Byla 2-242-212/2007

1Panevėžio apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Zina Mickevičiūtė, Sekretoriaujant Ritai Norkūnienei, Dalyvaujant ieškovams Z. L., B. L., Ieškovų atstovui adv. Raimundui Gargasui, Atsakovo Lietuvos Respublikos, atstovaujamos Teisingumo ministerijos atstovui Ramūnui Valatkai, Trečiojo asmens Lietuvos Generalinės Prokuratūros atstovui Remigijui Senkui, Panevėžio apygardos prokurorui Justinui Pupkai nedalyvaujant, viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą dėl moralinės žalos atlyginimo pagal Z. L. ir B. L. ieškinį atsakovui Lietuvos Respublikai atstovaujamai Teisingumo ministerijos, tretiesiems asmenims Lietuvos Generalinei Prokuratūrai, Panevėžio apygardos prokurorui Justinui Pupkai ir

Nustatė

2Ieškovai ir jų atstovas prašo priteisti iš atsakovo, Lietuvos Respublikos, atstovaujamos Teisingumo ministerijos, 30 000 000 Lt neturtinei žalai, padarytai pareigūnų neveikimu, atlyginti. Savo reikalavimus grindžia CK 6. 250, 6. 272 straipsniais ir mano, kad Teisingumo ministerija yra tinkamas atsakovas, keisti jo nepageidauja. Dėl nužudymo Panevėžio apygardos prokuratūroje iškelta baudžiamoji byla, tačiau ikiteisminis tyrimas sustabdytas nenustačius kaltų asmenų. Mano, kad nuo pat tyrimo pradžios Panevėžio prokurorai netinkamai atliko savo pareigas. Jis pats domėjosi tyrimu, teikė įvairius prašymus, tačiau į tai nebuvo atsižvelgta. Prokurorai Kučys, Vaitekūnas, Rutkauskas akivaizdžiai vilkino laiką, neatliko jokių veiksmų. Vienintelis prokuroras Žukauskas rimtai gilinosi į tyrimą. Mano, kad nužudymas buvo neatskleistas tik todėl, kad pareigūnai netinkamai atliko jiems pavestą darbą. Jų šeimai jau yra aišku kas yra tikri sūnaus žudikai, tačiau pareigūnai nekreipia dėmesio į jo surinktus ir teikiamus įrodymus. Praėjo 10 metų ir toks pareigūnų neveikimas jiems padaryta labai didelė žala: pablogėjo sveikata, pastoviai jaučia įtampą, baimę. Neturtinę žalą prašo priteisti iš Lietuvos Respublikos, atstovaujamos Teisingumo ministerijos jų nuomone ne tik prokuratūra blogai dirbo, bet ir Valstybė nesugebėjo apginti savo piliečių, neužtikrino saugumo ir dėl to buvo nužudytas jų sūnus. Žalos dydį apsprendė prokurorų neveikimas, nesugebėjimas per 10 metų surasti ir nubausti sūnaus žudikų, begalė civilinių bylų teismuose, kur buvo kaltinami garbės ir orumo pažeidimais, L. T. aprašydamas Lietuvos Aukščiausiojo Teismo bylas, apie jų sūnaus nužudimą parašė, kad šis pats nusižudė. Prokurorų veiksmų įstatymo nustatyta tvarka neskundė. Buvo kovota tik dėl teisės susipažinti su baudžiamąja byla. Tokią teisę gavo ir su baudžiamąja byla susipažino. Negali įvardinti ir pateikti konkrečių įrodymų ikiteisminio tyrimo pareigūnų kaltės.

3Atsakovas su ieškovų reikalavimais nesutinka, ieškinį prašo atmesti. Ieškovų reikalavimas dėl žalos atlyginimo kildinamas iš delikto. Deliktinė atsakomybė gali atsirasti tik esant trims sąlygoms, o būtent: neteisėtiems pareigūnų veiksmams, žalai ir priežastiniam ryšiui tarp jos ir neteisėtų veiksmų. Neteisėtus veiksmus įrodytų atitinkami įsiteisėję teismo procesiniai sprendimai, nutartys ir kiti baudžiamojo proceso kodekso pažeidimai, kuriuos padarė tam tikri pareigūnai. Mano, kad ieškovai pasirinko netinkamą atsakovo atstovą, nes Teisingumo ministerija atstovauja valstybei tik tada, kai žala atsirado dėl teisėjo ar teismo neteisėtų veiksmų. Ikiteisminį tyrimą baudžiamojoje byloje dėl D. L. nužudymo atlieka prokuratūra ir policijos pareigūnai, todėl atsakovais turėtų būti Lietuvos Generalinė prokuratūra ir Policijos departamentas. Be to, pagal CPK 178 str. ieškovai privalo įrodyti aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimą. Ieškovų teiginiai neparemti jokiais įrodymais, pareigūnų veiksmų dėl neteisingų sprendimų neskundė, kokie pareigūnai, kada ir kokių veiksmų neatliko nenurodo. Neatliktų veiksmų data yra svarbi, nes įstatyme numatytas 3 metų senaties terminas dėl žalos atlyginimo. Baudžiamosios bylos tyrimas nenutrauktas ir tai, kad jis vyksta ilgai nereiškia, kad ieškovams padaryta žala. Atliekant tyrimą būtina atsižvelgti į kito asmens nekaltumo prezumpciją, o nekaltinti vieno, ar kito asmens tik paties ieškovo surinktais įrodymais. Mano, kol tyrimas byloje neužbaigtas, negalima teigti, kad ieškovams padaryta reali žala, negali būti atsakomybės.

4Tretysis asmuo, Lietuvos Generalinė prokuratūra, su ieškovų reikalavimais nesutinka, prašo atmesti ieškinį kaip nepagrįstą. Ieškovai savo nurodytas aplinkybes turi paremti įrodymais, kaip to reikalauja įstatymas. Atsakovai nepateikė įrodymų, patvirtinančių pareigūnų, atlikusių ir atliekančių ikiteisminį tyrimą, neteisėtus veiksmus. Reikalavimas grindžiamas tik pačių ieškovų samprotavimais ir netinkamai padarytomis išvadomis. Būtina sąlyga civilinei atsakomybei atsirasti yra neteisėti veiksmai. Nėra duomenų, kad pareigūnai atliekantys tyrimą baudžiamojoje byloje, būtų bausti už pareigų neatlikimą, netinkamą atlikimą ir panašiai. Ikiteisminis tyrimas tęsiamas iki šiol ir kalti asmenys, kuomet bus surasti, bus nubausti.

5Ieškinys atmestinas.

6Lietuvos Respublikos Konstitucijos 30 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad asmeniui padarytos materialinės ir moralinės žalos atlyginimą nustato įstatymas. Vadinasi, būtinumas atlyginti asmeniui padarytą neturtinę (moralinę) žalą yra konstitucinis principas. Teisingumo principas reikalauja, kad padaryta žala būtų atlyginta teisingai, kad asmuo, kuriam neteisėtais veiksmais buvo padaryta žala, galėtų ne tik reikalauti teisingo šios žalos atlyginimo, bet ir gauti jį. Asmeniui teisė į žalos, padarytos neteisėtais valstybės institucijų, pareigūnų veiksmais, atlyginimą atsiranda tik tada, kai įstatymų nustatyta tvarka yra konstatuojama, kad valstybės institucijos, pareigūnai atliko neteisėtus veiksmus ir kad žala asmeniui atsirado būtent dėl tų valstybės institucijų, pareigūnų neteisėtų veiksmų.

7Neturtinė žala atlyginama visais atvejais, kai ji padaryta dėl nusikaltimo, asmens sveikatai ar dėl asmens gyvybės atėmimo ir kitais įstatymų nustatytais atvejais. Kitus neturtinės žalos atlyginimo atvejus numato Civilinio kodekso (CK) straipsniai, tame tarpe ir CK 6. 272 straipsnis. Jame nustatytos atsakomybės sąlygos už žalą, padarytą ikiteisminio tyrimo pareigūnų, prokuroro, teisėjo ir teismo. Šiuo pagrindu žala atlyginama nepriklausomai nuo to, ar nustatyta atitinkamo pareigūno kaltė. Įstatymo norma reglamentuoja, kad žalą, atsiradusią dėl neteisėto nuteisimo, neteisėto suėmimo kardomosios priemonės taikymo tvarka, neteisėto sulaikymo, neteisėto procesinės prievartos priemonių pritaikymo, atlygina valstybė visiškai, nepaisant ikiteisminio tyrimo pareigūnų, prokuratūros pareigūnų ir teismo kaltės (CK 6. 272 str. 1 d.). Prievolė atlyginti žalą dėl ikiteisminio tyrimo pareigūnų, prokuroro neteisėtų veiksmų kyla konstatavus neteisėtus veiksmus (deliktinė atsakomybė). Nagrinėjant reikalavimą dėl žalos atlyginimo svarbu nustatyti, kada, kokie pareigūnų veiksmai pripažintini neteisėtais ir kokie neteisėtumo konstatavimo kriterijai. Nes civilinė atsakomybė atsiranda tik esant asmens, įpareigoto atlikti atitinkamus veiksmus ar nuo jų susilaikyti, neteisėtiems veiksmams ar neveikimui, kaltei dėl šių neteisėtų veiksmų padarymo ar neveikimo, žalai ir priežastiniam ryšiui tarp veiksmų ar neveikimo ir atsiradusios žalos. Žalos, kaip atsakomybės atsiradimo sąlygos, padarymą privalo įrodyti žalą patyręs asmuo.

8Byloje surinktais įrodymais nustatyta, kad 1997-05-23 Panevėžio miesto apylinkės prokuratūroje dėl D. L. nužudymo buvo iškelta baudžiamoji byla (baudž. byla Nr. 50-2-029-97, t. 1, b. l. 1). Baudžiamoji byla kelis kartus buvo sustabdyta ir vėl atnaujinta. Šiuo metu ji nenutraukta, tyrimas vyksta toliau įstatymo nustatyta tvarka. Iki šiol baudžiamojoje byloje atliktu tyrimu nustatyti asmens, kalto dėl D. L. nužudymo, nepavyko. Nuo 1997-05-23 nusikaltimo tyrimui buvo sudarytos kelios tardymo grupės. Įrodymų, kad tyrimą atliekantys pareigūnai buvo pakeisti dėl to, kad atliko neteisėtus veiksmus, netinkamai vykdė pareigas ir panašiai, ieškovai nepateikė, byloje jų taip pat nėra (b. l. 114, baudž. bylos l. 9, t. 8). Ieškovai teigia, kad prokurorai tyrimo metu padarė dideles klaidas, netinkamai atliko savo pareigas, apkaltino nekaltus žmones, nors ir žinojo tikruosius jų sūnaus žudikus. Ieškovas pats atliko tyrimą ir jam visiškai aiškios nužudymo aplinkybės bei asmenys, padarę šį nusikaltimą. Ieškovai mano, kad byla neperduota į teismą tik dėl tyčinių pareigūnų veiksmų. Šios ieškovų nurodomos aplinkybės yra deklaratyvios, neparemtos įrodymais, kaip to reikalauja CPK 12, 178 straipsniai. Įrodinėjimo procesas civilinėje byloje susideda iš faktų ir įrodymų nurodymo, įrodymų rinkimo, pateikimo, tyrimo ir vertinimo. Įrodinėjimo pareiga įvykdoma nurodant teisiškai reikšmingus faktus ir juos patvirtinančius įrodymus. Šaliai neįvykdžius įrodinėjimo pareigos, teismas pripažįsta neįrodytomis aplinkybes, kuriomis ji remiasi. Ieškovų pateikti vaizdo įrašai negali būti laikomi įrodymais šioje byloje, nes padaryti neturint tam leidimo, t. y. pažeidžiant įstatymą. Teismas priima nagrinėti tik tuos įrodymus, kurie patvirtina arba paneigia turinčias reikšmės bylai aplinkybes (CPK 180 str.), nes teismo sprendimas negali būti pagrįstas samprotavimais ir prielaidomis apie bylos aplinkybes.

9Iš byloje esančių dokumentų matyti, kad ieškovai dėl sūnaus nužudymo nuolat susirašinėjo su valstybės institucijomis, kreipėsi į įvairias instancijas siekdami, kad tyrimas byloje būtų baigtas ir kad būtų nubaustas kaltas asmuo (asmenys). Šie dokumentai įrodo ieškovų aktyvią poziciją, tačiau neįrodo, kad pareigūnų neteisėtais veiksmais jiems padaryta žala. Iš Generalinės prokuratūros 1997-11-20 atsakymo ieškovams matyti, kad tikrinant baudžiamąją bylą buvo nustatyta eilė pažeidimų ir tyrimo vilkinimo faktų, dėl ko Panevėžio apygardos vyriausiajam prokurorui nurodyta sudaryti naują tyrimo grupę. Byloje buvo atliekamas tarnybinis patikrinimas, tačiau duomenų apie šio patikrinimo rezultatus, pareigūnų atsakomybės klausimo išsprendimą, nėra (segtuvo b. l. 6).

10Ieškovas teigia, kad ilgą laiką jam nebuvo leidžiama susipažinti su baudžiamąja byla, jis nežinojo apie tyrimo eigą ir prokurorų veiksmus. Tačiau 2005-02-01 ieškovas susipažino su byla, jam leista daryti dokumentų bei vaizdo įrašų kopijas (baudž. bylos l. 106, t. 8). Akivaizdu, kad kreipdamasis į teismą, ieškovas buvo susipažinęs su tyrimo eiga ir pareigūnų, atliekančių tyrimą, veiksmais. Ieškovas turėjo galimybę pateikti įrodymus, patvirtinančius ikiteisminio tyrimo pareigūnų neteisėtus veiksmus, tačiau to nepadarė, jo nuomone, neteisėtų pareigūnų veiksmų, neskundė. Generalinė prokuratūra nuolat seka bylos tyrimą ir 2005-12-23 Panevėžio apygardos prokuratūrai nurodė kokie veiksmai neatlikti, ką byloje būtina padaryti papildomai, tiriant šį nusikaltimą (baudž. bylos l. 109, t. 8).

11Be abejonės, sūnaus netekimas tėvams jokiais pinigais neatlyginama žala. Ieškovų sūnus nužudytas ir už padarytą nusikaltimą turi atsakyti kalti, nusikaltimą padarę asmenys (asmuo). Valstybė negali atlyginti ieškovų prašomos žalos, nes kalti asmenys (asmuo) nenustatyti ir tyrimas byloje tebevyksta. Įstatymas atsakomybę numato tik esant konkretiems neteisėtiems pareigūnų veiksmams, atliekant ikiteisminį tyrimą.

12Pagal Lietuvos Respublikos prokuratūros įstatymo nuostatas prokuratūra organizuoja ikiteisminį tyrimą ir jam vadovauja; atlieka ikiteisminį tyrimą ar atskirus ikiteisminio tyrimo veiksmus; kontroliuoja ikiteisminio tyrimo pareigūnų veiklą baudžiamajame procese; koordinuoja ikiteisminio tyrimo įstaigų veiksmus tiriant nusikalstamas veikas. Dėl neteisėtų prokurorų veiksmų ar neveikimo asmenims atsiradusi žala atlyginama Žalos, atsiradusios dėl valdžios institucijų neteisėtų veiksmų, atlyginimo įstatymo arba Civilinio kodekso ir Civilinio proceso kodekso nustatyta tvarka (Prokuratūros įstatymo 2, 3 str.). Ieškovai reikalavimus reiškia Lietuvos Respublikai, atstovaujamai Teisingumo ministerijos ir šią instituciją laiko tinkamu atsakovu, nesutinka jo keisti. Teisingumo ministerija įgaliota atstovauja valstybei bylose kai žala atsirado dėl teisėjo ar teismo neteisėtų veiksmų (Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2001-07-26 nutarimas Nr. 932). Darytina išvada, kad ieškovai reikalavimą byloje pareiškė netinkamam atsakovui, o atsisakius jį keisti ieškinys atmetamas ir tuo pagrindu (CPK 45 str. 3 d.). Netinkama šalis civiliniame procese yra asmuo, kuris nėra ginčijamo materialiojo teisinio santykio dalyvis ir neturi pareigos atsakyti. Keisti netinkamą šalį galima nagrinėjant bylą, tačiau atsižvelgiant į dispozityvumo principą, pakeisti netinkamą atsakovą galima tik ieškovų sutikimu.

13Ieškovai neįrodė savo reikalavimo pagrįstumo, todėl ieškinys atmestinas, o iš ieškovų priteistinos išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu valstybei (CPK 79 str., 83, 92 str.).

14Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos CPK 259, 270 straipsniais teismas

Nutarė

15Z. L. ir B. L. ieškinį atsakovui Lietuvos Respublikai atstovaujamai Teisingumo ministerijos, tretiesiems asmenims Lietuvos Generalinei Prokuratūrai, Panevėžio apygardos prokurorui Justinui Pupkai dėl moralinės žalos atlyginimo, atmesti.

16Priteisti iš, Z. L., a. k. ( - ) ir B. L., a. k. ( - ) po 42,15 Lt (keturiasdešimt du litus 15 ct.), iš kiekvieno, išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu valstybei.

17 Sprendimas per 30 dienų gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Lietuvos apeliaciniam teismui, skundą paduodant Panevėžio apygardos teisme.

Proceso dalyviai
Ryšiai