Byla 2A-966-265/2014
Dėl tarpininkavimo mokesčio ir baudos išieškojimo, institucija, teikianti išvadą, Valstybinė vartotojų teisių apsaugos tarnyba

1Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko Alvydo Žerlausko, kolegijos teisėjų Jolantos Gailevičienės, Irmos Čuchraj, apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi ieškovės A. Š. apeliacinį skundą dėl Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2014 m. vasario 3 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovės A. Š. ieškinį atsakovei J. G. dėl tarpininkavimo mokesčio ir baudos išieškojimo, institucija, teikianti išvadą, Valstybinė vartotojų teisių apsaugos tarnyba,

Nustatė

2ieškovė kreipėsi į teismą su ieškiniu, prašydama priteisti iš atsakovės 2013-05-18 pavedimo sutartyje numatytą 6 000 litų tarpininkavimo mokestį, 5 000 Lt baudą, 330 Lt žyminio mokesčio. Nurodė, kad 2013 m. gegužės mėn. 18 d. pasirašė sutartį su ieškove A. Š. dėl buto, esančio, X Klaipėda, pardavimo. Atsakovė įsipareigojo parduoti turtą tik tarpininkaujant A. Š. ir visus tiesiogiai besikreipiančius klientus nedelsiant nukreipti į A. Š., mokėti 6 000 Lt tarpininkavimo mokestį ir, nevykdant sutarties reikalavimų, 5 procentų baudą nuo parduodamos turto kainos.

3Klaipėdos miesto apylinkės teismas 2014-02-03 sprendimu ieškinį atmetė. Pirmosios instancijos teismas, įvertinęs byloje esančius duomenis konstatavo, kad ieškovė buvo nesąžininga, įsipareigojusi už 6 000 litų tarpininkavimo mokestį skubiai parduoti pavedime nurodytą butą už 125 000 litų. Tuo tarpu ieškovė skelbimuose buto pardavimo kainą nurodė 100 000 litų. Vėliau ieškovė atsakovei teigė, jog galinti parduoti butą tik už 80 000 Lt. Pirmosios instancijos teismas konstatavo, kad butą pardavė kita agentūra per kelias savaites už 102 000 litų, todėl teismas laikė, jog reali buto rinkos vertė buvo 102 000 litai. Teismas, įvertinęs visų aplinkybių visetą konstatavo, kad pati ieškovė pažeidė šalių susitarimą už 6 000 litų atlygį greitai butą parduoti už 125 000 Lt sumą, nesikooperavo su kitais nekilnojamojo turto tarpininkais tam, kad būtų gauta aukščiausia įmanoma rinkos kaina, informacija apie parduodamą butą nepasiekė visų rinkoje esančių potencialių pirkėjų ir t.t. Neįvykdžiusi savų įsipareigojimų ieškovė neturi teisės reikalauti, jog atsakovė įvykdytų savuosius.

4Ieškovė su pirmosios instancijos teismo sprendimu nesutiko. Skundžiamą teismo sprendimą prašė panaikinti ir priimti naują sprendimą, – jos ieškinį tenkinti arba grąžinti bylą iš naujo nagrinėti pirmosios instancijos teismui. Nurodo, kad pirmosios instancijos teismas buvo šališkas. Nurodo, jog laikinosios apsaugos priemonės nebuvo taikomos laiku ir dėl to jos reikalavimas buvo neužtikrintas. Ieškovė nurodo, kad buvo vilkinamas laikas, kad atsakovė galėtų parduoti butą. Taip pat nurodo, kad teismo sprendime padaryta klaidų - iš pradžių nurodomas butas, esantis X, Klaipėdoje, o paskui nurodoma, jog butas yra Ryšininkų gatvėje. Be to, ieškovė nurodo, kad teismas neapklausė visų į butą vestų pirkėjų. Teisėja ignoravo jos iniciatyvą pakviesti visus liudytojus. Ieškovė taip pat kvestionuoja pirmosios instancijos teismo išvadas dėl turto kainos nustatymo, jos vertinimu, tai gali padaryti tik nekilnojamojo turto specialistai. Ieškovė taip pat nurodo, kad analogiškos bylos buvo laimėtos Klaipėdos miesto apylinkės teisme arba sudaryti taikūs susitarimai.

5Atsakovė su ieškovės apeliaciniu skundu nesutiko, prašė atmesti jį kaip nepagrįstą, o pirmosios instancijos teismo sprendimą palikti nepakeistą. Nurodė, jog pirmosios instancijos teismas tinkamai įvertino visas bylos aplinkybes ir priėmė teisėtą bei pagrįstą sprendimą, kurio naikinti nėra teisinio pagrindo.

6Apeliacinis skundas atmestinas.

7Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei patikrinimas, ar nėra absoliučių sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindų (CPK 320 str. 1 d.). Esant šiai aplinkybei apeliacinės instancijos teismas tikrina teismo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą dėl apskųstos dalies ir analizuoja tik apeliaciniame skunde nurodytus argumentus. Šiuo nagrinėjamu atveju absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329 str.).

8Teisėjų kolegija, nagrinėjamu atveju įvertinusi ieškovės apeliacinio skundo argumentus konstatuoja, jog jie nepagrįsti ir neturintys reikšmės nagrinėjamam ginčui. Pažymėtina, jog apeliacinio skundo argumentai, kurie susiję su teisėjos šališkumu, nėra šios bylos nagrinėjimo dalykas. Ieškovė manydama, kad bylą nagrinėjusi teisėja yra šališka ir suinteresuota bylos baigtimi, turėjo teisę pareikšti jai nušalinimą CPK nustatyta tvarka, o ne teisėjos šališkumo klausimą kelti jai priėmus nepalankų sprendimą. Nėra teisinio pagrindo sutikti, jog buvo vilkinamas laikinųjų apsaugos priemonių taikymas dėl to, kad atsakovė galėtų parduoti butą. Pažymėtina, jog laikinosios apsaugos priemonės buvo pritaikytos kitą dieną po ieškinio priėmimo teisme, tačiau areštas nebuvo įregistruotas, kadangi ieškovė procesiniuose dokumentuose nenurodė atsakovės asmens kodo. Pirmosios instancijos teismui nurodžius asmens kodą laikinosios apsaugos priemonės buvo pritaikytos, dėl to negalima sutikti su ieškovės argumentais ir konstatuoti, jog jos teisės buvo pažeistos. Tuo labiau, kad ieškovės ieškinys buvo atmestas. Ieškovės nurodomos aplinkybės dėl padarytų klaidų nurodant skirtingus iš esmės to paties buto adresus įtakos teismo sprendimo teisėtumui ir pagrįstumui neturi. Pažymėtina, jog šios klaidos gali būti ištaisytos CPK 276 straipsnyje nustatyta tvarka. Taip pat negalima sutikti su ieškovės argumentu, jog pirmosios instancijos teismas neapklausė visų asmenų, kurie lankėsi bute kaip potencialūs jo pirkėjai. Nepriklausomai nuo to, ką būtų pasakę šie asmenys, ieškinys pagal sudarytas sutarties sąlygas turėjo būti atmestas. Pažymėtina, jog pirmosios instancijos teismas pagal šalių sudarytos sutarties turinį ją kvalifikavo kaip paslaugų sutartį (CK 6.716 straipsnis). Kaip matyti iš šalių sudarytos sutarties, ieškovė įsipareigojo surasti pirkėją butui, esančiam X, Klaipėdoje. Vis dėlto šios paslaugos ieškovė atsakovei nesuteikė, pirkėją atsakovei priklausančiam turtui surado kita agentūra. Be to, į agentūrą, kuri surado pirkėją atsakovės turtui, kreipėsi atsakovė, o ne ieškovė. Kadangi ieškovė netarpininkavo atsakovei sudarant sutartį su buto pirkėju ir jo nesurado, nėra pagrindo konstatuoti, jog ji atlikto paslaugą, už kurią atsakovei kyla pareiga sumokėti. Nepaisant to, kad siekiant surasti pirkėją ieškovė atliko eilę veiksmų pagal sutartį, tačiau sutartyje šalys nebuvo susitarusios, jog atsakovė jai už šiuos veiksmus atsilygins. Be to, pati ieškovė nepateikė teismui įrodymų, kurie patvirtintų jos išlaidas vykdant tarp šalių sudarytą paslaugų sutartį. Visi šie ieškovės veiksmai buvo nukreipti į galutinį tikslą - atsakovei priklausančio buto pirkėjo suradimą. Kadangi ieškovei pirkėjo surasti nepavyko, pirmosios instancijos teismas pagrįstai, nors ir kitais motyvais, atmetė ieškovės ieškinį.

9Kiti ieškovės apeliacinio skundo argumentai, kurie susiję su pirmosios instancijos teismo nustatyta kaina ir agentų laimėtomis bylomis pirmosios instancijos teisme, neturi teisinės reikšmės ir įtakos pirmosios instancijos teismo sprendimo teisėtumui.

10Esant nurodytų aplinkybių visetui apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, jog apeliacinis skundas nepagrįstas, todėl atmestinas, o skundžiamas pirmosios instancijos teismo sprendimas paliktinas nepakeistas (CPK 326 str. 1 d. 1 p.).

11Kadangi apeliacinis skundas atmestinas, iš ieškovės priteistina atsakovei 500 Lt bylinėjimosi išlaidų, kurias sudaro teisinė pagalba - atsiliepimo į apeliacinį skundą parengimas (CPK 93 straipsnio 1 dalis).

12Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 324–331 straipsniais, teisėjų kolegija

Nutarė

13Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2014 m. vasario 3 d. sprendimą palikti nepakeistą.

14Priteisti iš ieškovės A. Š. atsakovei J. G. 500 Lt bylinėjimosi išlaidų.

Proceso dalyviai