Byla Ik-1031-281/2012

1Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Laimės Baltrūnaitės, Artūro Drigoto (pranešėjas) ir Romano Klišausko (kolegijos pirmininkas), sekretoriaujant Gitanai Aleliūnaitei, dalyvaujant pareiškėjo atstovui Mantui Puikiui, trečiojo suinteresuoto asmens atstovui adv. Albertui Valiui, viešame teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo akcinės bendrovės „Swedbank“ apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2012 m. kovo 8 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo akcinės bendrovės „Swedbank“ skundą atsakovui valstybės įmonės Registrų centro Vilniaus filialui, tretiesiems suinteresuotiems asmenims valstybės įmonei Registrų centrui, bankrutavusiai uždarajai akcinei bendrovei „Domus Rex“, uždarajai akcinei bendrovei „Re-Investment“, uždarajai akcinei bendrovei „Teksaira“ dėl sprendimo panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus.

2Teisėjų kolegija

Nustatė

3I.

4Pareiškėjas akcinė bendrovė (toliau – ir AB) „Swedbank“ kreipėsi į Vilniaus apygardos administracinį teismą, prašydamas panaikinti valstybės įmonės (toliau – ir VĮ) Registrų centro Vilniaus filialo 2011 m. balandžio 21 d. sprendimą pakeisti nekilnojamųjų daiktų – dvibučio gyvenamojo namo (unikalus Nr. ( - )) (toliau ir – gyvenamasis namas Nr. ( - )) ir gyvenamojo namo (unikalus Nr. ( - )) (toliau – ir gyvenamasis namas Nr. ( - )) statusus Nekilnojamojo turto registre iš priklausinio į savarankišką daiktą; 2) įpareigoti VĮ Registrų centro Vilniaus filialą pakeisti Nekilnojamojo turto registro duomenis nurodant, kad dvibutis gyvenamasis namas Nr. ( - ) yra žemės sklypo (unikalus Nr. ( - )), esančio ( - ), ( - ) k., Vilniaus r. (toliau – ir sklypas Nr. ( - )), priklausinys, ir gyvenamasis namas Nr. ( - ) yra žemės sklypo (unikalus Nr. ( - )), esančio ( - ), ( - ) k., Vilniaus r. (toliau – ir sklypas Nr. ( - )), priklausinys.

5Skunde (t. I, b. l. 1-5, 27-31) paaiškino, kad ginčo statiniai buvo suformuoti 2009 m. birželio 5 d. nugriovus hipotekos lakštu AB „Swedbank“ įkeistus gyvenamuosius namus, nuosavybės teise priklausiusius BUAB „Domus Rex“. Pagal Nekilnojamojo turto registro duomenis ant abiejų žemės sklypų naujai pastatyti statiniai buvo įregistruoti kaip priklausiniai, tačiau 2011 m. birželio 17 d. išraše iš Nekilnojamojo turto registro tokio įrašo neliko. Paaiškėjo, kad VĮ Registrų centro Vilniaus filialas pakeitė statinių statusus ir juos perregistravo kaip atskirus objektus. Pareiškėjo nuomone, nuostata, kad nekilnojamojo daikto savininkas turi teisę nuspręsti, ar daiktą registruoti savarankišku daiktu ar jo priklausiniu, šiuo atveju negalėjo būti pritaikyta, nes tokią teisę savininkas realizuoja jį sukūręs ir tik tada galima nuspręsti suteikti savarankiško daikto ar priklausinio statusą. Be to, Nekilnojamojo daikto kadastre įrašyti duomenys gali būti pakeisti tik tuo atveju, jei statiniai buvo rekonstruoti, kapitališkai remontuoti ar jei buvo atlikti nekilnojamosios kultūros vertybės tvarkymo statybos darbai. Šiuo atveju tokie veiksmai nebuvo atlikti, nebuvo pateikti jokie dokumentai, kurių pagrindu galėjo būti keičiami kadastro duomenys. BUAB „Domus Rex“ dar 2011 m. balandžio 8 d. pardavė įkeistą žemės sklypą ir jo priklausinius pirkėjui UAB „RE Investment“, taigi prašymas pakeisti daiktų statusą pateiktas jau pardavus turtą, o UAB „RE Investment“ apie tokį pakeitimą nebuvo informuotas. Priklausiniai stovi ant žemės sklypo, kuris įkeistas AB „Swedbank“, todėl atsakovas turėjo gauti hipotekos kreditoriaus sutikimą pakeisti priklausinių statusą. Pareiškėjas pažymėjo, kad abiejų žemės sklypų priklausiniai nėra atskirai įkeisti hipotekos lakštu, tačiau jie pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir Civilinis kodeksas, CK) 4.171 straipsnio 2 ir 12 dalį laikytini įkeisto daikto priklausiniais, kuriems taip pat taikomas įkeitimas, todėl statuso pakeitimas galimas tik turint kreditoriaus, kuriam toks priklausinys įkeistas, sutikimą. Priešingu atveju priklausinių apsunkinimas daiktinėmis teisėmis būtų panaikinamas paprastu skolininko prašymu ir be kreditoriaus valios ir reikštų, kad teritorinis registratorius turi teisę panaikinti įkeistų daiktų hipoteką. Pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo (toliau – ir LAT) praktiką, jei statiniai savininko valia įgijo priklausinio statusą, užfiksuotą Nekilnojamojo turto registre, šie duomenys laikomi teisingais, kol jie nenuginčyti įstatymų nustatyta tvarka. Šie pastatai gali būti kvalifikuojami kaip priklausiniai ir juos turi ištikti žemės sklypo likimas (2011 m. kovo 23 d. nutartis civ. byloje Nr. 3K-7-14/2011). LAT konstatavo, kad žemės sklypo priklausiniai statiniai laikomi įkeistais net jei tai nėra įforminta atskiru įrašu Nekilnojamojo turto registre, jei buvo šalių susitarimas, kad tokie objektai įkeičiami.

6Atsakovas VĮ Registrų centro Vilniaus filialas ir trečiasis suinteresuotas asmuo VĮ Registrų centras su pareiškėjo skundu nesutiko ir prašė jį atmesti.

7Atsiliepime (t. I, b. l. 85-88) paaiškino, kad nors šiuo atveju skundžiami viešojo administravimo subjekto sprendimai, tačiau kilęs ginčas savo esme nėra administracinis, nes tiesiogiai susijęs su pareiškėjo ir BUAB „Domus Rex“ civiliniais teisiniais santykiais, kylančiais iš žemės sklypų įkeitimo sutarčių vykdymo ir jų aiškinimo. Todėl byla nutrauktina vadovaujantis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 101 straipsnio 1 punktu. Pagal Lietuvos Respublikos nekilnojamojo turto registro įstatymo (toliau – ir Nekilnojamojo turto registro įstatymas) 10 straipsnio 1 dalį, registre nekilnojamieji daiktai registruojami kaip priklausiniai įstatymų nustatytais atvejais arba tų daiktų savininkų prašymu. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, aiškindamas minėtą normą, pažymėjo, kad kai įstatyme nenustatyta kitaip, būtent savininkas sprendžia, kokį teisinį statusą suteikti nekilnojamajam daiktui. Įstatyme nenustatyta, kad nekilnojamasis turtas, esantis ant žemės sklypo, kiekvienu atveju yra žemės sklypo priklausinys (2011 m. kovo 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-14/2011). Todėl teritorinis registratorius, gavęs BUAB „Domus Rex“ bankroto administratoriaus prašymą panaikinti įrašus registre apie gyvenamuosius namus kaip žemės sklypų, kuriuose jie pastatyti, priklausinius, nenustatė Nekilnojamojo turto registro įstatymo 29 straipsnyje numatytų aplinkybių, draudžiančių atlikti prašomą duomenų pakeitimą. Prašymo pateikimo metu BUAB „Domus Rex“ nuosavybės teisė į gyvenamuosius namus nebuvo pasibaigusi, nes perleisto turto perdavimo aktas buvo pasirašytas 2011 m. balandžio 15 d., o UAB „RE Investment“ nuosavybės teisė į šiuos statinius įregistruota 2011 m. balandžio 29 d. Pretenzijos registro tvarkytojui nebuvo reiškiamos, todėl laikytina, kad šių nekilnojamųjų daiktų duomenys atitinka ne tik dokumentus, kurių pagrindu jie įrašyti, bet ir jais disponuojančio asmens tikrąją valią juos valdyti tokiu būdu. Pareiškėjo teiginys, kad ginčo duomenų pakeitimas buvo galimas tik turint kreditoriaus sutikimą, nepagrįstas faktinėmis aplinkybėmis, nes registro duomenys patvirtina, kad duomenų pakeitimo metu juridinis faktas apie pastatų įkeitimą ar apribojimą įregistruoti atskirais nekilnojamaisiais daiktais nebuvo įregistruotas, todėl teritorinis registratorius neturi pagrindo ir pareigos vertinti galimą hipotekos kreditoriaus teisių pažeidimą ir reikalauti jo sutikimo. Atsakovo nuomone, reikalavimas dėl ginčo duomenų pakeitimo galėtų būti reiškiamas asmeniui, pateikusiam prašymą pakeisti duomenis, o ne registro tvarkytojui.

8Trečiasis suinteresuotas asmuo BUAB „Domus Rex“ prieštaravo pareiškėjo skundo tenkinimui.

9Atsiliepime (t. I, b. l. 104-107) nurodė, kad 2009 m. balandžio 16 d. pats hipotekos kreditorius AB „Swedbank“ atsisakė dalies hipotekos ir paprašė išregistruoti hipotekas ginčo statiniams, todėl jie nėra įkeisti ir į juos negali būti nukreiptas priverstinis išieškojimas, o pardavus šiuos objektus įmonės bankroto procese, lėšos pervedamos ne vien tik įkaito turėtojo, o visų kreditorių reikalavimų tenkinimui. LAT konstatavo, kad išieškoti iš statinio, kuriam neįregistruota hipoteka, ne ginčo tvarka pagal įkeitimą ir hipoteką reglamentuojančias normas negalima (2010 m. balandžio 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-171/2010). Tai, kad gyvenamieji namai nėra žemės sklypų priklausiniai, įrodo hipotekos lakštas, kuriame jie nepažymėti kaip priklausiniai, bei centrinio registratoriaus išrašas apie UAB „Domus Rex“ turtą, iš kurio matyti, kad pastatai nepažymėti kaip žemės sklypų priklausiniai, jų atžvilgiu panaikinta hipoteka. Atsižvelgiant į tai, kad gyvenamieji namai dar iki jų statuso pakeitimo nebuvo žemės sklypų priklausiniai, darytina išvada, kad BUAB „Domus Rex“ bankroto administratoriaus veiksmai perregistruojant namų statusą iš priklausinių į atskirus, savarankiškus daiktus, nepažeidžia teisės aktų reikalavimų ar kreditoriaus interesų.

10II.

11Vilniaus apygardos administracinis teismas 2012 m. kovo 8 d. sprendimu pareiškėjo AB „Swedbank“ skundą atmetė (t. II, b. l. 14-19).

12Teismas, spręsdamas ginčą vadovavosi Nekilnojamojo turto registro įstatymo 4 straipsniu, 5 straipsnio 2 dalimi, 9 straipsnio 1 ir 2 dalimi, 10 straipsnio 1 dalimi, Nekilnojamojo turto registro nuostatų, patvirtintų Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. liepos 12 d. nutarimu Nr. 1129 (toliau – ir Nuostatai, iki 2011 m. gegužės 10 d. aktuali redakcija), 10.3 punktu, LAT praktika civilinėse bylose Nr. 3K-3-448/2001, 3K-3-1002/2003, 3K-3-561/2004, 3K-3-453/2006 ir 3K-7-14/2011. Teismas nustatė, kad BUAB „Domus Rex“ nuosavybės teisė į ginčo statinius Nekilnojamojo turto registre įregistruota 2009 m. birželio 5 d. Statybos inspekcijos tarnybos 2009 m. vasario 22 d. pažymos Nr. (100)-11.22-225 ir 2009 m. gegužės 22 d. pažymos Nr. (100)-( - ) pagrindu. Ginčo statiniai perleisti UAB „RE Investment“ 2011 m. balandžio 15 d. turto pardavimo be varžytinių aktu. UAB „RE Investment“ nuosavybės teisė į juos įregistruota 2011 m. balandžio 29 d. Atsižvelgiant į tai, padaryta išvada, kad prašymo pakeisti statinių teisinį statusą pateikimo metu BUAB „Domus Rex“ nuosavybės teisė į gyvenamuosius namus nebuvo pasibaigusi, todėl BUAB „Domus Rex“, būdama turto savininke, turėjo teisę apsispręsti, kokį teisinį statusą suteikti nekilnojamajam daiktui, ir savo valią išreiškė 2011 m. balandžio 11 d. prašyme. Šios faktinės aplinkybės, teismo vertinimu, patvirtina, kad Nekilnojamojo turto registre įrašyti duomenys atitinka dokumentus, kurių pagrindu šie duomenys buvo įrašyti, o pareiškėjo teiginys, jog ginčo statinių teisinio statuso pakeitimas pažeidžia jo, hipotekos kreditoriaus, interesus, yra nepagrįstas. Nekilnojamojo turto registre 2006 m. sausio 16 d. įregistruotas juridinis faktas apie žemės sklypo Nr. ( - ) ir žemės sklypo Nr. ( - ) hipoteką. Juridinis faktas apie statinių, esančių šiuose žemės sklypuose, hipoteką įregistruotas 2011 m. spalio 13 d. Kaip minėta, pareiškėjas 2009 m. balandžio 16 d. atsisakė dalies hipotekos ir paprašė išregistruoti hipotekas ginčo statiniams. Remiantis Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. kovo 23 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. 3K-7-14/2011, įkeitus žemės sklypą, nėra preziumuojama, jog yra įkeičiamas visas ant jo esantis nekilnojamasis turtas, jeigu šalys nenurodė kitaip. Hipotekos, kaip juridinio fakto, registravimą Nekilnojamojo turto registre numato ir Nuostatų 55 punktas. Atsižvelgiant į tai, nesant duomenų apie nekilnojamųjų daiktų įkeitimą ar apribojimą, teigti, kad pakeitus ginčo statinių teisinį statusą iš priklausinių į savarankiškus tuo pačiu buvo panaikinta hipoteka šių statinių atžvilgiu, nėra pagrindo.

13III.

14Pareiškėjas AB „Swedbank“ apeliaciniu skundu prašo panaikinti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2012 m. kovo 8 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – jo skundą tenkinti, bei priteisti 150 Lt žyminį mokestį.

15Apeliacinis skundas (t. II, b. l. 26-31) iš esmės grindžiamas tokiais pačiais argumentais, kaip ir skundas pirmosios instancijos teismui. Papildomai nurodama, kad:

  1. Nors pagal Nekilnojamojo turto registro duomenis abiejų žemės sklypų priklausiniai (dvibutis gyvenamasis namas Nr. ( - ) ir gyvenamasis namas Nr. ( - )) nėra atskirai įkeisti hipotekos lakštu, tačiau jie pagal CK 4.171 straipsnio 2 ir 12 dalis laikytini įkeisto daikto priklausiniais, kuriems taip pat taikomas įkeitimas. Taigi į tokius žemės sklype esančius statinius turi būti nukreipiamas skolos išieškojimas, todėl šiuo atveju nekilnojamojo daikto statuso pakeitimas iš priklausinio į pagrindinį daiktą galimas tik turint kreditoriaus, kuriam toks priklausinys yra įkeistas, sutikimą.
  2. Aplinkybę, kad žemės sklypuose Nr. ( - ) ir ( - ) pastatyti statiniai yra priklausiniai bei kad jie yra įkeisti AB „Swedbank“, pripažino ir skolininkas. Tai parodo tikrąją šalių – kreditoriaus ir skolininko valią: šalys susitarė, kad visi įkeistuose žemės sklypuose statomi statiniai yra tų žemės sklypų priklausiniai ir jie yra laikomi įkeistais.
  3. CK 4.171 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad kai įkeičiamas pagrindinis daiktas, laikoma, jog įkeičiami ir esantys bei būsimi daikto savininko valia prijungti ar dėl gamtinių įvykių prie pagrindinio daikto prisijungę priklausiniai. Ši įstatymo nuostata yra pagrindinio daikto ir jo priklausinio teisinio ryšio taisyklių (CK 4.12-4.14, 4.19 straipsniai) išraiška hipotekos santykiuose. Pagal bendrąją pagrindinių ir antraeilių daiktų teisinio ryšio taisyklę priklausinį ištinka pagrindinio daikto likimas, jeigu sutartyje ar įstatyme nenustatyta kitaip (CK 4.14 straipsnio 1 dalis).
  4. Nei VĮ Registrų centro Centrinio registratoriaus ginčų nagrinėjimo komisijos sprendime, nei teismo sprendime nebuvo nagrinėjami pareiškėjo argumentai dėl jo teisių pažeidimo ir dėl teisės pakeisti priklausinių statusą, kai jie yra įkeisti (laikytini įkeisti).

16Atsakovas VĮ Registrų centro Vilniaus filialas prašo pareiškėjo apeliacinį skundą atmesti kaip nepagrįstą ir pirmosios instancijos teismo sprendimą palikti nepakeistą.

17Atsiliepime (t. II, b. l. 41-43) pažymi, kad Nekilnojamojo turto registro duomenys patvirtina, kad duomenų pakeitimo metu gyvenamiesiems namams juridinis faktas apie šių pastatų įkeitimą ar apribojimą įregistruoti atskirais nekilnojamaisiais daiktais nebuvo įregistruotas, todėl teritorinis registratorius neturėjo jokio teisinio pagrindo ir pareigos vertinti galimą hipotekos kreditoriaus teisių pažeidimą ir reikalauti jo sutikimo prieš pakeičiant duomenis registre. Be to, vieno ar kito asmens galimo interesų pažeidimo vertinimas nėra registro tvarkytojo funkcija.

18BUAB „Domus Rex“, atstovaujama bankroto administratoriaus UAB „Būrai“ įgalioto asmens, atsiliepime nesutinka su pareiškėjo apeliaciniu skundu (t. II, b. l. 44-45).

19Teisėjų kolegija

konstatuoja:

20IV.

21Apeliacinis skundas atmestinas.

22Administracinis ginčas kilo dėl teritorinio registratoriaus sprendimo pakeisti nekilnojamųjų daiktų statusą Nekilnojamojo turto registre iš priklausinio į savarankišką daiktą. Nagrinėjant bylą turi būti tikrinami tokio administracinio sprendimo teisėtumas ir pagrįstumas.

23Pagal VĮ Registrų centro įstatų, patvirtintų Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. gruodžio 6 d. įsakymu Nr. 1R-301, 8 punktą šios įmonės tikslai – įgyvendinti Lietuvos Respublikos nekilnojamojo turto registro įstatymą, Lietuvos Respublikos nekilnojamojo turto kadastro įstatymą, Lietuvos Respublikos juridinių asmenų registro įstatymą, Lietuvos Respublikos Vyriausybės nuostatas dėl Adresų registro tvarkymo, analizuoti nekilnojamojo turto rinką ir teisės aktų nustatyta tvarka organizuoti nekilnojamojo turto vertinimą, rengti duomenis nekilnojamajam turtui apmokestinti, kurti žemės ir kito nekilnojamojo turto, Juridinių asmenų registro ir kitas informacines sistemas. Teismų praktikoje pripažįstama, kad į pirma paminėtų įstatymų reguliavimo sritį patenkanti VĮ Registrų centro veikla pagal savo pobūdį yra viešojo administravimo veikla, todėl šiuose teisiniuose santykiuose VĮ Registrų centras laikomas viešojo administravimo subjektu. Viešojoje teisėje galioja teisėtumo ir teisinio apibrėžtumo principai, kurie viešojo administravimo subjektą inter alia VĮ Registrų centrą įpareigoja veikti tik įstatymo jam suteiktų įgaliojimų ribose (intra vires). Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas savo praktikoje nuolat akcentuoja, jog veikimas viršijant kompetencijos ribas (ultra vires) yra pagrindas viešojo administravimo subjekto aktą pripažinti neteisėtu. Viešojo administravimo subjektas turi tik tuos įgalinimus, kurie jam konkrečiai suteikti, plečiamas kompetencijos aiškinimas – negalimas (žr. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2005 m. rugsėjo 21 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. A14-1166/2005).

24Pagrindai nekilnojamojo turto registro tvarkytojui atsisakyti įregistruoti daiktines teises į nekilnojamąjį daiktą, šių teisių suvaržymus, juridinius faktus numatyti Nekilnojamojo turto registro įstatymo 29 straipsnyje, jų aiškinti plečiamai galimybė nenumatyta.

25Nekilnojamojo turto registro įstatymo 10 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad nekilnojamojo turto registre nekilnojamieji daiktai registruojami kaip nekilnojamojo daikto priklausiniai įstatymų nustatytais atvejais arba tų daiktų savininko prašymu priklausinių duomenis įrašant į pagrindinio nekilnojamojo daikto registro įrašą, o nekilnojamojo daikto priklausinių įrašymo į nekilnojamojo turto registrą tvarką ir turinį nustato Nekilnojamojo turto registro nuostatai.

26Teismų praktikoje ne kartą pasisakyta, kad civilines teises ar pareigas sukuria civiliniai sandoriai ar kiti juridiniai faktai, su kuriais civilinė teisė sieja civilinių teisių ar pareigų atsiradimą o įregistravimo ar išregistravimo nekilnojamojo turto registre aktais pagal registro tvarkytojui pateiktus dokumentus yra tik užfiksuojama jau esanti civilinių teisinių santykių būklė (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2010 m. rugsėjo 24 d. nutartis administracinėje byloje Nr. AS442-589/2010). Nagrinėjamu atveju, sprendžiant klausimą dėl nekilnojamojo turto savininko 2011 m. balandžio 11 d. prašymo pakeisti nekilnojamojo daikto statusą, teritoriniam registratoriui reikėjo patikrinti ar nėra imperatyvių normų nustatančių gyvenamųjų namų priklausinio statusą žemės, ant kurios šie namai pastatyti, atžvilgiu bei kitų aplinkybių, sudarančių pagrindą netenkinti prašymo Nekilnojamojo turto registro įstatymo 29 straipsnio pagrindu. Nagrinėjant administracinį ginčą aptartų aplinkybių nenustatyta, jų nenurodė ir ginčą iniciavęs pareiškėjas. Nekilnojamojo turto savininko valia išreikšta aiškiai, nuosavybės teisės į ginčo statinius apribojimai ar suvaržymai neįregistruoti.

27Esant tokioms faktinėms aplinkybėms teritorinis registratorius neturėjo įstatyminio pagrindo atsisakyti patenkinti prašymą dėl nekilnojamojo turto teisinio statuso pakeitimo. Tokią išvadą patvirtina ir pirmosios instancijos teisme nustatytų ir ištirtų aplinkybių vertinimas atsižvelgiant į Lietuvos Aukščiausiojo teismo suformuotą praktiką. Pareiškėjui neįrodžius, kad ginčo statiniai buvo įkeisti, tinkamai įvertintas ir jo materialinis teisinis suinteresuotumas dėl konkretaus administracinio ginčo.

28Dėl paminėto pirmosios instancijos teismo sprendimas paliekamas nepakeistas, o apeliacinis skundas atmetamas.

29Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 140 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija

Nutarė

30Pareiškėjo akcinės bendrovės „Swedbank“ apeliacinį skundą atmesti.

31Vilniaus apygardos administracinio teismo 2012 m. kovo 8 d. sprendimą palikti nepakeistą.

32Nutartis neskundžiama.

Proceso dalyviai
Ryšiai
1. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš... 2. Teisėjų kolegija... 3. I.... 4. Pareiškėjas akcinė bendrovė (toliau – ir AB) „Swedbank“ kreipėsi į... 5. Skunde (t. I, b. l. 1-5, 27-31) paaiškino, kad ginčo statiniai buvo... 6. Atsakovas VĮ Registrų centro Vilniaus filialas ir trečiasis suinteresuotas... 7. Atsiliepime (t. I, b. l. 85-88) paaiškino, kad nors šiuo atveju skundžiami... 8. Trečiasis suinteresuotas asmuo BUAB „Domus Rex“ prieštaravo pareiškėjo... 9. Atsiliepime (t. I, b. l. 104-107) nurodė, kad 2009 m. balandžio 16 d. pats... 10. II.... 11. Vilniaus apygardos administracinis teismas 2012 m. kovo 8 d. sprendimu... 12. Teismas, spręsdamas ginčą vadovavosi Nekilnojamojo turto registro įstatymo... 13. III.... 14. Pareiškėjas AB „Swedbank“ apeliaciniu skundu prašo panaikinti Vilniaus... 15. Apeliacinis skundas (t. II, b. l. 26-31) iš esmės grindžiamas tokiais... 16. Atsakovas VĮ Registrų centro Vilniaus filialas prašo pareiškėjo... 17. Atsiliepime (t. II, b. l. 41-43) pažymi, kad Nekilnojamojo turto registro... 18. BUAB „Domus Rex“, atstovaujama bankroto administratoriaus UAB „Būrai“... 19. Teisėjų kolegija... 20. IV.... 21. Apeliacinis skundas atmestinas.... 22. Administracinis ginčas kilo dėl teritorinio registratoriaus sprendimo... 23. Pagal VĮ Registrų centro įstatų, patvirtintų Lietuvos Respublikos... 24. Pagrindai nekilnojamojo turto registro tvarkytojui atsisakyti įregistruoti... 25. Nekilnojamojo turto registro įstatymo 10 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad... 26. Teismų praktikoje ne kartą pasisakyta, kad civilines teises ar pareigas... 27. Esant tokioms faktinėms aplinkybėms teritorinis registratorius neturėjo... 28. Dėl paminėto pirmosios instancijos teismo sprendimas paliekamas nepakeistas,... 29. Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo... 30. Pareiškėjo akcinės bendrovės „Swedbank“ apeliacinį skundą atmesti.... 31. Vilniaus apygardos administracinio teismo 2012 m. kovo 8 d. sprendimą palikti... 32. Nutartis neskundžiama....