Byla 1A-635-202/2015
Dėl Vilniaus apygardos teismo 2015 m. birželio 26 d. nuosprendžio, kuriuo O. C. pripažinta kalta ir nuteista pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 129 straipsnio 2 dalies 3 punktą devynerių metų laisvės atėmimo bausme. Bausmė paskirta atlikti pataisos namuose

1Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko ir pranešėjo Valdimaro Bavėjano, teisėjų Kęstučio Jucio ir Violetos Ražinskaitės, sekretoriaujant Agatai Minkel, dalyvaujant prokurorui Ramūnui Šileikai, nuteistajai O. C., nuteistosios gynėjai advokatei Loretai Guižauskienei, nukentėjusiesiems L. V. ir I. J., vertėjai Žanai Tadorovskajai, teismo posėdyje apeliacine tvarka nagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistosios O. C. apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2015 m. birželio 26 d. nuosprendžio, kuriuo O. C. pripažinta kalta ir nuteista pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 129 straipsnio 2 dalies 3 punktą devynerių metų laisvės atėmimo bausme. Bausmė paskirta atlikti pataisos namuose.

2Iš O. C. priteista nukentėjusiajam ir civiliniam ieškovui I. J. 1 654,31 Eur turtinei ir 7 000 Eur neturtinei žalai atlyginti.

3Teisėjų kolegija, nagrinėdama bylą,

Nustatė

4O. C. nuteista už tai, kad 2014-05-24 apie 23.56 val. bute, esančiame ( - ), būdama apsvaigusi nuo alkoholio, konflikto su savo sugyventiniu O. J. metu tyčia įkando jam į dešinio žasto nugarinį paviršių ir vieną kartą sudavė peiliu jam į krūtinę, tuo padarydama odos nubrozdinimus su aplinkinėmis kraujosruvomis, pjautinę žaizdą dešinės plaštakos II piršte, durtinę-pjautinę žaizdą krūtinės ląstos priekiniame paviršiuje, kairio V-o šonkaulio, pasieninės krūtinplėvės, tarpšonkaulinio raumens, širdiplėvės priekinio paviršiaus, širdies dešinio skilvelio ir pertvaros pažeidimus, kas komplikavosi ūmia tamponada išsiliejusiu krauju, dėl ko O. J. vietoje mirė.

5Apeliaciniame skunde nuteistoji O. C. teigia, jog pirmosios instancijos teismas kvalifikuodamas veiką bei skirdamas bausmę netinkamai taikė įstatymą. Apeliantės nuomone, nepagrįstai priteistas ir aiškiai per didelis civilinis ieškinys. Skundo autorė taip pat teigia, jog teismas netinkamai vertino įrodymus, o įvykių eiga nustatyta remiantis prielaidomis.

6Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 305 straipsnio 1 dalies 1 punkte numatyta, kad nuosprendžio aprašomojoje dalyje turi būti nurodyta įrodytomis pripažintos nusikalstamos veikos aplinkybės (nusikaltimo vieta, laikas, būdas, padariniai ir kitos svarbios aplinkybės), o taip pat įrodymai, kuriais grindžiamos teismo išvados bei motyvai, kuriais vadovaudamasis teismas atmetė kitus įrodymus. Tačiau nuosprendyje tik formaliai konstatuota, kad nuteistajai buvo padaryti sveikatos sužalojimai 12 trauminių poveikių pasekoje. Tačiau apie tai, ar susidariusioje situacijoje apeliantės sveikatai ir gyvybei grėsė realus pavojus, nepasisakyta. Nors teismas pripažino, kad įvykio metu tarp sugyventinių vyko žodinis konfliktas, kurio metu buvo vartojamas fizinis smurtas, tačiau iš nuosprendžio turinio galima suprasti, kad provokavo ir fiziškai smurtavo prieš O. J. O. C.. Apeliantės nuomone, teismas nepagrįstai rėmėsi specialisto parodymais ir padarė išvadą, kad sužalojimai ant nuteistosios rankų žastų galėjo būti padaryti O. J. juos spaudžiant plaštakų pirštais. Tokia teismo išvada neatitinka faktinių aplinkybių. Specialistas nenustatinėja įvykio aplinkybių, tik nurodo galimą sužalojimų atsiradimo mechanizmą. Byloje nėra duomenų, galinčių paneigti O. J. nuteistajai suduotus smūgius ir sužalojimus, kurie atsirado suspaudus žastus tuo metu, kai nukentėjusysis buvo nugriovęs ją ant lovos ir atiminėjo automobilio raktus. Teismo išvada, kad vien tik ji smurtavo prieš O. J., neatitinka faktinių aplinkybių dar ir dėl to, kad nuteitosios veide buvo nustatytas sužalojimas. Kita vertus, ne O. J., o ji kvietė policijos pareigūnus tramdyti siautėjančio sugyventinio, nurodydama, kad jis muša ją ir vaiką (vaiką nurodė dėl to, kad pareigūnai kuo skubiau atvyktų). Be to, apeliantė nurodo, kad nenustatyti sužalojimai nuteistosios galvos plaukuotoje dalyje nereiškia, kad tokie sužalojimai nebuvo padaryti.

7Nuteistoji nesutinka su teismo išvada, jog O. J. negalėjo atiminėti iš O. C. automobilio raktelių ir neketino niekur iš namų išvažiuoti, nes jis buvo rastas iki pusės nusirengęs. Jokie bylos duomenys nepaneigė apeliantės parodymų, kad O. J. tą vakarą jau buvo kartą išvažiavęs. Nurodydama, jog teismas nenurodė patikimų motyvų, kodėl netiki jos duotais parodymais, nuteistoji teigia, kad byla išnagrinėta tendencingai ir šališkai.

8Skundo autorė taip pat teigia, jog teismas skirtingai vertino jos paaiškinimus apie įvykio aplinkybes. Nuosprendžio 11 puslapyje nurodyta, kad ji davė parodymus, jog atstūmė O. J., tačiau paskutinėje pastraipoje nurodyta, kad ji negali paaiškinti savo veiksmų suduodant smūgį. Iš tokio nuosprendžio nėra aišku, kokį veiksmą O. C. atliko. Taip pat teismas kažkodėl pasisakė tik dėl vieno nuteistosios kontakto su O. J.. Ji nurodė, kad tą dieną su O. J. kilo konfliktas dėl to, jog jis girtas automobiliu išvažiavo iš namų. Jam grįžus pirmąjį kartą, apeliantė atėmė automobilio raktus. Dėl to O. J. sugriebė ją už riešų, prispaudė prie lovos, bandydamas atimti raktus. Norėdama išsivaduoti, ji įkando O. J. į dešinį žastą. Šis sužalojimas nustatytas specialisto išvadoje, tačiau nuosprendyje jo atsiradimo aplinkybės neaptartos. O. J. atėmus raktus, jis vėl išvažiavo iš namų. Nuteistoji pradėjo gaminti maistą svetainėje (pjaustė daržoves), kai sugrįžus O. J. ir padėjus automobilio raktus koridoriuje ant spintelės, ji antrą kartą juos paėmė, tik šį kartą jai pavyko juos paslėpti spintoje. Tai O. J. įsiutino ir jis pradėjo smurtauti. Smurto pasekmės užfiksuotos tiek ROIK duomenimis (galvos sumušimas), tiek ir specialisto išvadoje (mėlynė po akimi ir daugybinės kraujosruvos rankose). Šio fizinio smurto eigoje nuteistoji iškvietė policiją. Ji nurodė, kad su O. J. kontaktavo du kartus. Pirmą kartą laikydama peilį rankoje geležte į viršų, ji nukentėjusįjį nuo savęs atstūmė (2014-05-26 parodymų patikrinimo vietoje protokolas 154 b. l.). Būtent tuo metu nukentėjusysis galėjo susižaloti pirštą. Tačiau tai O. J. nenuramino, pastarasis ir toliau reikalavo automobilio raktų, naudojo smurtą, suduodamas smūgius į nuteistosios galvos plaukuotąją dalį. Būdama svetainėje prie stalo, pajuto link jos artėjantį sugyventinį ir siekdama išvengti eilinio smūgio į galvą, staigiu judesiu atsisuko į besiartinantį vyrą ir su peiliu rankose sudavė jam smūgį į krūtinę (parodymų patikrinimo vietoje protokolas 156 b. l.).

9Apeliantės nuomone, neįsigilinęs ir netinkamai įvertinęs nuodytą įvykio aplinkybių eigą, teismas netinkamai nustatė ir jos tyčios formą. T. y. teismas, neįvertinęs jos sveikatai ir gyvybei kilusios grėsmės, nepagrįstai veiką kvalifikavo be nuorodos į BK 28 straipsnio 3 dalį. Aptardama būtinosios ginties sąvoką nuteistoji nurodo, jog iš bylos duomenų matyti, kad O. J. prieš ją naudojo fizinį smurtą, kuris kartojosi ilgesnį laiką, todėl nuteistajai buvo pagrindas bijoti būti sužalotai ar net nužudytai. Tokią situaciją galima laikyti grėsminga. Taip pat matyti, kad grėsminga situacija susidarė netrukus iki jos smurtinių veiksmų O. J. atžvilgiu (O. J. artinosi iš nugaros, todėl ji buvo tikra, kad pastarasis vėl smogs jai į galvos sritį).

10Skundo autorė pažymi, jog teismas, spręsdamas būtinosios ginties ribų peržengimo klausimą, turi įvertinti kėsinimosi pobūdį, pavojingumą ir besikėsinančiajam padarytos žalos dydį. Kėsinimosi pobūdį nulemia vertybės, kurioms dėl kėsinimosi gresia pavojus (nuosavybė, gyvybė, sveikata ir pan.), o pavojingumą – kėsinimosi intensyvumas, besikėsinančiųjų, skaičius, jėgų santykis, kėsinimosi metu naudojamos priemonės, galimos žalos dydis ir pan. Atkreipia dėmesį, kad įstatymas nereikalauja, jog gynybos priemonės ir jų intensyvumas visiškai atitiktų kėsinimosi pobūdį ir pavojingumą. Įstatymas neriboja naudojamų priemonių gynybai nuo pavojingo kėsinimosi – ribojamas tik žmogaus sveikatai padaromos žalos dydis (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-440/2012, 2K-310/2011).

11Remiantis išdėstytais argumentai nuteistojo teigia, kad nuosprendis nėra teisėtas ir pagrįstas, atitinkantis BPK 305 straipsnio 1 dalies 3 punkto ir BPK 20 straipsnio nuostatas, o dėl netinkamo veikos kvalifikavimo jai paskirta neteisinga, aiškiai per griežta bausmė.

12Apeliaciniame skunde nuteistojo nesutinka su priteista 1 654,31 Eur suma turtinei žalai atlyginti. Nurodo, jog iš byloje esančių dokumentų matyti, jog laidotuvėms išleista 753,01 Eur (2600 Lt), paminklui – 901,30 Eur (3112 Lt). Apeliantė atkreipia dėmesį, jog kitą dieną po apmokėjimo už paslaugas UAB „( - )“, nukentėjusysis nurodė kitokią išlaidų sumą ir tvirtino, kad jos pagrįsti dokumentais negali. Nuteistoji mano, jog kitą dieną po atlikto apmokėjimo už paslaugas žmogus turėtų prisiminti sumokėtą sumą ir neatmeta galimybės, kad sąskaita apmokėta ne nukentėjusiojo pinigais arba, kad sąskaita gauta kitu būdu, nes sąskaitos faktūros nukentėjusysis nepateikė. Be to, iš bylos duomenų matyti, kad valstybė padengė 301,20 Eur laidojimo išlaidų, o mirusiojo darbovietė – 637,16 Eur (2 200 Lt). I. J. tvirtino, kad UAB „( - )“ 1 040 Lt pasiėmė sau, tačiau įrodymų nepateikė, tai neatsispindi ir pateiktame kvite. Apeliantė daro išvadą, kad 938,37 Eur (3 240 Lt) laidotuvių išlaidų buvo kompensuota. Be to, nuteistoji pateikė teismui duomenis apie tai, kad jos tėvai taip pat prisidėjo prie laidotuvių pervedę kelis kartus O. J. mamai 800 Eur. Tarp apeliantės tėvų ir O. J. artimųjų paskolinių santykių nebuvo, O. C. tėvai kreditų nemokėjo. L. V. nepateikė duomenų apie tai, kad po to, kai nuteistosios tėvai pervedė jai (L. V.) pinigus, pastaroji apmokėjo O. J. kreditorinius įsiskolinimus. Remiantis išdėstytu, O. C. teigia, jog iš jos turi būti priteisti 87 Eur turtinei žalai atlyginti.

13Apeliaciniame skunde nuteistoji taip pat nesutinka su priteista suma neturtinei žalai atlyginti. Mano, jog ši nuosprendžio dalis yra nemotyvuota ir nepagrįsta. Nesutikdama su teismo motyvais, apeliantė nurodo, jog nusikaltimu padaryta žala yra preziumuojama, tačiau jos dydį privalo įrodyti nukentėjusysis ir civilinis ieškovas. Neturtinės žalos dydis yra subjektyvus dalykas. Neturtinė žala priteisiama tam, kad nukentėjęs asmuo turėtų galimybę kaip įmanoma atstatyti visa tai, ką prarado. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje nurodoma, jog neturtinės žalos visiško atlyginimo principas objektyviai negali būti taikomas, kadangi neturtinės žalos tiksliai įvertinti pinigais neįmanoma. Teismo funkcija – remiantis įstatyme nustatytais kriterijais, atsižvelgus į turinčias reikšmės bylai aplinkybes, kiek įmanoma teisingiau kompensuoti nukentėjusiojo asmens patirtą dvasinį skausmą ir kitus neigiamus išgyvenimus. Nors įstatymų leidėjas palieka teismo nuožiūra įvertinti neturtinę žalą, nes tai fakto klausimas ir jo įstatyme numatyti iš anksto neįmanoma, neturtinės žalos dydis nustatomas pagal bylai reikšmingų aplinkybių visumą, įvertinus patirtos žalos dydį, žalos sukeltas pasekmes, žalą padariusio asmens kaltę, žalą padariusio asmens turtinę padėtį bei teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principus.

14Nuteistoji teigia, jog sprendžiant neturtinės žalos dydžio klausimą privalu atsižvelgti ir į jos turtinę bei šeiminę padėtį. Asmens turtinė padėtis aiškinama kaip turimas turtas ir gaunamos pajamos. Ji nekilnojamojo turto neturi, gautos pajamos nebuvo didelės. Šiuo metu ji registruota darbo biržoje, tik nuo gegužės mėn. gavo pirmą 300 Eur pašalpą, nuomoja būstą ir faktiškai viena išlaiko savo nepilnametį vaiką, nes O. J. mama padėti materialiai neturi galimybių, o nuteistosios tėvai gyvena Vokietijoje. Todėl kiekvienas nukentėjusiajam priteistas centas bus atimtas iš nepilnamečio vaiko, kuriam nukentėjusysis yra dėdė ir krikšto tėvas.

15Apeliaciniame skunde nuteistoji O. C. prašo Vilniaus apygardos teismo 2015 m. birželio 26 d. nuosprendį pakeisti. Jos veiką iš BK 129 straipsnio 2 dalies 3 punkto perkvalifikuoti į BK 28 straipsnio 3 dalį, 129 straipsnio 2 dalies 3 punktą. Taikyti BK 62 straipsnio 2 dalies 2 punkto, 5 punkto nuostatas ir sušvelninti paskirtą bausmę. Taip pat sumažinti civilinį ieškinį – nukentėjusiajam I. J. priteisti 87 Eur turtinei ir 1 000 Eur neturtinei žalai atlyginti.

16Apeliacinės instancijos teismo posėdyje dalyvavę nuteistoji ir jos gynėja prašė nuteistosios apeliacinį skundą tenkinti, prokuroras ir nukentėjusieji – atmesti.

17Nuteistosios O. C. apeliacinis skundas tenkinamas iš dalies.

18Apygardos teismo nuosprendis keičiamas dėl teismo išvadų neatitikimo bylos aplinkybių ir netinkamai pritaikyto baudžiamojo įstatymo.

19Atsižvelgus į nuteistosios apeliacinio skundo argumentus, teisėjų kolegija konstatuoja, kad šiuo atveju aptartinos būtinąjį gintį reglamentuojančios baudžiamojo įstatymo nuostatos, susiklosčiusi teismų praktika tokio pobūdžio baudžiamosiose bylose, kartu įvertinant ar šios nuostatos pagal pirmosios instancijos teismo nustatytas faktines bylos aplinkybes taikytos tinkamai.

20Pagal BK 28 straipsnio 1 dalį nustatytą teisę į būtinąją gintį asmuo gali įgyvendinti neatsižvelgdamas į tai, ar galėjo išvengti kėsinimosi arba kreiptis pagalbos į kitus asmenis ar valdžios institucijas. BK 28 straipsnio 2 dalies prasme asmuo neatsako pagal baudžiamąjį įstatymą, jeigu jis, neperžengdamas būtinosios ginties ribų, padarė baudžiamajame įstatyme numatyto nusikaltimo ar nusižengimo požymius formaliai atitinkančią veiką gindamasis ar gindamas kitą asmenį, nuosavybę, busto neliečiamybę, kitas teises, visuomenės ar valstybės interesus nuo pradėto ar tiesiogiai gresiančio pavojingo kėsinimosi. Taikant ir aiškinant šią nuostatą teismų praktikoje būtinąja gintimi pripažįstamas tam tikras atkirtis pavojingam kėsinimuisi į baudžiamojo įstatymo ginamas vertybes (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-558/2006, 2K-342/2006, 2K-627/2007, 2K-186/2008, 2K-336/2008, 2K-497/2009 2K-7-428/2010 2K-294/2011 ir kt.). Kėsinimasis, nuo kurio galima būtinoji gintis, turi būti pavojingas, realus ir akivaizdus. Jo pavojingumą rodo tai, kad besikėsinantis asmuo siekia pažeisti ar pažeidžia baudžiamojo Įstatymo saugomas vertybes, nurodytas BK 28 straipsnio 2 dalyje. Pavojingumas priklauso nuo kėsinimosi intensyvumo, naudojamų priemonių, užpuolikų ir besiginančiųjų jėgų santykio, galimos žalos dydžio ir pan. Kėsinimosi realumas konstatuojamas tada, kai kėsinimasis yra tikras, egzistuoja objektyviai, o ne besiginančiojo vaizduotėje. Tai reiškia, kad besikėsinančiųjų į minėtas vertybes asmenų elgesys yra išreikštas išoriškai, t. y. toks, kurį kiti asmenys gali stebėti, matyti, girdėti ar kitaip justi, patirti tokio elgesio padarinius. Kėsinimosi akivaizdumas siejamas su tuo, kad reali žala jau daroma arba jos grėsmė yra visiškai aiški. Taip paprastai būna, kai nukentėjusieji patiria smūgius, sužalojimus, jie patys ar kiti asmenys mato užpuoliko išsitrauktą ginklą, girdi aiškiai išsakomus grasinimus ir pan. Tiesioginio pavojaus sąlygomis asmuo gali pradėti gintis nelaukdamas kol jam bus suduotas pirmasis smūgis ar padaryta kitokia žala (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-59/2010, 2K-212/2009).

21Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi baudžiamąją bylą pagal nuteistosios O. C. apeliaciniame skunde išdėstytus argumentus, konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas, remdamasis byloje surinktais ir teismo posėdyje ištirtais įrodymais teisingai nustatė faktines bylos aplinkybes, jog nuteistoji O. C. peiliu mirtinai sužalojo nukentėjusįjį O. J., ko apeliaciniame skunde neginčija ir pati nuteistoji. Tačiau, teisėjų kolegijos nuomone, apygardos teismas netinkamai įvertino bylos aplinkybes, reikšmingas sprendžiant, ar įvykio metu buvo kilusi būtinosios ginties situacija, ar O. C. turėjo teisę į būtinąją gintį ir ar neperžengė būtinosios ginties ribų, todėl padarė išvadas, neatitinkančias bylos aplinkybių.

22Iš bylos matyti, kad nuteistoji tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek teisme iš esmės nuosekliai parodė, kad įvykio dieną ji kartu su sugyventiniu išgėrė, vėliau pradėjo konfliktuoti. Todėl dienos metu O. J. du kartus buvo išvažiavęs iš namų. Nenorėdama, kad neblaivus sugyventinis važinėtų, nuteistoji paėmė iš jo automobilio raktelius. Dėl to pastarasis supyko, suėmęs už riešų, bandė atimti raktelius, o ji, norėdama išsilaisvinti, įkando jam į ranką virš alkūnės. Vėliau, O. J. vėl kažkur išvažiavus ir grįžus, ji automobilio raktelius paslėpė. Tai pamatęs O. J. supyko ir pradėjo ją mušti per galvą, veidą. Konflikto metu ji virtuviniu peiliu pjaustė salotas. O. J. pradėjus ją mušti, ji skambino pagalbos telefonu Nr. 112 ir iškvietė policiją dėl O. J. vartojamo smurto jos ir vaiko atžvilgiu, kurį paminėjo dėl to, kad policijos pareigūnai atvažiuotų greičiau, nors O. J. vaiko nemušė, bei atrakino buto duris, kad jie (policijos pareigūnai) galėtų užeiti. Po to, kai ji iškvietė policiją, O. J. jai ne kartą sudavė kumščiu į galvą. O. C., stovėdama priešais jį tarpduryje ir laikydama rankoje peilį, jį vieną kartą atstūmė. Po to O. J. dar kartą pribėgo iš nugaros, todėl ji, norėdama išvengti smūgio, nematydama atsisukdama jį atstūmė. Kadangi viskas truko labai trumpai – ji net nesuprato kaip, nes po to O. J. iš karto susmuko koridoriuje ant grindų. Peilį ji laikė maždaug savo krūtinės aukštyje. Nuteistoji manė, kad jis nugriuvo dėl girtumo, bandė jį pakelti, bet paskui pamatė krūtinėje durtinę žaizdą. Ji dar bandė jį kelti, bet tuo metu į butą užėjo atvykę policijos pareigūnai (1 t. 138-140, 163 b. l., 2 t. 92-95 b. l.).

23Tai, kad skundžiamame nuosprendyje nurodytojoje vietoje ir laiku tarp nuteistosios ir O. J. kilo konfliktas, kurio metu pastarasis buvo nužudytas, patvirtina liudytojai M. B. ir I. M. (2 t. 52 b. l., 2 t. 79-80 b. l.), įvykio vietos apžiūros duomenys (1 t. 10-32 b. l.) ir Bendrojo pagalbos centro garso įrašai, iš kurių seka, jog O. C. įvykio metu du kartus skambino bendruoju pagalbos telefonu. Iš 2014-05-24, 23:54:46 val. garso įrašo matyti, jog fone girdimas moters balsas „Sobiraisia“ (ruoškis), po to fone girdimas traškesys, trenksmai, lyg vaiko balsas, paskui vyro ir moters balsu rusų kalba sakomi keiksmažodžiai. Iš 2014-05-24, 23:55:28 val. garso įrašo matyti, kad O. C. bendrosios pagalbos darbuotojui sako, jog norėtų iškviesti pagalbą, kad čia vyras muša jos vaiką ir ją. O. C. taip pat sako, kad ,,ji nežino ko nori, kad paimtų jį, jai nereikalinga policija, paprasčiausiai, tegul jį pasiima ir viskas“ (1 t. 84-86 b. l.). Toks įrašų turinys rodo, jog tokiu būdu nuteistoji bandė išvengti tolimesnio konflikto. Byloje taip pat neginčijamai nustatyta, kad konflikto metu prieš nuteistąją O. J. naudojo smurtą. Tokia išvada seka iš teismo medicinos specialisto išvados (1 t. 144-146 b. l.).

24Teisėjų kolegijos manymu, pirmiau aptarti įrodymai, kuriuos teisėjų kolegija vertina kaip patikimus, turi esminę reikšmę sprendžiant dėl įvykio metu susiklosčiusios situacijos teisinio vertinimo. Jokiais patikimais byloje surinktais įrodymais nepaneigti nuteistosios parodymai, kad kėsinimasis šiuo atveju buvo pavojingas, realus ir akivaizdus. O. J. kėsinosi į nuteistosios sveikatą. Tai reiškia, kad kėsinimasis buvo pavojingas. Nuteistajai 11 trauminių poveikių buvo padaryti 11 sužalojimų veido ir rankų srityse. Iš to seka, kad kėsinimasis buvo realus, akivaizdus ir aiškiai išreikštas išoriškai, o ne egzistavo besiginančios vaizduotėje.

25Pažymėtina, kad pagal BPK 20 straipsnio 3 dalies prasmę, kaltinamojo ar nuteistojo parodymai taip pat yra savarankiškas įrodymų šaltinis. Tam, kad juos paneigti ir atmesti, nepakanka vien tik jais netikėti. Būtina nurodyti kokie kiti patikimi ir aiškią įrodomąją vertę turintys įrodymai paneigia kaltinamojo ar nuteistojo parodymus. Šiuo aspektu teisėjų kolegija pažymi, jog pirmosios instancijos teismas, vertindamas susiklosčiusią situaciją, be pagrindo sureikšmino liudytojų N. M. ir M. M. parodymais, iš kurių matyti, jog jie O. J. apibūdino kaip ramų, vengiantį konfliktų žmogų, tuo tarpu O. C. – kaip agresyvią, ypač išgėrusią, provokuojančią O. J. konfliktams, iš kurių pastarasis tiesiog siekdavo pasitraukti. Lietuvos Aukščiausiojo Teismas naujausioje jurisprudencijoje (nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-568-139/2015) akcentavo, kad būtinoji gintis yra ne nuo pavojingo asmens, ne nuo tam tikrų asmeninių jo savybių, o būtent nuo pradėto ar tiesiogiai gresiančio pavojingo kėsinimosi. Dėl to pirmosios instancijos teismo teiginių apie nukentėjusiojo asmenines, būdo savybes, ankstesnį jo elgesį aiškiai nepakanka, tam, kad konstatuoti būtinosios ginties situacijos nebuvimą.

26Tokiu būdu šiame nuosprendyje nustatytos faktinės bylos aplinkybės leidžia daryti išvadą, kad konflikto tarp nuteistosios ir O. J. metu buvo susiklosčiusi būtinosios ginties situacija, taigi, nuteistoji turėjo teisę gintis.

27Kaip jau minėta, baudžiamasis įstatymas būtinajai ginčiai nustato ribas. BK 28 straipsnio 3 dalis reglamentuoja, kad būtinosios ginties ribų peržengimas yra tuo atveju, kai tiesiogine tyčia nužudoma arba sunkiai sutrikdoma sveikata, jeigu gynyba aiškiai neatitiko kėsinimosi pobūdžio ir pavojingumo. Įstatymas nereikalauja, kad besiginančiojo atkirtis būtų smulkmeniškai apskaičiuotas ir visiškai adekvatus kėsinimuisi, tiek vertinant gynybinius veiksmus, tiek ir jų padarinius. Susidariusioje konkrečioje situacijoje dėl jėgų santykio, patirties, naudojamų priemonių ir kitų aplinkybių besiginančiojo veiksmai gali būti efektyvesni. Be to, nėra svarbu, ar žala, padaryta besikėsinančiajam yra mažesnė ar didesnė už tą žalą, kuri buvo padaryta ar grėsė užpultajam. Nei kiekybės, nei kokybės požiūriu ji neprivalo atitikti tos žalos, kurios buvo siekta ar kurią sukėlė kėsinimasis. Tačiau ginantis negali būti peržengtos būtinosios ginties ribos. Pagal BK 28 straipsnio 3 dalį būtinosios ginties ribos peržengiamos tada, kai yra visos būtinos sąlygos vienu metu: a) nužudymas arba sunkus sveikatos sutrikdymas; b) tai padaroma tiesiogine tyčia; c) gynyba aiškiai neatitinka kėsinimosi pobūdžio ir pavojingumo (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-212/2009).

28Byloje nustatyta, kad O. C. nužudė O. J.. Tą pripažįsta ir pati nuteistoji. Nepaisant to, ji teigia, kad nenorėjo O. J. nieko bloga, nenorėjo jo nužudyti. Pirmosios instancijos teismas nustatė, kad O. C. veikė netiesiogine tyčia, t. y. neabejotinai suprato, kad nuo jos padaryto sužalojimo O. J. gali mirti, bet galimoms tokioms pasekmėms ji buvo abejinga. Vis dėlto, nuteistosios veiksmai nusikalstamos veikos padarymo metu byloja ką kita. O. C. pasirinktas įrankis, veikimo pobūdis – smūgio sudavimas peiliu nukentėjusiajam į krūtinę, kur yra vienas iš svarbiausių gyvybines funkcijas palaikančių organų, t. y. širdis, – rodo, jog nuteistoji suvokė, kad sunkūs padariniai (sveikatos sutrikdymai, tame tarpe galimai ir sunkus arba net gi mirtis) neabejotinai atsiras ir norėjo tokių padarinių. Toks O. C. veikimas buvo labai pavojingas O. J. gyvybei, sunkių veikos padarinių kilimas buvo neišvengiamas ir to nuteistoji nesuvokti negalėjo. Esant netiesioginei tyčiai asmuo padarinių nesiekia, jis abejingas, atsiras padarinių ar ne. Esant neapibrėžtai tyčiai, kuri yra tiesioginės tyčios atmaina, asmuo suvokia pavojingą veikos pobūdį ir numato padarinius, jų nori, tačiau jų nedetalizuoja. Jeigu nustatoma, kad veika neišvengiamai (arba yra didelė tikimybė) sukels BK numatytus padarinius, o asmuo sako, kad jų nenorėjo, yra ne netiesioginė, o neapibrėžta tyčia. Apie netiesioginės tyčios buvimą kaltininko veiksmuose galima spręsti tik tada, kai padariniai gali kilti, bet gali ir nekilti. Nagrinėjamoje situacijoje O. C., durdamas O. J. į krūtinę, neabejotinai numatė, kokie gali būti tokio jos veikimo padariniai. Nuteistoji tiesiog nedetalizavo tų padarinių išraiškos laipsnio, t. y. jai buvo priimtini bet kokie galintys kilti padariniai – tiek O. J. mirtis, tiek sunkus jo kūno sužalojimas. O. C. veiksmų analizė rodo, kad O. J. ji nužudė veikdama tiesiogine neapibrėžta tyčia, o ne netiesiogine tyčia, kaip tai konstatuota pirmosios instancijos teismo nuosprendyje. Tiesioginės neapibrėžtos tyčios nustatymas nuteistosios veiksmuose tik formaliai reiškia jos teisinės padėties pablogėjimą, nes apie tai, ar nuteistosios teisinė padėtis buvo pabloginta, sprendžiama įvertinus teismo nustatytų aplinkybių visumą, bausmės dydį, o ne vieną kurią aplinkybę atskirai. Nustačius, kad nusikalstamos veikos padarymo metu buvo susiklosčiusi būtinosios ginties situacija, nuteistosios teisinė padėtis ne pablogėjo, o pagerėjo. Kadangi baudžiamasis įstatymas numato būtinosios ginties ribas, privalu spręsti, ar nagrinėjamoje situacijoje jos nebuvo peržengtos.

29Nagrinėjamu atveju nuteistosios panaudotos gynybos priemonės O. J. atžvilgiu, kuris artinosi prie fiziškai stiprios (buvusi irkluotoja) O. C. be jokio ginklo ar žalojančio įrankio, neatitiko kėsinimosi pobūdžio ir pavojingumo. Kaip jau minėta, kėsinimosi pavojingumas priklauso nuo jo intensyvumo, naudojamų priemonių, užpuoliko ir besiginančiojo jėgų santykio, galimos žalos dydžio ir pan. Šiuo konkrečiu atveju byloje nustatyta tai, jog nukentėjusysis, būdamas neblaivus, naudojo prieš nuteistąją fizinį smurtą, o po suduoto jai smūgio į galvą, pastarajai jį atstūmus, vėl artinosi prie nuteistosios turėdamas tikslą jai vėl smūgiuoti, dėl to O. C. gindamasi sudavė nukentėjusiajam rankoje turėtu peiliu. Nuteistosios nusikalstami veiksmai aiškiai neatitiko kėsinimosi pobūdžio ir pavojingumo, nes tiesiogiai gresiantis pavojingas kėsinimasis jos sveikatai, nebuvo toks pavojingas, kad jį atremti būtų galima tik suduodant smūgį nukentėjusiajam peiliu į krūtinę ir padarant jam mirtiną sužalojimą, juo labiau, kad dėl sugyventinio agresyvaus elgesio buvo pranešta Bendruoju pagalbos telefonu. Atsakomybė už tokią veiką numato BK 28 straipsnio 3 dalis ir 129 straipsnio 2 dalies 3 punktas, todėl skundžiamas teismo nuosprendis keičiamas perkvalifikuojant O. C. veiką iš BK 129 straipsnio 2 dalies 3 punkto į BK 28 straipsnio 3 dalį ir 129 straipsnio 2 dalies 3 punktą (tyčinis nužudymas peržengiant būtinosios ginties ribas).

30Baudžiamosios bylos medžiaga ir aptartų aplinkybių visuma patvirtina, kad O. C. 2014-05-24 apie 23.56 val. bute, esančiame ( - ), būdama apsvaigusi nuo alkoholio, konflikto su savo sugyventiniu O. J. metu tyčia įkando jam į dešinio žasto nugarinį paviršių ir, kilus realiai grėsmei jos sveikatai, peržengdama būtinosios ginties ribas, vieną kartą sudavė peiliu jam į krūtinę, tuo padarydama odos nubrozdinimus su aplinkinėmis kraujosruvomis, pjautinę žaizdą dešinės plaštakos II piršte, durtinę-pjautinę žaizdą krūtinės ląstos priekiniame paviršiuje, kairio V-o šonkaulio, pasieninės krūtinplėvės, tarpšonkaulinio raumens, širdiplėvės priekinio paviršiaus, širdies dešinio skilvelio ir pertvaros pažeidimus, kas komplikavosi ūmia tamponada išsiliejusiu krauju, dėl ko O. J. vietoje mirė, t. y. padarė nusikalstamą veiką, numatyta BK 28 straipsnio 3 dalyje ir BK 129 straipsnio 2 dalies 3 punkte.

31Tokia veika yra laikoma mažiau pavojinga negu kvalifikuotas tyčinis nužudymas, už kurį O. C. buvo nuteista pirmosios instancijos teismo nuosprendžiu, todėl jai skirtina ir mažesnė bausmė.

32Skirdama bausmę teisėjų kolegija atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pobūdį ir pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, padarytos nusikalstamos veikos motyvus, nusikalstamos veikos stadiją, kaltininko asmenybę, jo atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes, bausmės tikslus (BK 41, 54, 61straipsniai). Nustatytos viena nuteistosios atsakomybę lengvinanti (prisipažino padariusi nusikaltimą ir nuoširdžiai gailisi) ir viena jos atsakomybę sunkinanti aplinkybė (nusikaltimą padarė apsvaigusi nuo alkoholio, ir tai turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui). BK 28 straipsnio 4 dalyje taip pat nustatyta, kad būtinosios ginties ribas peržengęs asmuo atsako pagal baudžiamąjį įstatymą, tačiau bausmė jam gali būti švelninama remiantis BK 62 straipsnio nuostatomis. Byloje nustatyta tik viena nuteistosios atsakomybę lengvinanti aplinkybė. Be to, byloje nėra jokių duomenų, apie bent iš dalies nukentėjusiajam atlygintą turtinę žalą, dėl to BK 62 straipsnio nuostatų taikymas nagrinėjamu atveju yra negalimas.

33Tačiau, teisėjų kolegijos nuomone, šioje byloje yra nustatytos išimtinės aplinkybės, rodančios, kad straipsnio sankcijoje numatytos bausmės paskyrimas aiškiai prieštarautų teisingumo principui.

34Nors O. C. padarė labai sunkų nusikaltimą žmogaus gyvybei, tačiau iš pirmosios instancijos teismo bei apeliacinės instancijos teismo nustatytų faktinių aplinkybių seka, kad įvykio dieną tarp nukentėjusiojo ir nuteistosios O. C. vyko žodinis konfliktas, kurio metu nukentėjusysis prieš nuteistąją naudojo smurtą. Taigi šiuo atveju, nuteistosios nusikalstamus veiksmus nulėmė paties nukentėjusiojo agresyvūs veiksmai, kas sukėlė tokias pasekmes. Nuteistoji dar iki įvykio skambino į Bendrąjį pagalbos centrą, prašydama paimti jos vyrą, nes pastarasis ją muša, o po suduoto smūgio peiliu, laukė atvykstančių policijos pareigūnų, niekur iš įvykio vietos nepasišalino, prisipažino sužalojusi nukentėjusįjį. Teisėjų kolegijos nuomone, aptartos aplinkybės, apibūdinančios padarytos veikos vietą, būdą, motyvus ir patvirtinančios, jog O. C. nusikalto veikdama būtinosios ginties sąlygomis, tačiau peržengdama būtinosios ginties ribas, rodo, kad O. C. padarytos nusikalstamos veikos pavojingumas yra mažesnis, nei rūšinis nusikaltimo, numatyto BK 129 straipsnio 2 dalies 3 punkte, pavojingumas. Kaip asmenybė O. C. charakterizuojama teigiamai. Jos atsakomybę lengvinančia aplinkybe teismas nustatė prisipažinimą padarius nusikalstamą veiką ir nuoširdų gailėjimąsi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Tai liudija O. C. kritišką požiūrį į savo padarytą nusikalstamą veiką bei jos padarinius. Bylos duomenimis, O. C. praeityje buvo nusikaltusi, tačiau teistumai už ankstesnes nusikalstamas veikas, nesusijusias su fizinio smurto panaudojimu, yra išnykę. Nuteistoji psichikos bei narkologijos įskaitose neregistruota, administracine tvarka nebausta (1 t. 196, 198, 199-200 b. l.). Nors teismas pripažino nuteistosios atsakomybę sunkinančią aplinkybę girtumą, kas turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui, tačiau kaip matyti iš teismo nustatytų faktinių aplinkybių, nukentėjusiojo sužalojimą lėmė ne pačios nuteistosios O. C. netinkamas elgesys, o būtent nukentėjusiojo elgesys, susijęs su smurtu.

35Įvertinus visas faktines bylos aplinkybes, nuteistosios asmenybę, jos atsakomybę sunkinančią ir lengvinančią aplinkybes, darytina išvada, jog nuteistosios padarytas nusikaltimas buvo atsitiktinio pobūdžio, o ne dėsninga jos ankstesnio elgesio pasekmė. Visas pirmiau aptartas aplinkybes teisėjų kolegija vertina išimtinėmis ir daro išvadą, jog net ir minimalios BK 129 straipsnio 2 dalies 3 punkte numatytos 8 metų laisvės atėmimo bausmės paskyrimas O. C. šiuo konkrečiu atveju prieštarautų teisingumo principui ir BK 41 straipsnio 2 dalyje įtvirtintai bausmės paskirčiai.

36Skiriant O. C. bausmę vadovaujantis BK 54 straipsnio 3 dalies nuostatomis, teisėjų kolegija vis dėlto atsižvelgia į tai, kad nuteistoji padarė labai sunkų nusikaltimą žmogaus gyvybei ir kad jos nusikalstamais veiksmais buvo sukelti neatstatomi padariniai – O. J. neteko gyvybės, todėl mano, jog bausmės tikslai bus pasiekti, o pati bausmė atitiks teisingumo bei protingumo principus, paskiriant nuteistajai realią laisvės atėmimo bausmę, tačiau mažesnę nei sankcijoje numatyta minimali šios bausmės riba.

37Vadovaujantis BPK 44 straipsnio 10 dalies, BPK 109 straipsnio nuostatomis, kiekvienas asmuo, dėl nusikalstamos veikos patyręs turtinės ar neturtinės žalos, turi teisę į jos atlyginimą. Nagrinėjamu atveju byloje surinktais įrodymais neabejotinai nustatyta, jog O. J. mirties priežastis buvo nuteistosios O. C. nusikalstami veiksmai, todėl pastaroji turi atlyginti nusikaltimu padarytą žalą.

38Šioje baudžiamojoje byloje nukentėjusysis I. J. pareiškė civilinį ieškinį dėl 1 654,31 Eur turtinės ir 15 000 Eur neturtinės žalos atlyginimo. Kolegijos manymu, pirmosios instancijos teismas, priteisdamas iš O. C. I. J. naudai 1 654,31 Eur turtinės ir 7 000 Eur neturtinės žalos atlyginimo, tinkamai išsprendė turtinės ir neturtinės žalos atlyginimo klausimus.

39Nuteistoji O. C. skunde nesutinka su iš jos priteistais ieškiniais, manydama, kad atlygintinos sumos yra per didelės. Apeliantė tokią poziciją motyvuoja tuo, kad iš bylos duomenų matyti, jog valstybė padengė 301,20 Eur laidojimo išlaidų, o nukentėjusiojo darbovietė – 637,16 Eur. Nuteistoji teismui pateikė duomenis apie tai, kad jos tėvai taip pat prisidėjo prie laidojimo išlaidų kelis kartus pervedę nukentėjusiojo motinai 800 Eur. Teisėjų kolegija neturi pagrindo tenkinti apeliantės prašymą ir priteistas 1 654,31 Eur turtinę žalą sumažinti iki 87 Eur, neturtinę žalą – iki 1 000 Eur. Iš skundžiamo nuosprendžio matyti, kad turtinė žala nukentėjusiajam I. J. priteista atsižvelgiant į rašytinius dokumentus, t. y. už kapavietės sutvarkymą bei dalis su laidojimu susijusių išlaidų. Nukentėjusysis teisiamojo posėdžio metu paaiškino, jog jis be šių išlaidų dar mokėjo už gėles, vainikus, žvakes, maistą, t. y. pastarosios išlaidos buvo kompensuotos įstatymo nustatyta tvarka valstybei bei nukentėjusiojo darbovietei išmokėjus laidojimo išmokas (2 t. 97 b. l.). Nors nukentėjusysis nepateikė visų dokumentų, kurie patvirtintų visas turėtas laidojimo išlaidas, tačiau teisėjų kolegija, įvertinusi byloje surinktus įrodymus, patvirtinančius nukentėjusiojo I. J. patirtas nužudyto brolio laidojimo išlaidas bei atsižvelgdama į Lietuvos visuomenėje esančius papročius ir susiklosčiusias laidojimo tradicijas, sprendžia, kad nukentėjusiojo nurodytos laidojimo išlaidos, tame tarpe ir kapavietės sutvarkymo išlaidos, yra protingos ir realios, atitinkančios vidutines laidojimo išlaidas. Taigi mažinti pirmosios instancijos teismo priteistas laidojimo išlaidas dėl nukentėjusiajam I. J. valstybės bei darbovietės kompensuotų dalies laidojimo išlaidų, nėra teisinio pagrindo.

40Atmesdama apeliantės prašymą sumažinti priteistos turtinės žalos sumą dėl pastarosios tėvų pervestų pinigų 800 Eur sumai, teisėjų kolegija pažymi, jog bylos duomenys patvirtina, kad nukentėjusiojo motina L. V. 2014-08-11 gavo 1 169,81 Lt (350 Eur) piniginę perlaidą iš Vokietijoje gyvenančios nuteistosios motinos (2 t. 88 b. l.). Šią aplinkybę patvirtino ir pati L. V., nurodžiusi, jog iš O. C. motinos gavo 1 169,81 Lt piniginę perlaidą, kurią panaudojo paimtiems kreditams padengti (2 t. 99 b. l.). Tačiau byloje nėra duomenų, jog dalis pervestų pinigų buvo panaudoti laidotuvių išlaidoms padengti. Byloje taip pat nėra duomenų, patvirtinančių, kad nukentėjusiojo motina L. V. gavo 2014-05-27 nuteistosios motinos pervestus 500 Eur. Šią aplinkybę paneigė ir pati L. V., nurodžiusi, kad jai buvo pervesti tik minėti 1 169,81 Lt. Tokius L. V. parodymus patvirtina nukentėjusiojo I. J. parodymai, iš kurių matyti, jog pastarajam po trijų dienų po nužudymo atvykus pas tyrėją, ji pasakė, kad nei nukentėjusiojo motina, nei O. C. neturi jokių pinigų ir neaišku, kas užsiims laidotuvėms. Tyrėjai pasakius, kad buvo parašytas pareiškimas, jog brolis atiduodamas laidoti valstybei, nukentėjusysis pasakė, kad laidos jis, nes turi pinigų ir parašė prašymą, kad už laidotuves būtų atsakingas jis (2 t. 97 b. l.).

41Taigi, atsižvelgus į nurodytas aplinkybes, teisėjų kolegija konstatuoja, jog pirmosios instancijos teismas tinkamai išsprendė turtinės žalos atlyginimo klausimą.

42Pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.250 straipsnio 1 dalį, neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinta pinigais. Nukentėjusiojo patirtos žalos vertinimas yra teismo prerogatyva, kuris tai daro vadovaudamasis CK 6.250 straipsnio 2 dalyje įtvirtintais neturtinės žalos piniginio įvertinimo kriterijais. Teismas, nustatydamas neturtinės žalos dydį, atsižvelgia į nusikalstamos veikos pasekmes, šią žalą padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį bei kitas turinčias reikšmės bylai aplinkybes, taip pat į sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus.

43Nustatydamas I. J. patirtos neturtinės žalos dydį, pirmosios instancijos teismas įvertino tai, kad tyčiniais O. C. nusikalstamais veiksmais buvo sukeltos sunkios ir neatstatomos pasekmės – O. J. neteko gyvybės. Akivaizdu, kad dėl brolio mirties nukentėjusysis I. J. patyrė dvasinius išgyvenimus, neteko galimybės bendrauti su juo. Kita vertus, pirmosios instancijos teismas, spręsdamas dėl nukentėjusiajam I. J. priteistinos žalos dydžio, įvertino ir neturtinės žalos kompensacijos dydį mažinančius faktus, t. y. ne itin tamprius nukentėjusiojo ir žuvusiojo ryšius, nuteistosios turtinę bei šeiminę padėtį. O. C. yra tik 36 metų amžiaus, byloje nenustatyta, kad ji turi sveikatos problemų, kurios apribotų galimybę atlyginti nukentėjusiajam patirtą neturtinę žalą, juo labiau, kad pati žuvusiojo motina civilinio ieškinio šioje dalyje (dėl neturtinės žalos atlyginimo) nepareiškė. Teismų praktikoje nukentėjusiesiems, patyrusiems neturtinio pobūdžio žalą dėl jų artimųjų tyčinio nužudymo, priteisiami įvairūs neturtinės žalos dydžiai, paprastai nuo 8 688,60 Eur (30 000 Lt) iki 57 294 Eur (200 000 Lt) (pavyzdžiui, kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-82/2006, 2K-485/2009, 2K-172/2011, 2K-410/2011, 2K-569/2012, 2K-390/2013). Įvertinus visus CK 6.250 straipsnio 2 dalyje numatytus kriterijus, taip pat teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principus, pripažintina, kad O. C. priteistas neturtinės žalos dydis nėra aiškiai per didelis ir jo mažinti O. C. apeliaciniame skunde nurodytais argumentais nėra teisinio pagrindo. Teisėjų kolegija taip pat pažymi, kad apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegijos nustatyta aplinkybė, jog nusikalstami padariniai, t. y. O. J. mirtis, kilo O. C. veikiant būtinosios ginties sąlygomis ir peržengiant būtinosios ginties ribas, taip pat nesudaro pagrindo dar labiau mažinti nukentėjusiajam I. J. priteistą neturtinės žalos dydį. Teisėjų kolegijos manymu, pirmosios instancijos teismo nustatytas 7 000 Eur neturtinės žalos dydis yra proporcingas O. C. padarytai nusikalstamai veikai ir dėl jos kilusiems padariniams, atitinka sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus.

44Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos BPK 326 straipsnio 1 dalies 3 punktu, 2 dalies 2 punktu, BPK 328 straipsnio 1, 3 punktais,

Nutarė

45Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2015 m. birželio 26 d. nuosprendį pakeisti.

46O. C. nusikalstamus veiksmus iš BK 129 straipsnio 2 dalies 3 punkto perkvalifikuoti į BK 28 straipsnio 3 dalį ir 129 straipsnio 2 dalies 3 punktą, ir, taikant BK 54 straipsnio 3 dalį, paskirti jai laisvės atėmimo bausmę penkeriems metams.

47Kitos nuosprendžio dalies nekeisti.

Ryšiai
1. Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija,... 2. Iš O. C. priteista nukentėjusiajam ir civiliniam ieškovui I. J. 1 654,31... 3. Teisėjų kolegija, nagrinėdama bylą,... 4. O. C. nuteista už tai, kad 2014-05-24 apie 23.56 val. bute, esančiame ( - ),... 5. Apeliaciniame skunde nuteistoji O. C. teigia, jog pirmosios instancijos teismas... 6. Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 305... 7. Nuteistoji nesutinka su teismo išvada, jog O. J. negalėjo atiminėti iš O.... 8. Skundo autorė taip pat teigia, jog teismas skirtingai vertino jos... 9. Apeliantės nuomone, neįsigilinęs ir netinkamai įvertinęs nuodytą įvykio... 10. Skundo autorė pažymi, jog teismas, spręsdamas būtinosios ginties ribų... 11. Remiantis išdėstytais argumentai nuteistojo teigia, kad nuosprendis nėra... 12. Apeliaciniame skunde nuteistojo nesutinka su priteista 1 654,31 Eur suma... 13. Apeliaciniame skunde nuteistoji taip pat nesutinka su priteista suma neturtinei... 14. Nuteistoji teigia, jog sprendžiant neturtinės žalos dydžio klausimą... 15. Apeliaciniame skunde nuteistoji O. C. prašo Vilniaus apygardos teismo 2015 m.... 16. Apeliacinės instancijos teismo posėdyje dalyvavę nuteistoji ir jos gynėja... 17. Nuteistosios O. C. apeliacinis skundas tenkinamas iš dalies.... 18. Apygardos teismo nuosprendis keičiamas dėl teismo išvadų neatitikimo bylos... 19. Atsižvelgus į nuteistosios apeliacinio skundo argumentus, teisėjų kolegija... 20. Pagal BK 28 straipsnio 1 dalį nustatytą teisę į būtinąją gintį asmuo... 21. Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi baudžiamąją bylą pagal nuteistosios O.... 22. Iš bylos matyti, kad nuteistoji tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek teisme iš... 23. Tai, kad skundžiamame nuosprendyje nurodytojoje vietoje ir laiku tarp... 24. Teisėjų kolegijos manymu, pirmiau aptarti įrodymai, kuriuos teisėjų... 25. Pažymėtina, kad pagal BPK 20 straipsnio 3 dalies prasmę, kaltinamojo ar... 26. Tokiu būdu šiame nuosprendyje nustatytos faktinės bylos aplinkybės leidžia... 27. Kaip jau minėta, baudžiamasis įstatymas būtinajai ginčiai nustato ribas.... 28. Byloje nustatyta, kad O. C. nužudė O. J.. Tą pripažįsta ir pati... 29. Nagrinėjamu atveju nuteistosios panaudotos gynybos priemonės O. J.... 30. Baudžiamosios bylos medžiaga ir aptartų aplinkybių visuma patvirtina, kad... 31. Tokia veika yra laikoma mažiau pavojinga negu kvalifikuotas tyčinis... 32. Skirdama bausmę teisėjų kolegija atsižvelgia į padarytos nusikalstamos... 33. Tačiau, teisėjų kolegijos nuomone, šioje byloje yra nustatytos išimtinės... 34. Nors O. C. padarė labai sunkų nusikaltimą žmogaus gyvybei, tačiau iš... 35. Įvertinus visas faktines bylos aplinkybes, nuteistosios asmenybę, jos... 36. Skiriant O. C. bausmę vadovaujantis BK 54 straipsnio 3 dalies nuostatomis,... 37. Vadovaujantis BPK 44 straipsnio 10 dalies, BPK 109 straipsnio nuostatomis,... 38. Šioje baudžiamojoje byloje nukentėjusysis I. J. pareiškė civilinį... 39. Nuteistoji O. C. skunde nesutinka su iš jos priteistais ieškiniais, manydama,... 40. Atmesdama apeliantės prašymą sumažinti priteistos turtinės žalos sumą... 41. Taigi, atsižvelgus į nurodytas aplinkybes, teisėjų kolegija konstatuoja,... 42. Pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.250 straipsnio 1... 43. Nustatydamas I. J. patirtos neturtinės žalos dydį, pirmosios instancijos... 44. Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos BPK 326 straipsnio 1... 45. Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos... 46. O. C. nusikalstamus veiksmus iš BK 129 straipsnio 2 dalies 3 punkto... 47. Kitos nuosprendžio dalies nekeisti....