Byla e2-53-904/2017
Dėl žalos atlyginimo

1Klaipėdos rajono apylinkės teismo teisėjas Mantas Ūsas, sekretoriaujant Neringai Dužinienei, dalyvaujant ieškovo M. Š. atstovui advokatui Osvaldui Martinkui ir atsakovės Lietuvos Respublikos, atstovaujamos Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos atstovei Gintarei Izokaitytei, viešame teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo M. Š. ieškinį atsakovei Lietuvos Respublikai, atstovaujamai Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos, dėl žalos atlyginimo, ir

Nustatė

2ieškovas prašė priteisti iš atsakovės 6945,39 Eur turtinės žalos ir 3000,00 Eur neturinės žalos atlyginimo, 5 % metinių palūkanų nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir bylinėjimosi išlaidas. Ieškinio pagrindu nurodė, kad 2015-09-04, 22.24 val. kelyje Klaipėda – Liepoja 18 kilometre įvyko eismo įvykis, kurio metu ieškovo vairuojamas automobilis Audi A4, valst. Nr. ( - ) atsitrenkė į staiga į kelią išbėgusį briedį, dėl įvykio automobilis buvo nepataisomas sugadintas, ieškovas iš įvykio vietos buvo išvežtas į ligoninę. Ieškovas nurodė, kad kelio atkarpoje, kurioje įvyko eismo įvykis nėra įrengtas kelio aptvėrimas, kuris sulaikytų laukinius gyvūnus nuo patekimo į kelią, taip pat nebuvo įrengti įspėjamieji kelio ženklai, kurie praneštų apie laukinių gyvūnų pavojų, nėra įrengtas ir apšvietimas, kuris padidintų matomumą tamsiu paros metu. Ieškovas pažymėjo, kad buvo pasirinktas saugus greitis, vairuodamas buvo atidus, tačiau briedžiui išbėgus į kelią nebuvo techninių galimybių išvengti susidūrimo. Nurodė, kad dėl eismo įvykio metu patirtų sužalojimų nedirbo keturias dienas, už kurias negavo darbo užmokesčio, automobilis, kuris buvo sugadintas nepataisomai buvo vienintelė keturių asmenų šeimos transporto priemonė, dėl ko ieškovui buvo reikalinga įsigyti kitą automobilį, tam panaudojant dalį, iki eismo įvykio, gauto vartojimo kredito buto remontui, viso ieškovas turtinę žalą vertina 6945,39 Eur. Dėl neturtinės žalos ieškovas ieškinyje nurodė, kad dėl eismo įvykio, jis ir jo šeima bijo važiuoti automobiliu tamsiu paros metu, ieškovas nurodė patyręs didelį dvasinį sukrėtimą ir sveikatos sužalojamus, gydymo patirtus nepatogumus, kuriuos vertina 3000,00 Eur. Dėl šios kilusios žalos atsakinga valstybė – jos įgaliota institucija, kuri neužtikrino tinkamos laukinio gyvūno apsaugos.

3Atsakovė pateikė atsiliepimą į ieškinį, kuriame nurodė, kad su ieškiniu nesutinka, prašė ieškinį atmesti kaip nepagrįstą. Nurodė, kad valstybės atsakomybė už laukinio gyvūno eismo įvykio padarytą žalą yra civilinė atsakomybė, kylanti kaltės pagrindu, kurios atsiradimui būtinas civilinės atsakomybės sąlygų visetas: neteisėti valstybės veiksmai, žalos faktas ir dydis, priežastinis ryšys ir valstybės kaltė. Dėl valstybės neteisėtų veiksmų nurodė, kad ieškovas nenurodė, ir neįrodinėjo, jog kuri nors institucija pagal jos įstatymų priskirtą kompetenciją pažeidė kokias nors imperatyvias teises normas, t.y. tik konstatavus, kad konkreti institucija pažeidė norminių teisės aktų reikalavimus, būtų galima konstatuoti neteisėtus valstybės veiksmus, ieškovas nenurodė, konkretaus norminio teisės akto, kuriame būtų įtvirtina konkreti institucijos pareiga atitinkamai elgtis. Nurodė, kad ieškovo manymas, jog valstybė turi užtikrinti, kad jos gyvūnas nepatektų į kelio važiuojamąją dalį prieštarauja teisingumo ir protingumo principams. Pažymėjo, kad laukinių gyvūnų, kaip valstybės nuosavybės objekto, specifika lemia jų savininko ribotas galimybes juos valdyti, todėl į tai turi būti atsižvelgiama sprendžiant dėl gyvūnų savininko veiksmų, imantis priemonių žalai, sukeliamai laukinių gyvūnų, išvengti, pakankamumo. Dėl valstybės, kaip laukinių gyvūnų savininkės, pareigos pastatyti įspėjamuosius kelio ženklus ir taikyti technines priemones nurodė, kad turi būti nustatyta objektyviai privaloma tokių priemonių panaudojimo būtinybė. Nurodė, kad ieškovo pateikti įrodymai ir faktinės aplinkybės neparodo, kad iki eismo įvykio kelio atkarpoje, kurioje įvyko eismo įvykis, buvo išskirtinis, padidinto pavojingumo, avaringumo požymių ir kad objektyviai būtų egzistavusi būtinybė įrengti įspėjamuosius kelio ženklus ir taikyti technines priemones šiame ruože. Ieškovas nepateikė jokių duomenų, kad ginčo kelio ruožas laikytinas pavojingu eismui, į bylą nėra pateikta kompetentingos institucijos ar eksperto išvados, patvirtinančios ieškovo teiginius, t.y. nėra įrodymų patvirtinančių ginčo kelio ruožo buvimo eismui pavojingu ir būtinybės jį aptverti apsauginiu atitvaru. Nurodė, kad pavienio gyvūno iššokimas į kelią, šiuo konkrečiu atveju, konkrečiame kelio ruože yra atsitiktinumas, ir tai negali būti pagrindu statyti įspėjamąjį kelio ženklą. Ieškovės neįrodė, kad ginčo kelio ruože eismo įvykio metu valstybei objektyviai būtų egzistavusi pareiga įrengti kelio ženklą ar kitas ieškovo nurodytas priemones. Pažymėjo, kad turimais duomenimis Klaipėdos rajono 2014 – 2015 metų medžioklės sezono metu briedžių populiacija reguliuota tinkamai. Nurodė, kad ieškovas neįrodė atsakovės – valstybės neteisėtų veiksmų. Pažymėjo, kad sprendžiant dėl žalos atlyginimo reikia atsižvelgti į transporto priemonės vairuotojo elgesį, t.y. eismo įvykis įvyko tamsiu paros metu, ieškovas ieškinyje nurodė, kad matomumas buvo ribotas, eismo įvykio schemoje pažymėta, kad ieškovas važiavo 70 km/h greičiu. Atsakovės atstovė dėl turtinės žalos dydžio pažymėjo, kad techninėje automobilio kortelėje pažymėtą, jog automobilio stiklas suskilęs, įtrūkęs, turi neleistinų pažeidimų arba stiklo šviesos laidumas neatitinka nustatytų reikalavimų, todėl nėra aišku ar automobilio vertė nebuvo mažesnė nei nurodyta be to ieškovas įsigijo brangesnį automobilį. Nurodė, kad ieškovas neįrodė priežastinio ryšio buvimo tarp valstybės reikalaujamos atlyginti sumos ir įvykusio eismo įvykio metu patirtos žalos, prašoma priteisti turtinė žala – nepagrįsta, o jos dydis – neįrodytas. Dėl neturtines žalos atsakovė nurodė, ieškovas turi įrodyti šią žalą, pagrįsti jos dydį ir atsiradimą. Pažymėjo, kad duomenų, kad eismo įvykio metu su ieškovu būtų važiavusi jo šeima, ar po eismo įvykio ji būtų patyrusi nurodytus išgyvenimus, nėra, be to, ieškovas įsigijo kitą automobilį. Ieškovas neįrodė, prašomos atlyginti neturtinės žalos buvimą ir jos dydį. Dėl teisinio pagrindo reikalauti 5 procentų metinių palūkanų, nurodė, kad reikalavimas nepagrįstas, kadangi tarp šalių nebuvo sudaryta jokia sutartis, todėl nebuvo pažeistas joks sutarties įvykdymo terminas.

42016-06-28 vykusio teismo posėdžio metu ieškovas M. Š. nurodė, kad ieškinį palaiko nurodytomis aplinkybėms. Vairavimo stažas – aštuoneri metai, ankščiau turėjo smulkių eismo įvykių. Ankščiau, kelio ruože, kuriame įvyko eismo įvykis, atidumo dėka ne kartą išvengė eismo įvykių dėl į kelią išbėgusių gyvūnų, kelio ruožas žinomas. Nurodė, kad eismo įvykis įvyko vakare, lijo, greitis nebuvo didelis – iki 90 km/h, važiavo ne vienas, briedis iššoko iš už krūmų iki 10 metrų atstumu, spėjo tik pasukti vairą, todėl gyvūną kliudė automobilio šonu. Iš įvykio vietos buvo išvežtas į ligoninę. Nurodė, kad patyrė turtinę žalą, nes teko už buto remontui skirtus pinigus įsigyti automobilį. Pažymėjo, kad tame pačiame kelio ruože, po poros savaičių, buvo partrenkta stirna, tačiau asmuo niekur nesikreipė, nurodė, kad po įvykio buvo pastatyti kelio ženklai.

5Posėdžio metu liudytojas M. B. nurodė, kad tarnybą policijoje pradėjo nuo 1997 metų ir nuo to laiko jis į šiame kelio ruože įvykusius įvykius su laukiniais gyvūnais vyko tris kartus – briedžiais, atitvarų nėra, perėjimų žvėrims nėra, iš abiejų kelio pusių yra miškai. Eismo įvykis įvyko vakare, briedis žuvo vietoje.

6Posėdžio metu liudytojas E. S. nurodė, kad policijoje dirba nuo 2015 metų liepos mėnesio, šiame kelio ruože dažnas įvykis susijęs su gyvūnais, tvoros nėra. Eismo įvykis įvyko vakare, lijo.

7Ieškovo atstovas Osvaldas Martinkus posėdžio metu prašė ieškinį tenkinti. Nurodė, kad valstybė yra laukinių gyvūnų ir kelio savininkė, todėl jai tenka pareigą rūpintis savo turtu. Ieškovas vairavo automobilį laikydamasis kelių eismo taisyklių. Apšvietimo, aptvarų, perėjimų žvėrims kelio ruože nėra, todėl valstybei kyla atsakomybė, kadangi ji nepakankamai rūpinasi, neužtikrina, jog žmonėms nekiltų pavojus. Atkreipė dėmesį, į galimai netikslų įvykusių eismo įvykių su laukiniais gyvūnais registravimą. Dėl žalos dydžio nurodė, kad ieškovo šeima jauna, turinti vaikų, vieną automobilį, buvo paimtas kreditas buto remontui, tačiau už dalį jo teko pirkti naują automobilį.

8Atsakovės atstovė Gintarė Izokaitytė nurodė, kad su ieškiniu nesutinka, prašė ieškinį atmesti. Nurodė, kad kelio ruožas nėra avaringas, nuo 2012 metų nebuvo eismo įvykių dėl susidūrimų su laukiniais gyvūnais. Ieškovas neįrodė, kad kelio ruože būtų nustatytas gyvūnų migracijos keliai. Pažymėjo, kad byloje nėra duomenų, kad valstybės institucijos nesilaikė joms priskirtų reikalavimų. Nebuvo duomenų, kad buvo objektyvi būtinybė įrengti kelio ženklą ar aptverti kelią. Vairuotojui kyla atsakomybė kaip didesnio pavojaus šaltinio valdytojui, todėl jam keliami didesni rūpestingumo kriterijai. Ieškovas neįrodė turtinės ir neturtinės žalos dydžių, jų priežastinio ryšio su įvykusiu eismo įvykiu, valstybės neteisėtų veiksmų, todėl pagrindų kilti valstybės atsakomybei nėra.

9Ieškinys atmestinas.

10Nustatytos faktinės bylos aplinkybės. Transporto priemonė „Audi A4“, valst. Nr. ( - ) priklausanti ir vairuojama ieškovo 2015-09-04, 22 val. 24 min., kelyje Klaipėda – Liepoja, 18 kilometre, pateko į eismo įvykį, kurio metu buvo partrenktas briedis, kuris žuvo, apgadintas automobilis, automobilio vairuotojas – ieškovas išvežtas į ligoninę. Iš VšĮ Klaipėdos universitetinės ligoninės skubios pagalbos skyriaus paciento, patyrusio trumą, apžiūros lapo nustatyta, kad ieškovas M. Š. buvo apžiūrėtas 2015-09-04, 22.59 val., nustatyta diagnozė – galvos, veido sumušimas, kairės ausies pjautinė žaizda, būklė – patenkinama. 2015-10-12 nutarimu nutarta nutraukti (nepradėti) administracinio teisės pažeidimo bylos teiseną, kadangi įvykis įvyko dėl laukinio gyvūno kaltės, todėl nėra administracinio teisės pažeidimo įvykio ir sudėties. 2015-09-10 buvo atlikta automobilio Audi A4, valst. Nr. ( - ) vertinimo ataskaita, iš kuriuos nustatyta, kad transporto priemonės remonto kaštai su PVM įvertinus keistinų dalių nusidėvėjimą – 6269,00 Eur, transporto priemonės rinkos vertė iki įvykio su PVM – 5279,00 Eur, ekonominiu požiūriu transporto priemonės atstatymas – nenaudingas, iš viso nuostoliai įvertinus transporto priemonės vertę iki įvykio ir jos likutinę vertė – 3756,00 Eur. Už UAB „Pajūrio autorika“ atliktą vertinimą ieškovas pagal išrašytą sąskaitą – faktūrą sumokėjo 99,17 Eur (su ( - )00 Eur). 2014-01-10 automobiliui Audi A4, valst. Nr. ( - ) atilikta techninė apžiūrą – transporto priemonė atitinka techninius reikalavimus. Iš vartojimo kredito sutarties Nr. 15-078605-GV, sudarytos 2015-09-04, nustatyta, kad ieškovui buvo suteiktas 15000,00 Eur kreditas, kurio paskirtis – nekilnojamojo turto remontas. Tarp ieškovo ir UAB „Aros Marine“, sudaryta darbo sutartis. 2015-09-02 įsakymu dėl M. Š. komandiruotės, M. Š. buvo komandiruojamas į Olandiją nuo 2015-09-06 iki 2015-10-30, 2015-09-07 įsakymu dėl komandiruotės atšaukimo, darbuotojas M. Š. atšaukiamas iš komandiruotės dėl įvykusios automobilio avarijos. Iš 2015-09-07 mokėjimo nurodymo Nr. 1, nustatyta, kad ieškovas V. K. pervedė 6000,00 Eur už automobilį Audi A6, valst. Nr. ( - ) Ieškovas santuoką sudarė 2009-12-03, augina du nepilnamečius vaikus. Iš Miškų departamento 2016-01-05 rašto Nr. (12-1)-D15-6 matyti, jog departamento nuomone, briedžių populiacijos gausa Klaipėdos rajone 2015 m. (2014-2015 m. medžioklės sezono metu) reguliuota tinkamai. Iš VĮ „Klaipėdos regiono keliai“ 2015-12-22 rašto Nr. V2-1088 matyti, jog eismo įvykio metu (2015-09-04) magistralinio kelio A13 Klaipėda – Liepoja ruože nuo 17 km iki 19 km atitvarai nuo laukinių gyvūnų bei kelio ženklas Nr. 13 „Laukiniai gyvūnai“ nebuvo įrengti, taip pat iš įmonės prižiūrimų valstybinės reikšmės keliuose eismo įvykių su laukiniais gyvūnais sąrašo matyti, kad 2012 metais kelyje Klaipėda – Liepoja įvyko du eismo įvykiai su laukiniais gyvūnais (šernais), 2013 metais įvykių su laukiniais gyvūnais nebuvo, 2014 metais – vienas eismo įvykis su laukiniu gyvūnu (stirna), 2015 metais – trys eismo įvykiai su laukiniais gyvūnais (šernas, briedis, nežinomas). Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato kelių policijos biuro rašte dėl statistinių duomenų, matyti, kad kelyje Klaipėda – Liepoja 2012 metasi užregistruotas vienas eismo įvykis su gyvūnais, 2013 metais – aštuoni, 2014 metais – keturi, 2015 metais – šešiolika. Iš VĮ „Klaipėdos regiono keliai“ 2016-03-07 rašto dėl informacijos pateikimo Nr. V2-186, matyti, kad 2015 metų lapkričio mėnesį magistraliniame kelyje A13 Klaipėda – Liepoja nuo 18,172 km iki 24 km buvo įrengti kelio ženklai Nr. 131, „Laukiniai gyvūnai“.

11Valstybės civilinė atsakomybė už laukinių gyvūnų padarytą žalą siejama su jos, kaip šių gyvūnų savininkės, statusu. Lietuvos Respublikos CK 6.263 straipsnio 3 dalyje nurodyta, kad įstatymų nustatytais atvejais asmuo privalo atlyginti dėl kito asmens veiksmų atsiradusią žalą arba savo valdomų daiktų padarytą žalą. Šioje normoje įtvirtinta vadinamoji netiesioginė deliktinė atsakomybė, t.y. asmens civilinė prievolė atlyginti žalą, padarytą ne tiesiogiai jo paties, bet kitų asmenų arba jo valdomų daiktų. Gyvūnai pagal įstatymą prilyginami daiktams, jų savininkas, įgyvendindamas nuosavybės teisę, privalo laikytis teisės aktų reikalavimų (CK 4.41 straipsnis). Pagal Lietuvos Respublikos laukinės gyvūnijos įstatymo 3 straipsnį laukinių gyvūnų, gyvenančių laisvėje, savininkė yra valstybė. Taigi valstybei, kaip laukinės gyvūnijos savininkei, gali kilti pareiga atlyginti laukinio gyvūno padarytą žalą, bet tik tokiu atveju, jeigu tokia pareiga įtvirtinta įstatyme (CK 6.263 straipsnis). Civilinė atsakomybė už gyvūnų padarytą žalą reglamentuojama Lietuvos Respublikos CK 6.267 straipsnyje. Šio straipsnio 2 dalyje nurodyta, kad laukinių žvėrių padaryta žala atlyginama įstatymų nustatyta tvarka. Tokia tvarka įstatymų leidėjo nustatyta Lietuvos Respublikos laukinės gyvūnijos įstatyme, kurio 22 straipsnio 6 dalyje įtvirtinta, kad valstybei nuosavybės teise priklausančių gyvūnų eismo įvykių metu padaryta žala atlyginama, jeigu įrodomi neteisėti valstybės veiksmai (neveikimas), kaltė ir priežastinis ryšys, ir jeigu žala atsirado ne dėl nenugalimos jėgos, nukentėjusio asmens veiksmų arba kitų CK 6.253 straipsnyje nurodytų veiksmų, ir išieškoma Civilinio proceso kodekso nustatyta tvarka. Įstatyme įtvirtinta, kad valstybės atsakomybė už laukinio gyvūno eismo įvykyje padarytą žalą yra civilinė atsakomybė, kylanti kaltės pagrindu, kurios atsiradimui būtinas bendrųjų civilinės atsakomybės sąlygų visetas: turi būti nustatyti neteisėti valstybės veiksmai, žalos faktas ir dydis, priežastinis ryšys ir valstybės kaltė. Ginčuose dėl laukinio gyvūno eismo įvykyje padarytos žalos atlyginimo taikytinos bendrosios civilinio proceso normose įtvirtintos įrodinėjimo taisyklės, kad besikreipiantis į teismą asmuo turi įrodyti aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimus ar atsikirtimus, išskyrus CPK nustatytas aplinkybes, kurių nereikia įrodinėti (CPK 178 straipsnis). Taigi pirmąsias tris civilinės atsakomybės sąlygas, tarp jų ir valstybės neteisėtus veiksmus, turi įrodyti nukentėjęs asmuo, kaltė pagal CK 6.248 straipsnio 1 dalį yra preziumuojama.

12Dėl valstybės neteisėtų veiksmų kaip civilinės atsakomybės sąlygos

13Valstybės, kaip laukinių gyvūnų savininkės, veiksmų (neveikimo) neteisėtumą, kaip jos civilinės atsakomybės sąlygą, turi įrodyti ieškovas, reikalaujantis atlyginti žalą (CPK 178 straipsnis). Tik jam pateikus pakankamų valstybės neteisėtų veiksmų (neveikimo) įrodymų, valstybei būtų kilusi pareiga juos paneigti, t.y. įrodyti, kad jos veiksmai buvo teisėti. Vertinant valstybės, kaip laukinių gyvūnų savininkės, veiksmų teisėtumą, turi būti atsižvelgta ir į nuosavybės objekto ypatumus. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra nurodęs, kad laukinių gyvūnų, kaip valstybės nuosavybės objekto, specifika lemia jų savininko ribotas galimybes juos valdyti, todėl į tai turi būti atsižvelgiama sprendžiant dėl gyvūnų savininko veiksmų, imantis priemonių žalai, sukeliamai laukinių gyvūnų, išvengti, pakankamumo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m. liepos 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-338/2011; 2011 m. spalio 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-371/2011; 2012 m. balandžio 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-133/2012). Vienas iš subjekto veiksmų (ne)teisėtumo vertinimo principų civilinės atsakomybės kontekste yra tas, kad iš nieko negali būti reikalaujama to, kas neįmanoma, tokio pobūdžio bylose teismai savo sprendimus grindžia CK 6.3 straipsnio 4 dalimi, kurioje įtvirtinta, kad prievolės dalyku negali būti tai, kas neįvykdoma. Dėl laukinių gyvūnų, kaip nuosavybės objekto, specifikos egzistuoja labai ribotos galimybės kontroliuoti ir valdyti jų migraciją, todėl negalima reikalauti, kad valstybė garantuotų absoliučią apsaugą nuo jų sukeliamų eismo įvykių. Dėl valstybės veiksmų (ne)teisėtumo turi būti sprendžiama, pagal tai, ar valstybės institucijos tinkamai veikė pagal savo kompetenciją, t.y. vykdė iš įstatymo ar kito teisės akto kylančias pareigas arba bendrąją rūpestingumo bei atsakingumo pareigą. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje, vertinant valstybės veiksmus užtikrinant eismo saugumą nuo laukinių gyvūnų keliamo pavojaus, pasisakyta, jog tam, kad būtų konstatuota valstybės, kaip laukinių gyvūnų savininkės, pareiga pastatyti įspėjamuosius kelio ženklus, taikyti technines (gyvūnus atbaidančias ir kt.) priemones laukinių gyvūnų daromai žalai išvengti, turi būti nustatyta objektyviai privaloma (kylanti iš įstatymo ar kito teisės akto arba pagrįsta bendra rūpestingumo bei atsakingumo pareiga) tokių priemonių panaudojimo būtinybė, nulemta konkrečios informacijos apie eismo įvykius būtent toje kelio atkarpoje, kurioje įvyko nagrinėjamas eismo įvykis, jų intensyvumą, priežastis, lyginamojo šio kelio ruožo ir bendros situacijos aplinkiniuose keliuose tyrimo rezultatų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2012 m. balandžio 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-133/2012).

14Atsižvelgiant į ieškovo nurodytas aplinkybes, matyti, jog ieškovas valstybės veiksmų neteisėtumą iš esmės įrodinėja aplinkybe, jog magistralinio kelio A13, Klaipėda – Liepoja 18 km įvyko ne vienas eismo įvykis, kurio metu transporto priemonės susidūrė su gyvūnų, t.y. valstybė būdama kelio savininkė netinkamai prižiūri, rūpinasi savo turtu – keliu. Ieškovo, jo atstovo manymu, valstybė, nepastatydama įspėjamųjų kelio ženklų, neįrengdama atitvarų nuo laukinių žvėrių, požeminių kelio perėjų laukiniams žvėrims elgėsi neatidžiai ir nerūpestingai, todėl privalo atlyginti ieškovui žalą. Ieškovas ieškinyje nurodomas aplinkybes įrodinėja Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato kelių policijos biuro statistiniais duomenis, iš kurių matyti, kad kelyje Klaipėda – Liepoja 2012 metais užregistruotas vienas eismo įvykis su gyvūnais, 2013 metais – aštuoni, 2014 metais – keturi, 2015 metais šešiolika, VĮ „Klaipėdos regiono keliai“ pateiktais duomenims, kad magistraliniame kelyje A13 Klaipėda – Liepoja per 2012-2014 metus ir 2015 metų devynis mėnesius įvyko 59 eismo įvykiai su laukiniais gyvūnais, avaringiausias kelio ruožas – nuo 29 km iki 44,5 km, taip pat VĮ „Klaipėdos regiono keliai“ 2016-03-07 raštu, iš kurio matyti, jog kelio ženklai Nr. 131 „Laukiniai gyvūnai“ buvo įrengti 2015 metų lapkričio mėnesį, t.y. po eismo įvykio.

15Ieškovo nurodytos aplinkybės bei jas pagrindžiantys įrodymai, teismo vertinimu, neįrodo valstybės veiksmų neteisėtumo, kaip būtinos sąlygos deliktinei civilinei atsakomybei kilti, taip pat bendros pareigos elgtis atidžiai ir rūpestingai pažeidimo. Byloje nustatyta, kad iki 2015-09-04 (iki eismo įvykio) magistralinio kelio A13, Klaipėda – Liepoja 18 kilometre neįvyko nei vienas eismo įvykis, tačiau pažymėtina, kad kituose kelio ruožuose (17, 18.9, 19 km) 2012-2015 metų laikotarpį įvyko eismo įvykiai susidūrus su laukiniais gyvūnais. Taigi, ginčo kelio atkarpoje nustatytas vienas (ieškovo eismo įvykis) susidūrimo faktas su laukiniu gyvūnu savaime neįrodo išskirtinio ginčo kelio ruožo avaringumo susidūrimo su laukiniais gyvūnais požiūriu, todėl nėra pagrindo teigti, kad egzistavo objektyvi būtinybė imtis išskirtinių priemonių gyvūnų sukeliamai žalai išvengti (statyti kelio ženklus, atitvaras, požeminius laukinių gyvūnų praėjimus ir kt.). Ieškovo posėdžio metu nurodytas argumentas, kad po eismo įvykio įvyko ir kiti susidūrimai su laukiniais gyvūnais, nėra pagrindas daryti išvadai, jog iki 2015-09-04 eismo įvykio buvo būtina imtis išskirtinių priemonių, siekiant apriboti laukinių gyvūnų patekimą į važiuojamąją dalį.

16Pažymėtina ir tai, kad vairuotojas – ieškovas, valdydamas automobilį, kaip padidinto pavojaus šaltinį, privalo elgtis atidžiai ir rūpestingai, pasirinkti saugų greitį, atsižvelgti į eismo sąlygas, vietovę ir kitas reikšmingas aplinkybes. Nors nagrinėjamu atveju byloje nenustatyta, kad automobilio vairuotojas pažeidė kelių eismo taisykles, tačiau iš byloje esančių duomenų matyti, jog ieškovo vairuojamas automobilis važiavo vėlai vakare (apie 22.24 val.), esant ribotam matomumui, lyjant, todėl turėjo būti itin atidus ir pasirinkti saugų greitį, pažymėtina ir tai, kad ieškovui šis kelio ruožas gerai žinomas, kaip posėdžio metu teigė, jis ne kartą išvengė susidūrimų su gyvūnais, todėl turėjo būti ypatingai atidus, žinodamas apie į kelią išbėgančius gyvūnus. Be to, eismo įvykio schemoje buvo nurodyta, kad važiavimo greitis buvo 70 km/h, tačiau posėdžio metu ieškovas teigė, kad važiavo ne greičiau nei 90 km/h greičiu. Aplinkybė, jog ieškovas nepažeidė kelių eismo taisyklių, nereiškia, kad vairuotojo pasirinktas greitis buvo saugus ir nepanaikina visų eismo dalyvių bendrosios pareigos elgtis atidžiai ir rūpestingai, maksimaliai prisiderinant prie konkrečių vairavimo sąlygų ir pasirenkant kiek įmanoma saugesnį greitį, kad galėtų sustabdyti transporto priemonę iki bet kurios iš anksto numatomos kliūties, sulėtinti greitį ir prireikus sustoti, jeigu to reikia dėl susidariusių aplinkybių. Kitoks aiškinimas neatitiktų teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principų, nes valstybei negalima nustatyti besąlygiškos pareigos visuose kelių ruožuose imtis priemonių užkirsti laukinių gyvūnų patekimą į važiuojamąją kelio dalį, neatsižvelgiant į objektyvius avaringumo bei gyvūnų migracijos duomenis, tuo labiau, aiškinti tai atsietai nuo transporto priemonių vairuotojų pareigos kelyje būti atidiems bei atsargiems.

17Nagrinėjamoje byloje nustatyta, jog valstybė racionaliai ir tinkamai reguliavo briedžių populiacijos gausą Klaipėdos rajono savivaldybėje, nenustatyta, kad ginčo kelio atkarpoje vyko laukinių gyvūnų migracija. Kitų objektyvių duomenų, kurių pagrindu teismas galėtų daryti priešingą išvadą, ieškovas nepateikė (CPK 178 straipsnis).

18Teismas pažymi, kad kelio ženklo pastatymas po įvykio nerodo valstybės pavėluotą veikimą ir nepatvirtina jos neteisėtą neveikimą laiku užkardant laukinių gyvūnų sukeltų eismo įvykių riziką, nes kelio ženklo pastatymas po eismo įvykio neįrodo, kad jau iki to buvo būtina jį įrengti. Padaugėjus eismo įvykių su laukiniais gyvūnais buvo imtasi papildomų priemonių saugumui užtikrinti (įrengti ženklai), rodo, jog valstybės kompetentingos institucijos sekė avaringumo ginčo kelyje situaciją ir tendencijas, ir atsiradus poreikiui, ėmėsi papildomų priemonių saugumui užtikrinti.

19Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, teismas sprendžia, jog objektyvių aplinkybių, patvirtinančių kelio ruožo, kuriame įvyko eismo įvykis, padidintą pavojingumą, suponuojantį valstybės pareigą imtis sustiprintų eismo saugumo priemonių, byloje nenustatyta, todėl nėra ir teisinių prielaidų valstybės veiksmų neteisėtumui konstatuoti. Atsižvelgiant į tai, ieškinys dėl žalos atlyginimo atmestinas kaip nepagrįstas.

20Dėl bylinėjimosi išlaidų

21Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtos bylinėjimosi išlaidos priteisiamos iš antrosios šalies (CPK 93 straipsnio 1 dalis). Ieškinį atmetus iš ieškovo atsakovės atstovei Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijai, 266,95 Eur bylinėjimosi išlaidų (kelionės į teismo posėdžius išlaidas), kurias patvirtina byloje esantys rašytiniai įrodymai (CPK 88, 96 straipsniai).

22Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 93, 96, 259-270 straipsniais,

Nutarė

23ieškinį atmesti.

24Priteisti iš ieškovo M. Š., a. k. ( - ) atsakovės atstovei Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijai 266,95 Eur (du šimtus šešiasdešimt šešis Eur 95 ct) bylinėjimosi išlaidų.

25Sprendimas per 30 dienų apeliaciniu skundu gali būti skundžiamas Klaipėdos apygardos teismui per Klaipėdos rajono apylinkės teismą.

Proceso dalyviai
Ryšiai
1. Klaipėdos rajono apylinkės teismo teisėjas Mantas Ūsas, sekretoriaujant... 2. ieškovas prašė priteisti iš atsakovės 6945,39 Eur turtinės žalos ir... 3. Atsakovė pateikė atsiliepimą į ieškinį, kuriame nurodė, kad su ieškiniu... 4. 2016-06-28 vykusio teismo posėdžio metu ieškovas M. Š. nurodė, kad... 5. Posėdžio metu liudytojas M. B. nurodė, kad tarnybą policijoje pradėjo nuo... 6. Posėdžio metu liudytojas E. S. nurodė, kad policijoje dirba nuo 2015 metų... 7. Ieškovo atstovas Osvaldas Martinkus posėdžio metu prašė ieškinį... 8. Atsakovės atstovė Gintarė Izokaitytė nurodė, kad su ieškiniu nesutinka,... 9. Ieškinys atmestinas.... 10. Nustatytos faktinės bylos aplinkybės. Transporto priemonė „Audi A4“,... 11. Valstybės civilinė atsakomybė už laukinių gyvūnų padarytą žalą... 12. Dėl valstybės neteisėtų veiksmų kaip civilinės atsakomybės sąlygos... 13. Valstybės, kaip laukinių gyvūnų savininkės, veiksmų (neveikimo)... 14. Atsižvelgiant į ieškovo nurodytas aplinkybes, matyti, jog ieškovas... 15. Ieškovo nurodytos aplinkybės bei jas pagrindžiantys įrodymai, teismo... 16. Pažymėtina ir tai, kad vairuotojas – ieškovas, valdydamas automobilį,... 17. Nagrinėjamoje byloje nustatyta, jog valstybė racionaliai ir tinkamai... 18. Teismas pažymi, kad kelio ženklo pastatymas po įvykio nerodo valstybės... 19. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, teismas sprendžia, jog objektyvių... 20. Dėl bylinėjimosi išlaidų... 21. Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtos bylinėjimosi... 22. Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 93, 96,... 23. ieškinį atmesti.... 24. Priteisti iš ieškovo M. Š., a. k. ( - ) atsakovės atstovei Lietuvos... 25. Sprendimas per 30 dienų apeliaciniu skundu gali būti skundžiamas Klaipėdos...