Byla eA-2444-492/2017

1Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Stasio Gagio (kolegijos pirmininkas), Dainiaus Raižio ir Virginijos Volskienės (pranešėja),

2teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjų S. M. (G. T. teisių peremėja), S. T. (G. T. teisių perėmėjas), E. P., E. T.-V., R. I., E. M., J. Z., A. P., R. K., L. V., K. D., J. K., A. B., Z. M., R. S., V. J. B. apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2016 m. spalio 14 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjų G. T., E. P., E. T.-V., R. I., E. M., J. Z., A. P., R. K., L. V., R. V., K. D., A. U., J. K., O. S., A. B., Z. M., R. S. ir V. J. B. skundą atsakovui Nacionalinei žemės tarnybai prie Žemės ūkio ministerijos dėl sprendimų panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus (tretieji suinteresuoti asmenys byloje: Lietuvos Respublikos ūkio ministerija, uždaroji akcinė bendrovė „Kauno laisvosios ekonominės zonos valdymas“).

3Teisėjų kolegija

Nustatė

4I.

5Pareiškėjai kreipėsi į teismą, prašydami:

61. Panaikinti Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos (toliau – ir NŽT, atsakovas) direktoriaus 2015 m. rugpjūčio 12 d. įsakymą Nr. 1P-258-(1.3) „Dėl žemės sklypų paėmimo visuomenės poreikiams (Kauno laisvosios ekonominės zonos teritorijai plėsti Kauno rajono savivaldybėje) procedūros pradžios“ (toliau – ir Įsakymas) ta dalimi, kuria nuspręsta nepaimti pareiškėjams priklausančių ir Kauno laisvosios ekonominės zonos (toliau – ir Kauno LEZ) viduryje liekančių žemės sklypų visuomenės poreikiams.

72. Įpareigoti NŽT paimti pareiškėjams priklausančias ir Kauno LEZ viduryje liekančias žemės sklypų dalis visuomenės poreikiams (plano teritorijos ribų posūkių taškai nuo 129 iki 132, nuo 133 iki 160, nuo 161 iki 168, nuo 15 iki 18, nuo 108 iki 112).

83. Kreiptis į Lietuvos Respublikos Konstitucinį Teismą su prašymu ištirti: 1) ar Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2011 m. gruodžio 21 d. nutarimu Nr. 1515 „Dėl Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2006 m. birželio 14 d. nutarimo Nr. 580 „Dėl Kauno laisvosios ekonominės zonos teritorijos ribų patvirtinimo ir specialiojo plano rengimo“ pakeitimo“ (toliau – ir Nutarimas Nr. 1515) patvirtintas Karmėlavos kadastrinėje vietovėje, Kauno rajone, 458,6999 ha teritorijos planas (toliau – ir Planas) su nustatytais teritorijos ribų posūkio taškais ir riboženklių koordinatėmis valstybinėje koordinačių sistemoje (Plano teritorijos ribų posūkio taškai nuo 129 iki 132, nuo 133 iki 160, nuo 161 iki 168, nuo 15 iki 18, nuo 108 iki 112) tiek, kiek iš Kauno LEZ iškelia 22,86 ha teritoriją ir dėl šios priežasties LEZ teritorijos apsuptyje žemės savininkams palieka mažus bei aukštos įtampos elektros linijų ir magistralinio dujotiekio apsaugos zonomis apribotus žemės sklypus (kuriuose nėra įmanoma vykdyti jokios veiklos), taip pat nenustato aiškių kriterijų, pagal kuriuos žemė yra priskiriama arba iškeliama iš Kauno LEZ teritorijos, neprieštarauja Lietuvos Respublikos Konstitucijos 23 straipsniui ir teisinės valstybės principui; 2) ar Nutarimu Nr. 1515 patvirtintas Planas tiek, kiek jis buvo paskelbtas labai prastos poligrafijos kokybės, neprieštarauja Lietuvos Respublikos Konstitucijos 7 straipsnio 2 daliai, konstituciniam teisinės valstybės principui, įstatymo „Dėl Lietuvos Respublikos įstatymų ar kitų teisės aktų skelbimo ir įsigaliojimo tvarkos“ 2 straipsnio 1 daliai, 3 straipsnio 1 dalies 4 punktui, 31 straipsnio 1 daliai, 9 straipsnio 1 daliai ir Teisėkūros įstatymo 3 straipsnio 2 dalies 2, 3, 6 punktams, 19 straipsnio 1 daliai ir 20 straipsnio 1 daliai.

9Pareiškėjai nurodė, jog Kauno LEZ teritorijos ribos buvo pakeistos Nutarimu Nr. 1515, kuriuo vientisa Kauno LEZ teritorija buvo suskaldyta, pareiškėjams paliekant jos viduryje esančius žemės ruoželius, kuriems taikomi griežti valdymo ir naudojimo apribojimai. Nutarimo Nr. 1515 pagrindu NŽT priėmė Įsakymą, kuriuo patvirtino žemės paėmimo visuomenės poreikiams (Kauno LEZ teritorijai plėsti Kauno rajono savivaldybėje) projekto teritorijos ribų planą bei žemės sklypų, reikalingų visuomenės poreikiams (Kauno LEZ teritorijai plėsti Kauno rajono savivaldybėje), sąrašą. Skundžiamu Įsakymu buvo nuspręsta visuomenės poreikiams paimti tik dalis pareiškėjams priklausančių žemės sklypų. Pareiškėjai neginčija Įsakymu paimamų visuomenės poreikiams žemės sklypų, tačiau nesutinka su tuo, kad Įsakymu nepagrįstai nepaimami vientisi pareiškėjų žemės sklypai.

10Pareiškėjų nuomone, Nutarimo Nr. 1515 dalis, kuria iš Karmėlavos kadastrinės vietovės iškeliama 22,86 ha teritorija, taip suskaidant Kauno LEZ ir pareiškėjams paliekant mažus žemės sklypus jos viduje (Nutarimu Nr. 1515 suskaidomi 44 žemės sklypai ir viduryje Kauno LEZ teritorijos suformuotos 5 teritorijos, kurios nepatenka į Kauno LEZ), neatitinka teisės aktuose nustatytų reikalavimų ir prieštarauja Lietuvos Respublikos Konstitucijoje įtvirtintiems pamatiniams teisiniams principams ir vertybėms. Yra pažeidžiamas proporcingumo principas, nes iš Kauno LEZ teritorijos pašalinamos tos žemės sklypų dalys, kurios apribotos aukštos įtampos elektros tinklų ir aukšto slėgio magistralinio dujotiekio. Pareiškėjų teigimu, remiantis minėtu proporcingumo principu, jiems priklausantys žemės sklypai į Kauno LEZ turėtų būti įtraukti visi arba tokia jų dalis, kad jiems liktų pakankamo dydžio sklypų dalys, kurios nebūtų visiškai apribotos apsaugos zonų ir kuriuose būtų įmanoma vykdyti pareiškėjų šiuo metu vykdomas veiklas. Šiuo atveju pareiškėjams paliekamos sklypų dalys, kurių negalima naudoti dėl teisinių apribojimų. Taip yra paneigiama žemės savininkų teisių ir pareigų prigimtis ir jų esmė.

11Pareiškėjai nurodė, jog remiantis specialiosiomis žemės ir miškų naudojimo sąlygomis, elektros tinklams ir magistraliniams dujotiekiams nustatytos apsaugos zonos, kuriose, be kita ko, draudžiama vykdyti įvairaus pobūdžio veiklą. Pareiškėjų žemės sklypai yra žemės ūkio paskirties, todėl akivaizdu, kad tokio pobūdžio ribojimai kartu su Nutarimu Nr. 1515 patvirtinto Plano sprendiniais iš esmės paneigia pareiškėjų, ypač tų, kurių sklypai patenka į Plano teritorijas Nr. 1–3 (nes jie nesiriboja su už Kauno LEZ patenkančiomis teritorijomis ir iš visų pusių yra apsupti Kauno LEZ), nuosavybės teises, todėl neatitinka konstitucinio proporcingumo ir teisinės valstybės principų.

12Pareiškėjai pažymėjo, kad Nutarimu Nr. 1515 patvirtinto Plano sprendiniai tarpusavyje nesuderinami. Plane yra teritorijų, kurios patenka į magistralinio dujotiekio ar aukštos įtampos elektros linijų apsaugos zonas, tačiau šios dalys paliekamos Kauno LEZ. Pareiškėjams neaišku, pagal kokius kriterijus žemės sklypai ar jų dalys priskiriami Kauno LEZ teritorijai arba iš jos iškeliami. Be to, pareiškėjams priklausančių žemės sklypų dalyse, kurios nepaimamos visuomenės poreikiams, ketinama nustatyti servitutus magistraliniam dujotiekiui tiesti, o taip būtų dar labiau suvaržytos pareiškėjų nuosavybės teisės. Nurodė, jog pareiškėjai E. M. priklausančiame sklype Nutarimu Nr. 1515 palikta ne tik aukštos įtampos elektros linijomis apribota sklypo dalis, bet ir išskirta 4 arų ploto namų valdos dalis, kuri iš esmės netenka prasmės be žemės ūkio paskirties žemės aplink tokią valdą.

13Pareiškėjai teigė, jog Nutarimu Nr. 1515 patvirtintas Planas tiek, kiek iš Kauno LEZ iškelia 22,86 ha teritoriją ir dėl šios priežasties Kauno LEZ teritorijos apsuptyje pareiškėjams palieka mažus bei visiškai apribotus aukštos įtampos elektros linijų ir magistralinio dujotiekio apsaugos zonomis žemės sklypus, taip pat nenustato aiškių kriterijų, pagal kuriuos žemė yra priskiriama arba iškeliama iš Kauno LEZ, prieštarauja Lietuvos Respublikos Konstitucijos 23 straipsniui ir teisinės valstybės principui. Dėl šios priežasties Įsakymas yra neteisėtas, o iš pareiškėjų visuomenės poreikiams turėtų būti paimtos ir Kauno LEZ teritorijoje paliktos įvairiais teisiniais apribojimais apsunkintos žemės sklypų dalys.

14Pareiškėjai teigė, kad Nutarimu Nr. 1515 patvirtintas Planas nėra tinkamai paskelbtas. Pareiškėjai nurodė, kad Nutarimas Nr. 1515 priimtas 2011 m. gruodžio 21 d. ir jam taikytinas Įstatymas dėl Lietuvos Respublikos įstatymų ir kitų teisės aktų skelbimo ir įsigaliojimo. Todėl Nutarimas Nr. 1515 turėjo būti paskelbtas leidinyje „Valstybės žinios“, o jo priedai interneto tinklapyje. Tačiau, pareiškėjų teigimu, Planas paskelbtas blogos poligrafijos kokybės ir neatlieka savo funkcijos – informuoti visuomenę apie priimtus sprendinius ir informuoti žmones, kokie žemės sklypai patenka į Kauno LEZ teritoriją. Toks Plano paskelbimas laikytinas netinkamu pareigos, numatytos Lietuvos Respublikos Konstitucijos 7 straipsnio 2 dalyje ir Teisėkūros įstatyme, vykdymu. Pareiškėjų teigimu, Nutarimas Nr. 1515 nėra tinkamai paskelbtas, todėl iki šios dienos nėra įsigaliojęs. Atsakovas neturėjo teisinio pagrindo palikti pareiškėjams įvairiais teisiniais apribojimais apsunkintų žemės sklypų dalių, esančių Kauno LEZ teritorijos viduryje.

15Atsakovas Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos pateikė atsiliepimą, kuriuo prašė pareiškėjų skundą atmesti.

16Atsakovas nurodė, kad žemės, esančios Kauno LEZ teritorijoje, paėmimas visuomenės poreikiams svarbus, siekiant įgyvendinti Kauno LEZ plėtros projektą, Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1999 m. spalio 4 d. nutarimu Nr. 1094 „Dėl laisvųjų ekonominių zonų pripažinimų valstybei svarbiais ekonominiais projektais“ pripažintą valstybei svarbiu ekonominiu projektu. Ūkio ministerija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos žemės įstatymo (toliau ? Žemės įstatymas) 45 ir 46 straipsnių nuostatomis, 2015 m. birželio 22 d. pateikė prašymą per www.zpdris.lt sistemą pradėti 57 žemės sklypų, esančių Kauno LEZ teritorijoje, paėmimo visuomenės poreikiams procedūrą. NŽT direktorius 2015 m. rugpjūčio 12 d. priėmė skundžiamą Įsakymą. Nurodė, jog NŽT, neviršydama savo įgaliojimų ir teisės aktuose nustatytų reikalavimų, priėmė Įsakymą pradėti pareiškėjų žemės sklypų paėmimą visuomenės poreikiams tik tose dalyse, kiek numato Kauno LEZ detalusis planas, patvirtintas Kauno rajono savivaldybės tarybos 2000 m. rugpjūčio 31 d. sprendimu Nr. 44 „Dėl Kauno laisvosios ekonominės zonos detaliojo plano patvirtinimo“ (toliau ? Detalusis planas), Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimas Nr. 1515, apibrėžiantis Kauno LEZ ribas, ir konkretus visuomenės poreikis. NŽT teigimu, paimti didesnį plotą žemės sklypų visuomenės poreikiams, nei numatyta Nutarime Nr. 1515 ir detaliajame plane, prieštarautų teisės aktuose nustatytiems reikalavimams. Atsakovas pažymėjo, kad pareiškėjai ginčija Nutarimą Nr. 1515 ir jo paskelbimą, bet ne Įsakymą. Pareiškėjų skunde nėra nei vieno argumento, kurio pagrindu skundžiamas Įsakymas galėtų būti panaikintas.

17Trečiasis suinteresuotas asmuo Kauno laisvosios ekonominės zonos valdymo UAB pateikė atsiliepimą, kuriuo prašė pareiškėjų skundą atmesti.

18Atsiliepime nurodė, kad žemė visuomenės poreikiams gali būti paimama, kai ši žemė pagal detaliuosius planus reikalinga valstybei svarbiems ekonominiams projektams (Žemės įstatymo 45 straipsnis). Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimu Kauno LEZ pripažinta valstybei svarbiu ekonominiu projektu, skirta skatinti tiesiogines užsienio investicijas, darbo vietų kūrimą ir kt. Kauno LEZ teritorija apibrėžta Nutarimu Nr. 1515, būtent šiose ribose ir gali būti paimami žemės sklypai. Pareiškėjai iš esmės prašo panaikinti Įsakymą toje dalyje, kurios jis nereguliuoja ir nesukuria. NŽT, priimdama atitinkamą įsakymą, yra apribota Žemės įstatymo ir sprendžia dėl žemės, reikalingos įgyvendinti projektą, paėmimo visuomenės poreikiams. Teritorijos, kurios patenka už Kauno LEZ ribų, paėmimo visuomenės poreikiams procedūra turi būti sprendžiama atskirai. Trečiasis suinteresuotas asmuo nurodė, kad pareiškėjų nuosavybės teisės į ginčo sklypus nepažeistos, jų padėtis nepablogėjo ir jų galimybės naudotis sklypais nėra apribotos labiau, nei buvo anksčiau: sklypuose esantys elektros tinklai įrengti daug metų, atitinkamai egzistuoja apsaugos zonos ir servitutai. Trečiasis suinteresuotas asmuo pažymėjo, kad pareiškėjai turi teisę į kompensacijas dėl patiriamų nuostolių, tai būtų nagrinėjama atskirai civilinio proceso tvarka.

19Trečiasis suinteresuotas asmuo Ūkio ministerija atsiliepimo argumentais prašė pareiškėjų skundą atmesti.

20Ūkio ministerija nurodė, kad į Kauno LEZ teritoriją patenka visi skundžiamame Įsakyme nurodyti ginčo žemės sklypai (jų dalys). Be to, pažymėjo, kad pareiškėjai neginčija Įsakymo prieduose pateiktų duomenų apie iš pareiškėjų visuomenės poreikiams paimamus žemės sklypus (jų dalis).

21Trečiasis suinteresuotas asmuo pabrėžė, kad Įsakymo priėmimo metu Detalusis planas apėmė Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2006 m. birželio 14 d. nutarimu Nr. 580 „Dėl Kauno laisvosios ekonominės zonos teritorijos ribų patvirtinimo“ patvirtintas Kauno LEZ teritorijos ribas, todėl Įsakymas buvo pagrįstai priimtas vadovaujantis detaliuoju planu. Taip pat pažymėjo, kad aplinkybę, jog Įsakymas galėjo būti priimtas, vadovaujantis Detaliuoju planu, yra patvirtinęs ir Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2015 m. kovo 23 d. nutartyje administracinėje byloje Nr. A-1732-858/2015.

22Trečiasis suinteresuotas asmuo nurodė, jog NŽT priėmus sprendimą pradėti šią procedūrą, rengiami žemės paėmimo visuomenės poreikiams projektas arba planai, atliekami kadastriniai matavimai bei vertinimai, savininkams siūloma sudaryti sutartis dėl atlyginimo už paimamą žemę ir kt. Tik atlikus šiuos veiksmus, NŽT priima sprendimą paimti žemę visuomenės poreikiams. Pareiškėjai iš esmės siekė, kad jiems priklausanti žemės sklypų dalis būtų paimta nesilaikant nustatytos procedūros, o tai būtų neteisėta. Pareiškėjai neginčijo, ar NŽT tinkamai atliko teisės aktų jai priskirtas funkcijas, ar tinkamai įvertino aplinkybes ir priėmė pagrįstą Įsakymą, t. y. iš esmės nenurodė jokių ginčijamo Įsakymo neteisėtumo pagrindų. Ūkio ministerija pabrėžė, kad ginčai dėl servitutų nustatymo nagrinėjami atskirai nuo ginčų, susijusių su žemės paėmimu visuomenės poreikiams; šioje byloje klausimas dėl servitutų nesprendžiamas. Nors skunde nurodyta, kad Plane nėra nurodyta aiškių privažiavimo prie vienos iš pareiškėjų E. M. sklypo ir jo naudojimo galimybių, tačiau pažymėjo, kad keliai prie visuomenės poreikiams nepaimamos žemės projektuojami, rengiant žemės paėmimo visuomenės poreikiams projektą, ir šie veiksmai bus atliekami tik išsprendus šį ginčą. Be to, visi galimi nuostoliai bus atlyginti Žemės įstatymo 47 straipsnio 1 dalyje nustatyta tvarka.

23Dėl netinkamos Plano kokybės Ūkio ministerija pažymėjo, kad pareiškėjai nenurodė nei vienos konkrečios Plano dalies, kuri neatitiktų nustatytų reikalavimų, todėl jų paaiškinimai laikytini subjektyvia nuomone. Be to, prie Plano pridėtas koordinačių žiniaraštis, kuriame nurodyti posūkio taškai ir koordinatės, pagal kurias galima tiksliai identifikuoti teritorijos ribas ir ginčo žemės sklypus. Taip pat pažymėjo, kad pareiškėjai yra tinkamai susipažinę su Planu, pareiškėjams aiškios teritorijos ribos ir sklypai, kurie iškeliami iš Kauno LEZ teritorijos ir nepaimami visuomenės poreikiams, taigi jų argumentai dėl netinkamo visuomenės informavimo nepagrįsti.

24II.

25Vilniaus apygardos administracinis teismas 2016 m. spalio 14 d. sprendimu pareiškėjų skundą atmetė.

26Byloje nustatyta, kad NŽT direktorius, atsižvelgdamas į Ūkio ministerijos per www.zpdris.lt sistemą 2015 m. birželio 22 d. pateiktą prašymą pradėti 57 žemės sklypų, esančių Kauno LEZ teritorijoje, paėmimo visuomenės poreikiams procedūrą, 2015 m. rugpjūčio 12 d. priėmė Įsakymą, kuriuo pradėjo žemės sklypų, nurodytų Įsakymu patvirtintame žemės sklypų, reikalingų visuomenės poreikiams (Kauno LEZ teritorijai plėsti Kauno rajono savivaldybėje), sąraše, visuomenės poreikiams paėmimo procedūrą.

27Pareiškėjai, nesutikę su Įsakymu toje dalyje, kuria nuspręsta nepaimti pareiškėjams priklausančių ir Kauno LEZ viduryje liekančių žemės sklypų visuomenės poreikiams, 2015 m. rugsėjo 17 d. pateikė skundą Vilniaus apygardos administraciniam teismui, prašydami panaikinti Įsakymą minėtoje dalyje ir įpareigoti NŽT paimti pareiškėjams priklausančias ir Kauno LEZ viduryje liekančias žemės sklypų dalis visuomenės poreikiams. Vilniaus apygardos administracinis teismas 2015 m. lapkričio 17 d. sprendimu administracinėje byloje Nr. eI-11042-281/2015 bylos dalį dėl reikalavimo panaikinti Įsakymą toje dalyje, kurioje nuspręsta nepaimti pareiškėjams priklausančių ir Kauno LEZ viduryje liekančių žemės sklypų visuomenės poreikiams, vadovaudamasis Administracinių bylų teisenos įstatymo 101 straipsnio 1 punktu, nutraukė. Teismas konstatavo, jog ginčo objektas ta apimtimi, kuria prašoma panaikinti faktiškai nepriimtą įsakymo dalį, neatitinka Administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau ? ir ABTĮ) 15 straipsnio 1 dalyje nustatytos administracinių teismų kompetencijos, o toks įsakymas, kuris nėra priimtas, akivaizdu, kad nesukelia teisinių pasekmių. Kitą pareiškėjų skundo dalį teismas atmetė, konstatavęs, jog kadangi ginčo sklypai nepatenka į Kauno LEZ teritoriją ir dėl to neatitinka viešojo intereso poreikio pagal Žemės įstatymo 45 straipsnio 1 dalį, pareiškėjų reikalavimas įpareigoti atsakovę visuomenės poreikiams paimti likusias žemės sklypų dalis yra teisiškai nepagrįstas.

28Pareiškėjai dėl minėto Vilniaus apygardos administracinio teismo sprendimo pateikė apeliacinį skundą Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, kuris 2016 m. vasario 11 d. nutartimi administracinėje byloje Nr. eA-2360-438/2016 pareiškėjų apeliacinį skundą tenkino iš dalies, Vilniaus apygardos administracinio teismo 2015 m. lapkričio 17 d. sprendimą panaikino ir bylą grąžino pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija nesutiko su pirmosios instancijos teismo sprendimu nutraukti dalį administracinės bylos. Nurodė, jog NŽT direktorius, išnagrinėjęs jam pagal teisės aktus privalomus pateikti duomenis, priima sprendimą visuomenės poreikiams paimti visą arba dalį žemės sklypo (sklypų). Vienokio ar kitokio pobūdžio NŽT sprendimas privalo būti priimtas teisės aktų nustatyta tvarka, laikantis visų privalomų procedūrinių reikalavimų, o sprendimas – visuomenės poreikiams paimti visą ar dalį žemės sklypo – privalo būti pagrįstas ir šis pagrindimas privalo atitikti sprendimu padarytą išvadą dėl konkrečios sklypo dalies (viso sklypo) paėmimo visuomenės poreikiams būtinumo. NŽT, padaręs išvadą, jog konkrečiu atveju visuomenės poreikiams paimti yra reikalinga tik dalis sklypo, ir šią išvadą pagrindęs, iš esmės nusprendžia ir dėl tokio sklypo likusios dalies paėmimo netikslingumo. Todėl nagrinėjamu atveju pareiškėjai, nesutikdami su atsakovo padaryta išvada – jog visuomenės poreikiams turėtų būti paimamos tik žemės sklypų dalys, o ne visi sklypai, – turi įstatymų įtvirtintą teisę teikti teismui skundą ir reikalauti patikrinti tokio viešojo administracinio akto teisėtumą ir pagrįstumą. Pareiškėjų skundo reikalavimas įpareigoti atsakovą NŽT paimti visuomenės poreikiams pareiškėjams priklausančias ir Kauno LEZ viduryje liekančias žemės sklypų dalis visuomenės poreikiams yra neperskiriamai susijęs su reikalavimu panaikinti ginčijamo Įsakymo dalį.

29Pirmosios instancijos teismas šioje administracinėje byloje buvo nagrinėjo Įsakymo teisėtumo ir pagrįstumo klausimą ta apimtimi, kuria nuspręsta nepradėti pareiškėjams priklausančių žemės sklypų dalių, nepriklausančių Kauno LEZ teritorijai, paėmimo visuomenės poreikiams procedūros. Pareiškėjai taip pat prašė įpareigoti atsakovą NŽT paimti visuomenės poreikiams pareiškėjams priklausančias likusias, t. y. Įsakymu nepaimtas, žemės sklypų dalis visuomenės poreikiams, kurios nepatenka į Nutarimu Nr. 1515 patvirtintą Kauno LEZ teritoriją ir kurios yra apribotos aukštos įtampos elektros tinklų bei aukšto slėgio magistralinio dujotiekio.

30Ginčui aktualiu laikotarpiu žemės paėmimo visuomenės poreikiams teisinius santykius reglamentavo Lietuvos Respublikos Konstitucija, Lietuvos Respublikos civilinis kodeksas (toliau ? ir CK), 1994 m. balandžio 26 d. Žemės įstatymas Nr. I-446 (2004 m. sausio 27 d. įstatymo Nr. IX-1983 redakcija) ir Žemės paėmimo visuomenės poreikiams taisyklės, patvirtintos Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2005 m. rugpjūčio 25 d. nutarimu Nr. 924 „Dėl žemės paėmimo visuomenės poreikiams taisyklių ir Žemės paėmimo visuomenės poreikiams projektų rengimo ir įgyvendinimo taisyklių patvirtinimo“ (toliau – Taisyklės).

31Teismas nurodė, kad Nutarimu Nr. 1515 buvo patvirtintos Kauno LEZ ribos Karmėlavos kadastrinėje vietovėje, Kauno rajone. Nutarimo Nr. 1515 1 priedu patvirtintas Karmėlavos kadastrinėje vietovėje, Kauno rajone, 458,6999 ha teritorijos planas su nustatytais teritorijos ribų posūkio taškais ir riboženklių koordinatėmis valstybinėje koordinačių sistemoje. Būtent šiose Nutarimu Nr. 1515 patvirtintose ribose, remiantis detaliuoju planu, vadovaujantis Žemės įstatymo 45 ir 46 straipsnių nuostatomis, gali būti paimami visuomenės poreikiams žemės sklypai (jų dalys), nes tik jie patenka į Kauno LEZ teritoriją ir sudaro šio Lietuvos Respublikos Vyriausybės pripažinto visuomenei svarbaus ekonominio projekto dalį. NŽT, būdama viešojo administravimo subjektu, veikia teisės aktų jai nustatytos kompetencijos ribose ir vykdo jai priskirtas funkcijas. Žemės įstatymas aiškiai ir nedviprasmiškai įtvirtina, kad NŽT vadovo sprendimu žemė visuomenės poreikiams iš privačios žemės savininkų gali būti paimama tik išimtiniais atvejais pagal teritorijų planavimo dokumentus, tenkinant viešąjį interesą, o šiuo atveju viešajam interesui tenkinti, t. y. tam, kad būtų tiesiogiai įgyvendinamas Kauno LEZ įstatymas, reikalinga tik žemė, esanti detaliuoju planu nustatytos ir Nutarimu Nr. 1515 patvirtintos Kauno LEZ teritorijos ribose. Kadangi NŽT, priimdama Įsakymą dėl žemės paėmimo visuomenės poreikiams procedūros pradėjimo, yra griežtai apribota Žemės įstatymo, todėl ji nagrinėjamu atveju turėjo teisę spręsti tik dėl tų žemės sklypų dalių, kurios patenka į Kauno LEZ teritoriją, nes, kaip jau ne kartą akcentuota, būtent Kauno LEZ, kaip visuomeninės reikšmės ekonomikos objektas, sudaro pagrindą paimti žemę visuomenės poreikiams. Jeigu žemė ir / ar jos dalis, kurią reikia paimti visuomenei svarbiam ekonomikos projektui įgyvendinti, nepatenka į tokio ekonomikos projekto ribas arba ji tam nėra reikalinga, tokia žemė ir / ar jos dalis negali būti paimama visuomenės poreikiams, priešingu atveju būtų pažeistas Žemės įstatymo 45 straipsnio 1 dalies 1 punktas.

32Teismas nustatė, kad detalusis planas apima Kauno LEZ teritorijos, išsidėsčiusios Karmėlavos kadastrinėje vietovėje, ribas, į kurias patenka pareiškėjams nuosavybės teise priklausančių žemės sklypų dalys, dėl kurių priėmimo visuomenės poreikiams procedūros pradžios priimtas skundžiamas įsakymas. Šiuo klausimu teismas pažymėjo, jog Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas, išnagrinėjęs administracinę bylą Nr. A-1732-858/2015 dėl NŽT 2014 m. liepos 11 d. įsakymo „Dėl žemės sklypų paėmimo visuomenės poreikiams (Kauno laisvosios ekonominės zonos teritorijai plėsti Kauno rajono savivaldybėje) procedūros pradžios“ teisėtumo ir pagrįstumo, 2015 m. kovo 23 d. nutartyje konstatavo, jog Kauno rajono tarybos 2000 m. rugpjūčio 31 d. sprendimu Nr. 44 patvirtintas Kauno LEZ detalusis planas apima visą dabartinę Kauno LEZ teritoriją (534 ha), kurios ribos nustatytos Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2006 m. birželio 14 d. nutarimu Nr. 580 „Dėl Kauno laisvosios ekonominės zonos teritorijos ribų patvirtinimo“. Teismas konstatavo, kad Įsakymas, kuriuo pradėta pareiškėjams nuosavybės teise priklausančių žemės sklypų dalių, nurodytų prie Įsakymo pridėtame sąraše, patenkančių į detaliuoju planu ir Nutarimu Nr. 1515 patvirtintą Kauno LEZ teritoriją, paėmimo visuomenės poreikiams procedūra, yra pagrįstas ir teisėtas, todėl nėra pagrindo jo naikinti.

33Nagrinėjamu atveju visuomenės poreikiams negali būti paimama daugiau žemės nei nurodyta Įsakyme, priimtame atsižvelgiant į Nutarimu Nr. 1515 patvirtintas Kauno LEZ teritorijos ribas, t. y. tik tos dalys, kurios yra reikalingos visuomenės poreikiams patenkinti, teisingai už jas atlyginant. Nutarimas Nr. 1515 nepakeitė ir nepablogino pareiškėjų situacijos ar galimybių naudotis žemės sklypų dalimis, apribotomis atitinkamomis apsaugos zonomis. Aukštos įtampos elektros tinklų bei aukšto slėgio magistralinio dujotiekio linijos įrengtos anksčiau, nei Nutarimu Nr. 1515 patvirtintos Kauno LEZ ribos, todėl pareiškėjai žemės sklypų dalimis, apribotomis minėtomis apsaugos zonomis, lygiai taip pat naudojosi dar iki Nutarimo Nr. 1515 priėmimo. Teismas nurodė, jog nėra pagrindo pripažinti, kad Nutarimas Nr. 1515 riboja pareiškėjų nuosavybės teises ar pažeidžia proporcingumo principą, nes Lietuvos Respublikos Vyriausybė, nustatydama Kauno LEZ teritorijos ribas, nepažeidė jokių teisės aktuose nustatytų imperatyvių reikalavimų dėl konkrečios apimties žemės sklypų, taip pat individualiais požymiais apibūdintų žemės sklypų įtraukimo ar neįtraukimo į Kauno LEZ teritoriją, o Žemės įstatymo 47 straipsnio 1 dalyje nustatytas reglamentavimas užtikrina pareiškėjų teisę gauti visų jų patirtų nuostolių, atsiradusių dėl žemės paėmimo visuomenės poreikiams, atlyginimą. Be to, teismas pažymėjo, jog pareiškėjai neginčija jų nuosavybės teisių ribojimo į Įsakymo sąraše nurodytas žemės sklypų dalis. Tuo tarpu pareiškėjų nuosavybės teisė į žemės sklypų dalis, kurios nepatenka į Kauno LEZ teritorijos ribas, nėra ribojama.

34Teismas nustatė, kad Nutarimas Nr. 1515 be priedų 2011 m. gruodžio 29 d. buvo paskelbtas leidinyje „Valstybės žinios“, o Nutarimas Nr. 1515 su priedais (įskaitant Planą) tą pačią dieną buvo paskelbtas leidinio „Valstybės žinios“ interneto tinklalapyje (šių aplinkybių neneigė ir pareiškėjai). Kaip matyti iš leidinio „Valstybės žinios“ interneto tinklalapyje paskelbto Plano, jame yra nurodytos ne tik naujosios Kauno LEZ teritorijos ribos, bet ir prie Plano pridėtas koordinačių žiniaraštis, kuriame nurodyti nustatyti Kauno LEZ teritorijos ribų posūkio taškai ir riboženklių koordinatės valstybinėje koordinačių sistemoje. Teismas, įvertinęs pareiškėjų skundo turinį, pažymėjo, kad pareiškėjai yra susipažinę su Planu, nes jiems yra aiškios Kauno LEZ teritorijos ribos (įskaitant Kauno LEZ teritorijos ribų posūkio taškus valstybinėje koordinačių sistemoje) ir žinoma, kokie žemės sklypai (jų dalys) yra iškeliami iš Kauno LEZ teritorijos bei nepaimami visuomenės poreikiams. Teismas konstatavo, kad pareiškėjams priklausančių žemės sklypų dalys nepatenka į detaliuoju planu ir Nutarimu Nr. 1515 nustatytą Kauno LEZ teritoriją ir dėl to neatitinka viešojo intereso poreikio pagal Žemės įstatymo 45 straipsnio 1 dalį, pareiškėjų reikalavimas įpareigoti atsakovą NŽT visuomenės poreikiams paimti likusias, t. y. Įsakymu nepaimtas, žemės sklypų dalis yra teisiškai nepagrįstas, todėl atmestinas. Teismas pabrėžė, jog, siekiant visuomenės poreikiui paimti pareiškėjams priklausančias sklypų dalis, nepatenkančias į Kauno LEZ teritoriją, turėtų būti vykdoma atskira procedūra, vertinant visuomenės poreikio objektyvų egzistavimą pagal kitus Žemės įstatymo 45 straipsnio 1 dalyje numatytus pagrindus, tačiau tai nėra šios bylos ginčo dalykas.

35Lietuvos Respublikos Konstitucijos 110 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, kad teismas negali taikyti įstatymo, kuris prieštarauja Konstitucijai. Tais atvejais, kai yra pagrindo manyti, jog įstatymas ar kitas teisės aktas, kuris turėtų būti taikomas konkrečioje byloje, prieštarauja Lietuvos Respublikos Konstitucijai, teisėjas sustabdo šios bylos nagrinėjimą ir kreipiasi į Konstitucinį Teismą, prašydamas spręsti, ar šis įstatymas ar kitas teisinis aktas atitinka Konstituciją (Konstitucijos 110 straipsnio 2 dalis). Analogiškas kreipimosi į Konstitucinį Teismą pagrindas įtvirtintas ir ABTĮ 4 straipsnio 2 dalyje. Proceso dalyvio prašymas kreiptis į Konstitucinį Teismą yra tik vada spręsti, ar yra pagrindas kreiptis į Konstitucinį Teismą, tačiau jame išdėstyti argumentai teismo nesaisto ir prašymo pagrįstumą teismas vertina savarankiškai. Klausimas dėl kreipimosi į Konstitucinį Teismą yra bylą nagrinėjančio teismo diskrecija, todėl pagrindu kreiptis į Konstitucinį Teismą su atitinkamu paklausimu gali būti tik paties bylą nagrinėjančio teismo pagrįstas manymas (pagrįstos abejonės) dėl taikytino teisės akto atitikties Konstitucijai (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2009 m. rugsėjo 14 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A261-997/2009; 2009 m. sausio 30 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A756-152/2009; 2013 m. rugsėjo 13 d. sprendimas administracinėje byloje Nr. A520-500/2013, publikuotas „Administracinė jurisprudencija“, Nr. 26, 2014). Teismui abejonės dėl Nutarimo Nr. 1515 konstitucingumo teismui nekilo, todėl pareiškėjų prašymo netenkino.

36III.

37Pareiškėjai apeliaciniu skundu prašo panaikinti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2016 m. spalio 14 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą ? skundą tenkinti. Taip pat pareiškėjai prašo žodinio bylos nagrinėjimo bei kreiptis į Lietuvos Respublikos Konstitucinį Teismą dėl Nutarimo Nr. 1515 atitikties Lietuvos Respublikos Konstitucijai.

38Pareiškėjai apeliacine skunde nurodo, kad Vilniaus apygardos administracinis teismas neįvertino visuomenės poreikiams nepaimamų, bet pareiškėjams priklausančių žemės sklypų dalių patekimo (nepatekimo) į Kauno LEZ teritoriją pagal teritorijų planavimo dokumentą ? Detalųjį planą. Pareiškėjai teigia, kad teismas, vertindamas jiems priklausančių žemės sklypų padėtį pagal Detalųjį planą, nustatė tik žemės sklypų dalių, kurios nurodytos Įsakyme, padėtį, bet visiškai neanalizavo aplinkybės, kad į Detaliajame plane nustatytą Kauno LEZ teritoriją patenka žemės sklypų dalys, kurios iš pareiškėjų nėra paimamos visuomenės poreikiams. Pasak pareiškėjų, vadovaujantis Detaliuoju planu ir nepaimant visuomenės poreikiams jiems priklausančių žemės sklypų visa apimtimi, yra pažeidžiamas teisėtų lūkesčių principas.

39Pareiškėjai teigia, kad teismas netinkamai įvykdė Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2016 m. vasario 11 d. nutartyje suformuluotą nurodymą atsižvelgti į šioje teismo nutartyje nurodytus Europos Žmogaus Teisių Teismo (toliau ? ir EŽTT) ir šio teismo suformuotus nuosavybės teisės apsaugos principus. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2016 m. vasario 11 d. nutartyje nurodė, kad pirmosios instancijos teismas, nagrinėdamas bylą iš naujo, privalo, be kita ko, atsižvelgti į EŽTT ir Konstitucinio Teismo jurisprudencijoje suformuotus nuosavybės teisės apsaugos principus.

40Pareiškėjai apeliaciniame skunde nurodo, kad pirmosios instancijos teismo sprendimo argumentu, kad pareiškėjų nuosavybės teisės į jiems liekančias žemė sklypų dalis nėra ribojamos, kadangi jie turi teisę gauti nuostolių atlyginimą už žemės sklypų dalyse nustatytus servitutus. Pareiškėjų manymu, teismas neatsižvelgė į tai, kad nagrinėjamu atveju yra pažeidžiamas proporcingumo principas, kadangi Nutarimo Nr. 1515 pakeitimu iš Kauno LEZ teritorijos ribų yra pašalinamos tos žemės sklypų dalys, kurios yra apribotos aukštos įtampos elektros tinklų bei aukšto slėgio magistralinio dujotiekio. Pareiškėjų manymu, pareiškėjams nuosavybės teisėmis priklausantys žemės sklypai į Kauno LEZ teritorijos ribas turi būti įtraukiami visi arba turi būti įtraukiama tokia jų dalis, kad pareiškėjams liktų pakankamo dydžio žemės sklypų dalys, kurios nėra visiškai apribotos aukštos įtampos elektros tinklų bei aukšto slėgio magistralinio dujotiekio apsaugos zonų ir kuriose būtų įmanoma vykdyti šiuo metu vykdomas veiklas.

41Apeliaciniame skunde nurodoma, kad E. M. Vyriausybės nutarimu Nr. 1515 yra paliekama aukštos įtampos elektros linijomis apsunkinta žemės sklypo dalis, ir išskirta ir namų valdos 4 arų ploto žemės sklypo dalis, prie kurios nėra aiškių privažiavimo ir naudojimo galimybių. Apeliaciniame skunde teigiama, kad E. M. nuosavybės teisės buvo ženkliai apribotos, kadangi buvo sumažintas žemės sklypas, kuriame gyvenama, taip pat vystoma žemės ūkio veikla. Be to, buvo paneigtos E. M. nuosavybės teisės, kadangi palikta namų valdos teritorija negali būti efektyviai išnaudojama be likusios žemės sklypo dalies.

42Pareiškėjai apeliaciniame skunde nurodo, kad Vilniaus apygardos administracinis teismas tinkamai neargumentavo atsisakymo tenkinti pareiškėjų prašymą kreiptis į Lietuvos Respublikos Konstitucinį teismą.

43Apeliacinės instancijos teismui pareiškėjai pateikė papildomus duomenis – Lietuvos Respublikos susisiekimo ministerijos (toliau – ir Susisiekimo ministerija) 2016 m. lapkričio 17 d. raštą Nr. 2-3975 „Dėl į Kauno laisvąją ekonominę zoną patenkančių žemės sklypų savininkų kreipimosi ir prašymo apginti Lietuvos Respublikos piliečių teises“, kuriame teikiama Susisiekimo ministerijos nuomonė, kad piliečiams priklausančių žemės sklypų paėmimo visuomenės poreikiams procedūra įgyvendinant ypatingos valstybinės svarbos projektus gali būti pradėta tik parengus specialųjį planą.

44Atsakovas Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos pateikė atsiliepimą, kuriuo prašė pareiškėjų apeliacinį skundą atmesti.

45Atsižvelgiant į Žemės įstatymo 45 straipsnio 1 dalies 1 punktą, 46 straipsnio 2 dalį, nagrinėjamu atveju visuomenės poreikiams negali būti paimama daugiau žemės nei nurodyta Įsakyme, priimtame atsižvelgiant į Nutarimu Nr. 1515 patvirtintas Kauno LEZ teritorijos ribas. Todėl teismas teisingai konstatavo, jog žemės visuomenės poreikiams paimama tik tiek, kiek jos reikia tokiems poreikiams patenkinti, nes priešingu atveju būtų pažeista konstitucinė žemės savininkų nuosavybės teisė.

46Atsakovas nurodo, kad atsižvelgus į pirmosios instancijos teismo sprendimą, matyti, kad teismas vadovavosi EŽTT ir Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo jurisprudencijoje pateiktais išaiškinimais dėl nuosavybės teisės ribojimų.

47Atsakovai teigia, jog CK 4.129 straipsnyje yra nustatyta, kad dėl servituto nustatymo atsiradę nuostoliai atlyginami įstatymų nustatyta tvarka. Teismas teisingai konstatavo, kad teisės aktai užtikrina pareiškėjams teisę gauti nuostolių atlyginimą už jų žemės sklypų dalyse nustatytus servitutus, ir patvirtina, kad pareiškėjų nuosavybės teisės nėra ribojamos.

48NŽT teigimu, Lietuvos Respublikos Vyriausybė, vadovaudamasi Kauno LEZ įstatymo 4 straipsniu, turėdama diskreciją nustatyti Kauno LEZ teritorijos ribas, Nutarimu Nr. 1515 į Kauno LEZ teritoriją įtraukė tiek pilnus žemės sklypus, tiek žemės sklypų dalis, tiek žemės sklypus, apribotus aukštos įtampos elektros tinklų bei aukšto slėgio magistralinio dujotiekio apsaugos zonų, tiek tokiomis apsaugos zonomis neapribotus žemės sklypus. Teismas teisingai argumentavo, kad Nutarimas Nr. 1515 nepakeitė ir nepablogino pareiškėjų situacijos ar galimybių naudotis žemės sklypų dalimis, apribotomis atitinkamomis apsaugos zonomis. Aukštos įtampos elektros tinklų bei aukšto slėgio magistralinio dujotiekio linijos įrengtos anksčiau, nei Nutarimu Nr. 1515 patvirtintos Kauno LEZ ribos, todėl pareiškėjai žemės sklypų dalimis, apribotomis minėtomis apsaugos zonomis, lygiai taip pat naudojosi dar iki Nutarimo Nr. 1515 priėmimo.

49NŽT nuomone, teismas visiškai pagrįstai atsisakė tenkinti pareiškėjų prašymą kreiptis į Lietuvos Respublikos Konstitucinį Teismą. Pareiga kreiptis į Lietuvos Respublikos Konstitucinį Teismą atsiranda tik tuo atveju, jei teismas suabejoja byloje taikytino įstatymo ar kito teisės akto atitiktimi Lietuvos Respublikos Konstitucijai. Pagal Lietuvos Respublikos Konstituciją pagrindas inicijuoti konstitucinės justicijos bylą Lietuvos Respublikos Konstituciniame Teisme yra konkrečią bylą nagrinėjančiam teismui kilusios abejonės dėl toje byloje taikytino teisės akto atitikties Lietuvos Respublikos Konstitucijai, kurios privalo būti pašalintos, kad teismas galėtų priimti teisingą sprendimą (baigiamąjį aktą) (2012 m. birželio 8 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A520-2320/2012). ABTĮ taikymo požiūriu bylos proceso dalyvio prašymas kreiptis į Konstitucinį Teismą nelaikytinas administracinio skundo reikalavimu, todėl tokiam prašymui išspręsti netaikytinas ABTĮ 86 straipsnio 3 dalis, nustatanti, kad teismo sprendime būtina atsakyti į visus pareikštus reikalavimus (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartys administracinėse bylose Nr. A261- 997/2009, Nr. A756-152/2009, Nr. A63-3204/2011, Nr. A602-2287/2012).

50Trečiasis suinteresuotas asmuo Kauno laisvosios ekonominės zonos valdymo UAB pateikė atsiliepimą, kuriuo prašė pareiškėjų apeliacinį skundą atmesti.

51Trečiasis suinteresuotas asmuo teigia, kad neegzistuoja joks kitas Žemės įstatyme ar kitame teisės akte nustatytas teisinis pagrindas pradėti žemės paėmimo visuomenės poreikiams procedūrą dėl tų pareiškėjams priklausančių žemės sklypų dalių, kurios nepatenka į Nutarimu Nr. 1515 nustatytą Kauno LEZ teritoriją. Pagal Žemės įstatymą NŽT neturi vienvaldės kompetencijos spręsti dėl žemės sklypų paėmimo visuomenės poreikiams, kadangi NŽT sprendimai šiuo klausimu yra priimami tik po suinteresuotos paėmimu institucijos kreipimosi (šiuo atveju, po Ūkio ministerijos), įvertinus paėmimo poreikį ir būtinumą. Iš pareiškėjų paėmus visuomenės poreikiams Žemės sklypų dalis, kurios nepatenka į Nutarimu Nr. 1515 nustatytą Kauno LEZ teritoriją, taip pat dėl kurių nėra pradėta žemės paėmimo visuomenės poreikiams procedūra, tektų konstatuoti, kad tokiu būdu atlikta žemės paėmimo visuomenės poreikiams procedūra yra neteisėta, kadangi atlikta be jokio teisinio pagrindo ir nesilaikant pirmiau nurodytų žemės paėmimą visuomenės poreikiams reglamentuojančių teisės aktų reikalavimų dėl procedūros tvarkos bei veiksmų eiliškumo.

52Kauno LEZ teritorijos ribos niekada nebuvo nustatinėjamos teritorijų planavimo dokumentais, o tuo labiau Detaliuoju planu. Todėl iš pareiškėjų visuomenės poreikiams Įsakymu turi ir gali būti paimama tik ta žemė, kuri patenka į Nutarimu Nr. 1515 nustatytą Kauno LEZ teritoriją. Įsakymas yra priimtas vadovaujantis Detaliuoju planu tiek, kiek į jame suplanuotą teritoriją patenka Kauno LEZ teritorija, nustatyta Nutarimu Nr. 580. Pažymėjo, kad Detalusis planas nenustato Kauno LEZ teritorijos ribų ir negali būti laikomas pagrindu pareiškėjams reikalauti visuomenės poreikiams paimti visus jiems priklausančius Žemės sklypus, kaip neva patenkančius į Kauno LEZ teritoriją.

53Žemės įstatymo 47 straipsnio 1 dalyje yra įtvirtinta pareiškėjų teisė gauti visų nuostolių, kurie atsirado dėl jiems priklausančių Žemės sklypų dalių paėmimo visuomenės poreikiams, atlyginimą. Pareiškėjų teiginiai dėl nuosavybės teisų ribojimo bei proporcingumo principo pažeidimo jų atžvilgiu yra visiškai nepagrįsti. Pareiškėjai visuomenės poreikiams neapimamose žemės sklypų dalyse turi teisę vykdyti ūkinę veiklą, gavę elektros tinklų įmonės ar magistralinio dujotiekio apsaugos zonoje eksploatuojančios įmonės (organizacijos) raštiškus leidimus, teiginiai apie nuosavybės teisių ribojimą vertintini kaip deklaratyvūs ir nepagrįsti.

54Trečiasis suinteresuotas asmuo Ūkio ministerija pateikė atsiliepimą, kuriuo prašė pareiškėjų apeliacinį skundą atmesti ir bylą nagrinėti žodinio proceso būdu.

55Ūkio ministerija pabrėžia, kad nėra ginčo dėl Įsakymo teisėtumo ir pagrįstumo, Įsakymas visa apimtimi dėl pareiškėjams priklausančios žemės paėmimo visuomenės poreikiams procedūros pradžios yra teisėtas ir pagrįstas. Pareiškėjai reikalauja, kad teismas įvertintų Vyriausybės nutarimą Nr. 1515 bei Įsakymą ekonominio ir politinio tikslingumo požiūriu, nors tai daryti teismui draudžia ABTĮ 3 straipsnio 2 dalyje nustatytas imperatyvus reglamentavimas.

56Ūkio ministerijos nuomone, nėra Žemės įstatyme ar kitame teisės akte nustatyto teisinio pagrindo pradėti žemės paėmimo visuomenės poreikiams procedūrą dėl tų pareiškėjams priklausančių žemės sklypų dalių, kurios nepatenka į Vyriausybės nutarimu Nr. 580 nustatytą Kauno LEZ teritoriją. Detalusis planas nenustato Kauno LEZ teritorijos ribų ir nėra pagrindas pareiškėjams priklausančius žemės sklypus pilna apimtimi paimti visuomenės poreikiams, todėl teismas, laikydamasis Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2016 m. vasario 11 d. nutartyje, priimtoje administracinėje byloje Nr. eA-2360-438/2016, suformuluotų nurodymų, tinkamai įvertino kokia apimtimi pareiškėjų žemės sklypai patenka į Kauno LEZ teritoriją ir visiškai pagrįstai sprendė, jog iš jų turi būti paimama tik ta žemė, kuri patenka į Vyriausybės nutarimu Nr. 580 nustatytą Kauno LEZ teritoriją, o ne į Detaliajame plane nurodytas Kauno LEZ teritorijos ribas.

57Ūkio ministerija atkreipia dėmesį, kad pirmosios instancijos teismas iš naujo nagrinėdamas bylą buvo įpareigotas atsižvelgti į EŽTT ir Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo jurisprudencijoje suformuotus principus, kurie yra suformuoti ne tik Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartyje išvardintose bylose, bet ir kitose EŽTT ir Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo bylose. Vadinasi, priešingai nei teigia pareiškėjai, pirmosios instancijos teismas nepažeidė Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartyje suformuluoto nurodymo atsižvelgti į EŽTT ir Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo jurisprudencijoje suformuotus nuosavybės teisės apsaugos principus.

58Ūkio ministerijos teigimu, pareiškėjų nurodyti argumentai, susiję su servitutų nustatymu jų žemės sklypams yra visiškai neaktualūs, nes jų nustatymas žemės sklypų dalims, kurios nepatenka į Kauno LEZ teritoriją, nėra šios bylos nagrinėjimo dalykas. Ūkio ministerijos manymu Vyriausybės nutarimas Nr. 1515 nepažeidžia proporcingumo principo apsaugos zonomis apribotomis žemės sklypų dalimis naudojosi dar iki Vyriausybės nutarimo Nr. 1515 priėmimo. Priešingai, nei teigia pareiškėjai, Vyriausybės nutarimo Nr. 1515 priėmimo tikslas nebuvo iškelti visas Kauno LEZ teritorijos dalis su apsaugos zonomis, bet nustatyti ribas pagal iš dalies (75,3001 ha) sumažinamą Kauno LEZ teritorijos Karmėlavos kadastrinėje vietovėje Kauno rajone plotą (sumažinus bus 458,6999 ha) ir Kauno LEZ teritorijai priskiriamą Kruonio kadastrinėje vietovėje Kaišiadorių rajone 75,3001 ha plotą, nekeičiant Kauno LEZ užimamos teritorijos ? 534 ha, nustatytos Kauno laisvosios ekonominės zonos įstatymu.

59Nors apeliaciniame skunde nurodoma, kad Plane nėra nurodyta aiškių privažiavimo prie žemės sklypo ir jo naudojimo galimybių, tačiau Ūkio ministerija pažymi, kad keliai prie visuomenės poreikiams nepaimamos žemės yra projektuojami rengiant žemės paėmimo visuomenės poreikiams projektą. Kelių projektavimo darbai galės būti atliekami tik po to, kai teisme bus galutinai išspręstas ginčas dėl Įsakymo teisėtumo ir pradėtas rengti Įsakyme nurodytų žemės sklypų paėmimo visuomenės poreikiams projektas (Žemės įstatymo 46 str. 7 d.).

60Pareiškėjai deklaratyviai teigia, kad visuomenės poreikiams paimant žemės sklypą turi užtekti nustatyti, kad viešasis interesas egzistuoja tik dalies žemės sklypo paėmimui, jeigu viešajam interesui nereikalingos žemės sklypo dalies nepaėmimas ir palikimas savininkams iš esmės paneigtų jų nuosavybės teises. Galiojantys teisės aktai užtikrina pareiškėjams teisę gauti teisingą atlyginimą tiek už visuomenės poreikiams paimamą žemę, tiek už servitutų nustatymą iš visuomenės poreikiams nepaimamose žemės sklypų dalyse.

61Ūkio ministerijos teigimu, teismas, laikydamasis ABTĮ nustatytos tvarkos ir Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo suformuotos praktikos, pagrįstai netenkino pareiškėjų prašymo kreiptis į Konstitucinį Teismą, kadangi teismui nekilo jokių abejonių dėl Vyriausybės nutarimo Nr. 1515 konstitucingumo. Ūkio ministerijos nuomone, toks pareiškėjų prašymas negali būti tenkinamas, nes Vyriausybės nutarimo Nr. 1515 atitiktis Konstitucijai ir įstatymams nekelia jokių abejonių.

62Teisėjų kolegija

konstatuoja:

63IV.

64Nuo 2016 m. liepos 1 d. įsigaliojo naujos redakcijos Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymas (2016 m. birželio 2 d. Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymas Nr. XII-2399). Vadovaudamasi minėto įstatymo 8 straipsnio 1 dalimi, kuris nustato šio įstatymo įgyvendinimo tvarką, teisėjų kolegija išnagrinėjo bylą apeliacine tvarka, atsižvelgdama į Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo, įsigaliojusio nuo 2016 m. liepos 1 d., nustatytas procesines taisykles.

65Apeliantai ir trečiasis suinteresuotas asmuo Ūkio ministerija bylą apeliacine tvarka prašė nagrinėti žodinio proceso tvarka, nes byla sudėtinga ir didelės apimties. ABTĮ 141 straipsnio 1 dalis numato galimybę nagrinėti administracinę bylą žodinio proceso tvarka, kai tai yra būtina. Teisėjų kolegija nagrinėja bylą rašytinio proceso tvarka, nes šalių argumentai išdėstyti procesiniuose dokumentuose, yra grindžiami byloje surinktais rašytiniais įrodymais, dalyvaujantiems byloje asmenims buvo sudarytos sąlygos teikti savo paaiškinimus žodžiu bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme, todėl nagrinėjimas žodinio proceso tvarka apeliacinės instancijos teisme nėra būtinas.

66Nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad Ūkio ministerija, vadovaudamasi Žemės įstatymo 45 bei 46 straipsnių nuostatomis, 2015 m. birželio 22 d. pateikė prašymą „Dėl žemės paėmimo visuomenės poreikiams“, kuriame prašė pradėti 57 žemės sklypų, esančių Kauno LEZ teritorijoje, Kauno rajono savivaldybės Karmėlavos (5233) kadastro vietovėje, paėmimo visuomenės poreikiams procedūrą. NŽT Kauno rajono skyrius, vadovaudamasis Taisyklių 5.1 ir 8 punktais, atsižvelgdamas į tai, kad suinteresuotos institucijos prašyme nurodyti žemės sklypai atitinka Žemės įstatymo 45 straipsnio 1 dalyje nurodytus kriterijus, o prašymas – Žemės įstatymo 46 straipsnio 1 ir 2 dalies reikalavimus, siūlė priimti sprendimą pradėti visuomenės poreikiams (Kauno LEZ teritorijai plėsti Kauno rajono savivaldybėje) reikalingų žemės sklypų paėmimo procedūrą.

67Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos 2015 m. rugpjūčio 12 d. priėmė įsakymą Nr. 1P-258-(1.3) „Dėl žemės sklypų paėmimo visuomenės poreikiams (Kauno laisvosios ekonominės zonos teritorijai plėsti Kauno rajono savivaldybėje) procedūros pradžios“, kurį ginčija pareiškėjai ta dalimi, kuria nuspręsta nepaimti pareiškėjams priklausančių ir Kauno laisvosios ekonominės zonos viduryje liekančių žemės sklypų visuomenės poreikiams. NŽT direktorius Įsakymą priėmė atsižvelgdamas į Ūkio ministerijos per www.zpdris.lt sistemą 2015 m. birželio 22 d. pateiktą prašymą pradėti 57 žemės sklypų, esančių Kauno LEZ teritorijoje, paėmimo visuomenės poreikiams procedūrą, ir pradėjo žemės sklypų, nurodytų Įsakymu patvirtintame žemės sklypų, reikalingų visuomenės poreikiams (Kauno LEZ teritorijai plėsti Kauno rajono savivaldybėje), sąraše, visuomenės poreikiams paėmimo procedūrą. Įsakymu patvirtintas sąrašas žemės sklypų, reikalingų visuomenės poreikiams (Kauno LEZ teritorijai plėsti Kauno rajono savivaldybėje), jame nurodyti žemės savininkai ir naudotojai, žemės sklypų kadastro numeriai, žemės sklypų plotai ir numatomas paimti visuomenės poreikiams žemės sklypų (dalies) plotas.

68Įsakymo pagrindu yra nurodoma Lietuvos Respublikos žemės įstatymo 45 straipsnio 1 dalies 1 punktas, 46 straipsnio 1, 2, 5, 6 ir 7 dalys, Lietuvos Respublikos Kauno laisvosios ekonominės zonos įstatymo 1 straipsnio 2 dalis, 3 straipsnio 1 dalis ir 4 straipsnis, Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1999 m. spalio 4 d. nutarimas Nr. 1094 „Dėl laisvųjų ekonominių zonų pripažinimo valstybinės svarbos ekonominiais projektais“, Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2006 m. birželio 14 d. nutarimas Nr. 580 „Dėl Kauno laisvosios ekonominės zonos teritorijos ribų patvirtinimo“, Žemės paėmimo visuomenės poreikiams taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2005 m. rugpjūčio 25 d. nutarimu Nr. 924 „Dėl Žemės paėmimo visuomenės poreikiams taisyklių ir Žemės paėmimo visuomenės poreikiams projektų rengimo ir įgyvendinimo taisyklių patvirtinimo“ 5.1, 8.1 papunkčiai, 9, 11 ir 13 punktai, bei nurodoma, kad atsižvelgiama į Kauno laisvosios ekonominės zonos detalųjį planą, patvirtintą Kauno rajono savivaldybės tarybos 2000 m. rugpjūčio 31 d. sprendimu Nr. 44 „Dėl Kauno Laisvosios ekonominės zonos detaliojo plano patvirtinimo“ ir į Lietuvos Respublikos ūkio ministerijos 2014 m. lapkričio 19 d. raštą Nr. (23.10-71)-3-6126 „Dėl žemės paėmimo visuomenės poreikiams“.

69Pareiškėjai neginčija jiems nuosavybės teise priklausančių žemės sklypų dalių paėmimo visuomenės poreikiui – Kauno LEZ teritorijai plėsti, tačiau siekia, jog visuomenės poreikiams būtų paimtos ir likusios pareiškėjams priklausančios žemės sklypų dalys, kurios nepatenka į Nutarimu Nr. 1515 patvirtintą Kauno LEZ teritoriją ir kurios yra apribotos aukštos įtampos elektros tinklų bei aukšto slėgio magistralinio dujotiekio.

70Pareiškėjai pagrindiniu argumentu, kuriuo ginčija pirmosios instancijos teismo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą, nurodo aplinkybę, kad byloje iš esmės nebuvo vertintas visuomenės poreikiams nepaimamų, bet pareiškėjams priklausančių žemės sklypų dalių patekimas (nepatekimas) į Kauno LEZ teritoriją pagal teritorijų planavimo dokumentus. Pareiškėjams priklausantys žemės sklypai iki Kauno LEZ teritorijos ploto ir ribų pakeitimo Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2011 m. gruodžio 21 d. nutarimu Nr. 1515 pateko visa apimtimi, t. y. pateko ir ginčijamu Įsakymu visuomenės poreikiams nepaimamos žemės sklypų dalys. Pagal Įsakymo priėmimo metu galiojusius teritorijų planavimo dokumentus – Detalųjį planą, pareiškėjams priklausantys žemės sklypai taip pat visa apimtimi pateko į Kauno LEZ teritoriją. Pareiškėjams paliktos žemės sklypų dalys, dirbtinai išskirtos iš LEZ teritorijos, yra LEZ apsuptyje, mažo ploto, apribotos aukštos įtampos elektros linijų ir magistralinio dujotiekio apsaugos zonomis, pareiškėjai E. M. paliktas 4 arų ploto namų valdos žemės sklypas, prie kurio nėra privažiavimo. Detalusis planas pagal Žemės įstatymą yra žemės paėmimo procedūros paėmimo teisinis pagrindas, todėl Įsakymu buvo pažeisti pareiškėjų teisėti lūkesčiai, kad ginčo žemės sklypai bus paimti visuomenės poreikiams visa apimtimi. Likusiomis žemės sklypų dalimis naudotis pagal paskirtį jiems neliko jokių relių galimybių, todėl Įsakymu nepaimant visuomenės poreikiams likusių žemės sklypų dalių pareiškėjų nuosavybės teisės suvaržytos neproporcingai, pažeista nuosavybės teisių apsaugos ir jos ribojimo pusiausvyra, nes pareiškėjams nustatomi ribojimai yra iš esmės paneigiantys nuosavybės teises.

71Nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad Kauno LEZ teritorijos plotas ir ribos buvo keičiami keletą kartų. Lietuvos Respublikos Vyriausybė 2006 m. birželio 14 d. nutarimu Nr. 580 „Dėl Kauno laisvosios ekonominės zonos teritorijos ribų patvirtinimo“, įgyvendindama Kauno LEZ įstatymo 4 straipsnio nuostatas, patvirtino Kauno LEZ teritorijos, užimančios 534 ha plotą, ribas. Lietuvos Respublikos Vyriausybė 2011 m. gruodžio 21 d. nutarimu Nr. 1515 „Dėl Kauno laisvosios ekonominės zonos teritorijos ribų patvirtinimo ir specialiojo plano rengimo pakeitimo“ pakeitė minėtą Vyriausybės nutarimą Nr. 580, nustatė naujas Kauno LEZ ribas pagal iš dalies (75,3001 ha) sumažinamą tuo metu buvusios Kauno LEZ teritorijos Karmėlavos kadastrinėje vietovėje Kauno rajone plotą (sumažinus – 458,6999 ha) ir Kauno LEZ teritorijai priskiriamą Kruonio kadastrinėje vietovėje Kaišiadorių rajone 75,3001 ha plotą, nekeičiant Kauno LEZ užimamos teritorijos – 534 ha, įtvirtintos Kauno LEZ įstatyme. Nustačius naujas ribas, iš pareiškėjų nepaimamos visuomenės poreikiams žemės sklypų dalys (Plano teritorijos ribų posūkių taškai nuo 129 iki 132, nuo 133 iki 160, nuo 161 iki 168, nuo 15 iki 18, nuo 108 iki 112) liko Kauno LEZ apsuptyje. Dėl šių aplinkybių byloje nėra ginčo.

72Pirmosios instancijos teismas, įvertinęs aktualų Kauno LEZ ir žemės sklypų paėmimo visuomenės poreikiams teisinį reglamentavimą, padarė išvadą, kad iš pareiškėjų nepaimamos žemės sklypų dalys nepatenka į Kauno LEZ teritoriją, todėl negali būti šiuo pagrindu paimamos visuomenės poreikiams, o šių žemės sklypų dalių paėmimas visuomenės poreikiams kitais Žemės įstatymo 45 straipsnio 1 dalyje nustatytais pagrindais nėra šios bylos dalykas.

73Nagrinėjamai bylai aktualus žemės paėmimo visuomenės poreikiams ir laisvųjų ekonominių zonų visuomenės poreikiams teisinių santykių reglamentavimas.

74Lietuvos Respublikos Konstitucijos 23 straipsnyje įtvirtinta, kad nuosavybė neliečiama (1 dalis); nuosavybės teises saugo įstatymai (2 dalis); nuosavybė gali būti paimama tik įstatymo nustatyta tvarka visuomenės poreikiams ir teisingai atlyginama (3 dalis).

75Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas (toliau – ir LRKT) savo praktikoje yra nurodęs, kad ribojant nuosavybės teises, visais atvejais turi būti laikomasi šių sąlygų: nuosavybės teisė ribojama įstatymo pagrindu, ribojimai yra būtini demokratinėje visuomenėje siekiant apsaugoti kitų asmenų teises bei laisves, Konstitucijoje įtvirtintas vertybes ir / arba konstituciškai svarbius tikslus; yra laikomasi proporcingumo principo (žr., pvz., 2002 m. rugsėjo 19 d. nutarimą). Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas taip pat yra pažymėjęs, kad Konstitucijos 23 straipsnio 3 dalyje nurodyti visuomenės poreikiai, kuriems įstatymo nustatyta tvarka ir teisingai atlyginant gali būti paimama nuosavybė, – tai visos visuomenės ar jos dalies interesai, kuriuos valstybė, vykdydama savo funkcijas, yra konstituciškai įpareigota užtikrinti ir tenkinti; paimant nuosavybę visuomenės poreikiams, turi būti siekiama pusiausvyros tarp įvairių visos visuomenės bei jos narių teisėtų interesų; visuomenės poreikiai, kuriems paimama nuosavybė, – tai visuomet konkretūs ir aiškiai išreikšti visuomenės poreikiai konkrečiam nuosavybės objektui; paimti nuosavybę (teisingai atlyginant) galima tik tokiems visuomenės poreikiams, kurie objektyviai negalėtų būti patenkinti, jeigu nebūtų paimtas tam tikras konkretus nuosavybės objektas; asmuo, kurio nuosavybė paimama visuomenės poreikiams, turi teisę reikalauti, kad nustatytas atlyginimas būtų lygiavertis paimamai nuosavybei (žr., pvz., 2002 m. rugsėjo 19 d.; 2003 m. kovo 4 d. nutarimus).

76Atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad LRKT pabrėžia, jog sprendžiant, ar nuosavybė yra paimama visuomenės poreikiams, atsižvelgtina ir į tai, kad visuomenės poreikiai nėra statiškas reiškinys. Reikmės, kurios viename visuomenės ir valstybės raidos etape galėjo būti suprantamos kaip visuomenės poreikiai, kitame visuomenės ir valstybės raidos etape gali būti vertinamos kaip neatitinkančios konstitucinės visuomenės poreikių sampratos, ir atvirkščiai. Ar poreikiai, kuriems paimama nuosavybė, yra visuomenės poreikiai, kiekvieną kartą turi būti sprendžiama individualiai, atsižvelgiant į tai, kokių socialiai reikšmingų tikslų tuo metu paimant būtent tą nuosavybę buvo siekiama (žr., pvz., 2003 m. kovo 4 d.; 2008 m. gegužės 20 d. nutarimus).

77Europos žmogaus teisių teismas (toliau – ir EŽTT), aiškindamas Europos žmogaus teisių konvencijos 1 protokolo 1 straipsnio nuostatas, yra pažymėjęs, kad žinodamos visuomenės poreikius nacionalinės institucijos turi geresnį suvokimą, kas tai yra viešasis interesas, kurio labui gali būti ribojamos nuosavybės teisės, pati sąvoka „viešasis interesas“ yra neišvengiamai plati, o įgyvendindamas socialinę ar ekonominę politiką įstatymų leidėjas neišvengiamai turi plačią vertinimo laisvę. Vis dėlto tokiais atvejais svarbu užtikrinti sąžiningą individo ir visuomenės interesų pusiausvyrą, kad asmuo nepatirtų neproporcingos ir perdėtos naštos (žr., pvz., 2004 m. birželio 22 d. EŽTT Didžiosios kolegijos sprendimą B. prieš Lenkiją ir jame nurodytą teismo praktiką).

78Atsakovas ginčijamą Įsakymą priėmė remdamasis tuo, kad žemės sklypai yra Kauno laisvosios ekonominės zonos (toliau – ir LEZ) teritorijoje ir jų paėmimas būtinas minėtos Kauno LEZ veiklai, todėl bylai, be kita ko, reikšmingos LEZ steigimą ir funkcionavimą reguliuojančios teisės normos.

79Lietuvos Respublikos laisvųjų ekonominių zonų pagrindų įstatymo (toliau – ir LEZ pagrindų įstatymas, akto red., galiojusi nuo 2015 m. sausio 1 d. iki 2017 m. sausio 1 d.) 1 straipsnyje nurodyta, kad šio įstatymo tikslas – sudaryti laisvojoje ekonominėje zonoje palankias mokesčių, muitų, valiutines ir finansines, teisines ir kitas lengvatines ūkinės-komercinės veiklos sąlygas užsienio ir šalies ūkio subjektams steigti zonose tarptautinės prekybos, gamybos ir eksporto, finansų, mokslinę-techninę pažangą kuriančias ir diegiančias įmones bei organizacijas, skatinti užsienio investicijas, steigti naujas darbo vietas, o 2 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad laisvoji ekonominė zona – tai ūkinei-komercinei ir finansinei veiklai skirta teritorija, kurioje yra šio įstatymo nustatytos ūkio subjektams specialios ekonominės ir teisinės funkcionavimo sąlygos. LEZ pagrindų įstatymo 5 straipsnio „Zonos valdymas“ 1 dalis įtvirtina bendrą taisyklę, kad zonos valdymo bendrovė įstatymų nustatyta tvarka išsinuomoja zonos teritorijoje esančius žemės sklypus ar jų dalis Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatytais zonos teritorijos įsisavinimo etapais, išskyrus žemės sklypus, skirtus infrastruktūrai. Zonos teritorijoje esantys žemės sklypai, skirti infrastruktūrai, įstatymų nustatyta tvarka gali būti išnuomojami zonos valdymo bendrovei jos prašymu.

80LEZ pagrindų įstatymo 9 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad zona steigiama Lietuvos Respublikos įstatymu. Įstatyme turi būti nustatytos zonos teritorijos ribos (jeigu įstatyme nenustatyta kitaip), zonos veiklos rūšis (rūšys), zonos veiklos terminas, konkurso sąlygos ir kriterijai zonos steigimo konkurso laimėtojams parinkti, zonos valdymo bendrovės struktūra, jos valdymo organų funkcijos, įgaliojimai, atsakomybė, zonos valdymo bendrovės likvidavimo nelikviduojant zonos ir naujos bendrovės suformavimo tvarka, svarbių valstybės (savivaldybių) objektų santykių su zonos valdymo bendrove dėl šių objektų naudojimo zonai aptarnauti pagrindai, įmokų iš zonos įmonių bendriems zonos reikalams nustatymo tvarka.

81Vadovaujantis LEZ pagrindų įstatymu 1996 m. spalio 22 d. priimtu Lietuvos Respublikos Kauno laisvosios ekonominės zonos įstatymu (toliau – ir Kauno LEZ įstatymas, bylai aktuali 2014 m. birželio 20 d. redakcija) buvo įsteigta Kauno laisvoji ekonominė zona. Kauno LEZ įstatymo 1 straipsnio 2 dalyje nurodyta, kad zonos įsteigimo tikslas – nustatytoje teritorijoje efektyviai panaudoti gretimą Kauno oro uostą, šalia esančius geležinkelius ir automagistrales, efektyviai panaudoti Lietuvos geopolitinę padėtį, Kauno regiono potencialą ir Kauno miesto infrastruktūrą, sudaryti palankesnes sąlygas užsienio investavimui, naujoms technologijoms bei naujoms darbo vietoms kurti. Kauno LEZ įstatymo 3 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad zonos teritorija užima 534 ha, o 4 straipsnyje numatyta, kad zonos teritorijos ribas nustato Lietuvos Respublikos Vyriausybė. Be to, Kauno LEZ įstatymo 3 straipsnio 2 dalyje nurodyta, kad zonos teritorija ne aukciono būdu Civilinio kodekso, Žemės įstatymo bei šio įstatymo nustatytomis sąlygomis ir tvarka išnuomojama zonos valdymo bendrovei (pasibaigus zonos veiklos laikotarpiui - jos teisių ir pareigų perėmėjai) 99 metams.

82Teisėjų kolegija taip pat atkreipia dėmesį į tai, kad Lietuvos Respublikos Vyriausybė 1999 m. spalio 4 d. nutarimu Nr. 1094 „Dėl laisvųjų ekonominių zonų pripažinimo valstybinės svarbos ekonominiais projektais“, vadovaudamasi Žemės įstatymo 45 straipsnio 1 dalies 1 punktu (numatančiu, kad žemė visuomenės poreikiams iš privačios žemės savininkų gali būti paimama valstybei svarbiems ekonominiams projektams, kurių svarbą visuomenės poreikiams savo sprendimu pripažįsta Seimas arba Vyriausybė), Kauno LEZ pripažino valstybei svarbiu ekonominiu projektu, turinčiu valstybinę svarbą ir esantį svarbiu visuomenės poreikiams. 2006 m. birželio 14 d. nutarimu Nr. 580 Lietuvos Respublikos Vyriausybė, įgyvendindama Kauno LEZ įstatymo 4 straipsnio nuostatas, patvirtino Kauno LEZ teritorijos ribas, be kita ko, Karmėlavos kadastrinės vietovės (Kauno rajonas) 458,6999 hektaro teritorijos ir Kauno LEZ teritorijai priskiriamą Kruonio kadastrinėje vietovėje Kaišiadorių rajone 75,3001 hektaro plotą, (1 priedas) su nustatytais teritorijos ribų posūkio taškais ir riboženklių koordinatėmis valstybinėje koordinačių sistemoje.

83Teismų praktikoje laikomasi nuostatos, jog Kauno LEZ – tai įstatymų leidėjo nustatyto ploto ir apibrėžta Lietuvos Respublikos teritorijos dalis, kurioje nustatytas specialus teisinis reguliavimas, ši faktinė aplinkybė leidžia lengvai identifikuoti visos aptariamos teritorijos ir joje esančių sklypų bei vykdomos veiklos konkretų bendrumą (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2011 m. birželio 13 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A556-2007/2011; 2013 m. rugsėjo 13 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A520-500/2013), laisvosios ekonominės zonos poreikiams paimamas privatus žemės sklypas yra orientuotas į ateitį, nustatant paimtam sklypui mokestines, teisines ir kitas lengvatas bei tam tikrus valdymo, naudojimosi ir disponavimo juo apribojimus (žr., pvz., 2013 m. balandžio 26 d. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-249/2013).

84Iš pirmiau nurodyto teisinio reguliavimo matyti, kad įstatymų leidėjas laisvųjų ekonominių zonų kūrimą ir veikimą traktuoja kaip tam tikrą visai visuomenei reikšmingų socialinių ir ekonominių tikslų (konkrečiai, investicijų pritraukimo, mokslinės-techninės pažangos skatinimo, naujų darbų vietų kūrimo) siekimo priemonę, pati laisvoji ekonominė zona (taip pat ir Kauno LEZ) kaip vientisas projektas, kaip visuma traktuojama kaip valstybei reikšmingas ekonominis projektas. Būtent dėl šios priežasties zonos teritorija nustatoma Vyriausybės nutarimu, joje taikomos specifinės organizacinės / valdymo priemonės, nustatomas specifinis teisinis režimas.

85LEZ pagrindų įstatymo 21 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad žemės nuosavybės bei nuomos santykius zonoje reguliuoja Lietuvos Respublikos civilinis kodeksas ir Lietuvos Respublikos žemės įstatymas.

86Kiek tai susiję su žemės paėmimu visuomenės poreikiams, reikšmingos Žemės įstatymo VIII skirsnio nuostatos. Šios Žemės įstatymo nuostatos turi būti vertinamos sistemiškai su LEZ pagrindų įstatymo ir Kauno LEZ įstatymo nuostatomis. Žemės įstatymo (bylai aktuali 2014 m. balandžio 4 d. redakcija) 45 straipsnio 1 dalies 1 punkte nurodyta, kad žemė visuomenės poreikiams iš privačios žemės savininkų gali būti paimama ir privačios žemės nuomos ir panaudos sutartys prieš terminą nutraukiamos arba tam tikslui valstybinės žemės nuomos ir panaudos sutartys prieš terminą nutraukiamos tik išimtiniais atvejais Nacionalinės žemės tarnybos vadovo sprendimu pagal valstybės institucijos ar savivaldybės tarybos prašymą, kai ši žemė pagal specialiojo teritorijų planavimo dokumentus ar detaliuosius planus, parengtus Teritorijų planavimo įstatymo nustatyta tvarka, tenkinant viešąjį interesą reikalinga valstybei svarbiems ekonominiams projektams, kurių svarbą visuomenės poreikiams savo sprendimu pripažįsta Seimas arba Vyriausybė, įgyvendinti. Žemės įstatymo 45 straipsnio 2 dalyje nurodyta, kad visuomenės poreikiams reikalingam konkrečiam objektui statyti (įrengti) konkrečios vietos ir ploto motyvuotas pagrindimas turi būti atliktas rengiant detalųjį planą ar specialiojo teritorijų planavimo dokumentą. Konkrečios vietos ir ploto motyvuotas pagrindimas gali būti sudedamoji detaliojo plano ar specialiojo teritorijų planavimo dokumento dalis arba gali būti parengtas kaip atskiras dokumentas, teikiamas kartu su detaliuoju planu ar specialiojo teritorijų planavimo dokumentu.

87Žemės įstatymo 46 straipsnio 1 dalyje (2011 m. balandžio 12 d. įstatymo Nr. XI-1314 redakcija) nurodyta, kad valstybės institucija ar savivaldybės taryba, pateikdamos Nacionalinės žemės tarnybos teritoriniam padaliniui pagal žemės sklypo buvimo vietą prašymą paimti žemę visuomenės poreikiams, privalo pagrįsti, kad konkretus visuomenės poreikis objektyviai egzistuoja ir kad šis poreikis negalės būti patenkintas, jeigu nebus paimtas konkretus žemės sklypas, taip pat nurodyti konkrečius tikslus, kuriems numatoma panaudoti paimamą visuomenės poreikiams žemę. Žemės įstatymo 46 straipsnio 2 dalyje (2013 m. birželio 27 d. įstatymo Nr. XII-411 redakcija) nurodyta, jog kai Nacionalinės žemės tarnybos teritorinis padalinys per 30 kalendorinių dienų nuo prašymo paimti žemę visuomenės poreikiams gavimo dienos išnagrinėja valstybės institucijos ar savivaldybės tarybos prašymą paimti žemę visuomenės poreikiams, Nacionalinės žemės tarnybos vadovas priima sprendimą pradėti žemės paėmimo visuomenės poreikiams procedūrą, jeigu: 1) pateiktas konkretaus visuomenės poreikio objektyvaus egzistavimo pagrindimas, paremtas sąnaudų ir naudos analize bei visuomeninės naudos, efektyvumo ir racionalumo principais, ir 2) galioja specialiojo teritorijų planavimo dokumentas ar detalusis planas, kuriame nurodytas konkretus visuomenės poreikis ir pateiktas konkretaus žemės sklypo paėmimo visuomenės poreikiams būtinumo pagrindimas, paremtas sąnaudų ir naudos analize bei visuomeninės naudos, efektyvumo ir racionalumo principais.

88Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2005 m. rugpjūčio 25 d. nutarimu Nr. 924 „Dėl žemės paėmimo visuomenės poreikiams taisyklių ir žemės paėmimo visuomenės poreikiams projektų rengimo ir įgyvendinimo taisyklių patvirtinimo“ patvirtintų Žemės paėmimo visuomenės poreikiams taisyklių (2014 m. liepos 2 d. redakcija) 2 punkte, be kita ko, nurodyta, kad visuomenės poreikio objektyvus egzistavimas ir jam tenkinti reikalingo konkretaus žemės sklypo paėmimo būtinumas laikomas pagrįstu ir atskiras jo pagrindimas, pagrįstas sąnaudų ir naudos analize, visuomeninės naudos, efektyvumo ir racionalumo principais, neatliekamas, kai žemę visuomenės poreikiams paimti reikia tam, kad būtų tiesiogiai įgyvendinamas įstatymas, nustatantis konkretų visuomenės poreikį, kuriam tenkinti paimamas tam tikroje vietoje esantis tam tikro ploto žemės sklypas (žemės sklypo dalis), ir nurodantis suinteresuotą instituciją.

89Nagrinėjamu atveju nėra abejonių, kad pareiškėjų nuosavybė ribojama Kauno LEZ įstatyme numatytu pagrindu. Pažymėtina, kad šis įstatymas ne tik apibrėžia žemės paėmimo visuomenės poreikiams konkrečius tikslus, bet ir nustato, kokio dydžio teritorija reikalinga numatomiems tikslams įgyvendinti bei įtvirtina, kad zonos ribas nustato Vyriausybė. Todėl sprendžiant dėl antrojo Žemės įstatymo 46 straipsnio 2 dalyje įtvirtinto kriterijaus – galiojančio specialiojo teritorijų planavimo dokumentas ar detaliojo plano, neišvengiamai turi būti atsižvelgiame tiek į įstatymu nustatytą LEZ teritorijos plotą, tiek į Vyriausybės nutarimu Nr. 1515 nustatytas ribas.

90Pareiškėjai teigia, kad jiems nuosavybės teise priklausantys žemės sklypai visu plotu patenka į Kauno rajono savivaldybės tarybos 2000 m. rugpjūčio 31 d. sprendimu Nr. 44 patvirtintu Kauno LEZ detaliuoju planu suplanuotą teritoriją, ir, nors jų atskiros dalys nepatenka į Vyriausybės nutarimu Nr. 1515 nustatytas ribas, ginčijamu Įsakymu turėjo būti pradėta visų jų sklypų paėmimo visuomenės poreikiams procedūra, nes jos pagrindas yra galiojantis teritorijų planavimo dokumentas – Detalusis planas.

91Teisėjų kolegija, spręsdama dėl šio pareiškėjų argumento, reikšmingomis pripažįsta aplinkybes, dėl kurių dalis sklypų nepateko į Kauno LEZ teritorijos ribas, nustatytas Vyriausybės Nutarimu Nr. 1515. Nagrinėjamoje byloje nėra ginčo, kad išskirta teritorija patenka į planuojamo magistralinio dujotiekio ir aukštos įtampos elektros linijų apsaugos zonas, t. y. numatyta kitai paskirčiai – inžinerinės infrastruktūros objektams. Minėta, kad LEZ pagrindų įstatymo 5 straipsnio „Zonos valdymas“ 1 dalis įtvirtina bendrą taisyklę, kad zonos valdymo bendrovė įstatymų nustatyta tvarka išsinuomoja zonos teritorijoje esančius žemės sklypus ar jų dalis Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatytais zonos teritorijos įsisavinimo etapais, išskyrus žemės sklypus, skirtus infrastruktūrai. Darytina išvada, kad inžinerinės infrastruktūros objektams reikalingi žemės sklypai neprivalo būti įtraukiami į LEZ planuojamą teritoriją, todėl nėra faktinio pagrindo tuo pačiu Įsakymu pradėti šių žemės sklypų (jų dalių) paėmimo visuomenės poreikiams procedūrą. Magistralinio dujotiekio Vilnius-Kaunas ir Kaunas-Šakiai jungties specialusis planas pradėtas rengti Kauno rajono savivaldybės administracijos direktoriaus 2014 m. liepos 29 d. įsakymu Nr. ĮS-1457 „Dėl teritorijų planavimo proceso inicijavimo“, Kauno rajono savivaldybės tarybos 2014 m. rugpjūčio 28 d. sprendimu Nr. TS-333 „Dėl pradedamo rengti magistralinio dujotiekio Vilnius-Kaunas ir Kaunas-Šakiai jungties specialiojo plano pradžios, planavimo tikslų ir uždavinių nustatymo, finansavimo“, Teritorijų planavimo proceso inicijavimo 2014 m. rugsėjo 12 d. sutartimi Nr. S-947. Magistralinio dujotiekio dalies trąsa planuojama greta elektros perdavimo oro linijos techninio koridoriaus. Planavimo uždaviniais, be kita ko, yra teritorijų, reikalingų naujai dujų tiekimo linijai, nustatymas; specialiųjų žemės ir miško naudojimo sąlygų, planuojamos Kauno rajono savivaldybės dalies teritorijos naudojimo, tvarkymo, apsaugos ir veiklos plėtojimo toje teritorijoje sąlygų ir kitų reikalavimų numatymas (t. I, b. l. 64-65).

92Kitas, teisinio pobūdžio aspektas, susijęs su reikalavimu, kad būtų galiojantis specialusis teritorijų planavimo dokumentas ar detalusis planas, turi būti įvertintas kompleksiškai, atsižvelgiant į visuomenės poreikio pokyčius nuo detaliojo plano patvirtinimo Kauno rajono savivaldybės tarybos 2000 m. rugpjūčio 31 d. sprendimu Nr. 44 „Dėl Kauno laisvosios ekonominės zonos detaliojo plano patvirtinimo“, nes Kauno LEZ skiriamas teritorijos dydis nuo 1053,99 ha (Kauno LEZ įstatymo 3 str. 1 d. originali red. 1996 m. spalio 22 d. Nr. I-1591) sumažėjo iki 534 ha. Po Detaliojo plano patvirtinimo buvo priimti teisės aktai, kurie nustatė Kauno LEZ teritorijos dydį ir ribas ir nulėmė konkretaus visuomenės poreikio žemės sklypams mastą ir į kuriuos privalėjo atsižvelgti atsakovas, priimdamas ginčijamą Įsakymą, todėl formaliai vadovautis išimtinai Detaliojo plano sprendiniais, neatsižvelgiant į galiojančias Kauno LEZ įstatymo ir Vyriausybės Nutarimo Nr. 1515 nuostatas, nėra teisinio pagrindo. Remiantis Žemės įstatymo 45 straipsnio 2 dalies nuostata, konkrečios vietos ir ploto motyvuotas pagrindimas gali būti tiek sudedamoji detaliojo plano ar specialiojo teritorijų planavimo dokumento dalis, tiek parengtas kaip atskiras dokumentas, teikiamas kartu su detaliuoju planu ar specialiojo teritorijų planavimo dokumentu. Taigi, nagrinėjamu atveju ne vien detalieji planai, bet ir specialus įstatymas ir su juo susiję teisės aktai nulemia visuomenės poreikių konkretiems žemės sklypams vertinimą. Detaliojo plano paskirtis yra sudaryti būtinas prielaidas, kad žemės sklypų paėmimo visuomenės poreikiams procedūra vyktų sklandžiai, todėl aplinkybė, kad Detaliuoju planu Kauno LEZ teritorijai buvo numatyti didesni žemės sklypų plotai, negu vėliau buvo nustatytos ribos Vyriausybės Nutarimo Nr. 1515, nėra kliūtimi paimti tik tuos žemės sklypus (jų dalis), kurie patenka į nustatytas ribas. Ginčo atveju, kad Įsakymu būti pradėta žemės sklypų paėmimo visuomenės poreikiams procedūra, pakankama sąlyga laikytina tai, jog paimamai žemės sklypai (jų dalys) patenka į Detaliuoju planu suplanuotos teritorijos ribas. Išvada, kad Detalusis planas, visiškai apimantis visą dabartinę Kauno LEZ teritoriją (534 ha), kurios ribos, kaip minėta nustatytos Vyriausybės nutarimu, yra tinkamas teritorijų planavimo dokumentas priimti sprendimą pradėti žemės paėmimo visuomenės poreikiams procedūrą, buvo padaryta ir Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2015 m. kovo 23 d. nutartyje administracinėje byloje Nr. A-1732-858/2015.

93Teisėjų kolegija, įvertinusi, kad konkrečių žemės sklypų (jų dalių) paėmimo visuomenės poreikiams procedūra buvo pradėta teisėtais pagrindais, yra būtina, nesutinka su pareiškėjų argumentu, kad ginčijamas Įsakymas jiems reiškia neproporcingos priemonės taikymą, nes likusios žemės sklypų dalys patenka į magistralinio dujotiekio ir aukštos įtampos elektros linijų apsaugos zonas, todėl jomis naudotis pagal paskirtį nėra realių galimybių. Nagrinėjamu atveju susidariusi situacija, kai dalis pareiškėjams priklausančių žemės sklypų patenka į Kauno LEZ įstatymu nustatytą teritoriją, o kita dalis į inžinerinės infrastruktūros objektams (magistraliniai vamzdynai ir aukštos įtampos elektros linijos) skirtą teritoriją, reiškia, kad žemės sklypų dalys reikalingos skirtingiems visuomenės poreikiams, tačiau tai savaime nereiškia, kad pradėjus dalies pareiškėjams priklausančių žemės sklypų, esančių Kauno LEZ teritorijoje, paėmimo visuomenės poreikiams procedūrą, pritaikyta priemonė yra neproporcinga vien dėl to, kad šiuo administraciniu aktu nėra sprendžiama ir dėl likusių žemės sklypų dalių, kurie nagrinėjamu atveju gali būti reikalingi kitiems visuomenės poreikiams, paėmimo. Konkrečiu atveju žemė visuomenės poreikiams yra paimama Žemės įstatymo 45 straipsnio 1 dalies 1 punkte numatytu pagrindu, paimamų žemės sklypų dydžius ir ribas nulemia Kauno LEZ įstatymas ir Nutarimas Nr. 1515. Žemė, reikalinga magistraliniams vamzdynams ir aukštos įtampos elektros linijoms, paėmimo visuomenės poreikiams teisinis pagrindas yra kitas – numatytas Žemės įstatymo 45 straipsnio 1 dalies 4 punkte, ar kitame teisės akte, ir nėra šios bylos nagrinėjimo dalykas, tai pagrįstai nurodė pirmosios instancijos teismas. Aplinkybė, kad pareiškėjų žemės sklypų dalys reikalingos kitiems viešiesiems interesams tenkinti, suponuoja, kad dėl jų teisėtų interesų apsaugos turės būti sprendžiama kitos savarankiškos administracinės procedūros metu ir tai negali būti laikoma neproporcinga priemone. Pareiškėjai nenurodė konkrečių faktų, patvirtinančių jų teiginius, kad žemės sklypai, patenkantys į magistralinio dujotiekio ir aukštos įtampos elektros linijų apsaugos zonas, buvo išskirti be aiškių kriterijų, ar žemių savininkams esant vienodoje padėtyje buvo sprendžiama skirtingai. Pažymėtina, kad šioje byloje gali būti ginamos tik individualios pareiškėjų teisės, todėl argumentai dėl jiems nepriklausančių žemės sklypų neturi būti vertinami.

94Nutarimas Nr. 1515 nepakeitė ir nepablogino pareiškėjų situacijos ar galimybių naudotis žemės sklypų dalimis, apribotomis atitinkamomis apsaugos zonomis. Aukštos įtampos elektros tinklų bei aukšto slėgio magistralinio dujotiekio linijos įrengtos anksčiau, nei Nutarimu Nr. 1515 patvirtintos Kauno LEZ ribos, todėl pareiškėjai žemės sklypų dalimis, apribotomis minėtomis apsaugos zonomis, lygiai taip pat naudojosi dar iki jo priėmimo.

95Aplinkybė, kad pareiškėjai E. M. priklausantis 0,0401 ha ploto namų valdos žemės sklypas, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), su jame esančiu nekilnojamuoju turtu – gyvenamuoju namu 218,97 kv. m bendro ploto, baigtu statyti 2008 m., unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), išskirtas iš Kauno LEZ teritorijos, taip pat nevertintina kaip neproporcinga priemonė, nes namų valdos žemės sklypas yra LEZ teritorijos pakraštyje, atskirtas nuo kito pareiškėjos valdomo žemės ūkio paskirties žemės sklypo, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), namų valdos žemės sklypas suformuotas ir namo statybos buvo pradėtos 1999 m. Tai, kad pareiškėja vykdė naujos statybos darbus, patvirtina, kad ji neturėjo lūkesčių perduoti šį žemės sklypą visuomenės poreikiams, todėl priešingai, šiuo atveju žemės sklypo, kuriame yra pareiškėjos gyvenamasis namas, paėmimas galėtų būti neproporcingas jos nuosavybės teisių ribojimas. Keliai prie visuomenės poreikiams nepaimamos žemės, taigi ir pareiškėjos namų valdos, projektuojami, rengiant žemės paėmimo visuomenės poreikiams projektą. Be to, galimi nuostoliai atlyginami Žemės įstatymo 47 straipsnio 1 dalyje nustatyta tvarka.

96Pasisakydamas dėl apeliacinės instancijos teismui pareiškėjų pateiktų papildomus duomenis – Susisiekimo ministerijos 2016 m. lapkričio 17 d. rašto Nr. 2-3975, kuriame teikiama ministerijos nuomonė, kad piliečiams priklausančių žemės sklypų paėmimo visuomenės poreikiams procedūra įgyvendinant ypatingos valstybinės svarbos projektus gali būti pradėta tik parengus specialųjį planą, teisėjų kolegija atkreipia dėmesį, kad Vyriausybės 1999 m. spalio 4 d. nutarimas Nr. 1094 „Dėl laisvųjų ekonominių zonų pripažinimo valstybinės svarbos ekonominiais projektais“ nėra pagrindas taikyti nagrinėjamoje byloje Lietuvos Respublikos žemės paėmimo visuomenės poreikiams įgyvendinti valstybinės svarbos projektus įstatymą. Minėtas įstatymas taikomas ypatingos valstybinės svarbos projektams kaip juos apibrėžia šio įstatymo 2 straipsnio 1 dalis – energetikos infrastruktūros, transporto infrastruktūros ar krašto apsaugos sričių projektas, kurį šio įstatymo nustatyta tvarka Lietuvos Respublikos Vyriausybės teikimu Lietuvos Respublikos Seimas pripažįsta valstybei ypač svarbiu ekonominiu ar strateginę reikšmę nacionaliniam saugumui turinčiu projektu. Kauno LEZ projektui toks statusas nėra suteiktas.

97Teisėjų kolegijai nekilo abejonių dėl Vyriausybės 2011 m. gruodžio 21 d. nutarimo Nr. 1515 nuostatų tiek, kiek iš Kauno LEZ išskiriama 22,86 ha teritorija, apribota magistralinio dujotiekio ir aukštos įtampos elektros linijų apsaugos zonomis, atitikties Konstitucijos 23 straipsniui bei teisinės valstybės principui. Remiantis tuo, kas buvo aptarta anksčiau, išskirtos teritorijos poreikis viešiems interesams tenkinti yra skirtingas, platesnio pobūdžio negu LEZ projektas. Pareiškėjų argumentai, kad Nutarimu Nr. 1515 paskelbtas planas buvo blogos poligrafinės kokybės, todėl neatitiko teisės aktų reikalavimų, atmestini, nes Nutarimas Nr. 1515 su priedais (įskaitant planą) tą pačią dieną buvo paskelbtas leidinio „Valstybės žinios“ interneto tinklalapyje, jame yra nurodytos ne tik naujosios Kauno LEZ teritorijos ribos, bet ir prie plano pridėtas koordinačių žiniaraštis, kuriame nurodyti nustatyti Kauno LEZ teritorijos ribų posūkio taškai ir riboženklių koordinatės valstybinėje koordinačių sistemoje, pagal kurias galima tiksliai identifikuoti teritorijos ribas ir ginčo žemės sklypus.

98Bylą nagrinėjęs pirmosios instancijos teismas pagrįstai konstatavo, kad NŽT, priimdama Įsakymą dėl žemės paėmimo visuomenės poreikiams procedūros pradėjimo, yra griežtai apribota Žemės įstatymo, todėl ji nagrinėjamu atveju turėjo teisę spręsti tik dėl tų žemės sklypų dalių, kurios patenka į Kauno LEZ teritoriją, nes, kaip jau ne kartą akcentuota, būtent Kauno LEZ, kaip visuomeninės reikšmės ekonomikos objektas, sudaro pagrindą paimti žemę visuomenės poreikiams. Jeigu žemė ir / ar jos dalis, kurią reikia paimti visuomenei svarbiam ekonomikos projektui įgyvendinti, nepatenka į tokio ekonomikos projekto ribas arba ji tam nėra reikalinga, tokia žemė ir / ar jos dalis negali būti paimama numatytiems konkretiems visuomenės poreikiams, priešingu atveju būtų pažeistas Žemės įstatymo 45 straipsnio 1 dalies 1 punktas. Pirmosios instancijos teismas padarė pagrįstą išvadą, kad pareiškėjų nurodomos aplinkybės, dėl kurių likusios sklypų dalys turėtų būti šiuo įsakymu paimtos visuomenės poreikiams, taip pat servitutų ir specialiųjų naudojimo sąlygų nustatymas, su tuo susijusių patiriamų nuostolių atlyginimas nepatenka į nagrinėjamos bylos dalyką. Teisėjų kolegija, įvertinusi apeliacinio skundo argumentus, nenustatė pagrindų pirmosios instancijos teismo sprendimą naikinti ar keisti, apeliacinis skundas atmestinas.

99Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 143 straipsniu, 144 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

Nutarė

100Pareiškėjų S. M. (G. T. teisių peremėja), S. T. (G. T. teisių perėmėjas), E. P., E. T.-V., R. I., E. M., J. Z., A. P., R. K., L. V., K. D., J. K., A. B., Z. M., R. S., V. J. B. apeliacinį skundą atmesti.

101Vilniaus apygardos administracinio teismo 2016 m. spalio 14 d. sprendimą palikti nepakeistą.

102Nutartis neskundžiama.

Proceso dalyviai
Ryšiai
1. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš... 2. teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo... 3. Teisėjų kolegija... 4. I.... 5. Pareiškėjai kreipėsi į teismą, prašydami:... 6. 1. Panaikinti Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos... 7. 2. Įpareigoti NŽT paimti pareiškėjams priklausančias ir Kauno LEZ viduryje... 8. 3. Kreiptis į Lietuvos Respublikos Konstitucinį Teismą su prašymu ištirti:... 9. Pareiškėjai nurodė, jog Kauno LEZ teritorijos ribos buvo pakeistos Nutarimu... 10. Pareiškėjų nuomone, Nutarimo Nr. 1515 dalis, kuria iš Karmėlavos... 11. Pareiškėjai nurodė, jog remiantis specialiosiomis žemės ir miškų... 12. Pareiškėjai pažymėjo, kad Nutarimu Nr. 1515 patvirtinto Plano sprendiniai... 13. Pareiškėjai teigė, jog Nutarimu Nr. 1515 patvirtintas Planas tiek, kiek iš... 14. Pareiškėjai teigė, kad Nutarimu Nr. 1515 patvirtintas Planas nėra tinkamai... 15. Atsakovas Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos pateikė... 16. Atsakovas nurodė, kad žemės, esančios Kauno LEZ teritorijoje, paėmimas... 17. Trečiasis suinteresuotas asmuo Kauno laisvosios ekonominės zonos valdymo UAB... 18. Atsiliepime nurodė, kad žemė visuomenės poreikiams gali būti paimama, kai... 19. Trečiasis suinteresuotas asmuo Ūkio ministerija atsiliepimo argumentais... 20. Ūkio ministerija nurodė, kad į Kauno LEZ teritoriją patenka visi... 21. Trečiasis suinteresuotas asmuo pabrėžė, kad Įsakymo priėmimo metu... 22. Trečiasis suinteresuotas asmuo nurodė, jog NŽT priėmus sprendimą pradėti... 23. Dėl netinkamos Plano kokybės Ūkio ministerija pažymėjo, kad pareiškėjai... 24. II.... 25. Vilniaus apygardos administracinis teismas 2016 m. spalio 14 d. sprendimu... 26. Byloje nustatyta, kad NŽT direktorius, atsižvelgdamas į Ūkio ministerijos... 27. Pareiškėjai, nesutikę su Įsakymu toje dalyje, kuria nuspręsta nepaimti... 28. Pareiškėjai dėl minėto Vilniaus apygardos administracinio teismo sprendimo... 29. Pirmosios instancijos teismas šioje administracinėje byloje buvo nagrinėjo... 30. Ginčui aktualiu laikotarpiu žemės paėmimo visuomenės poreikiams teisinius... 31. Teismas nurodė, kad Nutarimu Nr. 1515 buvo patvirtintos Kauno LEZ ribos... 32. Teismas nustatė, kad detalusis planas apima Kauno LEZ teritorijos,... 33. Nagrinėjamu atveju visuomenės poreikiams negali būti paimama daugiau žemės... 34. Teismas nustatė, kad Nutarimas Nr. 1515 be priedų 2011 m. gruodžio 29 d.... 35. Lietuvos Respublikos Konstitucijos 110 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, kad... 36. III.... 37. Pareiškėjai apeliaciniu skundu prašo panaikinti Vilniaus apygardos... 38. Pareiškėjai apeliacine skunde nurodo, kad Vilniaus apygardos administracinis... 39. Pareiškėjai teigia, kad teismas netinkamai įvykdė Lietuvos vyriausiojo... 40. Pareiškėjai apeliaciniame skunde nurodo, kad pirmosios instancijos teismo... 41. Apeliaciniame skunde nurodoma, kad E. M. Vyriausybės nutarimu Nr. 1515 yra... 42. Pareiškėjai apeliaciniame skunde nurodo, kad Vilniaus apygardos... 43. Apeliacinės instancijos teismui pareiškėjai pateikė papildomus duomenis –... 44. Atsakovas Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos pateikė... 45. Atsižvelgiant į Žemės įstatymo 45 straipsnio 1 dalies 1 punktą, 46... 46. Atsakovas nurodo, kad atsižvelgus į pirmosios instancijos teismo sprendimą,... 47. Atsakovai teigia, jog CK 4.129 straipsnyje yra nustatyta, kad dėl servituto... 48. NŽT teigimu, Lietuvos Respublikos Vyriausybė, vadovaudamasi Kauno LEZ... 49. NŽT nuomone, teismas visiškai pagrįstai atsisakė tenkinti pareiškėjų... 50. Trečiasis suinteresuotas asmuo Kauno laisvosios ekonominės zonos valdymo UAB... 51. Trečiasis suinteresuotas asmuo teigia, kad neegzistuoja joks kitas Žemės... 52. Kauno LEZ teritorijos ribos niekada nebuvo nustatinėjamos teritorijų... 53. Žemės įstatymo 47 straipsnio 1 dalyje yra įtvirtinta pareiškėjų teisė... 54. Trečiasis suinteresuotas asmuo Ūkio ministerija pateikė atsiliepimą, kuriuo... 55. Ūkio ministerija pabrėžia, kad nėra ginčo dėl Įsakymo teisėtumo ir... 56. Ūkio ministerijos nuomone, nėra Žemės įstatyme ar kitame teisės akte... 57. Ūkio ministerija atkreipia dėmesį, kad pirmosios instancijos teismas iš... 58. Ūkio ministerijos teigimu, pareiškėjų nurodyti argumentai, susiję su... 59. Nors apeliaciniame skunde nurodoma, kad Plane nėra nurodyta aiškių... 60. Pareiškėjai deklaratyviai teigia, kad visuomenės poreikiams paimant žemės... 61. Ūkio ministerijos teigimu, teismas, laikydamasis ABTĮ nustatytos tvarkos ir... 62. Teisėjų kolegija... 63. IV.... 64. Nuo 2016 m. liepos 1 d. įsigaliojo naujos redakcijos Lietuvos Respublikos... 65. Apeliantai ir trečiasis suinteresuotas asmuo Ūkio ministerija bylą... 66. Nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad Ūkio ministerija, vadovaudamasi Žemės... 67. Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos 2015 m.... 68. Įsakymo pagrindu yra nurodoma Lietuvos Respublikos žemės įstatymo 45... 69. Pareiškėjai neginčija jiems nuosavybės teise priklausančių žemės... 70. Pareiškėjai pagrindiniu argumentu, kuriuo ginčija pirmosios instancijos... 71. Nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad Kauno LEZ teritorijos plotas ir ribos buvo... 72. Pirmosios instancijos teismas, įvertinęs aktualų Kauno LEZ ir žemės... 73. Nagrinėjamai bylai aktualus žemės paėmimo visuomenės poreikiams ir... 74. Lietuvos Respublikos Konstitucijos 23 straipsnyje įtvirtinta, kad nuosavybė... 75. Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas (toliau – ir LRKT) savo praktikoje... 76. Atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad LRKT pabrėžia, jog sprendžiant, ar... 77. Europos žmogaus teisių teismas (toliau – ir EŽTT), aiškindamas Europos... 78. Atsakovas ginčijamą Įsakymą priėmė remdamasis tuo, kad žemės sklypai... 79. Lietuvos Respublikos laisvųjų ekonominių zonų pagrindų įstatymo (toliau... 80. LEZ pagrindų įstatymo 9 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad zona steigiama... 81. Vadovaujantis LEZ pagrindų įstatymu 1996 m. spalio 22 d. priimtu Lietuvos... 82. Teisėjų kolegija taip pat atkreipia dėmesį į tai, kad Lietuvos Respublikos... 83. Teismų praktikoje laikomasi nuostatos, jog Kauno LEZ – tai įstatymų... 84. Iš pirmiau nurodyto teisinio reguliavimo matyti, kad įstatymų leidėjas... 85. LEZ pagrindų įstatymo 21 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad žemės... 86. Kiek tai susiję su žemės paėmimu visuomenės poreikiams, reikšmingos... 87. Žemės įstatymo 46 straipsnio 1 dalyje (2011 m. balandžio 12 d. įstatymo... 88. Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2005 m. rugpjūčio 25 d. nutarimu Nr. 924... 89. Nagrinėjamu atveju nėra abejonių, kad pareiškėjų nuosavybė ribojama... 90. Pareiškėjai teigia, kad jiems nuosavybės teise priklausantys žemės sklypai... 91. Teisėjų kolegija, spręsdama dėl šio pareiškėjų argumento,... 92. Kitas, teisinio pobūdžio aspektas, susijęs su reikalavimu, kad būtų... 93. Teisėjų kolegija, įvertinusi, kad konkrečių žemės sklypų (jų dalių)... 94. Nutarimas Nr. 1515 nepakeitė ir nepablogino pareiškėjų situacijos ar... 95. Aplinkybė, kad pareiškėjai E. M. priklausantis 0,0401 ha ploto namų valdos... 96. Pasisakydamas dėl apeliacinės instancijos teismui pareiškėjų pateiktų... 97. Teisėjų kolegijai nekilo abejonių dėl Vyriausybės 2011 m. gruodžio 21 d.... 98. Bylą nagrinėjęs pirmosios instancijos teismas pagrįstai konstatavo, kad... 99. Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų... 100. Pareiškėjų S. M. (G. T. teisių peremėja), S. T. (G. T. teisių... 101. Vilniaus apygardos administracinio teismo 2016 m. spalio 14 d. sprendimą... 102. Nutartis neskundžiama....