Byla eA-411-502/2019
Dėl turtinės žalos atlyginimo priteisimo

1Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Laimučio Alechnavičiaus, Artūro Drigoto (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas) ir Dalios Višinskienės,

2teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Alytaus skyriaus apeliacinį skundą dėl Kauno apygardos administracinio teismo 2017 m. birželio 20 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Alytaus skyriaus prašymą atsakovei I. S. dėl turtinės žalos atlyginimo priteisimo.

3Teisėjų kolegija

Nustatė

4I.

51.

6Pareiškėjas Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Alytaus skyrius (toliau – ir pareiškėjas, VSDFV Alytaus skyrius) su prašymu kreipėsi į teismą, prašydamas priteisti iš atsakovės I. S. 18 487,63 Eur turtinės žalos atlyginimą dėl motinystės ir motinystės (tėvystės) pašalpų permokų, susidariusių nuo 2009 m. liepos 16 d. iki 2011 m. spalio 2 d.

72.

8Pareiškėjas nurodė, kad Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos (toliau – ir VSDFV) Prienų skyrius, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos ligos ir motinystės socialinio draudimo įstatymo (toliau – ir Įstatymas) 16 straipsniu bei Ligos ir motinystės socialinio draudimo pašalpų nuostatų, patvirtintų Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2001 m. sausio 25 d. nutarimu Nr. 86 „Dėl ligos ir motinystės socialinio draudimo pašalpų nuostatų patvirtinimo“ (toliau – ir Nuostatai) 58 punktu, atsakovei pagal jos prašymą 2009 m. liepos 27 d. sprendimu laikotarpiu nuo 2009 m. liepos 16 d. iki 2009 m. lapkričio 18 d., paskyrė ir išmokėjo 15 313,72 Lt motinystės pašalpą. 2009 m. gruodžio 14 d. sprendimu, vadovaudamasis Įstatymo 19, 20, 21 straipsniais bei Nuostatų 43, 48, 58 punktais, atsakovei pagal jos prašymą laikotarpiu nuo 2009 m. lapkričio 19 d. iki 2010 m. balandžio 30 d. paskyrė ir išmokėjo 24 723,68 Lt motinystės (tėvystės) pašalpą, o laikotarpiu nuo 2010 m. gegužės 1 d. iki 2011 m. spalio 2 d. paskyrė ir išmokėjo 53 464,95 Lt motinystės (tėvystės) pašalpą. Nuo 2012 m. sausio 1 d. VSDFV Prienų skyrius buvo reorganizuotas ir visas skyriaus teises ir įsipareigojimus perėmė VSDFV Alytaus skyrius.

93.

10Pareiškėjas nurodė, kad Lietuvos apeliacinis teismas 2013 m. gegužės 2 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. 2A-686/2013 nustatė, kad atsakovė, būdama uždarosios akcinės bendrovės (toliau – ir UAB) ,,Multiidėja“ direktore, neteisėtai padidino sau darbo užmokestį. 2013 m. liepos 12 d. nutartimi Lietuvos Aukščiausiasis Teismas sustabdė Lietuvos apeliacinio teismo 2013 m. gegužės 2 d. sprendimo vykdymą iki bylos išnagrinėjimo kasacine tvarka. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2013 m. gruodžio 20 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. 3K-3-697/2013 Lietuvos apeliacinio teismo 2013 m. gegužės 2 d. sprendimą paliko nepakeistą. UAB „Multiidėja“, atstovaujama bankroto administratoriaus UAB „INSOLVENCY SOLUTIONS“ įgalioto asmens, vadovaudamasi Lietuvos apeliacinio teismo 2013 m. gegužės 2 d. sprendimu, pateikė prašymą VSDFV Vilniaus skyriui patikslinti atsakovės duomenis. Remiantis šiuo prašymu Lietuvos Respublikos apdraustųjų valstybiniu socialiniu draudimu ir valstybinio socialinio draudimo išmokų gavėjų registre (toliau – ir Registras) buvo patikslinti duomenys apie atsakovės draudžiamąsias pajamas už laikotarpį nuo 2009 m. sausio 1 d. iki 2010 m. rugsėjo 30 d. Dėl to, vadovaujantis Įstatymo 6, 18 straipsniais bei Nuostatų 6, 9, 12, 58 punktais, 69 punkto 1 ir 2 pastraipomis ir Lietuvos Respublikos valstybinio socialinio draudimo įstatymo 10 straipsnio 3 dalimi, buvo perskaičiuota motinystės pašalpa už laikotarpį nuo 2009 m. liepos 16 d. iki 2009 m. lapkričio 18 d. ir nustatyta, kad susidarė 10 391,24 Lt motinystės pašalpos permoka. Tai vėliau buvo konstatuota ir VSDFV Alytaus skyriaus 2013 m. rugsėjo 2 d. sprendime Nr. PA_SP1-39 „Dėl I. S. motinystės pašalpos permokos nustatymo“. Už laikotarpį nuo 2009 m. lapkričio 19 d. iki 2010 m. balandžio 30 d. buvo nustatyta 17 482,23 Lt motinystės (tėvystės) pašalpos permoka ir tai konstatuota VSDFV Alytaus skyriaus 2013 m. rugsėjo 2 d. sprendime Nr. PA_SP1-41 „Dėl I. S. motinystės (tėvystės) pašalpos permokos nustatymo“. Perskaičiavus motinystės (tėvystės) pašalpą už laikotarpį nuo 2010 m. gegužės 1 d. iki 2011 m. spalio 2 d., buvo nustatyta 35 960,63 Lt motinystės (tėvystės) pašalpos permoka, tai patvirtina VSDFV Alytaus skyriaus 2013 m. rugsėjo 2 d. sprendimas Nr. PA_SP1-40 „Dėl I. S. motinystės (tėvystės) pašalpos permokos nustatymo“. Permoka iš viso sudarė 63 834,10 Lt. Atsakovei 2014 m. lapkričio 27 d. buvo išsiųstas raginimas Nr. (1.16) R1-29688 „Dėl permokų išieškojimo“, kuriame nurodyta iki 2015 m. sausio 12 d. grąžinti 63 834,10 Lt (arba 18 487,63 Eur) motinystės pašalpos ir motinystės (tėvystės) pašalpos permokas arba kreiptis į VSDFV Alytaus skyrių su motyvuotu prašymu dėl nustatytų permokų grąžinimo išdėstymo dalimis, tačiau iki nustatyto termino atsakovė permokų negrąžino, dėl permokų grąžinimo išdėstymo dalimis į pareiškėją nesikreipė.

114.

12Pareiškėjas vadovavosi Valstybinio socialinio draudimo įstatymo 18 straipsnio 1 dalimi nustatančia, kad juridiniai arba fiziniai asmenys, dėl kurių kaltės Valstybinio socialinio draudimo fondo (toliau – ir Fondas) administravimo įstaigos neteisėtai išmokėjo apdraustiesiems asmenims tam tikras išmokas arba kurių neteisėtais (kaltais) veiksmais buvo padaryta kitokia turtinė žala Fondui, privalo tą žalą atlyginti įstatymų nustatyta tvarka. Nuostatų 63 punkte nurodyta, kad apdraustieji, kurie kreipiasi dėl ligos, profesinės reabilitacijos, motinystės, tėvystės, motinystės (tėvystės) pašalpos, pateikdami prašymą, įsipareigoja susidariusią pašalpos permoką grąžinti į Fondo biudžetą. Nuostatų 71 punkte nurodyta, kad jeigu pašalpos neteisėtai išmokėtos dėl jų gavėjų kaltės, permokėtos pašalpų sumos teritorinio skyriaus direktoriaus sprendimu išieškomos iš bet kurios kitos gavėjo gaunamos socialinio draudimo išmokos, mokamos tam asmeniui iš Fondo biudžeto lėšų. Jeigu asmuo jokių valstybinio socialinio draudimo išmokų negauna ir (ar) permokėtos pašalpų sumos negrąžina, jos išieškomos teismine tvarka.

135.

14Atsakovė I. S. atsiliepime į prašymą prašė pareiškėjo prašymą atmesti.

156.

16Atsakovė nurodė, kad pareiškėjas savo reikalavimą grindžia 2013 m. gegužės 2 d. Lietuvos apeliacinio teismo sprendimu civilinėje byloje Nr. 2A-686/2013, kuriame konstatuota, kad neva atsakovė savavališkai inicijavo darbo užmokesčio sau pasididinimą, o N. S. pasirašė ir priėmė įsakymą dėl atsakovė darbo užmokesčio padidinimo, todėl žala įmonei iš abiejų asmenų priteistina solidariai. Nagrinėjant administracinius ginčus dėl padarytos žalos atlyginimo, taikytinos ne tik Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) normos, reglamentuojančios deliktinę atsakomybę, bet ir CK normos, reglamentuojančios ieškinio senatį. Pareiškėjo prašymas dėl žalos atlyginimo iš atsakovės turėtų būti atmestas vien dėl to, kad pareikštas praleidus sutrumpintą trejų metų ieškinio senaties terminą, numatytą CK 1.125 straipsnio 8 dalyje, kurį atsakovė prašo taikyti. VSDFV Prienų skyrius (reorganizuotas į VSDFV Alytaus skyrių) apie savo neva pažeistas teises žinojo jau nuo 2010 metų, kadangi VSDFV Vilniaus skyriaus pareiškimo pagrindu 2010 m. vasario 11 d. Vilniaus miesto apylinkės prokuratūroje buvo pradėtas ikiteisminis tyrimas baudžiamojoje byloje Nr. 10-200118-10 pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 182 straipsnio 2 dalį atsakovės ir kitų asmenų atžvilgiu. Šioje baudžiamojoje byloje VSDFV teritoriniai skyriai, įskaitant ir VSDFV Prienų skyrių, buvo pareiškę civilinius ieškinius dėl turtinės žalos atlyginimo. VSDFV Prienų skyrius 2010 m. liepos 13 d. atsakovei buvo pateikęs civilinį ieškinį dėl 36 296,24 Lt (arba 10 512,12 Eur) turtinės žalos atlyginimo. Ikiteisminis tyrimas baudžiamojoje byloje atsakovės ir kitų asmenų atžvilgiu buvo nutrauktas 2011 m. liepos 27 d. Vilniaus miesto apylinkės prokuratūros nutarimu, nesurinkus pakankamai duomenų, pagrindžiančių atsakovės kaltę dėl nusikalstamos veikos, numatytos BK 182 straipsnio 2 dalyje, padarymo. Apie priimtą nutarimą buvo pranešta VSDFV teritorinių skyrių atstovams. Taigi pareiškėjas daugiau nei šešerius metus žinojo apie pažeistas savo teises, taip pat beveik penkerius metus žinojo apie ikiteisminio tyrimo, kuriame buvo pareiškęs civilinį ieškinį išmokėtų pašalpų sumai, nutraukimą, tačiau į teismą su prašymu dėl žalos atlyginimo kreipėsi tik 2016 m. rugpjūčio 30 d. Todėl prašymas dėl žalos atlyginimo buvo pareikštas praleidus sutrumpintą trejų metų ieškinio senaties terminą. Net jei ieškinio senaties pradžią skaičiuojant nuo 2013 m. gegužės 2 d. Lietuvos apeliacinio teismo sprendimo civilinėje byloje Nr. 2A-686/2013, VSDFV Alytaus skyriaus 2016 m. rugpjūčio 30 d. prašymas dėl žalos atlyginimo yra pareikštas praleidus sutrumpintą trejų metų ieškinio senaties terminą, todėl prašymas turėtų būti atmestas. Bankrutuojančios UAB (toliau – ir BUAB) „Multiidėja“ bankroto administratorius pateikė VSDFV Vilniaus skyriui patikslintus pranešimus apie atitinkamo ginčo laikotarpio atsakovės draudžiamąsias pajamas dar 2013 m. gegužės 17 d., todėl VSDFV Alytaus skyrius vėliausiai nuo šios datos sužinojo arba galėjo sužinoti apie savo pažeistas teises, nes dar 2013 m. gegužės 30 d. buvo priimti VSDFV Alytaus skyriaus sprendimai dėl pašalpų permokos nustatymo ir 2013 m. gegužės 31 d. atsakovei buvo išsiųstas raginimas atlyginti Fondo biudžetui padarytą žalą.

177.

18Atsakovės nuomone, pareiškėjo prašymas nepagrįstas ir atmestinas taip pat ir kitais pagrindais. Nuostatų 71 punkte numatyta, kad jeigu pašalpa neteisėtai išmokėta dėl jos gavėjo kaltės, susidariusi permoka teritorinio skyriaus direktoriaus sprendimu išieškoma iš bet kurios kitos išmokos, mokamos tam asmeniui iš Fondo biudžeto lėšų. Jeigu asmuo jokių valstybinio socialinio draudimo išmokų negauna, permoka išieškoma teismine tvarka. Valstybinio socialinio draudimo įstatymo 18 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad juridiniai arba fiziniai asmenys, dėl kurių kaltės Fondo administravimo įstaigos neteisėtai išmokėjo apdraustiesiems asmenims tam tikras išmokas arba kurių neteisėtais (kaltais) veiksmais buvo padaryta kitokia turtinė žala Fondui, privalo tą žalą atlyginti įstatymų nustatyta tvarka. Ginčo atveju pareiškėjas turėtų įrodyti visas sąlygas atsakovės civilinei atsakomybei kilti, įskaitant neteisėtus veiksmus ir kaltę. Prašyme teismui pareiškėjas visiškai neįrodinėja nei atsakovės kaltės, nei neteisėtų veiksmų, taigi neįrodė visų atsakovės civilinės atsakomybės sąlygų. Minėtame Lietuvos apeliacinio teismo sprendime buvo konstatuota, kad įsakymas dėl darbo užmokesčio padidinimo atsakovei buvo priimtas ir darbo sutarties papildymas pasirašytas N. S. tam nesant įstatyminio pagrindo, bet nebuvo konstatuota atsakovės kaltė ir neteisėti veiksmai, kurie galėtų būti laikomi prejudiciniais ir neįrodinėtinais šioje administracinėje byloje. Tai, kad N. S., veikdama BUAB „Multiidėja“ vardu, padidino ir išmokėjo atitinkamo dydžio darbo užmokestį atsakovei, atitinkamai nuo viso darbo užmokesčio buvo sumokėti visi mokesčiai valstybei (įskaitant ir Fondo biudžetui), nereiškia, kad šioje situacijoje yra atsakovės, kaip motinystės ir motinystės (tėvystės) pašalpų gavėjos kaltė, dėl ko ji turėtų atlyginti Fondo biudžetui neva padarytą žalą.

19II.

208.

21Kauno apygardos administracinis teismas 2017 m. birželio 20 d. sprendimu pareiškėjo Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Alytaus skyriaus prašymą atmetė ir priteisė iš pareiškėjo atsakovės I. S. naudai 629,12 Eur bylos nagrinėjimo išlaidų atlyginimui.

229.

23Teismas nustatė, kad 2010 metais VSDFV Vilniaus skyrius Vilniaus apskrities VPK Pirmojo policijos komisariato Nusikaltimų tyrimo skyriui pateikė pareiškimą dėl atsakovės baudžiamojo persekiojimo. VSDFV teritorinis skyrius pareiškime policijos įstaigai nurodė, kad atsakovė 2008 metų III–IV ketvirčiais, 2009 metų I–II ketvirčiais nepagrįstai padidino savo draudžiamąsias pajamas, iš kurių apskaičiuojami motinystės (tėvystės) pašalpų dydžiai, ir tuo siekė gauti neteisėtą naudą iš Fondo biudžeto. 2010 m. vasario 11 d. buvo pradėtas ikiteisminis tyrimas baudžiamojoje byloje Nr. 10-2-00118-2010 pagal požymius nusikaltimo, numatytus BK 182 straipsnio 2 dalyje. 2010 m. liepos 13 d. VSDFV Prienų skyrius atsakovei pareiškė 36 296,24 Lt civilinį ieškinį dėl turtinės žalos atlyginimo (motinystės pašalpų permokų). 2011 m. liepos 27 d. Vilniaus miesto apylinkės prokuratūros nutarimu ikiteisminis tyrimas buvo nutrauktas, remiantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) 151 straipsnio 8 punktu, 212 straipsnio 2 punktu, 214 straipsniu, 216 straipsniu neįrodžius atsakovės kaltės. Apie priimtą sprendimą nutarta informuoti VSDFV teritorinį skyrių ir civiliniam ieškovui nurodyta, kad šį nutarimą jis gali skųsti Vilniaus miesto apylinkės prokuratūros vyriausiajam prokurorui. Teismui nebuvo pateikta duomenų, kad VSDFV arba teritoriniai skyriai šį prokuroro nutarimą apskundė teisės aktų nustatyta tvarka arba dėl civilinio ieškinio, pareikšto baudžiamojoje byloje, kreipėsi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (arba Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ)) nustatyta tvarka į teismą.

2410.

25Teismas nustatė, kad Vilniaus apygardos teismas 2012 m. sausio 31 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. 2-3185-661/2012 ieškovo BUAB „Multiidėja“ ieškinį atsakovėms I. S., N. S. atmetė kaip nepagrįstą, tačiau buvo pateiktas apeliacinis skundas. Lietuvos apeliacinis teismas 2013 m. gegužės 2 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. 2A-686/2013, išnagrinėjęs apeliacinį skundą, Vilniaus apygardos teismo 2012 m. sausio 31 d. sprendimą panaikino ir BUAB „Multiidėja“ ieškinį patenkino – pripažino ieškovo BUAB „Multiidėja“ 2008 m. gruodžio 22 d. įsakymą Nr. 08/12/22-1, taip pat tarp ieškovo ir I. S. 2006 m. rugpjūčio 31 d. pasirašytos darbo sutarties Nr. 9 papildymą dėl padidinto 7 246 Lt darbo užmokesčio nustatymo negaliojančiais nuo jų sudarymo momento. Šioje civilinėje byloje VSDFV teritorinis padalinys – Vilniaus skyrius dalyvavo trečiojo asmens procesinėmis teisėmis. BUAB „Multiidėja“ bankroto administratorius po teismo sprendimo įsiteisėjimo 2013 m. gegužės 28 d. VSDFV Vilniaus skyriui pateikė patikslintus 2013 m. gegužės 17 d. SAM pranešimus ir SAM3SD priedus. VSDFV Vilniaus skyrius 2013 m. gegužės 28 d. priėmė sprendimą Nr. 5-27-4946 „Dėl apdraustosios socialiniu draudimu pareiškėjos duomenų tikslinimo pagal bankrutavusios UAB „Multiidėja“ SAM pranešimus“. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2013 m. gruodžio 20 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. 3K-3-697/2013 paliko nepakeistą Lietuvos apeliacinio teismo 2013 m. gegužės 2 d. sprendimą, 2013 m. liepos 12 d. nutartimi kasacinėje byloje sustabdė Lietuvos apeliacinio teismo 2013 m. gegužės 2 d. sprendimo vykdymą tol, kol byla bus išnagrinėta kasacine tvarka. Minėtoje nutartyje Lietuvos Aukščiausiasis Teismas konstatavo, kad sustabdomas kasacine tvarka apskųsto apeliacinės instancijos teismo sprendimo vykdymas kartu apima ir trečiojo asmens (VSDFV) veiksmų sustabdymą – t. y. sustabdžius sprendimo vykdymą, nėra teisinio pagrindo spręsti klausimų dėl draudžiamųjų pajamų tikslinimo, permokos nustatymo ir išieškojimo.

2611.

27Teismas nustatė, kad pareiškėjas, VSDFV Vilniaus skyriui patikslinus pareiškėjos draudžiamąsias pajamas Registre, 2013 m. gegužės 30 d. priėmė sprendimus Nr. PA SP1-27, Nr. PA SP1-28, Nr. PA SP1-29 dėl pareiškėjos motinystės bei motinystės (tėvystės) pašalpų perskaičiavimo. Minėtais sprendimais buvo nustatyta 10 391,24 Lt motinystės pašalpos permoka ir 54 442,86 Lt motinystės (tėvystės) pašalpos permoka. 2013 m. rugsėjo 2 d. sprendimais Nr. PA SP4-8, Nr. PA SP4-9, Nr. PA SP4-10 pareiškėjas 2013 m. gegužės 30 d. priimtus sprendimus Nr. PA SP1-27, Nr. PA SP1-28 ir Nr. PA SP1-29, kuriais buvo nustatyta motinystės ir motinystės (tėvystės) pašalpos permoka, pripažino netekusiais galios, kadangi jie savo turiniu prieštaravo Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo imperatyvioms nuostatoms (nebuvo tinkamai bei pakankamai motyvuoti). 2013 m. rugsėjo 2 d. VSDFV Alytaus skyrius taip pat priėmė sprendimus Nr. PA SP1-39, Nr. PA SP1-40, Nr. PA SP1-41 dėl atsakovės motinystės ir motinystės (tėvystės) pašalpos permokos nustatymo iš naujo. Šie sprendimai buvo priimti vietoje panaikintų 2015 m. gegužės 30 d. sprendimų ir jais iš naujo buvo konstatuotas pašalpų permokos faktas. Pareiškėjas iki 2016 m. rugpjūčio 30 d. nebuvo priėmęs jokių administracinių sprendimų dėl motinystės, motinystės (tėvystės) pašalpų išieškojimo iš atsakovės ne teismine tvarka, kadangi jokių išmokų iš Fondo biudžeto ji negavo. 2016 m. rugpjūčio 30 d. pareiškėjas pateikė prašymą Kauno apygardos administraciniam teismui dėl 18 487,63 Eur turtinės žalos atlyginimo (motinystės ir motinystės (tėvystės) pašalpų permokų, susidariusių laikotarpiu nuo 2009 m. liepos 16 d. iki 2011 m. spalio 2 d.).

2812.

29Teismas, įvertinęs teisinį reglamentavimą, Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktiką, konstatavo, kad kreipiantis į teismą ginčo teisena dėl turtinės žalos atlyginimo (pašalpų permokų išieškojimo), turi būti taikomas CK įtvirtintas ieškinio senaties teisinis institutas. Valstybinio socialinio draudimo įstatymo 21 straipsnio 1, 2 dalyse (prašymo padavimo teismui metu – 18 str. 1 d., 2 d.) numatyta, kad žalą padaręs asmuo ją turi atlyginti įstatymų nustatyta tvarka. Įstatymų leidėjas taip pat nustatė taisyklę, kad jeigu asmuo jokių socialinio draudimo išmokų ar kitų išmokų, kurių mokėjimas pavestas VSDFV teritoriniams skyriams, negauna, permoka išieškoma teismo tvarka. Administracinėje byloje nekilo ginčo dėl aplinkybės, kad atsakovė nuo 2012 metų jokių išmokų iš Sodros biudžeto negauna.

3013.

31Teismas sprendė, kad Valstybinio socialinio draudimo įstatymo nuostatų analizė leidžia daryti išvadą, kad motinystės (tėvystės) pašalpų permoką įstatymų leidėjas kvalifikuoja kaip turtinę žalą, padarytą Fondo biudžetui, todėl yra pakankamas pagrindas reikalavimui dėl padarytos turtinės žalos atlyginimo taikyti sutrumpintą trejų metų ieškinio senaties terminą (CK 1.125 str. 8 d.). Darydamas šią išvadą teismas pabrėžė, kad atsakovei socialinės išmokos nebuvo išmokėtos vienu metu, tačiau pareiškėjui iš anksto buvo žinomas galutinis mokėjimo terminas (iki 2011 m. lapkričio 2 d.) ir bendra išmokų suma (procentai nuo darbo užmokesčio ir teoriškai buvo galimybė iš karto nustatyti bendrą visų išmokų aritmetinę sumą bei ją išmokėti vienu kartu).

3214.

33Teismas atkreipė dėmesį, kad pareiškėjas yra viešojo administravimo subjektas – valstybinio socialinio draudimo fondo administravimo įstaiga (Valstybinio socialinio draudimo įstatymo 2 str. 13 d.), o Valstybinio socialinio draudimo įstatymo 29 straipsnio, 33 straipsnio nuostatų analizė patvirtina, jog tiek VSDFV, tiek jos struktūriniai padaliniai – teritoriniai skyriai sudaro vieningą socialinio draudimo valdymo sistemą.

3415.

35Teismas nurodė, kad pareiškėjas prašo priteisti turtinės žalos atlyginimą, kuri, jo teigimu, atsirado laikotarpiu nuo 2009 m. liepos 16 d. iki 2011 m. spalio 2 d. Šiuo laikotarpiu atsakovei buvo išmokėta 18 487,63 Eur suma, kurią pareiškėjas įvardija kaip turtinę žalą, pareiškėjo teigimu, susidariusią iš be pagrindo (neteisėtai dėl atsakovės kaltės) išmokėtų motinystės, motinystės (tėvystės) pašalpų.

3616.

37Teismas nustatė, kad VSDFV teritorinis skyrius pirmą kartą apie padarytą žalą ir jos atsiradimo pagrindus bei dydį sužinojo dar 2010 m. liepos 13 d., kai po VSDFV Vilniaus skyriaus kreipimosi į teisėsaugos instituciją, VSDFV Prienų skyrius atsakovei pareiškė 36 296,24 Lt civilinį ieškinį baudžiamojoje byloje dėl turtinės žalos atlyginimo (motinystės (tėvystės) pašalpų permokos). Baudžiamoji byla 2011 m. liepos 27 d. buvo nutraukta, tačiau pareiškėjas (arba kitas VSDFV struktūrinis padalinys) iki 2016 m. rugpjūčio 30 d. nebandė iš atsakovės išsiieškoti padarytą turtinę žalą teismine tvarka, nors visą tą laiką žinojo, kad jokių socialinių išmokų, iš kurių galima permoką išsiieškoti neteismine tvarka, atsakovė negauna. Pareiškėjui (taip pat ir kitiems VSDFV struktūriniams padaliniams), kaip viešojo administravimo subjektams keliami padidinto apdairumo, rūpestingumo reikalavimai. Pareiškėjui (arba kitam VSDFV struktūriniam padaliniui) objektyviai turėjo būti žinoma, kad nebuvimas baudžiamosios atsakomybės, nusikaltimo sudėties, nereiškia, jog nekyla pareiga ir CK pagrindu atlyginti turtinę žalą. 2013 m. gegužės 2 d. įsiteisėjo Lietuvos apeliacinio teismo sprendimas civilinėje byloje Nr. 2A-686/2013, kuris pripažino BUAB „Multiidėja“ 2008 m. gruodžio 22 d. įsakymą Nr. 08/12/22-1, taip pat tarp ieškovo ir I. S. 2006 m. rugpjūčio 31 d. pasirašytos darbo sutarties Nr. 9 papildymą dėl padidinto 7 246 Lt darbo užmokesčio nustatymo negaliojančiais nuo jų sudarymo momento. Šioje civilinėje byloje VSDFV teritorinis padalinys dalyvavo trečiojo asmens procesinėmis teisėmis. Teismas pabrėžė, kad tiek VSDFV Prienų skyrius, tiek VSDFV Alytaus skyrius, tiek ir VSDFV Vilniaus skyrius yra vieno juridinio asmens – VSDFV struktūriniai padaliniai, jiems galioja Viešojo administravimo įstatymo nuostatos (pvz., tarpinstitucinio bendradarbiavimo, teisinės pagalbos, valdžia tarnauja žmogui principai ir kt.). Todėl teismas laikė nepagrįstais pareiškėjo teiginius apie tai, jog vienas skyrius nežinojo apie kito skyriaus veiksmus arba priimtus sprendimus.

3817.

39Teismas konstatavo, kad ieškinio senaties termino eiga pareiškėjui ginčo situacijoje turi būti pradėta skaičiuoti nuo Lietuvos apeliacinio teismo 2013 m. gegužės 2 d. sprendimo įsiteisėjimo dienos. Tik įsiteisėjus šiam procesiniam teismo sprendimui, pareiškėjas turėjo realią galimybę kreiptis į teismą ir reikalauti iš atsakovės turtinės žalos atlyginimo. Pareiškėjas privalėjo žinoti ir žinojo aplinkybę, kad atsakovė iš Fondo biudžeto jokių išmokų, į kurias būtų galima nukreipti išieškojimą neteismine (administracine) tvarka, tuo metu negavo ir negauna. Padarytos turtinės žalos dydį pareiškėjas žinojo, taip pat objektyviai privalėjo žinoti, nes dar 2010 m. liepos 13 d. buvo pareiškęs atsakovei civilinį ieškinį baudžiamojoje byloje. Išmokos visiškai buvo baigtos mokėti 2011 m. spalio 2 d., o sumokėtas sumas aritmetiškai sudėti ir nustatyta ieškinio kainą buvo įmanoma. Be to, BUAB „Multiidėja“ bankroto administratorius 2013 m. gegužės 28 d., praėjus 26 dienoms po Lietuvos apeliacinio teismo sprendimo įsiteisėjimo, VSDFV Vilniaus skyriui pateikė patikslintus 2013 m. gegužės 17 d. SAM pranešimus ir SAM3SD priedus. Šią teismo išvadą patvirtina ir tai, kad jau 2013 m. gegužės 31 d., taip pat ir 2014 m. lapkričio 27 d. atsakovei buvo išsiųsti raginimai geranoriškai atlyginti Fondo biudžetui padarytą žalą. Taigi, pareiškėjas apie savo teisių pažeidimą – kad atsakovei nepagrįstai buvo išmokėtos per didelės motinystės (tėvystės) išmokos (padarytos turtinės žalos dydį), po Lietuvos apeliacinio teismo sprendimo įsiteisėjimo turėjo galimybę ir privalėjo objektyviai suvokti. Pareiškėjas skundą teismui pateikė 2016 m. rugpjūčio 30 d., t. y. praleidęs trejų metų ieškinio senaties terminą.

4018.

41Teismas, įvertinęs pateiktus įrodymus, pareiškėjo argumentus, konstatavo, kad pareiškėjas senaties terminą praleido dėl nesvarbių ir nuo jo valios priklausančių priežasčių, todėl nėra jokio pagrindo atnaujinti ieškinio senaties terminą. Teisės aktai nenumato pareiškėjui pareigos prieš pateikiant skundą dėl žalos atlyginimo teismui, pasinaudoti išankstino ginčų nagrinėjimo ne teisme tvarka. Teismas, įvertinęs Vilniaus apygardos administracinio teismo administracinės bylos Nr. eI-7299-208/2015, Kauno apygardos administracinio teismo administracinės bylos Nr. eI-98-554/2017 dokumentų ir procesinių sprendimų turinį (Lietuvos teismų informacinės sistemos ,,Liteko“ esančių elektroninių bylų, kuriose dalyvavo atsakovė ir VSDFV struktūriniai padaliniai, duomenys), sprendė, kad šie teisminiai procesai iš esmės nedaro įtakos ieškinio senaties termino eigai. Minėtose administracinėse bylose buvo ginčijami VSDFV atskirų skyrių priimti individualūs administraciniai aktai, kurie plačiąja prasme yra VSDFV sistemos vidaus dokumentai, tik teisės aktų nustatyta tvarka įforminantys permokas. Šie individualūs administraciniai aktai negali užkirsti kelio atsakovei savo teisių gynybai naudotis ieškinio senaties institutu. Pareiškėjas permokų sumą žinojo daug anksčiau, ji paskaičiuojama nesudėtingai, be to, sumos baigtos mokėti dar 2011 metais. Minėtose administracinėse bylose ginčijamų individualių administracinių aktų nebuvimas 2010 metais nebuvo kliūtis VSDFV skyriams inicijuoti atsakovės baudžiamąjį persekiojimą ir pareikšti civilinį ieškinį baudžiamojoje byloje. Taigi nebuvo svarbių kliūčių pareikšti atsakovei turtinį reikalavimą ir administraciniame teisme per trejus metus nuo Lietuvos apeliacinio teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. liepos 12 d. nutartis kasacinėje byloje Nr. 3K-3-697/2013, kuria buvo sustabdytas Lietuvos apeliacinio teismo 2013 m. gegužės 2 d. sprendimo vykdymas tol, kol byla bus išnagrinėta kasacine tvarka (iki 2013 m. gruodžio 20 d.), taip pat nesudaro pagrindo konstatuoti ieškinio senaties termino nutraukimo ar sustabdymo, tokie pagrindai nenumatyti CK 1.127–1.132 straipsniuose. Be to, VSDFV teritoriniai skyriai minėtos Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutarties akivaizdžiai nevykdė, kadangi 2013 m. rugsėjo 2 d. priėmė sprendimus (individualius administracinius aktus) dėl permokų nustatymo, naikino savo anksčiau atsakovės atžvilgiu priimtus individualius administracinius aktus (Kauno apygardos administracinio teismo administracinės bylos Nr. eI-98-554/2017 duomenys).

4219.

43Teismas konstatavo, kad aplinkybės yra subjektyvaus pobūdžio, susijusios su paties pareiškėjo pasirinktu elgesio variantu, todėl nėra jokio pagrindo daryti išvadą, jog trejų metų terminas kreiptis į teismą praleistas dėl objektyvių, nuo pareiškėjo valios nepriklausančių priežasčių. Pareiškėjui, kaip viešojo administravimo subjektui, keliami padidinto apdairumo ir rūpestingumo reikalavimai. Pareiškėjo priimti individualūs administraciniai aktai, kuriais tik procedūriškai buvo įforminama išmokų permoka atsakovei, bet realiai nenustatomas dydis (ieškinio kaina), negali atsakovei užkirsti kelio savo teisių gynybai remtis ieškinio senaties institutu. Atsižvelgęs į nurodytas aplinkybes, teismas ieškinio senaties terminas neatnaujino, atsakovės prašymą patenkino, pareiškėjo skundo reikalavimui dėl turtinės žalos priteisimo taikė trejų metų ieškinio senaties terminą ir pareiškėjo prašymą atmetė (ABTĮ 88 str. 1 p.).

4420.

45Teismas, vadovaudamasis ABTĮ 40 straipsnio 1 ir 5 dalimis ir pareiškėjo atsakovei I. S. priteisė 629,12 Eur teismo išlaidų atlyginimui.

46III.

4721.

48Pareiškėjas Valstybinio socialinio draudimo Alytaus skyrius apeliaciniame skunde prašo panaikinti Kauno apygardos administracinio teismo 2017 m. birželio 20 d. sprendimą ir perduoti bylą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.

4922.

50Pareiškėjas nesutinka pirmosios instancijos teismo išvada, kad ieškinio senaties terminas turi būti pradėtas skaičiuoti nuo 2013 m. gegužės 2 d. Lietuvos apeliacinio teismo sprendimo civilinėje byloje Nr. 2A-686/2013 įsiteisėjimo dienos. Minėtame teismo sprendime buvo nustatyti atsakovės neteisėti veiksmai, tačiau VSDFV Alytaus skyrius šiame teisminiame procese nedalyvavo, apie šią civilinę bylą jam nebuvo žinoma, todėl neturėjo jokių galimybių nuo to momento suvokti apie savo teisių pažeidimą. Apie civilinę bylą Nr. 2A-686/2013 Alytaus skyrius sužinojo, kai VSDFV Vilniaus skyrius, vadovaudamasis 2013 m. gegužės 2 d. Lietuvos apeliacinio teismo sprendimu ir BUAB „Multiidėja“ įgalioto asmens patikslintais SAM pranešimais, 2013 m. gegužės 28 d. priėmė sprendimą dėl I. S. draudžiamųjų pajamų tikslinimo ir apie tai informavo VSDFV Alytaus skyrių. Tik VSDFV Vilniaus skyriui patikslinus pareiškėjos draudžiamąsias pajamas, VSDFV Alytaus skyrius 2013 m. gegužės 31 d. atsakovei išsiuntė pretenziją kartu su permokų sprendimais pretenziniam reikalavimui pagrįsti, ragindamas geranoriškai iki 2013 m. liepos 12 d. atlyginti Fondo biudžetui padarytą žalą. Tokios praktikos laikosi VSDFV teritoriniai skyriai, kad būtų išvengta bylinėjimosi teismuose, nes dažnai asmenys turtinę žalą atlygina gera valia. Todėl VSDFV Alytaus skyrius pirmiausia ėmėsi priemonių gera valia spręsti permokų grąžinimo klausimą.

5123.

52Pareiškėjas pažymi, kad CK 1.127 straipsnio 2 dalyje nustatyta, jog jeigu prievolei įvykdyti yra nustatytas terminas, tai iš tokios prievolės atsirandančio reikalavimo ieškinio senaties terminas prasideda pasibaigus prievolės įvykdymo terminui. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2013 m. liepos 12 d. priėmė nutartį, kuria sustabdė ne tik apeliacinės instancijos sprendimo vykdymą, bet ir permokos nustatymo ir išieškojimo veiksmus. Tik po Lietuvos Aukščiusiojo Teismo 2013 m. gruodžio 20 d. nutarties priėmimo pasibaigė I. S. siųstos pretenzijos grąžinti permokas terminas. I. S. neįvykdžius įsipareigojimo grąžinti permokas, VSDFV Alytaus skyriui atsirado pagrindas spręsti, kad jo subjektinė teisė – teisė į žalos atlyginimą – yra pažeista. Todėl tik Lietuvos Aukščiausiajam Teismui 2013 m. gruodžio 20 d. priėmus galutinę ir neginčijamą nutartį, nuo 2013 m. gruodžio 21 d. VSDFV Alytaus skyriui atsirado pagrindas kreiptis į teismą su prašymu priteisti permokos išieškojimą ir nuo šios datos turėjo prasidėti ieškinio senaties termino eiga.

5324.

54Pirmosios instancijos teismas nepagrįstai sprendė, kad pareiškėjas praleido ieškinio senaties terminą dėl nesvarbių ir nuo jo valios nepriklausiusių priežasčių. Viena iš svarbių priežasčių laikytina 2013 m. liepos 12 d. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis, kuria buvo sustabdytas ne tik apeliacinės instancijos sprendimo vykdymas, bet ir permokos nustatymo ir išieškojimo veiksmai. Permokos išieškojimo veiksmai buvo sustabdyti iki 2013 m. gruodžio 20 d. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutarties priėmimo.

5525.

56VSDFV Alytaus skyriaus nuomone, svarbios šios faktinės aplinkybės: atsakovei I. S. apskundus Alytaus skyriaus permokų nustatymo sprendimus Kauno apygardos administraciniam teismui (administracinė byla Nr. eI-2410-554/2015), šios bylos nagrinėjimas buvo sustabdytas iki įsiteisės teismo sprendimas dėl VSDFV Vilniaus skyriaus sprendimo dėl I. S. draudžiamųjų pajamų patikslinimo (administracinė byla Nr. eA-1039-602/2016), esant prejudiciniam ryšiui tarp bylų. Teismui panaikinus VSDFV Vilniaus skyriaus sprendimą dėl I. S. draudžiamųjų pajamų tikslinimo, iš esmės galėjo pasikeisti ir permokų nustatymo sprendimai, t. y. permokų nustatymo faktas galėjo išnykti. Vilniaus apygardos administracinio teismo sprendimas įsiteisėjo tik 2016 m. lapkričio 2 d., t. y. jau po VSDFV Alytaus skyriaus 2016 m. rugpjūčio 30 d. kreipimosi į Kauno apygardos administracinį teismą su prašymu priteisti permokas. Kad šių teismų priimti sprendimai turi esminę įtaką permokų priteisimui, patvirtina ir Kauno apygardos administracinio teismo 2016 m. gruodžio 14 d. nutartis, kuria buvo sustabdyta administracinė byla Nr. eI-4164-554/2016 iki įsiteisės galutinis procesinis sprendimas Kauno apygardos administracinio teismo administracinėje byloje Nr. eI-1506-554/2016. Kauno apygardos administracinio teismo nutartis dėl permokų nustatymo sprendimų įsiteisėjo 2017 m. vasario 16 d. Tik išsprendus teisminius ginčus administracinėse bylose Nr. eA-1039-602/2016 ir Nr. eI-2410-554/2015, galėjo būti sprendžiamas klausimas dėl Alytaus skyriaus prašymo dėl turtinės žalos priteisimo tenkinimo / netenkinimo. Taigi nuo 2013 metų iki 2017 m. vasario mėn. vyko teisminiai ginčai, kuriuose iš esmės buvo sprendžiami klausimai dėl I. S. veiksmų teisėtumo pasididinant darbo užmokestį, jos draudžiamųjų pajamų patikslinimo teisėtumo ir pagrįstumo bei permokų nustatymo fakto pagrįstumo ir teisėtumo, nuo kurių iš esmės priklausė, ar VSDFV Alytaus skyrius turi reikalavimo teisę. Todėl pareiškėjo nuomone, pareikšto prašymo priteisti turtinę žalą atmetimas dėl ieškinio senaties termino pasibaigimo, esant aukščiau minėtoms aplinkybėms, neatitinka ieškinio senaties teisinio instituto esmės ir paskirties.

5726.

58VSDFV Alytaus skyrius tvirtina, kad jo elgesys nedavė pagrindo atsakovei susiformuoti lūkesčiui, jog reikalavimų dėl permokų grąžinimo jai atsisako. Tai, kad VSDFV Alytaus skyrius operatyviai neįgyvendino teisės į teisminę gynybą, lėmė tai, kad atsakovė ginčijo Lietuvos apeliacinio teismo sprendimą, kuriuo darbo sutarties papildymas dėl darbo užmokesčio padidinimo buvo pripažintas negaliojančiu nuo jo sudarymo momento; po šio teismo sprendimo atsakovė ginčijo draudžiamųjų pajamų patikslinimo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą ir permokų nustatymo faktą. Šie faktai parodo, kad teisinių santykių stabilumo principas nebuvo pažeistas, o remiantis teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principais bei atsižvelgiant į aukščiau nurodytas aplinkybes, buvo pagrindas atnaujinti praleistą ieškinio senaties terminą ir pareiškėjui sudaryti galimybę ginti savo teises.

5927.

60Atsakovė I. S. atsiliepime į apeliacinį skundą prašo jį atmesti, o Kauno apygardos administracinio teismo 2017 m. birželio 20 d. sprendimą palikti nepakeistą.

6128.

62Atsakovė nurodo, kad jau 2010 m. VSDFV Prienų skyrius (2012 m. sausio 1 d. reorganizuotas į VSDFV Alytaus skyrių) apie savo neva pažeistas teises žinojo, kadangi baudžiamojoje byloje Nr. 10-2-00118-10 VSDFV Prienų skyrius 2010 m., liepos 13 d. I. S. atžvilgiu buvo pateikęs civilinį ieškinį dėl 36 296,24 Lt (10 512,12 Eur) turtinės žalos atlyginimo. VSDFV Alytaus skyrius būtent po Lietuvos apeliacinio teismo 2013 m. gegužės 2 d. sprendimo įsiteisėjimo turėjo galimybę ir privalėjo objektyviai suvokti apie savo teisių pažeidimą, t. y., kad atsakovei nepagrįstai buvo išmokėtos per didelės motinystės bei motinystės (tėvystės) išmokos. Apeliacinio skundo argumentai dėl Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. liepos 12 d. nutartimi nustatytų veiksmų sustabdymo įtakos ieškinio senaties eigos pradžiai prieštarauja apelianto veiksmams, nes šios nutarties VSDFV teritoriniai skyriai, įskaitant ir VSDFV Alytaus skyrių, nevykdė, taigi pareiškėjas (apeliantas) po Lietuvos apeliacinio teismo 2013 m. gegužės 2 d. sprendimo įsiteisėjimo turėjo objektyvią galimybę kreiptis į teismą. Atsakovei kartu su 2013 m. gegužės 31 d. pretenzija išsiųsti 2013 m. gegužės 30 d. sprendimai Nr. PA_SP-27, PA_SP-28 ir PA_SP-29 dėl permokų nustatymo atsakovės atžvilgiu nesukūrė jokių prievolių, be to, pačiuose sprendimuose nėra nustatytų jokių prievolės įvykdymo terminų, o pretenzijoje nurodytas terminas geranoriškam permokos sumokėjimui yra tik rekomendacinio pobūdžio. VSDFV Alytaus skyrius Kauno apygardos administraciniam teismui teikdamas prašymą dėl žalos atlyginimo iš atsakovės, nelaikė esant ieškinio senatį praleistą, neprašė jos atnaujinti. Pareiškėjas į bylą nepateikė jokių įrodymų, kad po ikiteisminio tyrimo pabaigos bei nedelsiant po Lietuvos apeliacinio teismo 2013 m. gegužės 2 d. sprendimo priėmimo buvo susiklosčiusios ne nuo pareiškėjo valios priklausančios aplinkybės, trukdžiusios tuo metu kreiptis į teismą reikalaujant atlyginti žalą. Kitos administracijose teismuose nagrinėjamos bylos negali būti laikomos svarbia priežastimi ieškinio senačiai atnaujinti, be to šie teisminiai procesai nedaro įtakos ieškinio senaties termino eigai. Šioje administracinėje byloje pareiškėjas su prašymu į Kauno apygardos administracinį teismą kreipėsi 2016 m. rugpjūčio 30 d., t. y. nesulaukęs galutinio teismo sprendimo pareiškėjo apeliaciniame skunde nurodomoje administracinėje byloje Nr. eA-1039-602/2016 pagal pareiškėjos I. S. apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2015 m. birželio 18 d. sprendimo), kuris buvo priimtas tik 2016 m. lapkričio 2 d. Minėtos administracinės bylos nagrinėjimas negalėjo ir nebuvo kliūtis pareiškėjui (apeliantui) kreiptis su prašymu (ieškiniu) į teismą dėl žalos atlyginimo iš atsakovės. Pareiškėjas nepateikė jokių įrodymų dėl ieškinio senaties termino atnaujinimui svarbių aplinkybių egzistavimo. Todėl pirmosios instancijos teismui nebuvo pagrindo ex officio (pagal pareigas) atnaujinti praleistą ieškinio senaties terminą, bylą nagrinėjęs pirmosios instancijos teismas teisingai taikė ir aiškino ieškinio senatį reglamentuojančias teisės normas. Pirmosios instancijos teismas teisingai įvertino byloje surinktus įrodymus, tinkamai pritaikė materialiosios teisės normas, todėl perduoti bylą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo apeliacinio skundo motyvais nėra pagrindo.

63Teisėjų kolegija

konstatuoja:

64IV.

65

29.

66Byloje kilo ginčas dėl 18 487,63 Eur turtinės žalos, atsiradusios dėl atsakovei I. S. išmokėtų motinystės ir motinystės (tėvystės) pašalpų permokų, susidariusių nuo 2009 m. liepos 16 d. iki 2011 m. spalio 2 d., atlyginimo.

6730.

68Pirmosios instancijos teismas, atsižvelgęs į atsakovės prašymą taikyti ieškinio senatį, pareiškėjo VSDFV Alytaus skyriaus prašymą priteisti 18 487,63 Eur turtinę žalą atmetė konstatavęs, kad pareiškėjas, 2016 m. rugpjūčio 30 d. kreipęsis su prašymu į teismą dėl turtinės žalos atlyginimo priteisimo, praleido CK 1.125 straipsnio 8 dalyje įtvirtintą sutrumpintą trejų metų ieškinio senaties terminą. Pirmosios instancijos teismas ieškinio senaties termino pradžią skaičiavo nuo Lietuvos apeliacinio teismo 2013 m. gegužės 2 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. 2A-686/2013, kuriuo buvo konstatuota, kad atsakovė, būdama UAB ,,Multiidėja“ direktore, neteisėtai padidino sau darbo užmokestį, įsiteisėjimo, ir sprendė, kad pareiškėjas nuo šios dienos turėjo realią galimybę kreiptis į teismą ir reikalauti iš atsakovės turtinės žalos atlyginimo; svarbių, objektyvių nuo pareiškėjo valios priklausiusių ieškinio senaties termino praleidimo priežasčių nebuvo nustatyta.

6931.

70Pareiškėjas VSDFV Alytaus skyrius apeliaciniame skunde laikosi pozicijos, kad tik Lietuvos Aukščiausiajam Teismui 2013 m. gruodžio 20 d. priėmus galutinę ir neginčijamą nutartį, nuo 2013 m. gruodžio 21 d. VSDFV Alytaus skyriui atsirado pagrindas kreiptis į teismą su prašymu dėl permokos išieškojimo ir nuo šios datos turėjo prasidėti ieškinio senaties termino eiga. Taip pat pareiškėjas tvirtina, kad buvo ir svarbių priežasčių, dėl kurio ieškinio senaties terminas galėjo būti praleistas – viena jų – 2013 m. liepos 12 d. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis, kuria buvo sustabdytas ne tik apeliacinės instancijos sprendimo vykdymas, bet ir permokos nustatymo ir išieškojimo veiksmai, be to, nuo 2013 metų iki 2017 m. vasario mėnesio vyko teisminiai ginčai administracinėse bylose, kuriuose iš esmės buvo sprendžiami klausimai dėl I. S. veiksmų teisėtumo pasididinant darbo užmokestį, jos draudžiamųjų pajamų patikslinimo teisėtumo ir pagrįstumo bei permokų nustatymo fakto pagrįstumo ir teisėtumo, nuo kurių iš esmės priklausė, ar VSDFV Alytaus skyrius turi reikalavimo teisę.

7132.

72Atsakovė I. S. su apeliaciniu skundu nesutinka, teigia, kad pirmosios instancijos teismas teisingai nustatė ieškinio senaties termino eigos pradžią, pažymi, kad apie padarytą žalą pareiškėjui jau buvo žinoma ir 2010 m., kuomet atsakovei buvo iškelta baudžiamoji byla ir pareikštas civilinis ieškinys dėl 36 296,24 Lt (10 512,12 Eur) turtinės žalos atlyginimo.

7333.

74ABTĮ 140 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad teismas, apeliacine tvarka nagrinėdamas bylą, patikrina pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą, neperžengdamas apeliacinio skundo ribų. Byloje nenustačius sprendimo negaliojimo pagrindų bei aplinkybių, dėl kurių turėtų būti peržengtos apeliacinio skundo ribos, teisėjų kolegija šią bylą apeliacine tvarka nagrinėja ir pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą tikrina neperžengdama apeliacinio skundo ribų.

7534.

76Teisėjų kolegija akcentuoja, kad teismo pareiga motyvuoti priimtą sprendimą nėra suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną pareiškėjo argumentą, o, atmesdamas apeliacinį skundą, apeliacinės instancijos teismas gali tiesiog pritarti žemesnės instancijos teismo priimto sprendimo motyvams (žr., pvz., Europos Žmogaus Teisių Teismo 1994 m. balandžio 19 d. sprendimą byloje Van de Hurk prieš Nyderlandus (pareiškimo Nr. 16034/90), 1997 m. gruodžio 19 d. sprendimą byloje Helle prieš Suomiją (pareiškimo Nr. 20772/92), Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2011 m. lapkričio 14 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A261-3555/2011, 2016 m. liepos 1 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. A-3707-575/2016). Nagrinėjamu atveju teisėjų kolegija iš esmės sutinka su pirmosios instancijos išvadomis, joms pritaria ir nekartoja, tik tam tikrais aspektais papildo pirmosios instancijos teismo motyvus.

7735.

78Nagrinėjamoje byloje pareiškėjas, keldamas reikalavimą priteisti iš atsakovės turtinės žalos atlyginimą rėmėsi Valstybinio socialinio draudimo įstatymo (redakcijos, galiojusios nuo 2016 m. sausio 1 d. iki 2017 m. sausio 1 d.) 18 straipsnio 1 dalimi, nustatančia, kad juridiniai arba fiziniai asmenys, dėl kurių kaltės Fondo administravimo įstaigos neteisėtai išmokėjo apdraustiesiems asmenims tam tikras išmokas arba kurių neteisėtais (kaltais) veiksmais buvo padaryta kitokia turtinė žala Fondui, privalo tą žalą atlyginti įstatymų nustatyta tvarka. Pagal minėto straipsnio 2 dalį, jeigu socialinio draudimo išmokos neteisėtai išmokėtos dėl jų gavėjų kaltės, susidariusi permoka Fondo valdybos teritorinio skyriaus direktoriaus sprendimu išieškoma iš bet kurios gavėjo gaunamos socialinio draudimo išmokos, mokamos tam asmeniui iš Fondo lėšų. Išieškomos sumos dydis per mėnesį negali viršyti 50 procentų gavėjui priklausančios socialinio draudimo išmokų sumos. Jeigu asmuo jokių socialinio draudimo išmokų negauna, permoka išieškoma teismo tvarka.

7936.

80Pagal Nuostatų (redakcijos, galiojusios nuo 2016 m. sausio 1 d. iki 2017 m. balandžio 21 d.) 71 punktą, jeigu pašalpos neteisėtai išmokėtos dėl jų gavėjų kaltės, permokėtos pašalpų sumos teritorinio skyriaus direktoriaus sprendimu išieškomos iš bet kurios kitos gavėjo gaunamos socialinio draudimo išmokos, mokamos tam asmeniui iš Fondo biudžeto lėšų. Išieškomos sumos dydis per mėnesį negali viršyti 50 procentų gavėjui priklausančios socialinio draudimo išmokų sumos. Jeigu asmuo jokių valstybinio socialinio draudimo išmokų negauna ir (ar) permokėtos pašalpų sumos negrąžina, jos išieškomos teismine tvarka.

8137.

82Pareiškėjas VSDFV Alytaus skyrius dėl turtinės žalos išieškojimo iš atsakovės su prašymu kreipėsi į teismą 2016 m. rugpjūčio 30 d., o atsakovė reikalavo taikyti CK 1.125 straipsnio 8 dalyje nustatytą sutrumpintą trejų metų ieškinio senaties terminą, taikomą reikalavimams dėl žalos atlyginimo.

8338.

84Lietuvos Aukščiausias Teismas yra pažymėjęs, jog ieškinio senaties terminas prasideda nuo teisės į ieškinį atsiradimo dienos, o teisė į ieškinį atsiranda nuo tos dienos, kurią asmuo sužinojo arba turėjo sužinoti apie savo teisės pažeidimą, nes pagal CK 1.127 straipsnio 1 dalį ieškinio senaties termino eiga prasideda tik po to, kai asmuo subjektyviai suvokia arba turi suvokti apie jo teisės pažeidimą. Nurodyta taisyklė taikoma tada, kai kitos CK normos arba kiti įstatymai nenustato kitokios ieškinio senaties terminų eigos pradžios skaičiavimo tvarkos (CK 1.127 str. 1 d.). Įstatymas ieškinio senaties termino eigos pradžią sieja su subjektyvaus pobūdžio kriterijais: asmens sužinojimu arba turėjimu sužinoti apie jo teisės pažeidimą, bet iki teisės pažeidimo, tai yra objektyviojo momento, ieškinio senaties termino eiga apskritai negali prasidėti. Pažymėtina, jog ieškinio senatis tampa teisiškai reikšminga tik tuo atveju, kai teisė yra pažeista. Galimi atvejai, kai asmuo apie teisės pažeidimą sužino vėliau nei turėjo tai padaryti, jeigu būtų buvęs pakankamai apdairus ir rūpestingas, kiek to galėtų tikėtis kita ginčo šalis arba bet kuris kitas asmuo. Ieškinio senaties termino eigos pradžios susiejimas su momentu, kada asmuo turėjo sužinoti apie teisės pažeidimą, paaiškintinas įstatymo leidėjo ketinimu kokiu nors būdu ieškinio senaties termino eigos pradžią apibrėžti objektyvesniais kriterijais, nepasikliauti vien subjektyviais kriterijais (2013 m. birželio 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-362/2013).

8539.

86Kaip nustato CK 1.131 straipsnio 1 dalis, ieškinio senaties termino pabaiga iki pareiškiant ieškinį yra pagrindas atmesti ieškinį. Šiuo aspektu pabrėžtina, kad nors ieškinio senaties termino pasibaigimas nepanaikina asmens teisės kreiptis į teismą, prašant apginti pažeistą teisę, tačiau, ginčo šaliai pareikalavus taikyti ieškinio senatį, tai yra pagrindas atmesti ieškinį, jeigu teismas nepripažįsta, jog šis terminas praleistas dėl svarbios priežasties (CK 1.126 str. 2 d., 1.131 str. 1, 2 d.).

8740.

88Teisėjų kolegija pritaria pirmosios instancijos teismo padarytai išvadai, kad Lietuvos apeliaciniam teismui priėmus 2013 m. gegužės 2 d. sprendimą, įsiteisėjusį tą pačią dieną, kuria UAB ,,Mulltiidėja“ 2008 m. gruodžio 22 d. įsakymas Nr. 08/12/22-1 ir ieškovo UAB ,,Multiidėja“ ir I. S. 2006 m. rugpjūčio 31 d. pasirašytos darbo sutarties papildymas dėl 7 246 Lt darbo užmokesčio nustatymo pripažinti negaliojančiais nuo jų sudarymo momento, tapo aišku, kad pareiškėjui yra pagrindas reikalauti žalos atlyginimo iš atsakovės. Bylos medžiaga patvirtina, kad VSDFV Vilniaus skyrius 2013 m. gegužės 28 d. sprendimu Nr. 5-27-4946 patikslino atsakovės 2009 m. 1-3 ketvirčių duomenis Lietuvos Respublikos apdraustųjų valstybiniu socialiniu draudimu ir valstybinio socialinio draudimo išmokų registre pagal bankrutavusios UAB ,,Multiidėja“ pateiktus SAM pranešimus bei SAM3SD priedus, atsižvelgęs į minėtą Lietuvos apeliacinio teismo 2013 m. gegužės 2 d. sprendimą. Byloje ginčo nėra dėl to, kad atsakovė valstybinio socialinio draudimo išmokų negauna jau nuo 2012 m., taigi nebuvo pagrindo spręsti, kad permoką iš atsakovės būtų galima išieškoti VSDFV teritorinio skyriaus direktoriaus sprendimu iš bet kurios atsakovės gaunamos socialinio draudimo išmokos, mokamos jai iš Fondo lėšų (Nuostatų 71 p.).

8941.

90Civilinėje byloje Nr. 2A-686/2013 kaip trečiasis asmuo dalyvavo VSDFV Vilniaus skyrius. Atsižvelgiant į Valstybinio socialinio draudimo įstatymo 24 straipsnio 1 dalyje nustatytą socialinio draudimo valdymo sistemą, pirmosios instancijos teismas pagrįstai sprendė, kad tiek VSDFV Vilniaus skyriaus, tiek VSDFV Alytaus skyrius laikytini šios vieningos sistemos dalimis, ir pareiškėjui (šiuo atveju – VSDFV Alytaus skyriui) jau nuo 2013 m. gegužės 2 d. sprendimo priėmimo turėjo būti žinoma apie dėl atsakovės kaltės padarytą žalą Fondo biudžetui. Pažymėtina, kad bylos medžiaga patvirtina, jog pareiškėjas VSDFV Alytaus skyrius nustatydamas permoką atsakovei rėmėsi būtent Lietuvos apeliacinio teismo 2013 m. gegužės 2 sprendimu. Todėl nėra pagrindo nesutikti su pirmosios instancijos teismo išvada, kad ieškinio senaties termino pradžia skaičiuotina būtent nuo 2013 m. gegužės 2 d.

9142.

92Teisėjų kolegija pažymi, kad Nuostatų 71 punktas nenustato pareigos VSDFV teritoriniam skyriui privalomai kreiptis į asmenį dėl pašalpų permokų sumų grąžinimo. Todėl pareiškėjo apeliacinio skundo argumentai, kad paprastai VSDFV įstaigose taikoma tokia praktika ir teisę kreiptis į teismą dėl žalos išieškojimo jis įgijo tik atsakovei geranoriškai nesumokėjus permokos, atmestini.

9343.

94Atsižvelgusi į byloje esantį atsakovės prašymą taikyti ieškinio senaties terminą, teisėjų kolegija sprendžia, kad nagrinėjamu atveju pareiškėjas nepagrįstai delsdamas ne tik pažeidė gero administravimo principą, bet ir praleido CK 1.125 straipsnio 8 dalyje įtvirtintą trejų metų senaties terminą nustatytai permokai išieškoti, todėl yra pagrindas netenkinti pareiškėjo VSDFV Alytaus skyriaus prašymo priteisti iš atsakovės negrąžintą susidariusių motinystės ir motinystės (tėvystės) pašalpų 18 487,63 Eur dydžio permoką.

9544.

96Įvertinusi administracinėje byloje nustatytas aplinkybes teisėjų kolegija pripažįsta, kad pirmosios instancijos teismui nebuvo pagrindo ex officio (pagal pareigas) atnaujinti praleistą ieškinio senaties terminą (CK 1.131 str. 2 d.). Pažymėtina, kad pareiškėjui, kaip viešojo administravimo subjektui, yra keliami aukštesni atidumo, rūpestingumo standartai. Pareiškėjo apeliaciniame skunde nurodytos aplinkybės, kurias jis vertina kaip svarbias, lėmusias ieškinio senaties termino praleidimą, t. y. nagrinėtos kitos administracinės bylos, kuriose atsakovė ginčijo pareiškėjo priimtus sprendimus dėl permokos dydžio nustatymo, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. liepos 12 d. nutartis, kuria sustabdytas Lietuvos apeliacinio teismo 2013 m. gegužės 2 d. sprendimo vykdymas tol, kol byla bus išnagrinėta kasacine tvarka, nesudaro pagrindo praleistą ieškinio senaties terminą atnaujinti. Pareiškėjo priimtų administracinių sprendimų dėl pareiškėjai nustatytos priemokos dydžio apskundimas nustatyta tvarka negalėjo sukliudyti pareiškėjui teikti administraciniam teismui prašymą dėl žalos priteisimo iš atsakovės, kai jos dydis iš esmės buvo žinomas ir aiškus. Esant pagrindui, tokia byla galėjo būti sustabdyta ABTĮ nustatyta tvarka, kol bus išspręstas administracinių aktų teisėtumo klausimas. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. liepos 12 d. nutartimi Lietuvos apeliacinio teismo 2013 m. gegužės 2 d. sprendimo vykdymo sustabdymas galiojo iki 2013 m. gruodžio 20 d., kuomet Lietuvos Aukščiausiasis Teismas nutartimi išnagrinėjo civilinę bylą ir paliko minėtą Lietuvos apeliacinio teismo sprendimą nepakeistą, o pareiškėjas su prašymu dėl žalos priteisimo iš atsakovės į teismą kreipėsi tik 2016 m. rugpjūčio 30 d. Taigi ir ši priežastis nelaikytina svarbia, pateisinančia ieškinio senaties termino praleidimą. Pareiškėjo apeliaciniame skunde nurodomos aplinkybės vertintinos kaip subjektyvaus pobūdžio, paties pareiškėjo pasirinktas elgesio variantas ginant savo teises ir teisėtus interesus.

9745.

98Teisėjų kolegija taip pat pažymi, kad minėtos pareiškėjo apeliaciniame skunde nurodomos aplinkybės nepatenka į CK 1.129 straipsnio 1 dalyje nurodomų aplinkybių, dėl kurių ieškinio senaties terminas gali būti sustabdomas, sąrašą.

9946.

100Teisėjų kolegija, apibendrindama šioje nutartyje nurodytas bylos faktines ir teisines aplinkybes, sutikdama su pirmosios instancijos teismo sprendimo motyvais ir jų nekartodama, konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas teisingai įvertino įrodymus ir vadovavosi šiai bylai aktualiomis materialiosios teisės normomis, o apeliacinio skundo argumentai nepaneigia pirmosios instancijos teismo atliktos ginčo faktinio ir teisinio aspektų analizės bei padarytų išvadų. Todėl pareiškėjo apeliacinis skundas atmetamas, o pirmosios instancijos teismo sprendimas paliekamas nepakeistas.

10147.

102Vadovaujantis ABTĮ 40 straipsnio 1 dalimi, proceso šalis, kurios naudai priimtas sprendimas, turi teisę gauti iš kitos proceso šalies savo išlaidų atlyginimą. Remiantis ABTĮ 40 straipsnio 5 dalimi, proceso šalis, kurios naudai priimtas sprendimas, turi teisę reikalauti atlyginti jai išlaidas advokato ar advokato padėjėjo pagalbai apmokėti. Atstovavimo išlaidų atlyginimo klausimas sprendžiamas CPK ir kitų teisės aktų nustatyta tvarka. CPK 98 straipsnio 2 dalis nustato, jog šalies išlaidos, susijusios su advokato ar advokato padėjėjo pagalba, atsižvelgiant į konkrečios bylos sudėtingumą ir advokato ar advokato padėjėjo darbo ir laiko sąnaudas, yra priteisiamos ne didesnės, kaip yra nustatyta teisingumo ministro kartu su Lietuvos advokatų tarybos pirmininku patvirtintose rekomendacijose dėl užmokesčio dydžio.

10348.

104Nagrinėjamu atveju pareiškėjo apeliacinis skundas atmetamas, todėl galutinis procesinis sprendimas byloje priimamas atsakovės I. S. naudai, kuri, teikdama atsiliepimą į pareiškėjo apeliacinį skundą, prašė priteisti patirtas bylinėjimosi išlaidas ir pateikė su advokate Ž. S.-M. sudarytą susitarimą dėl atsiliepimo į apeliacinį skundą parengimo, sąskaitą už suteiktas teisines paslaugas 150 Eur sumai bei mokėjimo nurodymą, patvirtinantį minėtos sumos sumokėjimą. Prašomas priteisti išlaidų, patirtų apeliacinėje instancijoje atlyginimo dydis neviršija Lietuvos advokatų tarybos 2004 m. kovo 26 d. nutarimu ir Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 patvirtintose Rekomendacijose dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio (Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2015 m. kovo 19 d. įsakymo Nr. 1R-77 redakcija) nustatyto rekomenduojamo priteisti maksimalaus užmokesčio dydžio už atsiliepimą į apeliacinį skundą, kuris nagrinėjamu atveju sudarytų 1 062,88 Eur, todėl priteistinas.

105Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 40 straipsnio 1 ir 5 dalimis, 144 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija

Nutarė

106Pareiškėjo Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Alytaus skyriaus apeliacinį skundą atmesti.

107Kauno apygardos administracinio teismo 2017 m. birželio 20 d. sprendimą palikti nepakeistą.

108Priteisti atsakovei I. S. iš pareiškėjo Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Alytaus skyriaus 150 Eur (vieną šimtą penkiasdešimt eurų) bylinėjimosi išlaidų, patirtų bylą nagrinėjant apeliacinės instancijos teisme.

Proceso dalyviai
Ryšiai
1. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš... 2. teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo... 3. Teisėjų kolegija... 4. I.... 5. 1.... 6. Pareiškėjas Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Alytaus skyrius... 7. 2.... 8. Pareiškėjas nurodė, kad Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos... 9. 3.... 10. Pareiškėjas nurodė, kad Lietuvos apeliacinis teismas 2013 m. gegužės 2 d.... 11. 4.... 12. Pareiškėjas vadovavosi Valstybinio socialinio draudimo įstatymo 18... 13. 5.... 14. Atsakovė I. S. atsiliepime į prašymą prašė pareiškėjo prašymą... 15. 6.... 16. Atsakovė nurodė, kad pareiškėjas savo reikalavimą grindžia 2013 m.... 17. 7.... 18. Atsakovės nuomone, pareiškėjo prašymas nepagrįstas ir atmestinas taip pat... 19. II.... 20. 8.... 21. Kauno apygardos administracinis teismas 2017 m. birželio 20 d. sprendimu... 22. 9.... 23. Teismas nustatė, kad 2010 metais VSDFV Vilniaus skyrius Vilniaus apskrities... 24. 10.... 25. Teismas nustatė, kad Vilniaus apygardos teismas 2012 m. sausio 31 d. sprendimu... 26. 11.... 27. Teismas nustatė, kad pareiškėjas, VSDFV Vilniaus skyriui patikslinus... 28. 12.... 29. Teismas, įvertinęs teisinį reglamentavimą, Lietuvos vyriausiojo... 30. 13.... 31. Teismas sprendė, kad Valstybinio socialinio draudimo įstatymo nuostatų... 32. 14.... 33. Teismas atkreipė dėmesį, kad pareiškėjas yra viešojo administravimo... 34. 15.... 35. Teismas nurodė, kad pareiškėjas prašo priteisti turtinės žalos... 36. 16.... 37. Teismas nustatė, kad VSDFV teritorinis skyrius pirmą kartą apie padarytą... 38. 17.... 39. Teismas konstatavo, kad ieškinio senaties termino eiga pareiškėjui ginčo... 40. 18.... 41. Teismas, įvertinęs pateiktus įrodymus, pareiškėjo argumentus, konstatavo,... 42. 19.... 43. Teismas konstatavo, kad aplinkybės yra subjektyvaus pobūdžio, susijusios su... 44. 20.... 45. Teismas, vadovaudamasis ABTĮ 40 straipsnio 1 ir 5 dalimis ir pareiškėjo... 46. III.... 47. 21.... 48. Pareiškėjas Valstybinio socialinio draudimo Alytaus skyrius apeliaciniame... 49. 22.... 50. Pareiškėjas nesutinka pirmosios instancijos teismo išvada, kad ieškinio... 51. 23.... 52. Pareiškėjas pažymi, kad CK 1.127 straipsnio 2 dalyje nustatyta, jog jeigu... 53. 24.... 54. Pirmosios instancijos teismas nepagrįstai sprendė, kad pareiškėjas praleido... 55. 25.... 56. VSDFV Alytaus skyriaus nuomone, svarbios šios faktinės aplinkybės: atsakovei... 57. 26.... 58. VSDFV Alytaus skyrius tvirtina, kad jo elgesys nedavė pagrindo atsakovei... 59. 27.... 60. Atsakovė I. S. atsiliepime į apeliacinį skundą prašo jį atmesti, o Kauno... 61. 28.... 62. Atsakovė nurodo, kad jau 2010 m. VSDFV Prienų skyrius (2012 m. sausio 1 d.... 63. Teisėjų kolegija... 64. IV.... 65.

29.... 66. Byloje kilo ginčas dėl 18 487,63 Eur turtinės žalos, atsiradusios dėl... 67. 30.... 68. Pirmosios instancijos teismas, atsižvelgęs į atsakovės prašymą taikyti... 69. 31.... 70. Pareiškėjas VSDFV Alytaus skyrius apeliaciniame skunde laikosi pozicijos, kad... 71. 32.... 72. Atsakovė I. S. su apeliaciniu skundu nesutinka, teigia, kad pirmosios... 73. 33.... 74. ABTĮ 140 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad teismas, apeliacine tvarka... 75. 34.... 76. Teisėjų kolegija akcentuoja, kad teismo pareiga motyvuoti priimtą sprendimą... 77. 35.... 78. Nagrinėjamoje byloje pareiškėjas, keldamas reikalavimą priteisti iš... 79. 36.... 80. Pagal Nuostatų (redakcijos, galiojusios nuo 2016 m. sausio 1 d. iki 2017 m.... 81. 37.... 82. Pareiškėjas VSDFV Alytaus skyrius dėl turtinės žalos išieškojimo iš... 83. 38.... 84. Lietuvos Aukščiausias Teismas yra pažymėjęs, jog ieškinio senaties... 85. 39.... 86. Kaip nustato CK 1.131 straipsnio 1 dalis, ieškinio senaties termino pabaiga... 87. 40.... 88. Teisėjų kolegija pritaria pirmosios instancijos teismo padarytai išvadai,... 89. 41.... 90. Civilinėje byloje Nr. 2A-686/2013 kaip trečiasis asmuo dalyvavo VSDFV... 91. 42.... 92. Teisėjų kolegija pažymi, kad Nuostatų 71 punktas nenustato pareigos VSDFV... 93. 43.... 94. Atsižvelgusi į byloje esantį atsakovės prašymą taikyti ieškinio senaties... 95. 44.... 96. Įvertinusi administracinėje byloje nustatytas aplinkybes teisėjų kolegija... 97. 45.... 98. Teisėjų kolegija taip pat pažymi, kad minėtos pareiškėjo apeliaciniame... 99. 46.... 100. Teisėjų kolegija, apibendrindama šioje nutartyje nurodytas bylos faktines ir... 101. 47.... 102. Vadovaujantis ABTĮ 40 straipsnio 1 dalimi, proceso šalis, kurios naudai... 103. 48.... 104. Nagrinėjamu atveju pareiškėjo apeliacinis skundas atmetamas, todėl... 105. Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 40... 106. Pareiškėjo Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Alytaus skyriaus... 107. Kauno apygardos administracinio teismo 2017 m. birželio 20 d. sprendimą... 108. Priteisti atsakovei I. S. iš pareiškėjo Valstybinio socialinio draudimo...