Byla 2-569/2013

1Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Rasos Gudžiūnienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Vyto Miliaus ir Marytės Mitkuvienės, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovų E. B. K. P., S. U., E. Č., A. M., R. G., D. K., T. S. atskirąjį skundą dėl Panevėžio apygardos teismo 2012 m. spalio 31 d. nutarties, kuria atmestas minėtų ieškovų ieškinys atsakovui bankrutuojančiai akcinei bendrovei „Iglus“ dėl susitarimo pripažinimo darbo sutarčių sąlygų dalimi, dėl 130 370,80 Lt priteisimo už atliktus trinkelių dangos įrengimo darbus, vidutinio darbo užmokesčio už uždelsimo atsiskaityti laiką, 5 procentų metinių palūkanų, 3000 Lt neturtinei žalai atlyginti priteisimo kiekvienam ieškovui, byloje dalyvaujant tretiesiems asmenims, nepareiškiantiems savarankiškų reikalavimų, M. L. ir K. T. civilinėje byloje Nr. B2-413-544/2012.

2Teisėjų kolegija

Nustatė

3I. Ginčo esmė

4Ieškovai patikslintu ieškiniu prašė pripažinti 2011-04-12 susitarimą ieškovų su atsakovu sudarytų darbo sutarčių nustatytų darbo apmokėjimo sąlygų pakeitimu, esančiu neatsiejamu šių darbo sutarčių priedu, priteisti iš atsakovo 130 370,80 Lt už ieškovų atliktus trinkelių dangos įrengimo darbus, dirbant pas atsakovą pagal darbo sutartį ir pagal 2011-04-12 susitarimu nustatytus įkainius (kiekvienam ieškovui priteisti lygią su kitais šios sumos dalį), priteisti vidutinį darbo užmokestį už uždelsimo atsiskaityti laiką, 5 % metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, kiekvienam ieškovui po 3000 Lt neturtinei žalai atlyginti ir bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, kad 2011 m. pavasarį ieškovų grupės koordinatorius E. B. pranešė, kad jų 8 žmonių grupei atsakovas AB „Iglus“ siūlo atlikti žemės ūkio technikos pardavimo ir aptarnavimo centro „UAB „Dojus agro“ gerbūvio įrengimo darbus Toliočių km, Šiaulių rajone. Kiekvienas iš ieškovų sudarė su atsakovu terminuotas darbo sutartis minėtiems trinkelių klojimo darbams atlikti. Ieškovų teigimu, darbo sutartyse buvo nurodyta neteisinga apmokėjimo už darbą apskaičiavimo tvarka ir įkainiai, nes 2011-04-12 atstovas E. B. su įgaliotais atsakovo atstovais sutarė, kad minėtame objekte už gerbūvio įrengimo darbus bus mokama taip: “trinkelių dangos įrengimas – 14 Lt už kv. m. (po mokesčių), drenažo ir geotinklų paklojimas – po 1 Lt už kv. m., geosintetinio audinio paklojimas - 0,5 Lt už 1 kv. m. Nors atsakovas šio susitarimo neįformino kaip darbo sutarčių pakeitimo ir tai nebuvo numatyta atsakovo vidinėje apskaitoje, ieškovų nuomone, susitarimas netapo negaliojančiu, o jų 8 žmonių brigada sutartus ažūrinių ir betoninių trinkelių dangos įrengimo darbus 9312,20 kv. m. teritorijoje atliko. Atsakovo įgalioti atstovai periodiškai ir vienasmeniškai fiksuodavo tarpinius darbų rezultatus ir kiekvieną mėnesį pervesdavo nedideles ir skirtingo dydžio sumas už padarytą pagrindą trinkelių dangai įrengti, o už trinkelių dangos įrengimo darbus žadėjo apmokėti juos baigus. Visas 9312,20 kv. m. trinkelių dangos plotas buvo pilnai įrengtas ir užfiksuotas 2011-07-29 schemoje be pretenzijų darbo kokybei, po ko darbo sutartys su jais buvo nutrauktos, tačiau atsakovas, nors žadėjo, iki šiol su jais neatsiskaitė. Kadangi dėl laiku neišmokėtos sumos už atliktus darbus ieškovai patyrė emocinį stresą, pagrindinių poreikių tenkinimui buvo priversti skolintis pinigus, atsirado nesutarimai šeimose, todėl kiekvienam jų prašė priteisti po 3000 Lt neturtinei žalai atlyginti. Vadovaujantis DK 141 straipsniu, prašė priteisti vidutinį darbo užmokestį už uždelsimo atsiskaityti laiką, o CK 6.37, 6.210, 6.261 straipsnių pagrindu - priteisti 5 % metines palūkanas už priteistą sumą.

5Atsakovas BAB „Iglus“ prašė ieškinį atmesti. Atsakovo manymu, ieškovų nurodomas 2011-04-12 raštas negali būti pripažintas ieškovų darbo sutarčių darbo apmokėjimo sąlygų pakeitimu, nes jame nėra darbo santykių susitarimui būdingų požymių, t.y. susitarimą pasirašė ne visi darbuotojai, o tik vienas E. B., jame nurodomi darbų įkainiai, dėl kurių dydžio susitariama statybos rangos, o ne darbo santykiuose, rašte nurodoma E. B. brigada, o ne atsakovo konkretūs darbuotojai, brigada buvo įsipareigojusi pateikti savo medžiagas, o to negali būti esant darbo santykiams, darbdavys, o ne brigada turėjo spręsti, kiek darbuotojų reikia objekte. Ieškovų reikalavimas kolektyviai priteisti 130 370,80 Lt sumą už ieškovų atliktus trinkelių dangos įrengimo darbus yra neįgyvendinamas, nes neaišku, kiek ir kuriam ieškovui iš šios sumos reikia priteisti. 2011-04-12 susitarimas nėra įtrauktas į įmonės apskaitą ir perduotas administratoriui kaip finansinės apskaitos dokumentas. Tačiau ieškovų reikalavimas yra išspręstas 2012-05-04 Panevėžio apygardos teismo nutartimi bankroto byloje, kuria patvirtintas ir kreditoriaus E. B. 133 370,80 Lt kreditorinis reikalavimas už ieškinyje nurodytus darbus. Kadangi šis reikalavimas buvo patvirtintas Panevėžio miesto apylinkės teismo sprendimo už akių pagrindu, kurį panaikino Panevėžio apygardos teismas, prašo, atmetant šį ieškinį, kartu pakeisti minėtą teismo nutartį ir kreditorių E. B. iš kreditorių sąrašo su 133 370,80 Lt finansiniu reikalavimu išbraukti. Ieškovai dirbo pagal darbo sutartis, gavo jose sulygtą atlyginimą, kuris išmokėtas nustatyta tvarka ir terminais, todėl šie reikalavimai ir kiti išvestiniai reikalavimai yra atmestini.

6Tretieji asmenys, nepareiškiantys savarankiškų reikalavimų atsakovo pusėje, M. L. ir K. T. išreiškė poziciją ieškovų ieškinio netenkinti, nurodę, kad visi ieškovai buvo atsakovo darbuotojai (trinkelių klojėjai) jų minimame objekte, kurie darbą atliko ir terminuota darbo sutartis baigėsi. Su ieškovais pagal darbo sutartis pagal jose numatytas sąlygas ir tvarką buvo visiškai atsiskaityta, todėl ieškovai nepagrįstai reikalauja priteisti ieškinyje nurodytas sumas. Nurodė, kad ieškovų teikiamas dokumentas, kurį jie vertina kaip ieškovų darbo sutarčių sąlygų dėl apmokėjimo už darbus pakeitimą, tikrai nebuvo įtrauktas į apskaitą ir nebuvo perduotas administratoriui, nes tai buvo minėtame objekte statybą vykdžiusių, prižiūrėjusių ir organizavusių generalinio direktoriaus M. L., statybos direktoriaus K. T. ir gamybos direktoriaus A. K. sudarytas vidinės apskaitos dokumentas, raštu nurodant, kokio dydžio įkainių minėtame objekte už trinkelių dangos įrengimo ir paklojimo darbus darbų vykdytojui ir kitiems asmenims negalima viršyti, o ne kiek mokėti ieškovams už jų atliekamus darbus. Šį dokumentą sudarant ir pasirašant nei E. B., nei kiti ieškovai nedalyvavo ir su jais įkainiai nebuvo derinami.

7II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

8Panevėžio apygardos teismas 2012 m. spalio 31 d. nutartimi ieškinį atmetė ir patikslino BAB „Iglus“ kreditorių sąrašą, iš jo išbraukiant kreditorių E. B. su 133 370,80 Lt finansiniu reikalavimu.

9Teismas sprendė, kad 2011-04-12 susitarimo nėra pagrindo vertinti kaip darbdavio ir darbuotojo susitarimo dėl darbo sutarties sąlygų pakeitimo. Teismas nurodė, kad tiek ieškovai, tiek tretieji asmenys parodė, kad minėtas dokumentas nebuvo sudarytas dalyvaujant E. B. ir atsakovo (darbdavio) atstovui. Tretieji asmenys parodė, kad minėtas dokumentas nebuvo juridinę reikšmę turintis finansinės apskaitos dokumentas, o buvo tik įmonėje pagal nustatytą vidinę tvarką naudojamas dokumentas, skirtas statybos objekte vadovaujantiems asmenims, tame tarpe – ir darbų vykdytojui E. V., jog šie, spręsdami dėl apmokėjimo už darbus, neviršytų nurodytų įkainių. Ieškovas E. B. pripažįsta, kad surašant spausdintą dokumento dalį nei jis, nei kiti ieškovai nedalyvavo, kad dokumentą susipažinti jam davė minėto objekto darbų vykdytojas E. V., kurio ir paprašė atiduoti minėtą dokumentą ir kad daugiau šio dokumento egzempliorių nebuvo ir jie nebuvo įteikti kitiems ieškovams. Minėtame dokumente rankraštiniai įrašai yra padaryti po AB „Iglus“ administracijos vadovo ir kitų atsakingų darbuotojų parašais, kurie tvirtina nematę, kada ir prie kokių aplinkybių dokumentą gavo ir pasirašė E. B.. Spausdintame dokumento tekste iki minėtų administracijos atstovų parašų nėra jokio įrašo apie tai, kad dėl užmokesčio už darbą įkainių su kuo nors tariamasi, joks asmuo (asmenys), atstovaujantys kitą derybų pusę, nenurodyti. Teismo vertinimu, bylos duomenys patvirtina, kad ieškovams buvo mokama tiek už paruošiamuosius, tiek už su trinkelių paklojimu susijusius darbus, tiek už pačių trinkelių paklojimą, t. y. buvo mokama už visus darbus, kurie nurodyti 2011-04-12 dokumente, todėl ieškovai nepagrįstai tvirtina, kad jiems pagal darbo sutartį buvo mokama tik už drenažo, geotinklų, geosimetrinio audinio paklojimą, o už trinkelių paklojimą liko nesumokėta. Teismas nurodė, kad ieškovų argumentai vertinti nepagrįstais dar ir todėl, kad ieškinį pareiškė 8 ieškovai, tačiau pagal byloje esančius rašytinius įrodymus nurodytu laikotarpiu statybos objekte trinkelių klojėjais tomis pačiomis sąlygomis pagal darbo sutartis dirbo dar 9 asmenys, ko neneigia ir ieškovų atstovas, tačiau nurodo, kad mano, jog jie pradėjo dirbti vėliau ir jiems sumos, kurių prašo bylos ieškovai, nepriklauso. Tačiau ir iš ieškovų darbo sutarčių matyti, kad jų darbo sutartys yra sudarytos ne tik 2011-04-11, bet ir vėliau (K. P., E. Č., A. M. – nuo 2011-05-16, R. G. – nuo 2011-04-16 iki 2011-07-29). Todėl, net ir kitoms ieškinio pagrindą sudarančioms aplinkybėms esant įrodytoms, nebūtų objektyvių duomenų, iš kurių būtų galima spręsti, kodėl darbo užmokesčio nepriemoka priklauso tik ieškovams, o ne visiems tuo pat metu tomis pačiomis sąlygomis dirbusiems trinkelių klojėjams. Nors ieškovai tvirtina, kad 2011-04-12 susitarimas buvo jų ir atsakovo susitarimas pakeisti darbo sutarties apmokėjimo sąlygas ir turėjo būti įtrauktas į darbo sutartį, tačiau minėtų ieškovų darbo sutartyse, kurios sudarytos po 2011-04-12, 3 punkte dėl darbo apmokėjimo nurodytos tokios pat apmokėjimo sąlygos ir tvarka, kokia ji nurodyta 2011-04-06 sudarytose darbo sutartyse. Be to, visų ieškovų darbo sutartys buvo pakeistos, pasibaigus jų pirminiam terminui 2011-06-30 įsakymo Nr. 112-K pagrindu. Todėl, jei kaip teigia ieškovai, jie žinojo ir buvo įsitikinę, kad minėtu 2011-04-12 susitarimu aptarti įkainiai bus įtraukti į jų darbo sutartis kaip privaloma sąlyga dėl darbo apmokėjimo, tai nesuprantama ir nelogiška, kodėl ieškovai pratęsiant sutartį vėl susitarė taikyti ankstesnę apmokėjimo sistemą, pratęsiant sutartį minėtose darbo sutartyse pasirašė ir jokių pretenzijų nepareiškė.

10Teismui padarius išvadą, jog nepagrįsti ir atmestini pagrindiniai ieškinio reikalavimai dėl 2011-04-12 susitarimo pripažinimo darbo sutarčių sąlygų dėl apmokėjimo už darbą neatskiriama dalimi, atitinkamai - dėl 130 370,80 Lt priteisimo už ieškovų atliktus trinkelių dangos įrengimo darbus, dirbant pas atsakovą pagal darbo sutartį ir minėtu susitarimu nustatytus įkainius, tai nėra faktinio ir teisinio pagrindo DK 141 str. 1 d. pagrindu priteisti kiekvienam ieškovui vidutinį darbo užmokestį už uždelsimo atsiskaityti ne dėl darbuotojų kaltės laiką, CK 6.37 str., 6.210 str. pagrindais priteisti 5 % metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo bei neturtinės žalos atlyginimą.

11Teismas nurodė, kad pagal administratoriui perduotus finansinės apskaitos dokumentus šios bylos ieškovams neapskaitoma skola jokiu teisėtu pagrindu. Vykdant teismo nutartį dėl bankroto bylos iškėlimo, administracijos vadovas M. L. 2011-04-12 dokumento administratoriui neperdavė. Į įmonės finansinę apskaitą kaip juridinę reikšmę turintis dokumentas jis nebuvo įtrauktas. Todėl panaikinus teismo sprendimą, kuris buvo pagrindu įtraukti į BAB „Iglus“ kreditorių sąrašą E. B. su 133 380,80 Lt finansiniu reikalavimu (Nr.73), o šia teismo nutartimi pripažinus, jog ieškovų ieškinys priteisti ieškinyje nurodytas išmokas, kilusias iš darbo teisinių santykių, nepagrįstas, nebeliko nei teisinio, nei faktinio pagrindo ieškovą E. B. ir/ar kitus šios bylos ieškovus pripažinti ir laikyti bankrutuojančios bendrovės kreditoriais 133 380,80 Lt ar kitokio dydžio sumai. ĮBĮ 26 str. 1 d. numato, kad kreditorių reikalavimus tvirtina teismas bei kad kreditorių sąrašo ir jų reikalavimų patikslinimai tvirtinami teismo nutartimi iki teismas priima nutartį nutraukti bankroto bylą arba sprendimą dėl įmonės pabaigos. Todėl teismas sprendė, jog tenkintinas BAB „Iglus“ administratoriaus įgalioto asmens prašymas patikslinti kreditorių sąrašą ir iš jo išbraukti kreditorių E. B. su 133 370,80 Lt finansiniu reikalavimu.

12III. Atskirojo skundo ir atsiliepimų į atskirąjį skundą argumentai

13Atskiruoju skundu ieškovų įgaliotas atstovas E. B. prašo panaikinti Panevėžio apygardos teismo2012 m. spalio 31 d. nutartį ir perduoti bylą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo. Atskirasis skundas grindžiamas šiais argumentais:

  1. Teismas nepagrįstai sprendė, kad 2011-04-12 susitarimo nėra pagrindo vertinti kaip darbdavio ir darbuotojo susitarimo dėl darbo sutarties sąlygų pakeitimo. Teismas vadovavosi vien trečiųjų asmenų paaiškinimais ir nevertino ieškovų pozicijos, kurią pagrindžia pats dokumento tekstas, t.y. iš dokumento pavadinimo „Užmokestis už darbus“ yra aiški šio dokumento paskirtis, o su šiuo dokumentu ieškovai buvo pasirašytinai supažindinti per jų atstovą E. B.. Jokių konkrečių atlyginimo už darbus įkainių, išskyrus 2011-04-12 dokumentą, atsakovas į bylą nepateikė, todėl teismas iš byloje esančių dokumentų turėjo spręsti, ar atsakovas tinkamai atsiskaitė su ieškovais už jų faktiškai atliktus darbus. Kadangi teismas netinkamai paskirstė įrodinėjimo naštą, teismas nepagrįstai nesiaiškino, ar atsakovas taikė darbo sutartimi sulygtus, ar savavališkai nustatytus įkainius, todėl laikytina, kad teismas neatskleidė bylos esmės.
  2. Teismas ieškovų argumentus vertino kaip nepagrįstus, nurodęs, jog statybos objekte trinkelių klojėjais tomis pačiomis sąlygomis pagal darbo sutartis dirbo dar 9 asmenys, todėl nėra objektyvių duomenų, iš kurių būtų galima spręsti, kodėl darbo užmokesčio nepriemoka priklauso tik ieškovams, o ne visiems tuo pat metu tomis pačiomis sąlygomis dirbusiems trinkelių klojėjams. Darydamas šią išvadą teismas nevertino, kad byloje yra duomenys (2011-07-29 atliktų darbų kiekių skaičiavimo schema), kurie patvirtina, kad būtent E. B. brigada, kurią sudarė 8 žmonės, statybos objekte atliko darbus, todėl laikytina, kad pagrįstai būtent šie 8 darbuotojai reikalauja atlyginimo už faktiškai atliktus darbus.
  3. Teismas nepagrįstai sprendė, jog aplinkybė, kad ieškovai pratęsiant sutartį vėl susitarė taikyti ankstesnę apmokėjimo sistemą, patvirtina, kad šalys 2011-04-12 susitarimo nepripažino darbo sutarties dalimi. Darbo sutartyje nurodyti ne konkretūs darbo apmokėjimo įkainiai, o užmokesčio mokėjimo sistema, leidžia šalims laisviau susitarti dėl atskirų darbų apmokėjimo, sudarant atskirus susitarimus konkretiems apmokėjimo už darbą įkainiams, nekeičiant paties darbo sutarties turinio.

14Atsiliepimu į atskirąjį skundą atsakovas BAB „Iglus“ prašo atskirąjį skundą atmesti ir Panevėžio apygardos teismo2012 m. spalio 31 d. nutartį palikti nepakeistą. Atsiliepimas grindžiamas šiais argumentais:

  1. Teismas pagrįstai sprendė, kad 2011-04-12 raštas negali būti ieškovų darbo sutarčių dalimi. Šio dokumento ieškovai nepasirašė. E. B. neaišku kada vienašališkai, nežinant atsakovui, jį pasirašė. E. B. neturėjo teisės pasirašyti darbo sutarčių pakeitimų už kitus ieškovus. 2011-04-12 rašte nurodomi darbų įkainiai, dėl kurių dydžio gali būti susitariama statybos rangos sutartyse, bet ne darbo santykiuose. Rašte nurodoma E. B. brigada, bet ne konkretūs atsakovo darbuotojai.
  2. Nepagrįstas atskirojo skundo argumentas, kad teismas netinkamai paskirstė tarp šalių įrodinėjimo naštą. Byloje nustatyta, kad ieškovai dirbo pas atsakovą pagal darbo sutartis ir gavo jose nustatytą atlyginimą, su jais yra visiškai atsiskaityta, todėl teismas neturėjo pareigos aiškintis, ar ne per mažą darbo užmokestį gavo ieškovai.
  3. Teismo išvada yra pagrįsta bylos duomenimis. Tokio atsakovo padalinio kaip brigada nebuvo. 2011-04-12 rašte nurodomos sąlygos, kurios esant darbo santykiams yra neįmanomos, nes darbuotoją darbo medžiagomis, įrankiais privalo aprūpinti darbdavys, jis privalo pasirūpinti darbuotojo nuvykimu į darbo vietą, esančią kitame mieste, arba kompensuoti kelionės išlaidas, kas 2011-04-12 rašte neužsiminta. Be to, darbo užmokestis kolektyviai neskaičiuojamas ir negali būti priteistas. E. B. dėl to paties dalyko kreipėsi į Panevėžio miesto apylinkės teismą (2012-03-01 sprendimu už akių jam buvo priteista reikalauta suma), veikdamas individualiai. Visas šias aplinkybes teismas tinkamai įvertino, priimtas teisėtą ir pagrįstą nutartį.

15IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

16Apeliacinės instancijos teismas, atsižvelgdamas į atskirojo skundo faktinį bei teisinį pagrindus patikrina skundžiamos pirmosios instancijos teismo nutarties teisėtumą bei pagrįstumą, taip pat visais atvejais patikrinama ar nėra absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų (CPK 320, 338 str.). Absoliučių skundžiamos nutarties negaliojimo pagrindų nėra nustatyta.

17Byloje nagrinėjamas ieškovų kreditorinio reikalavimo pagrįstumo klausimas, kai reikalavimas reiškiamas darbo teisnių santykių pagrindu, nors susitarimas dėl užmokesčio už darbus sulygtas ne darbo sutartyje, o atskirame, vieno iš darbuotojų ir darbdavio atstovų, pasirašytame susitarime. Tarp šalių kilo ginčas dėl šio susitarimo vertinimo.

18Dėl 2011 m. balandžio 12 d. susitarimo ,,Užmokestis už darbus“ kvalifikavimo

19Ieškovai reikalavimą atsakovui bankrutuojančiai AB ,,Iglus“ priteisti neišmokėtą darbo užmokesčio dalį grindė 2011 m. balandžio 12 d. susitarimu ,,Užmokestis už darbus“ (b.l. 7), AB ,,Iglus“ (E. B. brigados) atliktų gerbūvio įrengimo darbų kiekių skaičiavimo schema (b.l. 10) bei faktinėmis aplinkybėmis, kad ieškovai, atlikę schemoje numatytas darbų apimtis, negavo už atliktą darbą (trinkelių klojimą) atlygio, nustatyto minėtame susitarime.

20Pirmosios instancijos teismas, priimdamas skundžiamą nutartį, konstatavo, jog aptariamas susitarimas negali būti vertinamas kaip ieškovų darbo sutarčių priedas, jų pakeitimas ar papildymas. Šią išvadą teismas grindė iš esmės šiais argumentais: 1) jame nėra išreikšta suderinta šalių valia dėl atitinkamo apmokėjimo už darbą, nes nevyko jokios derybos tarp šalių, susitarimas buvo pasirašytas atskirai ieškovo E. B. ir trečiųjų asmenų; 2) su ieškovais buvo sudarytos darbo sutartys ir pagal jas buvo atsiskaityta už atliktus darbus, tame tarpe- ir už trinkelių klojimą; 3) dalis ieškovų darbo sutartis pasirašė vėliau negu buvo sudarytas aptariama susitarimas, tačiau ir į jų darbo sutartis nebuvo įtrauktos apmokėjimo už darbą sąlygos, nustatytos susitarime; 4) šiame susitarime nustatytos apmokėjimo sąlygos nebuvo įtrauktos į darbo sutartis taip pat ir jas pratęsiant.

21Pirmosios instancijos teismas, atmesdamas ieškovų argumentus, jog jų pateiktas susitarimas turėtų būti traktuojamas kaip jų darbo sutarčių dalis, apibūdinant apmokėjimo už darbą sąlygas, nenurodė, kaip šis dokumentas turėtų būti vertinamas (kvalifikuojamas). Teisėjų kolegija pažymi, jog šalių teisinių santykių kvalifikavimas pagal ieškovų nurodomas faktines aplinkybes yra teismo pareiga. Tačiau šiuo atveju pirmosios instancijos teismas, nurodydamas, jog susitarimas nėra darbo sutarčių dalis, teisinio santykio kvalifikavimo neatliko, t.y. nenustatė, kokius santykius aptariamas susitarimas įformina. Iš skundžiamos nutarties argumentų galima spręsti, jog teismas priėmė už pagrindą trečiųjų asmenų paaiškinimus, esą tai buvo įmonės vidinis dokumentas, skirtas statybos objekte vadovaujantiems asmenims, tame tarpe – ir darbų vykdytojui E. V., jog šie, spręsdami dėl apmokėjimo už darbus, neviršytų nurodytų įkainių. Tokie trečiųjų asmenų paaiškinimai stokoja logikos: tuo atveju, jeigu būtų remiamasi pozicija, kad ieškovų apmokėjimo už darbą sąlygos buvo sulygtos tik jų darbo sutartyse, tai statybos objekte vadovaujantys asmenys turėtų vykdyti tik darbų apimčių apskaitą ir pagal atliktų darbų kiekius darbuotojams turėtų būti apskaičiuojamas darbo užmokestis, remiantis jų darbo sutartyse numatyta programa. Tokiu atveju darbų vykdytojui ar kitiems asmenims, vykdantiems atliktų darbų apskaitą, nereikalingi jokie kiti darbų įkainiai, kurių jie tariamai negalį viršyti, nes darbų įkainiai numatyti darbo sutartyse. Atsakovo atstovas, atsikirsdamas į pareikštus reikalavimus, rėmėsi pozicija, esą šis susitarimas pagal savo turinį atitinka rangos santykius. Teisėjų kolegija pripažįsta, jog tam tikrus rangos santykių elementus šiame susitarime iš tiesų galima įžvelgti, kaip antai, susitarimas, jog brigada pati parūpins tam tikras medžiagas. Tačiau vien šis požymis negali lemti susitarimo vertinimo kaip kylančio iš rangos teisnių santykių, nes atsakovas AB ,,Iglus“ nebuvo darbų užsakovas (taigi, tai galėtų būti subrabgos santykis), be to, jame nėra susitarimo dėl darbų apimties (tik dėl kainos), t.y. dėl darbų rezultato bei dėl darbų rezultato perdavimo užsakovui (CK 6.644 str. 1 d.).

22Be to, vertinant šio susitarimo esmę, svarbi yra faktinė aplinkybė, kad su visais fiziniais asmenimis, kurie dirbo E. B. brigadoje, buvo sudarytos darbo sutartys, todėl subrangos santykis kaip toks teoriškai galėtų būti tik dėl tokių darbų atlikimo, kurie neturėtų būti atliekami pagal darbo sutartį. Tačiau pats pirmosios instancijos teismas pažymėjo, kad tam tikra dalis darbo užmokesčio ieškovams buvo sumokėta darbo sutarties pagrindus ir už trinkelių klojimo darbus, taigi, argumentai dėl aptariamo susitarimo vertinimo kaip atskiro, nuo darbo santykių atsieto sandorio, nėra pagrįsti.

23Pagal byloje nustatytas aplinkybes, labiausiai tikėtina, kad šiuo atveju šalys darbo sutartyse nurodė vienokią darbo užmokesčio skaičiavimo tvarką (iš esmės- minimalų atlygį), o ginčijamu susitarimu buvo papildomai susitarta dėl atliktinų darbų realių įkainių.

24Pasisakydama dėl susitarimo pasirašymo aplinkybių, teisėjų kolegija pažymi, jog visiškai nereikšminga, ar šalys tam tikrą sandorį pasirašo vienu metu, ar kažkuri iš jų- vėliau. Dokumentas yra vadinamas ,,užmokestis už darbus“, jame nustatyti darbų įkainiai bei susitarimo subjektai- UAB ,,Iglus“ ir E. B. brigada. Dokumentą pasirašė (patvirtino) įmonės vadovas M. L., statybos direktorius K. T., gamybos direktorius A. K.. Akivaizdu, jog tuo atveju, jeigu tarp šalių ar jų atstovų iki dokumento pasirašymo nebūtų vykę jokios derybos, toks subjektas kaip ,,E. B. brigada“ negalėjo būti įvardijamas vien dėl tos priežasties, kad tokio subjekto įmonėje nebuvo. Taigi, šio dokumento pasirašymas įmonės vardu gali būti vertinamas kaip oferta (pasiūlymas sudaryti sutartį) (CK 6.167 str.), o ieškovo E. B. pasirašymas dokumente- akceptu (pasiūlymo priėmimas). Šie du sutarties sudarymo elementai laike dažniausiai nesutampa, todėl aplinkybė, kad pasirašant įmonės atstovams E. B. parašo nebuvo ir jis fiziškai nedalyvavo susitarimo pasirašyme, o pasirašė vėliau, nepaneigia susitarimo, kaip šalių valios išdavos. Aptariamas dokumentas yra pakankamas identifikuoti šalių susitarimo turinį, t.y. susitarimą dėl tam tikrų darbų įkainių atliekant darbus konkrečiame objekte.

25Teisėjų kolegija sutinka su atsakovo argumentais dėl susitarimo subjekto ,,E. B. brigada“ ydingumo: iš tiesų darbo santykiuose darbuotojas susitarimą kaip savo valios išraišką turi pasirašyti pats asmeniškai. Šiuo atveju darbo sutartis visi ieškovai (ir kiti darbuotojai) pasirašė asmeniškai, aptariamas susitarimas į darbo sutartis kaip jų sudėtinė dalis nebuvo įtrauktas, nors, minėta, pagal esmę tai yra susitarimas dėl darbo užmokesčio dydžio už tam tikrą darbą atlikimo. Pareiga tinkamai įforminti darbo santykius tenka darbdaviui, todėl esant nustatytai aplinkybei, kad susitarimas buvo, tačiau nebuvo įformintas darbo sutartyje, tai negali paneigti nei šio susitarimo egzistavimo fakto, nei jo kilmės, t.y. kad jis kilęs iš darbo santykių.

26Atsižvelgdama į išdėstytus argumentus, apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija pripažįsta, jog 2011-04-12 susitarimas vertintinas kaip darbuotojų, dirbusių E. B. brigadoje statybos objekte DOJUS AGRO, Šiaulių raj., darbo sutarčių sudėtinė dalis, nepriklausomai nuo laiko, kada darbo sutartys buvo sudarytos.

27Dėl ieškovams neišmokėto darbo užmokesčio dydžio

28Pirmosios instancijos teismas ieškinį atmetė remdamasis ir argumentu, jog objekte dirbo ne tik ieškovai, bet ir dar devyni darbuotojai. Šis argumentas negali būti pagrindu atmesti ieškinį, nes kitų darbuotojų darbas nepaneigia aplinkybės, kad tam tikrą dalį darbų atliko būtent ieškovai. Taigi, tai galėtų būti pagrindu ieškinį tenkinti iš dalies, o dėl apmokėjimo už darbus, kuriuos atliko kiti darbuotojai- atmesti.

29Pagal byloje esančius rašytinius įrodymus, toliau faktinės bylos aplinkybės (kiek žmonių dirbo objekte ir kokį laiką), pateikiamos apibendrintai lentelėse: 1 lentelė- duomenys apie ieškovus- 2 lentelė- duomenys apie kitus darbuotojus, dirbusius objekte Dojus Agro.

30Ieškovai:

PavardėDarbo sutartis sudaryta b.l.Dirbti pradedaPratęsta ikiIšmokėta darbo užmokesčio Darbo valandų skaičius
E. B. 2011-04-06b.l. 5-62011-04-112011-07-295064,00b.l. 85025,02b.l. 29614
R. G. 2011-05-11b.l.362011-05-162011-07-292784,97b.l.29422
D. K.2011-04-06b.l. 482011-04-112011-07-294659,17b.l. 29614
A. M. 2011-05-11b.l. 422011-05-162011-07-292729422
K. P. 2011-05-12b.l. 372011-05-162011-07-292729,23422
T. S. 2011-04-06b.l. 492011-04-112011-07-294792614
S. U. 2011-04-06b.l. 472011-04-112011-07-294681614
E. Č. 2011-05-13b.l. 312011-05-162011-07-292766422
Be ieškovų dar buvo:
PavardėDarbo sutartis sudarytaDirbti pradedaPratęstaIšmokėta darbo užmokesčioDarbo valandų skaičius 
B. A.2011-05-13b.l. 40-412011-05-162011-07-292706422 
G. D.2011-05-13b.l. 502011-05-162011-07-292191,10302 
G. V.2011-05-13b.l.382011-05-162011-07-292729,23422 
O. K.2011-06-08b.l. 392011-06-092011-07-291267,47278Komandiruotės dienų nėra
P. V.2011-05-16b.l.342011-05-172011-07-292711,03414 
R. A.2011-04-06b.l. 352011-04-112011-07-294549,06614 
S. A. pagalb.Darb.2011-04-12b.l. 43-442011-04-182011-07-29,Nutraukta 2011-08-25Vėl pratęsta iki 2011-10-281541,69326Komandiruotės dienų nėra
S. M. pagalb.Darb.2011-04-12b.l.45-462011-04-182011-07-29,Nutraukta 2011-08-25Vėl pratęsta iki 2011-10-281541,69326Komandiruotės dienų nėra
S. G.2011-05-16b.l.32-332011-05-172011-07-292711,03414 

31Šie duomenys paneigia ieškovų atstovo argumentus, esą kiti darbuotojai dirbo trumpiau, todėl laikytina, jog su jais darbdavys yra pilnai atsiskaitęs. Priešingai, kai kurie ieškovai buvo priimti į darbą vėliau negu nurodyti antrojoje lentelėje ir dirbo mažesnį valandų skaičių už pastaruosius. Teisėjų kolegija, nustatydama kokia dalis užmokesčio turėjo būti sumokėta ieškovams- kokia- kitiems darbuotojams, remiasi darbo laiko apskaitos duomenimis (kadangi kitokių įrodymų apie darbuotojų dirbtą laiką nėra) ir nurodo, jog ieškovų dirbtų valandų skaičius fiksuotas iš viso 4144 valandų, kitų darbuotojų- 3516 valandų, o bendrai visų darbuotojų iš viso dirbta 7660 valandų.

32Nustatant ieškovams priklausančią užmokesčio dalį taip pat aktualu, kokie darbai buvo atlikti objekte. Jie apibendrintai patekimai 3 lentelėje.

Darbų pavadinimaiDarbų įkainiai2011-04 b.l. 552011-07b.l. 622011-07b.l.642011-05,b.l. 702011-06 b.l. 882011-06 b.l. 89Darbų apimtis iš visoKaina
Trinkelių dangų įrengimas, pagrindų įrengimas14 Lt/m24312 pagrindų49 trinkeliųTrinkelių kloj 5764,4ažūr trink 3547,8Pagrindų po trinkelėmis įrengimas2668Trinkelių dangos įrengimas be siūlių užpildymo 2260Pagrindų įrengimas1360Ažūr trinkelių kolojimas 2242,35Ažūrtr salelėse kl 169Trinkelių klojimas 2319574,55 trinkelių klojimas ir kiti darbai130043,7
Drenažo paklojimas1 Lt/m2333 333   666666
geotinklų paklojimas1 Lt/m22415 43651950 ir 2917  11 64711647
Geosintetinio audinio paklojimas0,5 Lt/m23047,5 5966   9013,54506,75
Bortų montavimas   194 153 347 
Latakų montavimas   29475210 579 

33Į bylą yra pateikta AB ,,Iglus“ (E. B. brigados) atliktų gerbūvio įrengimo darbų kiekių skaičiavimo schema (b.l. 10). Šis dokumentas parengtas atsakovo, taigi, jis tam tikra prasme patvirtina jau anksčiau aptartą susitarimo dėl darbo užmokesčio kvalifikavimą, kadangi schemoje skaičiuojamas realus tokio subjekto kaip ,,E. B. brigada“ atliktas darbas, nors atsakovas byloje laikosi pozicijos, kad tokio subjekto įmonėje nebuvo. Pagal šią schemą trinkelių turėjo būti paklota 9312,2x14 Lt- 130370,80 Lt. Kiek turėjo būti paklota drenažo nėra aišku, faktiškai užfiksuota už 666 Lt (trečia lentelė), kiek turėjo būti geotinklų, schemoje nenurodyta- faktiškai- 11 647, analogiškai- geosintetinio audinio- 4506,77, iš viso pagal byloje esančius duomenis turėjo būti sumokėta 147190,57 Lt,(130370,80+666+ 11 647 + 4506,77).

34Ši suma neabejotinai turėjo būti sumokėta ne tik ieškovams, bet ir kitiems aptariamu laikotarpiu įmonėje, tame pačiame objekte tą patį darbą dirbusiems darbuotojams, taigi, įvertinant tai, kad ieškovų dirbtų valandų skaičius fiksuotas iš viso 4144 valandų, kitų darbuotojų- 3516 valandų, o visų darbuotojų dirbta valandų 7660, vienos darbo valandos atlygis turėtų būti 19,215 Lt (147 190,57 Lt: 7660 val.).

35Pagal tai nustatoma, kokia konkreti suma turi būti priteista kiekvienam iš ieškovų, įvertinat jo faktiškai dirbtų objekte valandų skaičių ir išmokėtą kaip darbo užmokestis, atlyginimą:

Ieškovo pavardėDarbo valandų skaičiusVienos valandos atlygisIš viso turėjo būti sumokėtaIšmokėta darbo užmokesčioPriteistina suma
E. B.61419,215 Lt11798,015025,02b.l. 296772,04
R. G. 42219,215 Lt8108,732784,97b.l.295323,76
D. K.61419,215 Lt11798,014659,17b.l. 297138,84
A. M. 42219,215 Lt8108,7327295379,73
K. P. 42219,215 Lt8108,732729,235379,50
T. S. 61419,215 Lt11798,0147927006,01
S. U. 61419,215 Lt11798,0146817117,01
E. Č. 42219,215 Lt8108,7327665343,73

36Apeliacinės instancijos teismas pažymi, jog tinkamai suformuluoti ieškinio dalyką yra ieškovų pareiga (CPK 135 str. 1 d. 4 p.). Šiuo atveju tai nebuvo padaryta: ieškovai pareiškė ieškinį prašydami jiems visiems priteisti konkrečią sumą, nors akivaizdu, kad kiekvienam ieškovui ši suma turėjo būti paskaičiuota individualiai, pagal atliktą darbą, realiai išmokėtą atlyginimą ir t.t.. Pirmosios instancijos teismas priėmė ieškinį su trūkumais, kas vėliau tapo kliūtimi nustatyti realias ieškovams priklausančias išmokėti sumas. Įvertindama tai, kad reikalavimai reiškiami bankroto byloje, taip pat į tai, kad jie grindžiami darbo teisniais santykiais, teismo vaidmuo tokiose bylose turi būti aktyvus, t.y. teismas turi imtis visų priemonių, kad būtų nustatytos faktinės bylos aplinkybės ir atlikti šių aplinkybių teisinį įvertinimą. Kita vertus, teisėjų kolegija pastebi, jog bylų pobūdis (viešojo intereso egzistavimas), kilus ginčui, neatleidžia šalių nuo įrodinėjimo pareigos (CPK 12, 178 str., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. liepos 31 d. nutartis civilinėje byloje Nr.3K-3-335/2009).). Nagrinėjamos bylos atveju apeliacinės instancijos teismas išsprendžia bylą iš esmės pagal tokius įrodymus, kurie yra pateikti į bylą, nors kai kurių duomenų (kaip antai, kiek turėjo būti mokama už kai kuriuos schemoje apskaitytus darbus (gatvės bortai, gazoniniai bortai) byloje nėra. Tokio pobūdžio neaiškumai šiuo atveju vertinami ne ieškovų naudai, kadangi, minėta, būtent ieškovai turi suformuluoti ieškinio dalyką bei jį pagrįsti. Taigi, ieškovai reikšdami ieškinį turėjo pateikti aiškius, faktinėmis aplinkybėmis pagrįstus skaičiavimus, kurių teisingumą teismas galėtų patikrinti bei įvertinti remdamasis į bylą pateiktais įrodymais.

37Dėl vidutinio darbo užmokesčio už uždelstą atsiskaityti laiką priteisimo

38Darbo kodekso 141 straipsnio 3 dalis numato, jog uždelsus su darbuotoju atsiskaityti ne dėl darbuotojo kaltės, darbuotojui sumokamas vidutinis darbo užmokestis už uždelsimo laiką. Teisėjų kolegijos vertinimu, šiuo atveju aptariama teisės norma netaikytina ir atlyginimas už uždelstą atsiskaityti laiką ieškovams nepriteistinas.

39Nors tinkamas darbo santykių įforminimas, taigi, ir tinkamas susitarimo dėl darbo užmokesčio dydžio įforminimas yra darbdavio pareiga, darbuotojai nagrinėjamu atveju savo teisių atžvilgiu elgėsi itin nerūpestingai: jie ne tik nepareikalavo, kad susitarimas dėl darbo užmokesčio dydžio būtų tinkamai įformintas darbo sutartyje, bet ir pratęsiant darbo sutarčių terminą, tuo nepasirūpino. Taigi, ne tik dėl darbdavio, bet ir dėl pačių darbuotojų kaltės kilo ginčas tiek dėl užmokesčio dydžio, tiek dėl jo pobūdžio, taigi, ir dėl nesavalaikio atsiskaitymo egzistuoja ne tik darbdavio, bet ir pačių darbuotojų kaltė.

40Dėl neturtinės žalos atlyginimo

41Remiantis DK 250 str., darbo sutarties šalys privalo viena kitai atlyginti neturtinę žalą. Jos dydį nustato teismas, vadovaudamasis civiliniu kodeksu. Taigi, Neturtinė žala gali būti priteisiama kai yra visos civilinės atsakomybės sąlygos, be to, kai ji padaryta šalims esant darbo santykiuose. Nagrinėjamos bylos atveju jokių įrodymų apie patirtą neturtinę žalą ieškovai nėra pateikę, nors pareiga įrodyti žalos padarymo faktą tenka ieškovams (CPK 178 str.). Tam tikrų faktinių aplinkybių apie patirtus išgyvenimus, patiriamus nepatogumus, išvardijimas ieškinyje, jų neįrodinėjant, nesudaro pagrindo konstatuoti žalos padarymo ieškovams faktą, juo labiau, atsižvelgiant ir į jau anksčiau paiminėtą aplinkybę, kad ir patys darbuotojai tam tikra apimtimi yra kalti, kad darbo santykiai su jais nebuvo tinkamai įforminti.

42Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 2 punktu

Nutarė

43Panevėžio apygardos teismo 2012 m. spalio 31 d. nutartį dalyje, kuria ieškinys atmestas, panaikinti ir priimti šioje dalyje naują nutartį- ieškinį patenkinti iš dalies.

44Priteisti iš atsakovo bankrutuojančios akcinės bendrovės ,,Iglus“ ieškovams: E. B. 6772,04 Lt., R. G. 5323,76 Lt, D. K. 7138,84 Lt, A. M. 5379,73 Lt, K. P. 5379,50 Lt, T. S. 7006,01 Lt, S. U. 7117,01 Lt, E. Č. 5343,73 Lt neišmokėto darbo užmokesčio.

45Kitoje dalyje ieškinį atmesti.

46Nutarties dalį, kuria patikslintas BAB „Iglus“ kreditorių sąrašas, iš jo išbraukiant kreditorių E. B. su 133 370,80 Lt finansiniu reikalavimu, palikti nepakeistą.

Proceso dalyviai
Ryšiai
1. Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija,... 2. Teisėjų kolegija... 3. I. Ginčo esmė... 4. Ieškovai patikslintu ieškiniu prašė pripažinti 2011-04-12 susitarimą... 5. Atsakovas BAB „Iglus“ prašė ieškinį atmesti. Atsakovo manymu, ieškovų... 6. Tretieji asmenys, nepareiškiantys savarankiškų reikalavimų atsakovo... 7. II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė... 8. Panevėžio apygardos teismas 2012 m. spalio 31 d. nutartimi ieškinį atmetė... 9. Teismas sprendė, kad 2011-04-12 susitarimo nėra pagrindo vertinti kaip... 10. Teismui padarius išvadą, jog nepagrįsti ir atmestini pagrindiniai ieškinio... 11. Teismas nurodė, kad pagal administratoriui perduotus finansinės apskaitos... 12. III. Atskirojo skundo ir atsiliepimų į atskirąjį skundą argumentai... 13. Atskiruoju skundu ieškovų įgaliotas atstovas E. B. prašo panaikinti... 14. Atsiliepimu į atskirąjį skundą atsakovas BAB „Iglus“ prašo atskirąjį... 15. IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir... 16. Apeliacinės instancijos teismas, atsižvelgdamas į atskirojo skundo faktinį... 17. Byloje nagrinėjamas ieškovų kreditorinio reikalavimo pagrįstumo klausimas,... 18. Dėl 2011 m. balandžio 12 d. susitarimo ,,Užmokestis už darbus“... 19. Ieškovai reikalavimą atsakovui bankrutuojančiai AB ,,Iglus“ priteisti... 20. Pirmosios instancijos teismas, priimdamas skundžiamą nutartį, konstatavo,... 21. Pirmosios instancijos teismas, atmesdamas ieškovų argumentus, jog jų... 22. Be to, vertinant šio susitarimo esmę, svarbi yra faktinė aplinkybė, kad su... 23. Pagal byloje nustatytas aplinkybes, labiausiai tikėtina, kad šiuo atveju... 24. Pasisakydama dėl susitarimo pasirašymo aplinkybių, teisėjų kolegija... 25. Teisėjų kolegija sutinka su atsakovo argumentais dėl susitarimo subjekto... 26. Atsižvelgdama į išdėstytus argumentus, apeliacinės instancijos teismo... 27. Dėl ieškovams neišmokėto darbo užmokesčio dydžio... 28. Pirmosios instancijos teismas ieškinį atmetė remdamasis ir argumentu, jog... 29. Pagal byloje esančius rašytinius įrodymus, toliau faktinės bylos... 30. Ieškovai:
PavardėDarbo sutartis sudaryta... 31. Šie duomenys paneigia ieškovų atstovo argumentus, esą kiti darbuotojai... 32. Nustatant ieškovams priklausančią užmokesčio dalį taip pat aktualu, kokie... 33. Į bylą yra pateikta AB ,,Iglus“ (E. B. brigados) atliktų gerbūvio... 34. Ši suma neabejotinai turėjo būti sumokėta ne tik ieškovams, bet ir kitiems... 35. Pagal tai nustatoma, kokia konkreti suma turi būti priteista kiekvienam iš... 36. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, jog tinkamai suformuluoti ieškinio... 37. Dėl vidutinio darbo užmokesčio už uždelstą atsiskaityti laiką priteisimo... 38. Darbo kodekso 141 straipsnio 3 dalis numato, jog uždelsus su darbuotoju... 39. Nors tinkamas darbo santykių įforminimas, taigi, ir tinkamas susitarimo dėl... 40. Dėl neturtinės žalos atlyginimo... 41. Remiantis DK 250 str., darbo sutarties šalys privalo viena kitai atlyginti... 42. Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija,... 43. Panevėžio apygardos teismo 2012 m. spalio 31 d. nutartį dalyje, kuria... 44. Priteisti iš atsakovo bankrutuojančios akcinės bendrovės ,,Iglus“... 45. Kitoje dalyje ieškinį atmesti.... 46. Nutarties dalį, kuria patikslintas BAB „Iglus“ kreditorių sąrašas, iš...