyta UAB „Alsunga“ bei UAB „Teranta“ tarpusavio santykių mokestinės teisės prasme, todėl pareiškėjo teiginys, esą, toje baudžiamojoje byloje paaiškėjo naujos esminės aplinkybės, kurios nebuvo ir negalėjo būti žinomos mokesčių mokėtojui mokestinio ginčo nagrinėjimo metu, neatitinka tikrovės. Teismo vertinimu, dėl analogiškų argumentų Lietuvos Respublikos generalinės prokuratūros 2010 m. kovo 24 d. nutarimas nutraukti ikiteisminį tyrimą dalyje asmenų atžvilgiu, kuriuo nutrauktas tyrimas UAB „Alsunga“ direktorės A. Z. ir UAB „Alsunga“ vadybininko O. Z. atžvilgiu, neįrodo naujų aplinkybių, reikšmingų mokestinio ginčo nagrinėjimui. Šiame kontekste pirmosios instancijos teismas akcentavo, jog Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2008 m. vasario 19 d. nutartyje administracinėje byloje Nr. A438-59/2008 buvo nurodęs, kad asmenų veikos, įvertintos baudžiamosios teisės prasme, mokesčių įstatymo taikymo prasme nėra reikšmingos.

47Teismas pabrėžė, kad pareiškėjo advokatės pateiktoje lentelėje nurodomos aplinkybės tėra advokatės vertinimai ir paaiškinimai, pagrindžiantys, ko, esą, neatliko arba ką netinkamai atliko mokesčių administratoriai, tačiau jokių įrodymų dėl paaiškėjusių esminių aplinkybių, kurios nebuvo ir negalėjo būti žinomos mokesčių mokėtojui mokestinio ginčo nagrinėjimo metu, pareiškėja nepateikė, nes jų ir nėra. Teismas pabrėžė, kad UAB „Alsunga“ direktorės A. Z. ir UAB „Alsunga“ vadybininko O. Z. paaiškinimai, esantys baudžiamojoje byloje (baudžiamoji byla Nr. 1-25-486/2011), apskritai negali būti laikomi naujomis aplinkybėmis Mokesčių administravimo įstatymo 160 straipsnio 2 dalies 1 punkto prasme, nes paaiškinimus jie, kaip pareiškėjo atstovai ir/ar darbuotojai, galėjo duoti bei davė (baudžiamoji byla Nr. 1-25-486/2011) ir mokesčių administratoriams. Paties A. L. paaiškinimai (baudžiamoji byla Nr. 1-25-486/2011), gauti akistatoje su UAB „Alsunga“ vadybininku O. Z., negali būti laikomi esminėmis aplinkybėmis Mokesčių administravimo įstatymo 160 straipsnio 2 dalies 1 punkto prasme.

48Dėl akivaizdžių įrodymų, kad padarytas esminis materialinės teisės normų pažeidimas jas taikant, galėjęs turėti įtakos priimti neteisėtą sprendimą, pateikimo bei būtinumo užtikrinti vienodą mokestinių ginčų nagrinėjimo praktiką teismas pabrėžė, kad šiame sprendime konstatavus, jog nepaaiškėjo jokių esminių aplinkybių, kurios nebuvo ir negalėjo būti žinomos mokesčių mokėtojui mokestinio ginčo nagrinėjimo metu, mokestinio ginčo proceso negalima atnaujinti ir Mokesčių administravimo įstatymo 160 straipsnio 2 dalies 7 ir 9 punktų pagrindais, t. y. kai pateikiami akivaizdūs įrodymai, kad padarytas esminis materialinės teisės normų pažeidimas jas taikant, galėjęs turėti įtakos priimti neteisėtą sprendimą ir būtina užtikrinti vienodą mokestinių ginčų nagrinėjimo praktiką. Teismo vertinimu, pareiškėjas, nenurodęs jokių esminių aplinkybių, kurios nebuvo ir negalėjo būti žinomos mokesčių mokėtojui mokestinio ginčo nagrinėjimo metu, nepateikė ir jokių akivaizdžių įrodymų, kad padarytas esminis materialinės teisės normų pažeidimas jas taikant, galėjęs turėti įtakos priimti neteisėtą sprendimą. Teismas padarė išvadą, jog pareiškėjas nepateikė pagrįstų argumentų dėl būtinumo užtikrinti vienodą mokestinių ginčų nagrinėjimo praktiką.

49Atsižvelgdamas į išdėstytus argumentus, pirmosios instancijos teismas konstatavo, kad pareiškėjo – UAB „Alsunga“ skundas atmestinas kaip nepagrįstas, o Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Finansų ministerijos 2011 m. gruodžio 2 d. sprendimo Nr. 69-276 naikinti ir įpareigoti atsakovą atnaujinti procesą mokestinio ginčo byloje dėl Vilniaus apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos 2009 m. balandžio 9 d. sprendimo Nr. (21.26)-256-157 peržiūrėjimo nėra jokio teisinio pagrindo. Pirmosios instancijos teismas pabrėžė, jog pareiškėjas prašo atlyginti bylinėjimosi išlaidas. Šiuo klausimu teismas pasisakė, jog pagal Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 44 straipsnio 1 dalį proceso šalis, kurios naudai priimtas sprendimas, turi teisę gauti iš kitos šalies savo išlaidų atlyginimą. Kadangi pareiškėjo skundas atmestas kaip nepagrįstas, todėl jo prašymas priteisti bylinėjimosi išlaidas netenkinamas.

50III.

51Apeliaciniu skundu pareiškėjas UAB „Alsunga“ prašo panaikinti pirmosios instancijos teismo sprendimą ir priimti naują sprendimą – jo skundą tenkinti. Apeliacinį skundą grindžia skunde pirmosios instancijos teismui išdėstytais motyvais bei argumentais.

52Atsiliepimu į apeliacinį skundą atsakovas prašo šį skundą atmesti kaip nepagrįstą, atsiliepimą grindžia pirmosios instancijos teismui išdėstytais motyvais bei argumentais.

53Teisėjų kolegija

konstatuoja:

54IV.

55Iš bylos medžiagos matyti, jog nagrinėjamu atveju ginčas kilo dėl VMI 2011 m. gruodžio 2 d. sprendimo Nr. 69-276 „Dėl UAB „Alsunga“ (121697824) 2011-11-08 prašymo atnaujinti procesą mokestinio ginčo byloje“, kuriuo buvo atsisakyta atnaujinti mokestinio ginčo procesą dėl Inspekcijos 2009 m. balandžio 9 d. sprendimo Nr. (21.26)-256-157, teisėtumo ir pagrįstumo. Bylos medžiaga taip pat patvirtina, jog Inspekcija 2009 m. balandžio 9 d. priėmė sprendimą Nr. (21.26)-256-157 (t. 1, b. l. 24-27), kuriuo patvirtino Inspekcijos 2009 m. vasario 11 d. patikrinimo aktą Nr. (21.26)-06-77-8 (t. 1, b. l. 28-47), kuriuo UAB „Alsunga“ įpareigota sumokėti į biudžetą papildomą 37776 Lt PVM sumą bei 23456 Lt pelno mokesčio sumą, taip pat 13189,90 Lt pridėtinės vertės mokesčio delspinigių bei 4056,51 Lt pelno mokesčio delspinigių, taip pat UAB „Alsunga“ skirtos 3778 Lt PVM bei 2346 Lt pelno mokesčio baudos. Akcentuotina, jog pareiškėjas kreipėsi į centrinį mokesčių administratorių su prašymu atnaujinti procesą būtent dėl šio vietos mokesčių administratoriaus sprendimo. Šiuo aspektu taip pat pabrėžtina, kad Inspekcijos 2009 m. balandžio 9 d. priėmė sprendimo Nr. (21.26)-256-157 nurodymai dėl papildomai apskaičiuotos 37776 Lt PVM sumą bei 23456 Lt pelno mokesčio sumos nebuvo ginčijami įstatymų nustatyta tvarka.

56Teisėjų kolegija pažymi, jog Mokesčių administravimo įstatymo (2004 m. balandžio 13 d. įstatymo Nr. IX-2112 redakcija) 160 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, kad mokestinio ginčo bylos, kurioje vietos mokesčių administratoriaus, centrinio mokesčių administratoriaus ar Mokestinių ginčų komisijos sprendimas nustatytu terminu nebuvo apskųstas, procesas gali būti atnaujintas šiame straipsnyje nustatytais pagrindais ir tvarka. To paties straipsnio 4 dalyje reglamentuojama, kad prašymas dėl proceso atnaujinimo paduodamas centriniam mokesčių administratoriui (kai jo arba vietos mokesčių administratoriaus sprendimas mokestinio ginčo byloje buvo galutinis) ar Mokestinių ginčų komisijai, kai galutinį sprendimą mokestinio ginčo byloje priėmė ši institucija. Atsižvelgiant į tai, darytina išvada, jog nagrinėjamu atveju pareiškėjas turėjo teisę pateikti centriniam mokesčių administratoriui prašymą dėl mokestinio ginčo bylos proceso atnaujinimo dalyje dėl Inspekcijos 2009 m. balandžio 9 d. sprendimu Nr. (21.26)-256-157 nurodytos sumokėti 37776 Lt PVM sumos bei 23456 Lt pelno mokesčio sumos.

57Akcentuotina, jog prašyme dėl mokestinio ginčo proceso atnaujinimo pareiškėjas teigė, kad, Vilniaus miesto 4 apylinkės teismui 2011 m. lapkričio 8 d. priėmus apkaltinamąjį nuosprendį baudžiamojoje byloje Nr. 1-25-486/2011 (baudžiamoji byla Nr. 1-25-486/2011, t. 6, b. l. 62-71) (kuris yra įsiteisėjęs), paaiškėjo naujos esminės aplinkybės, susijusios su UAB „Alsunga“ bei UAB „Teranta“ tarpusavio sandoriais, konkrečiai dėl PVM sąskaitų-faktūrų vertinimo (2005 m. sausio 31 d. PVM sąskaita-faktūra serija GCA Nr. 3773031 (t. 2, b. l. 99), 2005 m. vasario 28 d. PVM sąskaita-faktūra serija GCA Nr. 3773032 (t. 2, b. l. 98), 2005 m. kovo 31 d. PVM sąskaita-faktūra serija GCA Nr. 3773030 (t. 2, b. l. 97), 2005 m. liepos 5 d. PVM sąskaita-faktūra serija GCA Nr. 3773028 (t. 2, b. l. 88), 2005 m. liepos 31 d. PVM sąskaita-faktūra serija GCA Nr. 3773037 (t. 2, b. l. 81)), kurių mokesčių mokėtojas nežinojo ir negalėjo žinoti. Prašymą dėl mokestinio ginčo bylos proceso atnaujinimo pareiškėjas motyvavo ir Generalinės prokuratūros priimtu 2010 m. kovo 24 d. nutarimu, kuriuo nutrauktas ikiteisminis tyrimas A. Z. ir O. Z. atžvilgiu. Be to, pareiškėjo nuomone, procesas šioje mokestinio ginčo byloje turi būti atnaujintas ir dėl to, kad yra būtina užtikrinti vienodą mokestinių ginčų nagrinėjimo praktiką (pareiškėjo vertinimu, esminę reikšmę tam turi Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2004 m. spalio 27 d. plenarinės sesijos (administracinė byla Nr. A1-355/2004) nutartis, kadangi ji apibendrino ne tik daugybę administracinių bylų, susijusių su ginčais dėl PVM atskaitos, bet ir Europos Teisingumo Teismo šiuo klausimu suformuota praktiką).

58Teisėjų kolegija pabrėžia, jog administracinėje byloje Nr. A442-874/2009 Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas nurodė, kad esminėmis aplinkybėmis, kurios yra mokestinio ginčo proceso atnaujinimo pagrindas, gali būti tik tokios aplinkybės, kurios: 1) egzistavo vietiniam mokesčių administratoriui priimant sprendimą bei centriniam mokesčių administratoriui ar Mokestinių ginčų komisijai nagrinėjant mokestinį ginčą ir priimant sprendimą dėl mokestinio ginčo; 2) nebuvo ir negalėjo būti žinomos mokesčių mokėtojui vietiniam mokesčių administratoriui priimant sprendimą bei centriniam mokesčių administratoriui ar Mokestinių ginčų komisijai nagrinėjant mokestinį ginčą; 3) apie šias aplinkybes mokesčių mokėtojas sužinojo jau po to, kai buvo priimtas vietos mokesčio administratoriaus sprendimas, centrinio mokesčio administratoriaus arba Mokestinių ginčų komisijos sprendimas dėl mokestinio ginčo; 4) turi esminę reikšmę mokestinio ginčo bylai, t. y. žinant apie šias aplinkybes galėjo būti priimtas kitoks vietos mokesčio administratoriaus, centrinio mokesčių administratoriaus arba Mokestinių ginčų komisijos sprendimas (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2009 m. rugsėjo 7 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A442-874/2009, taip pat žr. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2009 m. gruodžio 30 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A575-1595/2009).

59Bylos medžiaga patvirtina, jog papildomai mokėtinos 37776 Lt PVM sumos bei 23456 Lt pelno mokesčio sumos pareiškėjui buvo apskaičiuotos inter alia dėl tos priežasties, jog pareiškėjas UAB „Teranta“ išrašytomis PVM sąskaitomis faktūromis, kuriomis įformintos neįvykusios ūkinės operacijos, pagrindė teisę į PVM atskaitą bei leidžiamus atskaitymus pagal Pelno mokesčio įstatymą (t. 2, b. l. 43–48). Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį į tai, jog iš Vilniaus miesto 4 apylinkės teismui 2011 m. lapkričio 8 d. priėmus apkaltinamojo nuosprendžio baudžiamojoje byloje Nr. 1-25-486/2011 matyti, kad šiame nuosprendyje teismas iš esmės padarė analogišką išvadą, t. y. pripažino, jog UAB „Teranta“ neatliko ir negalėjo atlikti šios įmonės išrašytose PVM sąskaitose faktūrose nurodytų darbų (t. 1, b. l. 89). Be to, iš Generalinės prokuratūros priimto 2010 m. kovo 24 d. nutarimo, kuriuo nutrauktas ikiteisminis tyrimas A. Z. ir O. Z. atžvilgiu, turinio (t. 1, b. l. 91–93) matyti, jog šiuo nutarimu Lietuvos Respublikos generalinė prokuratūra nutraukė ikiteisminį tyrimą pareiškėjo darbuotojų A. Z. ir O. Z. dėl to, kad jie pagamino vienuolika netikrų dokumentų, susijusių su sandoriais tarp pareiškėjo ir UAB „Teranta“. Akcentuotina, jog šiame nutarime nebuvo konstatuota jokių konkrečių aplinkybių pagrindžiančių ar konkretizuojančių faktą dėl sandorių tarp pareiškėjo ir UAB „Teranta“ realumo. Dėl šių priežasčių nei Vilniaus miesto 4 apylinkės teismo 2011 m. lapkričio 8 d. priimtas apkaltinamasis nuosprendis baudžiamojoje byloje Nr. 1-25-486/2011, nei Generalinės prokuratūros priimto 2010 m. kovo 24 d. nutarimas, kuriuo nutrauktas ikiteisminis tyrimas A. Z. ir O. Z. atžvilgiu, nepaneigia Inspekcija 2009 m. balandžio 9 d. priimtame sprendime Nr. (21.26)-256-157 konstatuotų faktų, kuriais grindžiamas papildomai mokėtinų PVM ir pelno mokesčio sumų apskaičiavimas. Atsižvelgiant į tai, minėti dokumentai, kuriais pareiškėjas rėmėsi teikdamas prašymą dėl proceso atnaujinimo mokestinio ginčo byloje, negali būti vertinami kaip naujai paaiškėjusios aplinkybės, kurios turi esminę reikšmę mokestinio ginčo bylai, t. y. žinant apie šias aplinkybes galėjo būti priimtas kitoks vietos mokesčio administratoriaus, centrinio mokesčių administratoriaus arba Mokestinių ginčų komisijos sprendimas. Teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, jog šių dokumentų pateikimas nesudaro pagrindo atnaujinti ginčo nagrinėjimo procesą pagal Mokesčių administravimo įstatymo 160 straipsnio 1 dalies nuostatas.

60Apeliacinės instancijos teismo nuomone, nagrinėjamu atveju mokestinio ginčo proceso nėra pagrindo atnaujinti ir Mokesčių administravimo įstatymo 160 straipsnio 2 dalies 7 ir 9 punktų pagrindais, t. y. kai pateikiami akivaizdūs įrodymai, kad padarytas esminis materialinės teisės normų pažeidimas jas taikant, galėjęs turėti įtakos priimti neteisėtą sprendimą ir būtina užtikrinti vienodą mokestinių ginčų nagrinėjimo praktiką. Nagrinėjamu atveju pareiškėjas nepateikė akivaizdžių įrodymų, kad Inspekcija, priimdama 2009 m. balandžio 9 d. sprendimą Nr. (21.26)-256-157 padarė esminį materialinės teisės normų pažeidimas ar nukrypo nuo vienodos mokestinių ginčų nagrinėjimo praktikos. Šiuo aspektu pabrėžtina tai, jog proceso atnaujinimas nėra vien tik pakartotinė bylos peržiūra, tai – išimtinė procedūra, kurios vienas iš tikslų yra kiek įmanoma didesnio objektyvumo nagrinėjant bylas pasiekimas per atitinkamų kriterijų, kurie objektyviai gali sudaryti pagrindą manyti, jog byla galėjo būti išspręsta neteisingai, nustatymą. Teisinis reglamentavimas, pagal kurį procesas tampa susijęs su daugkartinio teisės aktų nustatyta tvarka įsigaliojusio sprendimo peržiūrėjimo rizika, yra nesuderinamas su teisinio apibrėžtumo principu, todėl įstatymais šalims nesuteikiama teisė atnaujinti procesą vien siekiant pakartotinio bylos nagrinėjimo, nes kitaip susidarytų situacija, kai proceso atnaujinimas faktiškai taptų dar viena įprasta mokestinio ginčo nagrinėjimo stadija, o tai akivaizdžiai prieštarautų Mokesčių administravimo įstatyme įvirtinto proceso atnaujinimo mokestinių ginčų bylose instituto tikslams.

61Įvertinus tai, kas išdėstyta, konstatuotina, jog tenkinti pareiškėjo apeliacinio skundo jame išdėstytais argumentais nėra teisinio pagrindo, o pirmosios instancijos teismo sprendimas yra paliktinas galioti nepakeistas.

62Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 140 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

Nutarė

63Vilniaus apygardos administracinio teismo 2012 m. gegužės 28 d. sprendimą palikti nepakeistą, o pareiškėjo uždarosios akcinės bendrovės „Alsunga“ apeliacinį skundą atmesti.

64Nutartis neskundžiama.

Proceso dalyviai
Ryšiai
1. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš... 2. sekretoriaujant Lilijai Andrijauskaitei,... 3. dalyvaujant pareiškėjo atstovei Anželai Mirošnikovai,... 4. atsakovo atstovui Igoriui Janavičiui,... 5. viešame teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo pareiškėjo... 6. I.... 7. Pareiškėjas – UAB „Alsunga“ (toliau – ir pareiškėjas) su skundu... 8. Pareiškėjo skundas buvo grindžiamas tokiais argumentais:... 9. 1. Inspekcija 2009 m. balandžio 9 d. sprendimu Nr. (21.26)-256-157 patvirtino... 10. 2. UAB „Alsunga“, nesutikdama su Inspekcijos patikrinimo aktu ir sprendimu... 11. 3. Pareiškėjas paaiškino, kad Inspekcijos 2009 m. balandžio 9 d. sprendimo... 12. 4. VMI 2009 m. gegužės 29 d. sprendimu Nr. 69-136 patvirtino Inspekcijos... 13. 5. Vilniaus apygardos administracinis teismas 2010 m. vasario 17 d. sprendimu... 14. 6. Pareiškėjas paaiškino, kad mokestinio patikrinimo metu Inspekcija... 15. 7. Pagal Inspekcijos 2009 m. balandžio 9 d. sprendimą Nr. (21.26)-256-157 yra... 16. 8. Dėl UAB „Teranta“ neteisėtos veiklos 2008 m. (t. y. dar iki UAB... 17. 9. Pareiškėjas nurodė, kad Inspekcija pradėjo UAB „Alsunga“ mokestinį... 18. 10. Pareiškėjo teigimu, vertinant aukščiau išdėstytas FNTT Vilniaus... 19. 11. Pareiškėjas nurodė, kad Inspekcijos UAB „Alsunga“ nustatytas... 20. 12. Pareiškėjo teigimu, esamoje situacijoje VMI privalėjo atsižvelgti į... 21. 13. Ikiteisminio tyrimo metu surinktų įrodymų visuma patvirtina tai, kad UAB... 22. 14. Pareiškėjo nuomone, nustatant UAB „Alsunga“ prievolę papildomai... 23. 15. Pareiškėjas paaiškino, jog tas faktas, kad, Inspekcijos manymu, UAB... 24. 16. Pareiškėjas rėmėsi LVAT 2004 m. spalio 27 d. plenarinės sesijos... 25. 17. Pareiškėjas nurodė, jog PVM sumokėjimas ir mokesčio mokėtojo... 26. 18. Pareiškėjo manymu, procesas šioje mokestinio ginčo byloje turi būti... 27. 20. Pareiškėjas teigė, kad dėl to paties dalyko, kaip ir Inspekcijos... 28. 21. Pareiškėjas paaiškino, kad remiantis fiskalinio neutralumo principu,... 29. Atsakovas – VMI atsiliepime į pareiškėjo skundą prašė skundą atmesti... 30. 1. Atsakovas paaiškino, jog iš bylos medžiagos matyti, kad Inspekcija 2009... 31. 2. Atsakovas nurodė, jog esant proceso atnaujinimo pagrindui pagal Mokesčių... 32. 3. Atsakovas rėmėsi LVAT 2009 m. lapkričio 9 d. nutartimi administracinėje... 33. 5. Atsakovas paaiškino, kad prašyme „Dėl proceso atnaujinimo mokestinio... 34. 5. Atsakovo vertinimu, esant proceso atnaujinimo pagrindams pagal Mokesčių... 35. 6. Atsakovas nurodė, kad, nors pareiškėjas savo prašymą atnaujinti... 36. 7. Atsakovo teigimu, pareiškėjo atstovės 2011 m. gruodžio 6 d. prašymas... 37. 8. Atsakovas pabrėžė, jog prašyme „Dėl papildomo rašytinio įrodymo... 38. Trečiasis suinteresuotas asmuo – Inspekcija atsiliepime į pareiškėjo... 39. II.... 40. Vilniaus apygardos administracinis teismas 2012 m. gegužės 28 d. sprendimu... 41. Teismas konstatavo, jog nagrinėjamoje administracinėje byloje pareiškėjas... 42. Teismas pabrėžė, jog pareiškėjas – UAB „Alsunga“ niekada nekėlė... 43. Teismas akcentavo, jog nepaisant to, kad UAB „Alsunga“ niekada nekėlė... 44. Teismas nurodė ir tai, jog Mokesčių administravimo įstatymo 160 straipsnio... 45. Dėl esminių aplinkybių, kurios nebuvo ir negalėjo būti žinomos mokesčių... 46. Teismas konstatavo, kad Vilniaus miesto 4 apylinkės teismas 2011 m. lapkričio... 47. Teismas pabrėžė, kad pareiškėjo advokatės pateiktoje lentelėje nurodomos... 48. Dėl akivaizdžių įrodymų, kad padarytas esminis materialinės teisės... 49. Atsižvelgdamas į išdėstytus argumentus, pirmosios instancijos teismas... 50. III.... 51. Apeliaciniu skundu pareiškėjas UAB „Alsunga“ prašo panaikinti pirmosios... 52. Atsiliepimu į apeliacinį skundą atsakovas prašo šį skundą atmesti kaip... 53. Teisėjų kolegija... 54. IV.... 55. Iš bylos medžiagos matyti, jog nagrinėjamu atveju ginčas kilo dėl VMI 2011... 56. Teisėjų kolegija pažymi, jog Mokesčių administravimo įstatymo (2004 m.... 57. Akcentuotina, jog prašyme dėl mokestinio ginčo proceso atnaujinimo... 58. Teisėjų kolegija pabrėžia, jog administracinėje byloje Nr. A442-874/2009... 59. Bylos medžiaga patvirtina, jog papildomai mokėtinos 37776 Lt PVM sumos bei... 60. Apeliacinės instancijos teismo nuomone, nagrinėjamu atveju mokestinio ginčo... 61. Įvertinus tai, kas išdėstyta, konstatuotina, jog tenkinti pareiškėjo... 62. Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų... 63. Vilniaus apygardos administracinio teismo 2012 m. gegužės 28 d. sprendimą... 64. Nutartis neskundžiama....