Byla A2.11.-9559-738/2015
Dėl negali bylos išnagrinėti objektyviai

1Kauno apylinkės teismo teisėjas Darius Urbonas, nagrinėdamas M. L. administracinio teisės pažeidimo bylą,

Nustatė

2Kauno apylinkės teisme 2015 m. gruodžio 10 d. 9.00 val. teismo posėdžio metu nagrinėjant M. L. administracinio teisės pažeidimo, numatyto ATPK 1872 str., bylą administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo pareiškė teismui nušalimą motyvuodamas tuo, kad tos pačios sudėties teismas nagrinėja jo brolio J. L. administracinio teisės pažeidimo bylą, kurioje jis kaltinamas davęs melagingus parodymus, todėl negali bylos išnagrinėti objektyviai.

3Kauno apylinkės teisme 2015 m. gruodžio 9 d. buvo nagrinėjama J. L. administracinio teisės pažeidimo byla Nr. A2.6-9561-982/2015, kurioje kitos sudėties teismui nagrinėjant šią bylą buvo konstatuota, kad M. L. davė žinomai melagingus parodymus ir jam iškelta administracinio teisės pažeidimo byla. Teismas šioje byloje procesinį sprendimą skelbs 2015 m. gruodžio 16 d.

4Teisė į nešališką teismą yra viena pagrindinių žmogaus teisių, ginamų tiek nacionaliniu, tiek tarptautiniu lygmeniu (Konstitucijos 29 straipsnis, 31 straipsnio 2 dalis, 109 straipsnis, Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 6 straipsnio 1 dalis, Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 6, 21 straipsniai). Konstitucinis Teismas 2001 m. vasario 12 d. nutarime yra konstatavęs, kad asmens konstitucinė teisė, jog jo bylą išnagrinėtų nešališkas teismas, reiškia tai, kad asmens bylos negali nagrinėti teisėjas, dėl kurio nešališkumo gali kilti abejonių; teisėjas, nagrinėjantis bylą, turi būti neutralus; teismo nešališkumas, kaip ir teismo nepriklausomumas, yra esminė žmogaus teisių ir laisvių užtikrinimo garantija, būtina teisingo bylos išnagrinėjimo, pasitikėjimo teismu sąlyga. Dėl to turi būti šalinamos prielaidos, galinčios kelti abejonių dėl teisėjo ir teismo šališkumo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2007 m. spalio 9 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-389/2007; 2010 m. gruodžio 21 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-553/2010; 2013 m. vasario 22 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-12/2013).

5Europos Žmogaus Teisių Teismo praktikoje pabrėžiama, kad teisė į nešališką teismą turi būti nagrinėjama dviem aspektais – subjektyviuoju ir objektyviuoju. Subjektyvusis teismo ir teisėjo nešališkumas reiškia tai, kad nė vienas teisėjas neturi išankstinio nusistatymo ar nėra tendencingas (1989 m. gegužės 24 d. sprendimas, priimtas byloje Hauschildt v. Danija, pareiškimo Nr. 154). Objektyvus nešališkumas apima garantijų, pašalinančių bet kokias protingas abejones teisėjo nešališkumu, buvimą (2000 m. birželio 22 d. sprendimas, priimtas byloje Coeme ir kt. v. Belgija, pareiškimo Nr. 32492/96; 2005 m. rugsėjo 6 d. sprendimas, priimtas byloje Salov v. Ukraina, pareiškimo Nr. 65518/01).

6Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 59 str. 1 d. numato, jog teisėjas privalo nusišalinti esant Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 58 straipsnyje nurodytiems pagrindams.

7Atsižvelgiant į Europos Žmogaus Teisių Teismo praktiką ir Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo doktriną, taip pat į teisinį nušalinimo instituto reglamentavimą baudžiamojo proceso įstatyme bei esamą faktinę situaciją, nors teisėjas neturi asmeniško šališkumo ar išankstinio nusistatymo bylos baigtimi, tačiau siekiant pašalinti bet kokias prielaidas, galinčias sukelti proceso dalyviams abejones dėl teisėjo nešališkumo, išankstinio subjektyvaus nusistatymo ar tendencingumo nagrinėjant bylą, teisėjas nusišalina nuo M. L. administracinio teisės pažeidimo bylos nagrinėjimo.

8Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 58 str., 59 str., 439 str. 2 d., teisėjas

Nutarė

9nusišalinti nuo M. L. administracinio teisės pažeidimo bylos Nr. Nr. A2.11.-9559-982/2015 nagrinėjimo.

10Nutartis neskundžiama.

Proceso dalyviai
Ryšiai