Byla e2-298-566/2016
Dėl netesybų ir bylinėjimosi išlaidų priteisimo

1Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Diana Butrimienė,

2sekretoriaujant Linai Matukaitei,

3dalyvaujant ieškovo atstovui advokatui Artūrui Kalyčiui,

4atsakovo atstovui advokatui Laurynui Staniuliui,

5viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjusi civilinę bylą pagal ieškovo I. B. ieškinį atsakovui UAB „Cornis“ dėl netesybų ir bylinėjimosi išlaidų priteisimo,

Nustatė

6Ieškovas kreipėsi į teismą su ieškiniu, kuriame nurodė, jog 2013-11-25 tarp ieškovo ir atsakovo UAB „Cornis“ buvo pasirašyta paskolos sutartis dėl 28 962 Eur (100 000 Lt), kurios pagrindu atsakovui UAB „Cornis“ 2013-11-26 į atsakovo sąskaitą buvo pervesta 28 962 Eur (100 000 Lt) suma. Atsakovas minėtą paskolą įsipareigojo grąžinti iki 2014-09-30, bet ne anksčiau nei su juo atsiskaitys UAB „G ir G partneriai“, be to, savo prievolę pagal Paskolos sutartį įvykdymą įsipareigojo užtikrinti hipoteka. Tačiau, gavęs paskolą, atsakovas ėmė vengti sutartinių įsipareigojimų įvykdymo ir užtikrinti prievolės grąžinti paskolą įvykdymą, motyvuodamas tuo, kad toks ieškovo reikalavimas tariamai yra neteisėtas. Atsakovui nevykdant sutartinių įsipareigojimų, ieškovas 2014-03-10 raštu pakartotinai pareikalavo ne vėliau kaip iki 2014-03-21 pateikti nuosavybės teise priklausančio nekilnojamojo turto, kuriam atsakovas siūlo nustatyti hipoteką, sutartinių įsipareigojimų pagal paskolos sutartį įvykdymo užtikrinimui sąrašą, bei ne vėliau kaip iki 2014-03-28 ieškovui priimtiną ir atsakovui nuosavybės teise priklausantį turtą įkeisti ieškovo naudai. Atsakovas 2014-03-19 raštu pripažino, kad buvo įsipareigoję paskolos sutarties įvykdymą užtikrinti nekilnojamojo turto hipoteka, tačiau atsisakė tai padaryti, be to, siekdamas išvengti sutartinių įsipareigojimų įvykdymo, visą nekilnojamąjį turtą perleido UAB „Cornis investicijos“, kurios akcininkė ir vadovė buvo atsakovo akcininko ir vadovo D. B. sutuoktinė A. B.. Paaiškėjus šiai aplinkybei, ieškovas dėl esminio sutarties pažeidimo nuo 2014-04-07 vienašališkai nutraukė paskolos sutartį ir pareikalavo nedelsiant grąžinti paskolintą pinigų sumą, tačiau, atsakovas paskolos negrąžino. Pagal Paskolos sutarties 7 punktą, atsakovas, neįvykdęs prievolės šioje sutartyje nustatytu terminu grąžinti skolą, įsipareigojo mokėti ieškovui 0,2 procento dydžio netesybas už kiekvieną pavėluotą dieną nuo sumos, kurią grąžinti praleistas terminas. Ieškinio pateikimo dieną praleistas terminas sudaro 310 kalendorinių dienų skaičiuojant prievolės įvykdymo uždelsimą nuo 2014-04-08, tačiau ieškovas prašo priteisti netesybas už pradelstas 182 kalendorines dienas (6 mėnesius). Ieškovas prašo priteisti iš atsakovo 10 542,17 Eur (36 400 Lt) dydžio netesybas (delspinigius), 6 proc. metines procesines palūkanas nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo bei bylinėjimosi išlaidas (e.b.l. 1-3).

7Atsiliepime į ieškinį atsakovas su ieškiniu nesutinka. Nurodo, jog atsakovo prievolė grąžinti paskolą ieškovui buvo susieta su UAB „G ir G partneriai“ prievolės atsiskaityti su atsakovu įvykdymu, o UAB „G ir G partneriai“ iki šiol nėra atsiskaičiusi su atsakovu ir tuo pagrindu Vilniaus apygardos teisme yra nagrinėjama civilinė byla Nr. e2-1901-258/2015. Be to, ieškovas 2014-04-08 kreipėsi su ieškiniu į Vilniaus apygardos teismą dėl skolos pagal Sutartį bei procesinių palūkanų priteisimo (civilinės bylos Nr. e2-3534-603/2015). Nurodė, kad ieškovo prašomos netesybos yra skaičiuojamos už laikotarpį nuo 2014-08-11 iki 2015-02-11 nuo paskolos sumos, dėl kurios priteisimo į Vilniaus apygardos teismą buvo kreiptasi 2014-04-08. Tokiu būdu delspinigiai yra skaičiuojami už laikotarpį, kuris prasidėjo tuo metu , kai buvo nagrinėjama byla Vilniaus apygardos teisme, todėl ieškovas neturi teisės reikalauti delspinigių. Atsakovas nurodė, jog netesybos kaip minimalūs nuostoliai yra padengiami procesinėmis palūkanomis, o nuo kreipimosi į teismą dienos netesybos (delspinigiai) nepriteisiamos. Paaiškino, kad Sutartyje nustatyta delspinigių norma yra 0,2 %, o jos pagrindu apskaičiuota bendra delspinigių suma sudaro net 10 542,17 EUR, kas sudaro 36,4 procentus paskolos sumos, todėl tokio dydžio delspinigiai neatitinka minimalių kreditoriaus nuostolių atlyginimo funkcijos. Atsakovas atsiliepimu prašo ieškinį atmesti kaip nepagrįstą ir priteisti bylinėjimosi išlaidas (e. b. l. 44-48).

8Bylos nagrinėjimo metu ieškovo atstovas palaikė ieškinyje išdėstytus argumentus. Paaiškino, jog atsakovas iš esmės ginčija prievolę grąžinti paskolą ir mokėti netesybas, tačiau šiuo klausimu yra priimti teismų sprendimai, kurie turi prejudicinę galią šioje byloje. Nesutinka su atsakovo teiginiu, kad pareiškus ieškinį teisme, delspinigių skaičiavimas yra nutraukiamas ir kompensavimas vyksta procesinių palūkanų sąskaita ir Vilniaus apygardos teismo 2015-03-04 sprendimu priteistos procesinės palūkanos padengia šios bylos laikotarpį, kadangi galimybė reikalauti priteisti delspinigius vien tuo pagrindu, kad teisme yra pateikiamas ieškinys, nėra eliminuota. Jeigu šalys susitartų, kad delspinigiai mokami iki visiško įvykdymo, tai tada gali būti priteisiamos ir procesinės palūkanos, ir delspinigiai. Pažymėjo, kad Paskolos sutartyje nėra jokių išlygų, jog delspinigių mokėjimas nutraukiamas nuo kreipimosi į teismą dienos, o netesybos ir procesinės palūkanos yra skirtingi institutai ir negali užkirsti kelio delspinigių skaičiavimui. Dėl netesybų dydžio paaiškino, jog paskolos sutartimi šalys sutiko su visomis jos nuostatomis, sutartį parengė pats atsakovas ir 0,2 proc. yra jo pasiūlyta sąlyga, todėl nėra pagrindo teigti jog netesybų dydis yra neprotingas ir neteisingas, be to, paskolos sutartis nėra įvykdyta. Nurodė, kad atsakovas yra verslininkas, o ieškovas – fizinis asmuo, ginčas dėl paskolos sutarties nutraukimo nevyksta, ji nutraukta 2014-04-09, todėl nuo 2014-04-09 galėjo būti pradėtos skaičiuoti netesybos, tačiau, ieškovas skaičiuoja delspinigius nuo 2014-08-11 iki 2015-02-11, t.y. už pusę metų iki ieškinio pateikimo dienos (e.b.l. 119).

9Bylos nagrinėjimo metu atsakovo atstovas palaikė atsiliepime į ieškinį išdėstytus argumentus ir prašė ieškovo ieškinį atmesti. Papildomai nurodė, jog delspinigiai atlieka minimalių nuostolių atlyginimą, tokią pačią funkciją atlieka ir procesinės palūkanos, todėl procesinės palūkanos ir netesybos gali būti priteisiamos kartu, kai vienos į kitas įskaitomos, jei sutartyje aiškiai nurodyta, kad netesybos mokamos iki visiško prievolės įvykdymo. Pažymėjo, kad nuo kreipimosi į Vilniaus apygardos teismą dienos negali būti priteisiamos netesybos, jei buvo pareikštas reikalavimas priteisti skolą ir procesines palūkanas, nebent sutartyje būtų nurodyta, kad delspinigiai mokami iki visiško prievolės įvykdymo, o nagrinėjamu atveju Paskolos sutarties 7 p. nėra nurodyta tokia sąlyga. Paaiškino, jog teismas nustatė, kad paskola turėjo būti grąžinta 2014-09-30, todėl ieškovas turėjo skaičiuoti delspinigius nuo 2014-09-30, o ne 2014-08-11, o delspinigių dydis turi būti mažintinas, nes yra neprotingai didelis(e.b.l. 119).

10Ieškinys tenkintinas.

11Iš byloje esančių rašytinių įrodymų nustatyta, kad ieškovas su atsakovu 2013-11-25 sudarė Paskolos sutartį, pagal kurią ieškovas I. B. suteikė atsakovui UAB „Cornis“ 28 962 Eur (100 000 Lt) dydžio paskolą (e.b.l. 6-7), 2013-11-26 pervedant ją į atsakovo sąskaitą (e.b.l. 8). Atsakovas minėtą paskolą įsipareigojo grąžinti iki 2014-09-30, bet ne anksčiau nei su juo atsiskaitys UAB „G ir G partneriai“ (Paskolos sutarties 2 p., e.b.l. 7), be to, savo prievolių pagal Paskolos sutartį įvykdymą įsipareigojo užtikrinti hipoteka (Paskolos sutarties 9 p., e.b.l. 7). Pagal Paskolos sutarties 7 punktą atsakovas, neįvykdęs prievolės šioje sutartyje nustatytu terminu grąžinti skolą, įsipareigojo mokėti ieškovui 0,2 procento dydžio netesybas (delspinigius) už kiekvieną pavėluotą dieną nuo sumos, kurią grąžinti praleistas terminas (Paskolos sutarties 7 p., e.b.l. 7).

122014-02-20 atsakovas pranešė ieškovui, jog ieškovo reikalavimai, kylantys iš Paskolos sutarties, yra nepagrįsti ir neteisėti bei atsakovas neatsiskaitys su ieškovu, kol užsakovas UAB „G ir G partneriai“ visiškai neatsiskaitys su atsakovu (e.b.l. 9-11). Atsakovui nevykdant sutartinių įsipareigojimų dėl prievolės užtikrinimo, ieškovas 2014-03-10 raštu pakartotinai pareikalavo ne vėliau kaip iki 2014-03-21 pateikti nuosavybės teise priklausančio nekilnojamo turto, kuriam atsakovas siūlo nustatyti hipoteką, sąrašą, ir ne vėliau kaip iki 2014-03-28 ieškovui priimtiną ir atsakovui nuosavybės teise priklausantį turtą įkeisti ieškovo naudai, siekiant užtikrinti atsakovo įsipareigojimų pagal Paskolos sutartį įvykdymą (e.b.l. 12). Atsakovas 2014-03-19 raštu pripažino, kad buvo įsipareigoję Paskolos sutarties įvykdymą užtikrinti nekilnojamojo turto hipoteka, tačiau atsisakė tai padaryti (e.b.l. 13-14). Ieškovas dėl esminio sutarties pažeidimo nuo 2014-04-07 vienašališkai nutraukė Paskolos sutartį ir pareikalavo nedelsiant grąžinti paskolintą pinigų sumą, tačiau atsakovas paskolos negrąžino (e.b.l. 15-16).

13Ieškovas kreipėsi į Vilniaus apygardos teismą su ieškiniu atsakovams UAB „Cornis“ ir UAB „Cornio investicijos“ dėl skolos grąžinimo ir sandorio pripažinimo negaliojančiu. Remiantis informacinės teismų sistemos LITEKO duomenimis, Vilniaus apygardos teismas 2015-03-04 sprendimu civilinėje byloje Nr. 2-3534-603/2015 nusprendė ieškovo ieškinį tenkinti iš dalies ir ieškovo I. B. naudai priteisti iš atsakovo UAB „Cornis“ 28 962 Eur skolos, 5 proc. metines palūkanas nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo bei bylinėjimosi išlaidas. Šalys pateikė apeliacinius skundus dėl minėto sprendimo. Lietuvos apeliacinis teismas 2015-12-03 nutartimi civilinėje byloje Nr. e2A-757-370/2015 Vilniaus apygardos teismo 2015-03-04 sprendimą paliko nepakeistą.

14Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 18 straipsnyje įtvirtintas teismo sprendimo visuotinio privalomumo principas: įsiteisėję teismo sprendimas, nutartis, įsakymas ar nutarimas yra privalomi valstybės ar savivaldybių institucijoms, tarnautojams ar pareigūnams, fiziniams bei juridiniams asmenims ir turi būti vykdomi visoje Lietuvos Respublik?s teritorijoje. Dalyvavusiems byloje asmenims įsiteisėjęs teismo sprendimas, be to, dar turi res judicata (išspręstos bylos) galią ir prejudicinę reikšmę. Teismo sprendimo prejudicija pasireiškia tuo, kad nereikia įrodinėti aplinkybių, nustatytų įsiteisėjusiu teismo sprendimu kitoje civilinėje ar administracinėje byloje, kurioje dalyvavo tie patys asmenys, išskyrus atvejus, kai teismo sprendimas sukelia teisines pasekmes ir nedalyvaujantiems byloje asmenims (CPK 182 str. 2 d.) - (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. gruodžio 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-671-248/2015). Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra suformulavęs tokias esmines teismų praktikos nuostatas dėl prejudicinių faktų: 1) faktas turi būti nustatytas teismo; 2) teismo sprendimas ar nutartis, kuriomis buvo nuspręsta dėl bylos esmės, turi būti įsiteisėję; 3) teismo sprendimas ar nutartis turėjo būti priimti kitoje, negu nagrinėjama, byloje; 4) prejudicinių faktų galią tokios aplinkybės turi tik tuo atveju, kai abiejose bylose bet kokiu procesiniu statusu dalyvauja tie patys asmenys, išskyrus atvejus, kai teismo sprendimas sukelia teisines pasekmes ir nedalyvavusiems byloje asmenims; 5) pirmesnėje civilinėje byloje nustatyti faktai pripažintini prejudiciniais tik tada, kai jie toje byloje buvo įrodinėjimo dalykas ar bent jo dalis, svarbu, kad įrodinėjamas faktas būtų reikšmingas abiejose bylose (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. liepos 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-441/2015). Nagrinėjamu atveju bylos šalys yra ieškovas ir atsakovas, tuo tarpu Vilniaus apygardos teismo nagrinėtoje byloje bylos šalys buvo ieškovas, atsakovas ir UAB „Cornio investicijos“. Tokiu būdu abiejuose bylose dalyvavo ne tos pačios šalys, todėl ieškovo argumentas dėl prejudicinės reikšmės yra atmestinas. Tačiau, įsiteisėję teismo sprendimai laikomi rašytiniais įrodymais nagrinėjamojoje byloje. Lietuvos apeliacinio teismas 2015-12-03 nutartimi konstatavo paskolos sutarties sąlygų nevykdymo faktą ir priteisė iš atsakovo 28 962 Eur (100 000 Lt) paskolą. Gi nagrinėjamojoje byloje atsakovas nepateikė jokių įrodymų, patvirtinančių tinkamą savo prievolių įvykdymą pagal paskolos sutartį (CPK 178 str.). Nagrinėjamu atveju šalys Paskolos sutarties 7 punkte nustatė, kad neįvykdęs prievolės sutartyje nustatytu terminu grąžinti skolą (ar atitinkamą jų dalį), skolininkas įsipareigoja mokėti kreditoriui 0,2 proc. dydžio netesybas už kiekvieną pavėluotą dieną nuo sumos, kurią grąžinti praleistas terminas (e.b.l. 7).

15Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.870 straipsnio 1 dalis nustato, kad paskolos sutartimi viena šalis (paskolos davėjas) perduoda kitos šalies (paskolos gavėjo) nuosavybėn pinigus arba rūšies požymiais apibūdintus suvartojamuosius daiktus, o paskolos gavėjas įsipareigoja grąžinti paskolos davėjui tokią pat pinigų sumą (paskolos sumą) arba tokį pat kiekį tokios pat rūšies ir kokybės kitų daiktų bei mokėti palūkanas, jeigu sutartis nenustato ko kita. CK 6.38 straipsnyje nustatyta, kad prievolės turi būti vykdomos sąžiningai, tinkamai bei nustatytais terminais pagal įstatymų ar sutarties nurodymus, o kai tokių nurodymų nėra, – vadovaujantis protingumo kriterijais, o CK 6.256 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad kiekvienas asmuo privalo tinkamai ir laiku vykdyti savo sutartines prievoles. Sutarties neįvykdymu laikomos bet kokios iš sutarties atsiradusios prievolės neįvykdymas, įskaitant netinkamą įvykdymą ir įvykdymo termino praleidimą (CK 6.205 str.). Iš bylos duomenų matyti, kad atsakovas nevykdė prievolės sutartyje nustatytu terminu grąžinti skolą, todėl esant prievolės nevykdymo faktui, atsakovui atsirado pareiga mokėti Paskolos sutartyje nustatytas netesybas. CK 6.71 straipsnio 1 dalyje reglamentuota, kad netesybos – tai įstatymų, sutarties ar teismo nustatyta pinigų suma, kurią skolininkas privalo sumokėti kreditoriui, jeigu prievolė neįvykdyta arba netinkamai įvykdyta (bauda, delspinigiai). Formuodamas teismų praktiką Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra pažymėjęs, kad šalių susitarimu nustatytų netesybų tikslas – kompensuoti kreditoriaus galimus praradimus neįvykdžius ar netinkamai įvykdžius sutartinius įsipareigojimus (CK 6.71 str.), o šalių teisė iš anksto susitarti dėl netesybų reiškia tai, jog kreditoriui nereikia įrodinėti patirtų nuostolių dydžio, nes sutartimi sulygtos netesybos laikomos iš anksto nustatytais būsimais kreditoriaus nuostoliais, kurie pripažintini minimaliais nuostoliais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007 m. spalio 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-304/2007; 2009 m. rugsėjo 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-360/2009).

16CK 6.37 straipsnyje numatyta, kad skolininkas, neįvykdęs savo piniginės prievolės, turi mokėti įstatymų nustatyto dydžio palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra išaiškinęs, kad skolininkui pažeidus piniginę prievolę, inter alia, taikytina CK 6.37 straipsnio 2 dalis, kurioje nustatyta, kad skolininkas privalo mokėti įstatymų nustatyto dydžio palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. Šioje teisės normoje įtvirtintos vadinamosios procesinės palūkanos, kurios pradedamos skaičiuoti nuo bylos iškėlimo (ieškinio teisėjo rezoliucija priėmimo momento (CPK 137 str. 1 d.) iki visiško teismo sprendimo įvykdymo. Jos skirtos būsimiems, nuo teisminio nagrinėjimo pradžios iki teismo sprendimo įvykdymo susidarysiantiems kreditoriaus nuostoliams kompensuoti. Procesinių palūkanų paskirtis – skatinti operatyvų teismo sprendimo įvykdymą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. gruodžio 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-595/2008). Tai, kad bus išieškomos ir tam tikro dydžio palūkanos, mokėtinos nuo bylos iškėlimo teisme iki visiško teismo sprendimo įvykdymo, skatina skolininką greičiau įvykdyti teismo sprendimą ar neįvykdytą prievolę, priešingu atveju skolininkas gali patirti papildomų turtinių praradimų. Pagrindas priteisti šias palūkanas yra skolininko atsakomybė už tai, kad jis prievolės nevykdė geruoju, o jo kreditorius dėl to kreipėsi į teismą. Per bylinėjimosi laiką skolininkas naudojasi kreditoriaus lėšomis, gauna iš to naudos, taip pažeidžia kreditoriaus interesus ir privalo šios normos pagrindu mokėti įstatymo nustatytas palūkanas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. lapkričio 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-553/2008). Pažymėtina, kad teismas, gavęs kreditoriaus prašymą priteisti procesines palūkanas, nesant šalių susitarimo dėl kitokio jų skaičiavimo ar atsisakymo, neturi nustatinėti kokių nors aplinkybių, reikšmingų tokiam prašymui tenkinti. Taigi procesinėms palūkanoms skaičiuoti ir priteisti būtinos dvi pagrindinės sąlygos: bylos iškėlimo teisme faktas (CK 6.37 straipsnio 2 dalis) ir kreditoriaus reikalavimas priteisti procesines palūkanas. Be to, kreditoriaus reikalavimas turi būti tenkinamas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. balandžio 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-222-611/2015). Tokiu būdu netesybos yra skirtos kompensuoti kreditoriaus galimus praradimus neįvykdžius ar netinkamai įvykdžius sutartinius įsipareigojimus (šiuo atveju atsakovui pažeidus prievolę laiku grąžinti paskolą), o procesinės palūkanos yra skirtos būsimiems, nuo teisminio nagrinėjimo pradžios iki teismo sprendimo įvykdymo susidarysiantiems kreditoriaus nuostoliams kompensuoti. Vertinant šių teisinių mechanizmų skirtinga kilmę ir paskirtį, teismas sprendžia, jog pagrindo delspinigių ir procesinių palūkanų įskaitymui nėra. Esant nurodytoms aplinkybėms atsakovo argumentai šiuo klausimu atmestini. Pažymėtina, jog reikalavimas dėl netesybų priteisimo šioje byloje yra savarankiškas, todėl, esant nustatytam atsakovo prievolės pažeidimui (paskolos grąžinimo termino praleidimas), ankstesnis ieškinio pateikimas Vilniaus apygardos teismui dėl paskolos grąžinimo neužkerta kelio ieškovo reikalavimui dėl delspinigių priteisimo šioje byloje.

17Šalių teisė susitarti dėl netesybų, inter alia dėl jų dydžio, yra sutarties laisvės principo išraiška, todėl šalių susitarimas dėl netesybų yra galiojantis ir vykdytinas. Vis dėlto, jeigu netesybos yra akivaizdžiai per didelės, neproporcingos, jų dydis prieštarauja protingumo, sąžiningumo principams, sąžiningai verslo praktikai ir suteikia galimybę nepagrįstai praturtėti vienai šaliai bei pažeidžia teisėtus kitos šalies interesus, jos gali būti sumažintos iki protingos sumos (CK 6.73 str. 2 d., 6.258 str. 3 d.). Koks netesybų dydis yra tinkamas konkrečiu atveju, yra fakto klausimas, kurį byloje turi įrodyti šalys. Įstatyme įtvirtinti du netesybų mažinimo pagrindai: netesybos mažinamos, kai jos aiškiai per didelės arba kai prievolė iš dalies įvykdyta (CK 6.73 str. 2 d., 6.258 str. 3 d.). Lietuvos Aukščiausiojo Teismo yra nurodyta, kad nustatant, ar netesybos nėra pernelyg didelės, motyvuotai gali būti atsižvelgiama į įvairias aplinkybes, kurių sąrašas nebaigtinis: į šalių sutartinių santykių pobūdį ir sutarties tikslus, ar šalys yra vartotojai, į kreditoriaus patirtų nuostolių dydį, skolininko elgesį, į CK 1.5 straipsnyje įtvirtintus teisingumo, sąžiningumo, protingumo principus, sutarties šalių interesų pusiausvyrą, bankų mokamų palūkanų dydį, CK 6.251 straipsnyje, reglamentuojančiame visiško nuostolių atlyginimo principą, nustatytus kriterijus: atsakomybės prigimtį, šalių turtinę padėtį, šalių tarpusavio santykius, kt. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. kovo 27 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-170/2013).

18Kaip jau buvo minėta, Paskolos sutarties 7 punkte nustatyta, kad neįvykdęs prievolės šioje sutartyje nustatytu terminu grąžinti skolą (ar atitinkamą jų dalį), skolininkas įsipareigoja mokėti kreditoriui 0,2 proc. dydžio netesybas už kiekvieną pavėluotą dieną nuo sumos, kurią grąžinti praleistas terminas. Ieškovas sutartines netesybas skaičiuoja už 6 mėn. (182 dienas) nuo 2014-08-11 termino iki ieškinio teismui pateikimo dienos, t. y. 2015-02-11. Lietuvos apeliacinis teismas konstatavo, kad Paskolos sutartis buvo nutraukta 2014-04-01. Byloje nepateikta įrodymų paneigiančių šią aplinkybę (CPK 178 str.). Esant nurodytoms aplinkybėms, ir vadovaudamasis CK 6.221 straipsnio 2 dalimi, 6.222 straipsnio 1 dalimi, teismas sprendžia, jog ieškovas įgijo teisę į delspinigius nuo 2014-04-02. Gi ieškovas, vadovaudamasis dispozityvumo principu ir laikydamasis CK 1.125 straipsnio 5 dalies 1 punkto reikalavimų pagrįstai paskaičiavo delspinigius už paskutinių 6 mėn. laikotarpį iki ieškinio pateikimo (nuo 2014-08-11 iki 2015-02-11) - (100 000 Lt paskolos suma * 0,2 proc. / 100 proc. = 200 Lt dydžio netesybos už dieną; 200 Lt * 182 dienos = 36 400 Lt (10 542,17 Eur)).

19Kasacinio teismo yra ne kartą pabrėžta, kad netesybų dydis turi būti vertinamas, atsižvelgiant į kiekvienos individualios bylos aplinkybes, priklausomai nuo faktinės situacijos tas pats netesybų dydis (procentine ar pinigine išraiška) vienu atveju gali būti pripažintas tinkamu, o kitu – aiškiai per dideliu, dėl to ir teismų praktikoje negali būti vieno konkretaus dydžio, kuris neabejotinai reikštų, kad netesybos neatitinka įstatymuose nustatytų kriterijų ir turi būti mažinamos (Lietuvos apeliacinio teismo 2015 m. lapkričio 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2A-601-178/2015). Konstatuotina, jog paskolos gavėjas - atsakovas yra juridinis asmuo, turintis pakankamą patirtį verslo subjektas, be to, pasirašydamas Paskolos sutartį atsakovas sutiko su 0,2 proc. dydžio sutartinėmis netesybomis. Tuo tarpu paskolos davėjas – ieškovas – yra fizinis asmuo, paskolinęs didelę pinigų sumą ūkio subjektui, buvo priverstas kreiptis į teismą dėl minėtos paskolos priteisimo iš atsakovo, gi teismui šią sumą priteisus ir įsiteisėjus Lietuvos apeliacinio teismo 2015-12-03 nutarčiai, atsakovas ir toliau nevykdo savo prievolės grąžinti paskolą. Esant nurodytoms aplinkybėms ir atsižvelgiant į tai, jog nepaisant Paskolos sutartyje numatyto susitarimo, ieškovo suteikta paskola taip ir nebuvo užtikrinta hipoteka, t.y. ieškovo interesai nėra tinkamai apsaugoti, teismas neturi pagrindo pripažinti, jog prašomų priteistų netesybų dydis (0,2 proc.) yra akivaizdžiai (aiškiai) per didelės. Vertinant tai, jog, esant įsiteisėjusiam teismo sprendimui dėl paskolos grąžinimo, atsakovas negrąžino visos paskolos ar jos dalies, teismas neturi pagrindo mažinti priteistinų netesybų dydžio, todėl iš atsakovo ieškovo naudai priteistina 10 542,17 Eur dydžio delspinigių.

20Vadovaujantis CK 6.37 straipsnio 2 dalimi ir CK 6.210 straipsnio 2 dalimi, ieškovo naudai iš atsakovo priteistinos 6 proc. dydžio metinės palūkanos už priteistą 10 542,17 Eur sumą nuo bylos iškėlimo teisme 2015-02-18 dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo dienos.

21Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies (CPK 93 str. 1 d.). Byloje nustatyta, kad bylos nagrinėjimo metu ieškovas patyrė 845 Eur išlaidų, kurias sudaro119 Eur žyminis mokestis ir 726 Eur išlaidos advokato teisinei pagalbai apmokėti (e.b.l. 8). Esant nurodytoms aplinkybėms, atsižvelgiant į tai, kad ieškovo ieškinys patenkintas visiškai, ieškovui iš atsakovo priteistina 845 Eur bylinėjimosi išlaidų.

22Vadovaudamasis CPK 259 str., 269-270, 271 str., 279 str., 307 str., teismas

Nutarė

23Ieškinį tenkinti visiškai.

24Priteisti ieškovui I. B., a. k. ( - ) iš atsakovo UAB „Cornis“, į. k. 302306002, 10 542,17 Eur (dešimt tūkstančių penkis šimtus keturiasdešimt du eurus 17 ct) netesybų, 6 proc. dydžio metines palūkanas už priteistą 10 542,17 Eur sumą nuo bylos iškėlimo teisme 2015-02-18 iki teismo sprendimo visiško įvykdymo dienos bei 845 Eur (aštuonis šimtus keturiasdešimt penkis eurus) bylinėjimosi išlaidų.

25Sprendimas per 30 dienų nuo priėmimo dienos gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto apylinkės teismą.

Proceso dalyviai
Ryšiai
1. Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Diana Butrimienė,... 2. sekretoriaujant Linai Matukaitei,... 3. dalyvaujant ieškovo atstovui advokatui Artūrui Kalyčiui,... 4. atsakovo atstovui advokatui Laurynui Staniuliui,... 5. viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjusi civilinę... 6. Ieškovas kreipėsi į teismą su ieškiniu, kuriame nurodė, jog 2013-11-25... 7. Atsiliepime į ieškinį atsakovas su ieškiniu nesutinka. Nurodo, jog atsakovo... 8. Bylos nagrinėjimo metu ieškovo atstovas palaikė ieškinyje išdėstytus... 9. Bylos nagrinėjimo metu atsakovo atstovas palaikė atsiliepime į ieškinį... 10. Ieškinys tenkintinas.... 11. Iš byloje esančių rašytinių įrodymų nustatyta, kad ieškovas su atsakovu... 12. 2014-02-20 atsakovas pranešė ieškovui, jog ieškovo reikalavimai, kylantys... 13. Ieškovas kreipėsi į Vilniaus apygardos teismą su ieškiniu atsakovams UAB... 14. Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 18 straipsnyje... 15. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.870 straipsnio 1 dalis... 16. CK 6.37 straipsnyje numatyta, kad skolininkas, neįvykdęs savo piniginės... 17. Šalių teisė susitarti dėl netesybų, inter alia dėl jų dydžio, yra... 18. Kaip jau buvo minėta, Paskolos sutarties 7 punkte nustatyta, kad neįvykdęs... 19. Kasacinio teismo yra ne kartą pabrėžta, kad netesybų dydis turi būti... 20. Vadovaujantis CK 6.37 straipsnio 2 dalimi ir CK 6.210 straipsnio 2 dalimi,... 21. Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi... 22. Vadovaudamasis CPK 259 str., 269-270, 271 str., 279 str., 307 str., teismas... 23. Ieškinį tenkinti visiškai.... 24. Priteisti ieškovui I. B., a. k. ( - ) iš atsakovo UAB „Cornis“, į. k.... 25. Sprendimas per 30 dienų nuo priėmimo dienos gali būti skundžiamas Vilniaus...