Byla 2S-1440-115/2009

1Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko ir pranešėjo Algirdo Auruškevičiaus, teisėjų Neringos Švedienės, Tatjanos Žukauskienės, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovo Nordea Bank Finland Plc (AB), atskirąjį skundą dėl Vilniaus miesto 2 apylinkės teismo 2009 m. rugpjūčio 13 d. nutarties, kuria atsisakyta priimti ieškinį civilinėje byloje Nr. 2-13998-433/2009 pagal ieškovo Nordea Bank Finland Plc (AB), atstovaujamo Nordea Bank Finland Plc Lietuvos skyriaus, ieškinį atsakovei V. A. dėl skolos ir palūkanų priteisimo.

2Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi civilinę bylą,

Nustatė

3ieškovas kreipėsi į teismą, prašydamas priteisti iš atsakovės 2623,37 Lt skolos, 16 proc., dydžio sutartyje nustatytas metines palūkanas, skaičiuotinas nuo panaudoto ir negrąžinto kredito bei nuo nesumokėtų palūkanų sumos – 2623,37 Lt nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir bylinėjimosi išlaidas (b.l., 1-2).

4Vilniaus miesto 2 apylinkės teismas 2009 m. rugpjūčio 13 d. nutartimi (b.l.4-5) atsisakė priimti ieškovo Nordea Bank Finland Plc (AB), ieškinį atsakovei V. A. dėl skolos ir palūkanų priteisimo; grąžino ieškovo sumokėtą žyminį mokestį; išaiškino ieškovui, kad atsisakymas priimti ieškinį neužkerta kelio įstatymų nustatyta tvarka pateikti ieškinį teismui pagal teismingumą – Kauno rajono apylinkės teismui.

5Pirmosios instancijos teismas nustatė, jog ieškovas reikalavimą dėl skolos priteisimo iš atsakovės grindžia jų 2007-06-07 sudaryta vartojimo kredito sutartimi. Ieškinyje nurodyta atsakovės gyvenamoji vieta– Garliava, Kauno r., tačiau ieškovas Vilniaus m. 2 apylinkės teismui pateikė ieškinį, vadovaujantis Sutarties 17 punktu, nustatančiu, kad šalims nesusitarus, visi ginčai sprendžiami Vilniaus m. 2 apylinkės teisme. Teismas sprendė, jog tarp šalių buvo sudaryta vartojimo sutartis ir konstatavo, jog byloje iškilo būtinumas ex officio įvertinti Sutarties nuostatą dėl sutartinio teismingumo. Pažymėjo, jog nacionalinė Lietuvos vartotojų teisė turi būti aiškinama taip, kad neprieštarautų Europos Sąjungos teisei ir Europos Teisingumo Teismo formuojamai praktikai.

6Teismas vadovavosi ETT 2009 m. birželio 4 d. sprendimu byloje Nr. C-243/08 dėl 2008 m. gegužės 22 d. Budaörsi V?rosi B?rós?g (Vengrija) pagal EB 234 straipsnį pateikto prašymo priimti prejudicinį sprendimą byloje Pannon GSM Zrt. prieš Erzsébet Sustikné Gy?rfi. Atsižvelgdamas į minėtą ETT prejudicinį sprendimą, priimtą iš esmės analogiškoje civilinėje byloje, kurioje aptarti nacionalinio teismo veiksmai privalomi sprendžiant pareikšto ieškinio (pareiškimo) teismingumo klausimą bylose, kurių viena šalis yra vartotojas; į tai, kad Vilniaus m. 2 apylinkės teismui pateikta sutartis sudaryta vartotojui prisijungus prie sutarties, pirmosios instancijos teismas byloje pateiktos Sutarties 17 punktą ex officio vertintino kaip nesąžiningą sutarties sąlygą, taip kompensuojant sutartinės vartotojo ir verslininko pusiausvyros nebuvimą. ETT konstatavo nacionalinio teismo pareigą atlikti teritorinės jurisdikcijos patikrinimą, t.y. nustatyti tinkamą teismingumą bylose su vartotojais, todėl pirmosios instancijos teismas sprendė, kad vartotojui gyvenant ne Vilniaus m. 2 apylinkės teismo veiklos teritorijoje, šio ginčo sprendimas Vilniaus m. 2 apylinkės teisme prieštarautų ES teisės aktų nuostatoms, ETT formuojamai praktikai bei LR Konstitucijai.

7Ieškovas Nordea Bank Finland Plc (AB) pateikė teismui atskirąjį skundą (b.l. 7-11), kuriuo prašo panaikinti Vilniaus m. 2 apylinkės teismo 2009 m. rugpjūčio 13 d. nutartį ir išspręsti klausimais esmės - civilinę bylą Nr. 2-13998-433/2009 palikti nagrinėti Vilniaus m. 2 apylinkės teisme. Nurodo, jog CPK 32 str. l d. nustato, jog šalys gali rašytiniu tarpusavio susitarimu pakeisti teritorinį tos bylos teismingumą ir šia teise ieškovas bei atsakovas pasinaudojo, tą numatydami Kredito sutarties 17 punkte ir nepažeisdami kitų teisės aktų reikalavimų. CPK 30 str. 11 d., kurioje numatyta, kad ieškinys dėl vartojimo sutarčių taip pat gali būti reiškiamas pagal vartotojo gyvenamąją vietą. Šioje teisės normoje yra aiškiai įtvirtinta, kad ieškinys dėl vartojimo sutarčių ne turi, bet bylos šalies pasirinkimu gali būti nagrinėjamas vartotojo gyvenamosios vietos teisme. Remdamasis Kredito sutarties 17 punktu, numatančiu sutartinį teismingumą, į teismą kreipėsi bankas, tačiau tai nepaneigia atsakovo, kaip vartotojo, teisės kreiptis į teismą remiantis CPK 30 str. 11 d. numatyta teise į teismą pagal vartotojo gyvenamąją vietą. CK 6.185 str. 2 d. numato, jog sutarties standartinės sąlygos privalomos kitai šaliai tik tuo atveju, jeigu jai buvo sudaryta tinkama galimybė su tomis sąlygomis susipažinti. Kredito sutarties 17 punkto sąlyga yra patvirtinta abiejų sutarties šalių, ši sąlyga nėra pripažinta nesąžininga, todėl ji teismui privaloma kaip išreiškianti šalių valią.

8Ieškovas pažymi, kad jo parengtoje standartinėje sutartinį teismingumą numatančioje nuostatoje nebuvo pažeisti vartotojo interesai. Atsakovas buvo tinkamai supažindintas su standartine sutartinį teismingumą įtvirtinančia sąlyga. Mano, kad atsakovui sąžiningai buvo pateiktos visos kreditavimo sąlygos ir atsakovas dėl šių sąlygų pretenzijų nereiškė. Mano, jog nėra jokių objektyvių prielaidų nenagrinėti ieškovo pareikšto ieškinio Vilniaus m. 2 apylinkės teisme. Mano, kad teismas nepagrįstai vadovavosi padidintą vartotojų teisių apsaugą reglamentuojančiomis teisės normomis, nes ieškinio priėmimo stadijoje vartojimo teisiniai klausimai nėra sprendžiami.

9Ieškovo Nordea Bank Finland Plc (AB) atskirasis skundas netenkintinas.

10Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių negaliojimo pagrindų patikrinimas (LR CPK 320 str. 1 d.). Apeliacinės instancijos teismas tikrina teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą tik dėl apskųstos dalies ir tik analizuodamas atskirajame skunde nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme nurodytas išimtis.

11Teisės kreiptis į teismą tvarką nustato CPK normos. Teismingumas yra numatytas kaip viena iš tinkamo teisės kreiptis į teismą įgyvendinimo sąlygų, kurios buvimą ar nebuvimą teismas privalo aiškintis ex officio ieškinio priėmimo metu. Pagal CPK 32 str. 1 d., šalys rašytiniu tarpusavio susitarimu gali pakeisti teritorinį bylos teismingumą, tačiau LR Konstitucijos 5 str., Europos Sąjungos teisė, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktika akcentuoja padidintą vartotojų teisių apsaugą, kuri turi būti taikoma ne tik iš esmės nagrinėjant iš vartojimų santykių kylančias bylas ir jose priimant sprendimus, bet ir sprendžiant verslininko vartotojui pareikšto ieškinio (pareiškimo) priėmimo klausimą, kuomet teismas privalo ex officio įvertinti standartines vartojimo sutarties sąlygas dėl sutartinio teismingumo, nes tik taip gali būti užtikrinta visapusė vartotojų teisių apsauga (LAT 2006-02-22 nutartis c.b.Nr.3K-3-141/2006; 2008-02-29 nutartis c.b. Nr.3K-3-211/2008).

12Vartojimo kredito sutarčiai taikytinos specialiosios, užtikrinančios didesnę vienos iš sutarties šalių – vartotojo – teisių apsaugą, taisyklės. Vartojimo sutartys dažniausiai sudaromos prisijungimo būdu, naudojant standartines sutarčių sąlygas, kurios nėra individualiai aptariamos, todėl vartojimo sutarties institutas yra grindžiamas silpnesniosios sutarties šalies (vartotojo) teisinės apsaugos doktrina, kuri reiškia sutarties laisvės principo ribojimą. Vienas iš sutarties laisvės principo ribojimo aspektų yra vartojimo sutarties sąlygų sąžiningumo kontrolė.

13Ieškovo Nordea Bank Finland Plc (AB) ir atsakovės V. A. 2007-06-07 sudaryta vartojimo kredito sutartis atitinka vartojimo sutarties požymius (LR Vartotojų teisių apsaugos įstatymo 2 str.14-15 p.), todėl ieškinio priėmimo stadijoje, teismas privalėjo ex officio įvertinti standartines vartojimo sutarties sąlygas dėl sutartinio teismingumo, ir tai padarydamas nepažeidė įstatymo. Nėra pagrįstas apelianto argumentas, jog teismas nepagrįstai vadovavosi padidintą vartotojų teisių apsaugą reglamentuojančiomis teisės normomis, nes ieškinio priėmimo stadijoje vartojimo teisiniai klausimai nėra sprendžiami. Teisėjų kolegija pažymi, kad pirmosios instancijos teismas, atsižvelgdamas į tai, kad vartojimo kredito sutartis yra vartojimo sutartis, o vartotojo teisių gynimas vertintinas kaip viešasis interesas, svarbus ne tik pačiam vartotojui, bet kartu ir didelei visuomenės daliai ar net visai visuomenei, pagrįstai ex officio vertino šios sąlygos atitiktį sąžiningumo kriterijams (LAT CBS teisėjų kolegijos 2006 m. vasario 22 d. nutartis c.b. Nr. 3K-3-141/2006 V. S. ir N. S. v. UAB „Abuva“; 2008 m. vasario 29 d. nutartis c.b. Nr. 3K-3-211/2008 791-oji DNSB ir Č. K. v. AB „Grigiškės“).

14Pažymėtina, jog CPK 32 str. 1 d. nuostata reikalauja sąmoningo, valingo šalių susitarimo pakeisti bendrąjį teritorinį teismingumą. Sąmoningumas ir valia labai svarbu, kai dėl sutartinio teismingumo susitaria verslininkas ir vartotojas, nustatydami, kad iš vartojimo sutarties kylantys ginčai bus nagrinėjami ieškovo - verslininko pasirinkimu, pagal ieškovo arba atsakovo gyvenamąją vietą ar buveinę. Tokiu atveju vartotojas iš esmės atsisako jam įstatymo nustatyto palankesnio reguliavimo, o susitarimas pranašumą suteikia verslininkui. Verslininkas, kreipdamasis į teismą ir galėdamas rinktis, kuriam teismui pateikti ieškinį, labiausiai tikėtina, rinksis teismą pagal savo buveinės vietą, o ne pagal atsakovo gyvenamąją vietą, taigi iš esmės tai nėra pasirinkimas. Nustatydamas sutartyje galimybę pasirinkti, ieškovas nustatė teismingumą, jei jis bus ieškovas (o tai labiausiai tikėtina) pagal jo buveinės vietą.

15Teisėjų kolegija sprendžia, jog vien tik vartotojo parašas vartojimo sutartyje, įtvirtinančioje ir standartinę sąlygą dėl paminėtų sutartinio teismingumo nuostatų, neatitinka sąmoningo ir valingo šalių susitarimo. Tai, kad atsakovė, pasirašydama sutartį, buvo supažindinta su sutartinį teismingumą įtvirtinančia sąlyga, bei tai, jog byloje nėra duomenų, kad atsakovė dėl šių sąlygų reiškė pretenzijas, kaip atskirajame skunde nurodė ieškovas, dar nesudaro pagrindo teigti, jog buvo tinkamai išreikšta abiejų vartojimo sutarties šalių valia įtvirtinti sutartinį teismingumą. Šiuo atveju svarbu pažymėti tai, kad sutarties sąlygos išdėstytos ieškovo rekvizitais pažymėtame lape, sutarties tekstas spausdintas, standartinėse sąlygose nebuvo nurodyta kitokia alternatyva, todėl darytina išvada, kad atsakovė prisijungė prie sutarties, neturėdamas galimybės daryti įtakos šių sąlygų turiniui.

16Vartotojas, kaip dažnai ekonomiškai silpnesnė vartojimo sutarties šalis, neabejotinai yra suinteresuotas, kad iš vartojimo santykių kilęs ginčas būtų sprendžiamas kuo ekonomiškiau laiko ir išlaidų atžvilgiu. Pažymėtina ir tai, kad įstatymų leidėjas neatsitiktinai suteikia vartotojui teisę ieškinius (pareiškimus) verslininkui pareikšti teisme savo nuožiūra: arba pagal vartotojo gyvenamąją vietą, arba pagal verslininko gyvenamąją ar buveinės vietą (LR CPK 29 str., 30 str. 11-12 punktai). Pažymėtina, jog nagrinėjamu atveju, akivaizdu, kad ieškovas, būdamas verslininkas, pasinaudojo savo pranašumu prieš vartotoją, įtvirtindamas standartinę sau palankesnę vartojimo sutarties sąlygą dėl sutartinio teismingumo, ir, atsiradus poreikiui, ją įgyvendino.

17Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į išdėstytas aplinkybes, konstatuoja, jog pirmosios instancijos teismas tinkamai taikė procesinės teisės normas bei priėmė pagrįstą nutartį, todėl ieškovo Nordea Bank Finland Plc (AB) atskirasis skundas netenkinamas, Vilniaus miesto 2 apylinkės teismo 2009 m. rugpjūčio 13 d. nutartis paliekama nepakeista.

18Be to, iš apelianto (ieškovo) priteistinos procesinių dokumentų įteikimo išlaidos (CPK 88 str.1 d. 3 p., 96 str.).

19Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos Civilinio proceso kodekso 336 str., 337 str. 1 d. 1 p., 339 str., teisėjų kolegija

Nutarė

20Vilniaus miesto 2 apylinkės teismo 2009 m. rugpjūčio 13 d. nutartį, kuria atsisakyta priimti pareiškimą civilinėje byloje Nr. 2-13998-433/2009, palikti nepakeistą.

21Priteisti į valstybės pajamas iš ieškovo Nordea Bank Finland Plc (AB) 2,80 Lt teismo procesinių dokumentų siuntimo išlaidų apeliacinės instancijos teisme.

Proceso dalyviai
Ryšiai
1. Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija,... 2. Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi civilinę bylą,... 3. ieškovas kreipėsi į teismą, prašydamas priteisti iš atsakovės 2623,37 Lt... 4. Vilniaus miesto 2 apylinkės teismas 2009 m. rugpjūčio 13 d. nutartimi... 5. Pirmosios instancijos teismas nustatė, jog ieškovas reikalavimą dėl skolos... 6. Teismas vadovavosi ETT 2009 m. birželio 4 d. sprendimu byloje Nr. C-243/08... 7. Ieškovas Nordea Bank Finland Plc (AB) pateikė teismui atskirąjį skundą... 8. Ieškovas pažymi, kad jo parengtoje standartinėje sutartinį teismingumą... 9. Ieškovo Nordea Bank Finland Plc (AB) atskirasis skundas netenkintinas.... 10. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir... 11. Teisės kreiptis į teismą tvarką nustato CPK normos. Teismingumas yra... 12. Vartojimo kredito sutarčiai taikytinos specialiosios, užtikrinančios... 13. Ieškovo Nordea Bank Finland Plc (AB) ir atsakovės V. A. 2007-06-07 sudaryta... 14. Pažymėtina, jog CPK 32 str. 1 d. nuostata reikalauja sąmoningo, valingo... 15. Teisėjų kolegija sprendžia, jog vien tik vartotojo parašas vartojimo... 16. Vartotojas, kaip dažnai ekonomiškai silpnesnė vartojimo sutarties šalis,... 17. Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į išdėstytas aplinkybes, konstatuoja, jog... 18. Be to, iš apelianto (ieškovo) priteistinos procesinių dokumentų įteikimo... 19. Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos Civilinio proceso kodekso 336 str., 337 str.... 20. Vilniaus miesto 2 apylinkės teismo 2009 m. rugpjūčio 13 d. nutartį, kuria... 21. Priteisti į valstybės pajamas iš ieškovo Nordea Bank Finland Plc (AB) 2,80...