Byla I-331-289/2012
Dėl VĮ Registrų centras Centrinio registratoriaus ginčų nagrinėjimo komisijos 2011 m. rugpjūčio 9 d. sprendimo Nr.206 pripažinimo neteisėtu ir nepagrįstu bei jo panaikinimo, VĮ Registrų centras Mažeikių filialo 2011 m. gegužės 31 d. sprendimo Nr.(1.7./2120/05)s-1852 pripažinimo neteisėtu ir nepagrįstu ir jo panaikinimo bei kitų reikalavimų

1Šiaulių apygardos administracinio teismo teisėjų kolegija, pirmininkaujant teisėjui Virginijui Stankevičiui, dalyvaujant kolegijos nariams teisėjams Donatui Dauniui ir Laisvutei Kartanaitei, sekretoriaujant Jolantai Miežienei, dalyvaujant pareiškėjos UAB „Linos namai“ atstovei L. D., dalyvaujant pareiškėjos UAB „Linos namai“ atstovui advokatui M. B., dalyvaujant atsakovo valstybės įmonės Registrų centro Telšių filialo atstovui J. D., dalyvaujant trečiojo suinteresuoto asmens UAB „Šiaulių Baltija“ atstovei L. D., dalyvaujant trečiojo suinteresuoto asmens Mažeikių rajono savivaldybės atstovui Michailui (Michail) Norbutui, nedalyvaujant trečiojo suinteresuoto asmens VĮ Registrų centras atstovui, nedalyvaujant trečiojo suinteresuoto asmens AB „Orlen Lietuva“ atstovui, nedalyvaujant trečiojo suinteresuoto asmens Kultūros paveldo departamento prie Kultūros ministerijos atstovui, nedalyvaujant trečiojo suinteresuoto asmens Plinkšių kaimo bendruomenės atstovui,

2viešame teismo posėdyje išnagrinėjo bylą pagal pareiškėjos UAB „Linos namai“ patikslintą skundą dėl VĮ Registrų centras Centrinio registratoriaus ginčų nagrinėjimo komisijos 2011 m. rugpjūčio 9 d. sprendimo Nr.206 pripažinimo neteisėtu ir nepagrįstu bei jo panaikinimo, VĮ Registrų centras Mažeikių filialo 2011 m. gegužės 31 d. sprendimo Nr.(1.7./2120/05)s-1852 pripažinimo neteisėtu ir nepagrįstu ir jo panaikinimo bei kitų reikalavimų.

3Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi pateiktą patikslinta skundą,

Nustatė

4Pareiškėja UAB „Linos namai“ kreipėsi į Šiaulių apygardos administracinį teismą su patikslintu skundu, prašydama VĮ Registrų centras Centrinio registratoriaus ginčų nagrinėjimo komisijos 2011 m. rugpjūčio 9 d. sprendimą Nr.206 pripažinti neteisėtu ir nepagrįstu bei jį panaikinti, VĮ Registrų centras Mažeikių filialo 2011 m. gegužės 31 d. sprendimą Nr.(1.7./2120/05)s-1852 pripažinti neteisėtu ir nepagrįstu bei jį panaikinti, VĮ Registrų centras Mažeikių filialo 2011 m. sausio 25 d. sprendimą Nr.24 pripažinti neteisėtu ir nepagrįstu bei jį panaikinti, įpareigoti VĮ Registrų centras Mažeikių filialą UAB „Linos namai“ prašymus tenkinti bei įpareigoti VĮ Registrų centras Mažeikių filialą įregistruoti UAB „Linos namai“ (įm.k. 30038452), buveinės adresas Vilniaus g. 166, Šiauliai, nuosavybės teise statinius: unikalus Nr.4400-0785-1258 inžinerinis renginys – automobilių stovėjimo aikštelė; unikalus Nr.4400-0785-1103 statinys – malūno pamatai, unikalus Nr.4400-0785-1336 statinys – tualetas, unikalus Nr.4400-0785-1388 statinys – nuomos punktas, unikalus Nr.4400-0795-4990 statinys – sandėlio pamatai, kaip statinių centriniai rūmai, unikalus Nr.6187-8000-2010, ledainė, unikalus Nr.6184-0012-2019, sandėlis, unikalus Nr.6189-0005-8011, pirtis, unikalus Nr.6194-0012-3016, gyvenamasis namas, unikalus Nr.6189-0006-0019, gyvenamasis namas, unikalus Nr.6189-0006-1016, ūkinis pastatas, unikalus Nr.6192-0015-9014, sandėlis, unikalus Nr.6189-0005-9018, ir arklidė, unikalus Nr.6190-0018-5018, esančių Plinkšių k., Šerkšnėnų sen., Mažeikių r. sav. priklausinius.

5Pareiškėjos UAB „Linos namai“ atstovė L. D. teismo posėdžio metu nurodė, jog palaiko advokato nuomonę.

6Pareiškėjos UAB „Linos namai“ atstovas advokatas M. B. teismo posėdžio metu nurodė, jog pardavėjas visuose procesiniuose dokumentuose, visose civilinėse bylose pripažįsta, kad visi priklausiniai, kurie buvo priskirti AB „Mažeikių nafta“ turtui, buvo parduotas pagal 2004 m. birželio 22 d. nekilnojamojo turto pirkimo-pardavimo sutartį. Jis buvo perduotas UAB „Šiaulių Baltija“, kuri neginčija tos aplinkybės, kad ji gavo visą nekilnojamąjį turtą tiek registruotą, tiek neregistruotą kaip priklausinius. Ji pripažįsta tą aplinkybę, kad perdavė šį turtą UAB „Linos namams“ taip, kaip gavo iš AB „Mažeikių nafta“. Į Registrų centrą buvo kreiptasi remiantis 2010 m. gruodžio 21 d. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutarties civilinėje byloje Nr. 3K-3-543 pagrindu, kurioje buvo nurodomi sekantys argumentai: „...darytina išvada, kad pareiškėjas dėl priklausinių įteisinimo gali inicijuoti viešojo administravimo procedūras...“. Pasinaudodama šia Aukščiausiojo Teismo išsakyta pozicija UAB „Linos namai“ kreipėsi į Registrų centrą, kad būtų įregistruotas šis turtas kaip UAB „Linos namai“ priklausiniai, tačiau Registrų centras tai padaryti atsisakė. Tas atsisakymas nėra tinkamai motyvuotas ir argumentuotas, jis neatitinka Viešojo administravimo įstatymo (2011 m. sausio -25 d. sprendimas Nr. 24) reikalavimų, t.y. 8 str., nes individualus administracinis aktas turi būti pagrįstas objektyviais duomenimis ir teisės aktų normomis. Jie yra nukreipiančiojo pobūdžio, todėl tie atsakymai (suformuoti Registrų centro, galima sakyti ir Centrinio registratoriaus, kuris yra analogiškas) neatitinka 8 str. nuostatų. Jie yra nepilnai išdėstyti. To paties straipsnio 2 d. sako: „...individualiame administraciniame akte turi būti aiškiai suformuluotos nuostatos arba suteikiamos teisės ir pareigos...“. Buvo kilęs ginčas, ar tinkami tie dokumentai, t.y. dokumentai apie nekilnojamo turto perdavimą iš UAB „Šiaulių Baltija“ UAB „Linos namams“. Pareiškėjos atstovo nuomone, tie dokumentai atitinka teisės aktų reikalavimus, jie yra pakankamas pagrindas atlikti teisinę registraciją. Lietuvos Respublikos nekilnojamo turto registro įstatymo 10 str. numato: 1 d. „nekilnojamo turto registre nekilnojami daiktai registruojami kaip nekilnojamo daikto priklausiniai įstatymo nustatytais atvejais arba tų daiktų savininko prašymu priklausinių duomenis įrašant į pagrindinį nekilnojamo daikto registro įrašą...“. Taip ir prašė savininkas pateikdamas sutartis, kad būtų įregistruotas šis turtas kaip priklausiniai pagrindinio statinio, kurie buvo nurodyti dokumentuose ir kurie buvo įregistruoti nekilnojamo turto registre. Nekilnojamo daikto priklausinių įrašymo į nekilnojamo turto registrą tvarką ir duomenų turinį nustato nekilnojamo turto registro nuostatai. Tai to paties 10 str. 1 d. 10 str. 4 d. nurodoma, kad : „...nekilnojamo turto registre kaip priklausiniai gali būti registruojami nekilnojami daiktai arba tų daiktų dalys, kurie Nekilnojamo turto kadastro įstatymo nustatyta tvarka nėra suformuoti. Tai reiškia, kad jų nereikėjo suformuoti kaip daiktų ir jiems nėra suteiktas unikalus numeris...“. Konkrečiu atveju net unikalus numeris yra suteiktas ir, pareiškėjos atstovo nuomone, tai yra formalus atsirašinėjimas ir siekimas išvengti vykdyti savo pareigas tinkamai. To paties įstatymo 10 str. numatyta: „...jeigu asmuo, perleisdamas nuosavybės teisę į pagrindinį daiktą, pasilieka nuosavybės teisę į priklausinį, registruojant nuosavybės teisę į pagrindinį daiktą, priklausinys perregistruojamas kaip atskiras nekilnojamo turto objektas, registruojant duomenis perkeliant į nekilnojamo daikto registro įrašą arba perregistruojamas kaip kito pagrindinio daikto priklausinys...“. 2004 m. birželio 22 d. sutartyje tarp AB „Mažeikių nafta“ ir UAB „Šiaulių Baltija“ nėra išimties, kad priklausiniai būtų likę AB „Mažeikių naftai“. UAB „Šiaulių Baltija“ pripažįsta aplinkybę, kad visą turtą perdavė UAB „Linos namams“. Jokių specifinių aptarimų, kad egzistuotų kažkokie susitarimai tarp AB „Mažeikių nafta“ ir UAB „Šiaulių Baltija“, nėra. Registrų centras privalėjo registruoti net nepriklausomai nuo to, ar yra suformuota kadastrinė byla, ar ne. Byloje yra 2008 m. gruodžio 15 d. AB „Mažeikių nafta“ atsiliepimas į atskirąjį skundą Šiaulių apygardos teismui Nr. S-39, kuriame rašoma, jog: „...AB „Mažeikių nafta“ Plinkšių dvarą su visais priklausiniais buvo pardavusi ir perdavusi UAB „Šiaulių Baltija“. Jokie priklausiniai sutartyje nėra įvardinti, tačiau kaip priklausinių buvimo faktą AB „Mažeikių nafta“ pripažįsta pareiškėjos atstovo cituojamuose dokumentuose. 2010 m. sausio 5 d. AB “Mažeikių nafta“ atsiliepime į apeliacinį skundą Nr. S-86. jame rašoma: „...AB „Orlen Lietuva“, buvusi AB „Mažeikių nafta“ 1981-2004 m. laikotarpiu buvo vienintelė teisėta Plinkšių parko ir pastatų nepriklausomai nuo jų teisinio įregistravimo parke valdytoja, savininkė ir prižiūrėtoja. Valdymo teisės į Plinkšių dvaro sodybą su visais statiniais, statinių liekanomis ir sodyboje esančiais kitais priklausiniais buvo įgytos 1981 m. Lietuvos ministrų tarybos nutarimu. Ministrų tarybos nutarimu buvo apibrėžta sodybos valdymo ir panaudojimo paskirtis - dvaro sodybą naudoti AB “Mažeikių nafta“ reprezentaciniams poreikiams ir svečių apgyvendinimui. AB “Mažeikių nafta“, vykdydama Vyriausybės nutarimą, dvaro sodybą perėmė į buhalterinį balansą ir pradėjo vykdyti faktinį turto valdymą bei priežiūrą. AB “Mažeikių naftai“ valdant Plinkšių dvaro sodyboje buvo vykdomi pagrindiniai dvaro statinių restauravimo darbai ir naujų objektų statyba, poilsiautojų apgyvendinimui buvo pastatytas profilaktoriumas, buvo sutvarkytos arba naujai įrengtos aikštelės transporto priemonių pastatymui ir įrengti sanitariniai mazgai žmonių higieniniams poreikiams tenkinti. Valdymo laikotarpiu visi ilgalaikiai statiniai buvo statomi pagal projektus, statyba buvo vykdoma tik pagal išduotus leidimus ir baigta, statybos objektai įstatymais nustatyta tvarka buvo įregistruoti atitinkamuose valstybės registruose. AB „Mažeikių nafta“ valdymo laikotarpiu dvaro sodyboje esantys nebereikalingi laikino pobūdžio statiniai buvo naikinami, o tie, kurie dar buvo reikalingi tolimesniam laikinam naudojimui, kaip viešas tualetas, asfaltuota aikštelė ir prieplauka valčių laikymui, buvo išsaugoti, prižiūrimi ir perduoti naujam Plinkšių dvaro sodybos savininkui...“. 2009 m. spalio 14 d. teismo posėdžio metu civilinėje byloje Nr.2-18-715/2009 AB „Mažeikių nafta“ atstovas nurodė, jog bendrovė 2004 m. birželio 22 d. pardavė ir perdavė UAB “Šiaulių Baltijai“ visą nekilnojamą turtą ir jo priklausinius, kuriuos valdė nuosavybės teise. Sandėliai ir malūno pamatai buvo įtraukti į buhalterinę apskaitą. Nuomos punktas, viešasis tualetas, sandėlio pamatai, malūno pamatai ir stovėjimo aikštelė AB “Mažeikių nafta“ valdymo laikotarpiu buvo ne kaip statiniai, o kaip dvaro sodybos priklausiniai. Perdavimo akte buvo išvardinti tie statiniai, kurie buvo išvardinti buhalterinėje apskaitoje. 2009 m. lapkričio 2 d. Mažeikių rajono apylinkės teismo posėdyje pačioje byloje AB “Mažeikių nafta“ atstovas pareiškė, kad: „...Plinkšių dvaro sodyba su statiniais ir priklausiniais AB “Mažeikių nafta“ buvo perduotas 1981 m. remiantis LTSR ministrų tarybos sprendimu, kur nei pliažo, nei nuomos punkto nebuvo. Visi bendrai perduoti statiniai, jų liekanos ir priklausiniai buvo apskaityti įmonės buhalterinėje apskaitoje ir tai, kas buvo apskaityta, vėliau buvo perduota AB „Šiaulių Baltija“. Buvo pastatytas profilaktoriumas. AB “Mažeikių nafta“ su Plinkšių gyventojais sprendė dėl priežiūros, tvarkymo. 1990 m. nuo Plinkšių dvaro atskirtas profilaktoriumas su jam priklausančia automobilių stovėjimo aikštele ir registruotas Plinkšių viešbutis kitam subjektui. Pardavimas buvo viešas. Dvaro sodybą su jai priklausančiais statiniais valdė AB “Mažeikių nafta“...“.Šioje situacijoje galima teigti, kad tie daiktai, dėl kurių šiuo metu kyla ginčas, yra Plinkšių dvaro priklausiniai. Jie yra Plinkšių parke ir patenka į tą pačią teritoriją, kaip ir visi Kultūros paveldo statiniai. Lietuvos Respublikos kultūros ministras 2011 m. lapkričio 25 d. įsakymu Nr. ĮV-730 „Dėl Plinkšių dvaro sodybos nekilnojamo kultūros paveldo apsaugos specialiojo plano patvirtinimo“ patvirtino specialųjį planą, teritorijos ir apsaugos zonų ribų planą bei paveldotvarkos projektą, kuriuose nurodyta, kad šie statiniai ateityje atsiradus ir nustačius savininką, turėtų būti nugriauti. 2009 m. spalio 14 d. protokole minėtoje byloje (b. l. 5) yra Kultūros paveldo departamento atstovo paaiškinimas, jog : „...Plinkšių dvaro sodyba yra saugoma kaip kultūros paveldas, apsauga reglamentuota Kultūros apsaugos įstatymu, kadangi ginčo statiniai yra dvaro parko teritorijoje. Statiniai yra pastatyti neteisėtai. Nustačius statinių savininką, šie statiniai įstatymo nustatyta tvarka turės būti nugriauti...“. Visi trys statiniai pagal pateiktus dokumentus patenka į žemės sklypą, kurį nuomojasi UAB „Linos namai“ iš valstybės. Nei vienas iš šių statinių nėra žemės sklype, kuriuo naudotųsi kažkas kitas. 2006 m. vasario 11 d. Mažeikių rajono savivaldybės administracijos Turto valdymo skyriaus rašte pripažįstama, kad malūno pamatai, didžioji oficina, baltieji, žalieji vartai, Šv. Marijos skulptūra visi yra to laikotarpio, kaip pripažįsta trečiasis asmuo, statyti kaip ir dvaro pagrindiniai statiniai, o viešasis tualetas ir mašinų stovėjimo aikštelė 1978 m. (tačiau jokių duomenų nėra), o nuomos punktas – 1988 m. AB „Mažeikių nafta“ paaiškinime nurodė, kad visas turtas, buvęs toje teritorijoje 1981 m., jai buvo perduotas LRSR ministrų tarybos nutarimu. Tie statiniai, kurie buvo galbūt ir buvo statyti 1978 m. 2010 m. gruodžio 21 d. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartyje civilinėje byloje Nr. Nr. 3K-3-543 /2010 nurodyta: „...nuosavybės teisė į nekilnojamąjį daiktą gali būti įregistruota į nekilnojamojo turto registro tvarkytojo sprendimu, priimtu pagal asmens, valdančio tą daiktą nuosavybės teise, prašymą. Pareiškėjas UAB „Linos namai‘, laikantis save atitinkamu pagrindinių daiktų – priklausinių savininku, nekilnojamo turto registro tvarkytoju dėl jo pareiškėjo nurodytų priklausinių įregistravimo nuosavybės teise kreipėsi jau esant teisme iškeltai šiai bylai. Nekilnojamo turto registro tvarkytojas 2007 m. lapkričio 20 d. sprendimu pareiškėjo prašymą atmetė motyvuodamas išimtinai tuo, jog registruose yra įregistruoti juridiniai faktai, jog yra iškelta byla, susijusi su nekilnojamaisiais daiktais. Darytina išvada, kad pareiškėjas dėl priklausinių įteisinimo gali inicijuoti viešojo administravimo procedūrą...“. Kas faktiškai ir buvo padaryta. Nekilnojamojo turto registro įstatymo 10 str. 4 d. nurodoma: „...nekilnojamo turto registre kaip priklausiniai gali būti įregistruojami ir nekilnojami daiktai arba tų daiktų dalys, kurie Nekilnojamo turto kadastro nustatyta tvarka nėra suformuoti kaip atskirti nekilnojamo turto objektai ir jiems nėra suteiktas unikalus numeris. Kliūčių registracijai konkrečiu atveju nebuvo ir buvo visi įstatymo numatyti pagrindai. Aukščiausiasis Teismas šioje nutartyje nurodė, kad yra suformuota Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktika visoje eilėje civilinių bylų, kuriose nurodoma, jog: „...priklausiniui nenurodyto pagrindinio daikto perleidimo sutartyje ištinka pagrindinio daikto likimas tais atvejais, kai jis taip pat yra nenurodytas ir perdavimo - priėmimo akte, jei sutarties ar įstatymo nenustatyta kitaip...“. Konkrečiu atveju jokių sutarties ar įstatymo nuostatų, kuriose būtų matyti, kad tie priklausiniai lieka ankstesniam savininkui ar perduoti visai kitam asmeniui, nėra. Esant konkrečiai situacijai, šitą turtą kaip priklausinius atsakovas turėjo ir privalėjo registruoti. 2007 m. gegužės 17 d. Kultūros paveldo departamento prie Kultūros ministerijos rašte Mažeikių rajono apylinkės teismui Nr. (312) 2-1111 aiškiai sakoma: „...dalyti į atskiras dalis kultūros paveldo teritorijoje esančius sklypus ir keisti jų ribas draudžiama...“. Taigi kažkas kitas negalėtų suformuoti naujų sklypų. Pagal teisinį reglamentavimą to nebūtų galima realizuoti, jei kažkas ir atsirastų. Tikslas – visas objektas valdomas vieno savininko. Prašo pareiškėjos skundą ir patikslintą skundą tenkinti. AB „Orlen Lietuva“ procesiniuose dokumentuose civilinėse bylose nenurodė, kad šitie statiniai skirti tarnauti profilaktoriumui. Tuo metu tai buvo vientisas kompleksas ir profilaktoriumas, ir dvaras su visais savo senaisiais statiniais. Paskui ta teritorija buvo padalinta atliekant tam tikrus veiksmus, t.y. suformuoti atskirti sklypai, suformuota kokie statiniai, kokioje teritorijoje lieka. Jeigu būtų planuota, kad jie turėtų likti profilaktoriumui, jie sklypą būtų suformavę kitos apimties. Aukščiausiasis Teismas nurodė du teisių gynimo būdus, t.y. viešą administravimo procedūrą ir ginčo teisenos tvarka reikšti reikalavimus dėl nuosavybės teisių pripažinimo. Vieną gynybos būdų pareiškėja ir pasirinko. Aukščiausiasis Teismas nenurodė, kokį būdą pareiškėja turi pasirinkti, o paliko tai spręsti jai pačiai.

7Atsakovo VĮ Registrų centro Telšių filialo atstovas J. D. teismo posėdžio metu nurodė, jog AB „Mažeikių nafta“ prieš parduodant savo turtą atliko viso dvaro ansamblio inventorizaciją, įregistravo turtą ir po to atlikinėjo pardavimo veiksmus pirkimo-pardavimo sutartimi ir perdavimo-priėmimo aktu. Atlikus šiuos sandorius pirkėjas su šiais dokumentais kreipėsi į Registrų centrą pakeisti šių įregistruotų AB „Mažeikių nafta“ nekilnojamųjų daiktų teisinį statusą. AB „Mažeikių nafta“, registruodama turtą savo vardu ir ruošdama pardavimui, jokių priklausinių neregistravo ir nei perdavimo akte, nei pardavimo sutartyje nėra fiksuojama. Niekas nedraudė to padaryti ir pritaikyti Registro įstatymo 10 p., kad prašymu gali įregistruoti priklausinius. Jeigu būtų prašyta, jie būtų perregistruoti. Šiuo atveju tai nebuvo padaryta, buvo parduota tai, kas sutartyje, įregistruota tai, kas yra sutartyje. Registrų centras ne ta įstaiga, kuri registruoja neįvardintus statinius, nekeičia neįvardintų statinių statuso. Suprastų, jei pareiškėjas prašytų prašymu įregistruoti priklausiniais jau turimą turtą ar priskirti kažkuriam pagrindiniam statiniui priklausinius. Tačiau jei prašo įregistruoti priklausiniais to, kad yra neinventorizuota, neregistruota, neaiškus savininkas, to padaryti negalėjo. Šitame prašyme yra konstatuota, kokiu pagrindu, kokiu punktu tai padaryta. Atsakovo sprendimas buvo apskųstas centriniam registratoriui, kuris neįžvelgė netikslumų ir paliko buvusio Mažeikių filialo sprendimą galiojančiu. Mano, kad prašymas nepagrįstas, prašo jį atmesti. Atsakovas neturi tokių duomenų, kam priklauso objektai. Nežino, kam priklauso statiniai, bet nėra garantijų, kad šitie statiniai priklauso pareiškėjui. Anksčiau buvo naudojamas terminas inventorizacija, dabar naudojamas terminas kadastriniai matavimai. Tai reiškia tą patį. Yra atlikti tik kadastriniai matavimai, tačiau kaip daiktas neįregistruotas. Statusas formuojamas, tik parametrai nepaimti. Nesant kadastrinių matavimų priklausinių įregistruoti atsakovas negali, kadangi neturi juridinio pagrindo. Pagal kadastrinius matavimus jokia registracija nevyksta. Kadastriniai matavimai tik yra kadastrinė dalis, o nei daikto registravimas. Vyksta pagal juridinius dokumentus. Civilinė byla buvo nagrinėjama ne dėl priklausinių. Atsakovo manymu, Aukščiausiojo Teismo nutartimi vertindami minėtą nutartį daro išvadą, kad pateiktas dokumentas, kuriuo prašoma atlikti nekilnojamo turto registro teisinę registraciją, nepatvirtina pareiškėjos nuosavybės teisės atsiradimo į statinį, todėl nėra pagrindo daryti atitinkamų įrašų Nekilnojamo turto registre.

8Trečiojo suinteresuoto asmens Mažeikių rajono savivaldybės atstovas M. N. teismo posėdžio metu nurodė, jog reikia išsiaiškinti, kas laikoma priklausiniais. Priklausinys yra pagrindiniam daiktui tarnaujantis daiktas. Pagal AB „Orlen Lietuva“ atsiliepimus svarbu, kaip traktuoti naujai pastatytus statinius, t.y. nuomos punktą, aikštelę ir tualetą. Atsiliepime buvo parašyta: „...poilsiautojų apgyvendinimui buvo pastatytas profilaktoriumas, buvo sutvarkytos arba naujai įrengtos aikštelės transporto priemonių pastatymui, įrengti sanitariniai mazgai. Tai leidžia daryti išvadą, kad aikštelė ir tualetas šalia nuomos punkto buvo pastatyti prie profilaktoriumo užtikrinti poilsiautojų pramogas, laisvalaikį...“. Atsiliepime pažymėta, kad 1998 m. nuo Plinkšių dvaro buvo atskirtas profilaktoriumas. Daro prielaidą, kad minėti 3 objektai – aikštelė, prieplauka ir tualetas buvo pastatyti profilaktoriumui. 1998 m. profilaktoriumas nuo dvaro buvo atskirtas, o UAB „Šiaulių Baltijai“ parduotas ne profilaktoriumas, todėl mano, kad laikyti, jog aikštelė, tualetas ir prieplauka tarnauja dvarui, nepagrįsta. Jie gali būti laikomi profilaktoriumo priklausiniais, bet ne dvaro priklausiniais. Parduotas buvo dvaras. Visi šie trys objektai buvo pastatyti tarnauti profilaktoriumui. Kadangi kiti du objektai - pastato pamatai ir sandėlio pamatai, buvo pastatyti panašiu laikotarpiu, labiau tikėtina, kad jie gali būti pripažinti dvaro priklausiniais, nes galbūt jie buvo skirti tarnauti dvarui. Tualetas, aikštelė ir nuomos punktas buvo pastatyti žymiai vėliau ir tarnauti dvarui, kurio liko tik karkasas negalėjo. Kam tie daiktai tarnavo, spręs teismas. Savivaldybė bijo, kad pripažinus ginčytinus pastatus priklausiniais, nuosavybės teisė pereis UAB „Linos namams“. Jie gali tapti privačia valda, būti nenaudojami ir niekam neprieinami. Minėtoje Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartyje teismas konstatavo ne pareigą įregistruoti, bet suteikė teisę įregistruoti priklausinius. Šiuo atveju svarbu nustatyti, kam priklausiniai tarnauja, t.y. ar dvarui, ar profilaktoriumui kaip buvo teigta AB „Orlen Lietuva“ atsiliepime, kad, administracijos nuomone, šie ginčijami pastatai buvo pastatyti tarnauti profilaktoriumui, bet ne dvarui. Prašo pareiškėjo prašymo netenkinti.

9Trečiojo suinteresuto asmens UAB „Šiaulių Baltija“ atstovė pripažįsta aplinkybę, kad ginčo statiniai buvo parduoti įstatiniam kapitalui formuoti kaip ir visi kiti Plinkšių dvaro sodybos statiniai.

10Trečiasis suinteresuotas asmuo VĮ Registrų centras atsiliepimo nepateikė, apie posėdžio laiką ir vietą pranešta tinkamai, teismo šaukimu.

11Trečiojo suinteresuoto asmens Kultūros paveldo departamento prie Kultūros ministerijos atstovas savo atsiliepime nurodo, jog Plinkšių dvaro sodyba yra Kultūros vertybių registre registruota kompleksinė nekilnojamoji kultūros vertybė (unikalus kodas Kultūros vertybių registre - 985). Lietuvos Respublikos kultūros ministro 2005 m. balandžio 19 d. įsakymu Nr. ĮV-190 „Dėl nekilnojamųjų kultūros vertybių pripažinimo saugomomis" (Žin., 2005, Nr. 58-2034) Plinkšių dvaro sodyba pripažinta valstybės saugoma nekilnojamąja kultūros vertybe (nustatytas apsaugos tikslas - saugoti viešajam pažinimui ir naudojimui). Kultūros vertybių registro duomenys, vadovaujantis Lietuvos Respublikos nekilnojamojo kultūros paveldo apsaugos įstatymo (Žin., 1995, Nr. 3-37; 2004, Nr. 153-5571) 8 straipsnio 12 dalimi, yra vieši ir skelbiami tinklalapyje http://kvr.kpd.lt/heritage. Pažymėtina, jog Skunde minimi statiniai nėra Plinkšių dvaro sodybos kompleksinės dalys, tačiau patenka į minėtos valstybės saugomos nekilojamosios kultūros vertybės teritoriją. Lietuvos Respublikos nekilnojamojo kultūros paveldo apsaugos įstatymas, jo 15 straipsnis, nereglamentuoja valdymo teisės į nekilnojamuosius daiktus, nesančius kultūros paveldo objektais, tačiau esančius jokių objektų teritorijoje, įgijimo. Atsižvelgiant į tai, kad klausimas dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo bei statinių įregistravimo Nekilnojamojo turto registre nėra susijęs su Departamento kompetencija, departamentas prašo Teismo pareiškėjos UAB „Linos namai" klausimą dėl Skundo reikalavimų panaikinimo spręsti savo nuožiūra ir bylą nagrinėti Departamento atstovui nedalyvaujant.

12Trečiojo suinteresuoto asmens AB „Orlen Lietuva“ atsiliepime nurodoma, jog 2004 m. birželio 22 d. nekilnojamojo turto pirkimo-pardavimo sutartimi akcinė bendrovė „ORLEN Lietuva" (ankstesnis pavadinimas - AB „Mažeikių nafta") pardavė visus Bendrovei nuosavybės teise priklausiusius pastatus Plinkšių dvaro sodyboje, esančioje Plinkšių k., Šerkšnėnų sen., Mažeikių r. Šiuo metu Bendrovei nepriklauso jokie pastatai ar kiti nekilnojamojo turto objektai minėtoje teritorijoje. Nagrinėjamoje byloje sprendžiamas klausimas dėl statinių, esančių žemės sklype unikalus Nr. 6137-0005-0050, registravimo Nekilnojamojo turto registre neturi įtakos Bendrovės teisėms ar pareigoms. Todėl prašo ginčą dėl pareiškėjo UAB „Linos namai" skundo reikalavimų spręsti teismo nuožiūra ir bylą nagrinėti Bendrovės atstovui nedalyvaujant.

13Trečiojo suinteresuoto asmens Plinkšių kaimo bendruomenės atsiliepimas nebuvo gautas, apie posėdžio vietą ir laiką pranešta tinkamai teismo šaukimu.

14Pareiškėjos UAB „Linos namai“ patikslintas skundas netenkintinas.

15Nagrinėjamas administracinis ginčas kilo dėl teritorinio bei centrinio registratoriaus sprendimų, kuriais buvo atsisakyta įregistruoti pareiškėjos UAB „Linos namai“ nuosavybės teises į statinius: unikalus Nr.4400-0785-1258 inžinerinis renginys – automobilių stovėjimo aikštelė; unikalus Nr.4400-0785-1103 statinys – malūno pamatai, unikalus Nr.4400-0785-1336 statinys – tualetas, unikalus Nr.4400-0785-1388 statinys – nuomos punktas, unikalus Nr.4400-0795-4990 statinys – sandėlio pamatai, kaip statinių centriniai rūmai, unikalus Nr.6187-8000-2010, ledainė, unikalus Nr.6184-0012-2019, sandėlis, unikalus Nr.6189-0005-8011, pirtis, unikalus Nr.6194-0012-3016, gyvenamasis namas, unikalus Nr.6189-0006-0019, gyvenamasis namas, unikalus Nr.6189-0006-1016, ūkinis pastatas, unikalus Nr.6192-0015-9014, sandėlis, unikalus Nr.6189-0005-9018 ir arklidė, unikalus Nr.6190-0018-5018, esančių Plinkšių k., Šerkšnėnų sen., Mažeikių r. sav. priklausinius, teisėtumo ir pagrįstumo.

16Nustatyta, kad pareiškėja 2011 m. sausio 13 d. VĮ Registrų centro Mažeikių filialui padavė prašymą, kuriuo prašė įregistruoti nekilnojamuosius daiktus nuosavybės teise kaip pagrindinių pastatų priklausinius, esančius Mažeikių r. savivaldybėje, Plinkšių kaime: unikalus Nr.4400-0785-1258 inžinerinis įrenginys – automobilių stovėjimo aikštelė; unikalus Nr.4400-0785-1103 statinys – malūno pamatai, unikalus Nr.4400-0785-1336 statinys – tualetas, unikalus Nr.4400-0785-1388 statinys – nuomos punktas, unikalus Nr.4400-0795-4990 statinys – sandėlio pamatai (b. l. 46). VĮ Registrų centro Mažeikių filialas 2011 m. sausio 25 d. sprendimu „Dėl nekilnojamojo daikto kadastro duomenų įrašymo į Nekilnojamojo turto kadastrą ir jų pakeitimo“ Nr.24, vadovaudamasis Nekilnojamojo turto kadastro įstatymo 6 straipsnio 3 dalimi, Nekilnojamojo turto kadastro nuostatų 26 ir 56 str., Nekilnojamojo turto registro nuostatų 16 str. pareiškėjos prašymo netenkino, nes padarė išvadą, jog nepateikti juridiniai dokumentai, įrodantys nuosavybės atsiradimo faktą (pateiktoje Aukščiausiojo Teismo nutartyje nėra pripažinta nuosavybė į statinius), taip pat nurodė, jog nei pagrindinių daiktų įsigijimo momentu, nei dabar nekilnojamieji daiktai, kurių unik. Nr.4400-0785-1258, 4400-0785-1103, 4400-0785-1336, 4400-0785-1388, 4400-0795-4990, nėra įregistruoti priklausiniais, jie yra suformuoti atskiruose registruose, todėl remiantis CK 4.14 str. 1,2 d. negalima traktuoti, kad buvo perleisti kaip pagrindinio daikto priklausiniai. Taip pat atsisakyta tenkinti prašymą remiantis tuo, kad nekilnojamiesiems daiktams LR Vyriausybės nustatyta tvarka nėra suteiktas adresas (b.l.44). Teritorinis registratorius 2011 m. gegužės 19 d. gavo pakartotinį 2011 m. gegužės 17 d. pareiškėjos prašymą įregistruoti aukščiau paminėtus nekilnojamuosius daiktus nuosavybės teise kaip pagrindinių pastatų priklausinius, esančius Mažeikių r. sav. Plinkšių kaime. Mažeikių filialas 2011 m. gegužės 31 d. sprendime Nr.(1.7..2120/05)s-1852 pareiškėjai nurodė, kad lieka galioti 2011 m. sprendimas Nr.25, nes nėra pateikti kiti (nauji) dokumentai, patvirtinantys nuosavybės teisių atsiradimą (b.l77).

17Šį sprendimą pareiškėja apskundė VĮ Registrų centrui (b.l. 84-92), kurio Centrinio registratoriaus ginčų nagrinėjimo komisija 2011 m. rugpjūčio 9 d. spendimu Nr. 206 pareiškėjos skundo netenkino ir teritorinio registratoriaus sprendimą paliko galioti (b. l. 94-95). Sprendime centrinis registratorius taip pat pažymėjo, kad pateiktas dokumentas, kuriuo prašoma atlikti nekilnojamojo turto registre teisinę registraciją nepatvirtina pareiškėjos nuosavybės teisės atsiradimo į statinius, todėl nėra pagrindo daryti atitinkamus įrašus nekilnojamojo turto registre. Taip pat nurodoma, jog nagrinėtinu atveju minimų statinių kaip priklausinių statuso konstatavimas yra vertinamais faktas, o tai yra teisminio nagrinėjimo dalykas.

18Nekilnojamųjų daiktų, daiktinių teisių inter alia nuosavybės teisių į nekilnojamuosius daiktus registravimo tvarką nustato Lietuvos Respublikos nekilnojamojo turto registro įstatymas (toliau – ir Registro įstatymas), Lietuvos Respublikos nekilnojamojo kadastro įstatymas (toliau – ir Kadastro įstatymas) bei Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. liepos 12 d. nutarimu Nr. 1129 patvirtinti Nekilnojamojo turto registro nuostatai (toliau – ir Registro nuostatai) ir Kadastro nuostatai.

19Registro įstatymo 23 straipsnyje numatyta, kad teikiant prašymą įregistruoti daiktines teisę į nekilnojamąjį daiktą, turi būti pateikiami dokumentai, patvirtinantys prašomų įregistruoti daiktinių teisių, šių teisių suvaržymų, juridinių faktų atsiradimą. Registro nuostatų 16 punkte inter alia numatyta, kad kartu su prašymu įregistruoti nekilnojamąjį daiktą ir daiktines teises į jį kartu su prašymu turi būti pateikti Lietuvos Kadastro įstatymo 12 straipsnyje nurodyti dokumentai, – kai prašoma įregistruoti nekilnojamąjį daiktą (16.1 p.); dokumentai, patvirtinantys daikto įgijimą nuosavybėn, daiktinių teisių, šių teisių suvaržymų, juridinių faktų atsiradimą, įmonių dovanojimą, pirkimą–pardavimą ar nuomą.

20Vadovaujantis išvardintomis teisės normomis, darytina išvada, kad duomenys į nekilnojamojo turto registrą gali būti įrašomi, jeigu suinteresuotas asmuo pateikia įstatymų nustatytus dokumentus, patvirtinančius, kad, kaip šiuo atveju, pareiškėjai yra nekilnojamojo turto registre registruotino turto nuosavybės teisės turėtojai. Šis veiksmas (nekilnojamųjų daiktų ir daiktinių teisių registravimas) nekilnojamojo turto registro tvarkytojo gali būti atliktas tik griežtai vadovaujantis tokį veiksmą pagrindžiančiais (įrodančiais) dokumentais, kurių sąrašas yra pateiktas atitinkamai Kadastro įstatymo 12 straipsnyje.

21Nustatyta, kad atsakovas atsisakė tenkinti pareiškėjų prašymą registruoti jų nuosavybės teises į statinius: unikalus Nr.4400-0785-1258 inžinerinis renginys – automobilių stovėjimo aikštelė; unikalus Nr.4400-0785-1103 statinys – malūno pamatai, unikalus Nr.4400-0785-1336 statinys – tualetas, unikalus Nr.4400-0785-1388 statinys – nuomos punktas, unikalus Nr.4400-0795-4990 statinys – sandėlio pamatai, kaip statinių centriniai rūmai, unikalus Nr.6187-8000-2010, ledainė, unikalus Nr.6184-0012-2019, sandėlis, unikalus Nr.6189-0005-8011, pirtis unikalus Nr.6194-0012-3016, gyvenamasis namas, unikalus Nr.6189-0006-0019, gyvenamasis namas, unikalus Nr.6189-0006-1016, ūkinis pastatas, unikalus Nr.6192-0015-9014, sandėlis, unikalus Nr.6189-0005-9018, ir arklidė, unikalus Nr.6190-0018-5018, esantys Plinkšių k., Šerkšnėnų sen., Mažeikių r. sav. priklausinius vadovaudamasis Nekilnojamojo turto Registro nuostatų 16 str.

22Nustatyta, kad kartu pakartotiniu su prašymu įregistruoti nuosavybės teises į ginčo statinius pareiškėja pateikė Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. gruodžio 21 d. nutartį civilinėje byloje Nr.3K-3-543/2010, 2004 m. gruodžio 15 d. UAB „Linos namai“ akcijų pasirašymo sutarties kopiją (Mažeikių rajono apylinkės teismo civilinės bylos Nr.2-32-636/2009, 2 t. b.l.30), Ilgalaikio nekilnojamojo turto perdavimo – priėmimo nuosavybėn aktas Nr.01-2 prie 2004 m. gruodžio 15 d. UAB „Linos namai“ akcijų pasirašymo sutarties kopiją ((Mažeikių rajono apylinkės teismo civilinės bylos Nr.2-32-636/2009, 2 t. b.l.31).

23Nustatyta, kad 2004 m. gruodžio 15 d. akcijų pasirašymo sutartimi UAB „Šiaulių Baltija“ įsipareigojo apmokėti 34000 paprastųjų vardinių akcijų nekilnojamuoju turtu (Plinkšių dvaro pastatais), esančiais Telšių apskr., Mažeikių r. sav., Šerkšnėnų sen., Plinkšių k., sutartyje yra išvadintas turtas – nekilnojamieji daiktai, nurodant jų unikaliuosius numerius. Aptariamoje 2004 m. gruodžio 15 d. UAB „Linos namai“ akcijų pasirašymo sutartyje nėra nurodyta, kad akcijos apmokamos ginčo statiniais (unikalus Nr.4400-0785-1258 inžinerinis renginys – automobilių stovėjimo aikštelė; unikalus Nr.4400-0785-1103 statinys – malūno pamatai, unikalus Nr.4400-0785-1336 statinys – tualetas, unikalus Nr.4400-0785-1388 statinys – nuomos punktas, unikalus Nr.4400-0795-4990 statinys – sandėlio pamatai). 2005 m. balandžio 12 d. Ilgalaikio nekilnojamojo turto perdavimo – priėmimo nuosavybėn aktu Nr.01-2 prie 2004 m. gruodžio 15 d. UAB „Linos namai“ akcijų pasirašymo sutarties 2004 m. gruodžio 15 d. akcijų pasirašymo sutartyje nurodyti nekilnojamieji daiktai, esantys Telšių apskr., Mažeikių r. sav., Šerkšnėnų sen., Plinkšių k. buvo perduoti UAB „Linos namai“, šiame akte taip pat nebuvo numatyta, kad perduodami ginčo statiniai.

24Pareiškėja aiškina, kad ginčo statiniai nurodyto 2005 m. balandžio 12 d. Ilgalaikio nekilnojamojo turto perdavimo – priėmimo nuosavybėn momentu realiai egzistavo, tačiau nebuvo įregistruoti nekilnojamojo turto registre. Byloje ginčo dėl šios aplinkybės nėra, tačiau pareiškėja mano, kad įsigijus centrinius rūmus, unikalus Nr.6187-8000-2010, ledainę, unikalus Nr.6184-0012-2019, sandėlį, unikalus Nr.6189-0005-8011, pirtį unikalus Nr.6194-0012-3016, gyvenamąjį namą, unikalus Nr.6189-0006-0019, gyvenamąjį namą, unikalus Nr.6189-0006-1016, ūkinį pastatą, unikalus Nr.6192-0015-9014, sandėlį, unikalus Nr.6189-0005-9018, ir arklidę, unikalus Nr.6190-0018-5018, esančius Plinkšių k., Šerkšnėnų sen., Mažeikių r. sav., pagal CK 4.14 straipsnį jai perėjo ir nuosavybės teisės į ginčo statinius.

25Savo nuosavybės teises į ginčo statinius pareiškėja kildina vadovaudamasi CK nuostatomis, reglamentuojančiomis teisių į antraeilius daiktus perėjimą (CK 4.14 str.) pareiškėja remiasi Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. gruodžio 21 d. nutartimi civilinėje byloje Nr.3K-3-543/2010, kurioje nurodoma, jog pagal CK ketvirtosios knygos normas daiktai, be kita ko, gali būti pagrindiniai bei antraeiliai (CK 4.12, 4.13 straipsniai). Priklausiniais laikomi savarankiški pagrindiniam daiktui tarnauti skirti antraeiliai daiktai, kurie pagal savo savybes yra nuolat susiję su pagrindiniu daiktu (CK 4.19 straipsnio 1 dalis). Antraeilį daiktą ištinka pagrindinio daikto likimas, jeigu sutarties ar įstatymo nenustatyta kitaip (CK 4.14 straipsnio 1 dalis). Iš esmės analogiškas reglamentavimas dėl pagrindinio daikto bei priklausinio buvo įtvirtintas ir 1964 m. CK 153 straipsnyje. Jeigu pagal sandorį perleidžiamas pagrindinis daiktas, turintis priklausinių, ir šį sandorį įforminančiuose dokumentuose arba įstatyme nėra nustatyta, kad priklausinius ištinka kitoks likimas (t. y. kad jie neperleidžiami, pasilieka perleidėjo nuosavybėje), tai priklausiniai taip pat perleidžiami kartu su pagrindiniu daiktu. Kai pagrindinio daikto perleidimo kito asmens nuosavybėn metu kyla ginčas dėl antraeilio daikto likimo, kartu su pagrindiniu daiktu perleidžiamas to asmens nuosavybėn ir antraeilis daiktas, jeigu neįrodyta, kad turi būti pasielgta priešingai (CK 4.14 straipsnio 2 dalis). Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, aiškindamas nurodytas CK normas, yra konstatavęs, kad pagal bendrąją taisyklę antraeilio daikto likimas tiesiogiai priklauso nuo pagrindinio daikto likimo, t. y. keičiantis pagrindinio daikto likimui, pavyzdžiui, perleidžiant nuosavybės teisę į pagrindinį daiktą kitam asmeniui, kartu perleidžiama nuosavybės teisė ir į antraeilį daiktą, išskyrus atvejus, kai sutartyje arba įstatyme nustatyta kitaip. Taigi sutartimi kito asmens nuosavybėn gali būti perleidžiamas tik pagrindinis daiktas, bet tam, kad antraeilis daiktas liktų pirminio savininko nuosavybė, tai turėtų būti konkrečiai aptarta šalių sudarytoje sutartyje. Tokio aptarimo nereikėtų tik tuo atveju, jeigu specialiojoje įstatymo normoje konkrečiu atveju dėl daiktų specifiškumo būtų padaryta bendrosios taisyklės išimtis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. spalio 19 d. nutartis, priimta civilinėje byloje G. I. ir kt. v. UAB „ Vilga“ ir kt., bylos Nr. 3K-3-433/2009; 2010 m. sausio 22 d. nutartis, priimta civilinėje byloje UAB ,, Voluktė“ v. UAB ,, Elkara“ ir kt., bylos Nr. 3K-3-17/2010). Priklausinį ištinka pagrindinio daikto likimas ir tais atvejais, kai jis nenurodomas turto perleidimo sutartyje, neįregistruotas Nekilnojamojo turto registre, jeigu sutartyje nėra priešingos išlygos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2003 m. lapkričio 5 d. nutartis, priimta civilinėje byloje A. K. ir kt. v. A. D. ir kt., bylos Nr. 3K-3-1051/2003; 2005 m. lapkričio 21 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Vilniaus miesto savivaldybė v. L. S. ir kt., bylos Nr. 3K-3-595/2005; 2008 m. vasario 25 d. nutartis, priimta civilinėje byloje visuomeninė organizacija „Vilnoja“ v. AB „ Enifas“ ir kt., bylos Nr. 3K-3-134/2008). Priklausinį, nenurodytą pagrindinio daikto perleidimo sutartyje, ištinka pagrindinio daikto likimas ir tais atvejais, kai jis taip pat yra nenurodytas ir perdavimo-priėmimo akte, jeigu sutarties ar įstatymo nenustatyta kitaip. Kilus ginčui dėl nuosavybės teisės į pagrindinio daikto priklausinį, asmuo, įgijęs nuosavybės teisę į pagrindinį daiktą ir taip tapęs nuosavybės teisės į priklausinį subjektu (priklausinio savininku), gali ginčo teisenos tvarka reikšti reikalavimą dėl nuosavybės teisės pripažinimo ir taip apginti savo teises (CK 1.138 straipsnio 1 punktas). Jeigu asmeniui jau yra atsiradusi nuosavybės teisė į pagrindinio daikto priklausinį, tai šis asmuo pagal bendrąją taisyklę negali reikšti reikalavimo dėl valdymo fakto į tą priklausinį patvirtinimo pagal CPK XXXIV skyriaus antrojo skirsnio normas, nes aptariamu atveju jam jau yra atsiradusi nuosavybės teisė į priklausinį ir pastarojo valdymas nėra savarankiška daiktinė teisė, o yra vienas iš nuosavybės teisės elementų (sudedamųjų dalių).

26Įvertinęs pareiškėjo kartu su prašymu pateiktus dokumentus nekilnojamojo turto registro tvarkytojas bei Centrinio registratoriaus nagrinėjimo komisija padarė išvadą, kad pareiškėjos pateikti dokumentai nėra juridinis pagrindas nuosavybės teisei įregistruoti. Kaip jau buvo minėta, Centrinio registratoriaus ginčų nagrinėjimo komisija 2011 m. rugpjūčio 9 d. sprendime Nr.206 nurodė, jog įvertinus minimą teismo nutartį darytina išvada, kad pateiktas dokumentas, kuriuo prašoma atlikti nekilnojamojo turto registre teisinę registraciją nepatvirtina pareiškėjos nuosavybės teisės atsiradimo į statinius, todėl nėra pagrindo daryti atitinkamus įrašus nekilnojamojo turto registre.

27Patikrinusi byloje esančius įrodymus bei vadovaudamasi ginčo teisinius santykius reglamentuojančiais teisės aktais, teisėjų kolegija su tokia nekilnojamojo turto registro tvarkytojo išvada sutinka. Konstatuotina, jog pareiškėja nepateikė dokumentų, sudarančių pagrindą registro tvarkytojui įregistruoti pareiškėjos nuosavybės teise statinius: unikalus Nr.4400-0785-1258 inžinerinis renginys – automobilių stovėjimo aikštelė; unikalus Nr.4400-0785-1103 statinys – malūno pamatai, unikalus Nr.4400-0785-1336 statinys – tualetas, unikalus Nr.4400-0785-1388 statinys – nuomos punktas, unikalus Nr.4400-0795-4990 statinys – sandėlio pamatai, kaip statinių centriniai rūmai, unikalus Nr.6187-8000-2010, ledainė, unikalus Nr.6184-0012-2019, sandėlis, unikalus Nr.6189-0005-8011, pirtis unikalus Nr.6194-0012-3016, gyvenamasis namas, unikalus Nr.6189-0006-0019, gyvenamasis namas, unikalus Nr.6189-0006-1016, ūkinis pastatas, unikalus Nr.6192-0015-9014, sandėlis, unikalus Nr.6189-0005-9018, ir arklidė, unikalus Nr.6190-0018-5018, esančių Plinkšių k., Šerkšnėnų sen., Mažeikių r. sav. priklausinius, todėl VĮ „Registrų centras“ Mažeikių filialas pagrįstai pareiškėjos prašymų netenkino.

28Nekilnojamojo turto registro tvarkytojas, įrašydamas naujus registro duomenis arba pakeisdamas esamus, neturi teisės savarankiškai aiškinti ar interpretuoti pateiktų dokumentų, kurie numatyti Registro įstatymo 22 straipsnyje, turinio ir atitinkamai keisti duomenų (pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2010 m. gruodžio 16 d. sprendimas administracinėje byloje Nr. A261-1816/2010). Todėl pagal 2004 m. gruodžio 15 d. UAB „Linos namai“ akcijų pasirašymo sutartį, Ilgalaikio nekilnojamojo turto perdavimo – priėmimo nuosavybėn aktą Nr.01-2 prie 2004 m. gruodžio 15 d. UAB „Linos namai“ akcijų pasirašymo sutarties registro tvarkytojas, turi teisę registruoti tik tai, kas konkrečiai identifikuota minėtuose dokumentuose. Registro tvarkytojas neturi teisės imtis gautų dokumentų, šiuo atveju sutarties ir turto perdavimo – priėmimo nuosavybėn akto, turinio plečiamuoju aiškinimu, nes yra didelė tikimybė, kad registro tvarkytojas registravimo aktu iškreips tikrąją sutarties šalių valią. Pažymėtina, kad 2004 m. gruodžio 15 d. UAB „Linos namai“ akcijų pasirašymo sutartimi šios sutarties šalys, aptardamos sutarties objektą išvardino nekilnojamų daiktų sąrašą, kurias apmokamos paprastosios vardinės akcijos, nurodė jų unikaliuosius numerius, t. y. pateikė baigtinį objektų sąrašą, į kurį ginčo statiniai nebuvo įtraukti, todėl vertindamas aptariamą akcijų pasirašymo sutartį ir Ilgalaikio nekilnojamojo turto perdavimo – priėmimo nuosavybėn aktą kaip pareiškėjų nuosavybės teises patvirtinančius dokumentus, registro tvarkytojas negalėjo jų vertinti kaip patvirtinančių pareiškėjos nuosavybės teises į ginčo statinius. Aiškinti aptariamų dokumentų turinį atsižvelgiant į teisės aktuose (pareiškėja remiasi CK 4.14 str.) nustatytą reglamentavimą, šiuo atveju registro tvarkytojas neturėjo teisinio pagrindo. Nekilnojamojo turto registro tvarkytojas nėra kompetentingas spęsti dėl sandorių galiojimo civilinės teisės prasme (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2011 m. birželio 23 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A442-2253/2011). Teisėjų kolegija, vertindama pareiškėjos ginčijamų administracinių aktų teisėtumą ir pagrįstumą, taip pat neturi teisės imtis civilinės sutarties aiškinimo, kai tokia teisė nesuteikta subjektui, priėmusiam administracinius aktus.

29Teisėjų kolegija konstatuoja, jog tos pačios nuostatos taikytinos ir dėl Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. gruodžio 21 d. nutarties civilinėje byloje Nr.3K-3-543/2010 turinio vertinimo, t.y. negalimas nutarties turinio plečiamasis aiškinimas.

30Taigi atsižvelgdama į aukščiau išdėstytas aplinkybes ir nurodytas teisės normas, teisėjų kolegija konstatuoja, kad VĮ Registrų centro Mažeikių filialas bei Centrinio registratoriaus ginčų nagrinėjimo komisija pagrįstai ir teisėtai savo sprendimuose nusprendė netenkinti pareiškėjos UAB „Linos namai“ prašymų.

31Teismo posėdžio metu pareiškėjos atstovas nurodė, jog VĮ Registrų centro Mažeikių filialo 2011 m. gegužės 31 d. sprendimas Nr. (1.7/.2120/05)s-1852 neatitinka Viešojo administravimo įstatymo 8 str. reikalavimų (b.l.211).

32Viešojo administravimo įstatymo 8 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad individualus administracinis sprendimas turi būti pagrįstas nustatytais faktais ir teisės aktų normomis, t.y. jis turi būti motyvuotas. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2007 m. lapkričio 5 d. nutartyje Nr.A5 -990/2007 nurodoma, jog viešojo administravimo subjektų veiksmai turi būti aiškūs, nedviprasmiški. Priešingu atveju viešojo administravimo paslaugų vartotojui gali kilti neaiškumų, kaip ir kokiu būdu jis (paslaugų vartotojas) turi elgtis, siekdamas gauti kokybišką viešąją paslaugą. Įvertinus skundžiamo akto turinį matyti, jog nukreipiama į kitą galiojantį VĮ Registrų centras Mažeikių filialo 2011 m. sausio 25 d. sprendimą Nr.24, todėl nors ir pakartotinai nenurodomi nustatyti faktai ir teisės aktų normos, pareiškėja šią informaciją galėjo rasti VĮ Registrų centras Mažeikių filialo 2011 m. sausio 25 d. sprendime Nr. 24, todėl laikytina, kad tokia atsakymo forma nepažeidė Viešojo administravimo įstatymo 8 str. 1 d. reikalavimų

33Viešojo administravimo įstatymo 8 straipsnio 2 dalyje nurodyta, jog individualiame administraciniame akte turi būti nurodyta akto apskundimo tvarka. Viešojo administravimo įstatymo 8 str. 3 d. numatoma, jog individualus administracinis aktas turi būti pasirašytas jį priėmusio pareigūno ar valstybės tarnautojo arba viešojo administravimo subjekto vadovo, jo pavaduotojo ar įgalioto asmens ir patvirtintas antspaudu.

34VĮ Registrų centro Mažeikių filialo 2011 m. gegužės 31 d. sprendime Nr. (1.7/.2120/05)s-1852 nenurodoma akto apskundimo tvarka, aktas nepatvirtinimas jį priėmusios institucijos antspaudu, bet vis dėlto nagrinėjamu atveju šie Viešojo administravimo įstatymo 8 straipsnio 2-3 dalies pažeidimai nelaikytini esminiais, sudarančiais pakankamą pagrindą panaikinti skundžiamą aktą, nes pagal ABTĮ 89 straipsnio 1 dalies 3 punktą administracinis aktas turi būti panaikintas, jeigu jis neteisėtas dėl to, kad jį priimant buvo pažeistos pagrindinės procedūros, ypač taisyklės, turėjusios užtikrinti objektyvų visų aplinkybių įvertinimą bei sprendimo pagrįstumą.

35Taip pat teisėjų kolegija pažymi, kad pareiškėjų ginčijamais administraciniais aktais nėra paneigiama pareiškėjos nuosavybės teisė į ginčo statinius. Siekiant nustatyti ar statiniai unikalus Nr.4400-0785-1258 inžinerinis renginys – automobilių stovėjimo aikštelė; unikalus Nr.4400-0785-1103 statinys – malūno pamatai, unikalus Nr.4400-0785-1336 statinys – tualetas, unikalus Nr.4400-0785-1388 statinys – nuomos punktas, unikalus Nr.4400-0795-4990 statinys – sandėlio pamatai yra statinių centriniai rūmai, unikalus Nr.6187-8000-2010, ledainė, unikalus Nr.6184-0012-2019, sandėlis, unikalus Nr.6189-0005-8011, pirtis unikalus Nr.6194-0012-3016, gyvenamasis namas, unikalus Nr.6189-0006-0019, gyvenamasis namas, unikalus Nr.6189-0006-1016, ūkinis pastatas, unikalus Nr.6192-0015-9014, sandėlis, unikalus Nr.6189-0005-9018, ir arklidė, unikalus Nr.6190-0018-5018, esančių Plinkšių k., Šerkšnėnų sen., Mažeikių r. sav. priklausiniai, ar pareiškėja įsigijusi centrinius rūmus, unikalus Nr.6187-8000-2010, ledainę, unikalus Nr.6184-0012-2019, sandėlį, unikalus Nr.6189-0005-8011, pirtį unikalus Nr.6194-0012-3016, gyvenamąją namą, unikalus Nr.6189-0006-0019, gyvenamąjį namą, unikalus Nr.6189-0006-1016, ūkinį pastatą, unikalus Nr.6192-0015-9014, sandėlį, unikalus Nr.6189-0005-9018, ir arklidę, unikalus Nr.6190-0018-5018, esančius Plinkšių k., Šerkšnėnų sen., Mažeikių r. sav. tapo ir ginčo statinių savininku, būtinas faktinių bylos aplinkybių vertinimas, aiškinant bei taikant Civilinio kodekso normas. Minėtas faktinių aplinkybių vertinimas gali būti savarankiškas civilinės bylos dalykas.

36Pareiškėjos reikalavimas įpareigoti valstybės įmonės Registrų centro Mažeikių filialą „UAB „Linos namai“ prašymus tenkinti bei įpareigoti VĮ Registrų centro Mažeikių filialą įregistruoti UAB „Linos namai“ (įm.k. 30038452), buveinės adresas Vilniaus g. 166, Šiauliai, nuosavybės teise statinius: unikalus Nr.4400-0785-1258 inžinerinis renginys – automobilių stovėjimo aikštelė; unikalus Nr.4400-0785-1103 statinys – malūno pamatai, unikalus Nr.4400-0785-1336 statinys – tualetas, unikalus Nr.4400-0785-1388 statinys – nuomos punktas, unikalus Nr.4400-0795-4990 statinys – sandėlio pamatai, kaip statinių centriniai rūmai, unikalus Nr.6187-8000-2010, ledainė, unikalus Nr.6184-0012-2019, sandėlis, unikalus Nr.6189-0005-8011, pirtis unikalus Nr.6194-0012-3016, gyvenamasis namas, unikalus Nr.6189-0006-0019, gyvenamasis namas, unikalus Nr.6189-0006-1016, ūkinis pastatas, unikalus Nr.6192-0015-9014, sandėlis, unikalus Nr.6189-0005-9018, ir arklidė, unikalus Nr.6190-0018-5018, esančių Plinkšių k., Šerkšnėnų sen., Mažeikių r. sav. priklausinius atmestinas kaip nepagrįstas, kadangi yra išvestinis iš reikalavimų panaikinti skundžiamus aktus, nes pareiškėjos reikalavimo dėl atsakovo įpareigojimo atlikti veiksmus tenkinimas ar ne tiesiogiai priklauso nuo to, ar pareiškėjos skundžiami administraciniai aktai yra teisėti ir pagrįsti. Teisėjų kolegijai šiuo sprendimu konstatavus šių administracinių aktų teisėtumą, pareiškėjos reikalavimas dėl atsakovo įpareigojimo atlikti tam tikrus veiksmus netenkintinas ir atmestinas kaip nepagrįstas.

37Teisėjų kolegija, remdamasi tuo, kas išdėstyta, ir vadovaudamasi Lietuvos Respublikos ABTĮ 85-87 str., 88 str. 1 d. 1 p.

Nutarė

38Pareiškėjos UAB „Linos namai“ patikslintą skundą dėl VĮ Registrų centras Centrinio registratoriaus ginčų nagrinėjimo komisijos 2011 m. rugpjūčio 9 d. sprendimo Nr.206 pripažinimo neteisėtu ir nepagrįstu bei jo panaikinimo, VĮ Registrų centras Mažeikių filialo 2011 m. gegužės 31 d. sprendimo Nr.(1.7./2120/05)s-1852 pripažinimo neteisėtu ir nepagrįstu bei jo panaikinimo, VĮ Registrų centras Mažeikių filialo 2011 m. sausio 25 d. sprendimo Nr.24 pripažinimo neteisėtu ir nepagrįstu bei jo panaikinimo, VĮ Registrų centro Mažeikių filialo įpareigojimo įregistruoti UAB „Linos namai“ prašymus tenkinti bei įpareigoti VĮ Registrų centro Mažeikių filialą įregistruoti UAB „Linos namai“ (įm.k. 30038452), buveinės adresas Vilniaus g. 166, Šiauliai, nuosavybės teisę į statinius: unikalus Nr.4400-0785-1258 inžinerinis renginys – automobilių stovėjimo aikštelė; unikalus Nr.4400-0785-1103 statinys – malūno pamatai, unikalus Nr.4400-0785-1336 statinys – tualetas, unikalus Nr.4400-0785-1388 statinys – nuomos punktas, unikalus Nr.4400-0795-4990 statinys – sandėlio pamatai, kaip statinių centriniai rūmai, unikalus Nr.6187-8000-2010, ledainė, unikalus Nr.6184-0012-2019, sandėlis, unikalus Nr.6189-0005-8011, pirtis unikalus Nr.6194-0012-3016, gyvenamasis namas, unikalus Nr.6189-0006-0019, gyvenamasis namas, unikalus Nr.6189-0006-1016, ūkinis pastatas, unikalus Nr.6192-0015-9014, sandėlis, unikalus Nr.6189-0005-9018, ir arklidė, unikalus Nr.6190-0018-5018, esančių Plinkšių k., Šerkšnėnų sen., Mažeikių r. sav., priklausinius atmesti kaip nepagrįstą.

39Sprendimas per 14 dienų gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui tiesiogiai arba per šį teismą.

Ryšiai
1. Šiaulių apygardos administracinio teismo teisėjų kolegija, pirmininkaujant... 2. viešame teismo posėdyje išnagrinėjo bylą pagal pareiškėjos UAB „Linos... 3. Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi pateiktą patikslinta skundą,... 4. Pareiškėja UAB „Linos namai“ kreipėsi į Šiaulių apygardos... 5. Pareiškėjos UAB „Linos namai“ atstovė L. D. teismo posėdžio metu... 6. Pareiškėjos UAB „Linos namai“ atstovas advokatas M. B. teismo posėdžio... 7. Atsakovo VĮ Registrų centro Telšių filialo atstovas J. D. teismo posėdžio... 8. Trečiojo suinteresuoto asmens Mažeikių rajono savivaldybės atstovas M. N.... 9. Trečiojo suinteresuto asmens UAB „Šiaulių Baltija“ atstovė pripažįsta... 10. Trečiasis suinteresuotas asmuo VĮ Registrų centras atsiliepimo nepateikė,... 11. Trečiojo suinteresuoto asmens Kultūros paveldo departamento prie Kultūros... 12. Trečiojo suinteresuoto asmens AB „Orlen Lietuva“ atsiliepime nurodoma, jog... 13. Trečiojo suinteresuoto asmens Plinkšių kaimo bendruomenės atsiliepimas... 14. Pareiškėjos UAB „Linos namai“ patikslintas skundas netenkintinas.... 15. Nagrinėjamas administracinis ginčas kilo dėl teritorinio bei centrinio... 16. Nustatyta, kad pareiškėja 2011 m. sausio 13 d. VĮ Registrų centro... 17. Šį sprendimą pareiškėja apskundė VĮ Registrų centrui (b.l. 84-92),... 18. Nekilnojamųjų daiktų, daiktinių teisių inter alia nuosavybės teisių į... 19. Registro įstatymo 23 straipsnyje numatyta, kad teikiant prašymą... 20. Vadovaujantis išvardintomis teisės normomis, darytina išvada, kad duomenys... 21. Nustatyta, kad atsakovas atsisakė tenkinti pareiškėjų prašymą registruoti... 22. Nustatyta, kad kartu pakartotiniu su prašymu įregistruoti nuosavybės teises... 23. Nustatyta, kad 2004 m. gruodžio 15 d. akcijų pasirašymo sutartimi UAB... 24. Pareiškėja aiškina, kad ginčo statiniai nurodyto 2005 m. balandžio 12 d.... 25. Savo nuosavybės teises į ginčo statinius pareiškėja kildina vadovaudamasi... 26. Įvertinęs pareiškėjo kartu su prašymu pateiktus dokumentus nekilnojamojo... 27. Patikrinusi byloje esančius įrodymus bei vadovaudamasi ginčo teisinius... 28. Nekilnojamojo turto registro tvarkytojas, įrašydamas naujus registro duomenis... 29. Teisėjų kolegija konstatuoja, jog tos pačios nuostatos taikytinos ir dėl... 30. Taigi atsižvelgdama į aukščiau išdėstytas aplinkybes ir nurodytas teisės... 31. Teismo posėdžio metu pareiškėjos atstovas nurodė, jog VĮ Registrų centro... 32. Viešojo administravimo įstatymo 8 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad... 33. Viešojo administravimo įstatymo 8 straipsnio 2 dalyje nurodyta, jog... 34. VĮ Registrų centro Mažeikių filialo 2011 m. gegužės 31 d. sprendime Nr.... 35. Taip pat teisėjų kolegija pažymi, kad pareiškėjų ginčijamais... 36. Pareiškėjos reikalavimas įpareigoti valstybės įmonės Registrų centro... 37. Teisėjų kolegija, remdamasi tuo, kas išdėstyta, ir vadovaudamasi Lietuvos... 38. Pareiškėjos UAB „Linos namai“ patikslintą skundą dėl VĮ Registrų... 39. Sprendimas per 14 dienų gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Lietuvos...