Byla 2-1767-104/2015
Dėl skolos iš laiduotojų priteisimo ir atsakovų N. P. ir E. G. ieškinius ieškovui dėl laidavimo sutarčių pripažinimo pasibaigusiomis (tretieji asmenys BUAB „MV Trading“, BUAB „Rududu ir Co“, atstovaujami bankroto administratoriaus UAB „Karaliaučiaus grupė“, BUAB ,,MV Retail“, atstovaujamas bankroto administratoriaus UAB ,,Verslo administravimas ir apskaita“

1Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Natalja Cikoto, sekretoriaujant Renatai Anderson, dalyvaujant ieškovo atstovei advokatei Ž. S., atsakovų atstovui advokatui G. G., viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo Nordea Bank AB, atstovaujamo Nordea Bank AB Lietuvos skyriaus, ieškinį atsakovams N. P. ir E. G. dėl skolos iš laiduotojų priteisimo ir atsakovų N. P. ir E. G. ieškinius ieškovui dėl laidavimo sutarčių pripažinimo pasibaigusiomis (tretieji asmenys BUAB „MV Trading“, BUAB „Rududu ir Co“, atstovaujami bankroto administratoriaus UAB „Karaliaučiaus grupė“, BUAB ,,MV Retail“, atstovaujamas bankroto administratoriaus UAB ,,Verslo administravimas ir apskaita“.

2Teismas, išnagrinėjęs ieškovo ir atsakovų ieškinius,

Nustatė

3ieškovas Nordea Bank AB, atstovaujamas Nordea Bank AB Lietuvos skyriaus (ankstensis pavadinimas Nordea Bank Finland Plc) patikslintu ieškiniu (4t. b.l.90) atsakovams N. P. ir E. G. prašo: - priteisti iš atsakovo N. P. 34 proc. dydžio skolos dalį – 244 255, 16 Eur negrąžinto kredito, 274, 34 Eur nesumokėtų palūkanų, 46 338, 28 Eur nesumokėtų įsipareigojimo nevykdymo palūkanų ir 6 768, 50 Eur nesumokėtų įsipareigojimo nevykdymo palūkanų, kurių mokėjimas buvo atidėtas pagal 2011 m. gegužės 24 d. papildomą susitarimą; - priteisti iš atsakovo E. G. 66 proc. dydžio skolos dalį – 474 142, 38 Eur negrąžinto kredito, 532, 55 Eur nesumokėtų palūkanų, 89 950, 78 Eur nesumokėtų įsipareigojimo nevykdymo palūkanų ir 13 138, 84 Eur nesumokėtų įsipareigojimo nevykdymo palūkanų, kurių mokėjimas buvo atidėtas pagal 2011 m. gegužės 24 d. papildomą susitarimą.

4Ieškovas nurodo, kad 2008-02-27 su UAB „MV Trading" sudarė banko sąskaitos kredito sutartį Nr. OS 08/02/18 su visais vėlesniais jos papildymais ir pakeitimais (toliau - Kredito sutartis). 2008-02-27 bankas ir N. P. sudarė laidavimo sutartį Nr. LOS 08/02/30 (toliau – N. P. laidavimo sutartis), kuria laiduotojas įsipareigojo kaip solidarinis skolininkas atsakyti visu savo turtu ir lėšomis bankui, jeigu UAB „MV Trading" neįvykdys visos prievolės, kylančios iš Kredito sutarties, ar jos dalies, laiku nesumokės su ja susijusių mokesčių ir/arba kitų įmokų pagal Kredito sutartį su visais vėlesniais jos pakeitimais ir papildymais. 2008-02-27 bankas ir E. G. sudarė laidavimo sutartį Nr. LOS 08/02/29 (toliau – E. G. laidavimo sutartis), kuria laiduotojas įsipareigojo kaip solidarinis skolininkas atsakyti visu savo turtu ir lėšomis bankui, jeigu UAB „MV Trading" neįvykdys visos prievolės, kylančios iš Kredito sutarties, ar jos dalies, laiku nesumokės su ja susijusių mokesčių ir/arba kitų įmokų pagal Kredito sutartį su visais vėlesniais jos pakeitimais ir papildymais. 2010-03-10 E. G. ir Bankas sudarė Papildomą susitarimą Nr. LOSP 10/03/01 prie 2008-02-27 laidavimo sutarties Nr. LOS 08/02/29, kuriuo laiduotojas įsipareigojo visu savo turtu ir lėšomis atsakyti Bankui ta pačia apimtimi kaip ir UAB „MV Trading" už įsipareigojimų pagal Kredito sutartį įvykdymą ir nuostolių atlyginimą, tačiau už ne didesnę nei 66 proc. dydžio skolos dalį, bei atliko kitus laidavimo sutarties pakeitimus. 2010-03-10 N. P. ir Bankas sudarė Papildomą susitarimą Nr. LOSP 10/03/02 prie 2008-02- 27 laidavimo sutarties Nr. LOS 08/02/30, kuriuo laiduotojas įsipareigojo visu savo turtu ir lėšomis atsakyti bankui ta pačia apimtimi kaip ir UAB „MV Trading" už įsipareigojimų pagal Kredito sutartį įvykdymą ir nuostolių atlyginimą, tačiau už ne didesnę nei 34 proc. dydžio skolos dalį, bei atliko kitus laidavimo sutarties pakeitimus. UAB „MV Trading“ nevykdė savo prisiimtų įsipareigojimų, todėl ieškovas kreipėsi tiek į UAB „MV Trading“ prašydamas vykdyti prisiimtus įsipareigojimus, tiek į laiduotojus dėl jiems atsirandančios pareigos pagal laidavimo sutartį. Ieškovas prašo priteisti 1 879 215,7 Lt iš E. G. ir 968 080,8 Lt iš N. P., nes 2010- 03-10 Papildomu susitarimu Nr. LOSP 10/03/01 E. G. įsipareigojo atsakyti už ne didesnę nei 66 proc. dydžio skolos dalį, o 2010-03-10 Papildomu susitarimu Nr. LOSP 10/03/02 N. P. įsipareigojo atsakyti už ne didesnę nei 34 proc. dydžio skolos dalį. Civilinio kodekso 6.81 straipsnio (laiduotojo atsakomybė) 1 dalis nustato, kad, kai prievolė neįvykdyta, skolininkas ir laiduotojas atsako kreditoriui kaip solidariąją prievolę turintys bendraskoliai, jeigu ko kita nenustato laidavimo sutartis. Pagal CK 6.81 straipsnio 2 dalį, laiduotojas atsako tiek pat kaip ir skolininkas (už palūkanų sumokėjimą, už nuostolių atlyginimą, už netesybų sumokėjimą), jeigu ko kita nenustato laidavimo sutartis. Šiuo ieškiniu prašoma priteisti skola nėra užtikrina jokio nekilnojamojo turto įkeitimu, o UAB „MV Trading" yra iškelta bankroto byla, todėl galimybė atgauti visą skolą iš UAB „MV Trading" yra maža.

5Atsakovai atsiliepimu prašo ieškovo ieškinį atmesti kaip nepagrįstą. Nurodo, kad Kredito sutartyje trečiasis asmuo ir ieškovas susitarė, kad kaip viena iš prievolių įvykdymo užtikrinimo priemonių Bankui bus pateikta laidavimo sutartis su N. P.. Pažymėtina, kad Bankas ir trečiasis asmuo buvo susitarę, jog prievolė bus užtikrinta ir įkeičiamu turtu, bei dar keliais juridinių asmenų (UAB „Mevasta" ir UAB „MV RETAIL") laidavimais. Laidavimo sutarties 2.6. punkte ieškovas su atsakovu numatė išankstinį laiduotojo sutikimą ieškovui ir trečiajam asmeniui keisti ir pildyti Banko sąskaitos sutartį neesminėmis sąlygomis, bei susitarė, jog net ir tuo atveju, jei padidėtų atsakovo atsakomybė ar atsirastų kitokios nepalankios pasekmės, laidavimo sutartis nepasibaigs ir galios toliau, tačiau šalys susitarė ir dėl šios sąlygos išlygos, t. y. kad esminėms Banko sąskaitos sutarties sąlygoms – kredito sumos padidinimui ir/arba kredito laikotarpio pailginimui turi būti gautas rašytinis Laiduotojo sutikimas. 2010-03-10 ieškovas Nordea Bank Finland Plc pasirašė su atsakovu Papildomą susitarimą Nr. OSP 10/03/02 prie laidavimo sutarties, kuriuo susitarė pakeisti laidavimo sutaties sąlygas. Šalys susitarė, kad atsakovas atsakys ne už didesnę nei 34 proc. dydžio skolos dalį. Pasirašydamas šį papildomą susitarimą, Atsakovas patvirtino, kad susipažino su Papildomo susitarimo Nr.OSP 10/03/02 prie 2008 m. vasario 27 d. Banko sąskaitos kredito sutarties Nr.OS 08/02/18 sąlygomis, įskaitant sąlygą dėl kredito termino pratęsimo iki 2011 m. vasario 26 d., ir joms neprieštarauja. Gavęs ieškovo ieškinį sužinojo, kad ieškovas su trečiuoju asmeniu 2011-05-24 sudarė Papildomą susitarimą Nr. OSP 11/05/11 prie Kredito sutarties, kuriuo susitarė prailginti kredito laikotarpį iki 2012 m. sausio 31 d. Šis susitarimas dėl kredito laikotarpio pailginimo nuo 2011 m. vasario 26 d. iki 2012 m. sausio 31d. buvo pasirašytas be atsakovo N. P. rašytinio sutikimo, dėl kurio buvo imperatyviai susitarta laidavimo sutarties 2.6. punkte. LR CK 6.87 str. 4d. numato, kad laidavimas baigiasi, jeigu iš esmės pasikeičia prievolė ir dėl to be laiduotojo sutikimo padidėja jo atsakomybė arba atsiranda kitos laiduotojui nepalankios pasekmės, išskyrus atvejus, kai laidavimo sutartis numato ką kitą. Ieškovas be rašytinio sutikimo pakeitė esminę Kredito sutarties sąlygą, t. y. pratęsė kredito laikotarpį, todėl atsakomybė pagal laidavimo sutartį pasibaigė 201l m. gegužės mėn. 24 d. (LR CK 6.87 str. 4d.). Laidavimo sutartyje buvo aiškiai susitaręs, kad Banko sutarties termino pratęsimas yra esminis prievolės pakeitimas, be to laidavimo sutartis ko kito nenumatė.

6Atsakovai taip pat pareiškė ieškinius atskiruose bylose dėl laidavimo sutarčių pripažinimo pasibaigusiomis, todėl 2015-01-20 Vilniaus apygardos teismo laikinai einančio Civilinių bylių skyriaus pirmininko pareigas H. J. nutartimi buvo sujungtos civilinės bylos: Vilniaus miesto apylinkės teisme nagrinėjama civilinė byla Nr. 2-5598-820/2015 ir Vilniaus apygardos teisme nagrinėjama civilinę bylą Nr. 2-1519-603/2015 prijungtos prie Vilniaus apygardos teisme nagrinėjamos civilinės bylos Nr. 2-1767-104/2015.

7Vilniaus miesto apylinkės teismo byloje Nr. 2-5598-820/2015 atsakovas N. P. ieškinį dėl N. P. laidavimo sutarties pripažinimo pasibaigusia grindžia šiais motyvais. Pirma, kiekvieną kartą sprendžiant dėl termino pagal Kredito sutartį pratęsimo (ar kito esminio prievolės modifikavimo) taip pat buvo deramasi ir su laiduotoju, Bankui siekiant, kad prievolių pagal Kredito sutartį įvykdymas toliau būtų užtikrintas laiduotojo laidavimu. Laiduotojas įvertindavo aplinkybes, suteikiamas kitas užtikrinimo priemones ir spręsdavo dėl laidavimo sutarties pratęsimo. Nagrinėjamu atveju, veiksmai, kuriais Bankas ir BUAB „MV Trading“ tęsė kreditavimo santykius pagal Kredito sutartį jau po kredito grąžinimo termino pabaigos, reiškia faktinį kredito laikotarpio pailginimą. Kadangi vykstant šiems faktiniams kredito grąžinimo laikotarpio pratęsimą pagrindžiančiams santykiams Laiduotojas sutikimo nebuvo davęs, Laidavimo sutartis, vadovaujantis Laidavimo sutarties 2.6 punktu, pasibaigė.

8Bankas turėjo visas priemones ir galimybes patenkinti savo reikalavimą BUAB „MV Trading“ pasinaudodamas jo naudai nustatytais prievolių užtikrinimais, tačiau to nepadarė, ir šios aplinkybės lėmė, kad savo veiksmais Bankas patvirtino atleidžiantis laiduotoją nuo atsakomybės (sujungtos bylos Nr. 2-5598-820/2015, t. 2, b.l. 93). Civilinio kodekso (toliau – CK) 6.86 str. nustato, kad kai kreditorius atsisako savo pirmenybės teisės patenkinti reikalavimą ar kito jo naudai nustatyto prievolės užtikrinimo, laiduotojas atleidžiamas nuo atsakomybės, jeigu kreditorius būtų galėjęs patenkinti savo reikalavimą pasinaudodamas teisėmis, kurių atsisakė. Sutartinio įkeitimo lakštu Nr. 01220110015364 BUAB „MV Trading“ prievolių Bankui pagal Kredito sutartį įvykdymas buvo užtikrintas ir UAB „Rududu ir Co“ prekių atsargų įkeitimu, taip pat UAB „Rududu ir Co“ laidavimu, leidžiant be jokio papildomo laiduotojo UAB „Rududu ir Co“ sutikimo, nurašyti bankuose esančias UAB „Rududu ir Co“ lėšas. Kredito sutartis pasibaigė 2012-01-31 ir jau 2012-02-01 Bankas pareiškė laiduotojui reikalavimą įvykdyti BUAB „MV Trading“ prievoles. Vienas iš įkeitimo objektų – UAB „Rududu ir Co“ prekių atsargos, kurių vertė sudarė ne mažiau nei 1 263 668 Lt buvo nevaržomai pardavinėjamos visą laikotarpį nuo 2012-01-31 iki 2012-11-19. Taip pat UAB „Rududu ir Co“ laikotarpiu nuo 2012-01-31 iki 2012-10-22 įvairiems tiekėjams sumokėjo apie 1 381 120 Lt, kas galėjo būti panaudota Banko reikalavimų patenkinimui. Kaip minėta, Bankas turėjo teisę ir visas galimybes pareikalauti jo naudai nurašyti UAB „Rududu ir Co“ banko sąskaitose esančias lėšas, nesvarbu, kuriame banke jos buvo laikomos, tačiau nesiėmė jokių veiksmų, kuriais būtų siekiama skolininko UAB „MV Trading“ prievolių įvykdymui panaudoti UAB „Rududu ir Co“ sąskaitose esančias lėšas, kurios iš viso sudarė apie 2 644 788 Lt. Bankui kaip specifine veikla (kreditavimu) besiverčiam subjektui, keliami kur kas didesni atidumo ir rūpestingumo reikalavimai, kurių nesilaikymas yra pagrindas ginti pažeistas banko klientų, laiduotojų, hipotekos objektų savininkų ir kitų susijusių asmenų teises, atitinkamai perkelti atsakomybės dalį pačiam bankui. Kadangi Bankas elgėsi nerūpestingai ir tai lėmė dėl Banko kaltės prarastą galimybę patenkinti reikalavimus skolininkui iš prekių atsargų vertės ir kitų UAB „Rududu ir Co“ lėšų, tai nagrinėjamu atveju konstatuotina, kad tokiais savo veiksmais Bankas atsisakė savo reikalavimų patenkinimo iš aukščiau nurodytų prievolių įvykdymo užtikrinimo priemonių ir taikytinas CK 6.86 str. – ne laiduotojas, o Bankas turi prisiimti tokio elgesio pasekmes, t. y. laiduotojas yra atleidžiamas nuo atsakomybės ir Bankui turi tekti jo netinkamo veikimo ekonominės pasekmės. Antra, Bankui buvo reguliariai teikiama informacija apie UAB „MV Trading“ finansinę būklę, tačiau Bankas laiku ir efektyviai nereagavo į situaciją. Laiduotojo žiniomis, Bankas Kredito sutarties pakeitimus dėl termino pratęsimo sudarydavo daug vėliau nei nurodoma pačiuose dokumentuose. Po skolos grąžinimo termino pabaigos tarp šalių vykdavo derybos dėl Kredito sutarties termino pratęsimo ir iš tiesų susitarimai dėl termino pratęsimo buvo sudaromi praėjus keletui mėnesių po sutartyje nustatyto termino pabaigos. Tai papildomai pagrindžia, kad Bankas veikė aplaidžiai, tokie veiksmai neatitinka bankų veiklos saugumo ir patikimumo reikalavimų. Laiduotojo leidimą nuo atsakomybės nulemia dviejų sąlygų visetas: 1) galimybės patenkinti reikalavimą pasinaudojant kitomis priemonėmis realumas; 2) kreditoriaus teisių atsisakymas. Egzistavo visos sąlygos Bankui patenkinti visus savo reikalavimus skolininkui UAB „MV Trading“ iš UAB „Rududu ir Co“ prekių atsargų bei kitų lėšų. Trečia, laidavimo sutartis pasibaigė, nes iš esmės pasikeitė prievolė, už kurią laiduota, ir be laiduotojo sutikimo atsirado laiduotojui nepalankios pasekmės (sujungtos bylos Nr. 2-5598-820/2015, t. 2, b.l. 99). Laidavimo sutartis baigėsi CK 6.86 str. pagrindu atleidus laiduotoją nuo atsakomybės. Visgi, galima konstatuoti, kad laidavimas baigėsi ir CK 6.87 str. 4 d. pagrindu. Be laiduotojo laidavimo, taip pat Bankui buvo suteiktos kitos reikalavimo užtikrinimo priemonės. Vien hipoteka įkeistų objektų vertė sudarė ne mažiau nei 145 060 594, 39 Lt, kai užtikrinama prievolė tebuvo 2 501 199, 83 Lt (sujungtos bylos Nr. 2-5598-820/2015, t. 2, b.l. 100). Bankui nesiėmus veiksmų dėl reikalavimo nukreipimo į kitas UAB „Rududu ir Co“ disponuojamas lėšas bei prekių atsargas ar bent jau šio įkeitimo objekto išsaugojimo, susiklostė situacija, kurioje be laiduotojo sutikimo reikšmingai padidėjo jo atsakomybė, t. y. atsirado laiduotojui nepalankios sąlygos. Laiduotojas laidavo, atsižvelgdamas į tai, kad prievolių pagal Kredito sutartį įvykdymas buvo užtikrintas ir didelės vertės UAB „Rududu ir Co“ prekių atsargų įkeitimu, kitų asmenų laidavimais, itin didelės vertės hipotekos objektų įkeitimu. Praradus nurodytą užtikrinimo priemonę laiduotojo padėtis iš esmės pablogėjo, padidėjo rizika, kad pareiga įvykdyti prievolę už skolininką teks būtent laiduotojui. Neegzistuojant prekių atsargoms ir kitoms laiduotojo UAB „Rududu ir Co“ lėšoms, į kurių vertę galėtų būti nukreiptas Banko reikalavimas, iš esmės pasikeitė prievolė ir dėl to be laiduotojo sutikimo padidėjo jo atsakomybė, todėl laidavimo sutartis pripažintina pasibaigusia.

9Vilniaus apygardos teismo byloje Nr. 2-1519-603/2015 atsakovas E. G. ieškinį dėl E. G. laidavimo sutarties pripažinimo pasibaigusia grindžia tais pačiais argumentais. Papildomai nurodoma, kad E. G. nesutinka su ieškovo pozicija, kad atsakovas pateikdamas pasiūlymą dėl taikos sutarties sudarymo, pripažino skolą, nes pasiūlyme yra nurodoma, kad siūloma visus ginčus dėl laidavimo užbaigti taikiai. Pasiūlymo formuluotė pagrindžia, kad laidavimas yra ginčijamas, todėl tokio pasiūlymo jokiu būdu negalima laikyti sutikimu su skola. Siūlymas užbaigti taikiai visais atvejais yra vertintinas kaip neįpareigojantis (iki bus sudaryta galutinė taikos sutartis) pasiūlymas pradėti derybas, todėl pasiūlymas derėtis negali reikšti ieškovo patvirtinimo, kad jis laiko jo skolą Bankui neabejotinai egzistuojančią. Be to, pasiūlyme yra nurodyma apie visus ginčus, kuriuos siūloma užbaigti taikiai, taigi šis pasiūlymas nebūtinai yra sietinas būtent su ieškovo, kaip fizinio asmens, laidavimu Bankui pagal Laidavimo sutartį.

10Ieškovas Nordea Bank AB atsakovų ieškinius prašo atmesti kaip nepagrįstus. Nurodo, kad laidavimo sutarties 2.6 punkte buvo numatyta, jog: „Laiduotojas sutinka ir neprieštarauja tam, kad Kreditavimo sutartis būtų pakeista ar papildyta be Laiduotojo sutikimo ar informavimo net ir tuo atveju, jei tokio pakeitimo ar papildymo pasėkoje prievolė iš esmės pasikeistų ir dėl to padidėtų Laiduotojo atsakomybė ar atsirastų kitokios Laiduotojui nepalankios pasekmės, ši laidavimo sutartis nepasibaigs ir galios toliau (išskyrus kredito sumos padidinimą ir/arba kredito laikotarpio pailginimą pagal Kreditavimo sutartį, kuomet turi būti gautas rašytinis Laiduotojo sutikimas)“. Atsižvelgiant į pastarąją Laidavimo sutarties nuostatą bei tai, kad tik Papildomu susitarimu Nr. 2, Papildomu susitarimu Nr. 3 ir Papildomu susitarimu Nr. 5 buvo pailgintas Kredito sutarties terminas, atitinkamai buvo gauti rašytiniai laiduotojų sutikimai prie pastarųjų papildomų susitarimų. Bankas visu Kredito sutarties galiojimo laikotarpiu, kaip atsakingas kreditorius, domėjosi prievolės įvykdymą užtikrinančiomis priemonėmis, teikdamas raštus tiek UAB „MV Trading“, tiek UAB „Rududu ir Co“, tiek kitiems prievolės įvykdymo užtikrinimus pateikusiems asmenims, reikalaudamas pateikti prievolės užtikrinimų mastui įvertinti reikalingą informaciją; Bankas nuolat domėjosi UAB „MV Trading“ priklausančių įkeistų prekių atsargų verte, atliko UAB „MV Trading“ priklausančių įkeistų prekių atsargų apžiūrą, siuntė įspėjimus UAB „MV Trading“ dėl sutartinių prievolių nevykdymo, nuolat ragino UAB „Rududu ir Co“ vykdyti sutartinį įsipareigojimą – pastoviai teikti informaciją apie UAB „Rududu ir Co“ priklausančių Bankui įkeistų prekių atsargų vertę, kreipėsi į UAB „Rududu ir Co“ kaip į laiduotoją pagal laidavimo sutartį, prašydamas vykdyti sutartinę informacijos teikimo pareigą ir kt.

11Pasibaigus Kredito sutarčiai, t.y. 2012-02-01 bei 2012-03-19, Bankas kreipėsi į UAB „Rududu ir Co“, kaip į laiduotoją pagal laidavimo sutartį. Kadangi UAB „Rududu ir Co“ į pastaruosius Banko reikalavimus reaguodavo atsakydami, kad neturi finansinių galimybių padengti įsiskolinimų Banko nurodytais terminais, Bankas galiausiai kreipėsi į Centrinės hipotekos įstaigos filialo Hipotekos skyrių prie Vilniaus m. 1-ojo apylinkės teismo su prašymu priteisti skolą ir areštuoti įkeistus daiktus, tame tarpe ir UAB „Rududu ir Co“ Bankui įkeistas prekių atsargas 450 000 Lt sumai bei suteikti teisę tvarkyti UAB „Rududu ir Co“ banko sąskaitas, kuriose esančiomis lėšomis Bankui buvo laiduota pagal laidavimo sutartį. Tačiau pastarieji Banko veiksmai nepasiteisino dėl dviejų iš laiduotojų – N. P. ir E. G. – kaltės, jiems vengiant priimti įspėjimus, kuriais jie privalomai turėjo būti įspėti dėl galimo skolos išieškojimo iš jų. Dėl šios priežasties, kaip nurodė Vilniaus miesto 1-asis apylinkės teismas, skolos išieškojimas negalėjo tęstis. Kadangi galiausiai prasidėjo UAB „MV Trading“ bankroto procedūros, nebeliko prasmės išieškoti skolą per Centrinės hipotekos įstaigos filialo Hipotekos skyrių. Nurodytos aplinkybės neabejotinai pagrindžia tai, kad Bankas visu Kredito sutarties galiojimo laikotarpiu atliko veiksmus, reikalingus Kredito sutarties įvykdymo užtikrinimams išsaugoti, o pasibaigus Kredito sutarčiai dėjo maksimalias pastangas tam, kad būtų pasinaudota visomis Kredito sutarties užtikrinimo priemonėmis, inter alia ir UAB „Rududu ir Co“ pateiktais prievolės įvykdymo užtikrinimais.

12Anot ieškovą, laiduotojas N. P. Kredito sutarties galiojimo laikotarpiu buvo susijęs su iš esmės visomis įmonėmis, kurios buvo pateikusios Kredito sutarties įvykdymo užtikrinimus: buvo šių įmonių akcininkas, direktorius ar valdybos pirmininkas. Atsižvelgiant į šias aplinkybes darytinos dvi išvados: (i) laiduotojas N. P. visu Kredito sutarties galiojimo laikotarpiu disponavo informacija apie įmonių, su kuriomis yra betarpiškai susijęs, Banko naudai pateiktų Kredito sutarties įvykdymo užtikrinimų realų mastą; (ii) atsižvelgiant į tai, kad nuo 2012-12-14 UAB „Rududu ir Co“ valdė ir visų akcijų savininku buvo formaliai veikiantis S. V., tačiau faktiškai įmonė buvo valdoma E. G., labai tikėtina, kad pats N. P. prisidėjo prie UAB „Rududu ir Co“ vykdomų Bankui įkeistų prekių atsargų pardavinėjimo bei mokėjimų įvairiems tiekėjams iš lėšų, kuriomis Bankui laiduota, atlikimo po Kredito sutarties pabaigos. Kadangi, galimai paties N. P. veiksmai lėmė UAB „Rududu ir Co“ Banko naudai suteiktų Kredito sutarties įvykdymo užtikrinimų praradimą, ieškinio argumentai dėl to, kad pastarųjų prievolės įvykdymo užtikrinimų praradimas buvo priklausomas nuo Banko nerūpestingumo laikytini klaidingais ir nepagrįstais.

13Kreditorius turi teisę, esant daugiau nei vienam prievolės įvykdymo užtikrinimo būdui, pasirinkti, kuriuo iš jų pasinaudoti pirmiau. Atsižvelgiant į pateiktus išaiškinimus, spręstina, kad kreditoriaus nepasinaudojimas tam tikrais prievolės užtikrinimais negali sudaryti pagrindo CK 6.86 str. įtvirtintos nuostatos taikymui. Teisės doktrinoje yra detalizuojamos trys pastarosios įstatymo nuostatos taikymo sąlygos, kurias privalo įrodyti laiduotojas: (i) kad kreditorius turėjo pirmumo teisę visiškai patenkinti savo reikalavimą; (ii) buvo reali galimybė patenkinti reikalavimą pasinaudojant kitomis teisėmis; (iii) kreditorius šių savo teisių atsisakė. Lietuvos teismų formuojama praktika neabejotinai pagrindžia, kad tokių Banko veiksmų negalima laikyti prievolės įvykdymo užtikrinimo priemonių atsisakymu, kaip jis yra suprantamas CK 6.86 str. prasme (sujungtos bylos Nr. 2-5598-820/2015, t. 3, b.l. 130). Papildomai atkreiptinas dėmesys į Kredito sutarties 13.4 punktą, kuriame numatyta, kad: „Tik vienareikšmis raštiškas Banko patvirtinimas gali būti laikomas Banko atsisakymu nuo Banko teisės“. Tai vėlgi patvirtina, kad Banko veiksmų nagrinėjamoje situacijoje negalima laikyti jo teisės pasinaudoti UAB „Rududu ir Co“ suteiktais prievolės užtikrinimais atsisakymu. CK 6.86 str. nuostatoje numatyta laiduotojo atleidimo nuo atsakomybės galimybė tuo atveju, kai kreditorius atsisako kito jo naudai nustatyto prievolės užtikrinimo. Logiškai ši įstatymo nuostata interpretuotina kaip numatanti kreditoriaus atsisakymą kito, nei laidavimas, prievolės užtikrinimo. Priešingu atveju, ši teisės norma prarastų prasmę ir nebūtų logiška. Dėl to Ieškovui nesuprantamas Atsakovo argumentas, kodėl Banko nepasinaudojimas UAB „Rududu ir Co“ suteiktu laidavimu turėtų lemti kito laiduotojo – N. P. – atleidimą nuo atsakomybės pagal Laidavimo sutartį, tokiu būdu iš esmės diferencijuojant tapačias prievolės užtikrinimo priemones, vienai iš jų – N. P. pateiktam laidavimui – suteikiant pranašumą. Pabrėžtina, kad tiek UAB „Rududu ir Co“ laidavimo sutartis, tiek N. P. laidavimo sutartis yra iš esmės tapačios turinio prasme ir visiškai tapačios laiduotojų atsakomybės prasme. Neegzistuoja viena iš CK 6.86 str. taikymo sąlygų, taigi, nebėra prasmės analizuoti, ar yra tenkinamos kitos dvi iš anksčiau nurodytų CK 6.86 str. taikymo sąlygų, juolab turint omenyje tai, kad dėl anksčiau nurodyto prievolės užtikrinimų sutapimo CK 6.86 str. nagrinėjamoje situacijoje apskritai negali būti taikomas. Įstatyminis reguliavimas apskritai neįtvirtina kreditoriaus pareigos rūpintis jo naudai suteiktų prievolės įvykdymą užtikrinančių priemonių išsaugojimu. Atsakovas klaidingai mano, kad Bankas turi pareigą kontroliuoti tai, kad prievolės įvykdymo užtikrinimai nebūtų sumažinti ar prarasti. Manytina, kad tai yra Banko teisė, tačiau ne pareiga. Prievolės užtikrinimai yra nustatomi išimtinai kreditoriaus naudai ir tai, kad kreditorius nesistengia jų išsaugoti, neigiamus padarinius, vėlgi, sukelia išimtinai kreditoriui, todėl atsakovai nepagrįstai teigia, kad jis Laidavimo sutartį sudarė tik atsižvelgdamas į susiklosčiusių aplinkybių visumą – konkrečiai į tai, kad Kredito sutarties įvykdymas buvo užtikrintas eile kitų užtikrinimo priemonių. Tai neva jam leido tikėtis, kad, jeigu reikalavimas pagal Kredito sutartį būtų nukreiptas į jį, kaip laiduotoją, jis turėtų visas galimybes už skolininką vykdant prievoles sumokėtas sumas susigrąžinti pasinaudodamas kitomis reikalavimo užtikrinimo priemonėmis, kurias perimtų iš Banko. Nors suprantama, kad atitinkamos prievolės užtikrinimų kiekis ir mastas gali turėti reikšmės vieno iš subjektų, pateikiančių prievolės užtikrinimą, subjektyviam apsisprendimui jį pateikti, tačiau teisine prasme, sumažėjus prievolės užtikrinimų kiekiui ar mastui, tai neturi jokios reikšmės subjekto, pateikusio prievolės užtikrinimą, įsipareigojimų vykdymui.

14Siekdami įrodyti esant pagrindą taikyti CK 6.87 str. 4 d. nuostatą, laiduotojai turėtų įrodyti tris aplinkybes: (i) kad pagrindinė prievolė iš esmės pasikeitė; (ii) dėl to padidėjo laiduotojo atsakomybė arba atsirado kitos laiduotojui nepalankios pasekmės; (iii) laiduotojas nebuvo davęs sutikimo prievolei pakeisti. Tai, kad neišsaugoti keli iš Kredito sutarties užtikrinimo būdų, nelemia pagrindinės prievolės esminio pasikeitimo. Net jeigu ir laikytumėme, kad kelių iš prievolės įvykdymo užtikrinimo būdų neišsaugojimas lemia esminį pagrindinės prievolės – Kredito sutarties – pasikeitimą, CK 6.87 str. 4 d. nuostatoje įtvirtinta laidavimo sutarties pabaigos taisyklė taikoma tik tuo atveju, kai laiduotojas nėra davęs sutikimo esminiam prievolės pakeitimui ir padidėjusiai jo rizikai. Tuo tarpu nagrinėjamoje situacijoje Laidavimo sutarties 2.6 p. numatyta, kad „Laiduotojas sutinka ir neprieštarauja tam, kad Kreditavimo sutartis būtų pakeista ar papildyta be Laiduotojo sutikimo ar informavimo ir net tuo atveju, jei tokio pakeitimo ar papildymo pasėkoje prievolė iš esmės pasikeistų ir dėl to padidėtų Laiduotojo atsakomybė ar atsirastų kitokios Laiduotojui nepalankios pasekmės, ši laidavimo sutartis nepasibaigs ir galios toliau <...>“. Taigi, matyti, kad laiduotojai jau Laidavimo sutartimi yra davę sutikimą su bet kokiomis pagrindinės prievolės modifikacijomis, išskyrus išskirtomis sutartyje. Tuo tarpu pagrindinės prievolės įvykdymo užtikrinimo būdų kiekio ar masto sumažėjimas Laidavimo sutartyje nėra įvardintas kaip aplinkybė, kuriai įvykus yra reikalingas laiduotojo sutikimas tolesniam laidavimui, net jeigu dėl tokios aplinkybės laiduotojo atsakomybė ir padidėtų.

15Nors pripažintina, kad kredito laikotarpio pailginimas laikytinas esminiu prievolės pasikeitimu, padidinančiu laiduotojo atsakomybę, tačiau, kaip numatyta CK 6.87 str. 4 d., esant laiduotojo sutikimui dėl sutarties termino pailginimo, akivaizdu, kad šios įstatymo nuostatos pagrindu laidavimas baigtis negali. Kaip jau buvo nurodyta, Laidavimo sutarties 2.6 p. numatyta, kad laiduotojo sutikimai reikalingi tik atliekant Kredito sutarties pakeitimus, susijusius su kredito sumos padidinimu arba kredito laikotarpio pailginimu. Kaip minėta, Papildomu susitarimu Nr. 2, Papildomu susitarimu Nr. 3 ir Papildomu susitarimu Nr. 5 buvo atliekami Kredito sutarties pakeitimai, kuriais susitariama dėl naujo kredito laikotarpio. Tą pačią dieną buvo pasirašomi atitinkami laiduotojų sutikimai, kuriais buvo pritariama Kredito termino pratęsimui. Sutikimai dėl Kredito sutarties termino pratęsimo yra galiojantys ir nenuginčyti, todėl nėra pagrindo jų nepaisyti. Nėra priežasčių, dėl kurių galėtų negalioti laiduotojų duoti sutikimai dėl Kredito sutarties nuostatų grįžtamosios galios. Laiduotojams duodant sutikimus dėl kredito termino pratęsimo neabejotinai buvo aiškios tiek Kredito sutarties pratęsimo datos, tiek šios sutarties nuostatų galiojimas atgaline tvarka, tiek su tuo susiję teisiniai padariniai. Tai, be kita ko, patvirtina ir faktas, jog N. P., kuris dalyvavo valdant ne vieną įmonę, yra verslo profesionalas, todėl jam negalėjo būti neaiškūs pasirašomų tokio pobūdžio sutikimų teisiniai ir faktiniai padariniai.

16Be to, 2014-02-11 laiduotojas N. P. kartu su savo verslo partneriu E. G. pateikė Bankui pasiūlymą dėl taikaus ginčų užbaigimo, kuriuo siūlo Bankui visus ginčus dėl laidavimo užbaigti taikiai, sumokant Bankui 2 mln. Lt. Tokio pasiūlymo pateikimas laikytinas skolininko skolos pripažinimu. Pateiktas pasiūlymas ir tolimesni derybiniai šalių veiksmai siekiant susitarti taikiai būtent ir reiškia, kad laiduotojai pripažįsta, jog yra atsakingi pagal Laidavimo sutartis.

17Trečiasis asmuo BUAB „MV Trading“, atstovaujamas bankroto administratoriaus UAB „Karaliaučiaus grupė“ laiduotojų ieškinius prašo atmesti, teigia, kad Bankas ir BUAB „MV Trading“ susitarė, kad išieškojimo atveju bankas turi teisę pasirinkti kokiu eiliškumu ir kokias BUAB „MV Trading“ pateiktas prievolių užtikrinimo priemones realizuoti nepriklausomai nuo BUAB „MV Trading“ duodamo priešingo nurodymo. BUAB „MV Trading“ bankroto byloje teismas patvirtino Nordea Bank Finland Plc 3 022 583, 99 Lt dydžio kreditorinį reikalavimą. Banko reikalavimas dėl skolos priteisimo yra pagrįstas ir teisėtas, laidavimo sutartis nėra pasibaigusi ir trečiojo asmens BUAB „MV Trading“ žiniomis, Bankas nėra atsisakęs savo reikalavimų pagal laidavimo sutartį, todėl nėra jokio pagrindo tenkinto ieškovo reikalavimų pripažinti laidavimo sutartį pasibaigusia.

18Trečiasis asmuo BUAB „Rududu ir Co“, atstovaujamas bankroto administratoriaus UAB „Karaliaučiaus grupė“ atsiliepimu prašo ieškovo ieškinį tenkinti. (t. 2, b.l. 138-139). 2009-12-16 ieškovas ir BUAB „Rududu ir Co“ sudarė laidavimo sutartį Nr. LOS09/11/14, kuria BUAB „Rududu ir Co“ neatšaukiamai ir besąlygiškai įsipareigojo kaip solidariais skolininkas atsakyti visu savo turtu ir lėšomis ieškovui, jeigu UAB „MV Trading“ neįvykdys visos prievolės, kylančios iš Kredito sutarties, ar jos dalies, laiku nesumokės su ja susijusių mokesčių ir/arba kitų įmokų pagal Kredito sutartį su visais vėlesniais jos pakeitimais ir papildymais. Laidavimo sutarties 2.10 punktu Bankas ir BUAB „Rududu ir Co“ susitarė, kad tuo atveju, jeigu atsiranda ieškovo teisė patenkinti savo reikalavimo teises pagal Kredito sutartį iš prievolių įvykdymą pagal Kredito sutartį užtikrinančių priemonių, BUAB „Rududu ir Co“ sutinka ir suteikia ieškovui teisę savo nuožiūra pasirinkti konkrečią prievolių įvykdymą užtikrinančią priemonę. Atsakovų sudarytose laidavimo sutartyse taip pat yra numatytos tokios sąlygos. Ieškovas remdamasis laidavimo sutarčių nuostatomis, savo nuožiūra pasirinko iš ko išieškoti jam priklausančias sumas pagal Kredito sutartį.

19Ieškovo Nordea Bank AB ieškinys tenkinamas, o atsakovų N. P. ir E. G. ieškiniai atmetami.

20Minėta, kad prie civilinės bylos pagal ieškovo Nordea Bank AB ieškinį atsakovams N. P. ir E. G. dėl skolos iš laiduotojų priteisimo prijungtos 2 bylos, iškeltos pagal atsakovų ieškinius dėl laidavimo sutarčių pripažinimo pasibaigusiomis, (Vilniaus miesto apylinkės teisme nagrinėjama civilinė byla Nr. 2-5598-820/2015 ir Vilniaus apygardos teisme nagrinėjama civilinę bylą Nr. 2-1519-603/2015).

21Bylos medžiaga nustatyta, kad ieškovas Nordea Bank AB šioje byloje reikalauja suteikto UAB „MV Trading" pagal 2008-02-27 kredito sutartį kredito grąžinimo iš skolininko UAB „MV Trading" laiduotojų atsakovų N. P. ir E. G., esant situacijai kai UAB „MV Trading" yra iškelta bankroto byla.

22Ieškovas pagal sudarytą 2008-02-27 su atsakovu N. P. laidavimo sutartį ir 2010-03-10 papildomą susitarimą prie 2008-02- 27 laidavimo sutarties, kuriuo laiduotojas įsipareigojo visu savo turtu ir lėšomis atsakyti bankui ta pačia apimtimi kaip ir UAB „MV Trading" už įsipareigojimų pagal Kredito sutartį įvykdymą ir nuostolių atlyginimą, tačiau už ne didesnę nei 34 proc. dydžio skolos dalį, prašo priteisti iš atsakovo N. P. ieškovo naudai 843 364, 23 Lt negrąžinto kredito dalies, 947, 25 Lt nesumokėtų palūkanų, 100 399, 08 Lt nesumokėtų įsipareigojimo nevykdymo palūkanų ir 23 370, 26 Lt nesumokėtų įsipareigojimo nevykdymo palūkanų, kurių mokėjimas buvo atidėtas pagal 2011 m. gegužės 24 d. papildomą susitarimą ir 11, 5 proc. palūkanų nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.

23Ieškovas pagal sudarytą 2008-02-27 su atsakovu E. G. laidavimo sutartį ir 2010-03-10 papildomą susitarimą prie 2008-02- 27 laidavimo sutarties, kuriuo laiduotojas įsipareigojo visu savo turtu ir lėšomis atsakyti bankui ta pačia apimtimi kaip ir UAB „MV Trading" už įsipareigojimų pagal Kredito sutartį įvykdymą ir nuostolių atlyginimą, tačiau už ne didesnę nei 66 proc. dydžio skolos dalį, prašo priteisti iš atsakovo E. G. ieškovo naudai 1 637 118, 80 Lt negrąžinto kredito dalies, 1838, 78 Lt nesumokėtų palūkanų, 194 892, 32 Lt nesumokėtų įsipareigojimo nevykdymo palūkanų ir 45 365, 80 Lt nesumokėtų įsipareigojimo nevykdymo palūkanų, kurių mokėjimas buvo atidėtas pagal 2011 m. gegužės 24 d. papildomą susitarimą 11, 5 proc. palūkanų nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.

24Atsakovai su ieškiniu nesutinka. Anot jų, laidavimo sutartys yra pasibaigusios, todėl atsakovai pareiškė ieškinius dėl laidavimo sutarčių pripažinimo pasibaigusiomis CK 6.86 str. ir 6. 87 str. pagrindu .

25Dėl atsakovų laidavimo sutarčių galiojimo

26Iš atsakovų ieškinių identiško turinio matyti, kad ieškinius laiduotojai grindžia šiais motyvais:

27kiekvieną kartą sprendžiant dėl termino pagal Kredito sutartį pratęsimo (ar kito esminio prievolės modifikavimo) taip pat buvo deramasi ir su laiduotoju, Bankui siekiant, kad prievolių pagal Kredito sutartį įvykdymas toliau būtų užtikrintas laiduotojo laidavimu. Laiduotojas įvertindavo aplinkybes, suteikiamas kitas užtikrinimo priemones ir spręsdavo dėl laidavimo sutarties pratęsimo. Nagrinėjamu atveju, veiksmai, kuriais Bankas ir BUAB „MV Trading“ tęsė kreditavimo santykius pagal Kredito sutartį jau po kredito grąžinimo termino pabaigos, reiškia faktinį kredito laikotarpio pailginimą. Kadangi vykstant šiems faktiniams kredito grąžinimo laikotarpio pratęsimą pagrindžiančiams santykiams Laiduotojas sutikimo nebuvo davęs, Laidavimo sutartis, vadovaujantis Laidavimo sutarties 2.6 punktu, pasibaigė;

28Bankas turėjo visas priemones ir galimybes patenkinti savo reikalavimą BUAB „MV Trading“ pasinaudodamas jo naudai nustatytais prievolių užtikrinimais, tačiau to nepadarė, ir šios aplinkybės lėmė, kad savo veiksmais Bankas patvirtino atleidžiantis laiduotojus nuo atsakomybės;

29Civilinio kodekso (toliau – CK) 6.86 str. nustato, kad kai kreditorius atsisako savo pirmenybės teisės patenkinti reikalavimą ar kito jo naudai nustatyto prievolės užtikrinimo, laiduotojas atleidžiamas nuo atsakomybės, jeigu kreditorius būtų galėjęs patenkinti savo reikalavimą pasinaudodamas teisėmis, kurių atsisakė;

30sutartinio įkeitimo lakštu Nr. 01220110015364 BUAB „MV Trading“ prievolių Bankui pagal Kredito sutartį įvykdymas buvo užtikrintas ir trečiojo asmens UAB „Rududu ir Co“ prekių atsargų įkeitimu bei laidavimu, leidžiant be jokio papildomo laiduotojo UAB „Rududu ir Co“ sutikimo, nurašyti bankuose esančias UAB „Rududu ir Co“ lėšas;

31Kredito sutartis pasibaigė 2012-01-31 ir jau 2012-02-01 Bankas pareiškė laiduotojui reikalavimą įvykdyti BUAB „MV Trading“ prievoles. Vienas iš įkeitimo objektų – UAB „Rududu ir Co“ prekių atsargos, kurių vertė sudarė ne mažiau nei 1 263 668 Lt buvo nevaržomai pardavinėjamos visą laikotarpį nuo 2012-01-31 iki 2012-11-19. Taip pat UAB „Rududu ir Co“ laikotarpiu nuo 2012-01-31 iki 2012-10-22 įvairiems tiekėjams sumokėjo apie 1 381 120 Lt, kas galėjo būti panaudota Banko reikalavimų patenkinimui;

32Bankas turėjo teisę ir visas galimybes pareikalauti jo naudai nurašyti UAB „Rududu ir Co“ banko sąskaitose esančias lėšas, nesvarbu, kuriame banke jos buvo laikomos, tačiau nesiėmė jokių veiksmų, kuriais būtų siekiama skolininko UAB „MV Trading“ prievolių įvykdymui panaudoti UAB „Rududu ir Co“ sąskaitose esančias lėšas, kurios iš viso sudarė apie 2 644 788 Lt;

33Bankui kaip specifine veikla (kreditavimu) besiverčiam subjektui, keliami kur kas didesni atidumo ir rūpestingumo reikalavimai, kurių nesilaikymas yra pagrindas ginti pažeistas banko klientų, laiduotojų, hipotekos objektų savininkų ir kitų susijusių asmenų teises, atitinkamai perkelti atsakomybės dalį pačiam bankui;

34kadangi Bankas elgėsi nerūpestingai ir tai lėmė dėl Banko kaltės prarastą galimybę patenkinti reikalavimus skolininkui iš prekių atsargų vertės ir kitų UAB „Rududu ir Co“ lėšų, tai nagrinėjamu atveju konstatuotina, kad tokiais savo veiksmais Bankas atsisakė savo reikalavimų patenkinimo iš aukščiau nurodytų prievolių įvykdymo užtikrinimo priemonių, todėl taikytinas CK 6.86 str. – ne laiduotojas, o Bankas turi prisiimti tokio elgesio pasekmes, t. y. laiduotojas yra atleidžiamas nuo atsakomybės ir Bankui turi tekti jo netinkamo veikimo ekonominės pasekmės;

35Bankui buvo reguliariai teikiama informacija apie UAB „MV Trading“ finansinę būklę, tačiau Bankas laiku ir efektyviai nereagavo į situaciją;

36Bankas Kredito sutarties pakeitimus dėl termino pratęsimo sudarydavo daug vėliau nei nurodoma pačiuose dokumentuose - po skolos grąžinimo termino pabaigos tarp šalių vykdavo derybos dėl Kredito sutarties termino pratęsimo ir iš tiesų susitarimai dėl termino pratęsimo buvo sudaromi praėjus keletui mėnesių po sutartyje nustatyto termino pabaigos, o tai papildomai pagrindžia, kad Bankas veikė aplaidžiai, tokie veiksmai neatitinka bankų veiklos saugumo ir patikimumo reikalavimų;

37Laiduotojo leidimą nuo atsakomybės nulemia dviejų sąlygų visetas: 1) galimybės patenkinti reikalavimą pasinaudojant kitomis priemonėmis realumas; 2) kreditoriaus teisių atsisakymas;

38egzistavo visos sąlygos Bankui patenkinti visus savo reikalavimus skolininkui UAB „MV Trading“ iš UAB „Rududu ir Co“ prekių atsargų bei kitų lėšų;

39Civilinio kodekso (toliau – CK) 6.86 str. nustato, kad kai kreditorius atsisako savo pirmenybės teisės patenkinti reikalavimą ar kito jo naudai nustatyto prievolės užtikrinimo, laiduotojas atleidžiamas nuo atsakomybės, jeigu kreditorius būtų galėjęs patenkinti savo reikalavimą pasinaudodamas teisėmis, kurių atsisakė, todėl Laidavimo sutartis baigėsi CK 6.86 str. pagrindu atleidus laiduotoją nuo atsakomybės;

40be to, laidavimas baigėsi ir CK 6.87 str. 4 d. pagrindu, nes iš esmės pasikeitė prievolė, už kurią laiduota, ir be laiduotojo sutikimo atsirado laiduotojui nepalankios pasekmės;

41esant aplinkybėms, kai be laiduotojo laidavimo Bankui buvo suteiktos ir kitos reikalavimo užtikrinimo priemonės - vien hipoteka įkeistų objektų vertė sudarė ne mažiau nei 145 060 594, 39 Lt, kai užtikrinama prievolė tebuvo 2 501 199, 83 Lt, tai Bankui nesiėmus veiksmų dėl reikalavimo nukreipimo į kitas UAB „Rududu ir Co“ disponuojamas lėšas bei prekių atsargas ar bent jau šio įkeitimo objekto išsaugojimo, susiklostė situacija, kurioje be laiduotojo sutikimo reikšmingai padidėjo jo atsakomybė ir atsirado laiduotojui nepalankios sąlygos, nes Laiduotojas laidavo, atsižvelgdamas į tai, kad prievolių pagal Kredito sutartį įvykdymas buvo užtikrintas ir didelės vertės UAB „Rududu ir Co“ prekių atsargų įkeitimu;

42praradus nurodytą užtikrinimo priemonę, neegzistuojant prekių atsargoms ir kitoms laiduotojo UAB „Rududu ir Co“ lėšoms, į kurių vertę galėtų būti nukreiptas Banko reikalavimas, iš esmės pasikeitė prievolė ir dėl to be laiduotojo sutikimo padidėjo jo atsakomybė - padidėjo rizika, kad pareiga įvykdyti prievolę už skolininką teks būtent laiduotojui;

43kadangi laiduotojo padėtis iš esmės pablogėjo, todėl laidavimo sutartis pripažintina pasibaigusia CK 6.87 str. 4 d. pagrindu

44Taigi, anot atsakovų, šioje byloje egzistuoja du savarankiški laiduotojų atleidimo nuo atsakomybės teisiniai pagrindai - Civilinio kodekso 6.86 str. (kai laiduotojas atleidžiamas nuo atsakomybės esant kreditoriaus atsisakymo savo pirmenybės teisės patenkinti reikalavimą ar kito jo naudai nustatyto prievolės užtikrinimo, jeigu kreditorius būtų galėjęs patenkinti savo reikalavimą pasinaudodamas teisėmis, kurių atsisakė) ir Civilinio kodekso 6.87 str. 4 d. (laidavimas baigiasi, jeigu iš esmės pasikeičia prievolė ir dėl to be laiduotojo sutikimo padidėjo jo atsakomybę ).

45Dėl kreditoriaus naudai nustatyto prievolės užtikrinimo atsisakymo kaip pagrindo atleisti laiduotoją nuo atsakomybės (CK 6.86 straipsnis)

46Pagal CK 6.86 straipsnį laidavimo pasibaigimo pagrindas yra kreditoriaus atsisakymas savo pirmenybės teisės patenkinti reikalavimą ar kito jo naudai nustatyto prievolės užtikrinimo, t. y. kreditoriaus laisva valia atsisakyti savo teisės. Kasacinis teismas civilinėje byloje Nr. 3K-3-56/2014 išaiškino, kad ši teisės norma nėra suformuluota kaip sankcija už kreditoriaus neveikimą ar nepakankamai aktyvų veikimą įgyvendinant savo teises. Teisės atsisakymas kvalifikuotinas kaip juridinę reikšmę turintis veiksmas – asmens valios panaikinti savo civilinę teisę ir ją atitinkančią kito asmens pareigą, išraiška, t. y. vienašalis sandoris (CK 1.63 straipsnio 1, 3 dalys). Įstatyme nustatyti reikalavimai valios išraiškos ir sandorio formai (CK 1.64, 1.71-1.74 straipsniai). Kad būtų galima konstatuoti išreikštą valią, t. y. jos tikrąją prasmę, ji turi būti išreikšta pakankamai aiškiai, nedviprasmiškai. Reikalavimo valios išraiškos aiškumui griežtumas vertintinas kaip tiesiogiai proporcingas sandorio reikšmingumui. Valios trūkumai gali būti pagrindas sandorį pripažinti negaliojančiu. Pagal CK 1.63 straipsnio 5 dalį vienašaliams sandoriams prievoles ir sutartis reglamentuojančios teisės normos taikomos tiek, kiek tai neprieštarauja įstatymams ir vienašalio sandorio esmei. CK 6.156 straipsnyje įtvirtintas sutarties laisvės principas užtikrina, kad teisinius santykius sukuriančia, pakeičiančia ar panaikinančia bus laikoma tik laisva valios išraiška, kai išreiškiamos valios turinys yra pasirinktas asmens nuožiūra. Dėl to vien tik kitų asmenų taikomas plečiamojo pobūdžio teisės normų interpretavimas ir tam tikrą valią išreiškusio asmens veiksmų reikšmės aiškinimas negali būti pagrindas spręsti apie šio asmens išreikštos valios turinį.

47Vertinant, ar buvo išreikšta kreditoriaus valia atsisakyti savo teisių į prievolės įvykdymo užtikrinimą įkeitimu, gali būti svarbūs kredito ir prievolių įvykdymo užtikrinimo sutarčių šalių veiksmai, netiesiogiai turintys įtakos sprendimui dėl pasinaudojimo savo atitinkamomis teisėmis. Duomenys apie tai, kad laiduotojai susiję su skolininku ir jų aktyvus veikimas sprendžiant prievolių vykdymo klausimus pripažintini reikšmingais ir sumažinančiais kreditoriaus poreikį kuo greičiau panaudoti prievolės užtikrinimo priemones ir sudaryti sąlygas laiduotojams išvengti prievolės vykdymo pagal laidavimo sutartis bei atitinkamų nuostolių, nes laiduotojai, faktiškai būdami susiję su skolininku asmenimis, turėjo galimybių žinoti skolininko finansinę padėtį ir patys galėjo veikti savo nuožiūra siekdami apsaugoti savo interesus.

48Laidavimui yra būdingas laiduotojo pasitikėjimas asmeniu, už kurį jis laiduoja tokio asmens kreditoriui. Protingas ir apdairus asmuo nelaiduotų už asmenį, su kuriuo jis visiškai nesusijęs, gerai nežino apie jo pajėgumą įvykdyti prisiimtas prievoles, neturi galimybių nuolat gauti patikimą informaciją iš asmens, už kurį laiduojama, dėl pajėgumo įvykdyti prievolę pasikeitimo. Dėl to kreditorius neprivalo užtikrinti, kad laiduotojas būtų maksimaliai apsaugotas nuo prievolės vykdymo kreditoriui už asmenį, už kurį laiduota, šiam neįvykdžius savo įsipareigojimų, nebent būtų susitarta kitaip. Laidavimo teisinis reglamentavimas, įtvirtinantis laiduotojo teises ir jo atsakomybę pagal laidavimo sutartį bei praktikoje paprastai egzistuojantys laiduotojo ir asmens, už kurį laiduojama, ryšiai suponuoja laiduotojo pareigą pačiam aktyviai veikti, užtikrinant, kad jo interesai nukentėtų kuo mažiau. Kad skolininko prievolės vykdymas būtų efektyviai kontroliuojamas ir užtikrinama laiduotojo teisėtų interesų apsauga, įstatymų leidėjas neapsiribojo atitinkamas laidavimu užtikrintos prievolės vykdymo priežiūros teises suteikdamas kreditoriui, tačiau tokias teises suteikė ir laiduotojui, kartu įpareigodamas kreditorių laiduotojui suteikti apie skolininką informaciją, kurią laiduotojas turi teisę gauti (CK 6.80 straipsnio 1 dalis).

49Kreditorius turi teisę, o ne pareigą pasinaudoti prievolės užtikrinimo priemonėmis, taip pat teisę spręsti, kada, kokiomis jų pasinaudoti, o jų nepanaudojimas neigiamus padarinius kreditoriui sukelia tuo, kad jis sumažina savo galimybes pasiekti, jog skolininko prievolė būtų įvykdyta. Pareigą bankui valdyti kredito riziką nustato ne šalių susitarimas, bet viešosios teisės normos, kurių paskirtis – užtikrinti finansų įstaigų sistemos stabilumą, todėl už jų netinkamą vykdymą bankui gali būti taikomos atitinkamos administracinio poveikio priemonės, tačiau tai nėra pagrindas kilti sutarties šalių ir įstatyme nenustatytiems teisiniams padariniams prievoliniuose teisiniuose santykiuose su laiduotoju.

50Spręsti, kad kreditorius pakeitė prievolės sąlygas, pablogindamas laiduotojo padėtį, būtų pagrindas, jei ta padėtis atsirado dėl nuo kreditoriaus priklausančių priežasčių, kurių laiduotojas, sudarydamas sutartį, negalėjo numatyti, taip pat jei kreditorius savo nepateisinamais veiksmais ar neveikimu adekvačiai atitinkamoje situacijoje peržengtų protingumo kriterijaus ribas. Galimybė, kad kreditorius nepasinaudos kitomis prievolės įvykdymo užtikrinimo priemonėmis, yra pakankamai reali, ji priklauso ir nuo kreditoriaus apdairumo, rūpestingumo, tačiau įstatymas, o nagrinėjamu atveju – ir sutartis – nenustato kreditoriaus atsakomybės laiduotojui už veiksmus, kurie pirmiau nurodytais bruožais nepasižymėjo. Jei laidavimo sutartyje nesutarta, laiduotojas neturi pagrindo reikalauti, kad kreditoriaus veiksmai, užtikrinant skolininko prievolės įvykdymą kitų nei laidavimas prievolės užtikrinimo priemonių panaudojimu būtų maksimaliai efektyvūs ir laiduotojui netektų vykdyti prisiimtos prievolės už skolininką. Nepasiteisinęs nepasinaudojimas prievolės užtikrinimo priemone atsižvelgiant į konkrečias aplinkybes gali būti vertinamas kaip verslo rizikos išraiška, dėl kurios kreditorius prievolės įvykdymą siekia užtikrinti ne viena, bet keliomis priemonėmis. Laidavimo teisinis reglamentavimas, įtvirtinantis laiduotojo teises ir jo atsakomybę pagal laidavimo sutartį, taip pat praktikoje paprastai egzistuojantys laiduotojo ir asmens, už kurį laiduojama, ryšiai suponuoja laiduotojo pareigą pačiam aktyviai veikti, užtikrinant, kad jo interesai nukentėtų kuo mažiau (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2014 m. vasario 28 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nordea Bank Finland Plc. v. M. B. ir D. Z., bylos Nr. 3K-3-56/2014).

51Minėta, kad atsakovai teigia, kad Bankas nesiėmė iniciatyvos ar veiksmų, kuriais būtų siekęs savo reikalavimo patenkinimo iš įkeistų prekių atsargų ar laiduotojo UAB „Rududu ir Co“ disponuojamų lėšų bei neatliko veiksmų, kuriais būtų buvę siekiama užsitikrinti įkeistų prekių atsargų judėjimo ar sukauptos vertės kontrolę, tokiais savo veiksmais Bankas patvirtino atsisakąs prievolės užtikrinimo priemonių – UAB „Rududu ir Co“ prekių atsargų įkeitimo ir UAB „Rududu ir Co“ laidavimo. Teismas daro išvadą, kad nurodyti teiginiai prieštarauja bylos faktinėms aplinkybėms.

52Iš byloje esančios Kredito sutarties matyti, kad 13.4 punktu šalys susitarė, kad „Tik vienareikšmis raštiškas Banko patvirtinimas gali būti laikomas Banko atsisakymu nuo Banko teisės“. Kad Bankas būtų atsisakęs nuo savo teisių reikalavimo patenkinimo iš įkeistų prekių atsargų ar laiduotojo UAB „Rududu ir Co“ disponuojamų lėšų, byloje duomenų nėra. Priešingai negu teigia atsakovai, bylos medžiaga patvirtina, kad Bankas visu Kredito sutarties galiojimo laikotarpiu domėjosi prievolės įvykdymą užtikrinančiomis priemonėmis, teikdamas raštus tiek UAB „MV Trading“, tiek UAB „Rududu ir Co“, tiek kitiems prievolės įvykdymo užtikrinimus pateikusiems asmenims, reikalaudamas pateikti prievolės užtikrinimų mastui įvertinti reikalingą informaciją – Bankas nuolat domėjosi ne tik UAB „MV Trading“ priklausančių įkeistų prekių atsargų verte, atliko UAB „MV Trading“ priklausančių įkeistų prekių atsargų apžiūrą, siuntė įspėjimus UAB „MV Trading“ dėl sutartinių prievolių nevykdymo, bet ir nuolat ragino UAB „Rududu ir Co“ vykdyti sutartinį įsipareigojimą – pastoviai teikti informaciją apie UAB „Rududu ir Co“ priklausančių Bankui įkeistų prekių atsargų vertę, kreipėsi į UAB „Rududu ir Co“ kaip į laiduotoją pagal laidavimo sutartį, prašydamas vykdyti sutartinę informacijos teikimo pareigą ir kt. Kadangi UAB „Rududu ir Co“ į pastaruosius Banko reikalavimus reaguodavo atsakydami, kad neturi finansinių galimybių padengti įsiskolinimų Banko nurodytais terminais.

53Bylos duomenys rodo, kad Bankas kreipėsi į Centrinės hipotekos įstaigos filialo Hipotekos skyrių prie Vilniaus m. 1-ojo apylinkės teismo su prašymu priteisti skolą ir areštuoti įkeistus daiktus, tame tarpe ir UAB „Rududu ir Co“ Bankui įkeistas prekių atsargas 450 000 Lt sumai bei suteikti teisę tvarkyti UAB „Rududu ir Co“ banko sąskaitas, kuriose esančiomis lėšomis Bankui buvo laiduota pagal laidavimo sutartį. Kaip teisingai nurodo ieškovas, pastarieji Banko veiksmai nepasiteisino dėl dviejų iš laiduotojų – N. P. ir E. G. – kaltės, jiems vengiant priimti įspėjimus, kuriais jie privalomai turėjo būti įspėti dėl galimo skolos išieškojimo iš jų. Dėl šios priežasties, kaip nurodė Vilniaus miesto 1-asis apylinkės teismas, skolos išieškojimas negalėjo tęstis. Nurodytos aplinkybės neabejotinai pagrindžia tai, kad Bankas visu Kredito sutarties galiojimo laikotarpiu atliko veiksmus, reikalingus Kredito sutarties įvykdymo užtikrinimams išsaugoti, o pasibaigus Kredito sutarčiai dėjo maksimalias pastangas tam, kad būtų pasinaudota visomis Kredito sutarties užtikrinimo priemonėmis, inter alia ir UAB „Rududu ir Co“ pateiktais prievolės įvykdymo užtikrinimais.

54Byloje taip pat nustatyta, kad atsakovai yra tarpusavyje susiję asmenys - verslo partneriai ir tarpusavio susijusių įmonių vadovai. Atsakovas N. P. Kredito sutarties galiojimo laikotarpiu buvo susijęs su iš esmės visomis įmonėmis, kurios buvo pateikusios Kredito sutarties įvykdymo užtikrinimus: buvo šių įmonių akcininkas, direktorius ar valdybos pirmininkas. Tai reiškia, kad laiduotojas N. P. visu Kredito sutarties galiojimo laikotarpiu disponavo informacija apie įmonių, su kuriomis yra betarpiškai susijęs, Banko naudai pateiktų Kredito sutarties įvykdymo užtikrinimų realų mastą.

55Iš byloje esančių duomenų matyti, kad atsakovas E. G. nuo 2009-03-30 iki 2012-12-14 buvo UAB „Rududu ir Co“ generaliniu direktoriumi, nuo 2010-03-25 turėjo 50 proc. akcijų. Nors nuo 2012-12-14 įmonės direktoriumi buvo paskirtas S. V., tačiau faktiškai įmonė buvo valdoma E. G., kuris veikė pagal S. V. išduotą įgaliojimą.

56Bylos duomenys rodo, kad į Banko 2012-02-01 ir 2012-03-19 rašytinius reikalavimus UAB „Rududu ir Co“ mokėti pagal laidavimo sutartį būtent E. G. atsakydavo, kad UAB „Rududu ir Co“ kaip laiduotojas, neturi galimybių padengti esamo įsiskolinimo Banko nurodytu terminu ir prašė atidėti įsiskolinimo grąžinimą (c.b. Nr. 2-1519-603/2015, b.l. l. 222-223). Taigi, esant tokioms aplinkybėms, kai UAB „Rududu ir Co“ veiklai vadovavo patys atsakovai, kurie žinojo apie įmonės įsipareigojimus ieškovui, tačiau nesiėmė jokių veiksmų įsipareigojimams įvykdyti, o atsiskaitinėjo su kitais kreditoriais, panaudojimas UAB „Rududu ir Co“ prekių atsargos ir lėšas Banko reikalavimų patenkinimui buvo apsunkintas būtent pačių atsakovų veiksmais – atsakovai ignoravo Banko reikalavimus, o tuo pačiu laiku (kaip teigia patys atsakovai), laikotarpiu 2012-01-31 - 2012-11-19 UAB „Rududu ir Co“ prekių atsargas, kurių vertė sudarė ne mažiau nei 1 263 668 Lt buvo nevaržomai pardavinėjamos įvairiems tiekėjams, taip pat buvo sumokėta apie 1 381 120 Lt įvairiems kreditoriams.

57Kreditorius turi teisę, esant daugiau nei vienam prievolės įvykdymo užtikrinimo būdui, pasirinkti, kuriuo iš jų pasinaudoti pirmiau. Todėl kreditoriaus nepasinaudojimas tam tikrais prievolės užtikrinimais negali sudaryti pagrindo CK 6.86 str. įtvirtintos nuostatos taikymui. Pažymėtina, kad sandorio šalys privalo elgtis sąžiningai (CK 6.200 str.), sandorio šalių sąžiningumas preziumuojamas, todėl Bankas neturėjo ir neprivalėjo įtarinėti skolininko bei UAB „Rududu ir Co“ vadovus nesąžiningumu ir gręžtai kontroliuoti jų veiksmų. Laidavimo teisinis reglamentavimas, įtvirtinantis laiduotojo teises ir jo atsakomybę pagal laidavimo sutartį, taip pat praktikoje paprastai egzistuojantys laiduotojo ir asmens, už kurį laiduojama, ryšiai suponuoja laiduotojo pareigą pačiam aktyviai veikti, užtikrinant, kad jo interesai nukentėtų kuo mažiau (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2014 m. vasario 28 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nordea Bank Finland Plc. v. M. B. ir D. Z., bylos Nr. 3K-3-56/2014).

58Dėl laidavimo pabaigos CK 6.87 str. 4 d. pagrindu

59Anot atsakovų, laidavimas baigėsi ir CK 6.87 str. 4 d. pagrindu, nes esant aplinkybėms, kai be atsakovų laidavimo Bankui buvo suteiktos ir kitos reikalavimo užtikrinimo priemonės - vien hipoteka įkeistų objektų vertė sudarė ne mažiau nei 145 060 594, 39 Lt, kai užtikrinama prievolė tebuvo 2 501 199, 83 Lt, tai Bankui nesiėmus veiksmų dėl reikalavimo nukreipimo į kitas UAB „Rududu ir Co“ disponuojamas lėšas bei prekių atsargas ar bent jau šio įkeitimo objekto išsaugojimo, susiklostė situacija, kurioje be laiduotojo sutikimo reikšmingai padidėjo jo atsakomybė ir atsirado laiduotojui nepalankios sąlygos, nes Laiduotojas laidavo, atsižvelgdamas į tai, kad prievolių pagal Kredito sutartį įvykdymas buvo užtikrintas ir didelės vertės UAB „Rududu ir Co“ prekių atsargų įkeitimu; iš esmės pasikeitė prievolė, už kurią laiduota, ir be laiduotojo sutikimo atsirado laiduotojui nepalankios pasekmės laiduotojo padėtis iš esmės pablogėjo, padidėjo rizika, kad pareiga įvykdyti prievolę už skolininką teks būtent laiduotojui.

60Pažymėtina, kad pagal CK 6.87 straipsnio 4 dalį laidavimas baigiasi, jeigu iš esmės pasikeičia prievolė ir dėl to be laiduotojo sutikimo padidėja jo atsakomybė arba atsiranda kitos laiduotojui nepalankios pasekmės, išskyrus atvejus, kai laidavimo sutartis numato ką kita. Šioje normoje yra nustatytos sąlygos, kada laidavimas baigiasi ir jų išimtis. Laidavimo pasibaigimo sąlygos yra dvi: 1) prievolės pasikeitimas iš esmės ir 2) prievolės iš esmės pasikeitimo rezultatas yra nepalankus laiduotojui. Pastaroji sąlyga veikia nesant laiduotojo sutikimo, o nepalankios sąlygos neapibrėžtos baigtiniu sąrašu. Iš normatyvinės nuostatos aišku, kad viena iš nepalankių pasekmių reiškimosi formų yra laiduotojo atsakomybės padidėjimas. Kitaip pasireiškiančias nepalankias laiduotojui pasekmes konkrečiu atveju turi apsvarstyti teismas ir nuspręsti, ar jos sudarytų pagrindą laidavimui pasibaigti.

61Minėta, kad normoje nustatyta išimtis, jog laidavimas nesibaigia ir esant prievolės pasikeitimui iš esmės, nors padidėja laiduotojo atsakomybė arba atsiranda kitos laiduotojui nepalankios pasekmės. Tai – atvejis, kai laidavimo sutartis numato ką kita. Jeigu laidavimo sutartimi laiduotojas iš anksto ir besąlygiškai sutinka, kad būtų pakeičiama sutartis, kuri nustato prievolę ir jos vykdymo tvarką ir sąlygas, tai nėra pagrindo laidavimui pasibaigti, nes laiduotojas sutinka su prievolės keitimu, jo padėties pabloginimu, bet dėl to nesiekia naudotis laidavimo pasibaigimu CK 6.87 straipsnio 4 dalimi nustatytomis sąlygomis.

62Teismas pažymi, kad atsakovai Laidavimo sutarčių 2.6 p. patvirtino, kad „Laiduotojas sutinka ir neprieštarauja tam, kad Kreditavimo sutartis būtų pakeista ar papildyta be Laiduotojo sutikimo ar informavimo ir net tuo atveju, jei tokio pakeitimo ar papildymo pasėkoje prievolė iš esmės pasikeistų ir dėl to padidėtų Laiduotojo atsakomybė ar atsirastų kitokios Laiduotojui nepalankios pasekmės, ši laidavimo sutartis nepasibaigs ir galios toliau“. Vien šios nuostatos sudarė teisinį pagrindą netaikyti CK 6.87 straipsnio 4 dalies nustatyto laidavimo pasibaigimo pagrindo, todėl CK 6.87 straipsnio 4 dalies pažeidimas nekonstatuojamas.

63Tačiau teismas visiškai sutinka su Banko argumentais, kad pagrindinės prievolės įvykdymo užtikrinimo būdų kiekio ar masto sumažėjimas Laidavimo sutartyje nėra įvardintas kaip aplinkybė, kuriai įvykus yra reikalingas laiduotojo sutikimas tolesniam laidavimui, net jeigu dėl tokios aplinkybės laiduotojo atsakomybė ir padidėtų. Nors pripažintina, kad kredito laikotarpio pailginimas laikytinas esminiu prievolės pasikeitimu, padidinančiu laiduotojo atsakomybę, tačiau, kaip numatyta CK 6.87 str. 4 d., esant laiduotojo sutikimui dėl sutarties termino pailginimo, akivaizdu, kad šios įstatymo nuostatos pagrindu laidavimas baigtis negali. Laidavimo sutarties 2.6 p. numatyta, kad laiduotojo sutikimai reikalingi tik atliekant Kredito sutarties pakeitimus, susijusius su kredito sumos padidinimu arba kredito laikotarpio pailginimu. Kaip minėta, Papildomu susitarimu Nr. 2, Papildomu susitarimu Nr. 3 ir Papildomu susitarimu Nr. 5 buvo atliekami Kredito sutarties pakeitimai, kuriais susitariama dėl naujo kredito laikotarpio. Tą pačią dieną buvo pasirašomi atsakovų laiduotojų sutikimai, kuriais buvo pritariama Kredito termino pratęsimui. Atsakovų duoti sutikimų dėl Kredito sutarties termino pratęsimo yra galiojantys ir nenuginčyti, todėl nėra pagrindo jų nepaisyti. Atsakovų paminėta aplinkybė, kad sutikimai buvo duoti atbuline data, nedaro jų savaime negaliojančiomis, nes iš bylos duomenų akivaizdžiai matyti, kad Laiduotojams duodant sutikimus dėl kredito termino pratęsimo neabejotinai buvo aiškios tiek Kredito sutarties pratęsimo datos, tiek šios sutarties nuostatų galiojimas atgaline tvarka, tiek su tuo susiję teisiniai padariniai, nes atsakovai yra verslo profesionalai, dalyvavo valdant ne vieną įmonę. Be to, atsakovai pripažįsta, jog yra atsakingi pagal Laidavimo sutartis ir tai patvirtina jų 2014-02-11 pasiūlymas dėl taikaus ginčų užbaigimo, kuriuo siūlo Bankui visus ginčus dėl laidavimo užbaigti taikiai, sumokant Bankui 2 mln. Lt. Tokio pasiūlymo pateikimas laikytinas skolininko skolos pripažinimu.

64Dėl ieškovo Nordea Bank AB reikalavimų atsakovams

65Minėta, kad ieškovo skolininkui UAB „MV Trading" Vilniaus apygardos teismo 2012-06-27 nutartimi iškelta bankroto byla, nutartis įsiteisėjo 2012-11-08.

66Ieškovas patikslintu ieškiniu (5t. b.l. 89), kurį 2015-03-05 teismo posėdyje palaikė ieškovo atstovė, pagal sudarytą 2008-02-27 su atsakovu N. P. laidavimo sutartį ir 2010-03-10 papildomą susitarimą prie 2008-02- 27 laidavimo sutarties, kuriuo laiduotojas įsipareigojo visu savo turtu ir lėšomis atsakyti bankui ta pačia apimtimi kaip ir UAB „MV Trading" už įsipareigojimų pagal Kredito sutartį įvykdymą ir nuostolių atlyginimą, tačiau už ne didesnę nei 34 proc. dydžio skolos dalį, prašo priteisti iš atsakovo N. P. ieškovo naudai 34 proc. dydžio skolos dalį – 244 255, 16 Eur negrąžinto kredito, 274, 34 Eur nesumokėtų palūkanų, 46 338, 28 Eur nesumokėtų įsipareigojimo nevykdymo palūkanų ir 6 768, 50 Eur nesumokėtų įsipareigojimo nevykdymo palūkanų, kurių mokėjimas buvo atidėtas pagal 2011 m. gegužės 24 d. papildomą susitarimą;

67Ieškovas pagal sudarytą 2008-02-27 su atsakovu E. G. laidavimo sutartį ir 2010-03-10 papildomą susitarimą prie 2008-02- 27 laidavimo sutarties, kuriuo laiduotojas įsipareigojo visu savo turtu ir lėšomis atsakyti bankui ta pačia apimtimi kaip ir UAB „MV Trading" už įsipareigojimų pagal Kredito sutartį įvykdymą ir nuostolių atlyginimą, tačiau už ne didesnę nei 66 proc. dydžio skolos dalį, prašo priteisti iš atsakovo E. G. 66 proc. dydžio skolos dalį – 474 142, 38 Eur negrąžinto kredito, 532, 55 Eur nesumokėtų palūkanų, 89 950, 78 Eur nesumokėtų įsipareigojimo nevykdymo palūkanų ir 13 138, 84 Eur nesumokėtų įsipareigojimo nevykdymo palūkanų, kurių mokėjimas buvo atidėtas pagal 2011 m. gegužės 24 d. papildomą susitarimą.

68Taigi, ieškovas iš viso iš atsakovų reikalauja 875 400, 83 Eur. Tokia Banko kreditorinių reikalavimų suma patvirtinta ir skolininko BUAB „MV Trading" bankroto byloje Nr. 272/2015. Dėl skolos dydžio ginčo tarp šalių nėra.

69Teismo posėdžio metu atsakovų atstovas nepareiškė nei pastabų, nei prieštaravimų dėl ieškovo reikalaujamų sumų. Kadangi ieškovo reikalaujama suma patvirtinta rašytiniais įrodymais, tai minėtų kreditavimo sutarties su pakeitimais ir laidavimo sutarčių su pakeitimais pagrindu bei CK 6. 76 ir 6. 81 straipsnių pagrindu teismas ieškinį tenkina pilnai.

70Dėl bylinėjimosi išlaidų

71CPK 93 str. numato, kad šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios pusės. LR CPK 79 str. nustato, kas sudaro bylinėjimosi išlaidas- žyminis mokestis ir išlaidos, susijusios su bylos nagrinėjimu. Pagal LR CPK 88 str. 1 d. 2 p. prie išlaidų, susijusių su bylos nagrinėjimu, priskirtinos išlaidos, skirtos procesinių dokumentų įteikimui.

72Ieškovas prašo priteisti jo sumokėtą žyminį mokestį 9405 Eur, todėl ieškovui iš atsakovo N. P. turi būti priteista 3 197, 70 Eur žyminio mokesčio, o iš atsakovo E. G. 6 207, 30 Eur žyminio mokesčio proporcingai patenkintiems reikalavimams. Ieškovas taip pat prašo priteisti atstovavimo 21 375, 93 Eur išlaidų. CPK 98 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad šaliai, kurios naudai priimamas sprendimas, teismas priteisia iš antrosios šalies (šalių) atstovavimo išlaidas, o šio straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad šalies išlaidos, susijusios su advokato pagalba, atsižvelgiant į konkrečios bylos sudėtingumą ir advokato darbo ir laiko sąnaudas, yra priteisiamos ne didesnės, kaip nustatyta teisingumo ministro kartu su Lietuvos advokatų tarybos pirmininku patvirtintose rekomendacijose dėl užmokesčio dydžio. Šio konkrečiu atveju teismas pažymi, kad ieškovas pateikė atstovavimo išlaidas, turėtas 3 bylose, tačiau bylos nėra sudėtingos, todėl iš advokato darbo ir laiko sąnaudų darytina išvadą, kad yra pagrindas priteisti ieškovui 10 000 Eur – proporcingai ieškovo patenkintiems reikalavimams (iš atsakovo N. P. 34 proc. dydžio, o iš atsakovo E. G. 66 proc. dydžio atstovavimo išlaidų)

73Iš atsakovų taip pat priteistina valstybės naudai lygiomis dalimis 38, 25 Eur pašto išlaidų

74Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos Civilinio proceso kodekso 259, 263, 265, 270 straipsniais, teismas

Nutarė

75atsakovų N. P. ir E. G. ieškinius ieškovui Nordea Bank AB dėl laidavimo sutarčių pripažinimo pasibaigusiomis atmesti.

76Ieškovo Nordea Bank AB (į. k. 303252632, buveinės adresas Didžioji g. 18, Lt -01128 Vilnius) ieškinį atsakovams N. P. (a.k. ( - ) ir E. G. (a.k. ( - ) dėl skolos iš laiduotojų priteisimo tenkinti.

77Priteisti ieškovo Nordea Bank AB naudai iš atsakovo N. P. 34 proc. dydžio skolos dalį – 244 255, 16 Eur negrąžinto kredito, 274, 34 Eur nesumokėtų palūkanų, 46 338, 28 Eur nesumokėtų įsipareigojimo nevykdymo palūkanų ir 6 768, 50 Eur nesumokėtų įsipareigojimo nevykdymo palūkanų, kurių mokėjimas buvo atidėtas pagal 2011 m. gegužės 24 d. papildomą susitarimą.

78Priteisti ieškovo Nordea Bank AB naudai iš atsakovo E. G. 66 proc. dydžio skolos dalį – 474 142, 38 Eur negrąžinto kredito, 532, 55 Eur nesumokėtų palūkanų, 89 950, 78 Eur nesumokėtų įsipareigojimo nevykdymo palūkanų ir 13 138, 84 Eur nesumokėtų įsipareigojimo nevykdymo palūkanų, kurių mokėjimas buvo atidėtas pagal 2011 m. gegužės 24 d. papildomą susitarimą.

79Priteisti ieškovo naudai iš atsakovo N. P. 3 197, 70 Eur žyminio mokesčio ir 3 400 Eur atstovavimo išlaidų.

80Priteisti ieškovo naudai iš atsakovo E. G. 6 207, 30 Eur žyminio mokesčio ir 6 600 Eur atstovavimo išlaidų.

81Priteisti valstybės naudai iš atsakovų 38, 25 Eur pašto išlaidų lygiomis dalimis (po 19, 12 Eur).

82Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Lietuvos apeliaciniam teismui per Vilniaus apygardos teismą.

Proceso dalyviai
Ryšiai
1. Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Natalja... 2. Teismas, išnagrinėjęs ieškovo ir atsakovų ieškinius,... 3. ieškovas Nordea Bank AB, atstovaujamas Nordea Bank AB Lietuvos skyriaus... 4. Ieškovas nurodo, kad 2008-02-27 su UAB „MV Trading" sudarė banko sąskaitos... 5. Atsakovai atsiliepimu prašo ieškovo ieškinį atmesti kaip nepagrįstą.... 6. Atsakovai taip pat pareiškė ieškinius atskiruose bylose dėl laidavimo... 7. Vilniaus miesto apylinkės teismo byloje Nr. 2-5598-820/2015 atsakovas N. P.... 8. Bankas turėjo visas priemones ir galimybes patenkinti savo reikalavimą BUAB... 9. Vilniaus apygardos teismo byloje Nr. 2-1519-603/2015 atsakovas E. G. ieškinį... 10. Ieškovas Nordea Bank AB atsakovų ieškinius prašo atmesti kaip... 11. Pasibaigus Kredito sutarčiai, t.y. 2012-02-01 bei 2012-03-19, Bankas kreipėsi... 12. Anot ieškovą, laiduotojas N. P. Kredito sutarties galiojimo laikotarpiu buvo... 13. Kreditorius turi teisę, esant daugiau nei vienam prievolės įvykdymo... 14. Siekdami įrodyti esant pagrindą taikyti CK 6.87 str. 4 d. nuostatą,... 15. Nors pripažintina, kad kredito laikotarpio pailginimas laikytinas esminiu... 16. Be to, 2014-02-11 laiduotojas N. P. kartu su savo verslo partneriu E. G.... 17. Trečiasis asmuo BUAB „MV Trading“, atstovaujamas bankroto... 18. Trečiasis asmuo BUAB „Rududu ir Co“, atstovaujamas bankroto... 19. Ieškovo Nordea Bank AB ieškinys tenkinamas, o atsakovų N. P. ir E. G.... 20. Minėta, kad prie civilinės bylos pagal ieškovo Nordea Bank AB ieškinį... 21. Bylos medžiaga nustatyta, kad ieškovas Nordea Bank AB šioje byloje... 22. Ieškovas pagal sudarytą 2008-02-27 su atsakovu N. P. laidavimo sutartį ir... 23. Ieškovas pagal sudarytą 2008-02-27 su atsakovu E. G. laidavimo sutartį ir... 24. Atsakovai su ieškiniu nesutinka. Anot jų, laidavimo sutartys yra... 25. Dėl atsakovų laidavimo sutarčių galiojimo... 26. Iš atsakovų ieškinių identiško turinio matyti, kad ieškinius laiduotojai... 27. kiekvieną kartą sprendžiant dėl termino pagal Kredito sutartį pratęsimo... 28. Bankas turėjo visas priemones ir galimybes patenkinti savo reikalavimą BUAB... 29. Civilinio kodekso (toliau – CK) 6.86 str. nustato, kad kai kreditorius... 30. sutartinio įkeitimo lakštu Nr. 01220110015364 BUAB „MV Trading“... 31. Kredito sutartis pasibaigė 2012-01-31 ir jau 2012-02-01 Bankas pareiškė... 32. Bankas turėjo teisę ir visas galimybes pareikalauti jo naudai nurašyti UAB... 33. Bankui kaip specifine veikla (kreditavimu) besiverčiam subjektui, keliami kur... 34. kadangi Bankas elgėsi nerūpestingai ir tai lėmė dėl Banko kaltės... 35. Bankui buvo reguliariai teikiama informacija apie UAB „MV Trading“... 36. Bankas Kredito sutarties pakeitimus dėl termino pratęsimo sudarydavo daug... 37. Laiduotojo leidimą nuo atsakomybės nulemia dviejų sąlygų visetas: 1)... 38. egzistavo visos sąlygos Bankui patenkinti visus savo reikalavimus skolininkui... 39. Civilinio kodekso (toliau – CK) 6.86 str. nustato, kad kai kreditorius... 40. be to, laidavimas baigėsi ir CK 6.87 str. 4 d. pagrindu, nes iš esmės... 41. esant aplinkybėms, kai be laiduotojo laidavimo Bankui buvo suteiktos ir kitos... 42. praradus nurodytą užtikrinimo priemonę, neegzistuojant prekių atsargoms ir... 43. kadangi laiduotojo padėtis iš esmės pablogėjo, todėl laidavimo sutartis... 44. Taigi, anot atsakovų, šioje byloje egzistuoja du savarankiški laiduotojų... 45. Dėl kreditoriaus naudai nustatyto prievolės užtikrinimo atsisakymo kaip... 46. Pagal CK 6.86 straipsnį laidavimo pasibaigimo pagrindas yra kreditoriaus... 47. Vertinant, ar buvo išreikšta kreditoriaus valia atsisakyti savo teisių į... 48. Laidavimui yra būdingas laiduotojo pasitikėjimas asmeniu, už kurį jis... 49. Kreditorius turi teisę, o ne pareigą pasinaudoti prievolės užtikrinimo... 50. Spręsti, kad kreditorius pakeitė prievolės sąlygas, pablogindamas... 51. Minėta, kad atsakovai teigia, kad Bankas nesiėmė iniciatyvos ar veiksmų,... 52. Iš byloje esančios Kredito sutarties matyti, kad 13.4 punktu šalys... 53. Bylos duomenys rodo, kad Bankas kreipėsi į Centrinės hipotekos įstaigos... 54. Byloje taip pat nustatyta, kad atsakovai yra tarpusavyje susiję asmenys -... 55. Iš byloje esančių duomenų matyti, kad atsakovas E. G. nuo 2009-03-30 iki... 56. Bylos duomenys rodo, kad į Banko 2012-02-01 ir 2012-03-19 rašytinius... 57. Kreditorius turi teisę, esant daugiau nei vienam prievolės įvykdymo... 58. Dėl laidavimo pabaigos CK 6.87 str. 4 d. pagrindu... 59. Anot atsakovų, laidavimas baigėsi ir CK 6.87 str. 4 d. pagrindu, nes esant... 60. Pažymėtina, kad pagal CK 6.87 straipsnio 4 dalį laidavimas baigiasi, jeigu... 61. Minėta, kad normoje nustatyta išimtis, jog laidavimas nesibaigia ir esant... 62. Teismas pažymi, kad atsakovai Laidavimo sutarčių 2.6 p. patvirtino, kad... 63. Tačiau teismas visiškai sutinka su Banko argumentais, kad pagrindinės... 64. Dėl ieškovo Nordea Bank AB reikalavimų atsakovams... 65. Minėta, kad ieškovo skolininkui UAB „MV Trading" Vilniaus apygardos teismo... 66. Ieškovas patikslintu ieškiniu (5t. b.l. 89), kurį 2015-03-05 teismo... 67. Ieškovas pagal sudarytą 2008-02-27 su atsakovu E. G. laidavimo sutartį ir... 68. Taigi, ieškovas iš viso iš atsakovų reikalauja 875 400, 83 Eur. Tokia Banko... 69. Teismo posėdžio metu atsakovų atstovas nepareiškė nei pastabų, nei... 70. Dėl bylinėjimosi išlaidų ... 71. CPK 93 str. numato, kad šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos... 72. Ieškovas prašo priteisti jo sumokėtą žyminį mokestį 9405 Eur, todėl... 73. Iš atsakovų taip pat priteistina valstybės naudai lygiomis dalimis 38, 25... 74. Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos Civilinio proceso kodekso 259, 263, 265,... 75. atsakovų N. P. ir E. G. ieškinius ieškovui Nordea Bank AB dėl laidavimo... 76. Ieškovo Nordea Bank AB (į. k. 303252632, buveinės adresas Didžioji g. 18,... 77. Priteisti ieškovo Nordea Bank AB naudai iš atsakovo N. P. 34 proc. dydžio... 78. Priteisti ieškovo Nordea Bank AB naudai iš atsakovo E. G. 66 proc. dydžio... 79. Priteisti ieškovo naudai iš atsakovo N. P. 3 197, 70 Eur žyminio mokesčio... 80. Priteisti ieškovo naudai iš atsakovo E. G. 6 207, 30 Eur žyminio mokesčio... 81. Priteisti valstybės naudai iš atsakovų 38, 25 Eur pašto išlaidų lygiomis... 82. Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas...