Byla 2A-636-280/2012

1Panevėžio apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininkės ir pranešėjos Laimutės Sankauskaitės, kolegijos teisėjų: Birutės Jonaitienės, Laimanto Misiūno,

2viešame teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo Vilniaus apygardos prokuratūros apeliacinį skundą dėl Molėtų rajono apylinkės teismo 2012 m. birželio 4 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. 2-25-335/2012 pagal Vilniaus apygardos prokuratūros patikslintą ieškinį, ginant viešąjį interesą, atsakovams Molėtų rajono savivaldybės administracijai, Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos Utenos regiono aplinkos apsaugos departamentui, D. T., R. T., tretysis asmuo – Utenos teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros skyrius, dėl išduoto statybos leidimo panaikinimo ir įpareigojimo nugriauti statinį.

3Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi bylą,

Nustatė

4Vilniaus apygardos prokuroras, ginantis viešąjį interesą, kreipėsi į teismą su ieškiniu, prašydamas:

51) pripažinti negaliojančiu 2005-11-24 Molėtų rajono savivaldybės nuolatinės statybų komisijos protokolą Nr. P2-34-2, kuriuo suderintas 2005 metais UAB „Romas ir Virgis“ parengtas projektas bei rekomenduota išduoti statybos leidimą statiniui adresu ( - ), statyti;

62) pripažinti negaliojančiu 2005-12-05 Molėtų rajono savivaldybės D. T. išduotą statybos leidimą Nr. P5-119;

73) įpareigoti statytoją D. T. atsakovų – D. T., R. T., Molėtų rajono savivaldybės administracijos, Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos Utenos regiono aplinkos apsaugos departamento lėšomis nugriauti kaimo turizmo pastatą, unikalus Nr. ( - ), bei kitus inžinerinius – kiemo pastatus, unikalus Nr. ( - ), ir sutvarkyti statybvietę žemės sklype, kadastrinis Nr. ( - ), esančiame adresu ( - ).

8Ieškovas nurodė, kad 2003-05-28 pirkimo – pardavimo sutartimi Nr. P1-6877 D. T. ir R. T. įsigijo 0,4807 ha žemės sklypą, kadastrinis Nr. ( - ), esantį adresu ( - ). Minėtam sklypui buvo nustatytos specialios naudojimo sąlygos, apribojančios savininkų nuosavybės teisę. Renatai ir D. T. priklausantis žemės sklypas yra miškų ūkio pagrindinės tikslinės paskirties ir jam nustatytos specialios naudojimo sąlygos: 1) vandens telkinių apsaugos zonos ir juostos, plotas – 0,4807 ha, 2) miško naudojimo apribojimai, plotas – 0,4807 ha.

92005-11-24 Molėtų rajono savivaldybės nuolatinės statybos komisija posėdžio protokolu Nr. P2-34-2 suderino UAB „Romas ir Virgis“ parengtą projektą bei rekomendavo išduoti statybos leidimą pastatui (unikalus Nr. ( - )) žemės sklype, esančiame ( - ) , statyti. 2005-12-05 Molėtų rajono savivaldybė D. T. išdavė statybos leidimą Nr. P5-119, kuriame buvo nurodyta, kad statybos objektas yra kaimo turizmo pastatas, jo paskirtis – negyvenamoji, paslaugų. Vilniaus apygardos prokuratūros prokuroras pažymėjo, kad Molėtų rajono apylinkės teismas 2005-09-22 sprendimu civilinėje byloje Nr. 2-474-611/2005 nustatė juridinę reikšmę turintį faktą, kad D. T. bendrosios jungtinės nuosavybės teise priklausančiame sklype, unikalus Nr. ( - ), esančiame ( - ) , buvo J. G. priklausiusios sodybos pastatai – galvidė ir klojimas. Juridinis faktas nustatytas pastatų atstatymo klausimui spręsti. Ieškovo tvirtinimu LR miškų įstatymas ir LR žemės įstatymas nenumato išimčių dėl sodybų statybos esamose ir buvusiose sodybose (kai yra išlikę buvusių statinių ir (ar) sodų liekanų arba kai sodybos yra pažymėtos vietovės ir kituose planuose), todėl akivaizdu, jog teisė į statybą miškų ūkio paskirties žemėje negalėjo ir negali būti realizuota. Ieškovas pažymėjo, kad miškų ūkio žemė negali būti urbanizuojama, todėl atsakovui D. T. priklausančiame miškų ūkio paskirties žemės sklype kaimo turizmo pastatas ir kiti inžineriniai – kiemo statiniai pastatyti neteisėtai. Administraciniai aktai, kuriais suderintas statybos projektas ir 2005-12-05 statybos leidimas Nr. P5-119, yra neteisėti ir turi būti pripažinti negaliojančiais.

10Ieškovas nurodė, jog nustatant kaltus dėl neteisėtos statybos asmenis, atsižvelgtina į tai, kad įstatymams draudžiant tam tikrų statinių statybą miškų ūkio paskirties žemėje, taip pat galiojant tokiems visuotinai pripažįstamiems konstituciniams principams kaip „įstatymo nežinojimas neatleidžia nuo atsakomybės“ ir „įstatymui visi asmenys yra lygūs“, niekas negali turėti jokių teisėtų lūkesčių statyti statinius miškų ūkio paskirties žemėje, išskyrus tam tikros kategorijos Miškų įstatyme apibrėžtus objektus, todėl kaltė dėl tokios neteisėtos statybos miškų ūkio paskirties žemėje tenka ne tik neteisėtus statybos leidimus išdavusioms ar jų išdavimui pritarusioms valstybės ar savivaldybės institucijoms, bet ir dėl tokių leidimų besikreipiantiems ir tokią statybą vykdantiems asmenims. Atsižvelgęs į tai, ieškovas nurodo kad ir nagrinėjamu atveju kaltė dėl neteisėtos statybos miškų ūkio paskirties žemėje tenka ne tik Molėtų rajono savivaldybės administracijai bei Utenos regiono aplinkos apsaugos departamentui, bet ir statytojui D. T. ir jo sutuoktinei R. T., kadangi žemės sklypas sutuoktiniams priklauso bendrosios jungtinės nuosavybės teise. Dėl minėtų priežasčių statytojas turėtų būti įpareigotas savo asmeninėmis, Molėtų rajono savivaldybės administracijos ir Utenos regiono aplinkos apsaugos departamento lėšomis nugriauti neteisėtai pastatytus pastatus ir sutvarkyti statybvietę.

11Molėtų rajono apylinkės teismas 2012-06-04 sprendimu Vilniaus apygardos prokuratūros prokuroro ieškinį atmetė. Teismas pažymėjo, kad projekto suderinimo ir statybos leidimo išdavimo metu galiojo 1995-12-22 LR Vyriausybės nutarimu Nr. 1608 patvirtintas „Statybų privačioje žemėje reglamentas, kurio 3 punkte buvo nustatyta, jog žemės ūkio paskirties ir miškų ūkio paskirties žemėje esančiose sodybvietėse galima statyti naujus gyvenamuosius namus (vietoj buvusiųjų), taip pat rekonstruoti esamus gyvenamuosius namus ir statyti reikiamus ūkinius pastatus. Minėto reglamento 6 punkte nurodyta, kad jame nurodytuose žemės sklypuose statybą galima pradėti tik pagal nustatyta tvarka parengtus projektus ir gavus atitinkamą leidimą. Teismas atkreipė dėmesį, kad minėti Statybų privačioje žemėje reglamento punktai pripažinti netekusiais galios 2007-01-31 Vyriausybės nutarimu Nr. 106 (nuo 2007-02-04), t.y. po 2006-03-14 LR Konstitucinio Teismo nutarimo, kuriuo minėti reglamento punktai pripažinti antikonstituciniais, priėmimo. Pirmosios instancijos teismas konstatavo, kad Statybos privačioje žemėje reglamentas pripažintas iš dalies prieštaraujančiu Konstitucijai vėliau, nei buvo išduotas statybos leidimas D. T. ir priimti kiti administraciniai aktai, kurių pagrindu atsakovas jam priklausančioje miškų ūkio paskirties žemėje pastatė ir įteisino kaimo turizmo pastatą bei kitus kiemo statinius. Molėtų rajono apylinkės teismas pažymėjo, kad sprendžiant klausimą dėl įpareigojimo nugriauti statinį, atsižvelgiama į sukeltų padarinių aplinkai ir visuomenės interesams mąstą, statybos padarinių šalinimo pasekmes ir galimybes atkurti buvusią padėtį, taip pat įvertinamas administracinių aktų pagrindu turtines teise įgijusių asmenų sąžiningumas. Teismas nurodė, kad ieškovas nepateikė neginčijamų įrodymų, kurie leistų manyti, jog dėl galimai neteisėtų statybų yra atsiradę akivaizdžiai neigiami padariniai aplinkai ir visuomenės interesams. Pirmosios instancijos teismas pabrėžė, kad, nenustačius atsakovų D. T. ir R. T. veiksmų nesąžiningumo, nebūtų nei teisinga, nei protinga vien formaliais pagrindais taikyti LR CK 103 str. nustatytą sankciją – įpareigoti atsakovus nugriauti 97 procentų baigtumo pagrindinį pastatą ir kitus kiemo statinius.

12Ieškovas Vilniaus apygardos prokuratūros prokuroras apeliaciniu skundu prašo Molėtų rajono apylinkės teismo 2012-06-04 sprendimą, priimtą civilinėje byloje Nr. 2-25-335/2012, panaikinti ir priimti naują sprendimą – ieškinį patenkinti. Apeliantas nurodo, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai taikė LR CK 4.103 str., LR miškų įstatymo 2 str. 3 d. ir LR žemės įstatymo 1 d. 3 p. nuostatas. Ieškovas pažymėjo, kad atsakovai atliko imperatyviai įstatymuose uždraustus, miško ūkio paskirties žemėje neleistinus veiksmus. Apeliantas tvirtina, kad, kai statybos teisėtumas ginčijamas teisės aktų reikalavimų pažeidimo pagrindu, įrodinėjimo dalykas yra tik statybą reglamentuojančių teisės aktų pažeidimo fakto nustatymas, taigi besikreipiantis asmuo turi įrodyti, kokie teisės aktai ir kaip pažeisti, tačiau neturi pareigos įrodinėti, kokių neigiamų padarinių tokios statybos sukėlė.

13Trečiasis asmuo Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos Utenos teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros skyrius atsiliepimu prašo panaikinti Molėtų rajono apylinkės teismo 2012-06-04 sprendimą civilinėje byloje Nr. 2-25-335/2012 ir Vilniaus apygardos prokuratūros prokuroro ieškinį patenkinti. Trečiasis asmuo pažymi, kad remiantis LR miškų įstatymo 2 str. 3 d., LR žemės įstatymo 26 str.1 d. 3 p., LR žemės ūkio ministro 2002-08-07 įsakymu Nr. 302 patvirtintų Žemės valstybinės apskaitos taisyklių 16 punktu, darytina išvada, jog miškų ūkio paskirties žemėje leidžiama tik specializuotų, su miškų ūkio veikla susijusių statinių statyba. Visų kitų statinių statyba draudžiama. D. T. ir R. T. priklausančiame žemė sklype, esančiame adresu ( - ), statomas negyvenamosios paskirties (paslaugų paskirties) kaimo turizmo pastatas nepatenka į miškų ūkio paskirties žemėje leidžiamų statyti statinių kategoriją. Leidimas šiam pastatui statyti išduotas nesilaikant įstatymuose nustatytų pagrindų ir tvarkos.

14Atsakovė Molėtų rajono savivaldybės administracija atsiliepimu prašo netenkinti ieškovo apeliacinio skundo ir palikti Molėtų rajono apylinkės teismo 2012-06-04 sprendimą nepakeistą. Atsakovė nurodo, kad statybos leidimo Nr. P5-119 išdavimo metu galiojo 1995-12-22 LR Vyriausybės nutarimu patvirtintas „Statybų privačioje žemėje reglamentas“, kurio 3 punkte buvo nustatyta, kad žemės ūkio paskirties ir miškų ūkio paskirties žemėje esančiose sodybvietėse galima statyti naujus gyvenamuosius namus (vietoj buvusiųjų), taip pat rekonstruoti esamus gyvenamuosius namus ir statyti reikiamus ūkinius pastatus. Įvertinusi šią aplinkybę, atsakovė daro išvadą, kad D. T. turėjo teisę jam nuosavybės teise priklausančioje miškų ūkio paskirties žemėje vietoj buvusių statyti naujus pastatus, t. y. atstatyti sodybos statinius.

15Atsakovas Utenos regiono aplinkos apsaugos departamentas atsiliepimu prašo atmesti Vilniaus apygardos prokuratūros prokuroro apeliacinį skundą ir palikti Molėtų rajono apylinkės teismo 2012-06-04 sprendimą nepakeistą. Atsakovo tvirtinimu teisės teorijoje vyrauja visuotinai pripažintas principas, kad įstatymai atgal negalioja, t.y., teisiniams santykiams taikomi tie įstatymai, kurie galiojo santykių atsiradimo momentu. Nurodo, kad statybos leidimo išdavimo metu galiojo 1995-12-22 LR Vyriausybės nutarimu 1995-12-22 Nr. 1608 patvirtintas Statybų privačioje žemėje reglamentas, kuris leido statyti naujus gyvenamuosius namus (vietoj buvusiųjų), taip pat rekonstruoti esamus gyvenamuosius namus ir statyti reikiamus ūkinius pastatus.

16Atsakovai D. T. ir R. T. pateikė atsiliepimą, kuriuo prašo ieškovo apeliacinį skundą atmesti kaip nepagrįstą.

17Apeliacinis skundas tenkintinas, Molėtų rajono teismo sprendimas naikintinas, priimtinas naujas sprendimas ieškinį tenkinti (CPK 326 str. 1 d. 2p., CPK 330 str.).

18Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 str. 1 d.). Kolegija konstatuoja, kad CPK 329 straipsnyje nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų nenustatyta.

19Byloje pateiktais įrodymais nustatyta, kad 2003-05-28 pirkimo – pardavimo sutartimi, kurią įregistravo 2004-04-13, Nr. P1-6877 D. T. ir R. T. įsigijo 0,4807 ha miškų ūkio žemės sklypą, kadastrinis Nr. ( - ), esantį adresu ( - ). Minėtam sklypui buvo nustatytos specialios naudojimo sąlygos, : 1) vandens telkinių apsaugos zonos ir juostos, plotas – 0,4807 ha, 2) miško naudojimo apribojimai .

20Molėtų rajono apylinkės teismas atsakovo pareiškimu 2005-09-22 sprendimu civilinėje byloje Nr. 2-474-611/2005 nustatė juridinę reikšmę turintį faktą, kad D. T. bendrosios jungtinės nuosavybės teise priklausančiame sklype, unikalus Nr. ( - ), esančiame ( - ), buvo J. G. priklausiusios sodybos pastatai – galvidė ir klojimas. Gyvenamojo namo šiame D. T. ir R. T. sklype nebuvo, jis buvo kitame sklype, kuris priklausė statybos savininkui J. G.. D. T. ir R. T. priklausančiame miškų ūkio žemės sklype, esančiame adresu ( - ), statomas negyvenamosios paskirties (paslaugų paskirties) kaimo turizmo pastatas nepatenka į miškų ūkio paskirties žemėje leidžiamų statyti statinių kategoriją. Molėtų rajono apylinkės teismo 2005-09-22 sprendime dėl juridinio fakto nustatymo nurodyta, kad pareiškėjo D. T. valdomame žemės sklype draudžiama naujų pastatų statyba, išskyrus buvusių sodybos statinių atstatymą. Nurodyta, kad juridinis faktas nustatomas pastatų atstatymo klausimui spręsti.

21Molėtų rajono savivaldybės nuolatinės statybos komisija 2005-11-24 posėdžio protokolu Nr. P2-34-2 suderino UAB „Romas ir Virgis“ parengtą projektą bei rekomendavo išduoti statybos leidimą pastatui (unikalus Nr. ( - )) žemės sklype, esančiame ( - ), statyti.

22Molėtų rajono savivaldybė 2005-12-05 D. T. išdavė statybos miškų ūkio žemėje leidimą Nr. P5-119, kuriame buvo nurodyta, kad statybos objektas yra kaimo turizmo pastatas, jo paskirtis – negyvenamoji, paslaugų.

23Atsakovai D. T. ir R. T. 2007 m. įregistravo nebaigtą statyti pastatą-kaimo turizmo pastatą, unikalus Nr. ( - ), 97 procentų baigtumo.

24Taigi akivaizdu, kad atsakovas D. T., prisidengdamas „Statybų privačioje žemėje reglamentu“ pateikė prašymą dėl juridinio fakto nustatymo, nustačius juridinę reikšmę turintį faktą apie sodybos priklausinių buvimą žemės sklype, buvo neteisėtai išduotas leidimas kaimo turizmo pastato statybai. Valstybės ir savivaldybės institucijos nesilaikė pareigos užtikrinti, kad jų priimami administraciniai aktai nepažeistų aukštesnės galios teisės aktų ( šiuo atveju reglamentas- įstatymų). Todėl nustatytomis aplinkybėmis daroma išvada, kad įvykdyta neteisėta statyba neteisėtų, ieškiniu ginčijamų, aktų pagrindu.

25Konstitucinis teismas 2006-03-14 nutarimu konstatavo, kad miškų ūkio paskirties žemėje pagal nustatyta tvarka parengtus, suderintus ir patvirtintus detaliuosius planus leidžiama statyti tik tokius statinius, kurie pagal savo naudojimo paskirtį atitiktų teisės aktuose įtvirtintas pastatų miškų ūkio veiklai (medienos sandėliai ir kiti su mišku susiję įrenginiai). Gyvenamųjų namų, svirnų, klojimų, pirčių ar kitokių teisės aktuose nenumatytų pastatų statyba miško ūkio pagrindinės tikslinės žemės naudojimo paskirties sklype negalima.

26LR miškų įstatymas ir LR žemės įstatymas nenumatė ir nenumato išimčių dėl sodybų statybos esamose ir buvusiose sodybose (kai yra išlikę buvusių statinių ir (ar) sodų liekanų arba kai sodybos yra pažymėtos vietovės ir kituose planuose), todėl akivaizdu, jog teisė į statybą miškų ūkio paskirties žemėje negalėjo ir negali būti realizuota. Miškų ūkio paskirties žemėje leidžiama tik specializuotų, su miškų ūkio veikla susijusių statinių statyba. Visų kitų statinių statyba draudžiama ( LR Miškų įstatymo 11 str., 2 str.3 d.) .

27Ginčijamo projekto suderinimo ir statybos leidimo išdavimo metu galiojo 1995-12-22 LR Vyriausybės nutarimu Nr. 1608 patvirtintas „Statybų privačioje žemėje reglamentas“, kurio 3 punkte buvo nustatyta, jog žemės ūkio paskirties ir miškų ūkio paskirties žemėje esančiose sodybvietėse galima statyti naujus gyvenamuosius namus (vietoj buvusiųjų), taip pat rekonstruoti esamus gyvenamuosius namus ir statyti reikiamus ūkinius pastatus. Pagal jį pastatų statyba buvo leidžiama tik pagal parengtus detaliuosius planus miškų savininkams. Reglamente nenurodomi kitokios paskirties pastatai, kaip šiuo atveju- kaimo turizmo pastatas. Kaip minėta, valstybės ir savivaldybių institucijos turėjo pareigą užtikrinti, kad jų priimami administraciniai aktai nepažeistų aukštesnės galios teisės aktų, šiuo atveju LR miškų įstatymo, žemės įstatymo.

28LR Miškų įstatymo 2012-11-06 priimtas 4, 11 straipsnių pakeitimo ir papildymo įstatymas, įsigaliojantis nuo 2012-12-31 (Nr. XI-2361), ateityje taip pat nesuteikia atsakovams D. T. ir jo sutuoktinei miško žemėje vykdyti ginčijamą statybą, nes leidžiamas tik buvusios neišlikusios sodybos atstatymas buvusiems savininkams ir (ar) jų pirmos, antros ir trečios eilės įpėdiniams, paveldintiems pagal įstatymą.

29Dėl pasakyto Molėtų rajono apylinkės teismo 2012-06-04 sprendimas naikintinas, priimtinas naujas sprendimas ieškinį tenkinti.

30Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio pirmosios dalies 2 punktu,

Nutarė

31Molėtų rajono apylinkės teismo 2012 m. birželio 4 d. sprendimą panaikinti ir priimti naują sprendimą, Vilniaus apygardos prokuroro ieškinį Molėtų rajono savivaldybės administracijai, Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos Utenos regiono aplinkos apsaugos departamentui, D. T., R. T., tretysis asmuo Utenos teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros skyrius, dėl išduoto statybos leidimo panaikinimo ir įpareigojimo nugriauti statinį, tenkinti.

32Pripažinti negaliojančiu 2005-11-24 Molėtų rajono savivaldybės nuolatinės statybų komisijos protokolą Nr. P2-34-2, kuriuo suderintas 2005 metais UAB „Romas ir Virgis“ parengtas projektas bei rekomenduota išduoti statybos leidimą statiniui adresu ( - ), statyti;

33Pripažinti negaliojančiu 2005-12-05 Molėtų rajono savivaldybės D. T. išduotą statybos leidimą Nr. P5-119;

34Įpareigoti statytoją D. T. atsakovų – D. T., R. T., Molėtų rajono savivaldybės administracijos, Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos Utenos regiono aplinkos apsaugos departamento lėšomis nugriauti kaimo turizmo pastatą, unikalus Nr. ( - ), bei kitus inžinerinius – kiemo pastatus, unikalus Nr. ( - ), ir sutvarkyti statybvietę žemės sklype, kadastrinis Nr. ( - ), esančiame adresu ( - ).

35Priteisti iš atsakovo D. T. 34 Lt procesinių dokumentų įteikimo išlaidų ir 143 Lt žyminio mokesčio, šias sumas sumokant į VMI Surenkamąją sąskaitą ( įmokos kodas 5660).