Byla 2S-1223-413/2015
Dėl antstolio M. P. veiksmų, suinteresuotas asmuo V. L

1Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas Gintautas Koriaginas, rašytinio proceso tvarka teismo posėdyje išnagrinėjo pareiškėjo A. K. atskirąjį skundą dėl Kauno apylinkės teismo 2015 m. kovo 9 d. nutarties panaikinimo civilinėje byloje Nr. 2-6145-894/2015 pagal pareiškėjo A. K. skundą dėl antstolio M. P. veiksmų, suinteresuotas asmuo V. L.,

Nustatė

2I. Ginčo esmė

3A. M. P. kontoroje vykdomas Kauno apylinkės teismo 2014 m. gruodžio 5 d. vykdomasis raštas dėl 96,54 Eur (333,33 Lt) skolos išieškojimo iš skolininko A. K. suinteresuoto asmens (kreditoriaus) V. L. naudai. 2014 m. gruodžio 16 d. priimtas antstolio patvarkymas dėl vykdomojo dokumento priėmimo vykdyti, raginimas įvykdyti sprendimą ir 110,40 Lt vykdymo išlaidų apskaičiavimas. 2014 m. gruodžio 30 d. priimtas patvarkymas Nr. S-9059 areštuoti skolininkui priklausančioje sąskaitoje esančias pinigines lėšas – 333,33 Lt skolai ir 592,30 Lt vykdymo išlaidoms padengti.

4Pareiškėjas (skolininkas) A. K. padavė skundą antstoliui, prašydamas panaikinti areštą 592,30 Lt vykdymo išlaidoms, iš areštuotų lėšų palikti 333,33 Lt skolai ir 110,40 Lt vykdymo išlaidoms padengti. Nurodė, kad kartu su pranešimu dėl išieškotinos skolos ir vykdymo išlaidų sumokėjimo raginimo negavo, o jį kartu su patvarkymu areštuoti lėšas gavo tik 2015 m. sausio 13 d. Pažymėjo, kad yra ligonis, turi neįgalumą, paskutinė sumokėjimo termino diena buvo nedarbo diena, todėl skolą sumokėjo 2014 m. gruodžio 30 d. Antstolis, žinodamas apie skolos sumokėjimą, tą pačią dieną areštavo skolininko sąskaitoje esančias lėšas, t. y. 333,33 Lt skolos ir papildomai paskaičiuotas 592,30 Lt vykdymo išlaidas. Pareiškėjo nuomone, tokie antstolio veiksmai yra neteisėti.

52015 m. vasario 3 d. patvarkymu antstolis skundo netenkino ir jį kartu su vykdomąja byla perdavė Kauno apylinkės teismui. Nurodė, kad 2014 m. gruodžio 17 d. registruota pašto siunta skolininkui buvo įteiktas raginimas įvykdyti sprendimą geruoju per 10 d. Terminas įvykdyti sprendimą geruoju pasibaigė 2014 m. gruodžio 28 d. Iki nurodytos datos skolininkas skolos ir vykdymo išlaidų nesumokėjo, todėl 2014 m. gruodžio 30 d. buvo pradėtos taikyti priverstinio poveikio priemonės – areštuotos lėšos banko sąskaitoje. Atsižvelgiant į tai, kad skolininkas per nustatytą terminą gera valia skolos ir vykdymo išlaidų nesumokėjo, antstolio nuomone, jis pagrįstai taikė turto areštą ir areštavo lėšas. Įvertinęs tai, kad po termino skolininkas sumokėjo 443,73 Lt ir pritaikius priverstinio poveikio priemones išieškojus iš skolininko 925,63 Lt, antstolis skolininkui 2015 m. sausio 7 d. grąžino jo sumokėtas lėšas. Kadangi skolos padengimui pakako vienos priverstinio vykdymo priemonės – lėšų arešto, antstolis perskaičiavo vykdymo išlaidų sumą ir skolininkui 2015 m. sausio 13 d. grąžino 34,32 Eur (118,50 Lt). Antstolis pažymėjo, kad skolos išieškojimui jokios įtakos neturėjo 2014 m. gruodžio 30 d. turto areštas, kadangi 2014 m. gruodžio 30 d. buvo išieškota skola iš skolininko banko sąskaitos, todėl turto arešto bei jo panaikinimo išlaidos nebuvo įskaičiuotos į vykdymo išlaidas.

6Suinteresuotas asmuo V. L. prašė skolininko skundą atmesti kaip nepagrįstą. Nurodė, kad gavęs pranešimą ir raginimą dėl skolos sumokėjimo, pareiškėjas galėjo skolą sumokėti gera valia, nelaukiant paskutinės mokėjimo dienos. Be to, pareiškėjas pats pripažįsta, kad skolos per raginime nustatytą terminą nesumokėjo, todėl jam atsirado pareiga sumokėti ir visas vykdymo išlaidas, t. y. būtinąsias, faktines ir atlygį antstoliui – 592,30 Lt.

7II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

8Kauno apylinkės teismas 2015 m. kovo 9 d. nutartimi pareiškėjo skundą atmetė.

9Atsižvelgdamas į pareiškėjo prašymą nagrinėti bylą žodinio proceso tvarka, teismas pažymėjo, kad skundas dėl antstolio veiksmų nagrinėjamas ypatingąja teisena, kurioje bylos nagrinėjamos rašytine forma, o žodinis bylos nagrinėjimas yra taikomas iš esmės tik išimtiniais atvejais. Pareiškėjui nenurodžius jokių motyvų dėl žodinio bylos nagrinėjimo būtinumo, teismas, vadovaudamasis CPK 443 straipsnio 5 dalies nuostatomis, nutarė bylą nagrinėti rašytinio proceso tvarka.

10Nagrinėdamas bylą teismas nustatė, kad pareiškėjas skundą dėl neteisėtų antstolio veiksmų iš esmės grindžia vieninteliu argumentu - kad jis gavo antstolio siųstą pranešimą, tačiau negavo raginimo įvykdyti sprendimą. Teismas pažymėjo, kad 2014 m. gruodžio 16 d. pranešime dėl sprendimo vykdymo yra nurodyti šio pranešimo priedai, įskaitant ir raginimą įvykdyti teismo sprendimą. Pačiame pranešime nurodoma skolininko pareiga sumokėti skolą ir vykdymo išlaidas per 10 dienų laikotarpį į antstolio depozitinę sąskaitą. Anot teismo, antstolio pranešimas pareiškėjui buvo įteiktas 2014 m. gruodžio 17 d. Teismas pažymėjo, kad atidus ir rūpestingas asmuo, nustatęs, kad nepridėti visi priedais nurodyti dokumentai, turėtų imtis aktyvių veiksmų tokius priedus gauti. Byloje nepateikta duomenų, liudijančių, kad pareiškėjas aukščiau nurodytų veiksmų buvo ėmęsis. Todėl teismas, vadovaudamasis tikimybių pusiausvyros principu, darė išvadą, kad byloje esantis AB „Lietuvos paštas“ įteikimo pranešimas bei kiti rašytiniai įrodymai ir šalių veiksmai vykdomajame procese patvirtina, jog egzistuoja didesnė tikimybė, kad pareiškėjas A. K. 2014 m. gruodžio 17 d. kartu su antstolio pranešimu dėl sprendimo įvykdymo gavo ir šio pranešimo priedu nurodytą antstolio raginimą įvykdyti sprendimą, negu tikimybė, kad jis tokio pranešimo negavo. Be to, teismas konstatavęs, kad skolininkas raginimą įvykdyti sprendimą gavo 2014 m. gruodžio 17 d., pažymėjo, kad terminas įvykdyti sprendimą pasibaigė 2014 m. gruodžio 28 d. Iki nurodytos datos skolininkas skolos ir raginime nurodytų vykdymo išlaidų neapmokėjo, todėl sprendė, kad antstolis teisėtai ir pagrįstai 2014 m. gruodžio 30 d. pradėjo taikyti priverstinio vykdymo priemones. Pareiškėjo nurodytas termino sumokėti skolą praleidimo priežastis (kad antstolio nurodytas skolos sumokėjimo terminas 2014 m. gruodžio 27 d. buvo ne darbo diena, kad skolininkas yra ligonis ir neįgalus, kad bankas tą dieną nedirbo, todėl į antstolio nurodytą sąskaitą 443,73 Lt jis sumokėjo tik 2014 m. gruodžio 30 d., teismas nepripažino svarbiomis ir pažymėjo, kad pareiškėjui nustatytas 10 d. terminas sprendimui įvykdyti buvo pakankamas pačiam, ar naudojantis kitų asmenų pagalba, atlikti skolos apmokėjimą banke ar padaryti pavedimą internetinės bankininkystės sistemoje. Be to, teismas nurodė, kad pareiškėjas, žinodamas pagrįstas kliūtis, trukdančias antstolio nustatytu terminu apmokėti skolą, turėjo galimybę kreiptis į antstolį su prašymu terminą pratęsti, tačiau to nepadarė.

11III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į atskirąjį skundą argumentai

12Atskiruoju skundu pareiškėjas A. K. prašo panaikinti Kauno apylinkės teismo 2015m. kovo 9 d. nutartį. Atskirasis skundas grindžiamas tokiais argumentais:

131. Apelianto nuomone, teismas nepagrįstai bylą išnagrinėjo rašytinio proceso tvarka. Pažymėjo, kad skundą nagrinėti rašytinio proceso tvarka teismas nusprendė vadovaujantis CPK 443 straipsnio 5 dalimi, tačiau, apelianto nuomone, teisėja turėjo vadovautis kitomis CPK 443 straipsnio 7, 8 ir 9 dalyse nurodytomis nuostatomis. Pasak apelianto nuomone, teismas priėmė sprendimą už akių. Pagal teismų praktiką, pirmosios instancijos teismo procese vyrauja žodinis bylos nagrinėjimas ir rašytinis procesas įmanomas tik įstatymo nurodytais atvejais. Apelianto nuomone, bylą nagrinėjant žodinio proceso tvarka ir kilus abejonių dėl tam tikrų faktų buvimo ar nebuvimo, žodinis bylos nagrinėjimas būtų tikslingas išsiaiškinti reikšmingas bylai aplinkybes.

142. Pirmosios instancijos teismas nepagrįstai didesnę įrodomąją galią suteikė antstolio pateiktiems nepagrįstiems įrodymams ir tam tikrų aplinkybių egzistavimą ar neegzistavimą konstatavo remdamasis tikimybių pusiausvyros principu.

153. Nepagrįsta teismo išvada, kad apeliantas, gavęs dokumentus ir nustatęs, kad ne visi priedai buvo pateikti, būdamas atidus ir rūpestingas, turėjo apie tai informuoti antstolį, tačiau to nepadarė. Apelianto nuomone, rūpintis tinkamu dokumentų įteikimu yra ne jo, o antstolio pareiga. Be to, raginimas skolininkui buvo išsiųstas tik 2015 m. sausio 9 d., t. y. po to kai skolininkas nuvyko į antstolio kontorą ir apie raginimo negavimą informavo antstolį, o pareiškėjas jį gavo 2015 m. sausio 13 d., ką patvirtina pridėta voko kopija.

164. Apelianto nuomone, pirmosios instancijos teismas neargumentavo vykdymo išlaidų dydžio bei 2014 m. gruodžio 30 d. antstolio surašyto turto arešto akto. Be to, teismas, vertindamas apelianto nurodytas termino praleidimo priežastis, kad skolininkas yra neįgalus, pensijinio amžiaus, nesivadovavo CPK 739 straipsniu, kuriame numatytos nuostatos dėl pinigų sumos, iš kurių išieškoti negalima. Šią nuostatą teismas privalėjo taikyti dėl antstolio neteisingų veiksmų arba juos pagrįsti teisiniu požiūriu, tačiau teismas to nepadarė.

17Atsiliepimu į atskirąjį skundą suinteresuotas asmuo V. L. prašo pareiškėjo atskirąjį skundą atmesti, Kauno apylinkės teismo 2015 m. kovo 9 d. nutartį palikti nepakeistą. Atsiliepimas grindžiamas tokiais argumentais:

181. Suinteresuotas asmuo nesutinka su atskirojo skundo argumentais, kad teismas netinkamai taikė ir aiškino CPK 178 straipsnį bei netinkamai paskirstė įrodinėjimo pareigą. V. L. sutinka su pirmos instancijos teismo pozicija, kad civilinio proceso teisėje apie tam tikrų aplinkybių egzistavimą ar neegzistavimą teismas sprendžia remdamasis tikimybių pusiausvyros principu ir tokiu atveju, jeigu pateikti įrodymai teismui leidžia padaryti išvadą, kad didesnė tikimybė, jog tam tikri faktai egzistavo negu neegzistavo, teismas šiuo faktus pripažįsta nustatytais. Vadovaujantis tuo, teismas pagrįstai konstatavo, jog A. K. 2014 m. gruodžio 17 d. gavo antstolio pranešimą apie užvestą vykdomąją bylą, o tuo pačiu ir raginimą dėl skolos ir vykdymo išlaidų sumokėjimo. Tuo tarpu apeliantas, nurodytą sumą sumokėjęs tik 2014 m. gruodžio 30 d., t. y. praleidęs nurodytą 10 dienų terminą bei žinodamas galimas neigiamas pasekmes, galinčias kilti pažeidus 10 dienų terminą, pats savo veiksmais leido šioms pasekmėms kilti. Teismų praktikoje, sprendžiant klausimą dėl įrodinėjimo naštos paskirstymo tarp ginčo šalių, laikomasi pozicijos, jog įrodinėti turi šalis, kuri teigia, o ne šalis, kuri neigia. Be to, byloje apeliantas nepateikė jokių įrodymų, kad raginimo įvykdyti teismo sprendimą negavo, o pagal jo prašymą išduotų procesinių dokumentų iš vykdomosios bylos kopijos šios aplinkybės nepatvirtina, tik patvirtina faktą, kad susipažino su vykdomąja byla ir gavo jos kopiją.

192. Nepagrįstas atskirojo skundo argumentas, kad pirmosios instancijos teismas be pagrindo išnagrinėjo bylą rašytinio proceso tvarka. CPK 443 straipsnio 5 dalyje įtvirtinta įstatymų leidėjo nuostata, jog tokio pobūdžio bylos nagrinėjamos rašytinio proceso tvarka. Įstatymų leidėjas suteikė teismui diskrecijos teisę pačiam spręsti apie bylos nagrinėjimą žodinio proceso tvarka, bet tik tokiu atveju, jeigu skundai yra neišsamūs, nekonkretūs ir nėra galimybių kitaip nustatyti faktinių bylos aplinkybių. Nagrinėjamu atveju pats pareiškėjas pripažino visas aplinkybes dėl antstolio vykdymo veiksmų, jų terminų, pats nurodė, jog jam buvo žinoma iki kurio termino turi teisę įvykdyti teismo sprendimą gera valia ir kokios pasekmės jam kyla pažeidus šį terminą, todėl laikytina, kad raginimas jam buvo įteiktas, t. y. buvo aiškios visos ginčo aplinkybės su kuriomis jis siejo esą neteisėtai atliktus antstolio veiksmus.

20IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

21Pagal CPK 320 straipsnį bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas. Ši taisyklė taikoma ir atskirųjų skundų dėl teismo priimtų nutarčių nagrinėjimo tvarkai (CPK 338 straipsnis). Absoliučių skundžiamos teismo nutarties negaliojimo pagrindų, numatytų CPK 329 straipsnio 2 dalyje, apeliacinės instancijos teismas nenustatė.

22Nagrinėjamo skundo dalykas – pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria buvo atmestas pareiškėjo skundas dėl antstolio veiksmų, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.

23Taikant ir aiškinant vykdymo procesą reglamentuojančias Civilinio proceso kodekso bei Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2005 m. spalio 27 d. įsakymu Nr. 1R-352 patvirtintos Sprendimų vykdymo instrukcijos (toliau – Instrukcijos) normas, laikomasi nuostatos, kad vykdymo procesas imperatyviai reglamentuojamas viešosios teisės (proceso teisės) normų, todėl visi proceso dalyviai – skolininkas, išieškotojas ir antstolis – privalo griežtai laikytis CPK bei jo pagrindu priimtų kitų teisės aktų nustatytos teismo sprendimų vykdymo proceso tvarkos.

24Vykdymo procese vykdomuosius veiksmus išieškotojo naudai atlieka specialus valstybės įgaliotas subjektas – antstolis, kuris kaip viešosios teisės subjektas, vykdymo procese privalo veikti tik pagal jam suteiktus įgalinimus (kompetenciją) (intra vires), o bet koks ultra vires veikimas vertintinas kaip antstolio veiklos teisėtumo principo pažeidimas. Antstolio veiklos ribas apibrėžia antstoliui nustatyta tvarka pateiktas vykdomasis dokumentas, nagrinėjamu atveju – Kauno apylinkės teismo 2014 m. gruodžio 5 d. vykdomasis raštas dėl 96,54 Eur (333,33 Lt) skolos išieškojimo iš skolininko A. K. išieškojimo V. L. naudai. Vienas iš pagrindinių vykdymo proceso principų yra tas, kad antstolis, vykdydamas vykdomuosius dokumentus, privalo imtis visų teisėtų priemonių, kad sprendimas būtų kuo greičiau ir realiai įvykdytas, tinkamai apginti išieškotojo interesus, nepažeidžiant kitų vykdymo proceso dalyvių teisių bei teisėtų interesų (CPK 634 straipsnio 2 dalis, Antstolių įstatymo 3 straipsnio 1 dalis). Teismas, nagrinėdamas skundus dėl antstolio veiksmų, vertina, ar konkrečioje vykdymo proceso stadijoje esant konkrečioms aplinkybėms antstolis nepažeidė jo veiklos principus bei vykdymo veiksmų atlikimo tvarką reglamentuojančių teisės aktų reikalavimų.

25Vykdomosios bylos Nr. 0123/14/01874 duomenimis nustatyta, kad antstolis M. P. 2014 m. gruodžio 16 d. priėmė patvarkymą dėl vykdomojo dokumento priėmimo vykdyti, raginimą įvykdyti sprendimą ir 110,40 Lt vykdymo išlaidų apskaičiavimą (vykdom. b. l. 4-5), kurie 2014 m. gruodžio 16 d. išsiųsti, o 2014 m. gruodžio 17 d. įteikti skolininkui A. K., ką patvirtina vykdomojoje byloje esanti įteikimo šaknelė (vykdom. b. l. 5). Skolininkui neįvykdžius teismo sprendimo geruoju per raginime nurodytą terminą, antstolis pradėjo priverstinio vykdymo veiksmus – 2014 m. gruodžio 30 d. priėmė patvarkymą Nr. S-9059 areštuoti skolininkui priklausančioje sąskaitoje esančias pinigines lėšas – 333,33 Lt skolai ir 592,30 Lt vykdymo išlaidoms (vykd. b. l. 11) bei surašė turto arešto aktą (vykdom. b. l. 13-12).

26Dėl raginimo įvykdyti sprendimą įteikimo

27Pareiškėjas ginčija antstolio veiksmus, teigdamas, kad 2014 m. gruodžio 17 d., kartu su kitais antstolio siųstais dokumentais, jis negavo raginimo įvykdyti sprendimą, todėl priverstinio vykdymo veiksmai pradėti neteisėtai. Pirmosios instancijos teismui netenkintus pareiškėjo skundo, pareiškėjas skundžia priimtą nutartį, teigdamas, kad pirmosios instancijos teismas neteisingai aiškino CPK 178 straipsnį bei netinkamai paskirstė įrodinėjimo pareigą, spręsdamas raginimo įteikimo skolininkui klausimą nepagrįstai didesnę įrodomąją galią suteikė antstolio pateiktiems įrodymams ir tam tikrų aplinkybių egzistavimą ar neegzistavimą nepagrįstai sprendė remdamasis tikimybių pusiausvyros principu.

28Pagal bendrąją taisyklę, vykdymo veiksmai prasideda nuo raginimo įvykdyti sprendimą išsiuntimo skolininkui. Raginimas įvykdyti sprendimą yra dokumentas, kuriuo antstolis praneša skolininkui apie tai, kad yra pateiktas vykdyti vykdomasis dokumentas ir jeigu šiame dokumente nurodyti veiksmai per antstolio nustatytą terminą nebus įvykdyti, bus pradėta priverstinio vykdymo procedūra (CPK 655 straipsnio 1 dalis). Taip skolininkas yra informuojamas apie pradėtą vykdymo procesą, kartu suteikiant jam galimybę per nustatytą terminą įvykdyti reikalavimą ir taip išvengti priverstinio vykdymo priemonių ir jų lemiamų papildomų išlaidų. Kasacinio teismo praktikoje pažymima, kad CPK 655 straipsnio norma yra imperatyvaus pobūdžio (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2005 m. kovo 16 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-192/2005). Remiantis CPK 657 straipsnio 1 dalimi raginimas įvykdyti sprendimą skolininkui išsiunčiamas registruotąja pašto siunta su pranešimu apie įteikimą arba įteikiamas skolininkui asmeniškai.

29Vykdomosios bylos Nr. 0123/14/01874 duomenimis nustatyta, kad raginimas kartu su kitais dokumentais skolininkui išsiųstas 2014 m. gruodžio 16 d, įteiktas – 2014 m. gruodžio 17 d. (CPK 657 straipsnis), todėl konstatuotina, kad šiuo antstolio veiksmu buvo faktiškai įvykdyta CPK 655 straipsnyje įtvirtinta antstolio pareiga išsiųsti skolininkui raginimą įvykdyti sprendimą ir taip įgyvendinta raginimo informacinė paskirtis. Tačiau nagrinėjamu atveju skolininkas ginčija raginimo gavimo faktą. Pagal CPK 176 straipsnio 1 dalį faktą galima pripažinti įrodytu, jeigu byloje esančių įrodymų pagrindu susiformuoja teismo įsitikinimas to fakto buvimu. Teismai, vertindami šalių pateiktus įrodymus, remiasi įrodymų pakankamumo taisykle, o išvada dėl konkrečios faktinės aplinkybės egzistavimo daroma pagal vidinį teismo įsitikinimą, grindžiamą visapusišku ir objektyviu visų reikšmingų bylos aplinkybių išnagrinėjimu (CPK 185 straipsnio 1 dalis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009-11-24 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-526/2009; kt.). Vertindamas įrodymų visetą, teismas turi įsitikinti, kad pakanka duomenų išvadai, jog tam tikri faktai egzistavo arba neegzistavo, kad nėra esminių prieštaravimų, paneigiančių tokias išvadas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. kovo 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-139/2010). Įrodinėjimas civiliniame procese grindžiamas tikimybių pusiausvyros principu – teismas pripažįsta faktą esant nustatytu, jei, įvertinus į bylą pateiktus įrodymus, yra didesnė tikimybė manyti tam tikrą faktinę aplinkybę egzistavus nei neegzistavus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. spalio 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-423/2010). Taigi, nagrinėjamu atveju nesant neginčijamų įrodymų, paneigiančių raginimo įteikimo faktą, teismas, įvertinęs į bylą pateiktų įrodymų visetą, turėjo teisę pripažinti raginimo įteikimo faktą esant nustatytu. Be to, esant byloje surinktų įrodymų prieštaravimams, kilę neaiškumai vertinami atsižvelgiant į šalims tenkančią įrodinėjimo pareigą. Taigi skolininkui ginčijant raginimo įteikimo faktą, būtent jam kilo pareiga įrodyti šį faktą (CPK 178 straipsnis). Nors pareiškėjas teigia, kad raginimą įvykdyti sprendimą gavo tik 2014 m. sausio 13 d., t. y. po to, kai nuvykimo į antstolio kontorą, tačiau byloje nėra įrodymų, pagrindžiančių apsilankymo pas antstolį faktą bei apsilankymo tikslą, o byloje pateikti įrodymai – 2015 m. sausio 13 d. voko kopija – nepagrindžia fakto, kad būtent tuo laišku be kitų dokumentų pareiškėjui buvo atsiųstas ir raginimas.

30Pažymėtina, kad pareiškėjas neginčija 2014 m. gruodžio 17 d. gavęs antstolio pranešimą dėl sprendimo įvykdymo, kuriame nurodytas tiek skolos išieškojimo pagrindas, tiek skolininko pareiga apmokėti skolą, mokėtina skolos ir vykdymo išlaidų suma, tiek terminas, t. y. 10 dienų nuo dokumentų gavimo dienos, per kurį skolininkas raginamas padengti įsiskolinimą. Be to, minėtame pranešime nurodyti pranešimo priedai, įskaitant ir ginčijamą raginimą įvykdyti teismo sprendimą. Vykdymo procese skolininkas turi ne tik teises, bet ir pareigas. CPK 644 straipsnio 4 punkte yra nustatyta viena iš skolininko vykdymo procese pareigų – domėtis vykdymo eiga. Ši pareiga reiškia, kad, kaip ir kitos vykdymo proceso šalys, skolininkas turi bendradarbiauti su šalimis ir vykdymo veiksmus atliekančiu antstoliu, naudodamasis CPK 643 straipsnyje ir kitose CPK teisės normose nustatytomis teisėmis, siekti greitesnio, ekonomiškesnio teismo sprendimo įvykdymo, gerbti kitų teises ir teisėtus interesus. Jeigu kuris nors iš šio proceso dalyvių, taigi ir skolininkas, pažeidžia šiuos reikalavimus, jis pagrįstai gali patirti neigiamus tokio elgesio padarinius.

31Bylos duomenimis nustačius, kad pareiškėjui buvo žinoma apie jo atžvilgiu pradėtą skolos išieškojimą, sutiktina su pirmosios instancijos teismo argumentu, kad skolininkui gavus pranešimą dėl sprendimo vykdymo ir nesant kartu pateikto pranešime nurodyto raginimo, skolininkas, kaip atidus ir rūpestingas asmuo, turėjo bendradarbiauti ir pranešti apie tai antstoliui per nustatytą terminą, kad nebūtų imtasi priverstinio sprendimo vykdymo veiksmų. Tuo tarpu minėtų veiksmų skolininkas nesiėmė, o 2014 m. gruodžio 30 d. pervedė į antstolio nurodytą sąskaitą pranešime nurodytą sumą bei nurodė priežastis, dėl kurių neturėjo galimybės atlikti mokėjimą per nustatytą terminą.

32Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, nustatytos ir pareiškėjo nurodytos aplinkybės tik įrodo, kad pareiškėjas žinojo tiek apie išieškomą sumą, tiek apie terminą šiam įsiskolinimui padengti, taigi suprato, jog įsiskolinimą padengė praleidęs nustatytą terminą. Todėl sutiktina su pirmosios instancijos teismo išvada, kad byloje esantis AB „Lietuvos paštas“ įteikimo pranešimas (vykdom. b. l. 5) bei kiti rašytiniai įrodymai, šalių paaiškinimai bei veiksmai vykdomajame procese patvirtina, jog egzistuoja didesnė tikimybė, kad pareiškėjas A. K. 2014 m. gruodžio 17 d. kartu su antstolio pranešimu dėl sprendimo įvykdymo gavo ir šio pranešimo priedu nurodytą antstolio raginimą įvykdyti sprendimą, negu tikimybė, kad jis tokio pranešimo negavo.

33Byloje nustačius faktą, kad raginimas skolininkui buvo įteiktas, skolininkui neprašant pratęsti termino raginimui įvykdyti, bei apeliacinės instancijos teismui sutinkant su pirmosios instancijos teismo vertinimu dėl termino praleidimo priežasčių, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad skolininkui per nustatytą terminą nepadengus įsiskolinimo, antstolis, praėjus raginime ir pranešime nustatytam 10 dienų terminui, pagrįstai pradėjo priverstinio vykdymo veiksmus.

34Dėl bylos nagrinėjimo žodinio proceso tvarka

35Pareiškėjo nuomone, pirmosios instancijos teismas nepagrįstai bylą išnagrinėjo rašytinio proceso tvarka, nors jis prašė žodinio proceso. Anot apelianto, kilus ginčui dėl raginimo įteikimo bei nesant byloje neginčijamų įrodymų, pagrindžiančių raginimo įteikimo pareiškėjui faktą, siekdamas išaiškinti bylai svarbias aplinkybes teismas turėjo bylą nagrinėti rašytinio proceso tvarka.

36Pagal CPK XXXI skyriuje nustatytą tvarką skundai dėl antstolių veiksmų nagrinėjami ypatingosios teisenos tvarka (CPK 442 straipsnio 6 dalis), kurią detalizuoja CPK 510, 512-513 straipsniai. CPK 443 straipsnio 5 dalis numato, kad XXV skyriuje nurodytos bylos nagrinėjamos rašytinio proceso tvarka, išskyrus atvejus, kai CPK V dalyje nurodoma kitaip. Bylą nagrinėjantis teismas turi teisę nuspręsti konkrečią bylą nagrinėti žodinio proceso tvarka. Taigi įstatymas suteikia teismui teisę, bet ne pareigą, kiekvienu atveju nuspręsti, ar bylą dėl antstolio veiksmų reikia nagrinėti žodinio proceso tvarka. Nagrinėjamu atveju pareiškėjas neginčijo fakto, kad jam buvo žinoma tiek skolos faktas, tiek mokėtina suma, tiek terminas per kurį turėjo įvykdyti sprendimą gera valia. Be to, aukščiu nustatytų aplinkybių visuma nesudaro pagrindo teigti, kad teismui nebuvo aiškios visos ginčo aplinkybės, su kuriomis pareiškėjas siejo esą neteisėtai atliktus antstolio veiksmus. Todėl, apeliacinės instancijos teismo vertinimu, pirmosios instancijos teismas pagrįstai nenustatė aplinkybių, sudarančių pagrindą spręsti, jog bylą būtina nagrinėti žodinio proceso tvarka.

37Pažymėtina ir tai, kad nagrinėjamu atveju byloje nėra ginčo, kad apie rašytinį bylos nagrinėjimą pareiškėjas buvo informuotas, todėl nėra pagrindo sutikti su atskirojo skundo argumentu, kad teismas, išnagrinėjęs bylą rašytinio proceso tvarka, priėmė sprendimą už akių. Vadovaujantis išdėstytu, nėra teisinio pagrindo konstatuoti, kad pirmosios instancijos teismui bylą išnagrinėjus žodinio proceso tvarka, buvo pažeistos pareiškėjo teisės. Vien tai, kad, apelianto manymu, byla turėjo būti nagrinėjama žodinio, o ne rašytinio, proceso tvarka, nesudaro pagrindo ginčijamą teismo nutartį naikinti ir bylą perduoti pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.

38Dėl kitų atskirojo skundo argumentų

39Apelianto teigimu, teismas, vertindamas nurodytas termino praleidimo priežastis, kad skolininkas yra neįgalus ir pensijinio amžiaus, nepagrįstai nesivadovavo CPK 739 straipsniu, kuriame numatytos nuostatos dėl pinigų sumos, iš kurių išieškoti negalima.

40Iš vykdomosios bylos matyti, kad priimtą 2014 m. gruodžio 30 d. patvarkymą Nr. S-9078 dėl skolos išieškojimo antstolis pavedė atlikti suinteresuotam asmeniui SODROS Kauno skyriui, t. y. vykdyti išskaitas iš apelianto (skolininko) pajamų ne CPK 739 straipsnyje numatytu pagrindu (pinigų sumos, iš kurių išieškojimas negalimas), o iš skolininko darbo užmokesčio ar kitų jam prilygintų išmokų, kaip tai numatyta CPK 736 straipsnyje (vykdom. b. l. 18). Šiame antstolio patvarkyme nėra jokių nurodymų atlikti išskaitas iš pareiškėjo gaunamos invalidumo pensijos, todėl šiuo pagrindu pripažinti neteisėtais antstolio veiksmus nėra pagrindo. Be to, skundą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme, pareiškėjas neginčijo antstolio veiksmų CPK 739 straipsnio pagrindu, todėl apeliacinės instancijos teismas neturi teisinio pagrindo išeiti už pradinio skundo ribų ir plačiau pasisakyti šiuo klausimu.

41Apelianto nuomone, pirmosios instancijos teismas nepagrįstai nepasisakė dėl vykdymo išlaidų dydžio bei 2014 m. gruodžio 30 d. antstolio surašyto turto arešto akto. Pažymėtina, kad skundu pareiškėjas prašė panaikinti areštą 592,30 Lt vykdymo išlaidoms (paskaičiuotoms skolą išieškant priverstinio vykdymo tvarka), padengti ir nuskaičiuoti iš arešto sąskaitos raginime bei pranešime nurodytą skolos ir vykdymo išlaidų sumą tuo pagrindu, kad minėtas sumas, t. y. 333,33 Lt skolą ir 110,40 Lt vykdymo išlaidas jau buvo sumokėjęs. Pažymėtina, kad pareiškėjas skundu neginčijo vykdymo išlaidų dydžio ar jų skaičiavimo tvarkos, todėl pirmosios instancijos teismas pripažinęs, kad antstolis pagrįstai pradėjo priverstinio vykdymo veiksmus, neturėjo pagrindo pasisakyti dėl paskaičiuotų papildomų vykdymo išlaidų dydžio ir jų skaičiavimo tvarkos (CPK 265 s straipsnio 2 dalis).

42Be to, bylos bei vykdomosios bylos duomenimis nustačius, kad 2014 m. gruodžio 30 d. skola buvo išieškota iš skolininko banko sąskaitoje esančių piniginių lėšų, bei tai, kad turto arešto bei jo panaikinimo išlaidos nebuvo įskaičiuotos į vykdymo išlaidas, ką patvirtino antstolis, konstatuotina, kad skolos išieškojimui jokios įtakos neturėjo 2014 m. gruodžio 30 d. turto areštas. Todėl pirmosios instancijos teismas neturėjo pagrindo pasisakyti ir šiuo klausimu.

43Vadovaujantis tuo, kas išdėstyta, apeliacinės instancijos teismas, išnagrinėjęs civilinės bylos bei vykdomosios bylos medžiagą, įvertinęs atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį argumentus, pripažįsta, jog pirmosios instancijos teismas tinkamai taikė procesinės teisės normas, reglamentuojančias skolos ir vykdymo išlaidų išieškojimą iš skolininko, priėmė teisėtą ir pagrįstą nutartį, kurią naikinti atskirojo skundo argumentais nėra pagrindo. Todėl atskirasis skundas atmestinas kaip nepagrįstas, o Kauno apylinkės teismo 2015 m. kovo 9 d. nutartis paliktina nepakeista (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

44Kauno apygardos teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 338 – 339 straipsniais,

Nutarė

45Kauno apylinkės teismo 2015 m. kovo 9 d. nutartį palikti nepakeistą.

46Ši teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.

Ryšiai
1. Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas Gintautas... 2. I. Ginčo esmė... 3. A. M. P. kontoroje vykdomas Kauno apylinkės teismo 2014 m. gruodžio 5 d.... 4. Pareiškėjas (skolininkas) A. K. padavė skundą antstoliui, prašydamas... 5. 2015 m. vasario 3 d. patvarkymu antstolis skundo netenkino ir jį kartu su... 6. Suinteresuotas asmuo V. L. prašė skolininko skundą atmesti kaip... 7. II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė... 8. Kauno apylinkės teismas 2015 m. kovo 9 d. nutartimi pareiškėjo skundą... 9. Atsižvelgdamas į pareiškėjo prašymą nagrinėti bylą žodinio proceso... 10. Nagrinėdamas bylą teismas nustatė, kad pareiškėjas skundą dėl... 11. III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į atskirąjį skundą argumentai... 12. Atskiruoju skundu pareiškėjas A. K. prašo panaikinti Kauno apylinkės teismo... 13. 1. Apelianto nuomone, teismas nepagrįstai bylą išnagrinėjo rašytinio... 14. 2. Pirmosios instancijos teismas nepagrįstai didesnę įrodomąją galią... 15. 3. Nepagrįsta teismo išvada, kad apeliantas, gavęs dokumentus ir nustatęs,... 16. 4. Apelianto nuomone, pirmosios instancijos teismas neargumentavo vykdymo... 17. Atsiliepimu į atskirąjį skundą suinteresuotas asmuo V. L. prašo... 18. 1. Suinteresuotas asmuo nesutinka su atskirojo skundo argumentais, kad teismas... 19. 2. Nepagrįstas atskirojo skundo argumentas, kad pirmosios instancijos teismas... 20. IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir... 21. Pagal CPK 320 straipsnį bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro... 22. Nagrinėjamo skundo dalykas – pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria... 23. Taikant ir aiškinant vykdymo procesą reglamentuojančias Civilinio proceso... 24. Vykdymo procese vykdomuosius veiksmus išieškotojo naudai atlieka specialus... 25. Vykdomosios bylos Nr. 0123/14/01874 duomenimis nustatyta, kad antstolis M. P.... 26. Dėl raginimo įvykdyti sprendimą įteikimo... 27. Pareiškėjas ginčija antstolio veiksmus, teigdamas, kad 2014 m. gruodžio 17... 28. Pagal bendrąją taisyklę, vykdymo veiksmai prasideda nuo raginimo įvykdyti... 29. Vykdomosios bylos Nr. 0123/14/01874 duomenimis nustatyta, kad raginimas kartu... 30. Pažymėtina, kad pareiškėjas neginčija 2014 m. gruodžio 17 d. gavęs... 31. Bylos duomenimis nustačius, kad pareiškėjui buvo žinoma apie jo atžvilgiu... 32. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, nustatytos ir pareiškėjo nurodytos... 33. Byloje nustačius faktą, kad raginimas skolininkui buvo įteiktas, skolininkui... 34. Dėl bylos nagrinėjimo žodinio proceso tvarka... 35. Pareiškėjo nuomone, pirmosios instancijos teismas nepagrįstai bylą... 36. Pagal CPK XXXI skyriuje nustatytą tvarką skundai dėl antstolių veiksmų... 37. Pažymėtina ir tai, kad nagrinėjamu atveju byloje nėra ginčo, kad apie... 38. Dėl kitų atskirojo skundo argumentų... 39. Apelianto teigimu, teismas, vertindamas nurodytas termino praleidimo... 40. Iš vykdomosios bylos matyti, kad priimtą 2014 m. gruodžio 30 d. patvarkymą... 41. Apelianto nuomone, pirmosios instancijos teismas nepagrįstai nepasisakė dėl... 42. Be to, bylos bei vykdomosios bylos duomenimis nustačius, kad 2014 m. gruodžio... 43. Vadovaujantis tuo, kas išdėstyta, apeliacinės instancijos teismas,... 44. Kauno apygardos teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso... 45. Kauno apylinkės teismo 2015 m. kovo 9 d. nutartį palikti nepakeistą.... 46. Ši teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos....