Byla e2-1450-236/2016
Dėl turto pardavimo iš varžytynių protokolo ir akto pripažinimo negaliojančiais ir restitucijos taikymo

1Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas Kazys Kailiūnas,

2teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjęs civilinę bylą pagal atsakovo S. Č. atskirąjį skundą dėl Šiaulių apygardos teismo 2016 m. gegužės 12 d. nutarties, priimtos civilinėje byloje Nr. e2-690-569/2016 pagal ieškovų V. Š. ir R. Š. ieškinį atsakovams bankrutuojančiai V. Š. individualiai įmonei, bankroto administratoriui uždarajai akcinei bendrovei „Šiauleksa“, S. Č. dėl turto pardavimo iš varžytynių protokolo ir akto pripažinimo negaliojančiais ir restitucijos taikymo,

Nustatė

3

  1. Ginčo esmė
  1. Ieškovai V. Š. ir R. Š. kreipėsi į teismą, prašydami pripažinti 2014 m. gegužės 22 d. varžytynių protokolą Nr. 14-1 bei 2014 m. gegužės 29 d. varžytynių aktą Nr.5 negaliojančiais ir taikyti restituciją natūra – priteisti ieškovui V. Š. iš atsakovo S. Č. nekilnojamąjį turtą: 40/100 dalių pastato – gyvenamojo namo (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), 40/100 dalių pastato – ūkinio pastato (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), 40/100 dalių pastato – ūkinio pastato (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), pastatą – ūkinį pastatą (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), 40/100 dalių kitų statinių – šulinys, šaligatvis, tvora (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), esantį adresu: (duomenys neskelbtini), o atsakovui S. Č. priteisti 6 748,15 Eur (23 300 Lt) iš V. Š. individualios įmonės arba iš bankroto administratoriaus UAB „Šiauleksa“.
  2. Reikalavimų užtikrinimui ieškovai prašė taikyti laikinąsias apsaugos priemones – areštuoti S. Č. priklausantį nekilnojamąjį turtą: 40/100 dalių pastato –gyvenamojo namo (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), 40/100 dalių pastato – ūkinio pastato (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), 40/100 dalių pastato – ūkinio pastato (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), pastatą – ūkinį pastatą (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), 40/100 dalių kitų statinių – šulinys, šaligatvis, tvora (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), esantį adresu: (duomenys neskelbtini); areštuoti 6 748,15 Eur UAB „Šiauleksa“ priklausančių lėšų.
  1. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
  1. Šiaulių apygardos teismas 2016 m. gegužės 12 d. nutartimi ieškovų prašymą patenkino – areštavo atsakovui S. Č. priklausantį nekilnojamąjį turtą: 40/100 dalių pastato – gyvenamojo namo, 40/100 dalių pastato –ūkinio pastato, 40/100 dalių pastato – ūkinio pastato, pastatą – ūkinį pastatą, 40/100 dalių kitų statinių: šulinys, šaligatvis, tvora, esantį (duomenys neskelbtini), uždraudė šį turtą išnuomoti, perduoti panaudai, parduoti ar kitaip perleisti nuosavybės teisę į jį bei įkeisti. Areštavo pas atsakovę UAB „Šiauleksa“ esančias, bankrutavusiai V. Š. individualiai įmonei priklausančias, 6 748,15 Eur pinigines lėšas.
  2. Teismas nurodė, kad akivaizdžių duomenų dėl ieškovų ieškinio nepagrįstumo nenustatyta. Įvertinęs tai, kad byloje yra reiškiamas reikalavimas pripažinti 2014 m. gegužės 22 d. varžytynių protokolą Nr. 14-1 bei 2014 m. gegužės 29 d. varžytynių aktą Nr.5 negaliojančiais ir taikyti restituciją natūra, teismas sprendė, jog reikalavimo patenkinimo atveju, jeigu iki to ginčo turtas būtų perleistas tretiesiems asmenimis, teismo sprendimo įvykdymas pasunkėtų ar pasidarytų neįmanomas. Teismas pažymėjo, kad ginčo turtas buvo parduotas bankroto byloje, o ieškinyje nurodoma, kad minėtas turtas parduotas už žymiai mažesnę kainą nei jo reali rinkos vertė, kadangi buvo neteisingai nustatyta V. Š. turto dalis bendrojoje nuosavybėje ir neteisingai įkainotas turtas. Atsižvelgdamas į nurodytas aplinkybes, teismas sprendė, kad siekiant užtikrinti įmonės bei jos kreditorių interesų apsaugą yra pagrindas taikyti ieškovų prašomas laikinąsias apsaugos priemones.
  3. Šiaulių apygardos teismas 2016 m. birželio 3 d. nutartimi panaikino Šiaulių apygardos teismo 2016 m. gegužės 12 d. nutartimi taikytas laikinąsias apsaugos priemones – areštą pas atsakovę UAB ,,Šiauleksa“ esančioms bankrutavusios V. Š. individualiai įmonei priklausiančioms 6 748,15 Eur piniginėms lėšoms.
  1. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį argumentai
  1. Atsakovas S. Č. atskiruoju skundu prašo panaikinti Šiaulių apygardos teismo 2016 m. gegužės 12 d. nutarties dalį, kuria areštuotas atsakovui S. Č. priklausantis nekilnojamasis turtas, esantis (duomenys neskelbtini), uždraudžiant šį turtą išnuomoti, perduoti panaudai, parduoti ar kitaip perleisti nuosavybės teisę į jį bei jį įkeisti, ir klausimą išspręsti iš esmės – ieškovų prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo atsakovui S. Č. priklausančiam nekilnojamajam turtui atmesti. Atskirasis skundas grindžiamas šiais argumentais:
    1. Spręsdamas laikinųjų apsaugos priemonių taikymo klausimą, teismas turi ištirti ir įvertinti pareiškėjo prašyme nurodytas aplinkybes, kuriomis pastarasis grindžia šių priemonių taikymo būtinumą. Nagrinėjamu atveju vien aplinkybė, kad ieškovai pateikė ieškinį reikalaudami pripažinti varžytynių protokolą ir varžytynių aktą negaliojančiais ir taikyti restituciją natūra, niekaip nepagrindžia laikinųjų apsaugos priemonių taikymo reikalingumo ir grėsmės būsimo teismo sprendimo neįvykdomumui, todėl teismas, remdamasis vien tik formaliais teiginiais, negalėjo taikyti laikinųjų apsaugos priemonių, taip iš esmės be jokio pagrindo suvaržydamas atsakovo kaip turto savininko teises.
    2. Teismas laikinųjų apsaugos priemonių taikymo reikalingumą siejo su galima grėsme, jog ginčo turtas gali būti perleistas tretiesiems asmenims. Tačiau teismas uždraudė ne tik perleisti ginčo turtą, bet ir jį išnuomoti, perduoti panaudai, nenurodydamas motyvų dėl kokių priežasčių taikė būtent tokio pobūdžio laikinąsias apsaugos priemones. Nei ieškovų prašyme, nei skundžiamoje teismo nutartyje nenurodyta, kaip taikyta laikinoji apsaugos priemonė uždraudžiant atsakovui ginčo turtą išnuomoti ar jį perduoti panaudai yra susijusi su grėsme, kad ginčo turtas bus perleistas tretiesiems asmenims, taip pat kuo pasireikš ieškovams galimai palankaus teismo sprendimo įvykdymo pasunkėjimas. Teismas prašomų taikyti laikinųjų apsaugos priemonių nevertino proporcingumo aspektu, t. y. nenurodė, dėl kokių priežasčių yra būtina ir reikalinga taikyti būtent tokio masto bei pobūdžio laikinąsias apsaugos priemones. Pritaikytos laikinosios apsaugos priemonės pažeidžia proceso šalių interesų pusiausvyrą, neatitinka pagrindinių civilinio proceso tikslų ir principų.
    3. Teismas visiškai neanalizavo ir nevertino ieškovų pareikšto ieškinio tikėtino pagrįstumo. Ieškinio tikėtiną pagrįstumą paneigia tai, kad ieškovai, pareikšdami ieškinį dėl varžytynių protokolo bei akto pripažinimo negaliojančiais nėra sąžiningi, kadangi tokiais savo veiksmais siekia ne apginti savo tariamai pažeistas teises, o vilkinti jų iškeldinimo procesą. Pažymėtina, kad Šiaulių apygardos teismas 2016 m. balandžio 7 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. e2-196-901/2016 patenkino atsakovo ieškinį ir pripažino, kad ieškovai yra neteisėtai užvaldę atsakovui priklausančias patalpas. Tik priėmus minėtą sprendimą, ieškovai ėmė ginčyti varžytynių protokolą ir aktą, nepagrįstai tvirtindami, jog ginčo turtas atsakovui buvo perleistas neteisėtai. Taip pat ieškovų ieškinys pareikštas praleidus ieškinio senaties terminą. Ieškovai ieškinyje nenurodo dėl kokių priežasčių praleido įstatymo nustatytą terminą bei neprašo atnaujinti praleistą terminą. Vien šios aplinkybės suponuoja išvadą, kad ieškovų ieškinys nėra tikėtinai pagrįstas.
  2. Ieškovai V. Š. ir R. Š. atsiliepime su pateiktu atskiruoju skundu nesutinka, prašo jį atmesti, o skundžiamą nutartį palikti nepakeistą. Atsiliepimas grindžiamas šiais argumentais:
    1. Teismas teisingai įvertino ieškinio prima facie pagrįstumą bei pagrįstai nurodė, kad akivaizdžių duomenų dėl ieškovų ieškinio nepagrįstumo nėra.
    2. Nepagrįsti atsakovo argumentai, kad teismo pritaikytos laikinosios apsaugos priemonės yra neproporcingos. Šiuo metu ginčo turtą valdo ir juo naudojasi ieškovai, jie faktiškai ir nepertraukiamai iki šiol gyvena atsakovo iš varžytynių įsigytame name. Jeigu atsakovui būtų sudaryta galimybė išnuomoti, perduoti panaudai at įkeisti ginčo turtą, dėl tokių veiksmų galėtų kilti papildomi ginčai, dėl ko pasunkėtų būsimo galimai ieškovams palankaus teismo sprendimo įvykdymas.

4Teismas

konstatuoja:

  1. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
  1. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių teismo nutarties negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 str. 1 d., 338 str.). Apeliacinės instancijos teismas patikrina apskųstosios teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą pagal atskirajame skunde nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme numatytas išimtis. Absoliučių skundžiamos teismo nutarties negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329, 338 str.).
  2. Teismas dalyvaujančių byloje ar kitų suinteresuotų asmenų prašymu gali taikyti laikinąsias apsaugos priemones, jeigu šie asmenys tikėtinai pagrindžia savo ieškinio reikalavimą ir nesiėmus šių priemonių teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas (CPK 144 str. 1 d.). Pagal susiformavusią teismų praktiką, teismas, prieš įvertindamas grėsmės teismo sprendimo įvykdymui egzistavimą, turėtų preliminariai (lot. prima facie) įvertinti pareikštus reikalavimus ir pateiktus įrodymus. Šio išankstinio vertinimo tikslas – teismo įsitikinimas, ar, išnagrinėjus bylą iš esmės, galėtų būti priimtas ieškovui palankus teismo sprendimas. Priešingu atveju, teismui padarius išvadą, kad pareikšti reikalavimai yra, galbūt, nepagrįsti ir ieškovui palankus teismo sprendimas negalėtų būti priimtas, būtų paneigta teismo sprendimo įvykdymo užtikrinimo būtinybė, o kartu ir laikinųjų apsaugos priemonių taikymo pagrindas (Lietuvos apeliacinio teismo 2013 m. sausio 31 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-363/2013; 2015 m. sausio 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-79-196/2015; 2016 m. rugsėjo 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-1177-516/2016 ir kt.). Kita vertus, tai nėra ieškiniu pareikštų materialiųjų reikalavimų pagrįstumo vertinimas, kuris atliekamas bylos nagrinėjimo iš esmės metu, ir neturi jokios prejudicinės galios bylos išsprendimui. Teismas šioje proceso stadijoje tik preliminariai vertina ieškovo pareikšto ieškinio pagrįstumą.
  3. Nagrinėjamoje byloje apeliantas ginčija pirmosios instancijos teismo nutarties dalį dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo teisėtumo tuo pagrindu, jog nėra laikinųjų apsaugos priemonių taikymui būtinos sąlygos – ieškovai tikėtinai nepagrindė ieškinio reikalavimų bei yra praleidę ieškinio senaties terminą. Apeliacinės instancijos teismas su šiuo apelianto argumentu nesutinka. Nors apeliantas teigia, kad ieškinys yra prima facie nepagrįstas, nes ieškovai pareikšdami ieškinį dėl varžytynių protokolo bei akto pripažinimo negaliojančiais siekia ne apginti savo tariamai pažeistas teises, o vilkinti jų iškeldinimo procesą, tačiau šiuo metu toks teiginys savaime nėra pagrindas išvadai, kad ieškinys nėra tikėtinai pagrįstas. Ieškovai ieškinyje nurodė savo argumentus, pateikė ieškinį pagrindžiančius įrodymus, kurie, jų manymu, įrodo reikalavimo pagrįstumą. Atsakovo atskirojo skundo argumentai, bylos duomenys, preliminariai įvertintas ieškinys bei kartu su juo pateikti įrodymai nėra pagrindas apeliacinės instancijos teismui padaryti išvadą, kad ieškinys yra akivaizdžiai nepagrįstas ir negalėtų būti patenkintas. Kaip minėta, preliminariai vertinant ieškinio pagrįstumą, kas yra būtina sprendžiant dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, teismas neturi vertinti ieškiniu pareikštų materialiųjų reikalavimų pagrįstumo, nes tai atliekama išnagrinėjus bylą iš esmės pirmosios instancijos teisme sprendimo dėl ginčo esmės priėmimo stadijoje, ištyrus ir įvertinus visas bylai reikšmingas faktines aplinkybes, teisiškai kvalifikavus šalių teisinius santykius. Tiek ieškovų įrodinėjamos, tiek atsakovo neigiamos aplinkybės, taip pat ir ieškinio senaties termino klausimas bus įvertinti tik nagrinėjant bylą iš esmės. Šioje proceso stadijoje, t.y. spręsdamas klausimą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo būtinumo, teismas tik patikrina, ar yra pagrindas jas taikyti bei atsižvelgia į prašomo užtikrinti reikalavimo pobūdį, nurodomą jo faktinį pagrindą, taip pat į tai, ar laikinųjų apsaugos priemonių taikymas pagal nustatytas aplinkybes būtų adekvatus siekiamam tikslui, nepažeistų proporcingumo, ekonomiškumo principų bei proceso šalių interesų pusiausvyros.
  4. Konkrečių laikinųjų apsaugos priemonių taikymo tikslingumą gali nulemti priežastys, susijusios su byloje pareikštų materialinių teisinių reikalavimų dalyku, jų pobūdžiu. Kai ieškiniu ginčijami konkretūs turtiniai sandoriai arba prašoma pripažinti negaliojančiais tam tikrus sandorius, kurių objektas nekilnojamasis turtas, taikyti restituciją, laikoma, jog ieškovų materialiniai teisiniai reikalavimai tiesiogiai siejami su ginčo objekto teisinio režimo, jo tolesnio statuso pasikeitimu. Netaikius laikinųjų apsaugos priemonių ginčo turtui, egzistuoja jo perleidimo tretiesiems asmenims grėsmė ir dėl to būsimo teismo sprendimo įvykdymas gali būti apsunkintas arba tokio sprendimo vykdymas pasidarytų nebeįmanomas. Nagrinėjamoje byloje ieškiniu reiškiamas reikalavimas pripažinti negaliojančiais 2014 m. gegužės 22 d. varžytynių protokolą Nr. 14-1 bei 2014 m. gegužės 29 d. varžytynių aktą Nr.5, kurių pagrindu apeliantas įsigijo ieškovams priklausantį nekilnojamąjį turtą. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, kilus ginčui dėl sandorio, susijusio su nekilnojamuoju turtu, teisėtumo bei restitucijos taikymo, laikinoji apsaugos priemonė – ginčo nekilnojamojo turto areštas yra ta priemonė, kuri atitinka CPK 145 straipsnio 2 dalyje nustatytą ekonomiškumo principą.
  5. Apeliantas skunde teigia, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai uždraudė ne tik perleisti ginčo turtą, bet ir jį išnuomoti, perduoti panaudai, nenurodydamas kaip tokia taikyta laikinoji apsaugos priemonė yra susijusi su galimai palankaus teismo sprendimo įvykdymo pasunkėjimu. Kaip minėta, pareikštu ieškiniu ieškovai siekia, kad būtų panaikinta atsakovo nuosavybės teisė į ginčo nekilnojamąjį turtą. Nuosavybės teisė apima teisę daiktą valdyti, juo naudotis ir disponuoti. Atsakovui, kaip ginčo nekilnojamojo turto savininkui, perdavus nekilnojamąjį turtą laikinai valdyti ir naudotis, t. y. turtą išnuomojus kitam asmeniui, ginčo dėl turto nagrinėjimo metu atsirastų papildomi ribojimai (apsunkinimai) to turto teisinio režimo atžvilgiu. Tai sudaro pagrindą manyti, jog neuždraudus atsakovui nuomoti, perduoti panaudai ginčo nekilnojamąjį turtą, išlieka prielaidos atsirasti aplinkybei, galinčiai apsunkinti ieškovams galimo palankaus teismo sprendimo įvykdymą. Taigi, apeliacinės instancijos teismo vertinimu, pirmos instancijos teismas, priimdamas skundžiamą nutartį, tinkamai nustatė ir kitą būtiną laikinųjų apsaugos priemonių instituto taikymo sąlygą – grėsmę galimai ieškovams palankaus teismo sprendimo vykdymui, todėl pagrįstai nustatė būtinybę nagrinėjamu atveju išlaikyti status quo padėtį, kol bus iš esmės išnagrinėtas tarp šalių kilęs ginčas.
  6. Remdamasis tuo, kas išdėstyta, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad teisiškai reikšmingų aplinkybių, kurios būtų pagrindu skundžiamą nutartį panaikinti, apeliantas nenurodė ir teismas nenustatė. Pirmosios instancijos teismas priėmė teisėtą ir pagrįstą nutartį, todėl ji paliekama nepakeista (CPK 320, 338 str.).
  7. Netenkinus apelianto atskirojo skundo, nėra pagrindo tenkinti ir apelianto prašymą dėl advokato teisinės pagalbos išlaidų už atskirojo skundo parengimą atlyginimo (CPK 88, 93 str.).

5Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

Nutarė

6Šiaulių apygardos teismo 2016 m. gegužės12 d. nutartį palikti nepakeistą.

Proceso dalyviai
Ryšiai