Byla A-858-1939-10

1Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Anatolijaus Baranovo, Artūro Drigoto (kolegijos pirmininkas) ir Irmanto Jarukaičio (pranešėjas), sekretoriaujant Lilijai Andrijauskaitei dalyvaujant pareiškėjui R. R. pareiškėjo atstovei advokatei Linai Svirinavičienei atsakovo Kauno apskrities viršininko administracijos atstovei Jurgitai Stasienei atsakovo Kauno miesto savivaldybės atstovei advokatei Ievai Darandei viešame teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo R. R. atsakovų Kauno miesto savivaldybės ir Lietuvos valstybės, atstovaujamos Kauno apskrities viršininko administracijos, apeliacinius skundus dėl Kauno apygardos administracinio teismo 2010 m. kovo 1 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo R. R. skundą atsakovams Kauno miesto savivaldybei ir Lietuvos valstybei, atstovaujamai Kauno apskrities viršininko administracijos, trečiajam suinteresuotam asmeniui Kauno sporto klubui „Setas“ dėl materialinės žalos atlyginimo.

2Teisėjų kolegija

Nustatė

3I.

4Pareiškėjas R. R. (toliau – ir pareiškėjas) skundu ir patikslintu skundu (I tomas, b. l. 4 – 10, 138 – 144, II tomas, b. l. 21 – 28) kreipėsi į Kauno apygardos administracinį teismą, prašydamas priteisti iš Kauno miesto savivaldybės ir Lietuvos valstybės, atstovaujamos Kauno apskrities viršininko administracijos, solidariai 474 084,20 Lt materialinei žalai atlyginti; taip pat prašė iš Kauno miesto savivaldybės priteisti bylinėjimosi išlaidas.

5Pareiškėjas nurodė, kad 1995 m. lapkričio 27 d. nekilnojamojo turto registre Kauno miesto tarybos nuosavybės teise buvo įregistruota 2 788 kv. m asfaltuota sporto aikštelė prie pastato, esančio ( - ). 1996 m. sausio 5 d. nuomos sutartimi ši aikštelė buvo išnuomota Kauno sporto klubui „Setas“. l996 m. vasario 27 d. Kauno miesto savivaldybės Urbanistikos ir architektūros skyriaus vedėjas Kauno sporto klubui „Setas“ išdavė leidimą Nr. 534/96 sporto aikštyno prie ( - ), projektavimui. Darbo projektą suderino ir Kauno miesto savivaldybės Aplinkos apsaugos skyrius (1996 m. gegužės 7 d.), Kapitalinės statybos skyrius (1996 m. gegužės 10 d.), Urbanistikos ir architektūros skyrius (1996 m. gegužės 9 d. ir 1996 m. gegužės 13 d.). Pažymėjo, kad Kauno apskrities valdytojo administracijos Valstybinės statybos inspekcijos Kauno miesto skyrius 1996 m. spalio 14 d. išdavė Kauno sporto klubo „Setas“ vardu leidimą vykdyti statybos darbus Nr. 54-3-96, t. y. leidimą vykdyti statybos darbus nurodytoje aikštelėje – statyti sporto aikštyną su sporto sale. Dėl to savo pastangomis ir lėšomis jis toje aikštelėje pastatė sporto kompleksą. Nurodė, kad Kauno miesto savivaldybės administracijos direktorius 2004 m. liepos 20 d. įsakymu „Dėl žemės sklypo ( - ) detaliojo plano patvirtinimo“, patvirtino 762 kv. m žemės sklypo ( - ) detalųjį planą (žemės sklypo naudojimo būdas – komercinės paskirties ir smulkaus verslo objektų teritorijos, naudojimo pobūdis – teritorijos poilsio ir turizmo informacijos, pramogų centrams, koncertų, parodų, teatrų ir kitiems komerciniams objektams statyti, įrengti ir eksploatuoti) ir pasiūlė Kauno apskrities viršininkui išnuomoti tą 762 kv. m žemės sklypą, esantį ( - ), jam. Paaiškino, kad Kauno miesto savivaldybės administracijos Miesto plėtros departamento Urbanistikos skyriaus 2004 m. liepos 2 d. Aiškinamajame rašte dėl žemės sklypo ( - ) detaliojo plano patvirtinimo nurodyta, kad detalusis planas buvo viešai apsvarstytas, skelbta 2004 m. vasario 9 d. dienraštyje „Kauno diena“ (Nr. 32), 2004 m. vasario 19 d. parengta viešo svarstymo ataskaita Nr. 02. Pastabų ir prieštaravimų nebuvo. Nurodė, kad detalusis planas buvo patikrintas ir Kauno apskrities, viršininko administracijos Teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros skyriuje. Dokumento patikrinimo išvada: siūlomą detalųjį planą teikti tvirtinti (2004 m. birželio 22 d. aktas Nr. TP-310). Kauno apskrities viršininkas 2005 m. vasario 17 d. įsakymu Nr. 02-01-1087 leido išnuomoti jam žemės sklypą, esantį ( - ). Nurodė, kad Valstybinės žemės nuomos sutartimi Nr. N19/2005-0031, sudaryta 2005 m. vasario 17 d., Lietuvos Respublikos valstybė (nuomotojas), atstovaujama Kauno apskrities viršininko paskirtos Žemės tvarkymo departamento direktorės, išnuomojo jam (nuomininkui) 37 metų laikotarpiui 789 kv. m žemės sklypą Nr. ( - ), unikalus Nr. ( - ), esantį ( - ). Nurodė, kad išnuomoto žemės sklypo pagrindinė tikslinė naudojimo paskirtis – kita, naudojimo būdas – komercinės paskirties objektų teritorija, pobūdis – prekybos, paslaugų ir pramogų objektų statyba. Kauno apskrities viršininko administracija 2005 m. kovo 17 d. jam išdavė savo sutikimą valstybinėje žemėje statyti naujus statinius ir rekonstruoti esamus (Sutikimo Nr. 19- 45). Pažymėjo, kad Kauno apygardos teismas civilinėje byloje Nr. 2-5091/2001 pagal ieškovės S. O. ieškinį atsakovams R. R., Kauno sporto klubui „Setas“ ir kt. 2002 m. vasario 4 d. sprendimu panaikino Kauno sporto klubui „Setas“ 1996 m. spalio 14 d. išduotą leidimą vykdyti statybos darbus, 1998 m. gegužės 25 d. individualaus statinio priėmimo naudoti aktą, kiemo aikštelės, esančios ( - ), teisinę registraciją jo vardu, pripažino negaliojančia 1999 m. gruodžio 1 d. pirkimo-pardavimo sutarties dalį dėl minėtos aikštelės pardavimo jam ir grąžino šią aikštelę Kauno miesto tarybai. Tame sprendime apygardos teismas taip pat konstatavo, kad Kauno apskrities viršininko administracija 2000 m. vasario 24 d. raštu pripažįsta, jog buvo padaryti pažeidimai išduodant leidimą Kauno sporto klubui „Setas“ vykdyti statybos darbus bei priimant statinius; leidimas vykdyti statybos darbus ir individualaus statinio priėmimo naudoti aktas Kauno sporto klubui „Setas“ buvo išduoti prieštaraujant tuo metu galiojusiai tvarkai (Statybos ir urbanistikos ministerijos 1994 m. gruodžio 22 d. Įsakymas Nr. 249). Paaiškino, kad Kauno apygardos teismas 2005 m. gruodžio 19 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. 2-751-259/05 iš dalies patenkino buvusį Kauno miesto savivaldybės jam ir kitiems atsakovams toje byloje pareikštą ieškinį: priteisė ieškovui Kauno miesto savivaldybei solidariai iš jo ir jo įmonės (R. R. individualios įmonės) 53 318 Lt nuostolių atlyginimą; kitą savivaldybės ieškinio dalį atmetė. Lietuvos apeliacinis teismas apeliacine tvarka išnagrinėjęs bylą 2006 m. birželio 5 d. sprendimu panaikino Kauno apygardos teismo 2005 m. gruodžio 19 d. sprendimo dalį ir joje savivaldybės ieškinį patenkino – pripažino negaliojančia 1999 m. gruodžio 1 d. pirkimo-pardavimo sutartį, pagal kurią Kauno sporto klubas „Setas“ pardavė jam karkasinį vieno aukšto sporto kompleksą su priklausiniais – kiemo statiniais, esančius ( - ); priteisė iš Kauno sporto klubo ,,Setas“ jam 20 000 Lt; panaikino pastato ir kiemo statinių, esančių ( - ), teisinę registraciją jo vardu; įpareigojo jį iki 2006 m. rugpjūčio 6 d. nugriauti pastatą ir kiemo statinius, išskyrus kiemo aikštelę, esančius ( - ); panaikino Kauno miesto savivaldybės administracijos direktoriaus 2004 m. liepos 20 d. įsakymą Nr. A-1732 „Dėl žemės sklypo ( - ) detaliojo plano patvirtinimo“ ir Kauno apskrities viršininko 2005 m. vasario 17 d. įsakymą Nr. 02-01-1087 „Dėl žemės sklypo ( - ), nuomos“; pripažino negaliojančia 2005 m. vasario 17 d. valstybinės žemės nuomos sutartį Nr. N19/2005-0031 dėl žemės sklypo Nr. ( - ), esančio ( - ), nuomos; panaikino Kauno apskrities viršininko 2005 m. kovo 17 d. sutikimą valstybinėje žemėje statyti naujus statinius ir rekonstruoti esamus (sutikimo Nr. 19-45). Pažymėjo, jog Lietuvos Aukščiausiasis Teismas civilinėje byloje Nr. 3K-3-129/2007, išnagrinėjęs jo ir jo įmonės kasacinį skundą, 2007 m. kovo 19 d. nutartimi nutarė Lietuvos apeliacinio teismo 2006 m. birželio 5 d. sprendimą palikti nepakeistą. Pareiškėjas manė, kad atsakovų darbuotojų veiksmais jam buvo padaryta žala, nes be minėtų statybos, projektavimo išlaidų, jis buvo priverstas daryti išlaidas ir statinių griovimui.

6Atsakovas Kauno miesto savivaldybė atsiliepimu į skundą (I tomas, b. l. 78 – 81) prašė administracinę bylą nutraukti, kadangi skundas paduotas praleidus skundo padavimo terminus, arba skundą atmesti kaip nepagrįstą, priteisti patirtas bylinėjimosi išlaidas.

7Kauno miesto savivaldybė nurodė, kad tik 1996 m. spalio 14 d. statybos leidimas bei 1998 m. gegužės 25 d. priėmimo naudoti aktas, kurie buvo pripažinti neteisėtais, galėjo sąlygoti žalos atsiradimą. Tačiau jie nebuvo išduoti Kauno miesto savivaldybės, kadangi, pagal tuo metu galiojančius teisės aktus, ši kompetencija buvo priskirta Kauno apskrities viršininko administracijai. Pažymėjo, jog aktai, pareiškėjui sukėlę turtinę žalą, buvo išduoti Kauno sporto klubui „Setas“, todėl negalėjo turėti įtakos jo teisėms ir interesams. Laikė, kad neturėdamas teisės vykdyti statybos darbus, pareiškėjas veikė savo rizika ir atsakomybe.

8Kauno apskrities viršininko administracija atsiliepimu į skundą (I tomas, b. l. 84 – 86) prašė skundą atmesti kaip nepagrįstą.

9Kauno apskrities viršininko administracija nurodė, kad pareiškėjo pateikti argumentai neįrodo, jog Kauno apskrities viršininko administracijos pareigūnų veiksmai įtakojo žalos pareiškėjui atsiradimą, nes priimti teismų sprendimai rodo, kad jis veikė nesąžiningai, o turtas, teisiškai registruotas Kauno miesto tarybos vardu, nesant jokių perleidimo dokumentų, negalėjo atitekti nei Kauno sporto klubui „Setas“, nei pareiškėjui. Pažymėjo, kad Civilinio kodekso 6.253 straipsnis numato, kad civilinė atsakomybė netaikoma, kai žalos atsiradimą įtakojo paties nukentėjusiojo veiksmai, t. y. veiksmai, dėl kurių kaltas pats nukentėjęs asmuo ir dėl kurių atsirado nuostoliai ar padidėjo nuostoliai.

10II.

11Kauno apygardos administracinis teismas 2010 m. kovo 1 d. sprendimu (II tomas, b. l. 86 – 91) pareiškėjo skundą tenkino iš dalies; priteisė pareiškėjo naudai iš atsakovų Lietuvos valstybės ir Kauno miesto savivaldybės po 10 900,00 Lt turtinės žalos atlyginimo.

12Teismas nurodė, kad Civilinio kodekso 6.271 straipsnio 1 dalyje nustatyta, jog žalą, atsiradusią dėl valstybės valdžios institucijų neteisėtų aktų, privalo atlyginti valstybė iš valstybės biudžeto nepaisydama konkretaus valstybės tarnautojo ar kito valstybės valdžios institucijos darbuotojo kaltės. Civilinio kodekso 6.271 straipsnio 4 dalyje nustatyta, kad valstybės ar savivaldybės civilinė atsakomybė pagal šį straipsnį atsiranda, jeigu valdžios institucijų darbuotojai neveikė taip, kaip pagal įstatymus šios institucijos ar jų darbuotojai privalėjo veikti. Vadovaudamasis aukščiau nurodytomis nuostatomis, teismas laikė, kad viešojo administravimo subjekto asmeniui padaryta tiek turtinė, tiek neturtinė žala gali būti atlyginama tik tais atvejais, kai tokia žala padaroma neteisėtais viešojo administravimo subjekto veiksmais ar neveikimu. Siekiant pripažinti reikalavimą dėl žalos atlyginimo pagrįstu turi būti nustatytos civilinės atsakomybės sąlygos: žalos faktas, neteisėta veika ir priežastinis ryšys, nes atsakomybė už žalą, atsiradusią dėl valdžios institucijų neteisėtų aktų atsiranda be kaltės. Teismo vertinimu, sprendžiant, ar pareiškėjo reikalavimas dėl turtinės žalos atlyginimo tenkintinas, būtina nustatyti, ar pareiškėjo nurodytos institucijos – Kauno miesto savivaldybė ir Kauno apskrities viršininko administracija, kurių pareigūnai priėmė administracinius aktu, veikė neteisėtai, t. y. ne taip, kaip privalėjo veikti pagal įstatymus. Teismas laikė, kad iš patikslinto skundo ir paaiškinimų teismo posėdžio metu yra akivaizdu, jog žala pareiškėjui buvo padaryta tokiais atsakovų neatitinkančiais teisės aktų veiksmais: 1) Kauno miesto savivaldybės Urbanistikos ir architektūros skyriaus vedėjo Kauno sporto klubui „Setas“ išduotu 1996 m. vasario 27 d. leidimu Nr. 534/96 sporto aikštyno prie ( - ), projektavimui; 2) Darbo projekto suderinimu, kurį atliko ir Kauno miesto savivaldybės Kapitalinės statybos skyrius (1996 m. gegužės 10 d.), Urbanistikos ir architektūros skyrius (1996 m. gegužės 9 d. ir 1996 m. gegužės 13 d.); 3) Kauno apskrities valdytojo administracijos Valstybinės statybos inspekcijos Kauno skyriaus 1996 m. spalio 14 d. išduotu leidimu aikštelėje vykdyti statybos darbus; 4) 1998 m. gegužės 25 d. išduotu Individualaus statinio priėmimo naudoti aktu, kurį pasirašė ir Kauno miesto savivaldybės Urbanistikos ir architektūros skyriaus Geodezijos tarnybos pareigūnas; 5) Kauno miesto savivaldybės administracijos direktoriaus 2004 m. liepos 20 d. įsakymu „Dėl žemės sklypo ( - ) detaliojo plano patvirtinimo“; 6) Kauno apskrities viršininko 2005 m. vasario 17 d. įsakymu Nr. 02-01-1087, kuriuo leista išnuomoti pareiškėjui žemės sklypą, esantį ( - ); 7) Valstybinės žemės nuomos sutartimi Nr. N19/2005-0031, kuria 2005 m. vasario 17 d. Lietuvos Respublikos valstybė (nuomotojas), atstovaujama Kauno apskrities viršininko paskirtos Žemės tvarkymo departamento direktorės, išnuomojo pareiškėjui (nuomininkui) 37 metų laikotarpiui 789 kv. m žemės sklypą Nr. ( - ), esantį ( - ); 8) Kauno apskrities viršininko administracijos 2005 m. kovo 17 d. pareiškėjui išduotu Sutikimu valstybinėje žemėje statyti naujus statinius ir rekonstruoti esamus (Sutikimo Nr. 19-45). Pažymėjo, kad Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1992 m. gegužės 29 d. nutarimu Nr. 411 patvirtintų Valstybinės projektavimo priežiūros nuostatų 2 punkte, 4.11 punkte, 23.1 punkte, 23.3 punkte nurodyta, jog statybų užsakovai, projektavimo įmonės, valstybinės projektavimo priežiūros institucijos ir jų reguliavimo sferoje esančios įmonės bei organizacijos savo veikloje vadovaujasi Lietuvos Respublikos įstatymais, Lietuvos Respublikos Vyriausybės normatyviniais aktais, valstybinėmis statybos normomis ir šiais nuostatais; aukštesniosios pakopos savivaldybės vykdo kitas Lietuvos Respublikos įstatymų ir Lietuvos Respublikos Vyriausybės normatyvinių aktų reglamentuojamas savivaldybių funkcijas, susijusias su statybų ir teritorinio planavimo projektų derinimo, ekspertizės ir kitais valstybinės projektavimo priežiūros klausimais; statybų projektus (stadijas, etapus) derinančių institucijų svarbiausieji uždaviniai yra tikrinti, ar statybų projektai atitinka miestų, gyvenviečių planus, pramonės, rekreacijos ir kitų rajonų planavimo schemas, gyvenamųjų rajonų ir kvartalų statybos projektus, taip pat kitus planus, schemas, programas ir dokumentus, reglamentuojančius statybų išdėstymą, kraštotvarką, aplinkos apsaugą, gamtos išteklių ir žemės naudojimą; tikrinti, ar statybų projektų rodikliai atitinka valstybės kontroliuojamus rodiklius. 1996 m. kovo 19 d. Lietuvos Respublikos statybos įstatymo Nr. 1-1240 3 straipsnio 1 dalyje ir 1964 m. Civilinio kodekso 114 straipsnio 1 dalyje atitinkamai nurodyta, kad statytojo teisę Lietuvos Respublikoje turi Lietuvos bei užsienio valstybių fiziniai ir juridiniai asmenys; fiziniai ar juridiniai asmenys (toliau – statytojai), kurie pasistatė, rekonstravo, statosi arba persistato ar rekonstruoja pastatą (statinį) ar įrenginį, ar jų dalis neturėdami dokumento, patvirtinančio, kad jiems priklauso nuosavybės teise ar yra išnuomotas, ar suteiktas naudotis žemės sklypas, arba nustatyta tvarka suderinto statybos projekto, arba neturėdami leidimo statybai, arba turėdami neteisėtai išduotą leidimą, arba su esminiais nukrypimais nuo projekto arba šiurkščiai pažeisdami statybos normas ar taisykles, neturi teisės tokiu pastatu (statiniu) ar įrenginiu naudotis ir disponuoti (parduoti, dovanoti, išnuomoti ir pan.). Teismas pažymėjo, jog byloje esantys duomenys patvirtina, kad Kauno apygardos teismas civilinėje byloje Nr. 2-5091/2001 pagal ieškovės S. O. ieškinį atsakovams R. R., Kauno sporto klubui „Setas“ ir kt. 2002 m. vasario 4 d. sprendimu panaikino Kauno sporto klubui „Setas“ 1996 m. spalio 14 d. išduotą leidimą vykdyti statybos darbus, 1998 m. gegužės 25 d. individualaus statinio priėmimo naudoti aktą, kiemo aikštelės, esančios ( - ), teisinę registraciją pareiškėjo vardu, pripažino negaliojančia 1999 m. gruodžio 1 d. pirkimo-pardavimo sutarties dalį dėl minėtos aikštelės pardavimo pareiškėjui ir grąžino šią aikštelę Kauno miesto tarybai, o Kauno apygardos teismas 2005 m. gruodžio 19 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. 2-751-259/05 ir Lietuvos apeliacinis teismas apeliacine tvarka išnagrinėjęs bylą 2006 m. birželio 5 d. sprendimu pripažino negaliojančia 1999 m. gruodžio 1 d. pirkimo-pardavimo sutartį, pagal kurią Kauno sporto klubas „Setas“ pardavė pareiškėjui karkasinį vieno aukšto sporto kompleksą su priklausiniais – kiemo statiniais, esančius ( - ); priteisė iš Kauno sporto klubo „Setas“ pareiškėjui 20 000 Lt; panaikino pastato ir kiemo statinių, esančių ( - ), teisinę registraciją pareiškėjo vardu; įpareigojo pareiškėją iki 2006 m. rugpjūčio 6 d. nugriauti pastatą ir kiemo statinius, išskyrus kiemo aikštelę, esančius ( - ); panaikino Kauno miesto savivaldybės administracijos direktoriaus 2004 m. liepos 20 d. įsakymą Nr. A-1732 „Dėl žemės sklypo ( - ) detaliojo plano patvirtinimo“ ir Kauno apskrities viršininko 2005 m. vasario 17 d. įsakymą Nr. 02-01-1087 „Dėl žemės sklypo ( - ), nuomos“; pripažino negaliojančia 2005 m. vasario 17 d. valstybinės žemės nuomos sutartį Nr. N19/2005?0031 dėl žemės sklypo Nr. ( - ), esančio ( - ), nuomos; panaikino Kauno apskrities viršininko 2005 m. kovo 17 d. sutikimą valstybinėje žemėje statyti naujus statinius ir rekonstruoti esamus (sutikimo Nr. 19-45). Teismai konstatavo, kad leidimas vykdyti statybos darbus ir individualus statinio priėmimo naudoti aktas buvo išduoti Kauno sporto klubui „Setas“ pažeidžiant tuo metu galiojusią tvarką, o būtent Statybos ir urbanistikos ministerijos 1994 m. gruodžio 22 d. įsakymą Nr. 249, t y. statytojas neturėjo teisės į žemės sklypą, o panaikinus šiuos aktus ir 1999 m. gruodžio 1 d. pirkimo-pardavimo sutarties dalį dėl kiemo aikštelės pardavimo pareiškėjui, kaip šių aktų pasekmė, buvo panaikinti ir Kauno miesto savivaldybės administracijos direktoriaus 2004 m. liepos 20 d. įsakymas Nr. A-1732 „Dėl žemės sklypo ( - ) detaliojo plano patvirtinimo“, Kauno apskrities viršininko 2005 m. vasario 17 d. įsakymas Nr. 02-01-1087 „Dėl žemės sklypo ( - ), nuomos“, 2005 m. vasario 17 d. valstybinės žemės nuomos sutartis Nr. N19/2005-0031 dėl žemės sklypo Nr. ( - ), esančio ( - ), nuomos, Kauno apskrities viršininko 2005 m. kovo 17 d. sutikimas valstybinėje žemėje statyti naujus statinius ir rekonstruoti esamus (sutikimo Nr. 19-45). Atsižvelgęs į minėtų sprendimų ir nutarčių motyvus, dėl kurių teismai tose byloje ginčytus aktus vertino kaip neteisėtus ir į tai, kad 1996 m. spalio 14 d. statybos leidimas bei 1998 m. gegužės 25 d. priėmimo naudoti aktas, kurie buvo pripažinti neteisėtais, pagal tuo metu galiojančius teisės aktus buvo išduoti Kauno apskrities viršininko administracijos ir į tai, jog sporto aikštelė ( - ) buvo teisiškai registruota Kauno miesto savivaldybės vardu, teismas laikė, kad Kauno miesto savivaldybei, kaip rūpestingam savo turto valdytojui, turėjo būti žinoma apie jo nuosavybės teisių pažeidimą, nes 1998 m. gegužės 25 d. statinio priėmimo naudotis aktą pasirašė Kauno miesto savivaldybės skyriaus pareigūnas, Kauno miesto savivaldybės administracijos direktoriaus 2004 m. liepos 20 d. įsakymu Nr. A-1732 „Dėl žemės sklypo ( - ) detaliojo plano patvirtinimo“ patvirtino detalųjį planą, todėl teismo manymu, nagrinėjamoje byloje yra teisinis pagrindas konstatuoti, kad Kauno apskrities viršininko administracija ir Kauno miesto savivaldybė atliko neteisėtus veiksmus, neveikė taip, kaip pagal įstatymą šios institucijos ar jų darbuotojai privalėjo veikti, ir pareiškėjui yra padaryta žala (turėtos išlaidos), tarp kurios ir Kauno apskrities viršininko administracijos bei Kauno miesto savivaldybės veiksmų yra priežastinis ryšys. Pažymėjo, jog nagrinėjamoje byloje pareiškėjas reiškia reikalavimą dėl 469 104,64 Lt turtinės žalos atlyginimo, kurią sudaro 384 604,64 Lt už statybos darbus, 84 000 Lt griovimo darbai pagal 2007 m. liepos 15 d. sutartį ir 500 Lt už detalaus plano paruošimą. Teismo vertinimu, pareiškėjo nurodytos turėtos 84 500 Lt išlaidos už griovimo darbus ir už detalaus plano paruošimą atitinka Civilinio kodekso 6.249 straipsnio 1 dalies nuostatas, yra pagrįstos byloje pateiktais rašytiniais įrodymais, liudytojo D. B. parodymais, todėl yra pagrindas padaryti išvadą, kad atsakovų neteisėtais veiksmais pareiškėjui buvo padaryta 84 500 Lt žala. Teismo manymu, pareiškėjo prašomos priteisti išlaidos 384 604,64 Lt sumai už statybos darbus ir grindžiamos pagal žemės ir kito nekilnojamojo turto kadastro ir registro VĮ Kauno filialo bylą ir UAB „Bermanta“ pažymą neatitinka Civilinio kodekso 6.249 straipsnio nuostatų, negali būti laikomos Kauno apskrities viršininko administracijos ir Kauno miesto savivaldybės veiksmų rezultatu, nes 2006 m. birželio 5 d. teismo sprendimu, taikant vienašalę restituciją, pareiškėjui jau priteista 20 000 Lt suma, kurią jis sumokėjo sporto klubui „Setas“ pagal 1999 m. gruodžio 1 d. karkasinio vieno aukšto sporto komplekso su priklausiniais – kiemo statiniais pirkimo-pardavimo sutartį. Teismo nuomone, kad nors Lietuvos Aukščiausiasis Teismas ir nustatė aplinkybę, jog ginčijamų statinių faktinis statytojas buvo pareiškėjas, tačiau 1999 m. gruodžio 1 d. karkasinio vieno aukšto sporto komplekso su priklausiniais – kiemo statiniais pirkimo-pardavimo sutartis paneigia pareiškėjo nurodytą aplinkybę, kad jis tik savo pastangomis ir lėšomis pastatė sporto kompleksą, todėl sporto komplekso įkainojimas 384 604,64 Lt. sumai pagal žemės ir kito nekilnojamojo turto kadastro ir registro VĮ Kauno filialo bylą ir UAB „Bermanta“ pažymą nevertintinas kaip pareiškėjui padaryta turtinė žala. Sprendžiant priteistino žalos dydžio klausimą, teismas, vadovaudamasis Civilinio kodekso 1.5 straipsnyje įtvirtintais principais bei remdamasis pirmosios ir apeliacinės instancijų teismų nustatytomis aplinkybėmis apie pareiškėjo nesąžiningumą, taip pat atsižvelgęs į pareiškėjo ir Kauno apskrities viršininko administracijos bei Kauno miesto savivaldybės kaltės dydį, padarė išvadą, kad nagrinėjamoje byloje yra teisinis pagrindas taikyti Civilinio kodekso 6.282 straipsnio 1 dalį ir žalos atlyginimą sumažinti, nes pačio pareiškėjo didelis neatsargumas padėjo žalai atsirasti. Teismas, atsižvelgdamas į nustatytas faktines bylos aplinkybes bei šalių kaltės dydį, sprendė, kad dėl atsiradusios turtinės žalos yra 60 proc. pareiškėjo kaltės ir 40 proc. Kauno apskrities viršininko administracijos bei Kauno miesto savivaldybės kaltės. Jau buvo paminėta, kad atsakovų neteisėtais veiksmais pareiškėjui buvo padaryta 84 500,00 Lt žala. Tačiau įvertinęs griaunamų pastatų darbų kainą, viso sporto komplekso įkainavimą ir liudytojo D. B. parodymus, jog nugriovus sporto kompleksą buvo išvežta virš 10 automobilių statybinių atliekų, Civilinio kodekso 6.249 straipsnio 6 dalies pagrindu teismas sprendė, jog pareiškėjas iš griaunamo sporto komplekso turėjo naudos, kuri teismo vertinimu sudaro 30 000 Lt. Dėl to reikalavimą atlyginti turtinę žalą teismas tenkino 21 800 Lt dydžiu. Pažymėjo, jog nagrinėjamoje byloje yra skolininkų daugetas, todėl, pareiškėjui pareiškus skundą dėl jam padarytos žalos atlyginimo, turi būti sprendžiamas klausimas dėl šių asmenų prievolės rūšies. Bendrasis principas yra tas, kad bendraskolių prievolė yra dalinė, išskyrus įstatymų ar šalių susitarimu nustatytus atvejus (Civilinio kodekso 6.5 str.). Šios taisyklės išimtis nustatyta Civilinio kodekso 6.6 straipsnio 3 dalyje ir 6.279 straipsnio 1 dalyje – bendrai padarę žalos asmenys nukentėjusiam asmeniui atsako solidariai. Kasacinis teismas yra suformavęs praktiką, kad tais atvejais, kai atsakovų veiksmus ir žalą siejančio priežastinio ryšio pobūdis yra skirtingas, t. y. kai vieno atsakovo veiksmai buvo tiesioginė žalos atsiradimo priežastis, o kito veiksmai tik netiesiogiai turėjo įtakos žalai atsirasti, atsakovų atsakomybė yra dalinė (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus išplėstinės teisėjų kolegijos 2008 m. kovo 26 d. nutartis, priimta civilinėje byloje J. M. Š. v. VĮ Registrų centro Kauno filialas, antstolė L. U. D.; bylos Nr. 3K-7-59; 2007 m. lapkričio 26 d. nutartis, priimta civilinėje byloje L. B. ir kt. v. DNSB „Medvėgalis“ ir kt.; bylos Nr. 3K-7-345/2007; 2005 m. kovo 9 d. nutartis, priimta civilinėje byloje R. L. ir kt. v. VĮ Registrų centras; bylos Nr. 3K-3-156/2005). Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuota teismų praktika ir remdamasis byloje teismų nustatytomis aplinkybėmis, konstatavo, kad abu atsakovai lygiomis dalimis yra kalti prieš pareiškėją dėl jam padarytos turtinės žalos, ją privalo atlyginti, todėl šiuo atveju taikytina dalinė atsakomybė. Teismas iš kiekvieno atsakovo priteisė po 10 900,00 Lt turtinės žalos atlyginimo pareiškėjo naudai (Civilinio kodekso 6.271 str., 6.282 str. 1 d.).

13III.

14Pareiškėjas apeliaciniu skundu (II tomas, 108 – 122) prašo panaikinti Kauno apygardos administracinio teismo 2010 m. kovo 1 d. sprendimą pakeisti ir jo skundą tenkinti pilnai, priteisti jam iš atsakovų Kauno apskrities viršininko administracijos ir Kauno miesto savivaldybės 469 104,64 Lt turtinės žalos atlyginimą; priteisti jam iš atsakovo Kauno miesto savivaldybės bylinėjimosi išlaidas. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais pagrindiniais argumentais:

151. Yra visiškai nepagrįstas teismo sprendimo motyvas, kuriame nurodoma, jog pareiškėjo šioje byloje reikalaujamos priteisti išlaidos už statybos darbus neatitinka Civilinio kodekso 6.249 straipsnio nuostatų. Byloje pateikti oficialūs rašytiniai įrodymai, VĮ „Registrų centras“ techninio inventorizavimo duomenys patvirtina, kad ūkio būdu pastatytų statinių statybinė vertė viso sudaro 384 604,64 Lt. Teismo nurodomi formalus statinių perleidimo sutarties bendrosios kompetencijos teisme panaikinimas ir atitinkamas restitucijos taikymas šiuo atveju nepaneigia minėtųjų nuostolių. Tokiais teismo sprendimo argumentais be jokio pagrindo ir neteisėtai kišamasi į pareiškėjo ir Sporto klubo „Setas“ tarpusavio civilinius teisinius santykius.

162. Teismo sprendimo argumentas apie tai, jog „pirkimo-pardavimo sutartis paneigia pareiškėjo nurodytą aplinkybę, kad jis tik savo pastangomis ir lėšomis pastatė sporto kompleksą“ yra nepagrįstas, neteisėtas bei nesudaro pagrindo toje dalyje atmesti skundą ir todėl, kad jis neatitinka ir Lietuvos apeliacinio teismo bei Lietuvos Aukščiausiojo Teismo įsiteisėjusiuose sprendime ir nutartyje konstatuotos aplinkybės apie tai, kad būtent pareiškėjas buvo tų statinių statytoju.

173. Nors teismo sprendime teigiama, kad „sporto komplekso įkainavimas 384 604,64 Lt sumai pagal žemės ir kito nekilnojamojo turto kadastro ir registro VĮ Kauno filialo bylą ir UAB „Bermanta“ pažymą nevertinimas kaip pareiškėjui padaryta turtinė žala“, tačiau tokia sprendimo motyvacija neatitinka įrodymų vertinimo reikalavimų, neatitinka ir civilinių įstatymų nuostatų. Remdamasis minėtaisiais statinių techninės inventorizacijos duomenimis pareiškėjas įrodinėjo ne nekilnojamojo turto kainą ar pan., o būtent statybos darbų, atliktų ūkio būdu, vertę. Atsakovai jokių tuos duomenis paneigiančių įrodymų byloje nepateikė.

184. Teismas neįvertino ir tos aplinkybės, jog paskutiniosios nurodytosios statybos darbų išlaidos (29 862,00 Lt + 20 352,64 Lt = 50 214,64 Lt) buvo padarytos visiškai ne į statinius, kurių perleidimo sutartį vėliau bendrosios kompetencijos teismas panaikino (ir, taikydamas restituciją, priteisė pareiškėjui iš Sporto klubo „Setas“ 20 000,00 Lt). Tos išlaidos buvo padarytos į lauko teniso aikštelės, asfalto dangos įrengimą. Todėl nurodytoji statinių perleidimo sutartis, jos panaikinimas bendrosios kompetencijos teisme, taikant formaliąją restituciją, nesusijęs su pastarosiomis išlaidomis/nuostoliais (50 214,64 Lt).

195. Teismo argumentai apie pareiškėjo kaltę, didelį neatsargumą (nustatant tos kaltės laipsnį ženkliai didesnį už atsakovų) yra visiškai nepagrįsti. Bendrosios kompetencijos teismai nenustatė pareiškėjo nesąžiningumo statybos procese. To tie teismai ir negalėjo nustatinėti, nes nenagrinėjo šių klausimų. Teismas argumentų, kuo gi pasireiškė pareiškėjo neatsargumas ir kaltė, taip pat nenurodė.

206. Teismas pareiškėjo atžvilgiu pažeidžia Civilinio kodekso 1.5 straipsnio reikalavimus. Pareiškėjas neturėjo pareigos numatyti, jog po eilės metų bus pripažinta, kad asfalto aikštelės išnuomavimas netapatus žemės sklypo dalies, ant kurios ta aikštelė įrengta, išnuomojimui. Pareiškėjas neapgaudinėjo, nieko neklastojo, viso labo, pateikė prašymus ir pareigūnų reikalautus dokumentus, ir tie prašymai buvo patenkinti. Atsakovų darbuotojų pareiga buvo išsiaiškinti visus teisinius klausimus, ko atsakovai nepadarė, dėl ko jie priėmė aktus, kurie buvo panaikinti bendrosios kompetencijos teismų, o pareiškėjui dėl to buvo padaryta konkreti turtinė žala.

217. Byloje atsakovai nepateikė ir teismas nesurinko jokių duomenų apie tai, jog bevertės statybos atliekos pareiškėjui suteikė ar galėjo suteikti kokią nors naudą. Todėl žalos atlyginimo dydis buvo sumažintas remiantis nepagrįstomis prielaidomis, t. y. tų prielaidų nepagrindžiant jokiais dokumentais, objektyviais duomenimis. Liudytojas D. B. nurodė, kad po statinių griovimo likusios atliekos buvo bevertės.

22Atsakovas Kauno miesto savivaldybė apeliaciniu skundu (II tomas, b. l. 101 – 105) prašo Kauno apygardos administracinio teismo 2010 m. kovo 1 d. sprendimą dalyje, kurioje pareiškėjo naudai iš atsakovo Kauno miesto savivaldybės buvo priteista 10 900 Lt turtinės žalos atlyginimo, panaikinti ir pareiškėjo reikalavimus Kauno miesto savivaldybės atžvilgiu atmesti kaip nepagristus. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais pagrindiniais argumentais:

231. Teismas nesirėmė Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2009 m. rugsėjo 17 d. nutartimi administracinėje byloje Nr. A442 - 978/2009 bei kita šiuo klausimu suformuota Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktika ir nenurodė, kokie konkretūs Kauno miesto savivaldybės administracijos veiksmai yra neteisėti, kokias konkrečias teisės normas jie yra pažeidę ir kurie iš jų tiesiogiai sukėlė pareiškėjui žalą, t. y. išlaidas dėl neteisėtai pastatyto statinio griovimo darbų ir detaliojo plano rengimo. Tokiu būdu Kauno apygardos administracinis teismas priėmė nepagrįstą ir neteisėtą sprendimą, pažeisdamas Administracinių bylų teisenos įstatymo 86 straipsnį.

242. Teismas perrašydamas, pareiškėjo nuomone, neteisėtus Kauno miesto savivaldybės veiksmus pritarė pareiškėjo nuomonei, tačiau Kauno miesto savivaldybės Urbanistikos ir architektūros skyriaus vedėjo Kauno sporto klubui „Setas“ išduotas 1996 m. vasario 27 d. leidimas Nr. 534/96 sporto aikštyno prie ( - ), projektavimui; Darbo projekto suderinimas, kurį atliko, tame tarpe Kauno miesto savivaldybės Kapitalinės statybos skyrius (1996 m. gegužės 10 d.), Urbanistikos ir architektūros skyrius (1996 m. gegužės 9 d. ir 1996 m. gegužės 13 d.) ir išdavė Sporto klubui „Setas“; Sporto klubui „Setas“ 1998 m. gegužės 25 d. išduotas Individualaus statinio priėmimo naudotis aktas, kurį be kitų pareigūnų pasirašė ir Kauno miesto savivaldybės Urbanistikos ir architektūros skyriaus Geodezijos tarnybos pareigūnas yra nesusiję su pareiškėju, t. y. jie buvo atlikti esant teisiniams santykiams tarp Kauno miesto savivaldybės ir Sporto klubo „Setas“. Todėl, net jeigu ir laikant šiuos veiksmus neteisėtais, nors nėra aišku, kokios teisės normos šiais veiksmais buvo pažeistos, priežastinio ryšio su pareiškėjui kilusia žala šie veiksmai neturi, kadangi jokios įtakos pareiškėjo teisėms ir pareigoms šie veiksmai nedaro.

253. Detaliojo plano patvirtinimas buvo atliekamas jau statinių savininku būnant pareiškėjui, tačiau nėra suprantama, kokios teisės normos buvo pažeistos tvirtinant šį detalųjį planą, kadangi ankstesnių teismų sprendimais jis buvo panaikintas tik pripažinus statinių, esančių ( - ), pirkimo-pardavimo sutartį negaliojančia, todėl tiesiog išnyko teisinis detaliojo plano tvirtinimo pagrindas, tačiau pats detalusis planas buvo parengtas ir patvirtintas teisės aktų nustatyta tvarka. Todėl nesant neteisėtiems Kauno miesto savivaldybės veiksmams nėra ir priežastinio ryšio su pareiškėjo patirta žala dėl detaliojo plano rengimo.

264. Teismas visiškai neatsižvelgė į tai, kad įrodymai, kuriais yra grindžiamos detaliojo plano ( - ), rengimo išlaidos kelia pagrįstų abejonių, kadangi 2000 m. spalio 26 d. sutartis Nr. 69 ir 2004 m. sausio 27 d. sutartis Nr. 14-2004 yra sudarytos dėl to paties – sklypo ( - ), detaliojo plano rengimo. Tai reiškia, kad pareiškėjas parengė du žemės sklypo, esančio ( - ), detaliuosius planus: vieną – 2000 metais ir kitą – 2004 metais. Tačiau byloje nėra jokios informacijos apie tai, kad realiai būtų parengti du tos pačios teritorijos detalieji planai – tokios informacijos nėra ir Kauno miesto savivaldybėje. Todėl pareiškėjo pateikti įrodymai kelia pagrįstų abejonių dėl jo patirtų išlaidų detaliojo plano rengimui, tačiau teismas šios aplinkybės apskritai nevertino ir nenagrinėjo.

275. Teismas neatsižvelgė į tai, kad pareiškėjas visus statybos darbus ( - ), vykdė neturėdamas statybos leidimo, t. y. jam apskritai nebuvo suteikta teisė atlikti statybos darbus, kuriuos vėliau jis, kaip faktinis statytojas buvo įpareigotas nugriauti. Pareiškėjo veiksmas – statybos darbai neturint statybos leidimo – negali būti vertinami tik kaip neatsargumas, t. y. kaip tiesiog nepamatuotas nukentėjusiojo elgesys, kadangi jis pats, laisva valia, puikiai suprasdamas ir žinodamas, kad statybos leidimo jis neturi, savo rizika vis tiek atliko statybos darbus. Pareiškėjas turėjo aiškią galimybę suvokti savo veiksmų galimas pasekmes, kadangi jos aiškiai įtvirtintos įstatymuose (Statybos įstatyme) ir poįstatyminiuose teisės aktuose, atsižvelgiant į tai, pareiškėjas galėjo suvokti ir įvertinti padėties pavojingumą. Jeigu pareiškėjas nebūtų atlikęs veiksmų, kuriems atlikti jam nebuvo suteiktos teisės, jokios žalos jis nebūtų patyręs. Todėl padariniai, kylantys iš jo atliktų veiksmų, tenka jam pačiam, kadangi pareiškėjas veikė neteisėtai. Nagrinėjamu atveju turėjo būti taikoma Civilinio kodekso 6.253 straipsnio 5 dalis, nustatant, kad pareiškėjas veikdamas neteisėtai prisiėmė visą iš to kylančią riziką.

28Kauno apskrities viršininko administracija apeliaciniu skundu (II tomas, b. l. 95 – 98) prašo Kauno apygardos administracinio teismo 2010 m. kovo 1 d. sprendimą dalyje, kurioje iš Lietuvos valstybės ir Kauno miesto savivaldybės buvo priteista po 10 900 Lt turtinės žalos atlyginimo, panaikinti ir priimti naują sprendimą – skundą šioje dalyje atmesti kaip nepagrįstą. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais pagrindiniais argumentais:

291. Tiek Lietuvos apeliaciniam teismui 2006 m. birželio 5 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. 2A-212/2006, tiek Lietuvos Aukščiausiajam Teismui 2007 m. kovo 19 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. 3K-3-129/2007 konstatavus pareiškėjo nesąžiningumą, Kauno apygardos administracinis teismas, priimdamas sprendimą, turėjo vadovautis Civilinio kodekso 6.282 straipsnio 1 dalimi ir reikalavimą dėl žalos atlyginimo atmesti, o ne sumažinti.

302. Lietuvos apeliacinis teismas 2006 m. birželio 5 d. sprendime ir Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2007 m. kovo 19 d. nutartyje kalbėjo ne apie pareiškėjo didelį neatsargumą, bet apie jo nesąžiningumą. Sąvokos „didelis neatsargumas“ ir „nesąžiningumas“ nėra tapačios, todėl esant konstatuotam paties pareiškėjo nesąžiningumui buvo pagrindas ne tik sumažinti prašomą priteisti žalos dydį, bet ir tokį reikalavimą atmesti kaip nepagrįstą.

313. Teismas, nustatydamas, kad atsakovų neteisėtais veiksmais pareiškėjui buvo padaryta 84 500 Lt žala, pažeidė procesinės teisės normas, reglamentuojančias įrodinėjimą. Nagrinėjamoje administracinėje byloje yra 2 sutartys (2007 m. liepos 15 d. ir 2007 m. lapkričio 8 d.), kuriomis užsakovas įsipareigojo sumokėti už griovimo darbus viso 115 000 Lt. Byloje esantis 2007 m. lapkričio 27 d. antstolio M. L. aktas patvirtina, kad pastato lUlž nenugriauti pamatai ir grindys, o kiemo statinių, kurių unikalus Nr. ( - ), nenugriauta tvora. Įrodymais, patvirtinančiais atliktų griovimo darbų apimtis pinigine išraiška, teismas laikė prekių (paslaugų) pirkimo-pardavimo kvitus, tačiau jie nepatvirtina pareiškėjo turėtų griovimo išlaidų, kadangi griovimo darbų kaina buvo nustatyta be jokių griovimo sąmatų, kas reiškia, kad griovimo darbai galėjo būti atliekami už brangesnę nei rinkos kaina, be to, kvitai neatspindi realiai pareiškėjo patirtų griovimo išlaidų, kadangi ir šiai dienai dalis statinių yra nenugriautų, šios aplinkybės neneigia ir pats pareiškėjas.

324. Lietuvos apeliacinis teismas 2006 m. birželio 5 d. sprendime nurodė, kad Kauno miesto savivaldybės administracijos direktoriaus 2004 m. liepos 20 d. įsakymas Nr. A-1732, Kauno apskrities viršininko 2005 m. vasario 17 d. įsakymas Nr. 02-01-1087, Kauno apskrities viršininko 2005 m. kovo 17 d. sutikimas, 2005 m. vasario 17 d. valstybinės žemės nuomos sutartis naikinti, kadangi „visi paminėti teisiniai dokumentai buvo priimti remiantis faktu, kad atsakovui R. R. nuosavybės teise priklauso ginčo pastatas, esantis ( - ). Todėl pripažinus ginčo pirkimo-pardavimo sutartį negaliojančia nuo jos sudarymo momento, laikytina, kad teisinis paminėtų dokumentų priėmimo pagrindas išnyko“. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2005 m. spalio 22 d. nutartyje Nr. A-11-1642/2005 nurodė, kad sprendžiant administracinės teisės subjekto veiklos neteisėtumo klausimą, kiekvienu konkrečiu atveju yra būtina nustatyti, kokios teisės normos buvo pažeistos ir kaip šie pažeidimai pasireiškė, t. y. neigiamos tam tikros veikos pasekmės savaime negali būti laikomos pakankamu pagrindu konstatuoti šios veikos neteisėtumą. Kauno apygardos administracinio teismo sprendime nenurodyta, kokios teisės normos buvo pažeistos ryšium su detalaus plano rengimu, pažeistos teisės normos nenurodytos ir paties pareiškėjo skunde, todėl 500 Lt už detalaus plano paruošimą negalėjo būti priteisiami.

33Pareiškėjas atsiliepimu į Kauno miesto savivaldybės ir Kauno apskrities viršininko administracijos apeliacinius skundus (II tomas, b. l. 139 – 159) prašo atmesti atsakovų Kauno miesto savivaldybės ir Lietuvos valstybės, atstovaujamos Kauno apskrities viršininko administracijos, apeliacinius skundus, patenkinti jo apeliacinį skundą.

34Pareiškėjas atsiliepime į apeliacinius skundus iš esmės pakartoja savo apeliacinio skundo argumentus.

35Kauno miesto savivaldybė atsiliepimu į pareiškėjo apeliacinį skundą (II tomas, b. l. 161 – 164) prašo pareiškėjo apeliacinį skundą atmesti; pilnai patenkinti Kauno miesto savivaldybės apeliacini skundą – Kauno apygardos administracinio teismo 2010 m. kovo 1 d. sprendimą dalyje, kuria buvo priteista pareiškėjo naudai iš atsakovo Kauno miesto savivaldybės 10 900 Lt turtinės žalos atlyginimo, panaikinti ir pareiškėjo reikalavimus Kauno miesto savivaldybės atžvilgiu atmesti kaip nepagristus, priteisti Kauno miesto savivaldybės patirtas bylinėjimosi išlaidas. Atsiliepime nurodomi šie pagrindiniai nesutikimo su apeliaciniu skundu argumentai:

361. Asmens patirtus nuostolius patvirtina dokumentai, įrodantys piniginių operacijų buvimo faktus – pinigų apskaitos dokumentai. Būtent tokie pinigų apskaitos dokumentai patvirtina, kokio dydžio sumos, kam ir už ką buvo sumokėtos bei kas yra mokėtojas. VĮ Registrų centro duomenys tokios informacijos neatskleidžia, todėl nėra aišku, kokio dydžio išlaidas vykdydamas statybos darbus patyrė pareiškėjas ir ar apkritai tokios išlaidos buvo patirtos. Jokių pinigines operacijas patvirtinančių dokumentų pareiškėjas nėra pateikęs byloje iki šios dienos, todėl jo reikalavimas priteisti 384 604,64 Lt išlaidas už statybos darbus yra niekuo nepagrįstas ir teisėtai buvo atmestas.

372. Pareiškėjo motyvai, kad statiniai jam buvo perleisti už simbolinę kainą, šis pirkimo-pardavimo sandoris „<...>turėjo savas priežastis<...>“ ir tai buvo tik apelianto ir sporto klubo tarpusavio reikalai, į kuriuos Kauno apygardos administracinis teismas neturėtų kištis, yra nepagrįsti jokiais įrodymais (pvz., kad statiniai perleisti už simboline kainą), nepaneigia fakto, kad jam yra atlyginta taikant vienašalę restituciją, tai, kad sandoris turėjo savas priežastis, kaip nurodė pareiškėjas, dar kartą patvirtina jo, kaip teisinių santykių dalyvio, nesąžiningumą, be to, verčia manyti apie tai, kad jis sudarinėjo apsimestinį sandorį, kuris teisės aktais yra draudžiamas, kita vertus, iš neteisėtų veiksmų teisė nekyla. Todėl tokie pareiškėjo teisės normomis nepagrįsti argumentai yra visiškai atmestini.

383. Lietuvos apeliacinis teismas 2006 m. birželio 5 d. sprendimu padarė išvadą, kad pareiškėjas nėra sąžiningas statinių įgijėjas iš sporto klubo „Setas“, kadangi jis pats buvo šių statinių statybos vykdytojas, todėl jam turėjo būti žinomos aplinkybės apie tai, kad statiniai yra statomi ant Kauno miesto savivaldybei nuosavybės teise priklausančios aikštelės. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2007 m. kovo 19 d. nutartimi nurodė, kad pareiškėjas pagrįstai pripažintas nesąžiningu nagrinėjamų teisinių santykių dalyviu, nes jis statybas vykdė sporto aikštelėje, kuri nuosavybės teise priklausė ieškovui, ir neturėjo jokių teisių į žemės sklypą, kuriame buvo vykdoma statyba, todėl vykdant statybas buvo šiurkščiai pažeistos Statybos įstatymo imperatyviosios nuostatos. Taigi pareiškėjo kaltė yra akivaizdi ir įrodyta.

394. Paprastai elgiantis apdairiai, ekonomiškai ir protingai, po griovimo darbų likusios statybinės medžiagos būna realizuojamos už tam tikrą pinigų sumą. Todėl Kauno apygardos administracinio teismo vertinimas, kad statybinės atliekos galėjo pareiškėjui duoti 30 000 Lt naudą, nėra nepagrįstas. Nors pareiškėjas ir teigia, tačiau nepateikia jokių įrodymų byloje apie tai, kad statybinės atliekos buvo tiesiog išmetamos, o už išvežimą buvo mokomi papildomi pinigai. Todėl tokie apelianto teiginiai yra nepagrįsti ir atmestini.

40Kauno apskrities viršininko administracija atsiliepimu į pareiškėjo ir atsakovo Kauno miesto savivaldybės apeliacinius skundus (II tomas, b. l. 135 – 137) prašo pareiškėjo apeliacinį skundą atmesti, Kauno apygardos administracinio teismo 2010 m. kovo 1 d. sprendimą toje dalyje, kurioje pareiškėjo skundas buvo atmestas, palikti nepakeistą, Kauno miesto savivaldybės apeliacinį skundą tenkinti. Atsiliepime nurodomi šie pagrindiniai argumentai:

411. Kauno apskrities viršininko administracija sutinka su Kauno apygardos administracinio teismo sprendimo motyvu, kad statinių vertė pareiškėjui yra kompensuota pagal Lietuvos apeliacinio teismo 2006 m. birželio 5 d. sprendimą civilinėje byloje Nr. 2A-212/2006 taikant vienašalę restituciją, kadangi pareiškėjui buvo priteista 20 000 Lt suma, kurią jis sumokėjo sporto klubui „Setas“ pagal 1999 m. gruodžio 1 d. karkasinio vieno aukšto sporto komplekso 1U1Ž su priklausiniais – kiemo statiniais, pirkimo-pardavimo sutartį.

422. Žemės ir kito nekilnojamojo turto kadastro bylos negali būti laikomos įrodymais, patvirtinančiais, kiek realiai kainavo objektų statybos, kadangi šių bylų paskirtis yra visai kitokia.

433. Kauno apskrities viršininko administracija negali sutikti su apeliacinio skundo motyvu, kad teismo nurodomi formalios statinių perleidimo sutarties bendrosios kompetencijos teisme panaikinimas ir atitinkamas restitucijos taikymas nepaneigia pareiškėjo turėtų nuostolių, kad tokiais teismo sprendimo argumentais be jokio pagrindo ir neteisėtai kišamasi į pareiškėjo ir sporto klubo „Setas“ tarpusavio civilinius teisinius santykius. Šie apeliacinio skundo teiginiai yra paneigti Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2009 m. rugsėjo 17 d. nutartimi administracinėje byloje Nr. A442-978/2009, kurioje konstatuota, kad „Lietuvos apeliacinio teismo 2006 m. birželio 5 d. sprendimu pripažinus minėtą pirkimo-pardavimo sutartį negaliojančia, pareiškėjas neteko nuosavybės teisės į minėtus pastatus, tačiau pritaikius vienašalę restituciją, nuosavybės teisės į šiuos pastatus netekimas jam buvo kompensuotas priteisus iš Kauno sporto klubo „Setas“ 20 000 Lt“.

444. Kadangi ginčas šioje byloje yra dėl turtinės žalos atlyginimo, būtina nustatyti, iš kokių neteisėtų veiksmų yra kildinama žala. Pareiškėjas žalą kildina iš veiksmų, kurie susiję su Kauno sporto klubu „Setas“, tačiau ne su pareiškėju. Jam taikant vienašalę restituciją priteista 20 000 Lt suma.

455. Pareiškėjas turtinę žalą kildino iš 1996 m. spalio 14 d. išduoto leidimo vykdyti statybos darbus ir 1998 m. gegužės 25 d. individualaus statinio priėmimo naudoti akto. 1996 m. spalio 14 d. leidimu vykdyti statybos darbus buvo leista Kauno sporto klubui „Setas“ statyti sporto aikštyną su sporto sale. 1998 m. gegužės 25 d. individualaus statinio priėmimo naudoti aktu buvo priimtas sporto aikštynas su lengvų konstrukcijų pastatu. Šių aktų pagrindu VĮ Registrų centre buvo įregistruoti tik sporto kompleksas su kitais statiniais – kiemo statiniais (stogine, baseinu, kanalizacijos šuliniu, tvora). Todėl pareiškėjas negali reikalauti žalos už objektus, kurių statybai nebuvo išduotas nei statybos leidimas, nei statinio priėmimo naudoti aktas.

466. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2007 m. kovo 19 d. nutartyje (civilinės bylos Nr. 3K?3-129/2007) nurodė, kad „Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija pagrįstai R. R. pripažino nesąžiningu nagrinėjamų teisinių santykių dalyviu, nes jis, būdamas Kauno sporto klubo „Setas“ prezidentas ir faktiškas ginčijamų statinių statytojas, statybas vykdė sporto aikštelėje, kuri nuosavybės teise priklausė ieškovui, ir neturėjo jokių teisių į žemės sklypą, kuriame buvo vykdoma statyba. Dėl to atmestinas kasatorių argumentas, kad apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija tinkamai neįvertino įrodymų, patvirtinančių atsakovo R. R. sąžiningumą“.

47Teisėjų kolegija

konstatuoja:

48IV.

49Pareiškėjo R. R. apeliacinis skundas tenkintinas iš dalies, atsakovų apeliaciniai skundai atmestini.

50Byloje ginčas iš esmės kyla dėl tariamos turtinės žalos, kurią pareiškėjui padarė atsakovai savo neteisėtais veiksmais, atlyginimo.

51Pirmosios instancijos teismas skundžiamu sprendimu pareiškėjo skundą tenkino iš dalies. Kadangi pareiškėjas ir atsakovai apeliaciniais skundais skundžia įvairius pirmosios instancijos teismo sprendimo aspektus, teisėjų kolegija kiekvieną iš jų įvertins atskirai.

52Dėl žalos, susijusios su statybos darbais

53Pareiškėjas skundžia pirmosios instancijos teismo sprendimo dalį, kuria pastarasis nusprendė, jog pareiškėjo prašomos priteisti išlaidos 384604,64 Lt sumai už statybos darbus neatitinka CK 6.249 straipsnio nuostatų ir todėl negali būti priteisiamos iš atsakovų kaip žalos atlyginimas. Teismas konstatavo, jog byloje pateikti įrodymai (t. I, b.l. 54-57, 60) negali būti traktuojami kaip patirtos žalos įrodymai, taip pat įvertino tą aplinkybę, kad 2006 m. birželio 5 d. Lietuvos apeliacinio teismo sprendimu pareiškėjui, taikant vienašalę restituciją, iš sporto klubo „Setas“ buvo priteista 20000 Lt, kuriuos jis buvo sumokėjęs už aptariamus statinius.

54Įvertinusi bylos medžiagą šiuo aspektu teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas šioje dalyje pagrįstai atmetė pareiškėjo skundą. Teisėjų kolegijos nuomone, pareiškėjo pateikta Žemės ir kito nekilnojamojo turto kadastro ir registro VĮ Kauno filialo byla ir UAB „Bermanta“ pažyma (t. I, b.l. 54-57, 60) negali būti traktuojamos kaip pareiškėjo turėtų išlaidų įrodymai, nes jos neatspindi faktiškai patirtų išlaidų. Be to, teisėjų kolegijos nuomone, pirmosios instancijos teismas visiškai pagrįstai atsižvelgė į tą aplinkybę, kad nors bendrosios kompetencijos teismai konstatavo, jog faktinis statinių statytojas buvo pareiškėjas, nuosavybės teisę į šiuos statinius jis įgijo 1999 m. gruodžio 1 d. pirkimo-pardavimo sutartimi, sudaryta tarp pareiškėjo ir sporto klubo „Setas“ (t. I, b.l. 14). Lietuvos apeliaciniam teismui pirmiau minėtu 2006 m. birželio 6 d. sprendimu pripažinus šią pirkimo-pardavimo sutartį negaliojančia, pareiškėjas neteko nuosavybės teisės į šiuos statinius, tačiau toks nuosavybės teisės į statinius netekimas jam buvo kompensuotas pritaikius vienašalę restituciją ir priteisus iš sporto klubas „Setas“ 20000 Lt. Pažymėtina ir tai, kad šį aspektą nurodė ir Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas savo 2009 m. rugsėjo 17 d. nutartyje (administracinė byla Nr. A442-978/2009).

55Atsižvelgdama į pirmiau išdėstytas aplinkybes teisėjų kolegija konstatuoja, kad šioje dalyje naikinti pirmosios instancijos teismo sprendimą pagrindo nėra.

56Dėl žalos, susijusios su griovimo darbais ir detaliojo plano parengimu

57Pirmosios instancijos teismas, įvertinęs byloje esančius įrodymus, konstatavo, kad pareiškėjo turėtos išlaidos dėl griovimo darbų atitinka CK 6.249 straipsnio reikalavimus, todėl nusprendė, jog atsakovų neteisėtais veiksmais pareiškėjui buvo padaryta 84000 Lt žala. Vis dėlto pirmosios instancijos teismas atsižvelgė į paties pareiškėjo nesąžiningumą, taip pat į tai, kad pareiškėjas iš griaunamo sporto komplekso turėjo naudos, todėl reikalavimą atlyginti turtinę žalą tenkino 21800,00 Lt dydžiu ir nusprendė, kad atsakovų atžvilgiu taikytina dalinė atsakomybė priteisiant iš jų po 10900,00 Lt.

58Atsakovas Kauno miesto savivaldybė apeliaciniame skunde nurodo, kad pirmosios instancijos teismas savo sprendime nenurodė, kokie konkretūs Kauno miesto savivaldybės veiksmai yra neteisėti ir kokias konkrečias teisės normas jie pažeidė, taip pat nurodo, kad pirmosios instancijos teismo sprendime nurodyti atsakovo veiksmai nėra susiję su pareiškėju, o sietini su sporto klubu „Setas“. Teisėjų kolegija šiuo aspektu pažymi, kad pirmosios instancijos teismas savo sprendime aiškiai nurodė konkrečius veiksmus (t. II, b.l 88-89 ir b.l. 103 paties atsakovo apeliaciniame skunde 1-3 punktais nurodyti veiksmai), kuriuos pirmosios instancijos teismas aiškiai traktavo kaip neteisėtus („... akivaizdu, kad žala R. R. buvo padaryta tokiais atsakovų neatitinkančiais teisės aktų veiksmais: ...“). Pirmosios instancijos teismas sprendime taip pat nurodė, kokie teisės aktai buvo pažeisti konkrečiais atsakovų veiksmais, bei konstatavo, jog tokie pažeidimai buvo nustatyti ir bendrosios kompetencijos teismų sprendimais (konkrečiai, 2002 m. vasario 4 d. Kauno apygardos teismo sprendimu (civilinė byla Nr. 2A-66/2002); 2006 m. birželio 5 d. Lietuvos apeliacinio teismo sprendimu (civilinė byla Nr. 2A-212/2002). Todėl šiuo aspektu naikinti pirmosios instancijos teismo sprendimą nėra pagrindo.

59Atmestinas ir atsakovo Kauno miesto savivaldybės teiginys apie tai, kad tarp atsakovų neteisėtų veiksmų ir pareiškėjo patirtos žalos nėra priežastinio ryšio, nes pirmiau minėti atsakovo veiksmai sietini ne su pareiškėju, o su sporto klubu „Setas“. Šiuo klausimu teisėjų kolegija pažymi, kad nors atsakovų neteisėti veiksmai sietini su sporto klubu „Setas“, bendrosios kompetencijos teismams (inter alia, 2006 m. birželio 5 d. Lietuvos apeliacinio teismo sprendimu (civilinė byla Nr. 2A-212/2002) konstatavus, jog pareiškėjas R. R. buvo faktinis statinių statytojas, ir jį įpareigojus šiuos statinius nugriauti, tarp neteisėtų atsakovų veiksmų ir pareiškėjui atsiradusios žalos (t. y. išlaidų, kurias jis patyrė griaunant pastatus) egzistuoja tiesioginis priežastinis ryšys, t. y. jei atsakovai nebūtų ėmęsi minėtų neteisėtų veiksmų, tikėtinai nebūtų pastatyti statiniai, kuriuos vėliau teismas įpareigojo nugriauti būtent pareiškėją R. R., kaip faktinį šių statinių statytoją. Analogiška išvada darytina ir dėl atsakovo Kauno miesto savivaldybės teiginio, kad pirmosios instancijos teismas privalėjo taikyti ne CK 6.282 straipsnio 1 dalį, o CK 6.253 straipsnio 5 dalį, kadangi R. R. veikė savo rizika, nes jam nebuvo išduotas statybos leidimas. Šiuo klausimu teisėjų kolegija pažymi, jog 1999 m. gruodžio 1 d. pirkimo-pardavimo sutartis, sudaryta tarp pareiškėjo ir sporto klubo „Setas“, Lietuvos apeliacinio teismo 2006 m. birželio 6 d. sprendimu buvo pripažinta negaliojančia ne dėl to, kad pareiškėjas neturėjo statybos leidimo, be to, pirmiau minėtuose bendrosios kompetencijos teismų sprendimuose ir ginčijamame pirmosios instancijos teismo sprendime yra konstatuoti teisės aktų pažeidimai, tiesiogiai sietini aptariamų statinių statymu ir, atitinkamai, jų nugriovimo darbais. Tarp tokių atsakovų veiksmų yra ir 1998 m. gegužės 25 d. išduotas Individualaus statinio priėmimo naudoti aktas, kurį, be kita ko, pasirašė ir Kauno miesto savivaldybės pareigūnas (t. I, b.l. 13). Taigi atsakovo apeliaciniame skunde nurodoma aplinkybė nesutrukdė atsakovui konstatuoti, kad aptariami statiniai atitinka nustatytus reikalavimus ir jie priimami naudoti. Atsižvelgiant į tai manytina, kad šiuo atveju nėra pagrindo konstatuoti, jog pareiškėjas besąlygiškai prisiėmė visą riziką ar sutiko su žalos padarymu (CK 6.253 straipsnio 1 dalis). Atsižvelgdama į tai teisėjų kolegija daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas šioje byloje pagrįstai taikė CK 6.282 straipsnio 1 dalį.

60Atsakovas Kauno apskrities viršininko administracija apeliaciniame skunde neginčija savo veiksmų neteisėtumo fakto ir priežastinio ryšio tarp neteisėtų veiksmų ir atsiradusios žalos, tačiau nurodo, kad pirmosios instancijos teismas, atsižvelgdamas į tai, kad bendrosios kompetencijos teismai konstatavo pareiškėjo R. R. nesąžiningumą, privalėjo CK 6.282 straipsnio 1 dalies pagrindu reikalavimą dėl žalos atlyginimo šioje dalyje visiškai atmesti, o ne sumažinti.

61Teisėjų kolegijos manymu, toks teiginys atmestinas. Pažymėtina, kad vien atsakovo nurodyta faktinė aplinkybė, jog Lietuvos apeliacinis teismas 2006 m. birželio 5 d. sprendime konstatavo R. R. nesąžiningumą, dar nėra pakankamas pagrindas reikalavimą dėl žalos atlyginimo visiškai atmesti. Teisėjų kolegija mano, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai atsižvelgė į tą aplinkybę, kad atsakovai neveikė taip, kaip pagal teisės aktus jie ir jų darbuotojai privalėjo veikti. Šis aspektas taip pat yra svarbus sprendžiant žalos atlyginimo klausimą, nes byloje ginčas sprendžiamas dėl žalos, padarytos būtent neteisėtais atsakovų veiksmais, atlyginimo. Manytina, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai įvertino tiek pareiškėjo nesąžiningumą, tiek ir atsakovų kaltės dydį, todėl šioje dalyje naikinti pirmosios instancijos teismo sprendimą pagrindo nėra.

62Dėl žalos, susijusios su griovimo išlaidomis, dydžio (84000 Lt), teisėjų kolegija pažymi, kad pirmosios instancijos teismui pareiškėjas pateikė tokias išlaidas pagrindžiančius įrodymus (t. I, b.l. 63-67), jas patvirtino ir liudytojas D. B.. Be to, faktinę aplinkybę, kad didesnė statinių dalis nugriauta patvirtina ir antstolio M. L. 2007 m. lapkričio 27 d. aktas (t. I., b.l. 61). Nors jame nurodoma, kad dalis statinių nenugriauta, toks teiginys nepaneigia pirmiau minėtų pareiškėjo išlaidų, be to, dalis išlaidų patirta jau po minėto akto surašymo (t. I., b.l. 67). Todėl teisėjų kolegija daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas padarė pagrįstą išvadą, kad patirta pastato griovimo žala yra 84000 Lt.

63Kita vertus, teisėjų kolegija pažymi, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai konstatavo, jog pareiškėjas iš statybinių atliekų turėjo 30000 Lt naudos. Šiuo atveju iš pirmosios instancijos teismo sprendimo nėra aišku, kokiu pagrindu jis padarė tokią išvadą, nes byloje nėra jokių įrodymų, leidžiančių daryti tokią išvadą. Atsižvelgdama į tai teisėjų kolegija sprendžia, kad šioje dalyje pirmosios instancijos teismo sprendimas keistinas. Įvertinusi tai, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai konstatavo, kad pareiškėjo kaltės yra 60 proc., o atsakovų kaltės – 40 proc., taip pat į tai, jog atsakovai yra lygiomis dalimis kalti prieš pareiškėją ir kad jų atžvilgiu taikytina dalinė atsakomybė, teisėjų kolegija, vadovaudamasi CK 6.271 ir 6.282 straipsnio 1 dalimi), sprendžia, kad iš kiekvieno atsakovo už griovimo darbus pareiškėjui priteistina po 16800 Lt.

64Dėl žalos, susijusios su detaliojo plano parengimu, teisėjų kolegija pažymi, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai konstatavo, jog byloje esantys įrodymai (t II, b.l. 65-67) patvirtina, kad pareiškėjas R. R. patyrė išlaidas, kurias sudaro detaliojo plano žemės sklypui adresu Kaunas, ( - ) parengimas. Nors atsakovai Kauno apskrities viršininko administracija ir Kauno miesto savivaldybė teigia, kad pats detalusis planas buvo parengtas ir patvirtintas teisės aktų nustatyta tvarka, o panaikinus pareiškėjo ir sporto klubas „Setas“ sudarytą pirkimo-pardavimo sutartį paprasčiausiai išnyko detaliojo plano tvirtinimo pagrindas, teisėjų kolegija pažymi, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai konstatavo, jog atsakovams turėjo būti žinoma apie nuosavybės teisių pažeidimą. Šiuo atveju atkreiptinas dėmesys į tai, kad 2004 m. liepos 20 d. Kauno miesto savivaldybės administracijos direktoriaus įsakymu Nr. A-1732 ne tik buvo abstrakčiai patvirtintas žemės sklypo adresu ( - )detalusis planas, tačiau jo 2 punktu buvo siūloma išnuomoti šį žemės sklypą R. R.. Todėl teisėjų kolegija sprendžia, jog atsakovai, prieš tvirtindami aptariamą detalųjį planą privalėjo įvertinti tą faktą, jog R. R. nėra šio sklypo savininkas.

65Todėl šioje dalyje pirmosios instancijos teismo sprendimo naikinti nėra pagrindo.

66Vadovaudamasi Administracinių bylų teisenos įstatymo 140 straipsnio 1 dalies 3 punktu, teisėjų kolegija

Nutarė

67Pareiškėjo R. R. apeliacinį skundą tenkinti iš dalies, atsakovų Kauno miesto savivaldybės ir Lietuvos valstybės, atstovaujamos Kauno apskrities viršininko administracijos, apeliacinius skundus atmesti.

68Pakeisti Kauno apygardos administracinio teismo 2010 m. kovo 1 d. sprendimo rezoliucinės dalies 2 dalį ir ją išdėstyti taip: „Priteisti R. R. naudai iš atsakovų Lietuvos valstybės ir Kauno miesto savivaldybės, įm. kodas 188691967, po 17050 litų turtinės žalos atlyginimo“.

69Likusią sprendimo dalį palikti nepakeistą.

70Nutartis neskundžiama.

Proceso dalyviai
Ryšiai
1. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš... 2. Teisėjų kolegija... 3. I.... 4. Pareiškėjas R. R. (toliau – ir pareiškėjas) skundu... 5. Pareiškėjas nurodė, kad 1995 m. lapkričio 27 d. nekilnojamojo turto... 6. Atsakovas Kauno miesto savivaldybė atsiliepimu į skundą (I tomas, b. l. 78... 7. Kauno miesto savivaldybė nurodė, kad tik 1996 m. spalio 14 d. statybos... 8. Kauno apskrities viršininko administracija atsiliepimu į skundą (I tomas, b.... 9. Kauno apskrities viršininko administracija nurodė, kad pareiškėjo pateikti... 10. II.... 11. Kauno apygardos administracinis teismas 2010 m. kovo 1 d. sprendimu (II tomas,... 12. Teismas nurodė, kad Civilinio kodekso 6.271 straipsnio 1 dalyje nustatyta, jog... 13. III.... 14. Pareiškėjas apeliaciniu skundu (II tomas, 108 – 122) prašo panaikinti... 15. 1. Yra visiškai nepagrįstas teismo sprendimo motyvas, kuriame nurodoma, jog... 16. 2. Teismo sprendimo argumentas apie tai, jog „pirkimo-pardavimo sutartis... 17. 3. Nors teismo sprendime teigiama, kad „sporto komplekso įkainavimas 384... 18. 4. Teismas neįvertino ir tos aplinkybės, jog paskutiniosios nurodytosios... 19. 5. Teismo argumentai apie pareiškėjo kaltę, didelį neatsargumą (nustatant... 20. 6. Teismas pareiškėjo atžvilgiu pažeidžia Civilinio kodekso 1.5 straipsnio... 21. 7. Byloje atsakovai nepateikė ir teismas nesurinko jokių duomenų apie tai,... 22. Atsakovas Kauno miesto savivaldybė apeliaciniu skundu (II tomas, b. l. 101 –... 23. 1. Teismas nesirėmė Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2009 m.... 24. 2. Teismas perrašydamas, pareiškėjo nuomone, neteisėtus Kauno miesto... 25. 3. Detaliojo plano patvirtinimas buvo atliekamas jau statinių savininku... 26. 4. Teismas visiškai neatsižvelgė į tai, kad įrodymai, kuriais yra... 27. 5. Teismas neatsižvelgė į tai, kad pareiškėjas visus statybos darbus 28. Kauno apskrities viršininko administracija apeliaciniu skundu (II tomas, b. l.... 29. 1. Tiek Lietuvos apeliaciniam teismui 2006 m. birželio 5 d. sprendimu... 30. 2. Lietuvos apeliacinis teismas 2006 m. birželio 5 d. sprendime ir Lietuvos... 31. 3. Teismas, nustatydamas, kad atsakovų neteisėtais veiksmais pareiškėjui... 32. 4. Lietuvos apeliacinis teismas 2006 m. birželio 5 d. sprendime nurodė, kad... 33. Pareiškėjas atsiliepimu į Kauno miesto savivaldybės ir Kauno apskrities... 34. Pareiškėjas atsiliepime į apeliacinius skundus iš esmės pakartoja savo... 35. Kauno miesto savivaldybė atsiliepimu į pareiškėjo apeliacinį skundą (II... 36. 1. Asmens patirtus nuostolius patvirtina dokumentai, įrodantys piniginių... 37. 2. Pareiškėjo motyvai, kad statiniai jam buvo perleisti už simbolinę... 38. 3. Lietuvos apeliacinis teismas 2006 m. birželio 5 d. sprendimu padarė... 39. 4. Paprastai elgiantis apdairiai, ekonomiškai ir protingai, po griovimo darbų... 40. Kauno apskrities viršininko administracija atsiliepimu į pareiškėjo ir... 41. 1. Kauno apskrities viršininko administracija sutinka su Kauno apygardos... 42. 2. Žemės ir kito nekilnojamojo turto kadastro bylos negali būti laikomos... 43. 3. Kauno apskrities viršininko administracija negali sutikti su apeliacinio... 44. 4. Kadangi ginčas šioje byloje yra dėl turtinės žalos atlyginimo, būtina... 45. 5. Pareiškėjas turtinę žalą kildino iš 1996 m. spalio 14 d. išduoto... 46. 6. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2007 m. kovo 19 d. nutartyje (civilinės... 47. Teisėjų kolegija... 48. IV.... 49. Pareiškėjo R. R. apeliacinis skundas tenkintinas iš... 50. Byloje ginčas iš esmės kyla dėl tariamos turtinės žalos, kurią... 51. Pirmosios instancijos teismas skundžiamu sprendimu pareiškėjo skundą... 52. Dėl žalos, susijusios su statybos... 53. Pareiškėjas skundžia pirmosios instancijos teismo sprendimo dalį, kuria... 54. Įvertinusi bylos medžiagą šiuo aspektu teisėjų kolegija konstatuoja, kad... 55. Atsižvelgdama į pirmiau išdėstytas aplinkybes teisėjų kolegija... 56. Dėl žalos, susijusios su griovimo... 57. Pirmosios instancijos teismas, įvertinęs byloje esančius įrodymus,... 58. Atsakovas Kauno miesto savivaldybė apeliaciniame skunde nurodo, kad pirmosios... 59. Atmestinas ir atsakovo Kauno miesto savivaldybės teiginys apie tai, kad tarp... 60. Atsakovas Kauno apskrities viršininko administracija apeliaciniame skunde... 61. Teisėjų kolegijos manymu, toks teiginys atmestinas. Pažymėtina, kad vien... 62. Dėl žalos, susijusios su griovimo išlaidomis, dydžio (84000 Lt), teisėjų... 63. Kita vertus, teisėjų kolegija pažymi, kad pirmosios instancijos teismas... 64. Dėl žalos, susijusios su detaliojo plano parengimu, teisėjų kolegija... 65. Todėl šioje dalyje pirmosios instancijos teismo sprendimo naikinti nėra... 66. Vadovaudamasi Administracinių bylų teisenos įstatymo 140 straipsnio 1 dalies... 67. Pareiškėjo R. R. apeliacinį skundą tenkinti iš... 68. Pakeisti Kauno apygardos administracinio teismo 2010 m. kovo 1 d. sprendimo... 69. Likusią sprendimo dalį palikti nepakeistą.... 70. Nutartis neskundžiama....