Byla e2A-1748-254/2016
Dėl nuostolių atlyginimo, trečiasis asmuo bankrutavusi uždaroji akcinė bendrovė „Sipava“

1Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Dalė Burdulienė teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „Intermaks salonas“ apeliacinį skundą dėl Kauno apylinkės teismo 2016 m. balandžio 26 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Packmak“ ieškinį atsakovei uždarajai akcinei bendrovei „Intermaks salonas“ dėl nuostolių atlyginimo, trečiasis asmuo bankrutavusi uždaroji akcinė bendrovė „Sipava“.

2Teismas

Nustatė

3Ginčo esmė

4

    1. Ieškovė kreipėsi į teismą su ieškiniu ir prašė įpareigoti atsakovę UAB „Intermaks salonas“ atlaisvinti ieškovei nuosavybės teise priklausantį pastatą – sandėlį ir aikštelę, esančius ( - ) ir išsikelti su visais atsakovei priklausančiais daiktais. Taip pat prašė teismo priteisti iš atsakovės 1 404 Eur nuostolius, 6 proc. metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir bylinėjimosi išlaidas. Po ieškinio pateikimo teismui, ieškovas atsisakė ieškinio reikalavimų atlaisvinti ieškovei nuosavybės teise priklausantį pastatą – sandėlį, iš kurio atsakovė išsikėlė per 2015 m. birželio 12 d. – 2015 m. birželio 19 d. ir atlaisvinti aikštelę, kurią atsakovė atlaisvino 2015 m. spalio 26 d. bei patikslintu ieškiniu (1 t., b. l. 114 – 117) prašė priteisti iš atsakovės tik 1 404 Eur nuostolius, 6 proc. metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir bylinėjimosi išlaidas. Ieškovė nurodė, kad nuostolius sudaro negautas patalpų nuomos mokestis, paskaičiuotas nuo nuomos sutarties su uždarąja akcine bendrove „Kauno kasimo darbai“ sudarymo (2015 m. balandžio 20 d.) iki kreipimosi į teismą dienos (2015 m. birželio 9 d.). Ieškovės nuomininkė uždaroji akcinė bendrovė „Kauno kasimo darbai“ atsisakė vykdyti 2015 m. balandžio 20 d. sudarytą negyvenamųjų patalpų nuomos sutartį (toliau – nuomos sutartis), nes paaiškėjo, kad išnuomotomis 140 kv. m ploto negyvenamomis patalpomis (unikalus Nr. ( - )), esančiomis pastate–sandėlyje, adresu ( - ), ir 1 700 kv. m ploto aikštele (unikalus Nr. ( - )) (toliau – patalpos) neteisėtai naudojosi atsakovė, kuri geranoriškai nesutiko patalpų atlaisvinti.
    2. Atsakovė atsiliepimu į ieškinį prašė teismo ieškinį atmesti ir 2016 m. kovo 31 d. pareiškimais prašė skirti ieškovei 5 792 Eur baudą už nesąžiningai pareikštą nepagrįstą ieškinį, pusę sumos skiriant atsakovei, ir informuoti prokuratūrą apie ieškovės veiksmus, turinčius nusikalstamos veikos požymių (Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 22, 182, 183 ir 300 straipsniai). Nurodė, kad ieškovė patalpų savininke tapo tik 2015 m. balandžio 17 d., tačiau atsakovė nuo šio momento nėra gavusi jokių raginimų išsikelti. Atsakovės nuomone, nuomos sutartis tarp ieškovės ir uždarosios akcinės bendrovės „Kauno kasimo darbai“ nebuvo sudaryta, pateikta nuomos sutartis yra fiktyvi, sudaryta tik kaip pretekstas ieškiniui pareikšti. Šią aplinkybę pagrindžia tai, kad nėra pateiktas priėmimo–perdavimo aktas, kurio pasirašymo metu patalpos abiejų šalių turėjo būti apžiūrėtos, dalyvaujant atsakovei, taip pat turėjo būti fiksuojama, kad patalpos užimtos, kokiu pagrindu ir nustatytas terminas joms atlaisvinti. 2015 m. gegužės 28 d. reikalavime išsikelti atsakovei iš užimamų patalpų nenurodoma konkreti sudaryta nuomos sutartis, ir nepateikta jos kopija, kas leidžia spręsti, kad dar nebuvo sugalvota kada ir su kuo šią sutartį sukurti. Nuomos sutartis nebuvo įregistruota valstybinėje įmonėje „Registrų centras“, nors ši įmonė nuomos sutarties ir nebūtų pripažinusi, nes nėra atitinkamos institucijos sutikimo ieškovei sudaryti tokią nuomos sutartį, kadangi valstybė ieškovei yra išnuomojo valstybinės žemės sklypą aplink pastatus. Tuo labiau, kad nuomos sutartį ieškovė žadėjo sudaryti būtent su atsakove, tarp šalių vyko derybos.
    3. Trečiasis asmuo ieškovės reikalavimus prašė spręsti teismo nuožiūra.
  1. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
    1. Kauno apylinkės teismas 2016 m. balandžio 26 d. sprendimu ieškinį tenkino visiškai ir priteisė ieškovei iš atsakovės 1 404 Eur skolą, 63 Eur žyminį mokestį bei 900 Eur išlaidas advokato padėjėjo pagalbai apmokėti, iš viso 2 367 Eur.
    2. Teismas nurodė, kadangi dėl atsakovės kaltės, jog laiku neatlaisvino sandėlio ir aikštelės, ieškovė negalėjo vykdyti savo sutartinių įsipareigojimų nuomininkei uždarajai akcinei bendrovei „Kauno kasimo darbai“ pagal jų sudarytą nuomos sutartį, todėl atsakovė turi atlyginti ieškovės patirtus nuostolius. Nuostolius sudaro tai, ką ieškovė būtų gavusi, jeigu būtų vykdoma jos ir nuomininkės nuomos sutartis, t. y. už 49 dienas ji turėjo gauti prašomą priteisti sumą – 1 404 Eur (860 Eur / 30 d. x 49 d.). Teismo nuomone, ieškovė nežinojo, kad patalpos yra užimtos.
    3. Teismas nustatė visas deliktinės atsakomybės sąlygas (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.245–6.249 straipsniai).
    4. Atsakovė pripažino, kad 2015 m. balandžio 20 d. gavo iš trečiojo asmens bankrutavusios uždarosios akcinės bendrovės „Sipava“ (toliau – trečiasis asmuo) raštą Nr. 23, kuriuo pranešta, jog vienašališkai yra nutraukta trečiojo asmens ir atsakovės sudaryta nuomos sutartis. Atsakovė šių trečiojo asmens veiksmų neapskundė, todėl nuomos sutarties nutraukimas yra galiojantis. Nuomos sutartis nutraukta nesumokėjus nuomos mokesčio du mėnesius iš eilės (Sutarties 9.4 punktas). Vadinasi, atsakovė nuo šio momento žinojo, kad ji nuomotas patalpas naudoja be teisinio pagrindo ir už naudojimąsi niekam nemoka nuomos mokesčio.
    5. Ieškovė pateikė teismui 2014 m. sausio 14 d. nuomos sutartį Nr. IND2014-001, sudarytą tarp nuomotojos uždarosios akcinės bendrovės „Industrus“ ir nuomininkės trečiojo asmens uždarosios akcinės bendrovės „Sipava“, pagal kurią uždaroji akcinė bendrovė „Industrus“ išnuomojo trečiajam asmeniui ginčo patalpas. Ši sutartis buvo sudaryta iki 2014 m. kovo 20 d. ir ją buvo atsisakyta pratęsti. Todėl teismas padarė išvadą, kad trečiasis asmuo neturėjo teisės spręsti apie galimybę subnuomoti patalpas atsakovei.
  1. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai
    1. Apeliaciniu skundu ieškovė prašo panaikinti Kauno apylinkės teismo 2016 m. balandžio 26 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – ieškinį atmesti bei skirti 5 792 Eur baudą už nepagrįstą ieškinį, taip pat informuoti prokuratūrą dėl atsakovės ir trečiojo asmens veiksmų, turinčių nusikalstamos veikos požymių. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:
      1. Atsakovės 2016 m. kovo 31 d. pareiškimas neišnagrinėtas, dėl ko tarp šalių ginčas išspręstas neteisingai. Prie šio pareiškimo pateikta telefoninių pokalbių išklotinė patvirtina atsakovės skambučius ieškovei, o skambučiai – kad ieškovė žinojo, prieš sudarydama tariamą nuomos sutartį, jog patalpos yra užimtos. Todėl ieškovė sudarė nuomos sutartį, neišsprendusi jų atlaisvinimo klausimo.
      2. Prie atsakovės 2016 m. kovo 31 d. pareiškimo pateikta kiemo aikštelės ploto apskaičiavimo pagrindimo kopija, iš kurios aišku, kad nuomos sutartyje vienas iš sutarties objektų yra 1 700 kv. m ploto aikštelė (unikalus Nr. ( - )), valstybės įmonės „Registrų centras“ išdėstymo plane pažymėta ženklu b2. Šis objekto apibūdinimas suformuotas būtent taip, kad sutartyje būtų išvengta žemės sklypo ar jo dalies subnuomos sutarties, nes norint subnuomoti, būtina sutartyje numatyti, kad leidžiama subnuomoti valstybinę žemę arba būtinas atitinkamos institucijos leidimas. Norint išnuomoti 1 700 kv. m ploto teritoriją yra reikalingas punktas žemės nuomos sutartyje, leidžiantis subnuomoti mažiausiai 500 kv. m arba 5 a ploto valstybinę žemę arba būtinas atitinkamos institucijos rašytinis leidimas konkrečiam subnuomos atvejui.
      3. Trečiasis asmuo neturėjo pagrindo nutraukti nuomos sutarties su atsakove, nes nuomos mokestis buvo mokamas laiku. Gauti trečiojo asmens paaiškinimų nebuvo galimybės, nes jis bankrutavo.
      4. Teismo vertinimai prieštaringi dėl trečiojo asmens veiksmų. Jeigu teismas konstatuoja ir pripažįsta, kad trečiojo asmens veiksmai neteisėti (nuomos sutarties su atsakove sudarymas, nes trečiasis asmuo neturėjo teisės spręsti apie galimybę subnuomoti patalpas atsakovei), tai ir vėlesni trečiojo asmens veiksmai turi būti neteisėti (vienašališkai nutraukti nuomos sutartį). Tačiau teismas vertino, kad trečiojo asmens raštas dėl nuomos sutarties vienašališko nutraukimo sukėlė atsakovei teisines pasekmes. Tokiu atveju teismas nustatęs, kad trečiasis asmuo neteisėtai disponuoja nekilnojamuoju turtu, turėjo pranešti apie šią nusikalstamą veiką prokuratūrai (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 299 ir 300 straipsniai) ir sustabdyti civilinę bylą.
      5. Nuomos sutartis tarp ieškovės ir uždarosios akcinės bendrovės „Kauno kasimo darbai“ nebuvo sudaryta, ką patvirtina aplinkybė, kad nepateiktas patalpų perdavimo–priėmimo aktas (Sutarties 5.1. punktas, CK 6.478, 6.531 ir 6.635 straipsniai). Ši nuomos sutartis yra fiktyvi ir sudaryta nesilaikant teisės aktų reikalavimų (CK 1.78, 1.80, 1.86, 6.255 straipsniai).
    2. Ieškovė atsiliepimu į apeliacinį skundą prašo apeliacinio skundo netenkinti. Atsiliepime nurodomi šie argumentai:
      1. Ieškovės pajamos buvo numatytos gauti iš anksto, esant normaliai ir netrukdomai ieškovės komercinei veiklai, tačiau nuomos mokesčio ieškovė negavo dėl neteisėtų atsakovės veiksmų, todėl negautos pajamos iš atsakovės priteistos pagrįstai, nustačius visas deliktinės atsakomybės sąlygas.
      2. Ieškovė nesutinka, kad sandoris yra fiktyvus. Byloje nenustatyta, kad šalys, sudarydamos nuomos sutartį, galvoje turėjo kitą sandorį. Atsakovas nepateikė tokių įrodymų ir neprašė pripažinti jos negaliojančia.

5Teismas

konstatuoja:

  1. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

6Šioje byloje ieškovė nuostolius kildina iš jos nuosavybės teisės pažeidimo (CK 4.98 straipsnis) ir nurodo, kad per 2015 m. balandžio 20 d. - 2015 m. birželio 9 d. laikotarpį dėl atsakovės neteisėtų veiksmų negalėjo įgyvendinti disponavimo turtu teisės – išnuomoti nuosavybės teise priklausančio pastato – sandėlio ir aikštelės, esančių ( - ) ir gauti pajamų iš nuomos, nes pastatas ir aikštelė buvo užimti atsakovės. Todėl apeliacinės instancijos teismas šioje nutartyje pasisakys dėl ieškovės nuosavybės teisių į ginčo statinius, šalių teisinių santykių kvalifikavimo, taip pat įrodinėjimo pareigos ir įrodymų vertinimo aspektu.

    1. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų, nurodytų CPK 329 straipsnio 2 dalyje, patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Teisėja CPK 329 straipsnio 2 dalyje nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų nenustatė.
    2. Apeliaciniame skunde apeliantė nurodė, kad pirmosios instancijos teismas neteisingai nustatė, kad ieškovė nežinojo, jog pastatas - sandėlys ir aikštelė užimtos atsakovės, nes neišnagrinėjo prie atsakovės 2016 m. kovo 31 d. pareiškimo pridėtos telefoninių pokalbių išklotinės. Apeliantės manymu, ji patvirtina atsakovės skambučius ieškovei, todėl apie pastato - sandėlio ir aikštelės užėmimą ieškovė žinojo bei jų negalėjo išnuomoti, neišsprendusi jų atlaisvinimo klausimo. Teismas taip pat nenagrinėjo prie šio pareiškimo pridėtos kiemo aikštelės ploto apskaičiavimo pagrindimo kopijos, iš kurios aišku, kad vienas iš ieškovės ir UAB „Kauno kasimo darbai“ nuomos sutarties objektų yra būtent kiemo aikštelė (b2). Apeliantės manymu, ši aikštelė buvo išnuomota be žemės savininko leidimo išnuomoti valstybinę žemę, todėl ieškovės sudaryta nuomos sutartis yra niekinė, sudaryta tik kaip pretekstas ieškiniui pareikšti.
    1. Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko išraše nuo 2015 m. balandžio 17 d. išviešinta ieškovės nuosavybės teisė į nekilnojamąjį turtą: pastatą – sandėlį ir kiemo aikštelę, kurį ji įgijo pagal sandorius (CK 4.47 straipsnio 1 punktas). 2015 m. vasario 5 d. Nekilnojamųjų daiktų pirkimo – pardavimo sutartimi pardavėja UAB „Industrius“ ir pirkėja UAB „Sibela“ sudarė ginčo turto pirkimo-pardavimo sutartį (notarinio reg. Nr. 68). 2015 m. kovo 21 d. buvo sudaryta pirmiau paminėtų sutarties šalių ir ieškovės trišalė Teisių perleidimo sutartis (notarinio reg. Nr. 175), kurioje konstatuota, kad pirkėjos UAB „Sibela“ teises pagal 2015 m. vasario 5 d. Nekilnojamųjų daiktų pirkimo – pardavimo sutartį perėmė ieškovė. Ieškovei nuosavybės teisė į ginčo nekilnojamąjį turtą perėjo nuo 2015 m. balandžio 16 d. priėmimo – perdavimo akto Nr. 216 (CK 4.49 straipsnio 2 dalis, 6.393 straipsnio 4 dalis).
    1. Byloje yra 2014 m. sausio 14 d. Nuomos sutartis Nr. IND2014-001, pagal kurią tuometinė nekilnojamojo turto savininkė UAB „Industrius“ išnuomojo nuomininkei UAB „Sipava“ ginčo pastatą – sandėlį ir aikštelę, esančius ( - ) iki 2014 m. kovo 20 d. Šis nuomos terminas nebuvo pratęstas, tik duotas papildomas terminas iki 2014 m. gegužės 30 d. grąžinti nuomotojui turtą. Šios sutarties 2.4.5 punkte buvo įtvirtintas draudimas be raštiško nuomotojo sutikimo subnuomoti išnuomotą turtą. Atsakovė į bylą pateikė 2014 m. rugsėjo 8 d. tarp jos ir UAB „Sipava“ sudarytą ginčo turto nuomos sutartį 24 mėn. laikotarpiui ir 2014 m. spalio 15 d. priėmimo – perdavimo aktą. Atsakovė į bylą taip pat pateikė 2015 m. balandžio 10 d. UAB „Sipava“ raštą atsakovei, kad nuomos sutartis nutraukiama 9.4 punkto pagrindu (nesumokėjus nuomos iš eilės 2 mėnesius).
    1. Nutarties 14 ir 15 punktuose nurodytos faktinės aplinkybės duoda pagrindą nesutikti su apelianto argumentais, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai įvertino atsakovės pateiktus įrodymus dėl jos teisės nuomoti patalpas ir aikštelę. Pirmosios instancijos teismas pagrįstai nurodė, kad UAB „Sipava“ turto subnuomoti be nuomotojos UAB „Industrius“ rašytinio sutikimo negalėjo, nes tai buvo įtvirtinta šalių sudarytos nuomos sutarties 2.4.5 punkte. Be to, akivaizdu, kad 2014 m. rugsėjo 8 d. subnuomos sutartis buvo sudaryta, kai buvo jau pasibaigusi 2014 m. sausio 14 d. Nuomos sutartis Nr. IND2014-001. O pagal CK 6.490 straipsnio 1 d. subnuomos sutarties terminas negali būti ilgesnis už nuomos terminą. 2016 m. balandžio 5 d. teismo posėdyje atsakovės atstovas patvirtino, kad neturėjo duomenų ir nepasidomėjo dėl UAB „Sipava“ teisės nuomoti ginčo turtą ir dėl to jaučiasi apgauti.
    1. Byloje nėra duomenų, kad apeliantė dėl pastato – sandėlio ir aikštelės būtų susijusi sutartiniais nuomos ar kitais teisiniais santykiais su pirmesne turto savininke UAB „Industrius“, kuri apie turto perleidimą būtų turėjusi pranešti nuomininkui (CK 6.495 straipsnis). Ji taip pat neturi sutartinių santykių su pačia ieškove. Atsakovės atstovas teisme paaiškino, kad derėjosi su ieškove dėl nuomos tokiomis sąlygomis, kokiomis atsakovė buvo sutarusi su UAB „Sipava“, tačiau nesusitarė. Todėl apeliantės argumentai, kad ieškovė turėjo pareigą atsakovę įspėti dėl turto atlaisvinimo yra teisiškai nepagrįsti.
    1. Ieškovei pareiškus negatorinį ieškinį (CK 4.98 straipsnis), ji turėjo įrodyti tik du dalykus: 1) kad yra turto savininkė; 2) kad jos teisės yra pažeistos. Savininkas neturi įrodinėti, kad jo teises pažeidžiantis asmuo elgiasi neteisėtai. Priešingai, esant įrodytiems pirmiau nurodytiems faktams, atsakovė šioje byloje turėjo įrodyti, kad jos elgesys visiškai atitinka teisės aktų reikalavimus, tačiau šios pareigos neįvykdė, todėl jos buvimas ieškovei priklausančiose patalpose yra neteisėtas.
    1. Pagal CK 4.37 straipsnio 1 dalį, nuosavybės teisė yra išimtinė daiktinė savininko teisė savo nuožiūra nepažeidžiant įstatymų ir kitų asmenų teisių ir interesų, valdyti, naudoti nuosavybės teisės objektą ir juo disponuoti. Disponavimo teisė suprantama, kaip teisė turtą parduoti, kitaip perleisti, taip pat išnuomoti, įkeisti arba kitokiu būdu keisti jo teisinę būklę (Turto arešto aktų registro įstatymo 2 straipsnio 7 dalis).
    1. Ieškovė nagrinėjamoje byloje gina savo teises CK 1.138 straipsnio 6 punkte nustatytu būdu – išieškodama iš jos teisę disponuoti savo nuosavybe pažeidusios atsakovės nuostolius. Kasacinio teismo praktikoje laikomasi nuostatos, kad apie tai, ar patirti nuostoliai gali būti vertinami kaip negautos pajamos arba patirtos išlaidos (turto sumažėjimas), spręstina pagal tokius kriterijus: 1) ar pajamos buvo numatytos gauti iš anksto; 2) ar pagrįstai tikėtasi jas gauti esant normaliai veiklai; 3) ar šių pajamų negauta dėl neteisėtų skolininko veiksmų. Nukentėjęs asmuo privalo įrodyti nuostolių, patirtų negautos naudos forma, realumą, dydį ir priežastinį ryšį su neteisėtais kalto asmens veiksmais. Patirti netiesioginiai nuostoliai turi būti pagrįsti realiomis, įrodytomis, neišvengiamomis, o ne tikėtinomis pajamomis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2012 m. balandžio 11 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-116/2012).
    1. Ieškovė reikalavimą dėl nuostolių dydžio grindžia tuo, kad 2015 m. balandžio 20 d. sudarė su nuomininke uždarąja akcine bendrove „Kauno kasimo darbai“ negyvenamųjų patalpų nuomos sutartį 5 metams, tačiau negalėjo patalpų perduoti nuomininkei, nes jas buvo užėmusi atsakovė (CK 6.246 – 6.249 straipsniai). Kaip jau minėta nutarties 16 ir 17 punktuose, atsakovė neįrodė, kad turi teisinį pagrindą naudotis ieškovės turtu ir nepažeidžia savininkės nuosavybės teisės. Byloje nėra ginčo, kad atsakovė naudojosi ieškovės turtu iki patalpas ir aikštelę atlaisvino, todėl nepaneigti ieškovės argumentai, kad per tą laiką ji negalėjo gauti nuomos pajamų ir dėl to patyrė nuostolius (netiesioginiai nuostoliai - negautos pajamos).
    1. Apeliantė 2015 m. balandžio 20 d. sudarytą su nuomininke uždarąja akcine bendrove „Kauno kasimo darbai“ negyvenamųjų patalpų nuomos sutartį, pagal kurią nuomos mokestis numatytas 860 Eur/mėn. laiko niekine, sudaryta tik dėl ieškinio pareiškimo, nes ji neįregistruota NTR. Teismas pažymi, kad šalys laisvos susitarti dėl sutarties dalyko ir sąlygų (CK 6.156 straipsnio 1 dalis). Teisėtai sudaryta ir galiojanti sutartis jos šalims turi įstatymo galią (CK 6.189 straipsnio 1 dalis). Sutarties formai yra taikomos CK 1.71–1.77 straipsnių taisyklės, reglamentuojančios sandorių formą (CK 6.192 straipsnio 1 dalis) ir šio kodekso ar kitų įstatymų nustatyti tam tikros rūšies sutartims formos reikalavimai. Nuomos sutartis, sudaryta ilgesniam kaip vienerių metų terminui, ir nuomos sutartis dėl pastatų, statinių visais atvejais turi būti rašytinė (CK 6.478 straipsnio 1 dalis, 6.531 straipsnio 1 dalis). Nagrinėjamu atveju ieškovės su nuomininke sudaryta sutartis rašytinės formos, todėl laikyti ją niekine nėra jokio pagrindo. Ieškovė šia sutartimi įrodė, kad numatė gauti nuomos pajamų ir jų galėjo pagrįstai tikėtis gauti, o apeliantė neįrodė, kad šias patalpas ir aikštelę valdo ir šį turtą naudoja teisėtai (CPK 12, 178 straipsniai).
    1. 2015 m. balandžio 20 d. nuomos sutarties 5.1 punkte buvo numatyta, jog patalpos nuomininkei turi būti perduodamos priėmimo – perdavimo aktu ne vėliau kaip iki 2015 m. balandžio 21 d. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad pagal 2015 m. spalio 26 d. perdavimo – priėmimo aktą, apeliantė iš pastato - sandėlio su visais jai priklausančiais daiktais išsikėlė tik 2015 m. liepos 9 d., o aikštelę atlaisvino ir perdavė ieškovei tik 2015 m. spalio 26 d. (1 t., b.l. 103). Taigi, ieškovė per ginčo laikotarpį įvykdyti sutartį ir perduoti patalpų nuomininkei neturėjo galimybės dėl apeliantės neteisėto jų valdymo. 2015 m. balandžio 21 d. pareiškimu (1 t., b.l. 48) nuomininkė pranešė ieškovei, kad atsisako vykdyti sutartį, nes patalpos ir aikštelė yra užimtos ir toks jos elgesys (atsisakymas sutarties) atitinka CK 6.484 straipsnio nuostatas. Tokiu atveju apeliantės argumentai dėl šios nuomos sutarties neįregistravimo NTR neturi teisinės reikšmės galutiniam ginčo sprendimui.
    1. Apeliantė laiko reikšmingais teisingam bylos išnagrinėjimui įrodymais jos ir ieškovės telefoninių pokalbių išklotinę, pateiktą kaip priedą prie 2016 m. kovo 31 d. pareiškimo. Išklausius 2016 m. balandžio 5 d. teismo posėdžio garso įrašą galima konstatuoti, kad teismas šuos įrodymus tyrė ir šalys dėl šių įrodymų įrodomosios reikšmės pasisakė. Tačiau ši išklotinė telefoninių pokalbių turinio negali patvirtinti, todėl, dėl jų ir dėl aikštelės ploto apskaičiavimo nepasisakius teismo sprendime, konstatuoti, kad byla buvo išspręsta neteisingai, apeliacinės instancijos teismas negali.
    1. Nuostolius ieškovė paskaičiavo už 2015 m. birželio 12 d. – 2015 m. birželio 19 d. arba 49 dienų laikotarpį pagal 2015 m. balandžio 20 d. sudarytoje su nuomininke uždarąja akcine bendrove „Kauno kasimo darbai“ negyvenamųjų patalpų nuomos sutartyje numatytą mėnesinę nuomos kainą - 860 Eur plius PVM. Bylos duomenys patvirtina, kad pagal apeliantės su UAB „Sipava“ sudarytą nuomos sutartį, nuomos mokestis buvo 666,13 Eur plius PVM. O pagal 2014 m. sausio 14 d. Nuomos sutartį Nr. IND2014-001 nuomininkė UAB „Sipava“ per 2014 m. kovo 21 d. - 2014 m. gegužės 30 d. mokėjo 717,47 Eur/mėn. nuomos mokestį. Apeliantė priteistų nuostolių dydžio, skirtingai nuo teisės į juos, apeliaciniu skundu nekvestionavo, todėl dėl jų teismas plačiau nepasisako.
    1. Apeliantė apeliaciniu skundu prašo informuoti prokuratūrą dėl turinčių nusikalstamos veikos požymių ieškovės UAB „Packmak“ ir trečiojo asmens UAB „Sipava“ veiksmų. Pastarosios veiksmuose apeliantė įžvelgia LR BK 182 straipsnyje numatytos veikos požymių, išnuomojant jai ginčo nekilnojamąjį turtą. Apeliantė apeliaciniame skunde nekonkretizavo kokius ieškovės veiksmus laiko nusikalstamais, tačiau iš bylos duomenų ir atsakovės atstovo paaiškinimų teismo posėdyje galima spręsti, kad apeliantė sutinka su teismo išvada, jog trečiasis asmuo UAB „Sipava“ negalėjo jai išnuomoti ginčo turto, nes nebuvo šio turto savininkė. Apeliantės nurodyta CPK 300 straipsnio nuostata taikytina tais atvejais, kai civilinę bylą nagrinėjantis teismas nustato byloje dalyvaujančio asmens ar kito asmens veiksmuose nusikaltimo požymių ir apie šią aplinkybę praneša prokurorui. Šiuo atveju nuomos sutarties sudarymo ir jos nutraukimo teisėtumo ir pagrįstumo nustatymas yra civilinis ginčas, nagrinėtinas pagal Civilinio proceso kodekso normas, todėl pirmosios instancijos teismui nebuvo pagrindo atlikti CPK 300 straipsnyje nurodytų veiksmų.
    1. Apeliantė taip pat prašo paskirti ieškovei baudą pagal CPK 95 straipsnio 1 dalį už be pagrindo pareikštą ieškinį. CPK 95 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad šalis, kuri nesąžiningai pareiškė nepagrįstą ieškinį (apeliacinį, kasacinį skundą, prašymą atnaujinti procesą, pateikė kitą procesinį dokumentą) arba sąmoningai veikė prieš teisingą ir greitą bylos išnagrinėjimą ir išsprendimą, gali būti teismo įpareigota atlyginti kitai šaliai jos patirtus nuostolius. To paties straipsnio 2 dalyje numatyta galimybė už piktnaudžiavimą procesu paskirti baudą. Tam, kad būtų pagrindas konstatuoti piktnaudžiavimą šia teise, turi būti nustatytas aiškiai nepagrįstas šios teisės įgyvendinimas. Apeliantės prašymas netenkinamas, atsižvelgiant į tai, kad nenustatytos sąlygos, numatytos CPK 95 straipsnyje.
    1. Remiantis tuo, kas išdėstyta, teisėja sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai taikė materialinės teisės normas, reglamentuojančias civilinę atsakomybę, teisingai įvertino bylos įrodymus, nepažeidė įrodinėjimą reglamentuojančių procesinių teisės normų ir priėmė iš esmės teisėtą ir pagrįstą sprendimą, kurio keisti ar naikinti apeliacinio skundo argumentais nėra teisinio pagrindo (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
    1. Bylinėjimosi išlaidų paskirstymo tvarką reglamentuoja Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 93, 94, 96, 961 , 98 straipsnių nuostatos. Šaliai, kurios naudai priimtas procesinis sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies (CPK 93 str.). CPK 98 straipsnyje nustatyta, kad šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, teismas priteisia iš antrosios šalies išlaidas už advokato ar advokato padėjėjo, dalyvavusių nagrinėjant bylą, pagalbą, taip pat už pagalbą rengiant procesinius dokumentus ir teikiant konsultacijas (1 dalis). Ieškovė atsiliepimu į apeliacinį skundą prašo priteisti iš atsakovo 360 Eur išlaidų advokato pagalbai apmokėti už atsiliepimo surašymą. Pagal Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 bei Lietuvos advokatų tarybos 2004 m. kovo 26 d. nutarimu patvirtintų Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) (redakcija nuo 2015 m. kovo 20 d.) 8.11 punktą, ieškovei iš atsakovės maksimaliai galima priteisti suma sudaro 972,40 Eur (748 Eur x 1,3). Ieškovės prašoma priteisti 360 Eur suma maksimaliai galimo priteisti dydžio neviršija, todėl iš apeliantės priteisiama ieškovės prašomas priteisti 360 Eur išlaidų advokato pagalbai apmokėti atlyginimas.

7Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

Nutarė

8Kauno apylinkės teismo 2016 m. balandžio 26 d. sprendimą palikti nepakeistą.

9Priteisti iš apeliantės uždarosios akcinės bendrovės „Intermaks salonas“, juridinio asmens kodas 134116112, ieškovei akcinei bendrovei „Packmak“, juridinio asmens kodas 300121656, 360 Eur išlaidų advokato pagalbai apmokėti.

10Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.

Proceso dalyviai
Ryšiai