Byla 2A-2002-640/2012
Dėl neteisėto atleidimo iš darbo

1Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininkės ir pranešėjos R. V.-Jankūnienės, kolegijos teisėjų Tatjanos Žukauskienės ir Algirdo Auruškevičiaus, sekretoriaujant Renatai Anderson, dalyvaujant atsakovo UAB „Vilniaus vandenys“ atstovei advokatei Rūtai D. P.,

2kolegijos posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo R. A. ir UAB „Vilniaus vandenys“ apeliacinius skundus dėl Vilniaus miesto 3 apylinkės teismo 2011 m. gruodžio 15 d. sprendimo, priimto civilinėje byloje pagal ieškovės R. A. ieškinį atsakovui UAB „Vilniaus vandenys“ dėl neteisėto atleidimo iš darbo.

3Kolegija, išnagrinėjusi civilinę bylą,

Nustatė

4

  1. Ginčo esmė

5Ieškovė R. A. kreipėsi į teismą su patikslintu ieškiniu (b.1. 75-86, 1 tomas) prašydama atnaujinti praleistą senaties terminą; pripažinti darbo sutarties nutraukimą neteisėtu; grąžinti į darbą, priteisiant vidutinį darbo užmokestį už visą priverstinės pravaikštos laiką nuo atleidimo iš darbo iki teismo sprendimo įvykdymo dienos; priteisti 15 000 Lt neturtinę žalą, procesines palūkanas bei bylinėjimosi išlaidas.

6Nurodė, kad 2009-08-03 ji ir UAB „Vilniaus vandenys“ sudarė neterminuotą darbo sutartį Nr. 1348. Vėliau darbo sutartis buvo papildyta, todėl ieškovės pareigos keitėsi. Pagal paskutinį darbo sutarties pakeitimą nuo 2010-12-01 ieškovės pareigos buvo biuro administratorė, jos darbo vieta - Administracinio padalinio kanceliarijos skyrius. UAB „Vilniaus vandenys“ generalinio direktoriaus 2011 m. kovo 16 d. įsakymu Nr. P-297 jai buvo skirtas papeikimas už nebuvimą darbe. 2011-06-09 atsakovas priėmė įsakymą Nr. P-498, kuriame nurodė, kad skiria R. A. drausminę nuobaudą - papeikimą už generalinio direktoriaus pavaduotojo administraciniam padaliniui R. Š. 2011-03-21 potvarkio Nr. 7 „Dėl darbuotojų pareigų vykdymo tobulinimo“ nevykdymą ir LR DK 136 str. 3 d. 1 p. pagrindu (kai darbuotojas nerūpestingai atlieka darbo pareigas ar kitaip pažeidžia darbo drausmę, jei prieš tai jam nors kartą per paskutinius dvylika mėnesių buvo taikytos drausminės nuobaudos) 2011-06-09 nutraukia su ieškove neterminuotą darbo sutartį. Ieškovė nurodė, kad atsakovas jos atžvilgiu naudojo psichologinį smurtą bei spaudimą ir siekė bet kokiomis sąlygomis nutraukti su ja darbo sutartį. Nurodo, kad darbo sutartis su ieškove nutraukta nepagrįstai, prieš tai dirbtinai sumodeliavus bei įforminus atitinkamus darbo drausmės pažeidimus.

  1. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

7Vilniaus miesto 3 apylinkės teismas 2011-12-15 sprendimu ieškinį patenkino iš dalies. Panaikino UAB „Vilniaus vandenys“ 2011 m. birželio 9 d. įsakymą Nr. P-498. Pripažino 2009-08-03 neterminuotos darbo sutarties Nr. 1348, sudarytos tarp šalių nutraukimą neteisėtu ir priteisė iš atsakovo 11 482,17 Lt dydžio vidutinį darbo užmokestį už priverstinės pravaikštos laiką nuo atleidimo iš darbo (2011-06-10) iki teismo sprendimo priėmimo ir paskelbimo dienos (2011-12-15), o vėliau po 77,74 Lt už kiekvieną darbo dieną iki teismo sprendimo įsigaliojimo dienos, 3 280,62 Lt išeitinę kompensaciją, 800,00 Lt neturtinę žalą, 5 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo 2011-07-07 iki teismo sprendimo visiško įvykdymo bei 1 200,00 bylinėjimosi išlaidas ieškovei R. A.. 2009-08-03 darbo sutartį Nr. 1348, sudarytą tarp UAB „Vilniaus vandenys“ ir R. A. nutraukė teismo sprendimu. Likusioje dalyje ieškinį atmetė.

8Nurodė, kad nuo 2011-03-23 iki 2011-06-07 ieškovė dėl ligos buvo nedarbinga, todėl jai buvo apsunkinta galimybė ginti savo teises, todėl teismas padarė išvadą, jog ieškinio senaties terminas buvo praleistas dėl svarbių priežasčių ir turi būti atnaujintas (CK 1.131 str. 2 d.). Nurodė, kad ieškovė elgdamasi nerūpestingai ir neapdairiai pati sukėlė sau nenaudingą faktinę padėtį, kuri, sprendžiant iš tai, jog avarijos likvidavimui buvo iškviesta ne Vilniuje esanti avarinė tarnyba, o santechnikas, kuris važiavo iš Kybartų apie 2 val., nebuvo tokia grėsminga, jog ieškovė privalėjo nedelsiant be savo tiesioginio vadovo sutikimo palikti darbo vietą. Ieškovė taip pat neįrodė, jog apie savo išvykimą iš darbo vietos informavo savo tiesioginį vadovą ir gavo jo sutikimą. Teismas nurodė, jog 2011 m. kovo 16 d. įsakymu ieškovei paskirta drausminė nuobauda yra teisėta ir pagrįsta, todėl šioje dalyje ieškinio netenkino. Teismas taip pat padarė išvadą, kad 2011 m. birželio 9 d. įsakymu ieškovei paskirta drausminė nuobauda ir atleidimas iš darbo už aiškiai neapibrėžto pavedimo nevykdymą yra nepagrįstas, todėl turi būti panaikintas. Pirmosios instancijos teismas padarė išvadą, jog ieškovė į darbą negali būti grąžinama dėl UAB „Vilniaus vandenys“ atliktų organizacinių pertvarkymų, o be to, mano, kad jai gali būti sudarytos nepalankios sąlygos dirbti, todėl darbo sutartį nutraukė teismo sprendimu. Pripažinus darbo sutarties nutraukimą neteisėtu ieškovei priteisė dviejų mėnesių vidutinio darbo užmokesčio dydžio išeitinę išmoką ir vidutinį darbo užmokestį už priverstinės pravaikštos laiką nuo atleidimo iš darbo iki teismo sprendimo įsigaliojimo dienos. Teismas įvertinęs, jog ieškovė neturtinės žalos padarymą ir jos dydį pagrinde jos pablogėjusia sveikata, išgyvenimais po 2011 m. kovo 16 d. įsakymo priėmimo, bet nepateikė iš esmės jokių įrodymų ir nenurodė jokių aplinkybių dėl neturinės žalos patyrimo po 2011 m. birželio 9 d. įsakymo priėmimo, ieškovės reikalavimą dėl neturinės žalos atlyginimo tenkino iš dalies ir priteisė 800 Lt neturtinę žalą iš atsakovo.

9III. Apeliacinių skundų ir atsiliepimų į apeliacinius skundus argumentai

10Ieškovė R. A. apeliaciniu skundu (b.l. 173-179, 1 tomas), prašo panaikinti Vilniaus miesto 3 apylinkės teismo 2011-12-15 sprendimą iš dalies, ir priimti naują sprendimą, kuriuo būtų patenkinti visi ieškovės patikslinto ieškinio reikalavimai, tame tarpe būtų nuspręsta: panaikinti UAB „Vilniaus vandenys“ generalinio direktoriaus 2011 m. kovo 16 d. įsakymą Nr. P-297 dėl papeikimo paskyrimo R. A., grąžinti ieškovę į pirmesnį darbą, priteisti 15 000, Lt sumą neturtinei žalai atlyginti, priteisti iš atsakovo visas patirtas bylinėjimosi išlaidas. Nurodo, kad teismas klaidingai ir nepagrįstai nustatė, kad ieškovė elgdamasi nerūpestingai ir neapdairiai pati sukėlė sau nenaudingą faktinę padėtį. Nemotyvuota ir teismo išvada, kad ieškovė neįrodė, jog apie savo išvykimą iš darbo vietos informavo savo tiesioginį vadovą. Teismas neįvertino tos aplinkybės, kad darbdavys UAB „Vilniaus valdenys“ nesąžiningai naudodamasis savo teisėmis bei savo, kaip stipresniosios darbo sutarties šalies, galimybėmis, ieškovės atžvilgiu naudojo psichologinį smurtą bei spaudimą ir siekė bet kokiomis sąlygomis nutraukti su ieškove darbo sutartį, kas galiausiai ir buvo pasiekta. Taip pat nurodo, kad teismas tinkamai neįvertino nustatytų faktinių aplinkybių, t.y., kad apeliantės nebuvimas darbe buvo pakankamai trumpalaikis, sąlygotas ekstremalios situacijos, jokių neigiamų pasekmių toks darbuotojo laikinas išvykimas iš darbo vietos darbdaviui nesukėlė, kad darbdavys dėl minėto nebuvimo darbe apeliantei ne tik skyrė drausminę nuobaudą bet ir nubaudė pinigine prasme. Nurodo, kad byloje buvo įrodyta, kad minėta nuobauda - papeikimas, paskirta nepagrįstai, todėl teismo turėjo būti panaikinta. Apeliantė taip pat nurodo, kad pasikeitus faktinei situacijai, ji prašo grąžinti ją į darbą. Nurodo, kad ilgą laiką neranda darbo, kad atsakovo bendrovėje atlikus tam tikrus organizacinius pertvarkymus, pasikeitė darbinė atmosfera, t.y. nebeliko pagrindo manyti, kad gali būti sudarytos nepalankios sąlygos dirbti. Šių aplinkybių teismas nevertino. Teismas rėmėsi vien tik tuo faktu, kad atsakovo bendrovėje įvyko pertvarkymai ir buvo panaikintas apeliantės etatas, tačiau tokią pertvarką atsakovas savo bendrovėje atliko be jokio akivaizdaus reikalingumo, atliko formaliai ir tik besibaigiant bylos nagrinėjimui. Nurodo, kad piniginių sumų priteisimas negali pakeisti turėto darbo, socialinių garantijų ir garantuoto darbo užmokesčio. Nurodo, kad bylos duomenys neteikia pakankamo pagrindo išvadai, jog šios bylos atveju jau realiai egzistuoja LR DK 297 straipsnio 4 dalyje nurodyta priežastis – darbuotojui gali būti sudarytos nepalankios sąlygos dirbti. Nurodo, kad aplinkybė, jog pareigybė panaikinta, nėra priežastis atmesti ieškovės prašymą grąžinti ją į darbą, atsakovo padaryti pertvarkymai bendrovės struktūroje nepakankami tam, kad būtų kliūtis grąžinti ieškovę į darbą, ypač tinkamai įvertinus iki atleidimo vykdytas darbo funkcijas bei buvusias pareigas. Taip pat nurodo, kad bylą nagrinėjęs teismas, nustatydamas atlygintinos neturtinės žalos dydį, neatsižvelgė į LR CK 6.250 straipsnio 2 dalyje nurodytus bendruosius neturtinės žalos dydžio nustatymo kriterijus ir teismų praktikoje įtvirtintus kriterijus; susiklosčiusius darbdavio ir darbuotojo tarpusavio santykius, neatsižvelgė į tą aplinkybę, kad darbdavys neteisėtais pagrindais atleido ieškovę iš darbo. Teismas, nustatydamas atlygintinos neturtinės žalos dydį, nevertino byloje nustatytų aplinkybių, kad vien tik atsakovo veiksmai priimant įsakymą dėl apeliantės atleidimo iš darbo buvo kryptingi ir tyčiniai, nukreipti darbo sutarties su darbuotoja nutraukimo linkme, nepaisant nei darbuotojos paaiškinimų, nei LR DK įtvirtintų teisės normų. Tyčinius atsakovo veiksmus patvirtina ir ta aplinkybė, kad, vykstant ginčui teisme dėl ieškovės grąžinimo į darbą, atsakovas skubotai įvykdė bendrovės pertvarkymus ir buvusį apeliantės etatą panaikino.

11Atsakovas UAB „Vilniaus vandenys“ atsiliepimu (b.l. 1-9, 2 tomas) į apeliacinį skundą, prašo ieškovės ir atsakovo skundus nagrinėti kartu ir Vilniaus m. 3 apylinkės teismo sprendimą panaikinti, prijungti prie bylos papildomus įrodymus ir priteisti patirtas bylinėjimosi išlaidas. Nurodo, kad ieškovės apeliacinis skundas yra nepagrįstas ir nemotyvuotas, todėl negali būti tenkinamas. Nurodo, kad teismas tinkamai išnagrinėjo ginčą, drausminė nuobauda už nebuvimą darbe darbo metu buvo skirta teisėtai ir pagrįstai, kadangi byloje pateikti įrodymai, jog ieškovė 2011-03-10 savavališkai buvo pasišalinusi iš darbo vietos nuo 12.00 valandos iki 15.00 valandos. UAB „Vilniaus vandenys“ 2003-10-08 generalinio direktoriaus įsakymu patvirtintų vidaus darbo tvarkos taisyklių (toliau – Taisyklės) 3 punktas numato, kad už taisyklių nesilaikymą darbuotojai atsako kaip už darbo drausmės pažeidimą ir jiems bendrovės administracija skiria drausmines nuobaudas. Ieškovė, savavališkai pasišalindama iš darbo vietos, nebūdama darbe darbo metu neinformavo tiesioginio savo vadovo. Ieškovė nedėjo pakankamai pastangų tinkamai informuoti savo vadovus apie ketinimą pasišalinti iš darbo vietos, nesinaudojo bendrovės jai skirtu tarnybiniu mobiliuoju telefonu, kuris yra skiriamas darbuotojams naudotis esant darbiniams poreikiams. Ieškovė teigia, kad jos nebuvimas darbo metu darbo vietoje buvo sąlygotas ekstremalios situacijos, tačiau šio fakto tinkamai neįrodė, todėl teismas visiškai pagrįstai nusprendė, kad situacija nebuvo tokia grėsminga, kaip teigė ieškovė, todėl atsakovui buvo tinkamas pagrindas skirti drausminę nuobaudą už nebuvimą darbo vietoje darbo metu. Taip pat nurodo, kad psichologinio smurto aplinkybių bylos nagrinėjimo metu nebuvo nustatyta. Bylos nagrinėjimo metu nebuvo pateikta jokių akivaizdžių įrodymų apie ketinimą „susidoroti“, o nuogirdos bei subjektyvus situacijos vertinimas neturėtų būti vertinami kaip svarūs ir bylai svarbūs argumentai. Ieškovės tiesioginių pareigų nevykdymas, nebuvimas darbo vietoje darbo metu negali būti suderinamas su įmonės tikslu teikti kokybiškas paslaugas bei veikti nepertraukiamai ir nepriekaištingai. Nurodo, kad atsakovė turėjo nuobaudų ir pastabų darbe. Ieškovei skiriant 2011-03-16 drausminę nuobaudą buvo tinkamai išlaikyta visa drausminės nuobaudos skyrimo procedūra. Nurodo, kad teismas tinkamai vertino visas faktines aplinkybes, tinkamai taikė tiek materialines, tiek procesines normas ir pripažino, kad drausminė nuobauda už nebuvimą darbo vietoje darbo metu buvo skirta teisėtai ir pagrįstai. Atsakovas pasisakydamas dėl 2011-06-09 UAB „Vilniaus vandenys“ generalinio direktoriaus įsakymo Nr. P-498 „Dėl drausminės nuobaudos R. A. skyrimo ir darbo sutarties su R. A. nutraukimo“ panaikinimo nurodė, kad teismas netyrė pavedimo, kurio nevykdė ieškovė, teisėtumo klausimo. Teismas, nevertindamas aplinkybės, jog potvarkis nėra pripažintas neteisėtu, visiškai nesivadovavo Lietuvos Aukščiausiojo teismo suformuluota praktika, neištyrė ir neįvertino visų nurodytų teisės normų taikymui reikšmingų aplinkybių. Teismas nepasisakė, kad potvarkis yra neteisėtas. Vadovaudamasis 2007 m. liepos 24 d. LAT nutartimi civilinėje byloje Nr. 3K-3-311/2007 nurodė, kad drausminė nuobauda už administracijos nurodymų nevykdymą neskiriama tik tuomet, kai pripažįstama, jog nurodymas yra neteisėtas, prieštarauja galiojančioms teisės normoms. Ieškovė atsisakydama vykdyti potvarkį motyvavo tuo, jog potvarkis buvo neaiškus ir nekonkretus, tačiau nepateikė pakankamų argumentų, kodėl jis yra neaiškus. Nurodo, kad ieškovė 2011-03-16 buvo gavusi drausminę nuobaudą, papeikimą. Nuobauda buvo galiojanti, nebuvo pasibaigęs dvylikos mėnesių nuobaudos galiojimo terminas, todėl atsakovas turėjo visus teisinius pagrindus atleisti ieškovę pagal LR DK 136 str. 1 d. Atsakovas pasisakydamas dėl reikalavimo grąžinti ieškovę į darbą nurodo, kad pertvarkymai bendrovėje buvo atlikti „siekiant įgyvendinti 2011-11-10 protokolo Nr. 06 sprendimą“. Šis 2011-11-17 įsakymas buvo priimtas vykdant privalomą atsakovo valdymo organo - UAB „Vilniaus vandenys“ valdybos - sprendimą, kuriuo buvo patvirtinta nauja atsakovo bendrovės struktūra, kurios pagrindu ir buvo vykdomi struktūriniai pokyčiai. Atsakovo priimtas įsakymas ir UAB „Vilniaus vandenys“ valdybos sprendimas yra neatsiejami vienas nuo kito. Ieškovės įsitikinimas, kad tai buvo tik formalūs bendrovėje pokyčiai, visiškai nepagrįsti įrodymais. Įsakymu pagrindu bendrovėje yra panaikinta biuro administratoriaus, kurią užėmė ieškovė, pareigybė. Nurodo, kad vien tai, kad ieškovė nesusiranda kito darbo, nėra pagrindas grąžinti į prieš tai užimamas pareigas. Ieškovė nepateikė jokių įrodymų, kad ji ieškosi darbo, kad bendrauja su potencialiais darbdaviais, kad siunčia gyvenimo aprašymus įdarbinimo agentūroms ar kitoms įmonėms. Dėl reikalavimo priteisti neturtinę žalą atsakovas nurodė, kad ieškovė nepateikė jokių įrodymų, kad po atleidimo iš darbo jos sveikata blogėjo. Nurodo, kad teismas neteisėtai priteisė neturtinę žalą, nesant visoms būtinosioms sąlygoms neturtinei žalai priteisti. Nurodo, kad teismas, nustatydamas neturtinės žalos dydį, atsižvelgia į jos pasekmes, šią žalą padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį bei kitas turinčias reikšmės bylai aplinkybes, taip pat sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus. Nurodo, kad ieškovė, teigdama, kad patyrė neturtinę žalą, nurodė tik bendras aplinkybes, visiškai nekonkretizuodama kaip jos konkrečiai paveikė ją kaip asmenį, nepateikė jokių duomenų, konkrečių faktų ar kitų aplinkybių, kaip pasireiškė jai nurodytas nepatogumas, dvasiniai išgyvenimai, nepateikė įrodymų, kada ir kaip ieškojosi darbo ar kad iš viso apkritai jo ieškojosi, byloje nėra jokių faktų, kad būtent dėl atsakovo kaltės ieškovė negalėjo susirasti darbo, t.y. ieškovė visiškai neįrodė tokios žalos atsiradimo fakto (CPK 178 str.). Nurodo, kad nesant įrodymų ir nenustačius jokio priežastinio ryšio tarp neturtinės žalos ir Atsakovo veiksmų, teismas nukrypo nuo suformuotos teismų praktikos ir priėmė klaidingą sprendimą priteisdamas 800 Lt neturtinės žalos ieškovei. Ieškovės ieškinyje bei apeliaciniame skunde išdėstytas reikalavimas priteisti 15000 Lt neturtinės žalos turi būti atmestas kaip nepagrįstas ir neteisėtas.

12Apeliaciniu skundu (b.l. 189-195, 1 tomas) atsakovas UAB „Vilniaus vandenys“ prašo panaikinti 2011-12-15 Vilniaus m. 3 apylinkės teismo sprendimą dalyje dėl neturtinės žalos priteisimo ir 2011-06-09 įsakymu skirtos drausminės nuobaudos panaikinimo ir atleidimo iš darbo pripažinimo neteisėtu ir priimti naują sprendimą, visiškai atmetant ieškinį UAB „Vilniaus vandenys“ atžvilgiu. Taip pat prašo priteisti patirtas bylinėjimosi išlaidas. Nurodo, kad nepagrįsta ir nemotyvuota sprendimo išvada, kad 2011-06-09 įsakymu ieškovei paskirta drausminė nuobauda už pavedimo nevykdymą yra nepagrįsta, todėl turi būti naikintina. Ieškovė atsisakė vykdyti potvarkį „dėl darbuotojų pareigų vykdymo tobulinimo“ motyvuodama tuo, jog jis yra nepagrįstas, neturi teisinio pagrindo ir negali būti vykdomas. Atsakovas už potvarkio nevykdymą skyrė ieškovei drausminę nuobaudą. Teismas, nevertindamas aplinkybės, jog potvarkis nėra pripažintas neteisėtu, visiškai nesivadovavo Lietuvos Aukščiausiojo teismo suformuluota praktika, neištyrė ir neįvertino visų nurodytų teisės normų taikymui reikšmingų aplinkybių. Atsakovas vadovaudamasis LAT 2007 m. liepos 24 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. 3K-3-311/2007, nurodo, kad paaiškėjus, kad darbuotojo atsisakymas vykdyti darbdavio ar administracijos nurodymą buvo nepagrįstas, toks atsisakymas pripažintinas darbo drausmės pažeidimu, suteikiančiu darbdaviui teisę taikyti darbuotojui atitinkamas sankcijas. Ieškovė atsisakė vykdyti potvarkį dėl to, kad potvarkis, jos subjektyviu manymu, yra nepagrįstas, neturi teisinio pagrindo ir negali būti vykdomas. Tačiau Ieškovė nepateikė nuomonės, kodėl potvarkis neteisėtas, kokius lokalinius aktus ar galiojančius įstatymus jis pažeidė. Teismas, nagrinėdamas bylą, nepasisakė, kad šis potvarkis, kuris buvo esminė sąlyga skiriant antrą drausminę nuobaudą ieškovei, yra neteisėtas. Taip pat nurodo, kad potvarkis, kuriuo ieškovė buvo įpareigota pasikeiti darbo vietomis su kita biuro administratore, buvo visiškai nuoseklus ir negalėjo kelti jokių abejonių ar papildomų interpretacijų. Potvarkyje konkrečiai buvo nurodoma su kokiu darbuotoju reikia pasikeisti vietomis ir nuo kada šis pasikeitimas turi būti įvykdytas. Ieškovė savo tarnybiniame pranešime, kuriame atsisakė vykdyti potvarkį, argumentavo tuo, kad negalima keisti būtinųjų darbo sutarties sąlygų, konkrečiai šiuo atveju darbo vietos. Šis Ieškovės argumentas visiškai netinkama priežastis potvarkio nevykdymui, kadangi ieškovės darbo vieta nebuvo keičiama, vykdydama potvarkį ji ir toliau būtų ėjusi biuro administratorės pareigas Kanceliarijos skyriuje. Teismas netinkamai vertino DK normas, kurios numato darbuotojo pareigas bei atsakomybę už jų nevykdymą, todėl ieškovės atsisakymą vykdyti administracijos išleistą potvarkį traktavo kaip tinkamą poelgį ir priėmė neteisingą sprendimą. Nurodo, kad UAB „Vilniaus vandenys“ Administracinio padalinio kanceliarijos biuro administratoriaus pareigybės aprašyme taip pat numatyta pareiga vykdyti padalinių vadovų pavedimus (7.1.punktas). Ieškovė su visais lokaliais UAB „Vilniaus vandenys“ aktais buvo supažindinta ir savo pareigas bei jų nevykdymo pasekmes žinojo. Pasikeitimo darbo vietomis atveju ieškovė būtų turėjusi galimybę susipažinti su kitokių administruojamų dokumentų specifika, kadangi direktorių kuruojamos sritys skiriasi. Taigi, teismo iškelta abejonė, kad potvarkio vykdymas sunkiai įgyvendinamas, yra nepagrįsta, nevertinant pateiktų rašytinių įrodymų bei liudytojų parodymų. Pasisakydamas dėl darbo drausmės pažeidimo ir drausminės nuobaudos skyrimo, atsakovas nurodė, kad teismas visiškai nesirėmė suformuota teismų praktika, kuri pripažįsta, kad darbuotojų tiesioginių pareigų nevykdymas pažeidžia teisėtus darbdavio interesus. Teismas priėmė sprendimą ir pasisakydamas, kad ieškovės neveikimas ir atsisakymas vykdyti potvarkį nebuvo darbo pareigų nevykdymas ar jų netinkamas vykdymas, visapusiškai ir objektyviai neišnagrinėjo byloje pateiktų įrodymų ir nustatytų aplinkybių ir nukrypo nuo suformuotos teismų praktikos. Taip pat nurodo, kad ieškovė jau anksčiau buvo gavusi drausminę nuobaudą už darbo drausmės pažeidimą, kurią teismas pripažino teisėta. Kadangi anksčiau gauta drausminė nuobauda dar galiojo, ieškovė per metus padarė du darbo drausmės pažeidimus, už kuriuos buvo skirtos drausminės nuobaudos, – atsakovas atleido ieškovę iš darbo pagal DK 136 str. 3 d. 1 p. Pasisakydamas dėl teismo motyvų, atsakovas nurodo, kad teismo sprendimas dalyje dėl

132011-06-09 įsakymu paskirtos drausminės nuobaudos panaikinimo yra nemotyvuotas, nes teismas, priimdamas sprendimą nurodė tik potvarkio nepagrįstumo ir neapibrėžtumo argumentus, kuriais paskirta drausminė nuobauda turi būti panaikinta. Šie argumentai nėra pakankami minėto sprendimo priėmimui. Atsakovas taip pat nurodo, kad teismas nepagrįstai priteisė iš atsakovo ieškovei neturtinę žalą. Nurodo, kad nors teismas ieškovės prašymą tenkino tik iš dalies ir priteisė 800 Lt neturtinės žalos, tačiau teismas šį sprendimą priėmė nepagrįstai, nesant visų būtinųjų sąlygų neturtinei žalai priteisti.

14Ieškovė R. A. atsiliepimu (b.l. 15-20, 2 tomas) į atsakovo UAB „Vilniaus vandenys“ apeliacinį skundą, prašo atsakovo apeliacinį skundą atmesti, tenkinti jos 2012 01 10 d. apeliacinį skundą, priteisti patirtas bylinėjimosi išlaidas. Ieškovė pasisakydama dėl potvarkio Nr. 7 nurodo, kad teismas priimdamas sprendimą, teisingai nurodė, kad minėtame potvarkyje nenumatyta, kokiam terminui pakeičiama darbo vieta. Nurodo, kad atsakovas, vykdydamas savo ketinimą bet kokiomis sąlygomis ir priemonėmis atleisti ieškovę iš darbo, minėtą potvarkį išleido tik dėl dviejų didelės ir žinomos bendrovės darbuotojų pareigų, pasak atsakovo, - vykdymo tobulinimo, - tai jau savaime sukelia pagrįstas abejones dėl tokio potvarkio deklaruoto reikalingumo. Taip pat nurodo, kad visiškai nesuprantama, kaip ir kokia tvarka abi darbuotojos susipažins su viena kitos atliekamo darbo pobūdžiu, kadangi abiejų darbuotojų darbo vietos yra skirtinguose gatvėse. Nurodo, kad ketindamas duoti privalomą pavedimą, atsakovas turėjo jį konkrečiai nurodyti apibrėžiant per kokį laikotarpį, kokius konkrečius veiksmus ieškovė turėjo atlikti. Nurodo, kad pagrįstai konstatuota, jog atsakovas neįrodė nei ieškovės neteisėtų veiksmų, nei kaltės. Darbuotojas turi pareigą vykdyti tik teisėtus darbdavio ir administracijos nurodymus, o nevykdydamas neteisėtų nurodymų, darbo drausmės nepažeidžia. Darbdavys ir jo administracija neturi teisės reikalauti, kad darbuotojas atliktų darbą, nesulygtą darbo sutartimi (LR DK 119 straipsnis). Nurodo, kad net ir esant darbo drausmės pažeidimo faktui, darbdavys, atsižvelgdamas į LR DK 238 str. nurodytų veiksnių visumą, gali nuobaudos neskirti ir apsiriboti griežtu pokalbiu, darbuotojo pabarimu ar įspėjimu. Ieškovė, pasisakydama dėl žalos priteisimo nurodo, kad teismų praktikoje yra suformuluota, jog fiziniam asmeniui neturtinė žala padaroma tiek fizinio, tiek ir dvasinio pobūdžio pakenkimais, kurie sukelia kančias ir išgyvenimus. Tai yra asmeniui nenaudingas poveikis. Asmeniui jis dėl to yra nepalankus, nepriimtinas ir bet kurio protingo asmens požiūriu neturi būti daromas (LAT 2005 04 18 d. nutartis c.b. Nr. 3K-7-255/2005). Bylą nagrinėjęs teismas, nustatydamas atlygintinos neturtinės žalos dydį, neatsižvelgė į LR CK 6.250 straipsnio 2 dalyje nurodytus bendruosius neturtinės žalos dydžio nustatymo kriterijus ir teismų praktikoje įtvirtintus kriterijus; susiklosčiusius darbdavio ir darbuotojo tarpusavio santykius, neatsižvelgė į tą aplinkybę, kad darbdavys neteisėtais pagrindais atleido ieškovę iš darbo. Teismas, nustatydamas atlygintinos neturtinės žalos dydį, nevertino byloje nustatytų aplinkybių, kad vien tik atsakovo veiksmai priimant įsakymą dėl atleidimo iš darbo buvo kryptingi ir tyčiniai, nukreipti darbo sutarties su darbuotoja nutraukimo linkme, nepaisant nei darbuotojos paaiškinimų, nei LR DK įtvirtintų teisės normų.

15IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

16Ieškovės apeliacinis skundas atmestinas, atsakovo apeliacinis skundas tenkintinas, pirmosios instancijos teismo sprendimas panaikintinas, priimtinas naujas sprendimas (CPK 326 str. 1 d. 2 p.).

17Dėl 2011-03-16 ieškovei skirtos drausminės nuobaudos

18Byloje nustatyta, kad ieškovei 2011-03-16 atsakovo UAB „Vilniaus vandenys“ generalinio direktoriaus įsakymu Nr.P-297 buvo skirta drausminė nuobauda – papeikimas, apmokant 2011-03-10 tik už išdirbtą laiką ir nemokant pusės papildomos algos už kovo mėnesį (b.l. 40, 1 tomas). Drausminė nuobauda buvo skirta už nebuvimą darbe darbo metu 2011-03-10 nuo 12 val. iki 15 val. Pirmosios instancijos teismas konstatavo, jog minėta drausminė nuobauda ieškovei buvo paskirta nepažeidžiant Darbo kodekse nustatytų imperatyvių reikalavimų, t.y. pareikalavus raštu pasiaiškinti dėl konkrečių aplinkybių, suteikiant terminą pasiaiškinti. Šalys neginčijo fakto, jog ieškovės nebuvo darbe nurodytu metu. Pirmosios instancijos teismas savo sprendime nurodė, kad ieškovė elgėsi nerūpestingai ir pati neapdairiai sukėlė sau nepalankią situaciją, taip pat neįrodė, jog apie savo išvykimą iš darbo buvo tinkamai pranešusi savo tiesioginiam vadovui. Todėl ieškinį šioje dalyje atmetė.

19Apeliantė nesutinka su tokia pirmosios instancijos teismo išvada, nurodo, kad teismas nepagrįstai sprendė, jog ši nuobauda paskirta pagrįstai. Nurodo, kad įrodė, jog jos nebuvimas darbe buvo sąlygotas ekstremalios situacijos, buvo pakankamai trumpalaikis ir jokių neigiamų pasekmių darbdaviui nesukėlė. Be to, nurodo, jog nepagrįstas teismo teiginys, jog darbdavys nebuvo informuotas apie jos išvykimą. Pirmosios instancijos teismas sprendime nurodė, kad ieškovė neįrodė, jog ji iš darbo vietos išvyko informavusi ir gavusi darbdavio sutikimą, be to, elgėsi neapdairiai ir nerūpestingai. Kolegija sutinka su tokia teismo išvada, nes byloje nėra pateikta įrodymų, kurių pagrindu galima būtų konstatuoti, jog ieškovė tinkamai informavo darbdavį apie savo išvykimą ir nebuvimą darbe. Pažymėtina, kad savo argumentams pagrįsti ieškovė nepateikė jokių įrodymų, o tik savo paaiškinimus bei liudytojos J. R. parodymus. Tačiau kiti byloje esantys įrodymai prieštarauja apeliantės paaiškinimams – nebuvimo darbo vietoje užfiksavimo aktas, pačios ieškovės 2011-03-14 paaiškinimas, tiesioginės ieškovės vadovės tarnybinis pranešimas (b.l. 37, 38, 39, 1 tomas). Apeliantės teiginiai, jog atsakovas nesąžiningai naudodamasis savo teisėmis bei savo, kaip stipresniosios darbo sutarties šalies, galimybėmis, ieškovės atžvilgiu naudojo psichologinį smurtą bei spaudimą ir siekė bet kokiomis sąlygomis nutraukti su ieškove darbo sutartį, yra nepagrįsti jokiomis leistinomis įrodinėjimo priemonėmis, todėl atmestini kaip nepagrįsti. Kolegija nurodo, kad iš bylos medžiagos matyti, jog ieškovei 2011-03-16 drausminė nuobauda buvo paskirta pagrįstai laikantis Darbo kodekse nustatytų reikalavimų, todėl apeliantės argumentai yra atmestini.

20Apeliantė taip pat nurodo, kad ji buvo nubausta neadekvačiai ir per griežtai – dvigubai už tą patį pažeidimą. Pagal 2011-03-16 atsakovo įsakymą matyti, kad ieškovei už drausmės pažeidimą yra skirta drausminė nuobauda – papeikimas. Įsakyme taip pat nurodyta, kad už tą dieną, kai ieškovė nebuvo darbe nuo 12 val. iki 15 val., jai mokama už išdirbtą laiką, nemokant pusės papildomos algos už darbą be pretenzijų už kovo mėnesį. Pažymėtina, kad ieškovei buvo paskirta viena drausminė nuobauda, numatyta Darbo kodekso 237 str. Nuobauda buvo paskirta ne pati griežčiausia ir, kolegijos nuomone, adekvati pažeidimui. Tai, kad darbdavys buvo nurodęs nemokėti už tas valandas, kai ieškovė nebuvo darbe ir darbo funkcijų neatliko, negali būti laikoma drausmine nuobauda. Be to, papildomos algos mokėjimas ar ne mokėjimas už gerus rezultatus taip pat negali būti laikomas drausminės nuobaudos forma ir priklauso nuo darbdavio diskrecijos teisės, nes nėra darbo užmokestis sulygtas pagal sutartį. Todėl apeliantės argumentai, kad 2011-03-16 įsakymu jai buvo paskirta per griežta ir neadekvati nuobauda yra atmestini kaip nepagrįsti.

21Dėl 2011-06-09 drausminės nuobaudos – atleidimo iš darbo

222011-06-09 atsakovo UAB „Vilnaius vandenys“ generalinio direktoriaus įsakymu Nr.P-498 ieškovei buvo skirta drausminė nuobauda už 2011-03-21 potvarkio Nr.7 nevykdymą ir pagal DK 136 str. 3 d. 1 p. nutraukta darbo sutartis (b.l. 19, 1 tomas).

23Byloje nustatyta, kad 2011-03-21 atsakovo generalinio direktoriaus potvarkiu Nr.7 ieškovei buvo pavesta susipažinti su R. V. atliekamo darbo pobūdžiu (b.l. 14, 1 tomas). R. V. dirbo Administracinio padalinio Kanceliarijos biuro administratore, t.y. to paties padalinio ir tokiose pačiose pareigose kaip ir ieškovė (b.l. 11). Pažymėtina, kad sudarant darbo sutartį su ieškove nebuvo susitarta dėl konkrečios darbo funkcijos atlikimo vietos (b.l. 8-11, 1 tomas). Ieškovė atsisakė vykdyti minėtą potvarkį ir pateikė paaiškinimą dėl to (b.l. 15, 1 tomas). Todėl 2011-06-09 įsakymu už potvarkio nevykdymą ieškovė buvo atleista iš darbo (b.l. 19, 1 tomas). Kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, jog priimdamas įsakymą dėl ieškovės atleidimo iš darbo, atsakovas nepažeidė Darbo kodekse nustatytų privalomų drausminės nuobaudos skyrimo procedūrų, tačiau nesutinka ir kritiškai vertina pirmosios instancijos teismo išvadą, jog minėtas įsakymas yra nepagrįstas ir turi būti naikintinas. Pirmosios instancijos teismas sprendime konstatavo, jog minėtas atsakovo

242011-03-21 potvarkis yra neaiškus ir nekonkretus. Tačiau tokiai išvadai prieštarauja pačios ieškovės duotas paaiškinimas dėl atsisakymo vykdyti minėtą potvarkį ir paaiškinimas dėl drausminės nuobaudos skyrimo (b.l. 15-18, 1 tomas). Ieškovė tiek savo paaiškinimuose, tiek bylą nagrinėjant teisme aiškiai nurodė, jog ji suprato potvarkį, t.y. kad ji turi vykti į kitoje vietoje esantį skyrių ir ten vykdyti darbo funkcijas. Atsakovas taip pat pripažino, jog būtent toks ir buvo minėto potvarkio turinys, todėl teigti, jog potvarkis nebuvo aiškus, nėra pagrindo. Kolegija konstatuoja, kad ieškovė suprato ir žinojo, koks potvarkio turinys ir ko yra reikalaujama iš ieškovės, nes jau pačiame pirminiame savo tarnybiniame pranešime 2011-03-22 ji nurodė, kad nesutinka vykdyti 2011-03-21 potvarkio dėl darbuotojų pareigų vykdymo tobulinimo, nes nesutinka dirbti kitoje darbo vietoje.

25Ieškovė savo atsisakymą vykdyti potvarkį motyvavo tuo, jog be jos žinios atsakovas pakeitė būtinąją darbo sutarties sąlygą, t.y. pakeitė darbo vietą. Ieškovė nurodė, kad jos darbo vieta buvo darbo sutartyje nurodyta – Domininkonų g. 11, Vilniuje, o pagal potvarkį ji turėtų dirbti kitoje vietoje. Šie ieškovės argumentai yra nepagrįsti ir atmestini, nes atsakovo potvarkiu, kuriuo ieškovei buvo nurodyta susipažinti su kitos Administracinio padalinio Kanceliarijos skyriaus biuro administratorės darbo pobūdžiu, t.y. dirbti kitoje vietoje, negali būti laikomas būtinųjų darbo sutarties sąlygų keitimu. Visų pirma, iš byloje esančio sutarties turinio matyti, kad šalys nebuvo susitarusios dėl to, kad ieškovė savo darbo funkcijas atliks konkrečioje vietoje: darbo sutartyje nurodyta ieškovės darbo vieta – Investicijų skyrius, o nuo 2010-12-01 Administracinio padalinio Kanceliarijos skyrius (b.l. 8-11, 1 tomas). Kadangi pagal 2011-03-21 potvarkį ieškovė turėjo dirbti tame pačiame padalinyje ir tame pačiame skyriuje bei tokiose pačiose pareigose – biuro administratorė, tai teigti, kad minėtu potvarkiu buvo pakeista ieškovės darbo vieta, nėra pagrindo. Tai, jog buvo pakeista ieškovės darbo funkcijų atlikimo vieta nereiškia, jog buvo pakeista darbo vieta. Darbo funkcijos atlikimo vieta šiuo atveju nepriskirtina prie Darbo kodekse numatytų būtinųjų darbo sutarties sąlygų (Darbo kodekso 95 str. 1 d.). Todėl darytina išvada, jog ieškovė nepagrįstai atsisakė vykdyti atsakovo 2011-03-21 potvarkyje nurodytus reikalavimus ir atsakovas turėjo pagrindą paskirti drausminę nuobaudą pagal Darbo kodekso 136 str. 3 d. 1 p., t.y. esant galiojančiai ir teisėtai paskirtai 2011-03-16 atsakovo UAB „Vilniaus vandenys“ generalinio direktoriaus įsakymu Nr.P-297 drausminei nuobaudai.

26Teisėjų kolegija pažymi, kad atleidimas iš darbo DK 136 straipsnio 3 dalies 1 punkte nustatytu pagrindu yra drausminė nuobauda (DK 237 straipsnio 1 dalies 3 punktas). Dėl to darbdavys, nutraukdamas darbo sutartį šiuo pagrindu, privalo laikytis visų DK XVI skyriuje nustatytų drausminių nuobaudų skyrimo taisyklių (DK 136 straipsnio 4 dalis), tarp jų ir DK 238 straipsnio, reglamentuojančio drausminės nuobaudos parinkimo kriterijus, reikalavimų (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2004 m. balandžio 7 d. nutartį civilinėje byloje A. B. v. AB „Lifosa“, bylos Nr. 3K-3-257/2004; 2004 m. lapkričio 15 d. nutartį civilinėje byloje V. B. v. Klaipėdos vaikų globos namai „Danė“, bylos Nr. 3K-3-605/2004; 2009 m. liepos 10 d. nutartį civilinėje byloje A. B. v. UAB „KRS“, bylos Nr. 3K-3-295/2009; 2010 m. kovo 2 d. nutartį civilinėje byloje R. V. v. UAB „Vilniaus duona“, bylos Nr. 3K-3-100/2010; kt.). Kaip jau aukščiau minėta, skiriant ieškovei drausminę nuobaudą – atleidimą iš darbo buvo laikytasi visų Darbo kodekse nurodytų reikalavimų, t.y. pareikalauta paaiškinimo, suteiktas pakankamas terminas pateikti paaiškinimą, ieškovė tinkamai informuota apie padarytą pažeidimą ir jo pobūdį, nepraleisti nuobaudų skyrimo terminai, įvertinus ieškovės nedarbingumą (Darbo kodekso 240 str., 241 str.).

27DK 238 straipsnyje nustatyta, kad, skiriant drausminę nuobaudą, turi būti atsižvelgiama į darbo drausmės pažeidimo sunkumą ir sukeltus padarinius, darbuotojo kaltę, į aplinkybes, kuriomis šis pažeidimas buvo padarytas, į tai, kaip darbuotojas dirbo anksčiau. Pakartotinio darbo drausmės pažeidimo nustatymas savaime nereiškia, kad darbuotojui dėl to gali būti taikoma griežčiausia drausminė nuobauda – atleidimas iš darbo (DK 237 straipsnio 1 dalies 3 punktas). Darbdavys, nustatęs, kad darbuotojas, turintis galiojančią drausminę nuobaudą, vėl pažeidė darbo drausmę, kiekvienu konkrečiu atveju turi svarstyti, kokią iš DK 237 straipsnio 1 dalyje išvardytų drausminių nuobaudų parinkti, atsižvelgdamas į DK 238 straipsnyje nustatytus kriterijus, ir parinkti kaip galima adekvačią drausminę nuobaudą. Teismas, nagrinėdamas ieškinį dėl darbo sutarties nutraukimo DK 136 straipsnio 3 dalies 1 punkto pagrindu pripažinimo neteisėtu, turi patikrinti, ar drausminė nuobauda, t.y. atleidimas iš darbo, parinkta pagal DK 238 straipsnyje nurodytus kriterijus (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2005 m. spalio 5 d. nutartį civilinėje byloje M. B. B. v. Lietuvos veterinarijos akademijos gyvulininkystės institutas, bylos Nr. 3K-3-462/2005; 2007 m. gruodžio 12 d. nutartį civilinėje byloje V. M. v. UAB „Sanatorija „Pušyno kelias“, bylos Nr. 3K-3-565/2007; 2009 m. liepos 10 d. nutartį civilinėje byloje A. B. v. UAB „KRS“, bylos Nr. 3K-3-295/2009; kt.). Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad ieškovė, turėdama galiojančią drausminę nuobaudą, t. y. papeikimą, pakartotinai pažeidė darbo drausmę, nes nevykdė darbdavio nurodymo atlikti savo darbo funkcijas kitoje vietoje. Ieškovė šio nurodymo nevykdė, nes atsisakė jį vykdyti, motyvuodama tuo, jog jis yra neteisėtas. Kolegija nurodo, kad toks ieškovės atsisakymas vykdyti darbdavio nurodymą buvo neteisėtas ir nepagrįstas, nes darbdavys, priimdamas tokį potvarkį ir nurodydamas dirbti kitoje vietoje, veikė teisėtai ir įstatymo reikalavimų nepažeidė. Todėl ištyrus ir įvertinus byloje surinktus faktinius duomenis, kolegija priėjo prie išvados, kad ieškovės padarytas darbo drausmės pažeidimas yra pakankamas pagrindas taikyti DK 136 straipsnio 3 dalies 1 punktą ir nutraukti darbo sutartį su ieškove, bei skirta drausminė nuobauda atitinka pažeidimo pobūdį ir pasekmes.

28Pripažinus, jog ieškovės ieškinys dėl drausminių nuobaudų paskyrimo ieškovei nėra pagrįstas ir atmestinas visiškai, kiti apeliacinių skundų argumentai nenagrinėtini ir dėl jų kolegija nepasisako.

29Įvertinusi aukščiau išdėstytą kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai taikė drausminę darbuotojo atsakomybę reglamentuojančias teisės normas ir nevisiškai tinkamai vertino byloje esančius įrodymus, todėl padarė nepagrįstą išvadą dėl ieškinio pagrįstumo ir teisėtumo, todėl pirmosios instancijos teismo sprendimas yra naikintinas ir priimtinas naujas sprendimas – ieškovės ieškinys visiškai atmetamas.

30Patenkinus atsakovo apeliacinį skundą, vadovaujantis CPK 93 str. iš ieškovės atsakovo naudai priteistinas atsakovo sumokėtas žyminis mokestis, paduodant apeliacinį skundą – 501 Lt (b.l. 196, 1 tomas).

31Pagal CPK 96 str. iš ieškovės teismo patirto išlaidos nepriteistinos.

32Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos Civilinio proceso kodekso 325-331 str., teisėjų kolegija

Nutarė

33Vilniaus miesto 3 apylinkės teismo 2011 m. gruodžio 15 d. sprendimą panaikinti ir priimti naują sprendimą.

34Ieškovės R. A. ieškinį atmesti.

35Priteisti iš ieškovės R. A. 501 Lt žyminio mokesčio atsakovo UAB „Vilniaus vandenys“ naudai.

Proceso dalyviai
Ryšiai
1. Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus kolegija, susidedanti iš... 2. kolegijos posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo R. A. ir UAB... 3. Kolegija, išnagrinėjusi civilinę bylą,... 4.
  1. Ginčo esmė
...
5. Ieškovė R. A. kreipėsi į teismą su patikslintu ieškiniu (b.1. 75-86, 1... 6. Nurodė, kad 2009-08-03 ji ir UAB „Vilniaus vandenys“ sudarė neterminuotą... 7. Vilniaus miesto 3 apylinkės teismas 2011-12-15 sprendimu ieškinį patenkino... 8. Nurodė, kad nuo 2011-03-23 iki 2011-06-07 ieškovė dėl ligos buvo... 9. III. Apeliacinių skundų ir atsiliepimų į apeliacinius skundus argumentai... 10. Ieškovė R. A. apeliaciniu skundu (b.l. 173-179, 1 tomas), prašo panaikinti... 11. Atsakovas UAB „Vilniaus vandenys“ atsiliepimu (b.l. 1-9, 2 tomas) į... 12. Apeliaciniu skundu (b.l. 189-195, 1 tomas) atsakovas UAB „Vilniaus... 13. 2011-06-09 įsakymu paskirtos drausminės nuobaudos panaikinimo yra... 14. Ieškovė R. A. atsiliepimu (b.l. 15-20, 2 tomas) į atsakovo UAB „Vilniaus... 15. IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai... 16. Ieškovės apeliacinis skundas atmestinas, atsakovo apeliacinis skundas... 17. Dėl 2011-03-16 ieškovei skirtos drausminės nuobaudos ... 18. Byloje nustatyta, kad ieškovei 2011-03-16 atsakovo UAB „Vilniaus vandenys“... 19. Apeliantė nesutinka su tokia pirmosios instancijos teismo išvada, nurodo, kad... 20. Apeliantė taip pat nurodo, kad ji buvo nubausta neadekvačiai ir per griežtai... 21. Dėl 2011-06-09 drausminės nuobaudos – atleidimo iš darbo ... 22. 2011-06-09 atsakovo UAB „Vilnaius vandenys“ generalinio direktoriaus... 23. Byloje nustatyta, kad 2011-03-21 atsakovo generalinio direktoriaus potvarkiu... 24. 2011-03-21 potvarkis yra neaiškus ir nekonkretus. Tačiau tokiai išvadai... 25. Ieškovė savo atsisakymą vykdyti potvarkį motyvavo tuo, jog be jos žinios... 26. Teisėjų kolegija pažymi, kad atleidimas iš darbo DK 136 straipsnio 3 dalies... 27. DK 238 straipsnyje nustatyta, kad, skiriant drausminę nuobaudą, turi būti... 28. Pripažinus, jog ieškovės ieškinys dėl drausminių nuobaudų paskyrimo... 29. Įvertinusi aukščiau išdėstytą kolegija konstatuoja, kad pirmosios... 30. Patenkinus atsakovo apeliacinį skundą, vadovaujantis CPK 93 str. iš... 31. Pagal CPK 96 str. iš ieškovės teismo patirto išlaidos nepriteistinos.... 32. Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos Civilinio proceso kodekso 325-331 str.,... 33. Vilniaus miesto 3 apylinkės teismo 2011 m. gruodžio 15 d. sprendimą... 34. Ieškovės R. A. ieškinį atmesti.... 35. Priteisti iš ieškovės R. A. 501 Lt žyminio mokesčio atsakovo UAB...