Byla 2K-128-696/2018
Dėl Kauno apylinkės teismo 2017 m. gegužės 18 d. nuosprendžio, kuriuo T. A. nuteistas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 138 straipsnio 1 dalį laisvės apribojimu devyniems mėnesiams

1Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Eligijaus Gladučio (kolegijos pirmininkas), Olego Fedosiuko ir Vytauto Piesliako (pranešėjas),

2teismo posėdyje kasacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo T. A. gynėjo advokato Evaldo Liutkevičiaus kasacinį skundą dėl Kauno apylinkės teismo 2017 m. gegužės 18 d. nuosprendžio, kuriuo T. A. nuteistas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 138 straipsnio 1 dalį laisvės apribojimu devyniems mėnesiams.

3Vadovaujantis BK 641 straipsnio 1, 2 dalimis, šiuo nuosprendžiu paskirta bausmė sumažinta vienu trečdaliu ir galutinė bausmė paskirta laisvės apribojimas šešiems mėnesiams.

4Priteista iš T. A. nukentėjusiajam A. P. 800 Eur neturtinei ir 340,21 Eur turtinei žalai atlyginti, Kauno teritorinei ligonių kasai (toliau – Kauno TLK) 1183,37 Eur ir Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Kauno skyriui (toliau – VSDFV Kauno skyriui) 390,09 Eur turtinei žalai atlyginti.

5Taip pat skundžiama Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2017 m. rugsėjo 27 d. nutartis, kuria nuteistojo T. A. apeliacinis skundas atmestas.

6Teisėjų kolegija

Nustatė

7I. Bylos esmė

81. T. A. nuteistas už tai, kad 2016 m. lapkričio 19 d., apie 00.40 val., Kaune, prie Pakalnės g. 15A namo, konflikto metu tyčia ne mažiau kaip du kartus spyrė A. P. į dešinę koją, dėl to šis nugriuvo ant žemės. Dėl patirtų sužalojimų (odos nubrozdinimų kaktos dešinėje, dešiniame skruoste, nosies nugarėlėje, kairėje plaštakoje, kariame rieše, dešinėje alkūnėje, poodinės kraujosruvos dešinėje alkūnėje, apatinio žandikaulio dešinės pusės pirmo danties vainiko krašto nuskilimo, dešinės čiurnos išorinio kulkšnies lūžio) A. P. nustatytas nesunkus sveikatos sutrikdymas.

9II.

10Kasacinio skundo ir atsiliepimų į jį argumentai

  1. Kasaciniu skundu nuteistojo T. A. gynėjas advokatas E. Liutkevičius prašo panaikinti teismų sprendimų dalis dėl civilinių ieškinių priteisimo Kauno TLK ir VSDFV Kauno skyriui ir šią bylos dalį pakeisti – civilinius ieškinius palikti nenagrinėtus. Kasatorius skunde nurodo:
    1. Teismai netinkamai išsprendė Kauno TLK ir VSDFV Kauno skyriaus civilinius ieškinius. Taip buvo padarytas esminis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) 109 straipsnio pažeidimas, kuris sukliudė teismui priimti teisingą sprendimą (BPK 369 straipsnio 3 dalis).
    1. Kasacinėje nutartyje baudžiamojoje byloje Nr. 2K-269/2014 išaiškinta, kad, remiantis BPK 109 straipsnio nuostatomis, regresiniai ieškiniai baudžiamajame procese nenagrinėjami. Regresiniai reikalavimai nagrinėtini civilinio proceso tvarka. Tiek Kauno TLK, tiek ir VSDFV Kauno skyriaus civiliniai ieškiniai savo esme ir prasme vienareikšmiškai yra regresiniai, todėl neturėjo būti sprendžiami baudžiamojoje byloje, teismas privalėjo juos palikti nenagrinėtus.
    1. Kauno TLK prašė atlyginti išlaidas, susijusias su nukentėjusiajam suteiktomis sveikatos priežiūros paslaugomis, o VSDFV Kauno skyrius – su ligos pašalpos nukentėjusiajam išmokėjimu. Taigi civiliniai ieškovai tiesiogiai nenukentėjo nuo T. A. nusikalstamos veikos, jie savo teisę į žalos atlyginimą motyvavo regresinio reikalavimo teise, numatyta Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.280 straipsnyje. Šiame straipsnyje įtvirtinta nuostata, kad atlyginęs kito asmens padarytą žalą asmuo turi į padariusį žalą asmenį regreso (atgręžtinio reikalavimo) teisę tokio dydžio, kiek sumokėjo žalos atlyginimo.
    1. Apeliacinės instancijos teismas nepagrįstai nesivadovavo kasacine nutartimi baudžiamojoje byloje Nr. 2K-269/2014 kaip precedentu. Šioje kasacinėje nutartyje nenurodytos jokios išimtys, leidžiančios vienus regresinius ieškinius baudžiamajame procese nagrinėti, o kitų nenagrinėti, priklausomai nuo to, kas yra ieškovas ar atsakovas, bei aplinkybių, dėl kurių ieškiniai pareikšti. Ir kasacinėje nutartyje baudžiamojoje byloje Nr. 2K-235/2008 yra aiškiai pabrėžta, kad bet kokie Valstybinės ligonių kasos reikalavimai atlyginti jos išmokas už sveikatos priežiūros paslaugas visada yra grindžiami regreso (atgręžtinio reikalavimo) teise, o ne nuostata, kad ligonių kasa yra nukentėjusioji, patyrusi žalą tiesiogiai nuo asmens – kaltinamojo baudžiamojoje byloje – veiksmų. Todėl konstatavimas, kad dėl nusikalstamos veikos sužaloto asmens sveikatos priežiūros išlaidos, apmokėtos iš Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžeto lėšų, išieškomos Valstybinei ligonių kasai, nepriklausomai nuo žalą padariusio asmens kaltės formos (Teisės normų, reguliuojančių nusikalstama veika padarytos žalos atlyginimą, taikymo baudžiamosiose bylose apžvalga), niekaip nepaneigia kasacinėje nutartyje Nr. 2K-269/2014 pateikto išaiškinimo.
  1. Atsiliepimu į kasacinį skundą Lietuvos Respublikos generalinės prokuratūros Baudžiamojo persekiojimo departamento prokurorė Jurga Zieniūtė prašo nuteistojo gynėjo advokato kasacinį skundą atmesti. Prokurorė atsiliepime nurodo:
    1. BPK 110 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta nuostata, kad civiliniu ieškovu pripažįstamas fizinis ar juridinis asmuo, kuris baudžiamojoje byloje reikalauja atlyginti dėl įtariamojo ar kaltinamojo nusikalstamos veikos patirtą turtinę ar neturtinę žalą. Civilinio ieškovo statuso įgijimą lemia du pagrindai – faktinis ir juridinis. Juridinis pagrindas – tai ikiteisminio tyrimo pareigūno, prokuroro nutarimas ar teismo nutartis pripažinti asmenį civiliniu ieškovu. Faktinis pagrindas reiškia, kad byloje civilinį ieškinį gali pareikšti ne bet kas, o tik asmuo (fizinis ar juridinis), dėl nusikalstamos veikos patyręs žalos ir reikalaujantis ją atlyginti. Toks pagrindas grindžiamas objektyviais duomenimis, leidžiančiais nustatyti nusikalstama veika padarytos žalos faktą (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-7-124-648/2016, 2K-117-697/2017).
    1. Pagal BPK 109 straipsnio prasmę civilinis ieškinys baudžiamajame procese – dėl nusikalstamos veikos turtinės ir (ar) neturtinės žalos patyrusio asmens baudžiamojo proceso įstatymo nustatyta tvarka reiškiamas reikalavimas įtariamajam, kaltinamajam ar už įtariamojo ar kaltinamojo veikas materialiai atsakingiems asmenims atlyginti patirtą žalą. Tačiau gali būti atlyginama tik ta žala, kuri yra nusikalstamos veikos pasekmė, ir tarp nusikalstamos veikos, kurią padaro kaltu pripažintas asmuo, ir atsiradusios žalos turi būti teisinis priežastinis ryšys. Teismų praktikoje pažymėta, kad sprendimą patenkinti civilinį ieškinį teismas priima tuo atveju, kai vadovaujantis BPK taisyklėmis ir joms neprieštaraujančiais kitais teisės aktais nustatoma, jog atsakovas byloje yra tinkamas, o ieškinys pagrįstas ir jo dydis įrodytas (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-7-489/2016, 2K-117-697/2017).
    1. Pagal baudžiamojo proceso įstatymą civilinis ieškinys, pareikštas baudžiamojoje byloje, įrodinėjamas pagal Baudžiamojo proceso kodekso nuostatas, tačiau kai nagrinėjant civilinį ieškinį baudžiamojoje byloje kyla klausimų, kurių sprendimo šis kodeksas nereglamentuoja, taikomos atitinkamos civilinio proceso normos, jeigu jos neprieštarauja baudžiamojo proceso normoms. Teismas, priimdamas apkaltinamąjį nuosprendį, remdamasis įrodymais dėl civilinio ieškinio pagrįstumo ir dydžio, visiškai ar iš dalies patenkina pareikštą civilinį ieškinį arba jį atmeta (BPK 113 straipsnis, 115 straipsnio 1 dalis).
    1. Pagal civilinį įstatymą žalą, padarytą asmeniui, privalo visiškai atlyginti atsakingas asmuo. Jeigu fizinis asmuo suluošintas ar kitaip sužalota jo sveikata, tai nuostolius sudaro taip pat su sveikatos grąžinimu susijusios išlaidos (gydymo, papildomo maitinimo, vaistų įsigijimo, protezavimo, sužaloto asmens priežiūros, specialių transporto priemonių įsigijimo, sužaloto asmens perkvalifikavimo išlaidos bei kitos sveikatos grąžinimui būtinos išlaidos). Pažymėtina, kad atlyginami tik tie nuostoliai, kurie susiję su veiksmais (veikimu, neveikimu), nulėmusiais skolininko civilinę atsakomybę tokiu būdu, kad nuostoliai pagal jų ir civilinės atsakomybės prigimtį gali būti laikomi skolininko veiksmų (veikimo, neveikimo) rezultatu (CK 6.247 straipsnis, 6.249 straipsnio 1 dalis, 6.263 straipsnio 2 dalis, 6.283 straipsnio 2 dalis).
    1. Taigi nusikalstamo asmens sveikatos sutrikdymo atveju atlyginamos tik tos gydymo išlaidos, kurios buvo būtinos ir susijusios su nukentėjusiojo sveikatos grąžinimu, ir tik tuo atveju, kai, be kita ko, tarp kaltininko neteisėtų veiksmų ir jų sukeltų padarinių yra nustatomas priežastinis ryšys. Kartu atkreiptinas dėmesys į tai, kad jei sužalotas asmuo buvo gydomas nemokamai Valstybinės ligonių kasos lėšomis, būtinas išlaidas, susijusias su nukentėjusio asmens gydymu, turi teisę išieškoti Valstybinė ligonių kasa CK 6.263 straipsnyje nurodytais bendraisiais pagrindais (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-281-746/2016).
    1. Bylos duomenimis, 2017 m. kovo 3 d. VSDFV Kauno skyriaus atstovė, o 2017 m. kovo 6 d. Kauno TLK atstovė buvo pripažintos civilinėmis ieškovėmis šioje baudžiamojoje byloje, jos pateikė civilinius ieškinius už dėl T. A. kaltės A. P. išmokėtą ligos pašalpą bei asmens sveikatos priežiūros paslaugas. Jų dydis abejonių nekėlė nei abiejų instancijų teismams, nei kasatoriui (šios teismų sprendimų dalys kasacine tvarka neskundžiamos).
    1. Atsižvelgiant į tai, kad byloje nustatyta, jog nukentėjusiajam A. P. nesunkus sveikatos sutrikdymas buvo padarytas kaltais T. A. veiksmais, darytina išvada, kad Kauno TLK turėjo teisę prašyti iš kalto asmens priteisti aptariamu nusikaltimu padarytą žalą, nes už A. P. suteiktas asmens sveikatos priežiūros paslaugas, kurias nemokamai teikė ligoninė, buvo sumokėta iš Privalomojo sveikatos draudimo fondo, atstovaujamo Kauno TLK.
    1. Teismų praktikoje tokio pobūdžio civiliniai ieškiniai yra nagrinėjami ir gydymo išlaidų atlyginimas priteisiamas iš kaltininkų, motyvuojant tuo, kad kai nusikaltimu padaroma žala nukentėjusio asmens sveikatai ir nukentėjusiojo gydymo išlaidas atlygina institucija, vykdanti privalomąjį sveikatos draudimą (Lietuvos Respublikos sveikatos draudimo įstatymo 4, 9 straipsniai), pagal subrogaciją ji tampa kreditore atsiradus deliktinei prievolei dėl žalos atlyginimo (CK 6.280 straipsnio 1 dalis, 6.290 straipsnio 3 dalis) (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-378/2010, 2K-146-511/2016 ir kt.). Tokiu atveju kreditorius turi teisę reikalauti, kad žalą atlygintų ją padaręs asmuo.
    1. Pagal Teismų įstatymo 33 straipsnio 4 dalį, teismai, priimdami sprendimus atitinkamų kategorijų bylose, yra saistomi savo pačių sukurtų teisės aiškinimo taisyklių, suformuluotų analogiškose ar iš esmės panašiose bylose. Žemesnės instancijos teismai, priimdami sprendimus atitinkamų kategorijų bylose, yra saistomi aukštesnės instancijos teismų teisės aiškinimo taisyklių, suformuluotų analogiškose ar iš esmės panašiose bylose. Teismų praktika atitinkamų kategorijų bylose turi būti keičiama ir naujos teisės aiškinimo taisyklės analogiškose ar iš esmės panašiose bylose gali būti kuriamos tik tais atvejais, kai tai yra neišvengiama ar objektyviai būtina.
    1. Atsižvelgiant į tai, kad kasatoriaus nurodytoje kasacinės instancijos teismo nutartyje Nr. 2K-269/2014 suformuluotos taisyklės ne analogiškoje ar iš esmės panašioje byloje (skiriasi prašomos priteisti žalos pobūdis, civilinį ieškinį pareiškusios institucijos), ji nelaikytina precedentu šioje byloje. Priešingai, kaip matyti, yra kitų – labiau panašių Lietuvos Aukščiausiojo Teismo priimtų nutarčių (pavyzdžiui, Nr. 2K-146-511/2016), kuriose priimti sprendimai ir jų motyvai neprieštarauja nagrinėjamos bylos priimtiems sprendimams.
    1. Teismų praktika dėl iš VSDFV mokamų pašalpų ir kitų išmokų susiformavo kitokia. Teismai daugeliu atvejų pripažįsta, kad VSDFV reiškiami civiliniai ieškiniai yra regresiniai ir vien šiuo pagrindu palieka juos nenagrinėtus. Šioje byloje ligos pašalpa A. P. buvo sumokėta iš VSDFV biudžeto dėl T. A. kaltės, t. y. byloje buvo nustatytas priežastinis ryšys tarp nusikalstamos T. A. veikos ir VSDFV sumokėtos A. P. išmokos. Savo turiniu VSDFV Kauno skyriaus civilinis ieškinys yra panašaus pobūdžio kaip ir Kauno TLK, todėl pagrįstai buvo nagrinėjamas vadovaujantis tomis pačiomis nuostatomis.
    1. Be to, atkreiptinas dėmesys į tai, kad kasatoriaus keliamas klausimas yra formalus. Nuteistojo gynėjas nekvestionuoja priteistų ieškinių dydžio ar pagrįstumo. Konstitucinis Teismas yra ne kartą pasisakęs, kad Konstitucijoje įtvirtinto teisingumo principo, taip pat nuostatos, kad teisingumą vykdo teismai, samprata suponuoja ne tik formalų, nominalų teismo vykdomą teisingumą, ne tik išorinę teismo vykdomo teisingumo regimybę, bet – svarbiausia – tokius teismo sprendimus (kitus baigiamuosius teismo aktus), kurie savo turiniu nėra neteisingi. Todėl skundžiamo nuosprendžio ir nutarties keitimas, paremtas vien formaliu ad hoc konkrečioje byloje priimtu sprendimu, nebūtų teisingas. Kasatoriaus prašomų dviejų procesų (baudžiamojo ir civilinio) inicijavimą vien tuo pagrindu, kad regresiniai ieškiniai baudžiamajame procese negalimi, būtų galima pagrįsti ir proceso ekonomiškumo prasme.
  1. Atsiliepimu į kasacinį skundą civilinės ieškovės Kauno TLK atstovė Evelina Daugėlė prašo nuteistojo gynėjo advokato kasacinį skundą atmesti. Atstovė atsiliepime nurodo:
    1. Konstitucinis Teismas 2007 m. spalio 24 d. nutarime „Dėl teismų precedentų ir teismo nutarties kreiptis į Konstitucinį Teismą ar administracinį teismą apskundimo“ yra pažymėjęs, kad teismų precedentų, kaip teisės šaltinių, reikšmės negalima pervertinti, juo labiau suabsoliutinti. Remtis teismų precedentais reikia itin apdairiai. Teismams sprendžiant bylas precedento galią turi tik tokie ankstesni teismų sprendimai, kurie buvo sukurti analogiškose bylose, t. y. precedentas taikomas tik tose bylose, kurių faktinės aplinkybės yra tapačios tos bylos, kurioje buvo sukurtas precedentas, faktinėms aplinkybėms arba labai panašios į jas ir kurioms turi būti taikoma ta pati teisė, kaip toje byloje, kurioje buvo sukurtas precedentas. Precedentų konkurencijos atveju (kai yra keli skirtingi analogiškose bylose priimti teismų sprendimai) turi būti vadovaujamasi aukštesnės instancijos (aukštesnės grandies) teismo sukurtu precedentu. Taip pat atsižvelgtina į precedento sukūrimo laiką ir į kitus turinčius reikšmės veiksnius, kaip antai: į tai, ar atitinkamas precedentas atspindi susiformavusią teismų praktiką, ar yra pavienis atvejis; į sprendimo argumentacijos įtikinamumą; į sprendimą priėmusio teismo sudėtį (į tai, ar atitinkamą sprendimą priėmė vienas teisėjas, ar teisėjų kolegija, ar išplėstinė teisėjų kolegija, ar visa teismo (jo skyriaus) sudėtis); į tai, ar dėl ankstesnio teismo sprendimo buvo pareikšta teisėjų atskirųjų nuomonių; į galimus reikšmingus pokyčius (socialinius, ekonominius ir kt.), įvykusius priėmus atitinkamą precedento reikšmę turintį teismo sprendimą, ir kt.
    2. Šiuo atveju kasacinio teismo nutartyje baudžiamojoje byloje Nr. 2K-268/2014 nurodytos faktinės aplinkybės ir taikytina teisė nėra analogiškos nagrinėjamos bylos aplinkybėms, todėl Kauno TLK civilinis ieškinys pagrįstai nagrinėtas ir patenkintas baudžiamajame procese.
    3. Kasacinės instancijos teismas 2015 m. sausio 13 d. nutartyje baudžiamojoje byloje Nr. 2K-125-696/2015 yra nurodęs, kad pagal BPK 109 straipsnį asmuo, dėl nusikalstamos veikos patyręs turtinės ar neturtinės žalos, turi teisę baudžiamajame procese pareikšti įtariamajam ar kaltinamajam arba už įtariamojo ar kaltinamojo veikas materialiai atsakingiems asmenims civilinį ieškinį. Teismas jį nagrinėja kartu su baudžiamąja byla. Šia nutartimi palikti galioti pirmosios instancijos teismo nuosprendžiu priteisti Valstybinės ligonių kasos ir VSDFV Druskininkų skyriaus civiliniai ieškiniai. Kad teritorinių ligonių kasų ir VSDFV skyrių civiliniai ieškiniai nagrinėjami kartu su baudžiamąja byla, nurodyta ir kasacinėje nutartyje baudžiamojoje byloje Nr. 2K-41-628/2018, be to, tokia pozicija atitinka proceso koncentracijos ir ekonomiškumo principus.

11IV.

12Kasacinės instancijos teismo argumentai ir išvados

  1. Nuteistojo T. A. gynėjo advokato E. Liutkevičiaus kasacinis skundas netenkintinas.

13Dėl civilinio ieškinio baudžiamojoje byloje

  1. Kasatorius nurodo, kad nagrinėjamoje baudžiamojoje byloje Kauno TLK ir VSDFV Kauno skyrius negalėjo būti pripažinti civiliniais ieškovais ir pareikšti civilinių ieškinių dėl žalos, apmokėjus nukentėjusiojo gydymo išlaidas ir jam išmokėjus ligos pašalpą, atlyginimo, nes savo prigimtimi šie ieškiniai yra regresiniai. Jo nuomone, tokie ieškiniai nagrinėjami civilinio proceso tvarka, todėl teismai turėjo juos palikti nenagrinėtus. Savo teiginiams pagrįsti kasatorius remiasi Lietuvos Aukščiausiojo Teismo pateiktu išaiškinimu kasacinėje nutartyje baudžiamojoje byloje Nr. 2K-269/2014. Šie kasacinio skundo argumentai atmestini kaip nepagrįsti.
  1. BPK 109 straipsnyje nustatyta, kad asmuo, dėl nusikalstamos veikos patyręs turtinės ar neturtinės žalos, turi teisę baudžiamajame procese pareikšti įtariamajam ar kaltinamajam, ar už jų veikas materialiai atsakingiems asmenims civilinį ieškinį. Teismas jį nagrinėja kartu su baudžiamąja byla. Kai civilinis ieškinys pareikštas ikiteisminio tyrimo metu, ikiteisminio tyrimo metu turi būti surinkti duomenys, patvirtinantys pareikšto civilinio ieškinio pagrindą ir dydį.
  1. Pagal BPK 110 straipsnio 1 dalį civiliniu ieškovu pripažįstamas fizinis ar juridinis asmuo, kuris baudžiamojoje byloje reikalauja atlyginti dėl įtariamojo ar kaltinamojo nusikalstamos veikos patirtą turtinę ar neturtinę žalą.
  1. Šių BPK normų turinys suponuoja išvadą, kad ieškininiai reikalavimai baudžiamojoje byloje gali būti pareikšti tik kaltininkui ar už jo veikas materialiai atsakingiems asmenims dėl nusikalstama veika padarytos žalos. Šiame kontekste pažymėtina, kad nuteistojo gynėjo nurodyta kasacine nutartimi baudžiamojoje byloje Nr. 2K-269/2014 vadovautis kaip precedentu nėra pagrindo, nes joje nustatytos aplinkybės nėra analogiškos nagrinėjamos bylos aplinkybėms. Aptariamoje byloje, VSDFV skyriui išmokėjus išmokas nukentėjusiosios artimiesiems, VSDFV pareiškė civilinį ieškinį civilinei atsakovei AB „Lietuvos draudimas“ ir jį pirmosios instancijos teismas patenkino, o apeliacinės instancijos teismas tokį sprendimą paliko galioti. Būtent dėl to, kad VSDFV ieškinį pareiškė AB „Lietuvos draudimas“, o ne kaltinamajai (įtariamajai), ir jis buvo priteistas, Lietuvos Aukščiausiasis Teismas panaikino šias abiejų instancijų teismų sprendimų dalis ir paliko ieškinį nenagrinėtą, nes tokie regresiniai ieškiniai baudžiamajame procese nenagrinėjami. Iš šios bylos faktinių aplinkybių akivaizdžiai matyti, kad žemesnių instancijų teismai baudžiamojoje byloje išsprendė draudimo teisinių santykių dalyvių – VSDFV ir AB „Lietuvos draudimas“ – civilinį ginčą.
  2. Pažymėtina, kad nors žemesnės instancijos teismų praktika dėl Teritorinių ligonių kasų ir VSDFV ieškinių nusikaltimų žmogaus gyvybei ir sveikatai bylose yra nevienoda, daugelyje bylų Teritorinių ligonių kasų teikiami civiliniai ieškiniai yra priimami, nagrinėjami baudžiamajame procese ir priteisiami iš kaltininkų. Šiose bylose vadovaujamasi nuostata, kad sprendimas priteisti iš nuteistųjų nukentėjusiųjų gydymo išlaidas Teritorinėms ligonių kasoms neprieštarauja ne tik BPK 109 straipsniui, bet ir jau seniai įtvirtintai bei galiojančiai teisminei praktikai nagrinėjant bylas dėl nusikaltimų žmogaus gyvybei ir sveikatai. Tačiau VSDFV civiliniai ieškiniai dėl ligos pašalpų išmokėjimo nukentėjusiajam neretai byloje paliekami nenagrinėti dėl to, kad šie yra pripažįstami regresiniais. Teisėjų kolegija pažymi, kad teismų sprendimai dėl Teritorinių ligonių kasų civilinių ieškinių ir VSDFV civilinių ieškinių, pateiktų teismui, negali būti skirtingi, kadangi abi institucijos atlygina dėl nusikalstamos veikos padarytą žalą. Skirtumas tik tas, kad Teritorinės ligonių kasos atlygina gydymo išlaidas, o VSDFV kompensuoja nukentėjusiajam netektas pajamas dėl laikino darbingumo netekimo. Be to, šiame kontekste pažymėtina, kad abiejų institucijų biudžetai formuojami iš to paties šaltinio – valstybinio socialinio draudimo biudžeto.
  1. Nagrinėjamoje byloje pirmosios instancijos teismo nuosprendžiu T. A. pripažintas kaltu už tai, kad nesunkiai sutrikdė A. P. sveikatą. Iš bylos duomenų matyti, kad dėl patirtų sužalojimų nukentėjusiajam 2016 m. lapkričio 19 d. buvo suteikta skubios medicinos pagalbos paslauga bei ambulatorinė gydytojų specialistų konsultacija dėl lateralinės kulkšnies lūžio. Nuo 2016 m. lapkričio 28 d. iki 30 d. jis buvo gydomas Kauno klinikose, kur buvo atlikta šeivikaulio osteotomija su vidine fiksacija. Vėliau dėl kojos lūžių padarinių buvo suteikta ambulatorinė ortopedo traumatologo ir radiologo konsultacijos, ambulatorinė reabilitacija (14 dienų). Šių paslaugų kaina – 1183,37 Eur, ir už jas buvo apmokėta iš Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžeto lėšų. Be to, dėl smurtinių T. A. veiksmų A. P. buvo laikinai nedarbingas, nuo 2016 m. lapkričio 28 d. iki gruodžio 12 d. jam buvo išduotas nedarbingumo pažymėjimas ir už šį laikotarpį VSDFV Kauno skyrius išmokėjo jam iš VSDFV biudžeto 390,09 Eur ligos pašalpą. Taigi neabejotina, kad tiek Kauno TLK, tiek VSDFV Kauno skyrius dėl T. A. nusikalstamos veikos patyrė turtinę žalą. Dėl to šioje baudžiamojoje byloje ikiteisminio tyrimo metu T. A., kaip įtariamajam, tiek Kauno TLK, tiek VSDFV Kauno skyrius pareiškė civilinius ieškinius dėl patirtos žalos atlyginimo ir juos pirmosios instancijos teismas, vadovaudamasis BPK 115 straipsnio 1 dalimi, tenkino.
  1. Teisėjų kolegija pažymi, kad pagal CK nuostatas žalą, padarytą asmeniui, privalo visiškai atlyginti atsakingas asmuo. Jeigu fizinis asmuo suluošintas ar kitaip sužalota jo sveikata, tai nuostolius sudaro taip pat su sveikatos grąžinimu susijusios išlaidos (gydymo, papildomo maitinimo, vaistų įsigijimo, protezavimo, sužaloto asmens priežiūros, specialių transporto priemonių įsigijimo, sužaloto asmens perkvalifikavimo išlaidos bei kitos sveikatos grąžinimui būtinos išlaidos). Atkreiptinas dėmesys į tai, kad atlyginami tik tie nuostoliai, kurie susiję su veiksmais (veikimu, neveikimu), nulėmusiais skolininko civilinę atsakomybę tokiu būdu, kad nuostoliai pagal jų ir civilinės atsakomybės prigimtį gali būti laikomi skolininko veiksmų (veikimo, neveikimo) rezultatu (CK 6.247 straipsnis, 6.249 straipsnio 1 dalis, 6.263 straipsnio 2 dalis, 6.283 straipsnio 2 dalis). Taigi nusikalstamo asmens sveikatos sutrikdymo atveju, kai nustatomas priežastinis ryšys tarp kaltininko neteisėtų veiksmų ir jais sukeltų padarinių, gydymo išlaidos, kurios buvo būtinos ir susijusios su nukentėjusiojo sveikatos grąžinimu, tarp jų ir išlaidos išmokėjus ligos pašalpą nukentėjusiajam dėl to, kad šis tapo laikinai nedarbingas, turi būti atlyginamos.
  1. BPK 109 straipsnyje aiškiai nurodyta, kad asmuo, dėl nusikalstamos veikos patyręs turtinės ar neturtinės žalos, turi teisę baudžiamajame procese pareikšti įtariamajam ar kaltinamajam, ar už jų veikas materialiai atsakingiems asmenims civilinį ieškinį. Kadangi neteisėtais tyčiniais smurtiniais veiksmais T. A. nesunkiai sutrikdė nukentėjusiojo sveikatą, t. y. padarė įvairius kūno sužalojimus, dėl kurių gydymo ir kitų su tuo susijusių išlaidų VSDFV Kauno skyrius ir Kauno TLK patyrė žalą, šios institucijos turėjo teisę pareikšti civilinius ieškinius nagrinėjamoje baudžiamojoje byloje, o teismas privalėjo juos išnagrinėti ir išspręsti. Iš pirmosios instancijos teismo nustatytų aplinkybių akivaizdu, kad civilinių ieškovų VSDFV Kauno skyriaus ir Kauno TLK civiliniai ieškiniai tenkinti pagrįstai. Kasacinėje nutartyje baudžiamojoje byloje Nr. 2K-146-511/2016 dėl teritorinės ligonių kasos kaip civilinės ieškovės pasisakyta, kad kai nusikaltimu padaroma žala nukentėjusio asmens sveikatai ir nukentėjusiojo gydymo išlaidas atlygina institucija, vykdanti privalomąjį sveikatos draudimą (Lietuvos Respublikos sveikatos draudimo įstatymo 4, 9 straipsniai), pagal subrogaciją ji tampa kreditore atsiradus deliktinei prievolei dėl žalos atlyginimo (CK 6.280 straipsnio 1 dalis, 6.290 straipsnio 3 dalis). Tokiu atveju kreditorius turi teisę reikalauti, kad žalą atlygintų ją padaręs asmuo. Teisėjų kolegija sprendžia, kad VSDFV Kauno skyrius pagal BPK 109 straipsnio prasmę taip pat turi teisę kaip kreditorius, tapęs pagal subrogaciją atsiradus deliktinei prievolei, reikalauti žalos atlyginimo iš ją padariusio T. A., nes ši institucija, kaip Valstybinio socialinio draudimo fondo administratorė, įvykus draudžiamajam įvykiui, A. P. laikinai tapus nedarbingam, turėjo paskirti ir išmokėti ligos pašalpą gavėjui (Lietuvos Respublikos valstybinio socialinio draudimo įstatymo 31 straipsnis).
  1. Esant byloje nustatytoms aplinkybėms, kasacinės instancijos teismo teisėjų kolegija konstatuoja, kad Kauno TLK ir VSDFV Kauno skyriaus civiliniai ieškiniai išnagrinėti ir išspręsti nepažeidžiant baudžiamojo proceso įstatymo X skyriaus normų, reglamentuojančių žalos atlyginimą, kai baudžiamojoje byloje pareiškiamas civilinis ieškinys.

14Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 382 straipsnio 1 punktu,

Nutarė

15Nuteistojo T. A. gynėjo advokato Evaldo Liutkevičiaus kasacinį skundą atmesti.