Byla 2A-1849-413/2011
Dėl delspinigių sumažinimo

1Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Gintauto Koriagino (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), Žibutės Budžienės ir Ramūno Mitkaus, sekretoriaujant Irenai Nikolajenko, dalyvaujant ieškovei S. L. ir jos atstovei advokatei D. V.,

2viešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovės S. L. apeliacinį skundą dėl Kauno miesto apylinkės teismo 2011 m. gegužės 10 d. sprendimo panaikinimo civilinėje byloje Nr. 2-3229-775/2011 pagal ieškovės S. L. ieškinį atsakovui J. K., trečiajam asmeniui antstolei R. S. dėl delspinigių sumažinimo.

3Teisėjų kolegija

Nustatė

4I. Ginčo esmė

5Ieškovė kreipėsi į teismą, prašydama pakeisti šalių 2007 m. spalio 26 d. sudarytos paskolos sutarties 1 punktą ir sumažinti sutartimi nustatytų delspinigių dydį nuo 0,2 proc. iki 0,02 proc. (b.l. 3-4).

6Ieškovės reikalavimas buvo grindžiamas tuo, kad pagal 2007 m. spalio 26 d. paskolos sutartį ieškovė trims mėnesiams pasiskolino iš atsakovo 25 000 Lt ir įsipareigojo laiku negrąžinus skolos mokėti atsakovui 0,2 proc. dydžio delspinigius už kiekvieną uždelstą mokėti dieną. 2010 m. lapkričio 2 d. hipotekos teismo nutartimi nuspręsta išieškoti iš ieškovės 25 000 Lt skolos ir 9100 Lt delspinigių. Ieškovės nuomone, 0,2 proc. dydžio delspinigiai yra neproporcingai ir neprotingai dideli, todėl remiantis LAT praktika ieškovė prašė juos sumažinti iki 0,02 proc.

7II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

8Kauno miesto apylinkės teismas 2011 m. gegužės 10 d. sprendimu ieškinį atmetė. Priteisė iš ieškovės S. L. atsakovui J. K. 200 Lt bylinėjimosi išlaidų (b.l. 58-60).

9Bylos duomenų pagrindu teismas nustatė, kad šalys 2007 m. spalio 26 d. sudarė paskolos sutartį, pagal kurią atsakovas paskolino, o ieškovė įsipareigojo iki 2008 m. sausio 26 d. grąžinti 25 000 Lt, o paskolos laiku negrąžinus, mokėti 0,2 proc. dydžio delspinigius už kiekvieną pavėluotą atsiskaityti dieną (b.l. 10). Tą pačią dieną ieškovė įkeitė atsakovui du jai nuosavybės teise priklausančius žemės sklypus, esančius Babtų kaime, Kauno rajone (b.l. 11-12). 2008 m. gegužės 5 d. šalys sudarė papildomą susitarimą, kuriuo pakeitė 2007 m. spalio 26 d. paskolos sutarties 1 punktą ir nustatė, jog ieškovė pasiskolino iš atsakovo 35 000 Lt, kuriuos įsipareigojo grąžinti iki 2008 m. birželio 16 d., o šios sumos laiku negrąžinus - mokėti už kiekvieną pavėluotą atsiskaityti dieną 0,2 proc. dydžio delspinigius (b.l. 6). Hipotekos teismo 2010 m. lapkričio 2 d. nutartimi buvo patenkintas kreditoriaus (atsakovo) reikalavimas ir nutarta priverstinai išieškoti iš S. L. (L.) 34 300 Lt sumą, iš kurios 25 000 Lt sudaro negrąžinta paskola ir 9100 Lt delspinigiai (b.l. 8). Teisme ieškovė pripažino, jog pinigus skolinosi kitoms skoloms dengti ir pragyvenimui (b.l. 50, 56), nes tuo metu nedirbo ir neturėjo iš ko gyventi. Teismo vertinimu, ieškovė, neturėdama darbo ir pajamų, turėjo suvokti, jog sudarydama paskolos sutartį, kurioje už sutarties netinkamą vykdymą numatyti 0,2 proc. dydžio delspinigiai, prisiima didelę atsakomybę ir riziką. Tačiau nepaisant to, nustatytu terminu negrąžinusi 25000 Lt paskolos, ieškovė 2008 m. gegužės 16 d. papildomu susitarimu, tomis pačiomis sąlygomis, iš atsakovo pasiskolino dar 10 000 Lt ir dar kartą patvirtino savo valią dėl 0,2 proc. dydžio delspinigių. Po sutarties sudarymo ieškovė nesikreipė į atsakovą dėl delspinigių sumažinimo ir iki hipotekos teismo nutarties priėmimo prieštaravimų dėl to nereiškė. Ieškovė naudojosi atsakovui priklausančiais pinigais, o atsakovas jų negalėjo panaudoti savo poreikių tenkinimui ir negalėjo tų pinigų investuoti kitur, todėl patyrė nuostolius. Teismas pripažino neįrodytais ieškovės teiginius, jog atsakovas nepatyrė nuostolių, kadangi ji, nors paskolos sutartyje tai nebuvo numatyta, mokėjo atsakovui kas mėnesį palūkanas. Teismas kritiškai vertino liudytojo G. L. parodymus, jog vieno susitikimo su atsakovu metu šis prie liudytojo patvirtino, kad ieškovė jam mokėjusi palūkanas, kadangi liudytojas yra suinteresuotos bylos baigtimi šalies (ieškovės) sūnus, be to, paties pinigų (palūkanų) perdavimo fakto jis nematė (b.l. 53-54). Atsižvelgdamas į liudytojos notarės D. V. parodymus teismas pažymėjo, kad ieškovei paskolos sutarties turinys ir atsakomybė buvo išaiškintos, taigi ieškovė turėjo įvertinti ir sutartyje numatytą sankciją už jos pažeidimą. Remdamasis išdėstytu, teismas konstatavo, kad ieškovė, skolindamasi pinigus, elgėsi neatsakingai, nepamatuotai rizikavo, nuo 2007 m. sausio 26 d. iki šiol paskolos negrąžino, netesybų suma, lyginant ją su paskolos suma ir įsiskolinimo laikotarpiu, nėra neprotingai didelė, todėl sprendė, kad nagrinėjamu atveju sutarties šalių nustatytos netesybos interesų pusiausvyros nepažeidžia ir neprieštarauja teisingumo, protingumo bei sąžiningumo principams.

10III. Apeliacinio skundo teisiniai argumentai

11Apeliaciniu skundu ieškovė S. L. prašo panaikinti Kauno miesto apylinkės teismo 2011 m. gegužės 10 d. sprendimą ir klausimą išspręsti iš esmės – ieškinį tenkinti (b.l. 65-67). Apeliacinis skundas grindžiamas tokiais argumentais:

121) Ieškovė skolinosi pinigus turėdama tikslą padėti savo vaikams sumokėti už mokslą ir pakeisti dviejų žemės sklypų, kuriuos garantuodama skolos grąžinimą įkeitė atsakovui, paskirtį, pakelti sklypų vertę ir vėliau juos parduoti. Pasikeitus ekonominei situacijai, 2008 metais žemės pirkėjų neatsirado, dėl ko negalėjo atsakovui savalaikiai grąžinti paskolos. Ieškovė sutartį ketino pasirašyti metams laiko, tačiau pas notarę ji buvo sudaryta tik trims mėnesiams, atsakovui pažadėjus, kad sutartis bus pratęsta. Tačiau suėjus sutarties terminui atsakovas pradėjo reikalauti skolos grąžinimo, dėl ko apeliantė buvo priversta sudaryti naują susitarimą ir papildomai pasiskolinusi iš atsakovo 10 000 Lt, iš tų pačių pinigų kas mėnesį mokėjo atsakovui palūkanas;

132) Atsakovas užsiima pinigų skolinimo veikla, kadangi, kaip jis paaiškino posėdžio metu, vien tik per 2007 metus jis suteikė paskolas dar trims asmenims. Atsakovą, kaip asmenį, galintį suteikti paskolą, pasiūlė Nekilnojamojo turto agentas, todėl akivaizdu, kad atsakovas skolino pinigus norėdamas užsidirbti, skolino ne pirmą kartą ir skolino tik trims mėnesiams. Ieškovė nėra verslininkė, neturi patirties verslo ir derybų, srityje, negalėjo numatyti įsipareigojimų nevykdymo padarinių, nesuprato delspinigių ir jų dydžio esmės;

143) 2010 m. lapkričio 2 d. hipotekos teismo nutartimi priteisti 9 100,00 Lt delspinigiai sudaro daugiau kaip trečdalį pačios paskolos. Pagal formuojamą kasacinio teismo praktiką tais atvejais, kai šalys nebuvo susitarusios dėl išimtinių ar alternatyvių netesybų ir nenustatyta didesnių kreditoriaus nuostolių, atsižvelgiant į CK 6.210 ir 6.261 straipsniuose nustatytas palūkanų normas pagal pinigines prievoles, pripažįstama, kad minimalius nuostolius atlygina 0,02 dydžio delspinigiai nuo laiku nesumokėtos sumos už kiekvieną uždelstą dieną. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra išaiškinęs, kad nustatydamas, ar yra pagrindas pagal CK 6.73 ir 6.258 straipsnių nuostatas pripažinti netesybas neprotingai (aiškiai) didelėmis ir dėl to jas mažinti, ir spręsdamas, iki kokio dydžio jas mažinti, kiekvienu atveju teismas turi vertinti konkrečios bylos aplinkybes, vadovautis teisingumo, protingumo, sąžiningumo principais ir siekti nepažeisti sutarties šalių interesų pusiausvyros. Aiškiai per didelės (neprotingai didelės) netesybos gali būti teismo sumažintos, tačiau tik tiek, kad jos netaptų mažesnės už nuostolius, patirtus dėl prievolės neįvykdymo arba netinkamo įvykdymo. Apeliantės nuomone, netesybas sumažinus iki 0,02 proc., jos nebūtų mažesnės už atsakovo patirtus nuostolius. Atsakovas parengiamojo posėdžio metu pateikė minimalių nuostolių paskaičiavimo lentelę remdamasis 2003 m. gruodžio 9 d. Mokėjimų, atliekamų pagal komercinius sandorius, vėlavimo prevencijos įstatymo 2 straipsniu, kai už pavėluotą atsiskaitymą taikomų palūkanų dydis apskaičiuojamas VILIBOR (vidutinės tarpbankinės palūkanų normos, kuriomis bankai pageidauja (pasiruošę) paskolinti lėšų litais kitiems bankams) palūkanų normą padidinant 7 procentiniais punktais. Tačiau toks nuostolių paskaičiavimas yra nepagrįstas, kadangi ieškovė nėra verslo subjektas, todėl šalys neatitinka šiam skaičiavimui nustatytų kriterijų. Daugiau jokių kitų patvirtinančių įrodymų apie atsakovo patirtus nuostolius byloje nėra.

15Teisėjų kolegija konstatuoja:

16IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

17Byloje kilo ginčas dėl delspinigių, mokėtinų pagal Paskolos sutarties 1 punktą, dydžio.

18Bylos duomenimis šalys 2007 m. spalio 26 d. sudarė paskolos sutartį, pagal kurią atsakovas paskolino, o ieškovė įsipareigojo iki 2008 m. sausio 26 d. grąžinti 25 000 Lt, o paskolos laiku negrąžinus, mokėti 0,2 proc. dydžio delspinigius už kiekvieną pavėluotą atsiskaityti dieną (b.l. 10).

19Pagal CK 6.71 straipsnio 1 dalį netesybos (bauda, delspinigiai) – tai įstatymų, sutarties ar teismo nustatyta pinigų suma, kurią skolininkas privalo mokėti kreditoriui, jeigu prievolė neįvykdyta arba netinkamai įvykdyta. Netesybos yra prievolių užtikrinimo būdas, skatinantis skolininką įvykdyti prievolę (CK 6.70, 6.71 str.), taip pat sutartinės civilinės atsakomybės forma (CK 6.256 str. 2 d., 6.258 str. 1 d.). Šalių susitarimu nustatytų netesybų tikslas – kompensuoti kreditoriaus galimus praradimus, kurių dydis nustatomas sutartimi dėl netesybų (t. y. sutartinius nuostolius). Teismų praktikoje laikomasi nuostatos, kad šalių sutartimi sulygtos netesybos laikomos iš anksto nustatytais būsimais minimaliais kreditoriaus nuostoliais, kurių jam nereikia įrodinėti, kai skolininkas neįvykdo ar netinkamai įvykdo prievolę (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus išplėstinės teisėjų kolegijos 2007 m. spalio 12 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-7-304/2007; Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. rugpjūčio 25 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-401/2008, ir kt.). Kasacinis teismas yra pažymėjęs, kad kai šalys sutartyje susitaria dėl tam tikro dydžio netesybų, tai sutarties neįvykdymo ar netinkamo įvykdymo atveju skolininkas negali jo ginčyti, išskyrus atvejus, kai netesybos būtų neprotingos, akivaizdžiai per didelės, atsižvelgiant į konkrečios prievolės pobūdį, padarytą pažeidimą, jo padarinius, skolininko elgesį, prievolės sumą ir pan. (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus išplėstinės teisėjų kolegijos 2010 m. lapkričio 2 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-7-409/2010). Įstatyme nustatyta tvarka ir pagrindais teismui suteikta teisė mažinti netesybas, taip kontroliuojant netesybų dydį, kad nebūtų sudaryta pagrindo šaliai piktnaudžiauti teise ir nepagrįstai praturtėti. Pagal CK 6.73 straipsnio 2 dalį, 6.258 straipsnio 3 dalį teismas gali sumažinti netesybas, jeigu jos aiškiai per didelės (neprotingai didelės) arba prievolė iš dalies įvykdyta.

20Nustatant, ar pagal CK 6.73 ir 6.258 straipsnių nuostatas yra pagrindas pripažinti netesybas neprotingai (aiškiai) per didelėmis ir dėl to jas mažinti, bei sprendžiant iki kokio dydžio, turi būti vertinamos konkrečios individualios bylos aplinkybės (šalių sutartinių santykių pobūdis, prievolės vertė, prievolės pažeidimo aplinkybės ir kt.), vadovaujamasi teisingumo, protingumo, sąžiningumo principais ir siekiama nepažeisti sutarties šalių interesų pusiausvyros. Spręsdamas dėl priteistinų sutartinių netesybų dydžio, teismas iš esmės neturi paneigti suderintos šalių valios dėl atsakomybės už sutartinių įsipareigojimų pažeidimą. Konkrečioje faktinėje situacijoje vienu atveju tam tikras netesybų dydis gali būti pripažįstamas tinkamu, kitu – aiškiai per didelis. Dėl to teismų praktikoje nėra vieno konkretaus dydžio, kuris neabejotinai reikštų, kad netesybos neatitinka įstatymuose numatytų kriterijų ir turi būti mažinamos. Atitinkamai negali būti ir vieno iš anksto nustatyto konkretaus dydžio, kuris reikštų protingas netesybas visiems galimiems atvejams ir iki kurio netesybos turi būti mažinamos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus išplėstinė teisėjų kolegijos 2010 m. lapkričio 2 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-7-409/2010).

21Apeliantė neginčija pirmosios instancijos teismo išvadų, kuriomis konstatuota ieškovės kaltė dėl sutarties pažeidimo ir pripažinta atsakovo teisė į netesybų (delspinigių) atlyginimą, tačiau apeliaciniu skundu prašoma taikyti CK 6.258 straipsnio 3 dalies nuostatas ir sumažinti netesybas, motyvuojant tuo, kad sutartimi nustatyti delspinigiai yra neprotingai dideli. Atsižvelgdama į byloje surinktus duomenis, su tokiais apeliantės argumentais teisėjų kolegija sutinka. Visų pirma, minimaliems nuostoliams dėl prievolės pažeidimo paskaičiuoti atsakovas (paskolos davėjas) rėmėsi 2003 m. gruodžio 9 d. Mokėjimų, atliekamų pagal komercinius sandorius, vėlavimo prevencijos įstatymu (b.l. 38), tačiau atkreiptinas dėmesys, kad Sutartimi nustatyta metinė delspinigių norma 73 proc. (0,2x365) yra beveik penkis kartus didesnė už atsakovo nurodomo laikotarpio ir paskaičiuotų metinių palūkanų normos vidurkį (14,80 proc.). Antra, nepaneigtais liko ieškovės argumentai, kad paskolos sutartį ji sudarė dėl susiklosčiusių šeiminių aplinkybių, neturėdama tokio pobūdžio sutarčių sudarymo patirties (b.l. 40), sąžiningai tikėdama, kad paskolą pajėgs grąžinti, ką patvirtina jos veiksmai įkeičiant atsakovui ieškovei asmeninės nuosavybės teise priklausantį turtą (b.l. 11-12). Ir priešingai nei ieškovė, atsakovas turi nevienkartinę patirtį sudarant paskolo sandorius, bendradarbiauja su firmomis ir atlieka tarpininko vaidmenį skolinant savo lėšas kitiems asmenims (b.l. 52-53). Trečia, atsakovas nepagrindė leistinais įrodymais nuostolių atsiradimo pagrindo ir jų dydžio, ir kaip jau minėta, atsakovo paskaičiuota minimalių nuostolių suma yra žymiai mažesnė už Sutartyje numatytą jų dydį.

22Remdamasi išdėstytu, teisėjų kolegija neturi pagrindo sutikti su pirmosios instancijos teismo išvadomis, kad Sutartyje nustatyta netesybų suma nėra neprotingai didelė, kad nustatytos netesybos nepažeidžia šalių interesų pusiausvyros ir neprieštarauja teisingumo, protingumo bei sąžiningumo principams. Tačiau kolegija pripažįsta pagrįstais pirmosios instancijos teismo argumentus, kad sudarydama Sutartį su ginčijama sąlyga, ieškovė nebuvo pakankamai atidi ir rūpestinga, nepamatuotai rizikavo, paskolos iki šiol negrąžino ir dėl sutarties sąlygų pakeitimo savalaikiai savo teisių negynė. Minėta, kad teismas iš esmės neturi paneigti suderintos šalių valios dėl atsakomybės už sutartinių įsipareigojimų pažeidimą. Todėl yra pagrindas apeliantės skundo argumentus pripažinti pagrįstais iš dalies ir sumažinti Sutartimi nustatytų delspinigių dydį nuo 0,2 proc. iki 0,1 proc.

23Aptartų aplinkybių pagrindu teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai taikė ir aiškino CK 6.73 ir 6.258 straipsnių nuostatas, šių teisės normų pažeidimas sąlygojo neteisėto teismo sprendimo priėmimą, dėl ko skundžiamas sprendimas naikintinas ir byloje priimtinas naujas sprendimas – ieškovės ieškinį tenkinti iš dalies (CPK 326 str. 1 d. 2 p., 330 str.).

24Dėl bylinėjimosi išlaidų

25Apeliacinį skundą tenkinus iš dalies, pakeičiamas ir bylinėjimosi išlaidų paskirstymas. Ieškinys patenkintas 50 proc. ieškinio reikalavimų sumos, todėl bylinėjimosi išlaidos paskirstomos pagal CPK 93 straipsnio 2 dalies taisyklę. Už ieškinio padavimą ieškovė buvo atleista nuo žyminio mokesčio (b.l. 5). Ieškovės reikalavimas yra turtinio pobūdžio, ieškinio suma 8000 Lt, todėl paduodant ieškinį turėjo būti mokamas 240 lt žyminis mokestis (CPK 80 str. 1 d. 1 p.). Pirmosios instancijos teisme, teikiant ieškovei nemokamą teisinę pagalbą, valstybė patyrė 300 Lt, o atsakovas 200 Lt atstovavimo išlaidų ir buvo išleista 21 Lt valstybės lėšų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu. Apeliacinės instancijos teisme, atstovaujant ieškovę, valstybė patyrė 220 Lt atstovavimo išlaidų ir 16,75 Lt procesinių dokumentų įteikimo išlaidų. Ieškinį patenkinus iš dalies (50 proc. reikalavimų sumos), atsakovui iš ieškovės priteistina 100 Lt atstovavimo išlaidų, o iš atsakovo valstybei – 120 Lt žyminio mokesčio, 150 Lt atstovavimo ir 10,50 Lt pašto išlaidų pirmosios instancijos teisme ir 120 Lt žyminio mokesčio, 110 Lt atstovavimo išlaidų ir 8,37 Lt procesinių dokumentų įteikimo išlaidų apeliacinės instancijos teisme (CPK 88 str. 3 p., 96 str., 99 str.).

26Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos CPK 325-331 straipsniais,

Nutarė

27panaikinti Kauno miesto apylinkės teismo 2011 m. gegužės 10 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – ieškovės S. L. ieškinį tenkinti iš dalies. Pakeisti 2007 m. spalio 26 d. paskolos sutarties, sudarytos tarp ieškovės S. L. ir atsakovo J. K., 1 punktą ir sumažinti nustatytą delspinigių dydį nuo 0,2 procentų iki 0,1 procento, skaičiuotino nuo paskolintos sumos už kiekvieną uždelstą sumokėti dieną.

28Priteisti atsakovui J. K. iš ieškovės S. L. 100 Lt (vieną šimtą litų) atstovavimo išlaidų.

29Priteisti iš atsakovo J. K. valstybei 240 Lt (du šimtus keturiasdešimt litų) žyminio mokesčio, 18,87 Lt (aštuoniolika litų 87 ct) procesinių dokumentų siuntimo išlaidų ir 260 Lt (du šimtus šešiasdešimt litų) atstovavimo išlaidų, sumokant atstovavimo išlaidas į Valstybės mokesčių inspekcijos prie LR Finansų ministerijos surenkamąją sąskaitą Nr. LT24 7300 0101 1239 4300, juridinio asmens kodas 188659752 AB „Swedbank“, įmokos kodas 5630, mokėjimo paskirtis – įmoka už suteiktą antrinę teisinę pagalbą.

30Šis teismo sprendimas įsiteisėja nuo jo priėmimo dienos.

Ryšiai
1. Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija,... 2. viešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo... 3. Teisėjų kolegija... 4. I. Ginčo esmė... 5. Ieškovė kreipėsi į teismą, prašydama pakeisti šalių 2007 m. spalio 26... 6. Ieškovės reikalavimas buvo grindžiamas tuo, kad pagal 2007 m. spalio 26 d.... 7. II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė... 8. Kauno miesto apylinkės teismas 2011 m. gegužės 10 d. sprendimu ieškinį... 9. Bylos duomenų pagrindu teismas nustatė, kad šalys 2007 m. spalio 26 d.... 10. III. Apeliacinio skundo teisiniai argumentai... 11. Apeliaciniu skundu ieškovė S. L. prašo panaikinti Kauno miesto apylinkės... 12. 1) Ieškovė skolinosi pinigus turėdama tikslą padėti savo vaikams sumokėti... 13. 2) Atsakovas užsiima pinigų skolinimo veikla, kadangi, kaip jis paaiškino... 14. 3) 2010 m. lapkričio 2 d. hipotekos teismo nutartimi priteisti 9 100,00 Lt... 15. Teisėjų kolegija konstatuoja:... 16. IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos aplinkybės, teisiniai... 17. Byloje kilo ginčas dėl delspinigių, mokėtinų pagal Paskolos sutarties 1... 18. Bylos duomenimis šalys 2007 m. spalio 26 d. sudarė paskolos sutartį, pagal... 19. Pagal CK 6.71 straipsnio 1 dalį netesybos (bauda, delspinigiai) – tai... 20. Nustatant, ar pagal CK 6.73 ir 6.258 straipsnių nuostatas yra pagrindas... 21. Apeliantė neginčija pirmosios instancijos teismo išvadų, kuriomis... 22. Remdamasi išdėstytu, teisėjų kolegija neturi pagrindo sutikti su pirmosios... 23. Aptartų aplinkybių pagrindu teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios... 24. Dėl bylinėjimosi išlaidų... 25. Apeliacinį skundą tenkinus iš dalies, pakeičiamas ir bylinėjimosi... 26. Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos CPK 325-331... 27. panaikinti Kauno miesto apylinkės teismo 2011 m. gegužės 10 d. sprendimą ir... 28. Priteisti atsakovui J. K. iš ieškovės S. L. 100 Lt (vieną šimtą litų)... 29. Priteisti iš atsakovo J. K. valstybei 240 Lt (du šimtus keturiasdešimt... 30. Šis teismo sprendimas įsiteisėja nuo jo priėmimo dienos....