Byla 2-61/2006

1Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų kolegijos pirmininkės Danutės Milašienės (pranešėja), kolegijos teisėjų: Audronės Jarackaitės ir Vinco Versecko, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal skolininko akcinės bendrovės ,,Kanapa“ atskirąjį skundą dėl Šiaulių apygardos teismo 2005 m. lapkričio 11 d. nutarties, kuria pareiškėjo uždarosios akcinės bendrovės ,,Baltoji vokė“ prašymu iki ieškinio pareiškimo pritaikytos laikinosios apsaugos priemonės (civilinė byla Nr. 2-548-71/2005).

2Teisėjų kolegija

Nustatė

3Pareiškėjas UAB ,,Baltoji vokė“ kreipėsi į teismą su prašymu iki ieškinio pareiškimo taikyti laikinąsias apsaugos priemones, 533 874 Lt sumai areštuoti skolininko AB ,,Kanapa“ nekilnojamąjį turtą – pastatą-parduotuvę ( - ). Nurodė, kad pagal 2005 m. spalio 10 d. su UAB ,,Vilniaus brokerių kompanija“ sudarytą reikalavimo perleidimo (cesijos) sutartį Nr. CS-01/2005/10/10 (b. l. 3-5) pareiškėjas atlygintinai perėmė reikalavimo teisę į AB ,,Kanapa“ 533 874 Lt skolą pagal generalinės rangos sutartį 2002/04/28-05, darbų atlikimo aktą 2004/04/28-05-01, PVM sąskaitą-faktūrą VBK Nr. 02-2005-07-21 (b. l. 6-15). Prašymą taikyti laikinąsias apsaugos priemones iki ieškinio pareiškimo motyvavo tuo, kad kvalifikuotą ieškinį skubiai paruošti yra sudėtinga, o nesiėmus laikinųjų apsaugos priemonių, teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas, kadangi skolininkas siekia įkeisti šį nekilnojamąjį turtą, į kurį gali būti nukreiptas išieškojimas.

4Šiaulių apygardos teismas 2005 m. lapkričio 11 d. nutartimi pareiškėjo prašymą patenkino, 533 874 Lt sumai areštavo skolininkui priklausantį nekilnojamąjį turtą – pastatą-parduotuvę ( - ).

5Atskiruoju skundu skolininkas AB ,,Kanapa“ prašo teismo nutartį panaikinti. Nurodo šiuos motyvus:

  1. 2005 m. spalio 10 d. reikalavimo perleidimo sutartimi UAB ,,Vilniaus brokerių kompanija“ perleido pareiškėjui negaliojantį reikalavimą, nes apeliantas 2005 m. spalio 10 d. nutraukė generalinės rangos sutartį Nr. 2004/04/28-05;
  2. reikalavimo sumai užtikrinti areštuodamas 3 210 000 Lt vertės nekilnojamąjį turtą, teismas nepagrįstai viršijo laikinųjų apsaugos priemonių taikymo mastą, todėl pažeidė CPK 148 straipsnio ketvirtosios dalies 8 punkto nuostatas.

6Atsiliepimas į atskirąjį skundą CPK 318 straipsnio nustatyta tvarka nepateiktas (CPK 338 str.).

7Atskirasis skundas netenkintinas.

8Teismas turi teisę bet kurioje civilinio proceso stadijoje imtis laikinųjų apsaugos priemonių, jeigu jų nesiėmus teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas (CPK 144 str. 1 d.). Laikinosios apsaugos priemonės gali būti taikomos ir nepareiškus ieškinio (CPK 144 str. 3 d.). Pagal CPK 148 straipsnio antrąją dalį, teismas gali imtis laikinųjų apsaugos priemonių iki ieškinio padavimo dienos, tik remdamasis pagrįstu rašytiniu suinteresuoto asmens prašymu. Tačiau nors ir CPK 144 straipsnio trečioji dalis suteikia teismui teisę taikyti laikinąsias apsaugos priemones iki ieškinio pareiškimo, CPK 148 straipsnio trečioji dalis nustato dvi sąlygas, kurias turi nurodyti prašantis, taikyti laikinąsias apsaugos priemones iki ieškinio padavimo, asmuo, konkrečiai, dėl kokių priežasčių ieškinys nebuvo paduotas iš karto ir pateikti įrodymus, patvirtinančius tam tikrą grėsmę pareiškėjo turtiniams interesams.

9Laikinųjų apsaugos priemonių taikymu siekiama garantuoti būsimo teismo sprendimo byloje realų ir tinkamą įvykdymą, todėl tokių priemonių taikymo pagrindas gali būti tik pagrįstos prielaidos, kad nesiėmus šių priemonių, būsimo galimai palankaus ieškovui teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas. CPK 145 straipsnis įtvirtina nebaigtinį laikinųjų apsaugos priemonių sąrašą, tarp jų ir atsakovo nekilnojamojo daikto areštą (CPK 145 str. 1 d. 1 p.). Turto arešto, kaip laikinosios apsaugos priemonės, taikymo tvarka ir mastas yra nustatyti įstatyme - CPK XI skyriaus penktajame skirsnyje ir XLVIII skyriuje. Teismui nusprendus, jog yra pagrindas taikyti laikinąsias apsaugos priemones, jos parenkamos vadovaujantis ekonomiškumo principu (CPK 145 str. 2 d.). Šis principas reiškia, kad laikinosios apsaugos priemonės turi būti parenkamos taip, kad jos maksimaliai užtikrintų būsimo teismo sprendimo įvykdymą, bet kartu atsakovas nepatirtų nuostolių, arba šie nuostoliai būtų minimalūs. Minėtame straipsnyje taip pat numatyta, kad teismas gali panaudoti kelias laikinąsias apsaugos priemones, tačiau bendra jų suma neturi būti iš esmės didesnė už ieškinio sumą. Tai imperatyvi procesinės teisės norma, draudžianti suvaržyti šalies teises daugiau nei būtina tikslui pasiekti. Taigi reiškiamo materialinio teisinio reikalavimo suma yra esminis kriterijus, lemiantis laikinųjų apsaugos priemonių taikymo mastą. Kaip matyti iš skundžiamos teismo nutarties rezoliucinės dalies, taikydamas laikinąsias apsaugos priemones, pirmosios instancijos teismas nurodė konkretų areštuojamą nekilnojamąjį turtą - nekilnojamąjį turtą – pastatą-parduotuvę ( - ), išsprendė šių priemonių taikymo masto klausimą bei pasisakė dėl teismo nutarties vykdymo būdo ir tvarkos, šios nutarties vykdymą pavesdamas antstoliui. Turto areštas pritaikytas 533 874 Lt sumai, todėl nepagrįstas apelianto argumentas, kad teismas pažeidė turto arešto masto taisykles.

10Teisėjų kolegija pabrėžia, kad taikant laikinąsias apsaugos priemones iki byla bus išspręsta iš esmės, yra vertinamas ne reikalavimo pagrįstumas, juo labiau, kad nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismo nutartimi buvo sprendžiamas klausimas dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo iki ieškinio pareiškimo, o kitos aplinkybės, kurios gali kelti grėsmę, jog galimas palankus ieškovui teismo sprendimas bus neįvykdytas, taip pat taikytinų laikinųjų apsaugos priemonių proporcingumas siekiamiems tikslams. Todėl apelianto atskirojo skundo argumentų, susijusių su būsimo reikalavimo nepagrįstumu, teisėjų kolegija nenagrinėja ir dėl jų nepasisako.

11Skundžiama nutartimi pareiškėjui buvo nustatytas terminas iki 2005 m. lapkričio 25 d. ieškiniui pareikšti. Kaip matyti iš civilinės bylos medžiagos, ieškinį Šiaulių apygardos teismui pareiškėjas pateikė nepažeisdamas šio teismo įpareigojimo (b. l. 64-66).

12Remdamasi anksčiau išdėstytais argumentais, teisėjų kolegija sprendžia, kad atskirajame skunde nurodytos aplinkybės ir argumentai nepagrindžia skundžiamos nutarties nepagrįstumo ir neteisėtumo, todėl atskirasis skundas atmestinas, o pirmosios instancijos teismo nutartis paliktina nepakeista.

13Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos CPK 337 straipsnio 1 punktu,

Nutarė

14Šiaulių apygardos teismo 2005 m. lapkričio 11 d. nutartį palikti nepakeistą.

Proceso dalyviai
Ryšiai