Byla 1A-458-327/2018

1Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Svetlanos Jurgaitienės, Viktoro Preikšo (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas) ir Valdo Vitunsko, sekretoriaujant Audronei Stankevičiūtei, dalyvaujant prokurorei Danai Rutkauskaitei, atleistajam nuo baudžiamosios atsakomybės I. M., jo gynėjui advokatui Ramūnui Gudašiui, civilinio ieškovo Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Marijampolės skyriaus atstovei L. G., viešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal civilinio ieškovo Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Marijampolės skyriaus apeliacinį skundą dėl Marijampolės apylinkės teismo Vilkaviškio rūmų 2018 m. kovo 23 d. nuosprendžio, kuriuo I. M. atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 138 straipsnio 2 dalies 8 punktą, 284 straipsnį, BK 93 straipsnio 1 dalies 3 punkto pagrindu ir, vadovaujantis BK 87 straipsnio 1 dalimi ir 2 dalies 2 punktu, 3 dalies 5 punktu, jam vienerius metus nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos paskirtos auklėjamojo poveikio priemones: toliau mokytis ir draudimas be elgesio apribojimo priemonės vykdymą kontroliuojančios institucijos žinios keisti gyvenamąją vietą. Baudžiamoji byla I. M. atžvilgiu nutraukta. Civilinio ieškovo Kauno teritorinės ligonių kasos civilinis ieškinys patenkintas visiškai. Iš I. M. priteista 317,68 Eur turtinės žalos atlyginimo Valstybinės ligonių kasos naudai. I. M. įpareigotas įsiteisėjus nuosprendžiui per du mėnesius 317,68 Eur sumokėti į Valstybinės ligonių kasos prie Lietuvos Respublikos Sveikatos apsaugos ministerijos PSDF biudžetui padarytos žalos surenkamąją sąskaitą. Civilinio ieškovo Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos (Marijampolės skyriaus) civilinis ieškinys paliktas nenagrinėtas.

2Teisėjų kolegija

Nustatė

3

    1. I. M. pažeidė viešąją tvarką ir nesunkiai sutrikdė kito asmens sveikatą, t. y. 2017 m. liepos 29 d. apie 22.30 val., tiksliau nenustatytu laiku, viešoje vietoje – ( - ), iš chuliganiškų paskatų, be jokio pateisinamo motyvo ir priežasties, ignoruodamas žmonių tarpusavio bendravimo taisykles, demonstruodamas nepagarbą aplinkiniams ir aplinkai, elgdamasis įžūliai, tyčia kumščiu ne mažiau kaip vieną kartą sudavė K. U. į veido sritį, tuo padarydamas apatinio žandikaulio abipusį lūžimą kairio kaklelio ir 42 danties srityse, kraujosruvą kairio žando-pasmakrės srityje, tokiu būdu sukėlė nukentėjusiajam K. U. nesunkų sveikatos sutrikdymą bei sutrikdė visuomenės rimtį ir tvarką.
    2. Marijampolės apylinkės teismas priimdamas nuosprendį padarė išvadą, kad kaltinamasis I. M. mokosi, pirmą kartą teisiamas, pripažino savo kaltę ir nuoširdžiai gailėjosi padaręs nusikalstamą veiką, todėl jį atleido nuo baudžiamosios atsakomybės pagal BK 93 straipsnio 1 dalies 3 punktą ir paskyrė jam auklėjamojo poveikio priemones. Teismas taip pat pažymėjo, kad šiuo atveju Valstybinio socialinio draudimo fondo valdyba Marijampolės skyrius K. U. ligos pašalpą išmokėjo dėl įvykusio draudiminio įvykio, t. y. tarpusavio sutarties pagrindu. Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Marijampolės skyriui I. M. nusikalstamais veiksmais žala tiesiogiai nebuvo padaryta, todėl Institucijos regresinį ieškinį paliko nenagrinėtą.
    3. Apeliaciniame skunde Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Marijampolės skyriaus apeliaciniame skunde prašoma panaikinti Marijampolės apylinkės teismo 2018 m. kovo 23 d. nuosprendžio dalį dėl civilinio ieškinio išsprendimo, kuria civilinio ieškovo Fondo valdybos Marijampolės skyriaus civilinis ieškinys paliktas nenagrinėtas, ir priimti naują sprendimą, t. y., civilinio ieškovo Fondo valdybos Marijampolės skyriaus civilinį ieškinį tenkinti visiškai.
      1. Skunde pažymėta, kad I. M. sužalotas K. U. dėl patirtos traumos buvo laikinai nedarbingas. Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Marijampolės skyrius priskaičiavo K. U. 1406,49 Eur dydžio ligos pašalpą už laikinojo nedarbingumo laikotarpį nuo 2017 m. liepos 30 d. iki 2017 m. rugsėjo 28 d. Marijampolės apylinkės teismo Vilkaviškio rūmai 2018 m. kovo 23 d. nuosprendžiu paliko Fondo valdybos Marijampolės skyriaus civilini ieškinį nenagrinėtą. Skunde teigiama, kad teismas neteisingai taikė BPK 109 straipsnį ir priėmė nuosprendį, prieštaraujantį kasacinio teismo praktikai analogiškose bylose. Fondo valdybos Marijampolės skyrius dėl I. M. padarytos nusikalstamos veikos patyrė turtinės žalos ir pagal BPK 109 straipsnį turi teisę pareikšti civilinį ieškinį, ir tokį ieškinį teismas privalo nagrinėti kartu su baudžiamąja byla. BPK 117 straipsnyje numatyta papildoma viešojo intereso dėl valstybei padarytos žalos atlyginimo garantija, užtikrinanti, kad civiliniai ieškiniai dėl valstybei padarytos žalos būtų pareiškiami ir nagrinėjami baudžiamojoje byloje. Todėl sistemiškai aiškinant BPK 109 ir 117 straipsnius, darytina išvada, kad baudžiamajame procese civilinio ieškinio institutas skirtas ne tik tiesiogiai nuo nusikalstamos veikos nukentėjusio asmens turtinės ir neturtinės žalos atlyginimo užtikrinimui, bet ir viešojo intereso apsaugai (Kauno apygardos teismo 2016 m. vasario 2 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 1S-175-530/2016).
      2. Skunde taip pat pažymėta, kad Fondo valdybos Marijampolės skyrius, kaip valstybinį socialinį draudimą vykdanti institucija, išieškodama Fondo biudžetui padarytą žalą, užtikrina teisingą valstybinio socialinio draudimo išmokų ir kitų išmokų, kurių mokėjimas pavestas Fondo valdybos teritoriniams skyriams, skyrimą ir mokėjimą gavėjams, taigi, įgyvendina viešojo intereso apsaugą valstybinio socialinio draudimo srityje. Valstybinio socialinio draudimo išmokų (ligos išmokos) mokėjimas iš Fondo biudžeto lėšų yra tiesiogiai susijęs su I. M. nusikalstamais veiksmais, t. y. K. U. sužalojimu. Be to, teisiamojo posėdžio metu I. M. su Fondo valdybos Marijampolės skyriaus ieškiniu sutiko, todėl nebuvo pagrindo Fondo valdybos Marijampolės skyriaus ieškinį palikti nenagrinėtą.
      3. Institucijos teigimu, Marijampolės apylinkės teismas 2018 m. kovo 23 d. nuosprendyje nepagristai, kaip teismo suformuotu precedentu, vadovavosi Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. birželio 3 d. nutartimi baudžiamojoje byloje Nr. 2K-269/2014, kadangi šioje nutartyje yra kitokios faktinės aplinkybės. Be to, pirmosios instancijos teismas šioje byloje civilinio ieškovo Kauno teritorinės ligoniu kasos regresinį ieškinį tenkino visiškai, o civilinio ieškovo Fondo valdybos Marijampolės skyriaus regresinį ieškinį paliko nenagrinėtą, ir taip pažeidė šalių lygiateisiškumo principą.
    4. Kauno teritorinė ligonių kasa pateikė atsiliepimą į apeliacinį skundą, kuriame prašo Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Marijampolės skyriaus apeliacinį skundą tenkinti.
    5. Nagrinėjant bylą apeliacine tvarka teismo posėdyje civilinio ieškovo Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Marijampolės skyriaus atstovė pritarė apeliaciniame skunde pareikštam prašymui ir nurodytiems argumentams, prašė apeliacinį skundą tenkinti. Prokurorė prašė apeliacinį skundą tenkinti. Atleistasis nuo baudžiamosios atsakomybės ir jo gynėjas skundo reikalavimui neprieštaravo.
    6. Civilinio ieškovo Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Marijampolės skyriaus apeliacinis skundas tenkinamas.
    7. Pirmosios instancijos teismas priimdamas apkaltinamąjį nuosprendį ir spręsdamas civilinio ieškinio klausimą, nurodė, kad Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Marijampolės skyriui I. M. nusikalstamais veiksmais žala tiesiogiai nebuvo padaryta, todėl Institucijos regresinį ieškinį paliko nenagrinėtą. Savo sprendimą teismas grindė Lietuvos Aukščiausiojo Teismo pateiktu išaiškinimu kasacinėje nutartyje baudžiamojoje byloje Nr. 2K-269/2014. Šie pirmosios instancijos teismo argumentai atmestini kaip nepagrįsti ir dalyje dėl civilinio ieškinio skundžiamas Marijampolės apylinkės teismo nuosprendis keistinas.
    8. BPK 109 straipsnyje nustatyta, kad asmuo, dėl nusikalstamos veikos patyręs turtinės ar neturtinės žalos, turi teisę baudžiamajame procese pareikšti įtariamajam ar kaltinamajam, ar už jų veikas materialiai atsakingiems asmenims civilinį ieškinį. Teismas jį nagrinėja kartu su baudžiamąja byla. Kai civilinis ieškinys pareikštas ikiteisminio tyrimo metu, ikiteisminio tyrimo metu turi būti surinkti duomenys, patvirtinantys pareikšto civilinio ieškinio pagrindą ir dydį. Pagal BPK 110 straipsnio 1 dalį civiliniu ieškovu pripažįstamas fizinis ar juridinis asmuo, kuris baudžiamojoje byloje reikalauja atlyginti dėl įtariamojo ar kaltinamojo nusikalstamos veikos patirtą turtinę ar neturtinę žalą.
    9. Šių BPK normų turinys suponuoja išvadą, kad ieškininiai reikalavimai baudžiamojoje byloje gali būti pareikšti tik kaltininkui ar už jo veikas materialiai atsakingiems asmenims dėl nusikalstama veika padarytos žalos. Šiame kontekste pažymėtina, kad skundžiamame nuosprendyje nurodyta kasacine nutartimi baudžiamojoje byloje Nr. 2K-269/2014 vadovautis kaip precedentu nėra pagrindo, nes joje nustatytos aplinkybės nėra analogiškos nagrinėjamos bylos aplinkybėms. Nurodytoje byloje, VSDFV skyriui išmokėjus išmokas nukentėjusiosios artimiesiems, VSDFV pareiškė civilinį ieškinį civilinei atsakovei AB „Lietuvos draudimas“ ir jį pirmosios instancijos teismas patenkino, o apeliacinės instancijos teismas tokį sprendimą paliko galioti. Būtent dėl to, kad VSDFV ieškinį pareiškė AB „Lietuvos draudimas“, o ne kaltinamajai (įtariamajai), ir jis buvo priteistas, Lietuvos Aukščiausiasis Teismas panaikino šias abiejų instancijų teismų sprendimų dalis ir paliko ieškinį nenagrinėtą, nes tokie regresiniai ieškiniai baudžiamajame procese nenagrinėjami. Iš nurodytos bylos faktinių aplinkybių akivaizdžiai matyti, kad žemesnių instancijų teismai baudžiamojoje byloje išsprendė draudimo teisinių santykių dalyvių – VSDFV ir AB „Lietuvos draudimas“ – civilinį ginčą. Teisėjų kolegija be kita ko pažymi, kad teismų sprendimai dėl Teritorinių ligonių kasų civilinių ieškinių ir VSDFV civilinių ieškinių, pateiktų teismui, negali būti skirtingi, kadangi abi institucijos atlygina dėl nusikalstamos veikos padarytą žalą. Skirtumas tik tas, kad Teritorinės ligonių kasos atlygina gydymo išlaidas, o VSDFV kompensuoja nukentėjusiajam netektas pajamas dėl laikino darbingumo netekimo. Be to, šiame kontekste pažymėtina, kad abiejų institucijų biudžetai formuojami iš to paties šaltinio – valstybinio socialinio draudimo biudžeto (kasacinė nutartis Nr. 2K-128-696/2018).
    10. Nagrinėjamoje byloje pirmosios instancijos teismo nuosprendžiu nustatyta, kad I. M. pažeidė viešąją tvarką ir nesunkiai sutrikdė K. U. sveikatą. Iš bylos duomenų matyti, kad dėl patirtų sužalojimų nukentėjusysis buvo laikinai nedarbingas. VSDFV Marijampolės skyrius priskaičiavo K. U. 1406,49 Eur dydžio ligos pašalpą už laikinojo nedarbingumo laikotarpį nuo 2017 m. liepos 30 d. iki 2017 m. rugsėjo 28 d. Taigi neabejotina, kad VSDFV Marijampolės skyrius dėl I. M. nusikalstamos veikos patyrė turtinę žalą. Dėl to šioje baudžiamojoje byloje I. M. VSDFV Marijampolės skyrius pareiškė civilinį ieškinį dėl patirtos žalos atlyginimo, kurį pirmosios instancijos teismas nepagrįstai paliko nenagrinėtą.
    11. Teisėjų kolegija pažymi, kad pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) nuostatas žalą, padarytą asmeniui, privalo visiškai atlyginti atsakingas asmuo. Jeigu fizinis asmuo suluošintas ar kitaip sužalota jo sveikata, tai nuostolius sudaro taip pat su sveikatos grąžinimu susijusios išlaidos (gydymo, papildomo maitinimo, vaistų įsigijimo, protezavimo, sužaloto asmens priežiūros, specialių transporto priemonių įsigijimo, sužaloto asmens perkvalifikavimo išlaidos bei kitos sveikatos grąžinimui būtinos išlaidos). Atkreiptinas dėmesys į tai, kad atlyginami tik tie nuostoliai, kurie susiję su veiksmais (veikimu, neveikimu), nulėmusiais skolininko civilinę atsakomybę tokiu būdu, kad nuostoliai pagal jų ir civilinės atsakomybės prigimtį gali būti laikomi skolininko veiksmų (veikimo, neveikimo) rezultatu (CK 6.247 straipsnis, 6.249 straipsnio 1 dalis, 6.263 straipsnio 2 dalis, 6.283 straipsnio 2 dalis). Taigi nusikalstamo asmens sveikatos sutrikdymo atveju, kai nustatomas priežastinis ryšys tarp kaltininko neteisėtų veiksmų ir jais sukeltų padarinių, gydymo išlaidos, kurios buvo būtinos ir susijusios su nukentėjusiojo sveikatos grąžinimu, tarp jų ir išlaidos išmokėjus ligos pašalpą nukentėjusiajam dėl to, kad šis tapo laikinai nedarbingas, turi būti atlyginamos (kasacinė nutartis Nr. 2K-128-696/2018).
    12. BPK 109 straipsnyje aiškiai nurodyta, kad asmuo, dėl nusikalstamos veikos patyręs turtinės ar neturtinės žalos, turi teisę baudžiamajame procese pareikšti įtariamajam ar kaltinamajam, ar už jų veikas materialiai atsakingiems asmenims civilinį ieškinį. Kadangi neteisėtais tyčiniais smurtiniais veiksmais I. M. nesunkiai sutrikdė nukentėjusiojo sveikatą, dėl kurio gydymo ir kitų su tuo susijusių išlaidų VSDFV Marijampolės skyrius patyrė žalą, ši institucija turėjo teisę pareikšti civilinį ieškinį nagrinėjamoje baudžiamojoje byloje, o teismas privalėjo jį išnagrinėti ir išspręsti. Kasacinėje nutartyje baudžiamojoje byloje Nr. 2K-146-511/2016 dėl teritorinės ligonių kasos kaip civilinės ieškovės pasisakyta, kad kai nusikaltimu padaroma žala nukentėjusio asmens sveikatai ir nukentėjusiojo gydymo išlaidas atlygina institucija, vykdanti privalomąjį sveikatos draudimą (Lietuvos Respublikos sveikatos draudimo įstatymo 4, 9 straipsniai), pagal subrogaciją ji tampa kreditore atsiradus deliktinei prievolei dėl žalos atlyginimo (CK 6.280 straipsnio 1 dalis, 6.290 straipsnio 3 dalis). Tokiu atveju kreditorius turi teisę reikalauti, kad žalą atlygintų ją padaręs asmuo. Teisėjų kolegija sprendžia, kad VSDFV Marijampolės skyrius pagal BPK 109 straipsnio prasmę taip pat turi teisę kaip kreditorius, tapęs pagal subrogaciją atsiradus deliktinei prievolei, reikalauti žalos atlyginimo iš ją padariusio I. M., nes ši institucija, kaip Valstybinio socialinio draudimo fondo administratorė, įvykus draudžiamajam įvykiui, K. U. laikinai tapus nedarbingam, turėjo paskirti ir išmokėti ligos pašalpą gavėjui (Lietuvos Respublikos valstybinio socialinio draudimo įstatymo 31 straipsnis).

4Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 3 punktu, 328 straipsnio 4 punktu,

Nutarė

5civilinio ieškovo Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Marijampolės skyriaus apeliacinį skundą tenkinti. Pakeisti Marijampolės apylinkės teismo Vilkaviškio rūmų 2018 m. kovo 23 d. nuosprendžio dalį, kuria civilinio ieškovo Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Marijampolės skyriaus civilinis ieškinys paliktas nenagrinėtas. Civilinio ieškovo Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Marijampolės skyriaus civilinį ieškinį patenkinti visiškai. Priteisti iš I. M. 1406,49 Eur (vieną tūkstantį keturis šimtus šešis eurus 49 ct) turtinės žalos atlyginimo Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Marijampolės skyriaus naudai. Likusioje dalyje Marijampolės apylinkės teismo Vilkaviškio rūmų 2018 m. kovo 23 d. nuosprendį palikti nepakeistą.

Proceso dalyviai
Ryšiai