Byla 3K-3-116/2012

1Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Dangutės Ambrasienės (pranešėja), Janinos Stripeikienės (kolegijos pirmininkė) ir Juozo Šerkšno,

2rašytinio proceso tvarka teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo uždarosios akcinės bendrovės „Belvedere prekyba“ ir atsakovo uždarosios akcinės bendrovės „Departus“ kasacinius skundus dėl Šiaulių apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m. birželio 28 d. sprendimo peržiūrėjimo civilinėje byloje pagal ieškovo uždarosios akcinės bendrovės „Belvedere prekyba“ ieškinį atsakovui uždarajai akcinei bendrovei „Departus“ dėl negrąžinto avanso dalies ir 6 proc. metinių palūkanų nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki sprendimo visiško įvykdymo priteisimo bei atsakovo uždarosios akcinės bendrovės ,,Departus“ priešieškinį ieškovui uždarajai akcinei bendrovei ,,Belvedere prekyba“ dėl įskaitymo pripažinimo negaliojančiu, nuompinigių, netesybų ir palūkanų priteisimo, sutarties nutraukimo pripažinimo neteisėtu ir nuostolių atlyginimo.

3Teisėjų kolegija

Nustatė

4I. Ginčo esmė

5Byloje kilo ginčas dėl nuomos sutarties sąlygų, numatančių avanso įskaitymo ir grąžinimo aiškinimo bei taikymo, taip pat terminuotos nuomos sutarties vienašalio nutraukimo vertinimo ir nuostolių atlyginimo.

6Ieškovas UAB „Belvedere prekyba“ ieškiniu prašė priteisti iš atsakovo UAB „Departus“ 20 012,24 Lt negrąžinto avanso dalį ir 6 proc. metinių palūkanų nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki sprendimo visiško įvykdymo.

7Ieškovas nurodė, kad 2005 m. rugpjūčio 10 d. ieškovo ir atsakovo buvo sudaryta negyvenamųjų patalpų nuomos sutartis Nr. 12/005-0804 dėl pirmo aukšto negyvenamųjų patalpų, kuriomis ieškovas naudojosi alkoholiniams gėrimams sandėliuoti ir prekybai alkoholiniais gėrimais vykdyti, nuomos. 2008 m. liepos 9 d. ieškovo ir atsakovo buvo sudaryta sutartis Nr. 59/0801 dėl to paties pastato antro aukšto negyvenamųjų patalpų nuomos. Pagal šią sutartį atsakovui UAB „Departus“ buvo sumokėtas 47 200 Lt avansas ir numatyta, kad šis turi būti panaudotas įrengiant patalpas pagal nuomininko pageidavimus.

8Ieškovas 2008 m. spalio 1 d. raštu kreipėsi į Valstybinę tabako ir alkoholio kontrolės tarnybą prie Lietuvos Respublikos Vyriausybės (toliau – VTAKT) dėl licencijos papildymo, nes negalima sandėliuoti alkoholinių gėrimų ir jais prekiauti patalpose, kurios nėra įtrauktos į licenciją. Tačiau VTAKT 2008 m. spalio 20 d. rašte nurodyta, kad svarstymas dėl licencijos papildymo buvo atidėtas, nes nebuvo nurodyta Sutarties Nr. 59/0801 įsigaliojimo data, neaiški sandėlio pažymėto Nr. 15, esančio antrame aukšte, paskirtis, neaišku, kaip patenkama į sandėlį, pažymėtą Nr. 6, esantį pirmame aukšte. 2008 m. lapkričio mėnesį atsakovas pateikė ieškovui brėžinius apie atliktus naujus patalpų kadastrinius matavimus, tačiau jų neįregistravo VĮ Registrų centre.

92009 m. vasario 25 d. buvo pasirašytas 2008 m. liepos 9 d. sutarties Nr. 59/0801 pakeitimas, kad nuo 2009 m. kovo 1 d. nuomos mokestis pagal sutartį Nr. 59/0801 yra lygus „0“ Lt ir kad sutartis laikoma neatlygintina iki atskiro šalių susitarimo. Ieškovas UAB „Belvedere prekyba“ priėmęs sprendimą atsisakyti antro aukšto patalpų nuomos sutarties, taip pat sutarties dėl pirmo aukšto nuomos 2009 m. liepos 27 d. raštu Nr. 9-79 „Dėl nuomos sutarčių Nr. 12/2005-0804 ir 59/0801“ informavo atsakovą, kad: 2005 m. rugpjūčio 10 d. sudarytą nuomos sutartį Nr. 12/2005-0804 ieškovas nuo 2009 m rugsėjo 20 d. nutraukia pasinaudodamas savo teise, numatyta šios sutarties 6.1.6 punkte, t. y. nuomininko iniciatyva, įspėjus nuomotoją prieš 60 dienų; 2008 m. liepos 9 d. sudarytą sutartį Nr. 59/0801 ieškovas nuo 2009 m. liepos 22 d. nutraukia dėl to, kad atsakovas tinkamai neįvykdė savo pareigos perduoti tvarkingas patalpas (sutarties 2.1.1 punktas), todėl pažeidė CK 6.498 straipsnio 4 punkto nuostatas.

10Ieškovas mano, kad iš jo sumokėto 47 200 Lt avanso atsakovas privalo grąžinti sumokėto ir nepanaudoto avanso dalį, t. y. 20 012,24 Lt, nes kitą avanso dalį (5900 Lt) ieškovas įskaitė kaip mokėjimus už patalpų nuomą pagal 2008 m. liepos 9 d. sutartį (sutarties 3.4 punkto) už 2008 m. spalio – 2009 m. vasario mėnesius, įskaitydamas po 1180 Lt avanso į mokėtiną nuomos mokestį, ir dar 21287,76 Lt už nuomos mokestį pagal 2005 m. rugpjūčio 10 d. sutartį už 2009 m. liepos – rugsėjo mėnesius. Abi nuomos sutartys ieškinio pareiškimo dieną yra nutrauktos, patalpos atsakovui buvo perduotos 2009 m. rugpjūčio 1 d.

11Atsakovas UAB „Departus“ su ieškiniu nesutiko, pateikė priešieškinį, kuriame prašė:

12- ieškovo UAB „Belvedere prekyba“ atliktą 21 287,76 Lt įskaitymą pripažinti niekiniu ir negaliojančiu bei priteisti 21 287,76 Lt pagal negyvenamųjų patalpų nuomos sutartį Nr. 59/2005-0804;

13- pripažinti ieškovo vienašalį negyvenamųjų patalpų nuomos sutarties Nr. 59/2005-0804 nutraukimą nuo 2009 m. rugsėjo 20 d. neteisėtu ir nustatyti, jog negyvenamųjų patalpų nuomos sutarties Nr. 59/2005-0804 nutraukimo data yra 2009 m. rugsėjo 25 d. bei priteisti iš ieškovo 1773,98 Lt negauto nuomos mokesčio už šį laikotarpį kaip nuostolius;

14- priteisti iš ieškovo atsakovui 7663,56 Lt delspinigių pagal negyvenamųjų patalpų nuomos sutarties Nr. 59/2005-0804 3.1 punktą;

15- pripažinti 2008 m. liepos 9 d. sutarties Nr. 59/0801 pakeitimus, padarytus 2009 m. vasario 25 d. (1.6 pnukte Nuomotojas ir Nuomininkas susitaria, kad nuompinigiai iki atskiro šalių susitarimo yra lygūs „0“ (nuliui) Lt, o ši sutartis yra laikoma neatlygintine, 3.3 punkto nuomos mokestis iki atskiro šalių susitarimo yra lygus 0 (nuliui) Lt) kaip sudarytais dėl apgaulės (suklydimo), todėl neteisėtais ir negaliojančiais ir priteisti 18 076,35 Lt negauto nuomos mokesčio kaip nuostolius;

16- pripažinti 2008 m. liepos 9 d. sutarties Nr. 59/0801 nutraukimą neteisėtu ir priteisti 3261,08 Lt negauto nuomos mokesčio kaip nuostolius;

17- priteisti iš ieškovo atsakovui 10 000 lt baudą pagal 2008 m. liepos 9 d. „Negyvenamųjų patalpų nuomos sutarties Nr. 59/0801“ 4.2 punktą už neteisėtą šios sutarties nutraukimą;

18- priteisti iš ieškovo atsakovui 14,96 proc. palūkanų už priteistą sumą už laikotarpį nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo dienos ir bylinėjimosi išlaidas.

19Dėl skolų įskaitymo, kurį atliko ieškovas, jokio pranešimo atsakovas nėra gavęs, neturi jokios prievolės grąžinti ieškovo sumokėtą avansą, todėl ieškovo atliktas 21287,76 Lt įskaitymas yra niekinis ir negaliojantis. 2005 m. rugpjūčio 10 d. sutarties 3.1 punktas numato, kad neatsiskaičius mokami delspinigiai už kiekvieną uždelstą dieną. Pripažinus neteisėtu 21 287,76 Lt įskaitymą ir nusprendus tenkinti reikalavimą dėl 21 287,76 Lt nuompinigių priteisimo už nuomą, atsakovas prašo taip pat priteisti 7663,56 Lt delspinigių. Atsakovas nurodė, kad 2005 m. rugpjūčio 10 d. sutartis yra neteisėtai nutraukta nuo 2009 m. rugsėjo 20 d., nes pagal sutartį ji galėjo būti nutraukta tik pranešus atsakovui prieš 60 dienų. Šis terminas, skaičiuojant nuo pranešimo išsiuntimo dienos, t. y. 2009 m. liepos 27 -osios, baigtųsi rugsėjo 25 d., todėl už tas 5 dienas atsakovui turėtų būti priteistas 1773,98 Lt nuomos mokestis. Atsakovas prašo pripažinti neteisėtais ir negaliojančiais 2009 m. vasario 25 d. sudaryto susitarimo dėl 2008 m. liepos 9 d. sutarties Nr. 59/0801 1.6 ir 3.3 punktus, kuriais buvo susitarta, jog nuompinigiai iki atskiro šalių susitarimo yra lygūs „nuliui“, o ši sutartis yra laikoma neatlygintine, nes susitarimas yra sudarytas dėl ieškovo apgaulės ir galbūt atsakovo suklydimo. Pasirašydamas patalpų perdavimo priėmimo aktą pagal 2008 m. liepos 9 d. sutartį, atsakovas nepateikė jokių pretenzijų dėl kokių nors perduodamų patalpų trūkumų ir vėliau jokių pranešimų apie trūkumų buvimą niekada nėra gavęs, išskyrus 2009 m. liepos 27 d. pranešimą Nr. 9-79, kad abi nuomos sutartys yra nutraukiamos, t. y. praėjus devyniems mėnesiams nuo VTAKT rašto. Šios tarnybos atsakyme buvo nurodoma apie pirmo aukšto patalpas, o ne apie antro aukšto patalpas (plane pažymėtos Nr. 6), kurios išnuomotos pagal 2008 m. liepos 9 d. sutartį, todėl ieškovo terminuotos sutarties vienašališkas nutraukimas laikytinas neteisėtu ir nepagrįstu. 2008 m. liepos 9 d. sutarties 4.2 punkte nustatyta, kad jei viena iš šalių vienašališkai pirma laiko nutraukia sutartį, privalo sumokėti 10 000 Lt dydžio baudą kitai šaliai, išskyrus atvejį, kai ieškovas savo patalpoms suranda nuomos sutarties tęsėją, su kuriuo pasirašoma nauja nuomos sutartis. Šioje situacijoje naujas nuomininkas nebuvo surastas, todėl ieškovas turi sumokėti 10 000 Lt. baudą. Kadangi atsakovui nepavyko išnuomoti šių patalpų, tai jo patirti nuostoliai viršija netesybas, todėl jis įskaito netesybas į nuostolius ir prašo dar priteisti 3261,08 Lt nuostolių atlyginimo. Remdamasis „Mokėjimų, atliekamų pagal komercinių sandorių vėlavimo prevencijos įstatymu“ ir CK 6.37 straipsnio 2 dalimi, atsakovas prašo priteisti 14,96 proc. palūkanas nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.

20II. Pirmosios ir apeliacinės instancijos teismų sprendimų esmė

21Šiaulių miesto apylinkės teismas 2011 m. vasario 18 d. sprendimu ieškinį atmetė, o priešieškinį patenkino iš dalies: pripažino ieškovo UAB ,,Belvedere prekyba“ atliktą 21 287,76 Lt įskaitymą negaliojančiu, priteisė atsakovui UAB ,,Departus“ iš ieškovo 21 287,76 Lt pagal 2005 m. rugpjūčio 10 d. „Negyvenamųjų patalpų nuomos sutartį Nr. 59/2005-0804“; pripažino ieškovo vienašalį 2005 m. rugpjūčio 10 d. sutarties nutraukimą nuo 2009 m. rugsėjo 20 d. neteisėtu ir nustatė, jog šios sutarties nutraukimo data yra 2009 m. rugsėjo 25 d.; priteisė iš ieškovo atsakovui 1773,98 Lt negauto nuomos mokesčio už šį penkių dienų laikotarpį kaip nuostolius ir 7663,56 Lt delspinigius pagal sutarties 3.1 punktą; pripažino 2008 m. liepos 9 d. „Negyvenamųjų patalpų nuomos sutarties Nr. 59/0801“ nutraukimą neteisėtu ir priteisė atsakovui UAB ,,Departus“ iš ieškovo UAB ,,Belvedere prekyba“ 10 000 Lt baudą pagal sutarties 4.2 punktą už neteisėtą šios sutarties nutraukimą; priteisė iš ieškovo UAB ,,Belvedre prekyba“ atsakovui UAB ,,Departus“ 14,96 proc. palūkanų už priteistą sumą už laikotarpį nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo dienos; kitą priešieškinio dalį atmetė.

22Pirmosios instancijos teismas nurodė, kad ieškovas, reikšdamas reikalavimą dėl jo sumokėto 47 200 Lt avanso dalies įskaitymo už nuomą ir dalies grąžinimo, ignoruoja 2008 m. liepos 9 d. nuomos sutarties 2.3.1 punkte nurodytą sąlygą, jog, ieškovui atsisakius nuomotis patalpas, avansinis apmokėjimas negrąžinamas. Teismas pažymėjo, kad ieškovas, pareikšdamas ieškinį dėl dalies avansinio mokesčio grąžinimo, neprašė pripažinti šios sutarties sąlygos negaliojančia ar ją pakeisti, todėl konstatavo, kad ši sutarties sąlyga yra galiojanti. Pripažinta, kad ieškovas 2008 m. liepos 9 d. negyvenamųjų patalpų nuomos sutartį su atsakovu nutraukė neteisėtai, todėl ieškinys atmestas. Teismas nustatęs, kad ieškovas, atlikdamas įskaitymą, pažeidė CK 6.130 straipsnio 1 dalies reikalavimus, nes šalių nesiejo abipusės pareigos, ieškovo reikalavimas nebuvo galiojantis, vykdytinas ir apibrėžtas, konstatavo, kad ieškovo atliktas nuomos mokesčio įskaitymas į avansinį mokestį (ieškovo vienašalis sandoris) yra niekinis ir pripažintinas negaliojančiu, kaip prieštaraujantis imperatyviosioms įstatymo normoms (CK 1.80 straipsnio 1 dalis). Pripažinęs įskaitymą neteisėtu, teismas iš ieškovo atsakovui priteisė 21 287,76 Lt nuomos mokesčio pagal 2005 m. rugpjūčio 10 d. „Negyvenamųjų patalpų nuomos sutartį Nr. 59/2005-0804“, taip pat 7663,56 Lt delspinigių nuo nesumokėtos 21 287,76 Lt nuomos mokesčio sumos, kaip tai nustatyta 2005 m. rugpjūčio 10 d. negyvenamųjų patalpų nuomos sutarties 3.1 punkte. Teismas, spręsdamas dėl prašomų priteisti delspinigių dydžio, atsižvelgė į tai, kad atsakovas verčiasi patalpų nuoma ir iš šios veiklos gauna pajamas; kad nuomos mokestis nesumokėtas palyginti ilgą laikotarpį, abi sutarties šalys yra verslo subjektai, turintys patirties verslo ir derybų srityje, galintys numatyti įsipareigojimų nevykdymo padarinius ir laisva valia pasirenkantys sutarties sąlygas. Dėl to konstatuota, kad nėra pagrindo sutartyje numatytas netesybas vertinti kaip aiškiai per dideles ir jas mažinti. Teismas nustatė, kad ieškovas 2009 m. liepos 27 d. pranešimu informavęs atsakovą apie 2005 m. rugpjūčio 10 d. „Negyvenamųjų patalpų nuomos sutarties Nr. 59/2005-0804“ nutraukimą nuo 2009 m. rugsėjo 20 d. pažeidė nuomos sutarties 6.1.6 punktą, numatantį įspėjimo apie nuomos sutarties nutraukimą 60 dienų terminą, kuris turėjo baigtis 2009 m. rugsėjo 25 d., todėl pripažino ieškovo vienašalį 2005 m. rugsėjo 10 d. sutarties nutraukimą nuo 2009 m. rugsėjo 20 d. neteisėtu ir nustatė, kad šios sutarties nutraukimo data yra 2009 m. rugsėjo 25 d. Vadovaudamasis CK 6.245 straipsnio 3 dalies ir 6.256 straipsnio 2 dalies nuostatomis, teismas priteisė atsakovui iš ieškovo 1773,98 Lt nuostolių, kuriuos sudaro nuomos mokestis, kurį atsakovas būtų gavęs sutartį nutraukus nuo 2009 m. rugsėjo 25 d. Teismas nurodė, kad atsakovas, prašydamas pripažinti 2009 m. vasario 25 d. susitarimą sudarytu dėl apgaulės ar suklydimo, privalėjo įrodyti šias aplinkybes (CPK 178 straipsnis). Nors atsakovas teigė, kad ieškovas, sudarydamas 2009 m. vasario 25 d. susitarimą, jau planavo nutraukti abi nuomos sutartis ir apskritai nutraukti savo veiklą Šiauliuose, tačiau teismas konstatavo, kad tokios aplinkybės neįrodo, jog susitarimas buvo sudarytas dėl apgaulės ar suklydimo. Pirmosios instancijos teismas 2008 m. liepos 9 d. sutarties nutraukimą pripažino neteisėtu. Nustatyta, jog pagal sutarties 4.2 punktą ieškovas vienašališkai nutraukęs nuomos sutartį, siekdamas išvengti baudos sumokėjimo, turėjo surasti nuomos sutarties tęsėją, tačiau to nepadarė, todėl ieškovas privalo sumokėti atsakovui sutartyje numatytą 10 000 Lt baudą. Teismas pažymėjo, kad kreditorius privalo įrodyti patirtų nuostolių dydį. Atsakovas, prašydamas priteisti nuostolius, prašė priteisti negautas pajamas – nuomos mokestį už keturis mėnesius. Tačiau teismas konstatavo, kad ieškovas pagrįstai nurodė, jog 2009 m. vasario 25 d. susitarimu šalys buvo sutarusios dėl nulinio nuomos mokesčio, todėl atsakovo priešieškinio reikalavimą priteisti 3261,08 Lt nuostolių atmetė.

23Šiaulių apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, išnagrinėjusi ieškovo UAB ,,Belvedere prekyba“ ir atsakovo UAB ,,Departus“ apeliacinius skundus, 2011 m. birželio 28 d. sprendimu Šiaulių miesto apylinkės teismo 2011 m. vasario 18 d. sprendimą panaikino iš dalies ir jo rezoliucinę dalį išdėstė taip: ieškovo „UAB „Belvedere prekyba“ ieškinį patenkinti ir priteisti iš atsakovo UAB „Departus“ 20 012,24 Lt negrąžinto avanso, 6 procentų metines palūkanas nuo 20012,24 Lt priteistos sumos nuo ieškinio priėmimo iki visiško sprendimo įvykdymo; atsakovo UAB ,,Departus“ priešieškinį patenkinti iš dalies: 2005 m. rugpjūčio 10 d. Negyvenamųjų patalpų nuomos sutartį Nr. 59/2005-0804 laikyti pasibaigusia 2009 m. rugsėjo 25 d. ir priteisti iš ieškovo atsakovui negautą 1 773,98 Lt nuomos mokestį už 2009 m. rugsėjo 20 – 25 d. laikotarpį kaip nuostolius; 2008 m. liepos 9 d. sutartį laikyti nutraukta vienašaliu 2009 m. liepos 27 d. pranešimu ir pasibaigusia 2009 m. liepos 22 dieną bei priteisti iš ieškovo atsakovui 10 000 Lt baudą pagal sutarties 4.2 punktą už vienašalį šios sutarties nutraukimą prieš terminą; priteisti atsakovui iš ieškovo 8,05 proc. metines palūkanas nuo priteistos sumos nuo priešieškinio priėmimo teisme dienos iki visiško teismo sprendimo įvykdymo.

24Kolegija nurodė, kad pirmosios instancijos teismas 2008 m. liepos 9 d. sutartį aiškino nesivadovaudamas CK 6.193 straipsnio nuostatomis. Išanalizavusi sutarties turinį ir šalių elgesį po šios sutarties sudarymo, teisėjų kolegija sprendė, kad avansas yra išankstinis mokėjimas pagal sutartį, o ne sankcija už sutarties nevykdymą ar netinkamą jos vykdymą. Aiškinant sutarties 2.3.1 punkto pažodinį tekstą 47 200 Lt sumokėtas avansas galėtų būti negrąžintas nuomininkui tik tuo atveju, jei šis iš viso nebūtų sudaręs nuomos sutarties („atsisakius nuomotis patalpas“), tačiau šiuo atveju nuomos sutartis buvo sudaryta, todėl toliau šalių teisinius santykius dėl avanso grąžinimo jau reglamentavo šios sutarties punktas, numatantis avanso įskaitymo į nuomos mokestį tvarką. Pažymėtina, kad pats atsakovas vadovavosi sutarties 3.4 punktu skaičiuodamas savo nuostolius dėl 2009 m. vasario 25 d. sutarties pakeitimo už laikotarpį nuo 2009 m. kovo 1 d. iki 2009 m. liepos 22 d., taip pat nustatyta, jog sutarties projektą rengė atsakovas, todėl neaiškumams spręsti vadovaujamasi CK 6.193 straipsnio 4 dalimi. Teisėjų kolegija, pripažinusi ieškovo teisę iš atsakovo susigrąžinti avansą, pripažįsta teisėtu ieškovo reikalavimą priteisti 20 012,24 Lt avanso dalį ir reikalavimą priteisti 6 proc. metines palūkanas nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo įvykdymo. Apeliacinės instancijos teismas sutiko su pirmosios instancijos teismo vertinimu, kad iš byloje pateiktų įrodymų nėra pagrindo daryti išvadą, jog atsakovas 2008 m. liepos 9 d. sutartimi išnuomojo daiktą su paslėptais trūkumais (CK 6.498 straipsnio 4 punkto). Šalys sutartyje buvo numačiusios galimybę vienašališkai nutraukti sutartį, taigi šiuo atveju ieškovas prisiimė riziką dėl tokio nutraukimo jam tenkančių nepalankių padarinių. Teisėjų kolegija patikslino pirmosios instancijos teismo sprendimo rezoliucinę dalį, nurodydama, kad 2008 m. liepos 9 d. sutartis laikytina nutraukta vienašaliu 2009 m. liepos 27 d. pranešimu, o pagal sutarties 4.2 punktą atsakovui tenkanti 10 000 Lt bauda dėl vienašalio sutarties nutraukimo teismo laikytina pagrįsta ir teisėta. Nurodyta, kad nuomininkas (ieškovas) UAB „Belvedere prekyba“ 2005 m. rugpjūčio 10 d. sutartį nutraukė nesilaikydamas joje nustatyto įspėjimo termino ir turėjo teisę vienašališkai nutraukti terminuotą nuomos sutartį tik nuo 2009 m. rugsėjo 25 dienos, t. y. praėjus 60 dienų nuo įspėjimo, todėl pagrįstai nuomos sutartis laikoma nutraukta 2009 m. rugsėjo 25 dieną. Teisėjų kolegija, pripažinusi ieškovo 21 287,76 Lt įskaitymą teisėtu, panaikina pirmosios instancijos teismo sprendimo dalį dėl 21 287,76 Lt nuomos mokesčio už laikotarpį nuo 2009 m. liepos 27 d. iki 2009 m. rugsėjo 20 d. priteisimo ir 7663,56 Lt delspinigių priteisimo nuo šios sumos, tačiau palieka sprendimo dalį dėl 1773,98 litų nuomos mokesčio už laikotarpį iki 2009 m. rugsėjo 25 d. priteisimo kaip negautas nuomos mokesčio pajamas, kurias nuomotojas pagrįstai tikėjosi gauti ir negalėjo patalpų išnuomoti kitiems asmenims. Pirmosios instancijos teismas neteisingai taikė VILIBOR palūkanų normą, nes, remiantis Mokėjimų, atliekamų pagal komercinius sandorius, vėlavimo prevencijos įstatymo 2 straipsnio 3 dalimi, palūkanų norma yra vieno mėnesio VILIBOR palūkanų norma, padidinta 7 procentiniais punktais. Pagal šio įstatymo 3 straipsnio 4 punktą antrąjį metų pusmetį galioja paskutinė palūkanų norma, paskelbta prieš antrojo pusmečio pirmąją kalendorinę dieną. Remiantis Lietuvos banko pateikiama informacija tinklalapyje www.lb.lt 2010 m. birželio 30 d. galiojo 1,05 procento vieno mėnesio VILIBOR, todėl ją padidinus 7 procentiniais punktais, iš ieškovo UAB „Belvedere prekyba“ atsakovui UAB „Departus“ turėjo būti priteistos 8,05 proc. metinės palūkanos nuo priteistos 1773,98 Lt (177,98 Lt plius 10 000 Lt) sumos nuo priešieškinio priėmimo teisme dienos, t. y. 2010 m. spalio 29 d., iki visiško teismo sprendimo įvykdymo, todėl teismo sprendimo dalis keistinas.

25III. Kasacinių skundų ir atsiliepimų į kasacinius skundus argumentai

26Kasaciniu skundu ieškovas UAB „Belvedere prekyba“ prašo panaikinti Šiaulių apygardos teismo 2011 m. birželio 28 d. sprendimo dalį, kuria buvo iš dalies patenkintas atsakovo priešieškinis, ir dėl šios dalies priimti naują sprendimą – atsakovo UAB „Departus“ priešieškinį atmesti. Nurodomi šie kasacinio skundo argumentai:

1. Dėl baudos už 2008 m. liepos 9 d. Negyvenamųjų patalpų nuomos sutarties Nr. 59/0801 vienašalį nutraukimą prieš terminą priteisimo. Apeliacinės instancijos teismas netinkamai taikė CK 6.483, 6.485, 6.498 straipsnių nuostatas ir nukrypo nuo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuotos teisės taikymo ir aiškinimo praktikos. Pripažinus ieškovą tariamai neteisėtai vienašališkai nutraukus 2008 m. liepos 9 d. sutartį ir taikant joje numatytą baudą už sutarties nutraukimą prieš terminą, įtvirtintas nuomininko atsakomybės, nesant jo kaltės, principas, nes dėl sutarties nutraukimo kaltas yra atsakovas. CK 6.498 straipsnio 4 dalyje įtvirtinta nuomininko teisė nutraukti nuomos sutartį prieš terminą, jei perduotas daiktas yra su trūkumais, kurie nebuvo aptarti ir nuomininko nebuvo žinomi, ir dėl šių trūkumų daikto neįmanoma naudoti pagal jo paskirtį ir sutarties sąlygas. Byloje surinkti įrodymai parodo, kad atsakovas žinojo apie ieškovo vykdomos veiklos pobūdį ir perdavė antro aukšto sandėliavimo patalpas su trūkumais, kurie kliudo naudoti daiktą pagal paskirtį (CK 6.485 straipsnis). Tai, kad ieškovas negalėjo naudotis išnuomotomis patalpomis, patvirtina VTAKT raštas, o šio daikto trūkumo priežastis yra ta, jog atsakovas neįvykdė pareigos perduoti nuomininkui tvarkingus ir galiojančius Sutarties Nr. 59/0801 nurodytų patalpų dokumentus. Teismų konstatuota, kad atsakovas jau po patalpų perdavimo atliko patalpų bei dalies dokumentų pakeitimus, tačiau šių pakeitimų tinkamai neįteisino ir nepateikė ieškovui. Apeliacinės instancijos teismas, nurodęs, kad ieškovas nepateikė jokių įrodymų, jog atsakovas atsisakė įregistruoti nuomojamas patalpas, ignoravo CK 6.483 straipsnio 3 dalyje įtvirtintą nuomotojo (atsakovo) pareigą.
2. Dėl netinkamo CPK 197 straipsnio normų aiškinimo ir taikymo. Apeliacinės instancijos teismas netinkamai vertino Valstybinės tabako ir alkoholio kontrolės tarnybos 2008 m. spalio 20 d. rašto Nr. 3S-2158 įrodomąją galią. Nėra paneigtos šiame rašte nurodytos aplinkybės, jog ieškovo iš atsakovo gauti patalpų dokumentai buvo su trūkumais, susijusiais su planuose pažymėtos 15 patalpos paskirties nenurodymu bei kitais, kurie lėmė tai, jog ieškovui nebuvo papildyta licencija. Ši aplinkybė tampa ieškovui pagrindu, remiantis CK 6.485 straipsnio 2 dalies 3 punktu, nutraukti nuomos sutartį. Apeliacinės instancijos teismas taip pat neatsižvelgė į ieškovo pateiktus VĮ Registrų centro išrašus, patvirtinančius, kad ieškovo nuomotų patalpų kadastriniai matavimai buvo atlikti ir įregistruoti 1999 m. spalio 28 d., todėl visi kiti atsakovo iniciatyva sudaryti patalpų planai neturi teisinės galios (Nekilnojamojo turto kadastro įstatymo 3 straipsnio 4 dalis).
3. Dėl 1773,98 Lt negautų pajamų priteisimo pagal 2005 m. rugpjūčio 10 d. sutartį. Apeliacinės instancijos teismas neatsižvelgė į byloje esančius įrodymus, patvirtinančius šalių bendradarbiavimą ir iš to kylantį susitarimą dėl įsiskolinimo už nuomos mokestį nustatymo (susirašinėjimas ir PVM sąskaita faktūra). Atsakovas, išrašydamas 4024,96 Lt PVM sąskaitą faktūrą už rugsėjo mėnesį, negalėjo pagrįstai tikėtis gauti sumų, viršijančių šią PVM sąskaitoje faktūroje nurodytą sumą, jis galėjo pagrįstai tikėtis gauti tik šią sumą, kuri atitiko PVM sąskaitą faktūrą.

27Atsiliepimu į kasacinį skundą atsakovas UAB „Departus“ prašo ieškovo kasacinį skundą atmesti ir patenkinti atsakovo kasacinį skundą. Procesiniame dokumente nurodomi šie argumentai:

1. Dėl baudos už 2008 m. liepos 9 d. Negyvenamųjų patalpų nuomos sutarties Nr. 59/0801 vienašalį nutraukimą prieš terminą priteisimo. Šios sutarties 1.1 punkte nurodyta, kad ieškovas naudos išsinuomotas patalpas tiesioginei veiklai, taigi susitarime nebuvo nurodoma, jog nuomojamos patalpos bus naudojamos būtent alkoholinių gėrimų sandėliavimui, nes ieškovas be šios veiklos dar užsiėmė ir kitomis veiklomis, t. y. supirkinėjo ir sandėliavo tarą, prekiavo gaiviaisiais gėrimais. Jokio reikalavimo, skirtingai nei pasirašant 2005 m. rugpjūčio 10 d. sutartį, dėl dokumentų pateikimo ar jų specifikos ieškovas nekėlė, kaip ir jokių pretenzijų dėl nuomos patalpų. Ieškovui išsinuomotos patalpos nebebuvo reikalingos dėl kilusių finansinių sunkumų, dėl šios priežasties buvo uždaryti sandėliai kituose miestuose, o įsiskolinimus atsakovui už nuomą ieškovas bandė dengti įskaitymo būdu. Tačiau įvertinęs ilgalaikį bendradarbiavimą, atsakovas sutiko laikinai sumažinti nuomos mokestį iki 0 Lt per mėnesį. VTAKT rašte pastabos dėl patekimo į sandėlį Nr. 6, kuris buvo išnuomotas pagal 2005 m. rugpjūčio 10 d. sutartį, negali būti pagrindas nutraukti 2008 m. liepos 9 d. sutartį. Rašte dėl sandėlio Nr. 15 paskirties kilę klausimai galėjo būti lengvai išsprendžiami, tą patvirtino pats ieškovas teisminio nagrinėjimo metu pirmosios instancijos teisme, todėl tai negali būti vertinama kaip pagrindas nutraukti nuomos sutartį praėjus aštuoniems mėnesiams po šio VTAKT rašto gavimo.
2. Dėl netinkamo CPK 197 straipsnio normų aiškinimo ir taikymo. Bylą nagrinėję teismai padarė pagrįstą išvadą, kad Valstybinės tabako ir alkoholio kontrolės tarnybos raštas neįrodo atsakovo kaltės buvimo.
3. Dėl 1773,98 Lt negautų pajamų priteisimo pagal 2005 m. rugpjūčio 10 d. sutartį. Kadangi ieškovas neginčija teismo sprendimo dėl tos dalies, kurioje pripažintas ieškovo vienašalis 2005 m. rugpjūčio 10 d. sutarties nutraukimas ne nuo 2009 m. rugsėjo 20 d., bet nuo rugsėjo 25 d., tai, nenuginčijus sprendimo dėl šios dalies negalima reikalauti neatlyginti negautas pajamas už šias 5 dienas. Nepagrįstas argumentas, kad šalių buvo suderinta nuomos mokesčio suma už rugsėjo mėnesį. Byloje taip pat nepateikta įrodymų, kad šalys suderino kitokį pranešimo apie sutarties nutraukimą terminą, t. y. ne 60 dienų.

28Kasaciniu skundu atsakovas UAB „Departus“ prašo ieškovo kasacinį skundą atmesti, panaikinti Šiaulių apygardos teismo 2011 m. birželio 28 d. sprendimo dalį priteisti ieškovui iš atsakovo 20 012,24 Lt negrąžinto avanso, 6 proc. metines palūkanas nuo ieškinio priėmimo iki visiško sprendimo įvykdymo, o likusią atsakovo priešieškinio dalį atmesti ir palikti galioti Šiaulių miesto apylinkės teismo 2011 m. vasario 18 d. sprendimo dalį ieškovo ieškinį atsakovui dėl avanso ir palūkanų priteisimo atmesti, pripažinti ieškovo atliktą 21 287,76 Lt įskaitymą negaliojančiu, priteisti atsakovui iš ieškovo 21 287,76 Lt ir 7663,56 Lt delspinigių sumą pagal 2005 m. rugpjūčio 10 d. sutarties 3.1 punktą; panaikinti Šiaulių miesto apylinkės ir apygardos teismo sprendimus, kuriais atmetamas priešieškinis iš dalies, ir priimti naują sprendimą: priteisti 18 076,35 Lt negauto nuomos mokesčio kaip nuostolius nuo 2009 m. kovo 1 d. iki 2009 m. liepos 27 d. ir 3261,08 Lt negauto nuomos mokesčio kaip nuostolius nuo 2009 m. liepos 27 d. iki 2009 m. lapkričio 27 d. Kasacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:

1. Dėl sutarties aiškinimo taisyklių netinkamo taikymo. Apeliacinės instancijos teismas apsiribojo tik sutarties lingvistiniu teksto aiškinimu, bet netyrė, nevertino šalių ikisutartinių santykių, jų nuomonės dėl sutarties sąlygų turinio. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuotoje praktikoje pažymima, kad šalis turi teisę reikalauti grąžinti avansu sumokėtus pinigus, išskyrus atvejus, kai iš sutarties turinio galima daryti išvadą apie šios sutarties šalių susitarimą dėl atsakomybės už joje nustatytų įsipareigojimų nevykdymą netesybų forma (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2006 m. spalio 6 d. nutartis civilinėje byloje V. Š. v. A. N., A. N., bylos Nr. 3K-P-382/2006). Būtent šią praktiką atitinka 2008 m. liepos 9 d. sutarties „atsiskaitymai ir mokėjimai pagal nuomos sutartį“ skyriaus 2.3.1 punkto aiškinimas, todėl ieškovo sumokėtas avansas yra jo mokamos netesybos nutraukus sutartį, t. y. atsisakius nuomotis patalpas. Atsakovas patyrė išlaidų patalpoms įrengti pagal ieškovo poreikius, todėl ši 47 200 Lt suma ieškovui negalėjo būti priteista. Manytina, kad apeliacinės instancijos teismas netinkamai vertino šiuos įrodymus ir dėl to padarė klaidingas išvadas bei priteisė ieškovui iš atsakovo avansą. Kadangi avanso sumokėjimo po to, kai sutartis sudaryta, sąlyga yra sutarties nuostatose, tai nepagrįstas yra apeliacinės instancijos teismo vertinimas, kad jis negrąžinamas tik atsisakius sudaryti nuomos sutartį. Tokiu teismo sutarties nuostatų aiškinimu yra išeinama už šalių išsakytos pozicijos dėl šios sąlygos aiškinimo (pažeista CPK 320 straipsnio 1 dalis.). Visa avanso suma buvo panaudota siekiant patenkinti ieškovo poreikius, t. y. įrengiant liftą, šis patalpų pagerinimas atsakovui nebuvo reikalingas.
2. Dėl reikalavimo pripažinti įskaitymą negaliojančiu. Apie įskaitymą būtina pranešti kitai šaliai, o šioje byloje pateikti įrodymai įrodo, kad pranešimas apie įskaitymą atsakovui nebuvo įteiktas. Yra teisėtas ir pagrįstas pirmosios instancijos teismo sprendimas dėl įskaitymo pripažinimo negaliojančiu, nes nėra visų sąlygų, būtinų įskaitymui atlikti CK 6.130 straipsnio pagrindu, t. y. šalių nesieja abipusės pareigos, ieškovo reikalavimas nebuvo galiojantis, vykdytinas ir apibrėžtas. Pripažinus ieškovo įskaitymą negaliojančiu, turi būti patenkintas išvestinis nuomos mokesčio reikalavimas – 21 287,76 Lt ir 7663,56 Lt delspinigių suma pagal sutarties 3.1 punktą.
3. Dėl reikalavimo priteisti negautą nuomos mokestį kaip nuostolius. Tiek pirmosios, tiek apeliacinės instancijos teismai nepagrįstai atmetė atsakovo reikalavimą priteisti nuostolius nuo 2008 m. liepos 9 d. sutarties 1.6, 3.3 punktų pakeitimų įsigaliojimo 2009 m. kovo 1 d. iki sutarties nutraukimo 2009 m. liepos 27 d. bei nuostolius nuo šios sutarties nutraukimo iki 2009 m. lapkričio 27 d., nepriklausomai nuo to, ar reikalavimas dėl 2008 m. vasario 25 d. šalių susitarimo negaliojančiu bus patenkintas. Šios sutarties terminuotas pobūdis, sutarties sąlygų konkretumas atsakovui leido pagrįstai tikėtis, kad jam bus sudarytos galimybės sutartais terminais gauti finansinę naudą iš nuomos. Jis sutiko su sutarties 1.6 ir 3.3 punktų pakeitimais tikėdamasis, kad šie pakeitimai bus laikini, t. y. už dviejų mėnesių pagerės ieškovo finansinė padėtis ir jis mokės ankstesnį nuomos mokestį. Ieškovas elgėsi nesąžiningai ir padarė atsakovui nuostolių, todėl turi būti patenkintas reikalavimas atlyginti 18 076,35 Lt ir 3261,08 Lt nuostolių.

29Atsiliepimu į kasacinį skundą ieškovas prašo atsakovo kasacinį skundą atmesti ir patenkinti ieškovo kasacinį skundą ir nurodo tokius nesutikimo su kasaciniu skundu argumentus:

1. Dėl sutarties aiškinimo taisyklių netinkamo taikymo. Teismai turėjo vadovautis Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2003 m. spalio 8 d. nutartimi, priimtoje civilinėje byloje AB „Ūkio bankas“ v. UAB „Baltijos Orfėjas“, bylos Nr. 3K-3-966/2003, suformuotu teisės aiškinimu, jog mokėjimas laikytinas avansiniu ir nepriklausomai nuo sutartinių įsipareigojimų neįvykdymo priežasčių turi būti gavusios šalies grąžinamas jį sumokėjusiai šaliai. Atsakovo pateiktas sutarties aiškinimas neatitinka tarp šalių faktiškai susiformavusių teisinių santykių bei sutarties aiškinimo taisyklių, nes sutartyje vartojama sąvoka „atsisakius nuomotis“ gali būti aiškinama tik taip, kad ieškovas be pagrindo atsisako priimti patalpas ir taip faktiškai atsisako tarp šalių pradėti įgyvendinti nuomos santykius. Avanso negrąžinimas buvo numatytas sutarties „atsiskaitymų“ dalyje, todėl jis turi būti aiškinamas kaip atliekantis atsiskaitymų funkcijas. Pažymėtina, kad avansas buvo panaudotas išskirtinai atsakovo interesais – siekė pagerinti jo valdomas patalpas atlikdamas jose remontą, t. y. sutaisydamas liftą, kuris buvo suprojektuotas ir numatytas atsakovo patalpose (patalpų plane liftas pažymėtas dar 1996 m. spalio 15 d.). Kadangi nuomos sutartį rengė atsakovas, tai visi neaiškumai turi būti aiškinami ieškovo naudai (CK 6.193 straipsnio 4 dalis).
2. Dėl reikalavimo pripažinti įskaitymą negaliojančiu. Atsakovas nepagrįstai ginčija pirmosios instancijos teismo, remiantis rašytiniais įrodymais, nustatytą faktinę aplinkybę, kad atsakovui buvo išsiųstas ir įteiktas pranešimas apie įskaitymą, taip pat kad šalių nesiejo priešpriešinis vienarūšis ir galiojantis bei vykdytinas reikalavimas.
3. Dėl reikalavimo priteisti negautą nuomos mokestį kaip nuostolius. Nors atsakovas neginčijo pirmosios instancijos teismo sprendimo dėl tos dalies, kurioje buvo pripažintas šalių 2009 m. vasario 25 d. susitarimas teisėtu ir galiojančiu, tačiau reikalauja priteisti nuostolius, kurie apskaičiuotini atsižvelgiant į tariamas negautas pajamas iš sudarytos neatlygintinos sutarties. Šie reikalavimai laikytini nepagrįstais ir neteisėtais, nes atsakovas negalėjo turėti realių ir teisėtų lūkesčių gauti tokias pajamas iš sutarties, kurioje nuomos mokestis buvo nustatytas 0 Lt.

30Teisėjų kolegija

konstatuoja:

31IV. Kasacinio teismo argumentai ir išaiškinimai

32Dėl negyvenamųjų patalpų nuomos sutarties sąlygų, apibrėžiančių avansinio mokėjimo grąžinimą, aiškinimo

33Kasaciniame skunde atsakovas nurodo, kad apeliacinės instancijos teismas netinkamai aiškino šalių 2008 m. liepos 9 d. sudarytos negyvenamųjų patalpų nuomos sutarties sąlygas dėl avanso grąžinimo, nukrypo nuo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuotos sutarčių aiškinimo praktikos, t. y. apsiribojo sutarties lingvistiniu teksto aiškinimu, nevertino ir netyrė šalių ikisutartinių santykių, nesiaiškino šalių nuomonės dėl sutarties sąlygų turinio ir sutarties sudarymo metu buvusio šių sąlygų suvokimo.

34Kilus tokio pobūdžio ginčui, pažymėtina, kad konkrečios sutarties turinio ir jos sąlygos aiškinimas, sutartimi sulygtų šalių pareigų bei teisių nustatymas yra fakto klausimai, tačiau klausimas, ar apeliacinės instancijos teismas teisingai taikė sutarties aiškinimo principus ir taisykles, laikytinas teisės klausimu, dėl kurio kasacinis teismas turi pasisakyti.

35Sutartinių santykių teisinio kvalifikavimo ir sutarčių aiškinimo taisyklės reglamentuotos CK 6.193–6.195 straipsniuose bei suformuotos Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje. Esant ginčui dėl sutarties turinio bei jos sąlygų, sutartis turi būti aiškinama nustatant tikruosius sutarties dalyvių ketinimus, atsižvelgiant į sutarties sąlygų tarpusavio ryšį, sutarties esmę, tikslą, jos sudarymo aplinkybes, į šalių derybas dėl sutarties sudarymo, šalių elgesį po sutarties sudarymo ir kitas reikšmingas aplinkybes. Kartu sutarties sąlygos turi būti aiškinamos taip, kad aiškinimo rezultatas nereikštų nesąžiningumo vienos iš šalių atžvilgiu, būtina vadovautis ir CK 1.5 straipsnyje įtvirtintais bendraisiais teisės principais. Taikant įstatymo įtvirtintas ir teismų praktikoje pripažintas sutarčių aiškinimo taisykles, turi būti kiek įmanoma tiksliau išsiaiškinta šalių valia, išreikšta joms sudarant sutartis ir prisiimant iš tokių sutarčių kylančius įsipareigojimus (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2004 m. rugsėjo 8 d. nutartis civilinėje byloje UAB ,,Auksinis varnas” v. AB ,,Lietuvos geležinkeliai“, bylos Nr. 3K-3-424/2004; 2004 m. balandžio 14 d. nutartis civilinėje byloje UAB „Libra Vitalis“ v. UAB „Homo Faber“, bylos Nr. 3K-3-274/2004; 2010 m. kovo 20 d. nutartis, priimta civilinėje byloje UAB ,,Ervin“ v. Ageratec AB, bylos Nr. 3K-3-128/2010; 2011 m. liepos 11 d. nutartis, priimta civilinėje byloje UAB „Creditum Vilnius“ v. AB „Utenos melioracija“, bylos Nr. 3K-3-318/2011; kt.).

36Nagrinėjamoje byloje ginčas kilo dėl Nuomotojo (atsakovo) UAB „Departus“ ir nuomininko (ieškovo) UAB „Belvedere prekyba“ 2008 m. liepos 9 d. sudarytos „Negyvenamųjų patalpų nuomos sutarties Nr. 59/0801“ skyriaus „Atsiskaitymai ir mokėjimai pagal nuomos sutartį“ sąlygos, nustatančios avansinio apmokėjimo grąžinimą, aiškinimo ir teisinių padarinių. Ginčo sutarties 2.3.1 punkte nurodyta, kad „atsisakius nuomotis patalpas avansinis apmokėjimas negrąžinamas”. Pirmosios instancijos teismas pripažino, kad tokia sutarties sąlyga reiškia, jog bet kuriuo nuomos sutarties vykdymo metu, dėl bet kokių priežasčių nutraukus šią sutartį avansinis mokėjimas nėra grąžinamas. Apeliacinės instancijos teismas laikė, kad ieškovo sumokėtas avansas galėtų būti jam negrąžintas tik tuo atveju, jei šis iš viso nebūtų sudaręs nuomos sutarties („atsisakius nuomotis patalpas“). Teisėjų kolegija pripažįsta teisinga apeliacinės instancijos teismo išvadą, kad aptariama sutarties avansinio grąžinimo sąlyga reiškia, jog ieškovo sumokėtas avansinis mokėjimas gali būti negrąžinamas tik tuo atveju, jeigu jis būtų atsisakęs negyvenamųjų patalpų nuomos sutarties iki jos įsigaliojimo dienos. Kadangi nuomos sutartis yra konsensualinė, tai įsigalioja nuo sutarties pasirašymo dienos, jeigu sutartyje nenumatyta ko kita (CK 6.181 straipsnio 1 dalis, 6.477 straipsnio 1dalis). Šalių ginčo sudarytos sutarties 6.1 punkte nurodyta, kad ši sutartis įsigalioja nuo 2008 m. rugsėjo 23 d. Dėl to šiuo atveju negyvenamųjų patalpų nuomos sutartis įsigalioja ne nuo sutarties pasirašymo dienos, t. y. 2008 m. liepos 9-osios, bet nuo sutartyje numatytos įsigaliojimo dienos, t. y. 2008 m. rugsėjo 23-osios. Sutarties 2.3.1 punkto sąlygos („atsisakius nuomotis patalpas“) turinį patvirtina apeliacinės instancijos teismo lingvistinė teksto analizė, sisteminis sutarties dalių (Atsiskaitymai ir mokėjimai pagal nuomos sutartį ir Sankcijos) aiškinimas, šalių elgesys po sutarties sudarymo ir kitos konkrečiu atveju reikšmingos aplinkybės. Dėl to teisėjų kolegija atmeta atsakovo kasacinio skundo argumentą, kad apeliacinės instancijos teismas apsiribojo tik sutarties lingvistiniu teksto aiškinimu, kaip nepagrįstą. Pažymėtina ir tai, kad įstatyme neteikiamas prioritetas pažodiniam sutarties aiškinimui, nereiškia, kad subjektyvusis sutarties aiškinimo metodas gali būti absoliutinamas, ypač tada, kai šalys skirtingai argumentuoja savo tikruosius ketinimus dėl sutarties ar atskiros jos sąlygos. Teisėjų kolegija pažymi, kad subjektyvusis sutarties aiškinimo metodas ir teksto lingvistinis aiškinimas sudaro darnią sutarčių aiškinimo metodų sistemą, kuria remiantis nustatomas šalių valios turinys.

37Apeliacinės instancijos teismas taip pat atsižvelgė į avanso specifiką ir jo teisinę prigimtį. Avanso sąvoka, nors ir nevartojama reglamentuojant civilinių santykių subjektų elgesį, tačiau suprantama kaip iš anksto duodamas atlyginimas už darbus ar lėšos šiaip kam nors. Avansas yra išankstinis mokėjimas, kurio paskirtis – apmokėti pagrindinį mokėjimą ar jo dalį. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad avansas paprastai atlieka mokėjimo funkciją – jis įskaitomas į būsimas įmokas, taip pat gali atlikti įrodomąją funkciją (tiek galiojančiam reikalavimui, tiek ir susitarimui sudaryti sutartį ateityje), bet neatlieka užtikrinamosios funkcijos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2003 m. spalio 8 d. nutartis civilinėje byloje AB „Ūkio bankas“ v. UAB „Baltijos Orfėjas“, bylos Nr. 3K-3-966/2003; 2008 m. vasario 11 d. nutartis civilinėje byloje R. J. firma „Tastos statyba“ v. Kauno miesto savivaldybės administracija, bylos Nr. 3K-3-62/2008; 2008 m. gruodžio 16 d. nutartis civilinėje byloje D. J. v. A. D., bylos Nr. 3K-3-593/2008; 2011 m. gegužės 6 d. nutartis civilinėje byloje BUAB „Ju2“ v. UAB „Lietuvos kino studija“, bylos Nr. 3K-3-238/2011; kt.). Šalių perduodama pinigų suma, pavadinta avansu, gali turėti užtikrinamąją funkciją tik tada, kai iš sutarties turinio galima daryti išvadą apie šios sutarties šalių išreikštą bendrą ketinimą dėl atsakomybės už sutartyje nustatytų įsipareigojimų nevykdymo netesybų forma. Nagrinėjamoje byloje pagal šalių sudarytos sutarties sąlygas ir pagal teismų nustatytas aplinkybes, reikšmingas sutarties aiškinimui, nebuvo pagrindo konstatuoti, kad avansu sumokėta pinigų suma sutarčiai įsigaliojus egzistuojančiu bendruoju šalių ketinimu būtų vertinama kaip prievolių įvykdymo užtikrinimas netesybų forma. Atsižvelgdama į tai teisėjų kolegija konstatuoja, kad apeliacinės instancijos teismas nepažeidė CK 1.5 bei 6.193 straipsnių ir nenukrypo nuo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuotos šių normų aiškinimo ir taikymo praktikos.

38Dėl priešpriešinio vienarūšio reikalavimo įskaitymo

39Įskaitymas – vienas prievolės pasibaigimo pagrindų. CK 6.130 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad prievolė baigiasi, kai įskaitomas priešinis vienarūšis reikalavimas, kurio terminas yra suėjęs arba kurio terminas nenurodytas ar apibūdintas pareikalavimo momentu. Aiškindamas ir taikydamas įskaitymo institutą, kasacinis teismas yra suformavęs praktiką, kad įskaitymo, kaip prievolės pabaigos pagrindo, taikymui įstatymų leidėjas nustato tam tikras sąlygas. Iš CK 6.130 straipsnyje įtvirtintų nuostatų matyti, jog tam, kad būtų galima atlikti įskaitymą, turi būti šios sąlygos: pirma, prievolės šalys turi turėti viena kitai abipusių teisių ir pareigų, t. y. skolininkas kartu turi būti ir savo kreditoriaus kreditorius, o kreditorius – ir savo skolininko skolininkas; antra, šalių reikalavimai turi būti priešpriešiniai, t. y. šalys turi turėti reikalavimus viena kitai, o ne trečiajam asmeniui; trečia, šie šalių reikalavimai turi būti vienarūšiai, t. y. abiejų prievolių dalykas turi būti toks pat (pavyzdžiui, šalys viena kitai turi sumokėti pinigus, suteikti viena kitai tam tikras paslaugas ir pan.); ketvirta, abu reikalavimai turi galioti; penkta, abu reikalavimai turi būti vykdytini; šešta, abu reikalavimai turi būti apibrėžti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2006 m. gruodžio 11 d. nutartis civilinėje byloje UAB „Ferteksos transportas“ v. Baltarusijos Respublikos įmonė „Gamybinis susivienijimas „Beloruskalij“, bylos Nr. 3K-3-624/2006; 2007 m. gruodžio 21 d. nutartis civilinėje byloje Sentovart Industrial Group LTD v. UAB „Autostartas“, bylos Nr. 3K-3-593/2007; 2010 m. gruodžio 10 d. nutartis civilinėje byloje BUAB “Žemaitijos statyba” v. M. B. ir kt., bylos Nr. 3K-3-522/2010; 2011 m. birželio 27 d. nutartis civilinėje byloje UAB „Trans Group LT“ v. BUAB „Glikasta“, bylos Nr. 3K-3-301/2011; kt.).

40Nagrinėjamu atveju aptartas prievolės pasibaigimo pagrindas aktualus dėl to, kad ieškovas dalį grąžintino avanso įskaitė už nesumokėtą nuomos mokestį pagal 2008 m. liepos 9 d. sutartį už 2008 m. spalio – 2009 m. vasario mėnesius ir pagal 2005 m. rugpjūčio 10 d. nuomos sutartį už 2009 m. liepos – rugsėjo mėnesius (iš viso – 21 287,76 Lt). Pažymėtina, kad šalių teisinius santykius dėl avanso grąžinimo, kai sutartis yra sudaroma ir vykdoma, reglamentuoja sutarties 3.4 punktas, kuris nustato avanso įskaitymo tvarką, kuria ir rėmėsi ieškovas apskaičiuodamas atlikto įskaitymo dydį. Atsakovas kasaciniame skunde teigia, kad apeliacinės instancijos teismas pažeidė priešpriešinių reikalavimų įskaitymą reglamentuojančias teisės normas (CK 6.130, 6.131 straipsniai), nes šalių nesiejo abipusės pareigos, ieškovo reikalavimas nebuvo galiojantis, vykdytinas ir apibrėžtas, taip pat nebuvo tinkamai pranešta apie įskaitymą. Konstatavus, kad 2008 m. liepos 9 d. Negyvenamųjų patalpų nuomos sutarties Nr. 59/0801 2.3.1 punktu šalys susitarė dėl avanso negrąžinimo tik tokiu atveju, jeigu nuomininkas atsisakytų nuomotis patalpas iki sutarties įsigaliojimo, t. y. 2008 m. rugsėjo 23 d., o šiuo atveju nuomos sutartis buvo sudaryta, patalpos buvo nuomojamos, todėl ieškovas turi teisę reikalauti grąžinti jo sumokėtą avansą. Atsakovas turėdamas prievolę grąžinti ieškovo sumokėtą avansą turėjo ir reikalavimo teisę į nuomos mokestį už nuomotas negyvenamąsias patalpas, todėl pagrįsta laikytina apeliacinės instancijos teismo išvada, kad šalis siejo priešpriešinis vienarūšis reikalavimas, kiekviena jų viena kitos atžvilgiu tapo kreditoriumi ir skolininku. Pažymėtina, kad į suteiktų paslaugų apmokėjimo sumą pirmiausia turi būti įskaityti visi atlikti pagrindiniai mokėjimai, t. y. ir avansas, o jeigu įskaičius avansą į pagrindinį mokėjimą (nuomos mokesčio skolą pagal 2008 m. negyvenamųjų patalpų nuomos sutartį) lieka likutis, tai jis gali būti įskaitomas į kitus atsiskaitymus tarp šalių pagal CK 6.54, 6.55 straipsnių taisykles, t. y. gali būti įskaitoma nuomos mokesčio skola, susidariusi pagal 2005 m. rugpjūčio 10 d. Negyvenamųjų patalpų nuomos sutartį. Šiuo atveju, kai avanso suma viršija susidariusią nuomos mokesčių skolą pagal 2005 ir 2008 metų negyvenamųjų patalpų nuomos sutartis, nuomininkas (ieškovas) turi teisę reikalauti, kad nuomotojas (atsakovas) grąžintų nuomos mokesčius viršijantį avanso likutį, t. y. 20 012,24 Lt avanso dalį po atlikto nuomos mokesčio įskaitymo.

41Atsakovo argumentas, kad ieškovo atliktas įskaitymas buvo atliktas pažeidžiant CK 6.131 straipsnyje nustatytą tvarką, laikytinas nepagrįstu. Teisėjų kolegija pažymi, kad įstatyme nustatyta, jog įskaitymui pakanka vienos prievolės šalies pareiškimo. Įskaitymas yra vienašalis sandoris, kuris laikomas įvykdytu pranešus apie tai kitai prievolės šaliai (CK 6.131 straipsnio 1, 2 dalys). Įskaitymui pakanka vienos šalies valios, t. y. pareiškimo apie įskaitymą pranešimo kitai prievolės šaliai pakanka tam, kad atsirastų įskaitymo teisiniai padariniai – pasibaigtų šalis siejusi prievolė. Įskaitymo tvarką reglamentuojančios teisės normos nenustato privalomų reikalavimų nei pareiškimo apie įskaitymą turiniui, nei formai (būdui) (CK 6.131 straipsnis). Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje pripažįstama, kad jeigu sutartyje ar įstatyme nenustatyta specialios pranešimo formos, tai apie įskaitymą gali būti pranešama įvairia forma (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2005 m. lapkričio 14 d. nutartis civilinėje byloje R. T. v. UAB „Gipsonas“, bylos Nr. 3K-3-561/2005; 2010 m. lapkričio 29 d. nutartis civilinėje byloje G. T. įmonės „Hegvita“ v. UAB „Scania Lietuva“, bylos Nr.3K-3-479/2010; kt.). Dėl pareiškimo apie įskaitymą turinio pažymėtina, kad jis turi būti aiškus, suprantamas ir nedviprasmiškas. Pareiškime turėtų būti nurodyta prievolė, pagal kurią atliekamas įskaitymas, įskaitymo pagrindas ir įskaitoma suma. Nesant specialių įstatymo reikalavimų pareiškimo apie įskaitymą turiniui, tame pačiame pareiškime gali būti nurodoma ir kita sutarties šalims aktuali informacija arba pareiškimai kitais klausimais. Ieškovo pateiktas pranešimas apie įskaitymą atitiko visus šiuos įstatymo nustatytus reikalavimus. Teisėjų kolegija pažymi, kad kasacinis teismas nagrinėja bylas tik teisės taikymo ir aiškinimo aspektu, o pranešimo apie įskaitymą įteikimas kitai šaliai ir jo momentas, kuris yra ginčijamas atsakovo kasaciniame skunde, yra fakto klausimas, kurio kasacinis teismas nenagrinėja, nes yra saistomas pirmosios ir apeliacinės instancijos teismų nustatytų aplinkybių (CPK 353 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas skundžiamame sprendime konstatavo, kad pranešimas apie įskaitymą buvo įteiktas atsakovui. Teismas pagal CPK 185 straipsnyje įtvirtintas įrodymų vertinimo taisykles įvertinęs byloje esančius dokumentus, ieškovo pateiktą 2009 m. spalio 13 d. raštą Nr. 9-117 „Dėl PVM sąskaitos faktūros serija DEP Nr. 0908/99 ir galutinio atsiskaitymo“ adresuotą atsakovui bei registruotos siuntos kvitą, apie šio dokumento įteikimą atsakovui, atsižvelgdamas į tai, jog atsakovas nepateikė jokių priešingas aplinkybes patvirtinančių dokumentų , turėjo pagrindą padaryti išvadą, kad ieškovo pranešimas apie įskaitymą atitiko CK 6.131 straipsnyje nustatytą tvarką. Dėl nurodytų motyvų teisėjų kolegija konstatuoja, kad apeliacinės instancijos teismas, pripažindamas įskaitymą teisėtu, nepažeidė prievolės pasibaigimą dėl įskaitymo reglamentuojančias materialiosios teisės normas (CK 6.130, 6.131 straipsniai). Atitinkamai tenkintinas ieškovo UAB „Belvedere prekyba“ reikalavimas priteisti iš atsakovo 6 proc. metines procesines palūkanas nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo (CK 6.37 straipsnio 2 dalis, 6.210 straipsnio 2 dalis).

42Dėl 2008 m. liepos 9d. „Negyvenamųjų patalpų nuomos sutarties Nr. 59/0801 nutraukimo ir jo teisinių padarinių

43Šalys 2008 m. liepos 9 d. sudarė „Negyvenamųjų patalpų nuomos sutartį Nr. 59/0801“, pagal kurią atsakovas išnuomojo ieškovui administracines ir sandėliavimo patalpas, kurios buvo naudojamos ieškovo tiesioginei veiklai. Sutarties 6.2 punkte apibrėžtas sutarties terminas – galioja penkerius metus nuo sutarties įsigaliojimo dienos (nuo 2008 m. rugsėjo 23 d.). Negyvenamųjų patalpų nuomos teisiniai santykiai neturi specialaus teisinio reguliavimo, kaip, pvz., žemės nuoma, todėl tokiems nuomos santykiams taikomos bendrosios nuomos santykius nustatančios teisės normos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2007 m. gegužės 10 d. nutartis civilinėje byloje UAB ,,Sarteksas“ v. UAB ,,Beltateksas“, bylos Nr. 3K-3-203/2007). CK 6.189 straipsnio 1 dalyje įtvirtintas sutarties privalomumo ir vykdymo principas, kuris reiškia, kad šalys privalo laikytis sutarties sąlygų, jas tinkamai vykdyti. Pagrindinė nuomotojo pareiga perduoti nuomininkui sutarties sąlygas ir daikto paskirtį atitinkančios būklės daiktą. Šios nuomotojo pareigos vykdymas prasideda įsigaliojus sutarčiai ir nesibaigia turtą perdavus nuomininkui, bet išlieka visą nuomos sutarties terminą (CK 6.483 straipsnio 1 dalis). Nuomotojui tenka atsakyti už daikto tinkamumą naudoti pagal paskirtį, išskyrus CK 6.483 straipsnio 2 dalyje ir 6.485 straipsnio 5 dalyje nustatytus atvejus. Tinkamos kokybės daikto perdavimas reiškia, kad perduotas daiktas turi būti be trūkumų, kurie trukdytų visiškai ar iš dalies naudotis daiktu pagal paskirtį. Nuomotojo atsakomybės nėra tais atvejais, dėl kurių šalys susitarė ir kai perduodamo daikto trūkumai iš anksto buvo žinomi nuomininkui, pavyzdžiui, daiktas buvo nuomojamas anksčiau ar buvo žinoma apie turto padėtį iš kitų šaltinių ir panašiai, arba daikto trūkumai turėjo būti žinomi turto apžiūros metu ar tikrinant turto pritaikomumą nesvarbu kada, t. y. tiek sudarant sutartį, tiek daiktą perduodant (akivaizdūs daikto trūkumai). Nagrinėjamoje byloje ieškovas kelia klausimą dėl nuomojamų patalpų trūkumų buvimo ir jų reikšmės trukdymui naudoti patalpas pagal paskirtį. Jis nurodė, kad negalėjo tinkamai naudotis patalpomis pagal jų paskirtį (sandėliuoti alkoholinius gėrimus), nes Valstybinė tabako ir alkoholio kontrolės tarnyba atsisakė papildyti ieškovo turimą didmeninės prekybos alkoholiniais gėrimais licenciją naujai išsinuomotomis patalpomis galbūt dėl atsakovo nesutvarkytų šių patalpų dokumentų (patalpų atliktų kadastrinių matavimų neįregistravimo Nekilnojamojo turto registre). Tačiau ieškovas sutinka mokėti už šia išsinuomotas patalpas iki 2009 m. liepos 27 d. ir teisme neginčija šios savo pareigos, priešingai jis prašo pripažinti priešpriešinio vienarūšio reikalavimo įskaitymą.

44Įmonė, kuri siekia verstis alkoholinių gėrimų sandėliavimu ir didmenine prekyba jais, turi gauti atitinkamos valstybės institucijos leidimą (Alkoholio kontrolės įstatymo 16 straipsnis), kurio gavimo tvarką nustato Vyriausybės 2004 m. gegužės 20 d. nutarimu Nr. 618 patvirtintos Didmeninės ir mažmeninės prekybos alkoholinio produktais licencijavimo taisyklės. Pagal CK 6.202 straipsnio nuostatas, jeigu tam tikri įstatymai nustato, kad būtinas atitinkamos valstybės institucijos leidimas, turintis reikšmės sutarties galiojimui ar vykdymui, tai leidimą privalo gauti šalis, kuriai ši pareiga yra nustatyta įstatymuose. Taigi pareiga gauti leidimą, suteikiantį teisę vykdyti didmeninę prekybą alkoholiniais gėrimais, tenka ieškovui (nuomininkui). Sąžiningumo principas reikalauja, kad šalis, privalanti gauti leidimą, apie jo būtinumą informuotų kitą šalį ir laiku jį gautų, todėl šalis, privalanti gauti leidimą, turi iš anksto išsiaiškinti jo gavimo procedūrą, terminus, laiku kreiptis dėl tokio leidimo išdavimo, laiku pateikti visus reikalingus duomenis tokiam leidimui išduoti ir t. t. Taip pat šalis privalo informuoti kitą šalį dėl leidimo gavimo bei kitokias aplinkybes, susijusias su leidimo gavimu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. sausio 28 d. nutartis civilinėje byloje UAB ,,Talša“ v. UAB ,,Metaloidas“, bylos Nr. 3K-3-9/2008). Bylą nagrinėję teismai konstatavo, kad ginčo patalpų nuomininko UAB „Belvedere prekyba“ prašymo svarstymas dėl licencijos papildymo buvo atidėtas, nes nebuvo nurodyta Sutarties Nr. 59/0801 įsigaliojimo data, neaiški sandėlio pažymėto Nr. 15, esančio antrame aukšte, paskirtis, neaišku, kaip patenkama į sandėlį, pažymėtą Nr. 6, esantį pirmame aukšte. Tačiau apie šias Valstybinės tabako ir alkoholio kontrolės tarnybos pateiktas pastabas ieškovas atsakovo neinformavo, taip pat teismų buvo nustatyta, jog ieškovas nepateikė atsakovui jokių pastabų dėl patalpų antrojo aukšto dokumentacijos, nors su nuomojamų patalpų dokumentais turėjo galimybę susipažinti tiek sudarydamas sutartį, tiek priimdamas patalpas, taip pat nepateikė pretenzijos dėl išsinuomotų patalpų trūkumų: nei 2008 m. rugsėjo 23 d. pasirašydamas priėmimo–perdavimo aktą, nei sudarytame 2008 m lapkričio 5 d. sutarties priede, dėl atliktų naujų kadastrinių matavimų, nei 2009 m. vasario 25 d. susitarime dėl nulinio nuomos mokesčio nustatymo. Byloje nustatyta, kad apie nuomininko negautą licencijos papildymą antro aukšto patalpomis nuomotojas sužinojo tik 2009 m. liepos 27 d. gavęs pranešimą apie sutarčių nutraukimą.

45Šiuo atveju nuomininkas yra įmonė, užsiimanti didmenine prekyba alkoholiniais gėrimais, kuri su nuomotoju UAB „Departus“ nuo 2005 m. rugpjūčio 10 d. sudarytos negyvenamųjų patalpų nuomos sutarties pagrindu nuomojosi šio pastato pirmojo aukšto sandėliavimo patalpas. Teisėjų kolegija pažymi, kad sutarties šaliai – nuomininkui, veikiančiam kaip profesionalui, turėjo būti žinoma, jog yra keliami specialūs reikalavimai sandėlio patalpoms, kuriose jie verčiasi didmenine prekyba alkoholio produktais ir (ar) kuriose šie produktai yra laikomi. Taip pat atkreiptinas dėmesys į tai, kad šalių teisių ir pareigų pagal nuomos sutartį ir sutartinės atsakomybės klausimai spręstini atsižvelgiant ir į tai, kaip kiekviena iš jų, būdama sutartinių santykių dalyvė, vykdė bendradarbiavimo (kooperacijos) pareigą (CK 6.200 straipsnio 2 dalis), pagal kurią šalys privalo padėti viena kitai įgyvendinti sutartines teises ir vykdyti sutartines pareigas, t. y. dėti visas pastangas, kad būtų pasiektas sutarties tikslas. Į šalių kooperacijos pareigos turinį įeina ir pareiga keistis informacija, pranešti viena kitai apie sutarties vykdymo ypatumus, taip pat apie nenumatytas kliūtis ir pan. Remiantis apeliacinės instancijos teismo nustatytomis bylos aplinkybėmis darytina išvada, kad nuomininkas (ieškovas) nepakankamai bendradarbiavo su nuomotoju, jo neinformavo apie gautą Valstybinės tabako ir alkoholio kontrolės tarnybos raštą, nepranešė apie naujai atliktų patalpų kadastrinių matavimų būtiną įregistravimą Nekilnojamojo turto registre, siųsdamas 2009 m. liepos 27 d. pranešimą apie Sutarčių nutraukimą, nurodė, kad jos nutraukiamos nuo 2009 m. liepos 22 d. Taigi laikantis principo, kad bendroji įrodinėjimo pareiga nustatyta tam asmeniui, kuris teigia, o ne tam, kuris neigia, ieškovas, teigiantis, kad jam perduotos patalpos buvo su trūkumais, kurie trukdė jomis naudotis pagal paskirtį, turi pareigą įrodyti šias aplinkybes. Teismų konstatuota, kad ieškovas nepateikė jokių įrodymų, jog jis pakartotinai kreipėsi į Valstybinę tabako ir kontrolės tarnybą dėl licencijos papildymo ir jog pastaroji nebuvo papildyta tik dėl to, kad nuomojamos patalpos nebuvo įregistruotos Nekilnojamojo turto registre, nenustatyta, jog atsakovas žinojo apie šios valstybinės institucijos pateiktą raštą ir vengė ar atsisakė įregistruoti patalpas. Pažymėtina, kad CK 6.189, 6.200 straipsniuose nustatyta, kad sutarčių turi būti laikomasi ir jos turi būti vykdomos, nors ir kiltų sunkumų dėl to, o sutarties nutraukimas turėtų būti laikomas paskutine priemone. Remiantis nagrinėjamoje byloje nustatytomis aplinkybėmis, teigtina, kad ieškovas nepateisinamai ilgai, pažeisdamas CK 6.200 straipsnyje įtvirtintus sutarties vykdymo principus, delsė spręsti klausimus dėl licencijos gavimo, dėl jam reikalingų patalpų dokumentacijos įregistravimo.

46Atsižvelgdama į tai, kas išdėstyta, teisėjų kolegija konstatuoja, kad nagrinėjamoje byloje nuomininkas (ieškovas) neįrodė, jog negalėjo naudotis išsinuomotomis negyvenamosiomis patalpomis pagal paskirtį dėl to, kad atsakovas neįregistravo atliktų šių patalpų kadastrinių matavimų Nekilnojamojo turto registre ir apie šias aplinkybes nežinojo ir neturėjo žinoti sudarydamas sutartį, todėl darytina išvada, kad nuomininkas yra atsakingas už sutartinių įsipareigojimų vykdymą (CK 6.485 straipsnio 5 dalis). Ieškovo kasacinio skundo argumentai dėl netinkamo materialiosios teisės normų, reglamentuojančių nuomos sutarties nutraukimo prieš terminą dėl perduoto daikto trūkumų, kurie kliudo jį naudoti pagal paskirtį, aiškinimo ir taikymo.

47Apeliacinės instancijos teismas pagrįstai už nuomos sutarties nutraukimą priteisė iš ieškovo atsakovui sumokėti negyvenamųjų patalpų nuomos sutartyje sulygtas netesybas. Netesybos (bauda, delspinigiai) – tai įstatymų, sutarties ar teismo nustatyta pinigų suma, kurią skolininkas privalo sumokėti kreditoriui, jeigu prievolė neįvykdyta arba netinkamai įvykdyta (CK 6.73 straipsnio 1 dalis). Netesybos yra ne tik prievolių užtikrinimo būdas, skatinantis skolininką įvykdyti prievolę (CK 6.70, 6.71 straipsniai), bet ir sutartinės civilinės atsakomybės forma (CK 6.256 straipsnio 2 dalis, 6.258 straipsnio 1 dalis). Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktika, aiškinant sutartines netesybas, taip pat netesybų sumažinimo klausimus reglamentuojančias teisės normas, yra gausi ir išplėtota. Koncentruotai ir apibendrintai ji pateikta Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus išplėstinės teisėjų kolegijos 2010 m. lapkričio 2 d. nutartyje, priimtoje civilinėje byloje UAB „Miaras“ v. A. D. individuali įmonė „Aldaujana“, bylos Nr. 3K-7-409/2010.

48Aptariant sutartines netesybas, svarbu pažymėti tai, kad šalių sutartimi sulygtos netesybos laikomos iš anksto nustatytais būsimais kreditoriaus nuostoliais, kurių jam nereikia įrodinėti, kai skolininkas neįvykdo ar netinkamai įvykdo sutartinę prievolę (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006 m. rugsėjo 12 d. nutartį civilinėje byloje VĮ Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcija v. UAB „Ferteksos transportas“, bylos Nr. 3K-7-367/2006; 2007 m. lapkričio 19 d. nutartį civilinėje byloje UAB „Schmitz Cargobull Baltic“ v. UAB „Vilniaus universaliųjų metalo konstrukcijų gamykla“, bylos Nr. 3K-3-503/2007; 2008 m. rugpjūčio 25 d. nutartį civilinėje byloje UAB „Kaduva“ v. UAB „Okadeta“, bylos Nr. 3K-3-401/2008; kt.). Taigi šalių sutartyje sulygtos netesybos yra jų suderinta valia nustatyta sutarties sąlyga, kuri saisto šalis tuo atveju, jeigu sutartis neįvykdoma ar netinkamai įvykdoma. Remiantis 2008 m. liepos 9 d. negyvenamųjų patalpų nuomos sutarties 4.2. punktu, vienai iš šalių vienašališkai pirma laiko nutraukus šią sutartį, tenka pareiga sumokėti 10 000 Lt dydžio baudą kitai šaliai. Ši bauda gali būti nemokama tik tada, kai nuomininkas savo patalpoms suranda nuomos sutarties tęsėją, su kuriuo pasirašoma nauja, ne trumpesniam kaip penkeriems metams, nuomos sutartis. Teisėjų kolegija pažymi, kad, šalims sutartyje susitarus dėl tokio dydžio netesybų, sutarties neįvykdymo ar netinkamo įvykdymo atveju skolininkas negali jų ginčyti, išskyrus atvejus, kai netesybos neprotingos, akivaizdžiai per didelės, atsižvelgiant į konkrečios prievolės pobūdį, padarytą pažeidimą, jo padarinius, skolininko elgesį, prievolės sumą ir pan. Tokiems atvejams įstatymų leidėjo įtvirtinta teismo teisė mažinti netesybas (CK 6.73 straipsnio 2 dalis, 6.258 straipsnio 3 dalis). Taip teismas kontroliuoja netesybų dydį, kad nebūtų sudaryta pagrindo šaliai piktnaudžiauti teise ir nepagrįstai praturtėti. Šiuo atveju bylą nagrinėję teismai, vertindami šalių sutartinių netesybų dydį, atsižvelgė į sutartinių santykių pobūdį ir vertę, įvertino, kad sutarties šalys yra privatūs verslo subjektai, turintys komercinės ir verslo praktikos patirties ir galintys numatyti nuomos sutartimi prisiimtų prievolių nevykdymo padarinius, vadovaudamiesi teisingumo, protingumo, sąžiningumo principais ir siekdami nepažeisti sutarties šalių interesų pusiausvyros, pagrįstai padarė išvadą, kad nėra pagrindo šalių sutartas netesybas (baudą) pripažinti neprotingomis ar aiškiai per didelėmis. Dėl to teisėjų kolegija konstatuoja, kad ieškovas vienašališkai 2009 m. liepos 27 d. pranešimu nutraukęs terminuotą, penkeriems metams šalių sudarytą nuomos sutartį ir nesuradęs šios nuomos sutarties tęsėjo, prisiėmė riziką dėl sutartyje numatytų prievolės neįvykdymo padarinių, t. y. 10 000 Lt baudos mokėjimo.

49Dėl negautų pajamų priteisimo

50Pagal CK 6.249 straipsnio 1 dalį asmens negautomis pajamomis laikomos pajamos, kurias asmuo būtų gavęs, jeigu nebūtų buvę neteisėtų veiksmų. Kasacinio teismo praktikoje laikomasi nuostatos, kad apie tai, ar patirti nuostoliai gali būti vertinami kaip negautos pajamos arba patirtos išlaidos (turto sumažėjimas), spręstina pagal tokius kriterijus: 1) ar pajamos buvo numatytos gauti iš anksto; 2) ar pagrįstai tikėtasi jas gauti esant normaliai veiklai; 3) ar šių pajamų negauta dėl neteisėtų skolininko veiksmų. Nukentėjęs asmuo privalo įrodyti nuostolių, patirtų negautos naudos forma, realumą, dydį ir priežastinį ryšį su netesėtais kalto asmens veiksmais. Netiesioginiai nuostoliai (negautos pajamos), sutartinės atsakomybės taikymo viena priemonių, atlyginami tik atsižvelgiant į tai, ar iš tikrųjų jie realiai padaryti. Bylos šalis, reikšdama reikalavimą atlyginti netiesioginius nuostolius, turi įrodyti, kad ji patyrė realių nuostolių, t. y. negavo pajamų dėl sutarties kontrahento neteisėtų veiksmų padarinių. Patirti netiesioginiai nuostoliai turi būti pagrįsti realiomis, įrodytomis, neišvengiamomis, o ne tikėtinomis pajamomis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos Civilinių bylų skyriaus plenarinės sesijos 2006 m. lapkričio 6 d. nutartis, priimta civilinėje byloje V. Š. v. A. N., bylos Nr. 3K-P-382/2006; 2007 m. gegužės 8 d. nutartis, priimta civilinėje byloje A. A. v. UAB „Kamintras“, bylos Nr. 3K-3-199/2007; 2008 m. vasario 11 d. nutartis, priimta civilinėje byloje R. J. J. firma „Tastos statyba“ v. Kauno miesto savivaldybės administracija, bylos Nr. 3K-3-62/2008; 2011 m. kovo 21 d. nutartis, priimta civilinėje byloje UAB „Metaloidas“ v. UAB „Šiaulių lyra“, bylos Nr. 3K-3-124/2011; kt).

51Ieškovas kasaciniame skunde ginčija savo pareigą atlyginti atsakovo negautas pajamas, t. y. 1773,98 Lt pagal Negyvenamųjų patalpų nuomos sutartį Nr. 59/2005-0804 nutraukimą. Pirmosios ir apeliacinės instancijos teismai nustatė, kad 2005 m. rugpjūčio 10 d. sudarytos sutarties nutraukimą šalys aptarė 6.1.6 punkte, kuriame teigiama, jog nuomininko iniciatyva sutartis gali būti nutraukiama pagal jo raštišką pareiškimą, kuris turi būti įteiktas nuomotojui prieš 60 dienų. Ieškovas pranešė apie Sutarties Nr. 59/2005-0804 nutraukimą 2009 m. liepos 27 d. pranešime ir nurodė, kad sutartis bus nutraukiama nuo 2009 m. rugsėjo 20 d. Teismai, įvertinę tai, kad nėra byloje duomenų apie kitokį įspėjimo apie sutarties nutraukimą termino, padarė išvadą, kad ieškovas turėjo šią nuomos sutartį nutraukti nuo 2009 m. rugsėjo 25 d., o ne nuo rugsėjo 20 d. Dėl tokio teismų nutraukimo termino vertinimo ginčo kasacinės instancijos teisme nėra, todėl plačiau šiuo klausimu nepasisakoma. Nagrinėjamu atveju aptartas negyvenamųjų patalpų nuomos sutarties Nr. 59/2005-0804 nutraukimo terminas yra aktualus dėl to, kad, ieškovui pažeidus negyvenamųjų patalpų nuomos sutarties 6.1.6 punkto nuostatas, atsakovas prašo už šias 5 dienas atlyginti negautas pajamas, kurias jis būtų gavęs, jei ieškovas būtų tinkamai nutraukęs sutartį. Kadangi negautos pajamos yra negauta nauda, kuri buvo planuota gauti, jei nebūtų sutrukdyta įprastinė veikla, tai norint ją priteisti turi būti nustatyti pirmiau išvardyti kriterijai. Atsakovas, žinodamas apie negyvenamųjų patalpų nuomos sutarties 6.1.6 punkte nustatytą konkretų terminą pareiškimams apie sutarties nutraukimą pateikti, galėjo iš anksto pagrįstai tikėtis visas 60 dienų gauti nuomos mokestį už nuomojamas patalpas. Tačiau už 5 dienas jis nuomos mokesčio negavo dėl ieškovo netinkamo sutarties nutraukimo, t. y. nutraukė po 55 d. Dėl to teisėjų kolegija sutinka su apeliacinės instancijos teismo išvada, kad atsakovas turi teisę reikalauti atlyginti negautas pajamas, t. y. nuomos mokestį už 5 dienas – 1773,98 Lt, kurias jis teisėtai ir pagrįstai tikėjosi gauti.

52Atsakovas taip pat prašo priteisti 18 076,35 Lt negautų pajamų pagal 2008 m. liepos 9 d. sutartį su pakeitimais, skaičiuojant už nuomos mokestį nuo 2009 m. kovo 1 d. (Sutarties Nr. 59/0901 2009 m. vasario 25 d. 1.6 ir 3.3 punktų pakeitimo įsigaliojimo) iki 2009 m. lapkričio 27 d. (2009 m. liepos 27 d. Sutarties nutraukimo ir dar už keturis mėnesius) ir dar 3261,08 Lt nuomos mokesčio nuo sutarties nutraukimo už keturis mėnesius. Šiuos reikalavimus atsakovas kasaciniame skunde grindė argumentais, kad buvo sudaryta terminuota nuomos sutartis suteikusi jam teisėtų lūkesčių gauti nuomos mokestį už visą penkerių metų nuomos terminą, o ieškovui buvus patikimu atsakovo verslo partneriu (nuo 2005 m. nuomojosi pirmo aukšto patalpas) sutarta pakeisti 2008 m. liepos 9 d. sutarties 1.6 punktą, nustatant 0 Lt nuomos mokestį keliems mėnesiams. Atsakovo pateikti pagrindimai kasacinio teismo teisėjų kolegijos laikytini nepagrįstais dėl toliau pateikiamų argumentų. Negyvenamųjų patalpų nuomos sutarties 2009 m. vasario 25 d. sudarytu pakeitimu išreikšta abiejų šalių bendra valia nuomos mokestį iki atskiro susitarimo nustatyti 0 Lt, t. y. šalys susitarė, kad nuomos sutartis taps neatlygintinė ne keliems mėnesiams, kaip teigia atsakovas, bet iki atskiro šalių susitarimo, kurio terminas konkrečiai neįvardytas. Sutarčiai esant neatlygintinai nėra teisinio pagrindo konstatuoti, kad atsakovo buvo numatytas kokių nors pajamų gavimas iš anksto ar pagrįstai galėjo būti tikėtasi jas gauti. Nepagrįstas atsakovo argumentas priteisti negautas pajamas remiantis teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principais dėl to, jog atsakovas privalo įrodyti nuostolių, patirtų negautos naudos forma, realumą, dydį ir priežastinį ryšį su neteisėtu vienašaliu ieškovo sutarties nutraukimu. Be to, pažymėtina, kad atsakovas, būdamas verslininkas, besiverčiantis negyvenamųjų patalpų nuoma, turi prisiimti riziką dėl neatlygintinų nuomos sutarčių sudarymo ekonominių padarinių, t. y. sutartą terminą negaunamas nuomos mokestis. Visų žemesnės instancijos teismų nustatytų aplinkybių (daugiau kaip penkis mėnesius atsakovas laikėsi šalių susitarimo, negavo nuomos mokesčio už naudojimąsi patalpomis, neieškojo kitų nuomininkų, nesikreipė dėl nuomos sutarties pakeitimo į atlygintinę) visuma suteikė pagrindą konstatuoti, kad atsakovą tenkino tokie tarp ginčo šalių susiklostę neatlygintini nuomos santykiai. Atsižvelgdama į tai, kas išdėstyta, teisėjų kolegija daro išvadą, kad, atsakovui apeliacinės instancijos teisme neginčijus sudaryto susitarimo dėl neatlygintinės nuomos sutarties sudarymo teisėtumo ir galiojimo, ji laikoma teisėtai sudaryta, galiojanti ir turinti įstatymo galią šalims, todėl atsakovo reikalavimai atlyginti negautas pajamas pagal šią neatlygintinę nuomos sutartį laikytini nepagrįstais.

53Kiti kasacinio skundo argumentai yra teisiškai nereikšmingi ir neturi įtakos priimtų teismų sprendimų teisėtumui, todėl teisėjų kolegija jų neanalizuoja ir dėl jų nepasisako, nes tai nesudaro teisinio pagrindo peržiūrėti apskųstus teismų sprendimus kasacine tvarka.

54Teisėjų kolegija, apibendrindama išdėstytus argumentus, sprendžia, kad apeliacinės instancijos teismas, nagrinėdamas bylą dėl nuomotojo ir nuomininko atsakomybės už daikto trūkumus, kurie kliudo naudoti daiktą pagal paskirtį bei nuomos sutarčių sąlygų dėl avanso įskaitymo ir grąžinimo aiškinimo, tinkamai aiškino ir taikė materialiosios teisės normas, todėl naikinti ar keisti priimtą apeliacinės instancijos teismo sprendimą nėra teisinio pagrindo. Kasaciniai skundai atmestini, o apeliacinės instancijos teismo nutartis paliktina nepakeista (CPK 346 straipsnis, 359 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

55Dėl išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu, priteisimo

56Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Bendrosios raštinės 2012 m. balandžio 11 d. pažyma patvirtina, kad kasacinis teismas turėjo 42,80 Lt išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu. Jos priteistinos iš kasatorių lygiomis dalimis (CPK 88 straipsnio 1 dalies 3 punktas, 96 straipsnis).

57Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 359 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 362 straipsnio 1 dalimi,

Nutarė

58Šiaulių apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m. birželio 28 d. sprendimą palikti nepakeistą.

59Priteisti lygiomis dalimis iš ieškovo uždarosios akcinės bendrovės „Belvedere prekyba“ ( - ) ir atsakovo UAB „Departus“ ( - ) 42,80 Lt (keturiasdešimt du litus 80 ct) išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu, į valstybės biudžetą.

60Ši Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis yra galutinė, neskundžiama ir įsiteisėja nuo priėmimo dienos.