Byla 3K-3-100/2010

1Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Sigito Gurevičiaus (pranešėjas), Birutės Janavičiūtės ir Česlovo Jokūbausko (kolegijos pirmininkas), rašytinio proceso tvarka teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovo UAB „Vilniaus duona“ kasacinį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. spalio 29 d. nutarties peržiūrėjimo civilinėje byloje pagal ieškovės R. V. ieškinį atsakovui UAB „Vilniaus duona“ dėl atleidimo iš darbo pripažinimo neteisėtu, išeitinės išmokos, vidutinio darbo užmokesčio už priverstinės pravaikštos laiką, darbo užmokesčio priteisimo ir pagal atsakovo UAB „Vilniaus duona“ priešieškinį dėl žalos atlyginimo.

2Teisėjų kolegija

Nustatė

3I. Ginčo esmė

4Ieškovė prašė pripažinti darbo sutarties, sudarytos jos ir atsakovo, nutraukimą DK 136 straipsnio 3 dalies 1 punkto pagrindu neteisėtu, panaikinti atsakovo generalinės direktorės 2008 m. birželio 25 d. ir 2008 m. rugpjūčio 4 d. įsakymus dėl drausminių nuobaudų skyrimo, priteisti jai iš atsakovo 3900 Lt darbo užmokesčio, 53 619,84 Lt išeitinės išmokos, vidutinį darbo užmokestį už visą priverstinės pravaikštos laiką nuo 2008 m. rugpjūčio 27 d. iki teismo sprendimo įsigaliojimo dienos, 5 proc. dydžio metines palūkanas nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. Ieškovė nurodė, kad ji pas atsakovą dirbo nuo 1985 m. liepos 8 d., 2007 m. sausio 1 d. buvo paskirta dirbti Panevėžio padalinyje gamybos vadove, nuo 2008 m. sausio 10 d. - Panevėžio padalinio vadove. 2008 m. birželio 25 d. įsakymu paskirta drausminė nuobauda – papeikimas, o 2008 m. rugpjūčio 4 d. įsakymu ji buvo atleista iš darbo DK 136 straipsnio 3 dalies 1 punkto pagrindu. Drausminė nuobauda ieškovei paskirta vadovaujantis ne tų pareigų, kurias ji ėjo, pareigybės aprašymu. Ji visą laiką dirbo dorai, sąžiningai, laikėsi darbo drausmės, todėl atsakovas piktnaudžiavo savo teisėmis, panaikino pareigybę, jos atleidimą iš darbo planavo iš anksto.

5Atsakovas priešieškiniu prašė priteisti jam iš ieškovės 22 141,08 Lt žalos atlyginimo, 5 proc. dydžio metines palūkanas nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. Atsakovas nurodė, kad ieškovė buvo atleista iš darbo DK 136 straipsnio 3 dalies 1 punkto pagrindu, nes nerūpestingai ir aplaidžiai atliko savo pareigas bei savo veiksmais padarė įmonei 605 262,76 Lt žalos. Dėl to, vadovaujantis DK 254 straipsniu, iš ieškovės priteistina 3 vidutinių darbo užmokesčių dydžio žalos atlyginimas. Ieškovė buvo atsakinga už laiku ir tinkamą produktų perkėlimą Vilniaus į Panevėžį, personalo apmokymą, tačiau perkėlus produkciją paaiškėjo, kad tam nebuvo tinkamai pasirengta: darbuotojai nebuvo parengti tinkamai dirbti, užsakymai nebuvo vykdomi. Dėl to įmonė turėjo mokėti baudas ir negavo pajamų.

6II. Pirmosios ir apeliacinės instancijos teismų sprendimo ir nutarties esmė

7Vilniaus miesto 1-asis apylinkės teismas 2009 m. balandžio 17 d. sprendimu ieškinį tenkino iš dalies, priešieškinį atmetė, t. y. teismas pripažino darbo sutarties su ieškove nutraukimą pagal DK 136 straipsnio 3 dalies 1 punktą neteisėtu, panaikino atsakovo UAB „Vilniaus duona“ generalinės direktorės 2008 m. birželio 25 d. įsakymą Nr. 94P ir 2008 m. rugpjūčio 4 d. įsakymą Nr. 107P dėl drausminių nuobaudų skyrimo ieškovei ir laikė, jog darbo santykiai nutrūko pagal DK 129 straipsnį, priteisė ieškovei iš atsakovo 2 mėnesių vidutinio darbo užmokesčio dydžio 14 760,72 Lt išeitinės išmokos, 59 131,8 Lt vidutinio darbo užmokesčio už visą priverstinės pravaikštos laiką, 5 proc. dydžio metines palūkanas nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme (2008 m. rugsėjo 18 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, kitą ieškinio dalį atmetė.

8Teismas nustatė, kad ieškovė nuo 2008 m. sausio 10 d. dirbo UAB „Vilniaus duona“ Panevėžio padalinio vadove, jos pareigų funkcijų atlikimas buvo tapatinamas su Panevėžio gamybos vadovo pareigybės aprašymu, nes atskiro Panevėžio padalinio vadovo pareigybės aprašymo įmonėje nebuvo, ieškovei buvo nustatyta 6500 Lt mėnesinė alga ir skatinamoji išmoka pagal įmonės lokalinius teisės aktus. Atsakovas 2008 m. birželio 25 d. paskyrė ieškovei drausminę nuobaudą - papeikimą - pagal DK 237 straipsnio 1 dalies 2 punktą vystymo direktoriaus 2008 m. birželio 10 d. tarnybinio pranešimo pagrindu, t. y. už tai, kad į prekybos tinklus pateko „Optima“ duonos kepalėlis su prikepusiu kildinimo spintos lopšeliu. Ieškovė iš darbo buvo atleista atsakovo 2008 m. rugpjūčio 4 d. įsakymu Nr. 107P pagal DK 136 straipsnio 3 dalies 1 punktą, įsakyme nurodytas atleidimo pagrindas – 2008 m. liepos 30 d. gamybos direktoriaus tarnybinis pranešimas, kuriame nurodyta, jog ieškovė pažeidė pareigybės aprašymo nuostatų 6.1 punktą, t. y. neužtikrino planavimo bei gamybos efektyvumo, užduočių vykdymo pagal produktų perkėlimo iš Vilniaus į Panevėžio kepyklą planą, nors buvo už tai atsakinga, tačiau perkėlimui nebuvo tinkamai pasirengta, dėl to nebuvo vykdomi bendrovės įsipareigojimai savo klientams, už netinkamą įsipareigojimų vykdymą bendrovė turėjo sumokėti baudas. Teismas, įvertinęs byloje surinktus įrodymus, padarė išvadą, kad duonos produktas, patekęs į rinką, yra darbo brokas, už kurį ieškovei gali kilti atsakomybė, tačiau atsakovas neįrodė, jog šis įvykis jam sukėlė kokių nors padarinių, šį įvykį galima priskirti prie gamybos rizikos produkcijos perkėlimo į Panevėžį laikotarpiu. Atsižvelgdamas į tai bei vadovaudamasis DK 238 straipsniu, teismas padarė išvadą, kad ieškovei 2008 m. birželio 25 d. skirta drausminė nuobauda – papeikimas – yra neadekvačiai per griežta, todėl naikintina. Teismas, išanalizavęs gamybos vadovės pareigybės aprašymą, vidaus grupės susirinkimų, administracijos protokolus, nustatė, kad grupė, kurioje buvo ir ieškovė, rūpinosi produkcijos perkėlimu į Panevėžį, gamybos ir technologijos gerinimu, t. y. už produktų perkėlimą į Panevėžį buvo daug atsakingų asmenų. Teismas konstatavo, kad nėra duomenų, patvirtinančių, jog ieškovė būtų buvusi asmeniškai atsakinga už šį procesą. Teismas, spręsdamas ieškovės atsakomybės klausimą, nustatė, kad atsakovo administracija produkcijos perkėlimo laiku 2008 m. birželio–liepos mėn. elgėsi gana nerūpestingai. Įvertinęs byloje surinktus įrodymus, teismas padarė išvadą, kad atsakovas neįrodė ieškovės darbo drausmės pažeidimo fakto, nes jis, kaip darbdavys, neapibrėžtai susitarė su ieškove dėl ieškovės darbo funkcijų, todėl ši savo darbo funkcijas atliko taip, kaip suprato. Teismas, atsižvelgdamas į tai, kad ieškovė nesutiko būti perkelta į kitą skyrių, kad atsakovas panaikino ieškovės pareigybę, konstatavo, jog darbo sutartis nutrūko DK 129 straipsnio pagrindu. Teismas netenkino ieškovės prašymo priteisti jai 3900 Lt sumažinto darbo užmokesčio, nes lokaliniuose atsakovo aktuose nebuvo nustatyta, kad atlyginimo priedas yra privalomas. Teismas nustatė, kad ieškovės nepertraukiamas darbo stažas atsakovo įmonėje buvo nuo 2002 m. spalio 15 d. iki 2008 m. rugpjūčio 27 d., todėl, vadovaudamasis DK 140 straipsnio 1 dalies 2 punktu, priteisė ieškovei 2 mėnesių vidutinio darbo užmokesčio išeitinę išmoką. Teismas atmetė atsakovo priešieškinį, nes atsakovas neįrodė DK 246 straipsnyje nurodytų sąlygų ieškovės atsakomybei kilti, t. y. neįrodė, jog ieškovė asmeniškai būtų buvusi atsakinga už produktų perkėlimo procesą, o ne visa vystymo grupė, baudos atsakovui buvo skirtos ieškovės atostogų laiku, kai Panevėžio padaliniui vadovavo kiti asmenys.

9Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija 2009 m. spalio 29 d. nutartimi ieškovės ir atsakovo apeliacinius skundus tenkino iš dalies, Vilniaus miesto 1-ojo apylinkės teismo 2009 m. balandžio 17 d. sprendimą pakeitė ir ieškinį tenkino iš dalies, priešieškinį atmetė, panaikino atsakovo generalinės direktorės 2008 m. rugpjūčio 25 d. įsakymą Nr. 107P, pripažino darbo sutarties nutraukimą pagal DK 136 straipsnio 3 dalies 1 punktą neteisėtu, nustatė, kad darbo sutartis yra nutraukta šiuo teismo sprendimu nuo jo įsigaliojimo dienos (2009 m. spalio 29 d.), priteisė ieškovei iš atsakovo 29 521,44 Lt išeitinės išmokos ir 104 036,40 Lt vidutinio darbo užmokesčio už priverstinės pravaikštos laiką nuo 2008 m. rugpjūčio 27 d. iki 2009 m. spalio 29 d. (įskaitytinai), 5 proc. metines palūkanas nuo 133 557,84 Lt už laikotarpį nuo bylos iškėlimo teisme (2008 m. rugsėjo 18 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, 3500 Lt atstovavimo išlaidų, atmetė ieškovės reikalavimus dėl darbo užmokesčio priteisimo ir atsakovo generalinės direktorės 2008 m. birželio 25 d. įsakymo Nr. 94P panaikinimo.

10Teisėjų kolegija nurodė, kad ieškovė ir atsakovas 2002 m. spalio 15 d. sudarė neterminuotą darbo sutartį, pagal kurią ieškovė buvo priimta dirbti į padalinį pamainos technologe. Ieškovė dirbo Vilniaus padalinyje, nuo 2007 m. sausio 1 d. darbo sutartis buvo pakeista ir ieškovė pradėjo dirbti Panevėžio padalinio gamybos vadove, o nuo 2008 m. sausio 10 d. - Panevėžio padalinio vadove. Ieškovė buvo susipažinusi su Panevėžio gamybos padalinio gamybos vadovo pareigybės aprašymu. Ieškovė, pradėjusi dirbti Panevėžio padalinio vadove, su pareigybės aprašymu nebuvo supažindinta. Atsakovo generalinės direktorės 2008 m. birželio 25 d. įsakymu Nr. 94P ieškovei buvo paskirta drausminė nuobauda – papeikimas, remiantis Gamybos padalinio vystymo direktoriaus 2008 m. birželio 10 d. tarnybiniu pranešimu, kuriame nurodyta, kad ieškovė pažeidė pareigybės aprašymo 6.1 punkto nuostatas, t. y. netinkamai vykdė pareigą efektyviai įgyvendinti gamybos tikslus, atsižvelgiant į kokybės reikalavimus, neužtikrino produktų kokybės bei saugumo: 2008 m. birželio 9 d. buvo gautas pirkėjo UAB „Maxima“ skundas dėl duonos „Optima linija“ patekimo į rinką su prikepusiu kildinimo spintos lopšeliu. 2008 m. rugpjūčio 4 d. atsakovo generalinės direktorės įsakymu Nr. 107P ieškovei buvo paskirta drausminė nuobauda – atleidimas iš darbo pagal DK 136 straipsnio 3 dalies 1 punktą, remiantis gamybos direktoriaus tarnybiniu pranešimu. Šiame tarnybiniame pranešime nurodyta, kad ieškovė pažeidė pareigybės aprašymo 6.1 punkto nuostatas, t. y. netinkamai vykdė pareigą efektyviai įgyvendinti gamybos tikslus, neužtikrino planavimo bei gamybos efektyvumo bei užduočių vykdymo: pagal produktų perkėlimo iš Vilniaus į Panevėžio kepyklą planą ji buvo atsakinga už laiku ir tinkamą produktų perkėlimą bei savo vadovaujamo personalo apmokymą naujų šiai kepyklai produktų gamybos ypatybių. Tačiau perkėlus atskirų produktų gamybą į Panevėžio kepyklą, paaiškėjo, kad perkėlimui nebuvo tinkamai pasirengta, nustatyta, kad darbuotojai nėra tinkamai parengti dirbti pasikeitusiomis sąlygomis, „kas sąlygoja bendrovės įsipareigojimų savo klientams netinkamą vykdymą bei baudas bendrovei už tų įsipareigojimų neįvykdymą“. Teisėjų kolegija pažymėjo, kad tarnybiniame pranešime ir įsakyme, kuriuo paskirta drausminė nuobauda – atleidimas iš darbo – nenurodyta konkreti pažeidimo padarymo data. Atsakovas atsiliepime į ieškinį nurodė, kad ieškovė buvo atsakinga už laiku ir kokybišką produktų gamybos perkėlimą, todėl turėjo imtis efektyvių priemonių, kad pasiektų užsibrėžtą tikslą, būdama padalinio vadove ji privalėjo įvertinti galimą riziką, ir jei perkėlimui nebuvo pasirengta, apie tai privalėjo informuoti vadovybę, bet ji užtikrino, kad produktų perkėlimui pasirengta visiškai, tokiu būdu pateikė apgaulingus duomenis, suklaidino vadovybę. Vadovaujantis ieškovės rašytiniu patvirtinimu, kad perkėlimui pasirengta visiškai ir net nėra menkiausios rizikos, buvo sustabdyta produktų gamyba Vilniuje ir 2008 m. kovo 27 d., 2008 m. birželio 20 d. generalinės direktorės įsakymais produktai buvo perkelti į Panevėžį. Teisėjų kolegija, įvertinusi įrodymus, sprendė, kad ieškovei drausminė nuobauda – papeikimas buvo paskirta pagrįstai ir teisėtai. Atsakovas UAB „Vilniaus duona“ byloje pateikė įrodymus, kad 2008 m. birželio 9 d. buvo gautas žodinis UAB „Maxima“, kuri prekiauja atsakovo duonos gaminiais, skundas, jog buvo patiektas „Optimos linijos“ duonos kepalėlis su prikepusiu kildinimo spintos lopšeliu. Teisėjų kolegija nesutiko su pirmosios instancijos teismo išvada, kad ieškovei paskirta neadekvati drausminė nuobauda, nurodydama, kad byloje nebuvo pateikti įrodymai, kad tuo metu, kai buvo gaminama nurodyta duona, buvo techninių gedimų, kad šis gamybos brokas yra susijęs su produkcijos perkėlimu iš Vilniaus į Panevėžį. Teisėjų kolegija konstatavo, kad atsakovas ieškovei 2008 m. birželio 5 d. pagrįstai ir teisėtai paskyrė drausminę nuobaudą – papeikimą.

11Teisėjų kolegija nurodė, kad tam, jog ieškovei atsakovas būtų galėjęs taikyti drausminę nuobaudą – atleidimą iš darbo pagal DK 136 straipsnio 3 dalies 1 punktą, ieškovė turėjo nusižengti darbo drausmei, galiojant 2008 m. birželio 25 d. paskirtai drausminei nuobaudai. Ši teisės norma darbdavio galimybę atleisti darbuotoją iš darbo sieja su naujo darbo drausmės pažeidimo įvykdymu tik po to, kai už ankstesnį darbo drausmės pažeidimą yra realiai pritaikyta drausminė nuobauda. Teisėjų kolegija konstatavo, kad atsakovas negalėjo skirti drausminės nuobaudos – atleidimo iš darbo pagal DK 136 straipsnio 3 dalies 1 punktą, nes pagal atsakovo nurodytas aplinkybes ieškovė jo nurodomą pažeidimą padarė iki 2008 m. birželio 25 d., tik tai paaiškėjo po 2008 m. birželio 25 d. Atsakovas byloje konkrečiai nenurodė jokių ieškovės netinkamai atliktų ar neatliktų darbo funkcijų po 2008 m. birželio 25 d. ir iki ieškovės atostogų pradžios (2008 m. liepos 9 d.), t. y. padaryto darbo drausmės pažeidimo, už kurį ieškovei galėjo būti skirta drausminė nuobauda – atleidimas iš darbo pagal DK 136 straipsnio 3 dalies 1 punktą. Vien dėl to konstatuotina, kad atsakovas nepagrįstai ir neteisėtai 2008 m. rugpjūčio 4 d. ieškovei paskyrė drausminę nuobaudą – atleidimą iš darbo.

12Teisėjų kolegija taip pat konstatavo, kad ieškovė nepadarė atsakovo nurodyto darbo drausmės pažeidimo, už kurį buvo atleista iš darbo, ir nėra faktinio ir teisinio pagrindo konstatuoti, jog ieškovė, būdama atsakinga už duonos gaminių gamybos proceso perkėlimo organizavimą, darbuotojų parengimą, klaidingai informavusi atsakovą, kad pasirengta produktų gamybos perkėlimui, atsakovui padarė žalą, kurią privalo atlyginti pagal DK 245, 246, 254 straipsnius.

13Teisėjų kolegija nurodė, kad Panevėžio padalinio gamybos vadovo pareigybės aprašymo 6.1 punkte nustatyta funkcija (pareiga) - efektyvus gamybos tikslų įgyvendinimas, atsižvelgiant į kokybės reikalavimus; planuoti ir vadovauti skyrių darbui, užtikrinti užduočių vykdymą. Pareigybės aprašyme nenumatyta, kad ieškovės darbo funkcija buvo duonos gaminių gamybos proceso iš Vilniaus į Panevėžį perkėlimo organizavimas, darbuotojų parengimas, kad ji atsakinga už šį procesą. Teisėjų kolegija sprendė, kad ieškovė dalyvavo šiame procese, tačiau ne ji buvo atsakinga už šio gamybos proceso perkėlimą ir ne ji turėjo priimti sprendimą ar pateikti išvadą, kada galima perkelti gamybos procesą. Tam, kad būtų įvykdytas perkėlimas, dirbo vidaus projektų grupė, sprendimus priiminėjo valdymo grupė. Vienai ieškovei buvo pavedami tam tikri atskiri darbai (pvz., patikrinti realų grūdų ataušinimo laiką iki reikiamos temperatūros po virimo neišpilant jų iš talpos, išsiaiškinti, ar reikės grūdų virimo talpų išvertėjo, sukurti bendrą „Močiutės“ duonos gamybos planą, pasiūlyti galimus variantus kepti „Bočių“ duoną, vasaros metu fasuoti „Močiutės“ duoną su pirštinėmis). Teisėjų kolegija, įvertinusi atsakovo pateiktus dokumentus apie nepatiektą duoną ir mokamas baudas, nustatė, kad pirkėjams nebuvo patiekta ne tik „Vilniaus“, „Bočių“, „Rugelio“ duona, bet ir kitos seniau kepamos duonos: „Kvietelis“, „Agota“, „Palanga“. Teisėjų kolegija atsakovo argumentus, kad už produktų perkėlimą iš Vilniaus į Panevėžį buvo atsakinga ieškovė, kad remiantis jos nurodymu generalinė direktorė priėmė įsakymą 2008 m. birželio 20 d. dėl gamybos perkėlimo ir 2008 m. birželio 27 d., 2008 m. birželio 30 d. buvo perkelta paskutinių produktų gamyba, kad dėl ieškovės kaltės buvo sustabdytas „Bočių“ duonos tiekimas, atsakovas už nepatiektą produkciją sumokėjo baudas, nepripažino pagrįstais. Byloje pateiktas darbininkų mokymų registracijos žurnalas, liudytojų parodymai patvirtina, kad gamyba sutriko dėl technologinių priežasčių, dėl aplinkybių, susijusių su įrengimais. Atsakovas nepaneigė ieškovės nurodytų aplinkybių, kad ji į darbą buvo priėmusi pakankamai darbuotojų pagal turimą biudžetą, kad buvo suorganizavusi šių darbuotojų apmokymą. Atsakovas nepateikė įrodymų, kad atsakovė pati turėjo darbuotojus apmokyti, kad ji buvo atsakinga už technologinius procesus, įrengimų reguliavimą. Teisėjų kolegija konstatavo, kad bylos duomenys patvirtina, jog buvo sunkumų dėl technologinio proceso, įrangos, todėl daryti išvadą, kad už atsakovo nurodytą nepatiektą duoną ir jo sumokėtas baudas yra atsakinga ieškovė, kad tarp atsakovo nurodomų netinkamai ieškovės atliktų veiksmų ir atsakovo patirtos žalos yra priežastinis ryšys, nėra faktinio ir teisinio pagrindo.

14Teisėjų kolegija taip pat sprendė, kad ieškovei skirta drausminė nuobauda, nesudarius galimybių tinkamai pasiaiškinti. Ieškovei iš esmės buvo nustatytos dvi dienos tam, kad ji galėtų pasiaiškinti. Įvertinus nurodytą pažeidimą, pažeidimo padarymo aplinkybes, darytina išvada, kad ieškovei buvo nurodytas neprotingas terminas pasiaiškinti. Teisėjų kolegija atmetė atsakovo apeliacinio skundo argumentus, kad ieškovė padarė darbo drausmės pažeidimą, už kurį jai 2008 m. rugpjūčio 4 d. buvo paskirta drausminė nuobauda, kad atsakovė privalo atlyginti 22 141,08 Lt žalos. Teisėjų kolegija sutiko su pirmosios instancijos teismo išvadomis atmesti ieškovės reikalavimą priteisti iš atsakovo 3900 Lt darbo užmokesčio (po 1950 Lt už birželio-liepos mėn.). Teisėjų kolegija pripažino pagrįstais ieškovės apeliacinio skundo argumentus, kad pirmosios instancijos teismas, nustatęs, jog darbo sutartis su ieškove nutraukta neteisėtai, ieškovės negalima grąžinti į pirmesnį darbą, netinkamai taikė DK 297 straipsnį, t. y. neteisingai nurodė, kad darbo sutartis nutraukta pagal DK 129 straipsnį, nustatė priteistiną atlyginimą už priverstinės pravaikštos laiką.

15III. Kasacinio skundo ir atsiliepimo į kasacinį skundą argumentai

16Kasaciniu skundu atsakovas prašo panaikinti Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. spalio 29 d. nutartį ir Vilniaus miesto 1-ojo apylinkės teismo 2009 m. balandžio 17 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – ieškinį atmesti, priešieškinį tenkinti, priteisti bylinėjimosi išlaidas. Kasacinis skundas grindžiamas tokiais argumentais:

171. Teismai neįvertino įmonės teritorinio skyriaus (padalinio) vadovo teisinio statuso ir atsakomybės ribų (DK 228, 234, 235 straipsniai) ir nėra Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikos dėl padalinio (kaip padalinys nėra filialas ar atstovybė) vadovo teisinio statuso bei atsakomybės. Pagal teritorinio padalinio vadovo pareigybės esmę teritorinio padalinio vadovas atstovauja įmonės interesams įmonės padalinio teritorijoje, jis atsakingas už tinkamą ir efektyvų įmonės tikslų (planų) įgyvendinimą padalinyje, rezultatų pasiekimą, sėkmingą padalinio veiklą. Šios pareigos išplaukia iš pačios pareigybės esmės. Ginčo byloje buvo vykdomas produktų gamybos perkėlimas iš Vilniaus į Panevėžį. Ieškovė buvo atsakovo padalinio Panevėžyje vadovė ir buvo atsakinga už Panevėžio padalinio veiklą. Teismai savo sprendimuose nepagrįstai aiškino, kad į Panevėžio teritorinio padalinio vadovo funkcijas neįeina pareiga užtikrinti, kad vykdomas produktų gamybos perkėlimas iš Vilniaus į Panevėžį būtų įgyvendinamas efektyviai, nebūtų patiriama žalos ir nuostolių. Teritorinio padalinio vadovo esminių pareigų neįvykdymas (tinkamas produkcijos gamybos kiekių neapskaičiavimas, kad produkcija būtų pagaminama laiku ir reikiamo kiekio, užduočių vykdymo neužtikrinimas, rizikos dėl produktų gamybos perkėlimo neįvertinimas bei neinformavimas bendrovės vadovybės, nepasirengimo produkcijos gamybos perkėlimui, tinkamo, efektyvaus darbo padalinyje, gerų padalinio rezultatų nebuvimas) lėmė tai, kad atsakovas prarado pasitikėjimą ieškove, kaip teritorinio padalinio vadove. Pagal DK 235 straipsnio 2 dalies 11 punktą šiurkščiu darbo pareigų pažeidimu yra darbdavio pasitikėjimo darbuotoju praradimas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2005 m. lapkričio 2 d. nutartis, priimta civilinėje byloje L. K. v. AB „Lietuvos draudimas“, bylos Nr. 3K-3-532/2005, 2006 m. gruodžio 13 d. nutartis, priimta civilinėje byloje R. N. v. UAB „Mabivil Papirius“, bylos Nr. 3K-3-658/2006, 2007 m. gruodžio 12 d. nutartis, priimta civilinėje byloje V. M. v. UAB ,,Sanatorija ,,Pušyno kelias“, bylos Nr. 3K-3-565/2007, 2007 m. gruodžio 28 d. nutartis, priimta civilinėje byloje J. Ch. v. individuali L. Šaparnienės įmonė „Meškėnas“, bylos Nr. 3K-3-560/2007), todėl atsakovas turėjo pagrindą atleisti ieškovę, tai ir padarė. Teismai nepagrįstai sprendė, kad darbuotojo konkrečios pareigos turi būti įtvirtintos būtinai pareigybės aprašyme, tačiau neįvertino to, kad pareigų pavadinimas, pobūdis lemia ieškovės pareigą tinkamai vadovauti padaliniui ir atsakyti už tinkamą, efektyvų padalinio darbo organizavimą ir padalinio veiklos rezultatus. Kadangi ieškovė neužtikrino, kad perkėlus Produkcijos gamybą į Panevėžį duonos gamyba vyktų efektyviai, būtų pagaminama kokybiška, reikiamo kiekio duona, tinkamai nepasirengė duonos gamybos perkėlimui, nesuplanavo gamybos apimčių taip, kad būtų įvykdyti užsakymai, neapmokė, nepriėmė reikiamo kiekio darbuotojų, neįspėjo atsakovo apie galimą riziką, tai ji pažeidė Panevėžio padalinio vadovo pareigas ir atsakovas prarado pasitikėjimą ieškove. Atsižvelgiant į padalinio vadovo teisinį statusą, pasitikėjimo praradimas, nurodytas netinkamas pareigų atlikimas yra teisėtas pagrindas atleisti ieškovę iš pareigų, tai atsakovas ir padarė laikydamasis drausminių nuobaudų skyrimo procedūros.

182. Teismas neįvertino darbo drausmės pažeidimo, už kurį ieškovei buvo paskirta nuobauda – atleidimas iš darbo, tęstinio pobūdžio. Teismas, nurodydamas, kad neįrodyta, jog ieškovė atliko kokius nors veiksmus, kuriuos būtų galima traktuoti kaip darbo drausmės pažeidimą, nuo pirmosios drausminės nuobaudos paskyrimo iki ieškovės atostogų pradžios, nepagrįstai susiaurino DK 234 straipsnyje įtvirtintą darbo drausmės pažeidimo sampratą. Darbo drausmės pažeidimu yra darbo pareigų nevykdymas arba netinkamas jų vykdymas. Darbo drausmė gali būti pažeidžiama ir neteisėtu darbuotojo neveikimu (DK 234 straipsnis). Perkeliant produkcijos gamybą iš Vilniaus į Panevėžį kiekvieną dieną buvo (turėjo būti) atliekami parengiamieji darbai. Ieškovė privalėjo užtikrinti tinkamą bei efektyvų padalinio darbą, apskaičiuoti perkeliamos gaminti duonos produkcijos kiekį, apmokyti darbuotojus, įvertinti galimą riziką, imtis priemonių jai pašalinti, likviduoti, nepavykus - informuoti bendrovę. Ieškovė savo pareigų nevykdė: neužtikrino, kad būtų laiku, kokybiškai pagaminamas reikiamas duonos produktų kiekis, apie riziką atsakovo neinformavo (priešingai, atsakovui nurodė, kad jokios rizikos nėra, perkėlimui pasirengta visiškai), papildomai darbuotojų neapmokė, nenurodė, kad trūksta darbuotojų. Taigi, ieškovė padarė tęstinį darbo drausmės pažeidimą. Pažeidimas buvo daromas įskaitant laikotarpį nuo pirmosios drausminės nuobaudos paskyrimo (2009 m. birželio 25 d.) iki ieškovės atostogų pradžios (2008 m. liepos 9 d.). Darbo drausmės pažeidimas gali pasireikšti tiek kaip darbuotojo vienkartinis darbo pareigų nevykdymas arba netinkamas vykdymas, tiek kaip tęstinis netinkamas DK, lokalinių bendrovės norminių aktų (vidaus tvarkos taisyklių, pareigybės aprašymo, vadovo veiklos vertinimo ataskaitos), vykdymas, bei protingumo, teisingumo bei sąžiningumo principų (pareigų, kildinamų iš pačios pareigybės esmės, suprantamų kiekvienam bonus pater familias) neatitinkantis darbuotojo veikimas ir (ar) neveikimas. Padalinio vadovo pareigybė lemia, kad padalinio vadovas privalo užtikrinti tinkamą padalinio veiklą. Tam jis kasdienėje veikloje turi priimti atitinkamus sprendimus. Ieškovė dėl savo tęstinio neveikimo, tinkamų sprendimų nepriėmimo neužtikrino, kad produkcijos gamybos perkėlimas į jos vadovaujamą padalinį būtų sėkmingas ir po tokio perkėlimo padalinio veikla vyktų sklandžiai. Apie galimą riziką ieškovė ne tik neįspėjo atsakovo, tačiau priešingai - patvirtino, kad produkcijos gamybos perkėlimui pasirengta ir jokios rizikos nėra. Ieškovė kasdiene tęstine netinkama veika (neveikimu) sudarė prielaidas kilti neigiamiems padariniams, produkcijos nepristatymams, nuostoliams atsirasti, todėl, esant tokiam tęstiniam ieškovės darbo drausmės pažeidimui, darbdavys gali taikyti drausminę nuobaudą už pakartotinį darbo drausmės pažeidimą.

193. Teismas, spręsdamas darbuotojo materialinės atsakomybės klausimą, neteisingai aiškino bei taikė materialinės atsakomybės sąlygas — neteisėtą veiką, priežastinį ryšį bei kaltę (DK 246 straipsnis). Teismas sprendė, kad ieškovė nebuvo atsakinga už produktų perkėlimą laiku, ne dėl ieškovės kaltės padaryta žalos ir nėra priežastinio ryšio sąlygos tarp ieškovės veiksmų ir padarytos žalos. Teismo vertinimu, žala kilo dėl technologinių priežasčių, dėl aplinkybių, susijusių su įrengimais. Teismas, neteisingai aiškindamas ieškovės pareigas, padarė nepagrįstą išvadą, kad nėra materialinės atsakomybės sąlygų: neteisėtos veikos, kaltės ir priežastinio ryšio. Ieškovė netinkamai vykdė iš darbo santykių bei atstovavimo santykių kylančius įsipareigojimus (nesuorganizavo tinkamo produktų perkėlimo, nepriėmė reikiamo kiekio darbuotojų, nesuorganizavo visų reikiamų darbuotojų apmokymo, nesuplanavo gamybos, t. y. esamų įrengimų pajėgumų ir perkeliamų produktų kiekių atitikties, kad būtu laiku ir visa apimtimi vykdomi produkcijos užsakymai, ir taip neužtikrino, kad produktų perkėlimas vyktų sklandžiai bei sėkmingai). Ieškovės neteisėta veika yra susijusi tiesioginiu priežastiniu ryšiu su atsakovo nurodytais nuostoliais.

20Atsiliepimu į kasacinį skundą ieškovė prašo Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. spalio 29 d. nutartį palikti nepakeistą, priteisti bylinėjimosi išlaidas. Atsiliepimas į kasacinį skundą grindžiamas tokiais argumentais:

211. Teismai konstatavo, kad atsakovas nepateikė jokio ieškovės pasirašyto dokumento, kuriame būtų nustatyta vienasmenė ieškovės atsakomybė už produktų perkėlimą laiku, padalinio vadovo pareigybės aprašymo atsakovas neturi, o gamybos vadovės pareigybės, pagal kurią, atsakovo teigimu, turėjo dirbti ieškovė, aprašyme tokios pareigos nenumatytos. Ieškovei pradėjus dirbti Panevėžio padalinio vadove ji su pareigybės aprašymu nebuvo supažindinta. Atsakovas kasaciniame skunde teigia, kad pasitikėjimo praradimas yra teisėta priežastis atleisti iš darbo (DK 235 straipsnio 2 dalies 11 punktas). Kasaciniame skunde nurodomos aplinkybės nebuvo nagrinėjamos žemesnės instancijos teismuose (CPK 347 straipsnio 2 dalis).

22Ieškovė turėjo tiesioginį vadovą, pradžioje vystymo direktorių, o vėliau gamybos direktorių. Taigi ieškovė veikė ne maksimaliai savarankiškai, kaip teigia atsakovas. Ieškovė visus savo sprendimus dėl Panevėžio padalinio derino su atsakovu, nepriiminėjo savarankiškų sprendimų. Byloje nustatyta, jog veikė produktų vystymo grupė, kuri buvo atsakinga už produkcijos perkėlimą iš Vilniaus į Panevėžio kepyklą. Ieškovė visus savo veiksmus derino su šia grupe ir vienasmenių sprendimų, susijusių su produkcijos perkėlimu, nepriiminėjo. Ieškovė, toje pačioje duonos kepimo įmonėje dirbdama nuo 1985 m., darbdavio nurodymu nuo 2007 m. vykdė Panevėžio padaliniui iškeltus tikslus ir pasiekė tinkamų rezultatų, kol ne nuo jos valios priklausančių aplinkybių ir jai būnant atostogose padalinio veikla buvo sutrikdyta techninių gedimų ir netinkamo gamybos vadovo veiklos organizavimo. Atsakovas 2009 m. liepos 4 d. išleido ieškovę atostogų, o sugrįžus iš kasmetinių atostogų, ir netgi nesuspėjus ieškovei pasiaiškinti, atleido ją iš darbo.

232. Kasaciniame skunde nepagrįstai nurodoma, kad apeliacinės instancijos teismas pripažino, jog ieškovė padarė nurodytą pažeidimą, dėl kurio ji buvo atleista iš darbo, bet padarė jį iki 2008 m. birželio 25 d., t. y. iki pirmos drausminės nuobaudos skyrimo datos. Teismas nurodė, kad pagal atsakovo nurodytas aplinkybes ieškovė jo nurodomą pažeidimą padarė iki 2008 m. birželio 25 d. Taigi teismas nekonstatavo fakto, kad ieškovė padarė darbo drausmės pažeidimą. Teismas nurodė atsakovo argumentus, tačiau konstatavo, kad ieškovė darbo drausmės pažeidimo nepadarė. Teismas, vertindamas drausminės nuobaudos - atleidimo iš darbo teisėtumą, akcentavo datą, nes produkcijos perkėlimas iš Vilniaus į Panevėžį vyko dviem etapais: 2008 m. kovo 27 d. ir 2008 m. birželio 20 d. generalinės direktorės įsakymais. Taigi tariamai ieškovės padarytas darbo drausmės pažeidimas, t.y. neveikimas - netinkamas pareigų vykdymas ir sėkmingo produkcijos perkėlimo neužtikrinimas, turėjo būti padarytas tuo metu, kai vyko pasirengimo perkėlimui veiksmai, iki 2008 m. birželio 20 d. Tačiau atsakovas drausminę nuobaudą ieškovei skyrė tik 2008 m. rugpjūčio 4 d., todėl teismas pagrįstai vertino, jog atsakovas negalėjo skirti antros drausminės nuobaudos atleidimo iš darbo - jau vien dėl to, kad tariamas pažeidimas buvo padarytas iki pirmosios drausminės nuobaudos skyrimo dienos, taigi nebuvo pagrindo atleisti ieškovę iš darbo pagal DK 136 straipsnio 3 dalies 1 punktą.

243. Atsakovas nepateikė jokio dokumento, kuriame būtų nustatytos ieškovės, kaip padalinio vadovės, pareigos ir funkcijos. Atsakovas argumentai, kad ieškovė nevykdė savo pareigų - nesuorganizavo tinkamo produktų perkėlimo, nepriėmė reikiamo kiekio darbuotojų, jų neapmokė, nesuplanavo gamybos, kad būtų laiku ir visa apimtimi vykdomi produkcijos užsakymai - buvo paneigti bylos nagrinėjimo metu. Teismai nustatė, kad duonos perkėlimo procese dalyvavo daug atsakingų atsakovo įmonės darbuotojų, iš atsakovo pateiktų įsakymų kopijų dėl duonos rūšių perkėlimo iš Vilniaus į Panevėžį, nenustatyta, jog ieškovė būtų asmeniškai atsakinga už šį procesą. Duonos perkėlimo iš Vilniaus į Panevėžį procesą planavo ne ieškovė, o kokybės ir produktų vystymo ir kokybės direktorė. Kadangi bylos nagrinėjimo metu buvo nustatyta, kad ieškovė neteisėtos veikos neatliko, savo pareigas vykdė tinkamai, tai teismas pagrįstai sprendė, kad nėra sąlygų materialinei ieškovės atsakomybei kilti.

25Teisėjų kolegija

konstatuoja:

26IV. Kasacinio teismo argumentai ir išaiškinimai

27Šioje byloje keliami teisės normų, reglamentuojančių drausminių nuobaudų skyrimą ir darbuotojų materialinę atsakomybę, aiškinimo ir taikymo klausimai, dėl kurių teisėjų kolegija pasisako.

28Dėl drausminės nuobaudos – atleidimo iš darbo

29Byloje nustatyta, kad, galiojant 2008 m. birželio 25 d. paskirtai nuobaudai papeikimui, ieškovei, vadovaujantis DK 136 straipsnio 3 dalies 1 punktu, buvo paskirta kita drausminė nuobauda – atleidimas iš darbo.

30Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį į tai, kad ieškovė ieškiniu ginčijo abiejų drausminių nuobaudų pagrįstumą ir teisėtumą. Atsakovas priešieškiniu prašė priteisti iš ieškovės žalos atlyginimą. Pirmosios instancijos teismas ieškinį tenkino ir abi drausmines nuobaudas panaikino, priešieškinį atmetė. Apeliacinės instancijos teismas, išnagrinėjęs ieškovės ir atsakovo apeliacinius skundus, konstatavo, kad pirmoji drausminė nuobauda – papeikimas buvo paskirta pagrįstai ir teisėtai, tačiau nebuvo faktinio ir teisinio pagrindo skirti antrą drausminę nuobaudą – atleidimą iš darbo pagal DK 136 straipsnio 3 dalies 1 punktą, sutiko su pirmosios instancijos teismo išvadomis dėl priešieškinio.

31Kasacinį skundą pateikė atsakovas, kuris prašo panaikinti priimtus teismų sprendimus ir ieškovės ieškinį atmesti, priešieškinį tenkinti. Taigi iš esmės kasatorius (atsakovas) ginčija apeliacinės instancijos teismo nutartį, kuria panaikintas atsakovo 2008 m. rugpjūčio 4 d. įsakymas Nr. 107P dėl ieškovės atleidimo iš darbo pagal DK 136 straipsnio 3 daleis 1 punktą, priteista išeitinė išmoka, vidutinis darbo užmokestis už priverstinės pravaikštos laiką, 5 proc. metinės palūkanos nuo priteistos sumos už laikotarpį nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, atstovavimo išlaidos, priešieškinis atmestas. Nesant ieškovės kasacinio skundo, teisėjų kolegija bylą nagrinėja neperžengdama atsakovo kasacinio skundo ribų. Pažymėtina ir tai, kad kasacinis teismas nenustatinėja faktinių bylos aplinkybių, o yra saistomas pirmosios ir apeliacinės instancijos teismų nustatytų aplinkybių (CPK 353 straipsnio 1 dalis).

32DK 136 straipsnio 3 dalies 1 punkte nustatyta, kad darbdavys turi teisę nutraukti darbo sutartį apie tai iš anksto neįspėjęs darbuotojo, kai darbuotojas nerūpestingai atlieka darbo pareigas ar kitaip pažeidžia darbo drausmę, jei prieš tai jam nors kartą per paskutinius dvylika mėnesių buvo taikytos drausminės nuobaudos. Naudodamasis šia teise darbdavys privalo laikytis drausminių nuobaudų skyrimo taisyklių, nustatytų DK XVI skyriuje. Atsižvelgiant į darbo sutarčių socialinę ir ekonominę reikšmę, jų nutraukimo galimus padarinius, itin svarbu, kad tokį darbo sutarčių nutraukimą reglamentuojančios teisės normos būtų aiškinamos ir taikomos teisingai. Darbo sutarties nutraukimo pagrindas suprantamas kaip tam tikras juridinis faktas ar jų sudėtis, kuriai esant leidžiama nutraukti darbo sutartį. Pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamą praktiką DK 136 straipsnio 3 dalies 1 punkto pagrindu leidžiama nutraukti sutartį, kai yra šių juridinių faktų sudėtis: 1) faktas, kad darbuotojas padarė darbo drausmės pažeidimą, 2) faktas, kad darbo drausmės pažeidimas padarytas po to, kai darbuotojui nors kartą per paskutiniuosius dvylika mėnesių buvo skirta drausminė nuobauda, 3) faktas, kad darbuotojui buvo pranešta apie ankstesnę paskirtą nuobaudą, 4) faktas, kad pakartotinio darbo drausmės pažeidimo įvykdymo dieną ankstesnė nuobauda yra galiojanti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. liepos 10 d. nutartis, priimta civilinėje byloje A. B. v. UAB „KRS“, bylos Nr. 3K-3-295/2009). Atkreiptinas dėmesys į tai, kad teisme tikrinant darbuotojų paskirtos drausminės nuobaudos pagrįstumą, pareiga įrodyti darbuotojo neteisėtų veiksmų ar neveikimo, kaltės buvimą tenka darbdaviui. Darbuotojo kaltė negali būti preziumuojama ir jo atsakomybė yra tik individuali.

332008 m. liepos 30 d. tarnybiniame pranešime, kurio pagrindu ieškovei paskirta drausminė nuobauda – atleidimas iš darbo, skiltyje „Pastabos (nurodyti konkretų pažeidimą)“ nurodomas netinkamas pareigos efektyviai įgyvendinti gamybos tikslus vykdymas, planavimo ir gamybos efektyvumo, užduočių vykdymo pagal produktų perkėlimo iš Vilniaus į Panevėžio kepyklą planą neužtikrinimas (atsakinga už laiku ir tinkamą produktų perkėlimą ir personalo apmokymą). Perkėlus atskirų produktų gamybą į Panevėžio kepyklą paaiškėjo, kad perkėlimui nebuvo tinkamai pasirengta, nėra visa apimtimi vykdomi užsakymai, o tai lėmė atsakovo įsipareigojimų savo klientams netinkamą vykdymą ir baudų sumokėjimą. Taigi iš pateikto tarnybinio pranešimo turinio matyti, kad ieškovei pareikšti priekaištai buvo abstraktaus pobūdžio. Šią išvadą patvirtina ir teismų nustatytos aplinkybės, kad už atskirų produktų gamybos perkėlimo iš Vilniaus į Panevėžį procesą buvo atsakinga ne tik ieškovė. Tam buvo sudaryta darbuotojų grupė (vidaus projektų grupė). Ieškovės pareigybės aprašyme nenustatyta, kad ieškovės darbo funkcija – duonos gaminių proceso iš Vilniaus į Panevėžį perkėlimo organizavimas, darbuotojų parengimas, kad ieškovė atsakinga už šį procesą. Pažymėtina ir tai, kad pirma drausminė nuobauda - papeikimas ieškovei paskirta 2008 m. birželio 25 d., o nuo 2008 m. liepos 9 d. ieškovė buvo išleista atostogų nepateikiant jokių priekaištų dėl gamybos perkėlimo proceso trūkumų. Gamybinių susirinkimų protokoluose konstatuota, kad gamybos proceso perkėlimas yra sudėtingas procesas, gaminama daug broko – 3-4 tonos per parą. Šis brokas nurašomas pagal aktą, todėl į nuostolių procentą nepatenka, reikia laiko, kad gamyba nusistovėtų (T. 1, b. l. 107, 120).

34Teisėjų kolegija konstatuoja, kad atsakovas neįrodė, jog ieškovė po pirmos drausminės nuobaudos skyrimo padarė konkretų (konkrečius) darbo drausmės pažeidimus. Tikrindamas darbuotojui paskirtos drausminės nuobaudos teisėtumą, teismas gali nuobaudą tik panaikinti arba pripažinti ją esant paskirtą teisėtai (DK 242 straipsnio 2 dalis), bet negali jos pakeisti, parinkdamas kitą adekvačią nuobaudą; teismas taip pat negali darbo drausmės pažeidimą, kurį darbdavys nelaikė šiurkščiu, kvalifikuoti kaip šiurkštų pagal DK 136 straipsnio 3 dalies 2 punktą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2004 m. balandžio 26 d. nutartis, priimta civilinėje byloje L. S. v. UAB „Sanmeridus“, bylos Nr. 3K-3-299/2004). Kasatoriaus argumentai, kad teismas neįvertino teritorinio skyriaus vadovo teisinio statuso, jo atsakomybės ribų, pažeidimo tęstinio pobūdžio, yra nepagrįsti. Net ir esant tęstiniams pažeidimams, atsakovas turėjo pareigą juos konkretizuoti, aiškiai įvardijant, kokie ieškovės veiksmai yra darbo drausmės pažeidimas, nurodyti, kokius konkrečiai lokalinius aktus ar įstatymo reikalavimus ieškovė pažeidė.

35Remdamasi tuo, kas išdėstyta, teisėjų kolegija konstatuoja, kad kasacinio skundo argumentai nesudaro pagrindo naikinti apeliacinės instancijos teismo nutarties dalį, kuria panaikintas atsakovo įsakymas dėl ieškovės atleidimo iš darbo. Konstatavus, kad ieškovė atleista iš darbo nepagrįstai, t. y. nenustačius fakto, kad buvo padarytas darbo drausmės pažeidimas, nebuvo pagrindo taikyti ir materialinės atsakomybės ieškovės atžvilgiu.

36Dėl bylinėjimosi išlaidų

37Atmetus kasacinį skundą, vadovaujantis CPK 93, 98 straipsniais, tenkintinas ieškovės prašymas priteisti bylinėjimosi išlaidas kasaciniame teisme, vadovaujantis Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 patvirtintų Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio, Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2007 m. gruodžio 17 d. nutarimu Nr. 1368, iš atsakovo priteistina ieškovei 1500 Lt išlaidų advokato pagalbai apmokėti.

38Bylinėjimosi išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu byloje dalyvaujantiems asmenims, ir kitos būtinos išlaidos kasaciniame teisme sudaro 32,85 Lt. Atmetus atsakovo kasacinį skundą, nurodytos išlaidos priteistinos iš atsakovo į valstybės biudžetą (CPK 88 straipsnio 3, 8 punktai, 92, 96 straipsniai).

39Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi CPK 359 straipsnio 1 dalies 1 punktu ir 362 straipsnio 1 dalimi,

Nutarė

40Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. spalio 29 d. nutartį palikti nepakeistą.

41Priteisti iš atsakovo UAB „Vilniaus duona“ (įmonės kodas 125374462) ieškovės R. V. ( - ) naudai 1500 (vieną tūkstantį penkis šimtus) Lt išlaidų advokato pagalbai apmokėti.

42Priteisti iš atsakovo UAB „Vilniaus duona“ (įmonės kodas 125374462) į valstybės biudžetą 32,85 Lt (trisdešimt du litus 85 ct) bylinėjimosi išlaidų.

43Ši Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis yra galutinė, neskundžiama ir įsiteisėja nuo priėmimo dienos.

1. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija,... 2. Teisėjų kolegija... 3. I. Ginčo esmė... 4. Ieškovė prašė pripažinti darbo sutarties, sudarytos jos ir atsakovo,... 5. Atsakovas priešieškiniu prašė priteisti jam iš ieškovės 22 141,08 Lt... 6. II. Pirmosios ir apeliacinės instancijos teismų sprendimo ir nutarties esmė... 7. Vilniaus miesto 1-asis apylinkės teismas 2009 m. balandžio 17 d. sprendimu... 8. Teismas nustatė, kad ieškovė nuo 2008 m. sausio 10 d. dirbo UAB „Vilniaus... 9. Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija 2009 m.... 10. Teisėjų kolegija nurodė, kad ieškovė ir atsakovas 2002 m. spalio 15 d.... 11. Teisėjų kolegija nurodė, kad tam, jog ieškovei atsakovas būtų galėjęs... 12. Teisėjų kolegija taip pat konstatavo, kad ieškovė nepadarė atsakovo... 13. Teisėjų kolegija nurodė, kad Panevėžio padalinio gamybos vadovo... 14. Teisėjų kolegija taip pat sprendė, kad ieškovei skirta drausminė nuobauda,... 15. III. Kasacinio skundo ir atsiliepimo į kasacinį skundą argumentai... 16. Kasaciniu skundu atsakovas prašo panaikinti Vilniaus apygardos teismo... 17. 1. Teismai neįvertino įmonės teritorinio skyriaus (padalinio) vadovo... 18. 2. Teismas neįvertino darbo drausmės pažeidimo, už kurį ieškovei buvo... 19. 3. Teismas, spręsdamas darbuotojo materialinės atsakomybės klausimą,... 20. Atsiliepimu į kasacinį skundą ieškovė prašo Vilniaus apygardos teismo... 21. 1. Teismai konstatavo, kad atsakovas nepateikė jokio ieškovės pasirašyto... 22. Ieškovė turėjo tiesioginį vadovą, pradžioje vystymo direktorių, o... 23. 2. Kasaciniame skunde nepagrįstai nurodoma, kad apeliacinės instancijos... 24. 3. Atsakovas nepateikė jokio dokumento, kuriame būtų nustatytos ieškovės,... 25. Teisėjų kolegija... 26. IV. Kasacinio teismo argumentai ir išaiškinimai... 27. Šioje byloje keliami teisės normų, reglamentuojančių drausminių nuobaudų... 28. Dėl drausminės nuobaudos – atleidimo iš darbo ... 29. Byloje nustatyta, kad, galiojant 2008 m. birželio 25 d. paskirtai nuobaudai... 30. Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį į tai, kad ieškovė ieškiniu ginčijo... 31. Kasacinį skundą pateikė atsakovas, kuris prašo panaikinti priimtus teismų... 32. DK 136 straipsnio 3 dalies 1 punkte nustatyta, kad darbdavys turi teisę... 33. 2008 m. liepos 30 d. tarnybiniame pranešime, kurio pagrindu ieškovei paskirta... 34. Teisėjų kolegija konstatuoja, kad atsakovas neįrodė, jog ieškovė po... 35. Remdamasi tuo, kas išdėstyta, teisėjų kolegija konstatuoja, kad kasacinio... 36. Dėl bylinėjimosi išlaidų ... 37. Atmetus kasacinį skundą, vadovaujantis CPK 93, 98 straipsniais, tenkintinas... 38. Bylinėjimosi išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu byloje... 39. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija,... 40. Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m.... 41. Priteisti iš atsakovo UAB „Vilniaus duona“ (įmonės kodas 125374462)... 42. Priteisti iš atsakovo UAB „Vilniaus duona“ (įmonės kodas 125374462) į... 43. Ši Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis yra galutinė, neskundžiama ir...