Byla eA-3364-415/2018

1Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Audriaus Bakavecko, Gintaro Kryževičiaus (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas) ir Ramutės Ruškytės,

2teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjų D. K., M. R., R. R., R. B., A. B., J. K., J. K., E. B., A. N., V. N., D. J., J. J., A. S., V. B. (V. B.), O. B. ir J. M. apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2017 m. lapkričio 28 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjų D. K., M. R., R. R., R. B., A. B., J. K., J. K., E. B., A. N., V. N., D. J., J. J., A. S., V. B., O. B., J. M. ir J. B. skundą atsakovui Nacionalinės žemės tarnybai prie Žemės ūkio ministerijos, tretiesiems suinteresuotiems asmenims Lietuvos Respublikos ūkio ministerijai, uždarajai akcinei bendrovei ,,Kauno laisvosios ekonominės zonos valdymas“, valstybės įmonei Registrų centrui, R. A., M. R. ir L. R. dėl sprendimo dalies panaikinimo.

3Teisėjų kolegija

Nustatė

4I.

5

  1. Pareiškėjai D. K., M. R., R. R., R. B., A. B., J. K., J. K., E. B., A. N., V. N., D. J., J. J., A. S., V. B., O. B., J. M. ir J. B. (toliau – ir pareiškėjai) kreipėsi su skundu į Vilniaus apygardos administracinį teismą, prašydami panaikinti atsakovo Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos (toliau – ir NŽT prie ŽŪM, Tarnyba, atsakovas) 2017 m. kovo 24 d. įsakymą Nr. 1P-176-(1.17 E.) (toliau – ir Įsakymas) dalyje, kuria pradėta jiems priklausančių žemės sklypų, esančių ( - ), (unikalūs Nr. ( - ) ir Nr. ( - )) paėmimo visuomenės poreikiams procedūra ir šie žemės sklypai įtraukti į žemės sklypų, reikalingų visuomenės poreikiams, sąrašą. Pareiškėjas J. B. taip pat prašė kreiptis į Lietuvos Respublikos Konstitucinį Teismą su prašymu išaiškinti, ar galima rezervuoti neribotam laikotarpiui savininkų žemę visuomenės poreikiams, įvedant žemės sklypui apribojimus nuo tada, kai Lietuvos Respublikos Vyriausybė 1996 m. spalio 22 d. patvirtino Kauno laisvosios ekonominės zonos (toliau – ir Kauno LEZ) ribas ir plotą ir pagal Laisvųjų ekonominių zonų pagrindų įstatymą įvedė neterminuotus apribojimus be garantijų, įsipareigojimų ir nuostolių kompensavimo savininkams, kad galėtų bet kada paimti visuomenės poreikiams žemės ūkio produktų gamybai skirtą žemę.
  2. Pareiškėjai skunde nurodė, kad jie yra žemės sklypo, esančio ( - ), kurio kadastro Nr. ( - ) (toliau – ir Žemės sklypas) bendraturčiai, ir pareiškėjas J. B. yra žemės sklypo, esančio ( - ), kurio kadastro Nr. ( - ), savininkas. NŽT prie ŽŪM direktorius Įsakymu patvirtino žemės sklypų, reikalingų visuomenės poreikiams (Kauno LEZ teritorijai plėsti Kauno rajono savivaldybėje), sąrašą (toliau – ir Sąrašas), į kurį įtraukti ir ginčo Žemės sklypai, ir pradėjo žemės sklypų, nurodytų Sąraše (tame tarpe ir ginčo Žemės sklypų), visuomenės poreikiams paėmimo procedūrą. Pareiškėjų teigimu, Žemės sklypų paėmimo visuomenės poreikiams procedūra pradėta nepagrįstai ir neteisėtai.
  3. Pareiškėjai skunde dėsto ginčo santykius reglamentuojančių teisės aktų nuostatas ir teigia, kad viena iš būtinų sąlygų, siekiant paimti žemės sklypą visuomenės poreikiams, yra detaliojo arba specialiojo plano, į kurį šis konkretus žemės sklypas patektų, parengimas. Tačiau pagal regionų geoinformacinės aplinkos sistemos (REGIA) duomenis, Žemės sklypai, dėl kurių nutarta pradėti visuomenės poreikiams paėmimo procedūrą, akivaizdžiai nepatenka į detaliojo plano teritoriją. Taip pat nėra duomenų, kad Žemės sklypai apskritai patektų į Kauno LEZ teritoriją. Žemės sklypai pagal Kauno rajono savivaldybės bendrojo plano sprendinius priskirti gyvenamųjų teritorijų plėtrai, juose nėra ir nenumatoma įrengti susisiekimo infrastruktūra. Tokiu būdu neįrodžius, kad Žemės sklypai patenka tiek į Kauno LEZ teritoriją, tiek į detaliojo plano teritoriją, Įsakymas naikintinas vien šiuo pagrindu.
  4. Pareiškėjų teigimu, žemės paėmimu visuomenės poreikiams suinteresuota institucija Ūkio ministerija nėra atlikusi sąnaudų ir naudos analizės, kaip to reikalauja Lietuvos Respublikos žemės įstatymas bei šį įstatymą lydinčio teisės akto – Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2005 m. rugpjūčio 25 d. nutarimu Nr. 924 „Dėl žemės paėmimo visuomenės poreikiams taisyklių ir žemės paėmimo visuomenės poreikiams projektų rengimo ir įgyvendinimo taisyklių patvirtinimo“ patvirtintos Žemės paėmimo visuomenės poreikiams taisyklių (toliau – ir Taisyklės) 2 ir 3 punktai, o tikėtina, jog remiasi visiškai kito subjekto - Kauno rajono savivaldybės - galimai atlikta sąnaudų ir naudos analize. Tokiu būdu viena iš privalomų žemės paėmimo visuomenės poreikiams procedūros inicijavimo sąlygų nėra realizuota. Esama faktinė Žemės sklypų padėtis, taip pat kiti aktualūs aspektai - ekonominė, socialinė bei faktinė situacija - esmingai skiriasi nuo tos, kuri buvo daugiau nei prieš 17 metų detaliojo plano rengimo bei tvirtinimo ir sąnaudų ir naudos analizės atlikimo metu.
  5. Pažymėjo, kad Žemės sklypai ribojasi su jų turimomis namų valdomis ir buvo įsigyti tikslu faktiškai išplėsti jų šeimų gyvenamąsias zonas, buvo nustatyta atitinkama naudojimosi Žemės sklypais tvarka. Šiuo metu yra sutvarkyta Žemės sklypo gerovė, faktiškai praplėstos namų valdos ribos, įrengtos poilsio zonos, vaikų žaidimų aikštelės, sodai, tvoros. Šios aplinkybės objektyviai turi daryti įtaką, be kita ko, sąnaudų ir naudos analizės rezultatams.
  6. Nurodė, kad po detaliojo plano patvirtinimo Kauno LEZ teritorijos plotas ir ribos buvo ne kartą keičiamos: Kauno LEZ plotas ir ribos buvo nustatytos 1996 m. spalio 22 d. Kauno laisvosios ekonominės zonos įstatymu, keičiamos šio įstatymo 1999 m. gruodžio 2 d. ir 2005 m. birželio 21 d. redakcijos; Kauno laisvosios ekonominės zonos įstatymo 2005 m. birželio 21 d. redakcijos 4 straipsnyje įtvirtinus nuostatą, kad zonos teritorijos ribas nustato Lietuvos Respublikos Vyriausybė, Kauno LEZ ribos buvo keičiamos Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2006 m. birželio 14 d. nutarimu Nr. 580 „Dėl Kauno laisvosios ekonominės zonos teritorijos ribų patvirtinimo“. Lietuvos Respublikos Vyriausybė 2011 m. gruodžio 21 d. nutarimu Nr. 1515 „Dėl Kauno laisvosios ekonominės zonos teritorijos ribų patvirtinimo ir specialiojo plano rengimo pakeitimo“ pakeitė minėtą Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimą Nr. 580, nustatė naujas Kauno LEZ ribas pagal iš dalies (75,3001 ha) sumažinamą tuo metu buvusios Kauno LEZ teritorijos Karmėlavos kadastrinėje vietovėje Kauno rajone plotą (sumažinus - 458,6999 ha). Šios aplinkybės taip pat lemia kitokius sąnaudų ir naudos analizės rezultatus.
  7. Pareiškėjų teigimu, Taisyklių 3 punkte nustatyti reikalavimai negali būti laikomi formaliais, o atliekama sąnaudų ir naudos analize turi būti realizuojami jai keliami tikslai. Todėl Žemės sklypų paėmimas pagal daugiau nei prieš 17 metų parengtą Detalųjį planą ir galimai atliktą sąnaudų ir naudos analizę (jeigu tokia buvo atlikta) niekaip nepatvirtina žemės paėmimo visuomenės poreikiams proporcingumo, racionalumo bei efektyvumo, o minima sąnaudų ir naudos analizė negali būti laikoma tinkamu Žemės įstatymo 46 straipsnio 1 dalyje įtvirtintos sąlygos išpildymu.
  8. Pareiškėjai rėmėsi Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo (toliau – ir LVAT) praktika ir teigė, kad daugiau nei prieš 17 metų atliktų analizių ir patvirtinto teritorijų planavimo dokumento pagrindu pradėta žemės paėmimo visuomenės poreikiams procedūra pažeidžia objektyvumo, teisingumo, protingumo ir proporcingumo principus taikant nuosavybės paėmimo visuomenės poreikiams institutą, taip pat pažeidžia gero viešojo administravimo principą.
  9. Pažymėjo, kad šiuo metu detaliojo plano plotas, teritorija ir aktualija akivaizdžiai neatitinka Kauno laisvosios ekonominės zonos įstatymu ir Vyriausybės nutarimu ,,Dėl Kauno laisvosios ekonominės zonos teritorijos ribų patvirtinimo ir specialiojo plano rengimo“, patvirtintų Kauno LEZ ploto, ribų ir aktualijos. Todėl detalusis planas dėl jo neatitikimo pasikeitusiems Kauno LEZ teritorijos duomenims, nėra tinkamas teritorijų planavimo dokumentas, siekiant paimti Žemės sklypus visuomenės poreikiams.
  10. Pareiškėjų teigimu, nagrinėjamu atveju nebuvo atliktas Žemės įstatymo 45 straipsnio 2 dalyje nustatytas konkrečios vietos ir ploto motyvuotas pagrindimas visuomenės poreikiams reikalingam konkrečiam objektui statyti (įrengti). Be to, Žemės sklypas yra itin siauras, priklauso 18 bendraturčių, yra prie pat gyvenamųjų namų ir naudojamas kaip priklausančių namų valdų dalis. Todėl akivaizdu, kad paėmus Žemės sklypą visuomenės poreikiams, asmenys dėl tokio paėmimo patirtų reikšmingą žalą. Nepaisant to, nėra duomenų, dėl kokių konkrečių tikslų šis siauras Žemės sklypas būtų neišvengiamai būtinas Kauno LEZ tikslų įgyvendinimui ir nepaėmus jo visuomenės poreikiams LEZ tikslai nebūtų realizuoti. Detalusis planas nenumato, kurie konkretūs sklypai numatomi paimti visuomenės poreikiams, taip pat nenumato konkrečių žemės sklypų paėmimo visuomenės poreikiams sprendinių. Nei atsakovas, nei Ūkio ministerija tokių duomenų nepateikė.
  11. Ūkio ministerijos 2017 m. vasario 23 d. rašte nurodyti abstraktaus pobūdžio argumentai, t. y. žemės paėmimas yra išimtinis, nes nepaėmus Žemės sklypų visuomenės poreikiams, trukdytųsi Kauno LEZ kūrimasis, tolimesnė šios zonos veikla, nebūtų įgyvendinami zonos tikslai, neturėtų būti pripažinti tinkamu visuomenės poreikio dėl šio konkretaus siauro Žemės sklypo paėmimo pagrindimu. Kaip matyti iš bendrojo plano sprendinių, Žemės sklypui nėra priskirti reikšmingo pobūdžio sprendiniai, kurie būtų susiję su Kauno LEZ tikslų įgyvendinimu.
  12. Atkreipė dėmesį, jog jie kvestionuoja ne Kauno LEZ visuomeninę svarbą, bet šių konkrečių Žemės sklypų paėmimo visuomenės poreikiams būtinumą ir vykdomos procedūros teisėtumą. Pareiškėjų nuomone, nebuvo įvykdytos sąlygos, kurios yra būtina prielaida priimti sprendimą. Aplinkybė, kad atitinkami žemės sklypai patenka į Kauno LEZ, savaime nereiškia, jog žemė turi būti paimta visuomenės poreikiams, kadangi LEZ tikslai gali būti įgyvendinami ir kitais būdais, neribojant savininkų konstitucinės teisės į nuosavybę.
  13. Laisvųjų ekonominių zonų pagrindų įstatymo 9 straipsnio 1 dalyje nustatyta, jog siūlyme įsteigti LEZ turi būti subjekto, kuriam valstybinė žemė yra perduota patikėjimo teise ar kuriam žemė priklauso nuosavybės teise, pritarimas išnuomoti zonai skiriamą teritoriją. Nagrinėjamu atveju nėra duomenų, kad Žemės sklypų savininkai būtų išreiškę nepritarimą išnuomoti Žemės sklypą. Šis klausimas dėl žemės savininkų pritarimų turi būti sprendžiamas savalaikiai ir savarankiškai, o žemės paėmimas visuomenės poreikiams negali būti pateisinamas šios įstatyminės pareigos nevykdymu. Žemės paėmimas visuomenės poreikiams turi būti pagrįstas kaip tai nustatyta Žemės įstatymo ir Taisyklių nuostatose. Pažymėjo, kad Kauno LEZ poreikis yra laikinas, nes Kauno LEZ steigiamas terminuotam laikui - 49 metams (Kauno laisvosios ekonominės zonos įstatymo 2 straipsnis), todėl gali būti patenkintas ir kitais alternatyviais būdais.
  14. Pareiškėjų nuomone, detalusis planas nėra pakankamas teritorijų planavimo dokumentas, siekiant paimti žemę visuomenės poreikiams. Detalųjį planą rengė ir atitinkamai dėl visuomenės poreikio tinkamo patenkinimo bei visuomeninės naudos, efektyvumo ir racionalumo principų įgyvendinimo sprendė ne Kauno LEZ iniciatorius ir ne žemės paėmimu suinteresuota institucija, bet Kauno rajono savivaldybė. Tai patvirtina, kad visame teisinio reguliavimo kontekste (tame tarpe ir tai, kad Kauno LEZ klausimai sprendžiami valstybės institucijų, o ne savivaldybės institucijų lygiu) detalusis planas nėra pakankamas dokumentas Ūkio ministerijai, kaip suinteresuotai institucijai, siekiant paimti Žemės sklypą visuomenės poreikiams. Be to, žemės paėmimo visuomenės poreikiams tikslu buvo rengiamas būtent specialusis planas, kuris yra panaikintas. Specialiajame plane nurodyta, jog Kauno rajono savivaldybės 2000 m. rugpjūčio 31 d. spendimu Nr. 44 buvo patvirtintas Kauno LEZ detalusis planas. Šiuo detaliuoju planu suplanuota Kauno LEZ išsidėsčiusi Kauno rajono Karmėlavos ir Neveronių seniūnijų teritorijoje. Tuo tarpu vienas iš specialiojo plano planavimo tikslų ir uždavinių buvo: numatyti privačių žemės sklypų paėmimą visuomenės poreikiams. Be to, specialiajame plane buvo įtvirtinta nuostata, kad Kauno LEZ teritorijos specialusis planas yra Kauno LEZ detaliojo plano, patvirtinto Kauno rajono savivaldybės 2000 m. rugpjūčio 31 d. sprendimu Nr. 44, tęsinys.
  15. Teismo posėdyje pareiškėjų atstovas prašė kreiptis į Lietuvos vyriausiąjį administracinį teismą dėl norminio akto teisėtumo ištyrimo, t. y. ar Taisyklių 2 dalies (2012 m. redakcija) nuostatos neprieštarauja Žemės įstatymo 46 straipsnio 1 ir 2 dalims.
  16. Atsakovas NŽT prie ŽŪM atsiliepime prašė pareiškėjų skundą atmesti kaip nepagrįstą.
  17. Atsiliepime nurodė, kad LEZ detaliojo plano sprendinių brėžinys patvirtina, jog pareiškėjų Žemės sklypai patenka į Kauno rajono savivaldybės tarybos 2000 m. rugpjūčio 31 d. sprendimu Nr. 44 patvirtintą Kauno LEZ detaliuoju planu suplanuotą teritoriją. Pareiškėjų Žemės sklypai suformuoti NŽT prie ŽŪM Kauno rajono žemėtvarkos skyriaus 2011 m. birželio 22 d. įsakymu Nr. 7VĮ-(14.7.2)-1552. Kadangi pareiškėjų Žemės sklypai suformuoti po detaliojo plano patvirtinimo, todėl detaliojo plano sprendinių brėžinyje pareiškėjų žemės sklypų ribos nepažymėtos, tačiau tai nepaneigia fakto, kad žemės plotas įtrauktas į Kauno LEZ detaliuoju planu suplanuotą teritoriją. Kauno LEZ detalusis planas įregistruotas Lietuvos Respublikos teritorijų planavimo dokumentų registre, kaip nustatyta Lietuvos Respublikos teritorijų planavimo įstatymo 39 straipsnio 1 dalyje. Tai, kad anot pareiškėjų, pagal teikiamus regionų geoinformacinės aplinkos sistemos (toliau - ir REGIA) duomenis pareiškėjų Žemės sklypai nepatenka į detaliojo plano teritoriją, nėra teisiškai reikšminga, kadangi teisės akte nėra imperatyvaus nurodymo, kad teritorijų planavimo dokumento nepažymėjimas REGIA, daro dokumentą negaliojančiu ar paneigia dokumento buvimą.
  18. Pažymėjo, kad Kauno LEZ yra valstybei svarbus ekonominis projektas. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1999 m. spalio 4 d. nutarimu Nr. 1094 „Dėl laisvųjų ekonominių zonų pripažinimo valstybinės svarbos ekonominiais projektais“ ir Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2007 m. gegužės 9 d. nutarimu Nr. 464 „Dėl Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1999 m. spalio 4 d. nutarimo Nr. 1094 „Dėl laisvųjų ekonominių zonų pripažinimo valstybinės svarbos ekonominiais projektais“ pakeitimo“ Kauno LEZ pripažinta valstybei svarbiu ekonominiu projektu, kuris turi valstybinę svarbą ir yra svarbus visuomenės poreikiams. Tokią Kauno LEZ svarbą visuomenei lemia nustatyti zonos tikslai – nustatytoje teritorijoje efektyviai panaudoti gretimą Kauno oro uostą, šalia esančius geležinkelius ir automagistrales, efektyviai panaudoti Lietuvos geopolitinę padėtį, Kauno regiono potencialą ir Kauno miesto infrastruktūrą, sudaryti palankesnes sąlygas užsienio investavimui, naujoms technologijoms bei naujoms darbo vietoms kurti. Kauno LEZ teritorija nustatyta Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2006 m. birželio 14 d. nutarimu Nr. 580 „Dėl Kauno laisvosios ekonominės zonos teritorijos ribų patvirtinimo ir specialiojo plano rengimo“. Pareiškėjų Žemės sklypai patenka į Lietuvos Respublikos Vyriausybės patvirtintą Kauno LEZ teritoriją. Taigi esant nustatytam teisiniam reglamentavimui, akivaizdu, kad Kauno LEZ yra svarbus ekonominis projektas, kurio vystymas yra laikytinas visuomenės poreikiu. Atsižvelgiant į tai, kad Kauno LEZ veikimas negalimas be teritorijos, kuri reikalinga laisvosios ekonominės zonos veiklai, šis visuomenės poreikis negalėtų būti patenkintas, jeigu nebūtų paimti į Kauno LEZ teritoriją patenkantys pareiškėjų Žemės sklypai. Toks žemės paėmimas yra išimtinis, nes nepaėmus Žemės sklypų visuomenės poreikiams, trukdytųsi Kauno LEZ kūrimasis, tolimesnė LEZ veikla, nebūtų įgyvendinami zonos tikslai, pažeisti visuomenės, kartu ir valstybės ekonominiai interesai.
  19. Nors iš paminėto nustatyto teisinio reglamentavimo akivaizdu, kad pareiškėjų žemę visuomenės poreikiams paimti reikia tam, kad būtų tiesiogiai įgyvendinamas Kauno LEZ įstatymas, pareiškėjų sklypų paėmimo tikslas yra tinkamas Kauno LEZ įstatymo įgyvendinimas, t. y. tinkamų prielaidų įgyvendinti valstybei svarbų ekonominį projektą sudarymas. Atsižvelgiant į tai, priešingai nei nurodo pareiškėjai, ginčijamas Įsakymas nepažeidžia Žemės įstatymo 46 straipsnio 1 dalies ir Taisyklių 2 punkto reikalavimų.
  20. Pareiškėjų Žemės sklypų naudojimo paskirtis yra žemės ūkio, žemės sklypo naudojimo būdas – kiti žemės ūkio paskirties žemės sklypai. Atsižvelgiant į tai, pareiškėjų skundo argumentai, kad ginčo Žemės sklypais yra faktiškai išplėstos pareiškėjų šeimų gyvenamosios zonos, ir tai turi sąlygoti sąnaudų ir naudos analizės rezultatus nėra teisiškai pagrįsti, nesudarantys pagrindo panaikinti Įsakymą. Jei pareiškėjai ginčo Žemės sklypus naudoja ne pagal pagrindinę naudojimo paskirtį, pareiškėjai nesilaiko Žemės įstatymo 21 straipsnio 1 dalies reikalavimų. Tiek pagal šiuo metu galiojančio Lietuvos Respublikos teritorijų planavimo įstatymo 17 straipsnio 2 dalies, tiek detalaus plano tvirtinimo metu galiojančioje Lietuvos Respublikos teritorijų planavimo įstatymo 20 straipsnio 10 dalyje nustatyta, kad detalieji planai galioja neterminuotai arba tol, kol parengiami ir patvirtinami juos keičiantys to paties lygmens teritorijų planavimo dokumentai. Kauno rajono savivaldybės tarybos 2000 m. rugpjūčio 31 d. sprendimu Nr. 44 patvirtintas Kauno LEZ detalusis planas yra galiojantis.
  21. Atsakovas atsiliepime taip pat remiasi LVAT praktika ir nurodo, kad atsižvelgiant į faktą, jog Žemės sklypai patenka į Kauno LEZ detaliuoju planu suplanuotą teritoriją, pareiškėjų teiginiai, kad detalusis planas dėl detaliojo plano neatitikimo pasikeitusiems Kauno LEZ teritorijos duomenims, nėra tinkamas teritorijų planavimo dokumentas, siekiant paimti Žemės sklypą visuomenės poreikiams, yra nepagrįsti. Esant nustatytam teisiniam reglamentavimui, pagal kurį Lietuvos valstybė įsipareigojo visą Kauno LEZ teritoriją ne aukciono būdu išnuomoti Kauno LEZ bendrovei, visa Kauno LEZ teritorija turi priklausyti valstybei nuosavybės teise, todėl skundo argumentai, kad ta aplinkybė, jog atitinkami žemės sklypai patenka į Kauno LEZ, savaime nereiškia, jog žemė turi būti paimta visuomenės poreikiams, ir kad suinteresuota institucija privalėjo pagrįsti atskirai konkretaus, t. y. pareiškėjų nuosavybės teise valdomų Žemės sklypų, visuomenės poreikį, yra nepagrįsti. Pagal Žemės įstatymo 47 straipsnio 1 dalį, pareiškėjai įgyja teisę į teisingą atlyginimą už paimtą Žemės sklypą visuomenės poreikiams, todėl pareiškėjų teisės nepažeidžiamos, o teiginiai dėl patiriamos žalos yra nepagrįsti.
  22. Trečiasis suinteresuotas asmuo Ūkio ministerija su pareiškėjų skundu nesutiko ir prašė jį atmesti kaip nepagrįstą.
  23. Atsiliepime nurodė, kad iš pareiškėjų visuomenės poreikiams paimami Žemės sklypai patenka į Kauno LEZ zonos teritoriją, taip pat į Kauno LEZ detaliojo plano teritoriją. Žemės sklypų paėmimo visuomenės poreikiams procedūra buvo pradėta tinkamai atlikus Žemės sklypų, esančių Kauno LEZ teritorijoje, paėmimo visuomenės poreikiams sąnaudų ir naudos analizę. Žemės sklypų paėmimo visuomenės poreikiams procedūra buvo pradėta laikantis Žemės įstatymo 46 straipsnio 1 dalyje ir Taisyklių 2 ir 3 punktuose nurodytos sąlygos atlikti sąnaudų ir naudos analizę ir tokia analizė NŽT prie ŽŪM buvo pateikta su Ūkio ministerijos 2017 m. vasario 15 d. raštu. Analizė yra tinkamas dokumentas vykdyti Žemės sklypų paėmimo visuomenės poreikiams procedūrą. Analizėje pateiktų išvadų teisingumui įtakos neturi aplinkybė, jog nuo 1996 m. Kauno LEZ teritorijos ribos ir plotas keletą kartų keitėsi, kadangi analizė parengta 2016 m. lapkričio mėn., atsižvelgiant į šiuo metu aktualias Kauno LEZ teritorijos ribas ir plotą. Be to, nors pareiškėjai skunde išvardina Taisyklių 3 punkte nustatytus reikalavimus sąnaudų ir naudos analizei, tačiau nenurodo aplinkybių dėl galimo analizės neatitikimo Taisyklių 3 punkte nustatytiems reikalavimams. Priešingai nei teigia pareiškėjai, analizė patvirtina Žemės sklypo paėmimo visuomenės poreikiams būtinybę, taip pat proporcingumą, racionalumą bei efektyvumą, todėl laikytina tinkamu Žemės įstatymo 46 straipsnio 1 dalyje bei Taisyklių 2 ir 3 punktuose įtvirtintų sąlygų išpildymu.
  24. Pažymėjo, kad pareiškėjai nepateikė įrodymų, kurie patvirtintų, jog detalusis planas yra pakeistas ar panaikintas, tokia informacija nedisponuoja ir Ūkio ministerija. Vadinasi faktas, jog detalusis planas buvo patvirtintas prieš septyniolika metų, neturi visiškai jokios neigiamos įtakos tiek detaliojo plano, tiek Įsakymo teisėtumui. Detalusis planas yra tinkamas teritorijų planavimo dokumentas vykdyti Žemės sklypų paėmimo visuomenės poreikiams procedūrą. Esant nustatytam teisiniam reglamentavimui ir faktinėms aplinkybėms, akivaizdu, kad Kauno LEZ yra valstybei svarbus ekonominis projektas, jos vystymas yra laikytinas visuomenės poreikiu, o atsižvelgiant į tai, jog Kauno LEZ veikimas yra negalimas be tam tikros teritorijos, kuri reikalinga zonos veiklai, šis visuomenės poreikis negalės būti patenkintas, jei nebus paimti pareiškėjams priklausantys Žemės sklypai, kadangi jie patenka į Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimu Nr. 580 nustatytą Kauno LEZ teritoriją. Toks žemės paėmimas yra išimtinis, nes, nepaėmus Žemės sklypų visuomenės poreikiams, trukdytųsi Kauno LEZ kūrimasis, tolimesnė šios zonos veikla, nebūtų įgyvendinami zonos tikslai, pažeisti visuomenės, kartu ir valstybės ekonominiai interesai. Įsakymas yra priimtas vadovaujantis Žemės įstatyme nustatytais žemės paėmimo visuomenės poreikiams pagrindais. Egzistuoja objektyvus poreikis Žemės sklypus paimti visuomenės poreikiams, tuo tarpu dėl atsiliepime aptarto teisinio reglamentavimo ir suformuotos teismų praktikos, Žemės sklypai negali būti valstybės išnuomojami iš pareiškėjų.
  25. Trečiasis suinteresuotas asmuo uždaroji akcinė bendrovė (toliau – ir UAB) ,, Kauno laisvosios ekonominės zonos valdymas“ (toliau – ir UAB „Kauno LEZ valdymas“) su pareiškėjų skundu nesutiko ir prašė jį atmesti kaip nepagrįstą.
  26. Atsiliepime nurodė argumentus, kuriais savo poziciją grindė atsakovas ir trečiasis suinteresuotas asmuo Ūkio ministerija.
  27. Trečiasis suinteresuotas asmuo valstybės įmonė (toliau – ir VĮ) Registrų centras atsiliepime prašė bylą nagrinėti ir sprendimą priimti teismo nuožiūra.
  28. Atsiliepime nurodė, kad Žemės sklypų registro įrašuose NŽT prie ŽŪM direktoriaus Įsakymo pagrindu yra įregistruota žyma „Pradėta žemės sklypo paėmimo visuomenės poreikiams procedūra“. Nekilnojamojo turto registro Centrinio duomenų banko duomenimis abu ginčo sklypai yra suformuoti atliekant preliminarius matavimus, t. y. nenustatant žemės sklypų ribų posūkio taškų ir riboženklių koordinačių valstybinėje koordinačių sistemoje. Sklypų vieta Nekilnojamojo turto kadastro žemėlapyje pažymėta pagal preliminarius matavimus.
  29. Pažymėjo, kad Lietuvos Respublikos adresų registro nuostatų, patvirtintų Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2004 m. birželio 10 d. nutarimu Nr. 715 (toliau – ir Nuostatai), aktualios redakcijos 3 punktas numato, kad Adresų registro duomenų bazę sudaro Registro objektų (kaip nurodyta Nuostatų 14 punkte - apskričių, savivaldybių, seniūnijų, gyvenamųjų vietovių, gatvių, adresų, pavadinimų, suteiktų pastatui, statiniui ar kitam objektui) tekstiniai ir grafiniai duomenys bei jų pagrindu funkcionuojantis Registro objektų interaktyvusis žemėlapis - REGIA. Kaip matyti iš teisinio reglamentavimo, detalieji planai nėra Adresų registro, kurio tvarkytojas yra VĮ Registrų centras, objektai.
  30. Atkreipė dėmesį, kad VĮ Registrų centras nėra atsakingas už visus geografiškai susietus duomenis viešinamus REGIA interaktyviajame žemėlapyje. Nors REGIA pagrindas yra VĮ Registrų centro tvarkomi Adresų, Juridinių asmenų, Nekilnojamojo turto registrai ir Lietuvos kadastro žemėlapis, tačiau šiam interaktyviam žemėlapiui duomenis teikia ir kiti juridiniai asmenys (savivaldybės, Valstybinė miškų tarnyba, Kultūros paveldo departamentas prie Kultūros ministerijos ir kt.). VĮ Registrų centras, turėdamas įstatymų leidėjo griežtai nustatytas kompetencijos ribas, neturi teisių ir pareigų tikrinti kitų institucijų REGIA žemėlapiui teikiamų duomenų teisingumo.
  31. Akcentavo, kad VĮ Registrų centras nėra niekaip atsakingas už detaliųjų planų ribų pažymėjimą REGIA žemėlapyje, kadangi detalieji planai yra savivaldybių viešinama informacija. Tarp VĮ Registrų centro ir konkrečios savivaldybės yra sudaroma paslaugų teikimo sutartis, kurios pagrindu savivaldybė gauna teisę talpinti ir skelbti informaciją REGIA žemėlapyje (tame tarpe - duomenis apie detaliuosius planus ir jų ribas). Šiuo konkrečiu atveju Kauno LEZ detalųjį planą ir duomenis apie jį paviešino Kauno rajono savivaldybė.
  32. Tretieji suinteresuoti asmenys M. R. ir L. R. atsiliepime nurodė, kad papildomos informacijos ir/ar argumentų nei nurodyta skunde neturi.

6II.

7

  1. Vilniaus apygardos administracinis teismas 2017 m. lapkričio 28 d. sprendimu pareiškėjų skundą atmetė kaip nepagrįstą.
  2. Teismas nustatė, kad Ūkio ministerija 2017 m. vasario 15 d. raštu Nr. (23.10-71)-3-712 „Dėl žemės paėmimo visuomenės poreikiams“ kreipėsi į NŽT prie ŽŪM su prašymu pradėti žemės sklypų paėmimo visuomenės poreikiams procedūrą. Kartu su prašymu pateikė Kauno LEZ teritorijos detalųjį planą, prašomų paimti visuomenės poreikiams žemės sklypų, esančių Kauno LEZ teritorijoje, sąrašą, Nekilnojamojo turto kadastro žemėlapio ištraukas su privačių žemės sklypų ribomis (žemės paėmimo visuomenės poreikiams projekto teritorijos ribų planą) bei Aiškinamąjį raštą ir jo priedą (Sąnaudų ir naudos analizę). NŽT prie ŽŪM direktorius 2017 m. kovo 24 d. įsakymu Nr. 1P-176-(1.17E) „Dėl žemės sklypų paėmimo visuomenės poreikiams (Kauno laisvosios ekonominės zonos teritorijai plėsti Kauno rajono savivaldybėje) procedūros pradžios“ pradėjo žemės sklypų, nurodytų šiuo įsakymu patvirtintame Žemės sklypų, reikalingų visuomenės poreikiams (Kauno laisvosios ekonominės zonos teritorijai plėsti Kauno rajono savivaldybėje), sąraše, visuomenės poreikiams paėmimo procedūrą.
  3. Teismas nurodė, kad pareiškėjai reikalingumą panaikinti Įsakymo dalį grindžia argumentais, jog Įsakymu nepagrįsta, kad visuomenės poreikiams tenkinti reikalinga paimti būtent šiuos konkrečius pareiškėjų sklypus – ( - ). (kadastrinis Nr. ( - ) ir Nr. ( - )); kad procedūros pradžia nepagrįstai pradėta Kauno LEZ detaliojo plano pagrindu.
  4. Teismas rėmėsi Konstitucinio Teismo jurisprudencija, Europos Žmogaus Teisių Teismo (toliau – ir EŽTT) praktika. Pažymėjo, kad atsakovas ginčijamą Įsakymą priėmė remdamasis tuo, jog Žemės sklypai yra Kauno LEZ teritorijoje ir jų paėmimas būtinas Kauno LEZ veiklai. Teismas taip pat rėmėsi Laisvųjų ekonominių zonų pagrindų įstatymo (toliau – ir LEZ pagrindų įstatymas) nuostatomis, kitais ginčui aktualiais teisės aktais.
  5. Teismas atkreipė dėmesį į tai, kad Lietuvos Respublikos Vyriausybė 1999 m. spalio 4 d. nutarimu Nr. 1094 „Dėl laisvųjų ekonominių zonų pripažinimo valstybinės svarbos ekonominiais projektais“, vadovaudamasi Žemės įstatymo 45 straipsnio 1 dalies 1 punktu, nustatančiu, jog žemė visuomenės poreikiams iš privačios žemės savininkų gali būti paimama valstybei svarbiems ekonominiams projektams, kurių svarbą visuomenės poreikiams savo sprendimu pripažįsta Seimas arba Vyriausybė, Kauno LEZ pripažino valstybei svarbiu ekonominiu projektu, turinčiu valstybinę svarbą ir esantį svarbiu visuomenės poreikiams. Lietuvos Respublikos Vyriausybė 2006 m. birželio 14 d. nutarimu Nr. 580, įgyvendindama Kauno LEZ įstatymo 4 straipsnio nuostatas, patvirtino Kauno LEZ teritorijos ribas, be kita ko, Karmėlavos kadastrinės vietovės (Kauno r.) 458,6999 hektaro teritorijos ir Kauno LEZ teritorijai priskiriamą Kruonio kadastrinėje vietovėje Kaišiadorių rajone 75,3001 hektaro plotą, su nustatytais teritorijos ribų posūkio taškais ir riboženklių koordinatėmis valstybinėje koordinačių sistemoje.
  6. Pažymėjo, kad įstatymų leidėjas laisvųjų ekonominių zonų kūrimą ir veikimą traktuoja kaip tam tikrą visai visuomenei reikšmingų socialinių ir ekonominių tikslų (konkrečiai, investicijų pritraukimo, mokslinės-techninės pažangos skatinimo, naujų darbų vietų kūrimo) siekimo priemonę, pati laisvoji ekonominė zona (taip pat ir Kauno LEZ) kaip vientisas projektas, kaip visuma, traktuojama kaip valstybei reikšmingas ekonominis projektas. Būtent dėl šios priežasties zonos teritorija nustatoma Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimu, joje taikomos specifinės organizacinės / valdymo priemonės, nustatomas specifinis teisinis režimas.
  7. Teismas konstatavo, kad pareiškėjų nuosavybė ribojama Kauno LEZ įstatyme nustatytu pagrindu, šis įstatymas ne tik apibrėžia žemės paėmimo visuomenės poreikiams konkrečius tikslus, bet ir nustato, kokio dydžio teritorija reikalinga numatomiems tikslams įgyvendinti bei įtvirtina, kad zonos ribas nustato Vyriausybė. Taigi esant nustatytam teisiniam reglamentavimui, akivaizdu, kad Kauno LEZ yra svarbus ekonominis projektas, kurio vystymasis yra laikytinas visuomenės poreikiu, todėl pareiškėjų argumentus, jog nėra pagrįsta, kad visuomenės poreikiams tenkinti reikalinga paimti būtent šiuos konkrečius pareiškėjų sklypus, atmetė. Pažymėjo, kad Žemės sklypų paėmimo visuomenės poreikiams būtinumas yra pagrįstas 2016 m. atlikta žemės sklypų, esančių Kauno LEZ teritorijoje, paėmimo visuomenės poreikiams sąnaudų ir naudos analize. Iš sąnaudų ir naudos analizės turinio matyti, kad joje pateiktas vertinimas apima ir pareiškėjams priklausančius Žemės sklypus (kadastro Nr. ( - ), Nr. ( - )), analizėje daroma išvada, kad joje įvardinti sklypai yra tinkami projektui įgyvendinti, todėl turi būti paimti visuomenės poreikiams tenkinti, o kitos alternatyvos negalimos. Pareiškėjai iš esmės neteikė argumentų dėl tokios analizėje padarytos išvados pagrįstumo.
  8. Teismas, vertindamas pareiškėjų teiginius, kad Žemės sklypų paėmimo visuomenės poreikiams procedūros pradžia nepagrįstai pradėta Kauno LEZ detaliojo plano pagrindu, nes kai šis planas buvo patvirtintas, Kauno LEZ apėmė 1 000 ha teritoriją, o šiuo metu Kauno LEZ teritorija apima beveik perpus mažesnę – tik 534 ha teritoriją, nurodė, jog remiantis Žemės įstatymo 45 straipsnio 2 dalies nuostata, konkrečios vietos ir ploto motyvuotas pagrindimas gali būti tiek sudedamoji detaliojo plano ar specialiojo teritorijų planavimo dokumento dalis, tiek parengtas kaip atskiras dokumentas, teikiamas kartu su detaliuoju planu ar specialiojo teritorijų planavimo dokumentu. Taigi nagrinėjamu atveju ne vien detalieji planai, bet ir specialus įstatymas ir su juo susiję teisės aktai nulemia visuomenės poreikių konkretiems žemės sklypams vertinimą. Detaliojo plano paskirtis yra sudaryti būtinas prielaidas, kad žemės sklypų paėmimo visuomenės poreikiams procedūra vyktų sklandžiai, todėl aplinkybė, jog detaliuoju planu Kauno LEZ teritorijai buvo numatyti didesni žemės sklypų plotai, negu vėliau buvo nustatytos ribos Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2011 m. gruodžio 21 d. nutarimu Nr. 1515, nėra kliūtimi paimti tik tuos žemės sklypus (jų dalis), kurie patenka į nustatytas ribas. Ginčo atveju, kad Įsakymu būtų pradėta žemės sklypų paėmimo visuomenės poreikiams procedūra, pakankama sąlyga laikytina tai, jog paimami žemės sklypai patenka į detaliuoju planu suplanuotos teritorijos ribas. Atkreipė dėmesį, kad išvada, jog detalusis planas, visiškai apimantis visą dabartinę Kauno LEZ teritoriją (534 ha), kurios ribos, kaip minėta nustatytos Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimu, yra tinkamas teritorijų planavimo dokumentas priimti sprendimą pradėti žemės paėmimo visuomenės poreikiams procedūrą, buvo padaryta ir LVAT 2015 d. kovo 23 d. nutartyje administracinėje byloje Nr. A-1732-858/2015.
  9. Teismas taip pat atkreipė dėmesį, kad detaliojo plano aiškinamajame rašte nurodyta, jog detaliojo planavimo tikslas – apibrėžti žemės plotus, paimamus visuomenės poreikiams. Lietuvos Respublikos teritorijų planavimo įstatymo 17 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad detalieji planai galioja neterminuotai arba tol, kol parengiami ir patvirtinami juos keičiantys to paties lygmens teritorijų planavimo dokumentai. Byloje nėra duomenų, kad minėtas detalusis planas būtų panaikintas ar pakeistas. Skunde išdėstytos aplinkybės, susijusios su specialiuoju planu, yra neaktualios, kadangi Įsakymas yra priimtas vadovaujantis ne specialiuoju planu, bet detaliuoju planu, kuris yra tinkamas teritorijų planavimo dokumentas vykdyti Žemės sklypų paėmimo visuomenės poreikiams procedūrą.
  10. Pažymėjo, kad teisės aktuose nėra imperatyvaus reikalavimo, jog LEZ teritorijai priklausanti žemė turi būti išperkama vienu metu, taip pat nėra nustatytas terminas, kuriam pasibaigus nebūtų galima pradėti žemės, esančios LEZ teritorijoje, paėmimo visuomenės poreikiams procedūros. Remdamasis tuo, kas išdėstyta, teismas sprendė, kad NŽT prie ŽŪM Įsakymo dalis, kuria pradėta pareiškėjams priklausančių Žemės sklypų paėmimo visuomenės poreikiams procedūra ir šie Žemės sklypai įtraukti į Sąrašą, yra priimta tinkamai taikant teisės aktų nuostatas, objektyviai ir visapusiškai įvertinus visas reikšmingas aplinkybes, todėl yra teisėta ir pagrįsta.
  11. Teismas, spręsdamas dėl pareiškėjų atstovo prašymo dėl norminio administracinio akto ištyrimo, t. y. Taisyklių 2 punkto, kuriame įtvirtinta nuostata, kad visuomenės poreikio objektyvus egzistavimas ir jam tenkinti reikalingo konkretaus žemės sklypo paėmimo būtinumas laikomas pagrįstu ir atskiras jo pagrindimas, pagrįstas sąnaudų ir naudos analize, visuomeninės naudos, efektyvumo ir racionalumo principais, neatliekamas, kai žemę visuomenės poreikiams paimti reikia tam, kad būtų tiesiogiai įgyvendinamas įstatymas, nustatantis konkretų visuomenės poreikį, kuriam tenkinti paimamas tam tikroje vietoje esantis tam tikro ploto žemės sklypas (žemės sklypo dalis), ir nurodantis suinteresuotą instituciją, pažymėjo, kad nagrinėjamu atveju teismui abejonių dėl Taisyklių 2 punkto teisėtumo nekilo. Ūkio ministerija 2016 m. vasario 15 d. raštu Nr. (23.10-71)-3-712 kreipdamasi į NŽT prie ŽŪM Kauno rajono skyrių dėl žemės, įskaitant ir pareiškėjų ginčo Žemės sklypus, paėmimo visuomenės poreikiams pateikė, be kita ko, Kauno LEZ teritorijos detalųjį planą ir aiškinamąjį raštą bei jo priedą - Sąnaudų ir naudos analizę, kurioje pateiktas vertinimas apima ir pareiškėjams priklausančius Žemės sklypus. Analizėje daroma išvada, kad joje įvardinti sklypai yra tinkami projektui įgyvendinti, todėl turi būti paimti visuomenės poreikiams tenkinti, o kitos alternatyvos negalimos. Atsižvelgdamas į tai, kas nustatyta ir vadovaudamasis Administracinių bylų teisenos įstatymo 113 straipsnio 2 dalies 4 ir 5 punktais, teismas atmetė pareiškėjų prašymą pradėti tyrimą dėl norminio administracinio akto teisėtumo.
  12. Teismas dėl prašymo kreiptis į Konstitucinį Teismą nurodė, kad iš pareiškėjo J. B. prašymo turinio spręstina, jog pareiškėjas prašo kreiptis į Konstitucinį Teismą su prašymu ištirti, ar Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2011 m. gruodžio 21 d. nutarimu Nr. 1515 „Dėl Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2006 m. birželio 14 d. nutarimo Nr. 580 „Dėl Kauno laisvosios ekonominės zonos teritorijos ribų patvirtinimo ir specialiojo plano rengimo“ pakeitimo“ patvirtintas planas su nustatytais teritorijos ribų posūkio taškais ir riboženklių koordinatėmis valstybinėje koordinačių sistemoje neprieštarauja Lietuvos Respublikos Konstitucijai. Teismas pažymėjo, kad nagrinėjamoje byloje abejonės dėl Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2011 m. gruodžio 21 d. nutarimo Nr. 1515 konstitucingumo nekyla, todėl pareiškėjo prašymo netenkino.

8III.

9

  1. Pareiškėjai, išskyrus J. B., apeliaciniu skundu prašo panaikinti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2016 m. lapkričio 28 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą, kuriuo pareiškėjų skundą tenkinti.
  2. Apeliacinis skundas grindžiamas iš esmės argumentais, nurodytais skunde pirmosios instancijos teismui. Papildomai pareiškėjai nurodo, kad Žemės sklypas, dėl kurio skundžiamu Įsakymu buvo nutarta pradėti visuomenės poreikiams paėmimo procedūrą, nepatenka į detaliojo plano teritoriją, todėl žemės paėmimo visuomenės poreikiams procedūra ginčo Žemės sklypo atžvilgiu pradėta nepagrįstai ir neteisėtai, pažeidžiant Žemės įstatymo 8 skyriaus nuostatas, todėl vien ši aplinkybė lemia ginčo Žemės sklypo paėmimo visuomenės poreikiams procedūros neteisėtumą ir sudaro savarankišką pagrindą panaikinti skundžiamą Įsakymą. Teismas šios faktinės aplinkybės ir ją pagrindžiančių įrodymų netyrė.
  3. Akcentuoja, kad viena iš būtinųjų sąlygų siekiant paimti žemės sklypą visuomenės poreikiams, yra detaliojo arba specialiojo plano, į kurį šis konkretus žemės sklypas patektų, parengimas. Kauno LEZ Detaliojo plano teritorija (patvirtinta Kauno rajono savivaldybės tarybos 2000 m. rugpjūčio 31 d. sprendimu Nr. 44) ir Kauno LEZ teritorija (nustatyta 1996 m. Kauno LEZ įstatymu, po to nustatyta Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2006 m. birželio 14 d. nutarimu Nr. 580 ir vėliau ne kartą keičiama) nėra tapačios sąvokos. Aplinkybę, kad ginčo Žemės sklypas, dėl kurio nutarta pradėti visuomenės poreikiams paėmimo procedūrą, akivaizdžiai nepatenka į detaliuoju planu suplanuotą teritoriją, patvirtina byloje pateikti įrodymai: oficialūs ir viešai skelbiami regionų geoinformacinės aplinkos sistemos (REGIA) duomenys; byloje pateiktas detalusis planas ir jo grafiniai duomenys. Tai, kad Žemės sklypas nepatenka į detaliuoju planu suplanuotą teritoriją, yra akivaizdžiai matoma iš ESO elektros tinklų komunikacijų (10 kV oro linijos) padėties, kadangi nagrinėjamu atveju ESO elektros tinklai (10 kV oro linija) eina Žemės sklypu ties pietine šio Žemės sklypo riba, taigi ESO elektros tinklai (10 kV oro linija) aktualioje vietoje eina už detaliojo plano ribos. Tai akivaizdžiai rodo, kad Žemės sklypas nepatenka į detaliojo plano teritoriją.
  4. Pareiškėjai pažymi, kad atsakovas ir tretieji suinteresuoti asmenys bylos nagrinėjimo metu negalėjo nurodyti, kuo remiantis jie sprendė, jog Žemės sklypas patenka į detaliuoju planu suplanuotą teritoriją. Tuo tarpu atsakovas papildomai patvirtino, kad Žemės sklypas detaliajame plane nėra įvardintas ir minimas, kadangi tuo metu jis dar nebuvo suformuotas. Atsakovas neturi duomenų, kad elektros oro linijos vieta ties Žemės sklypu būtų kada nors pakeista. Tokiu būdu būtent atsakovas, kuris pradėjo Žemės sklypo paėmimo visuomenės poreikiams procedūrą, turėjo įrodyti, kad Žemės sklypas patenka į detaliojo plano teritoriją ir egzistuoja visos kitos žemės paėmimo visuomenės poreikiams prielaidos bei sąlygos.
  5. Pareiškėjai akcentuoja, kad skundą grindė ir tuo, jog Žemės sklypas nepatenka ne tik į detaliojo plano teritoriją, bet ir į Kauno LEZ teritoriją, tačiau teismas šios aplinkybės netyrė. Tai, kad Žemės sklypas nepatenka į Kauno LEZ teritoriją patvirtina tai, jog Žemės sklypas nebuvo įtrauktas į detaliojo plano sprendinius kaip planuojama teritorija. Tuo tarpu atsakovo pateiktas dokumentas „Ištrauka iš Kauno LEZ ribų plano” yra dokumentas su trūkumais ir nėra pakankamas įrodymas konstatuoti vieną iš esminių aplinkybių byloje, o būtent tai, kad Žemės sklypas patenka į Kauno LEZ teritoriją. Minėta ištrauka nepatvirtina geodezinių duomenų fakto, šioje ištraukoje nėra geodezinių taškų, ištrauka pasirašyta tik ją parengusio matininko ir nepatvirtinta viešojo administravimo subjekto, o pats dokumentas parengtas jau bylos nagrinėjimo metu. Todėl ne tik šio dokumento įrodomoji reikšmė yra abejotina, bet ji negali būti pripažinta absoliučia ir pakankama.
  6. Pažymi, kad nesutinka ir su teismo teiginiu, kad detalusis planas visiškai apima visą dabartinę Kauno LEZ teritoriją. Teismas tokią išvadą grindė vienintele aplinkybe, t. y. LVAT 2015 m. kovo 23 d. priimta nutartimi administracinėje byloje Nr. A-1732-858/2015, tačiau šioje administracinėje byloje dalyvavo visai kitos šalys, todėl teismo motyvacijoje nurodytos aplinkybės nėra prejudiciniai faktai. Teismo nurodytoje byloje ginčas buvo kilęs dėl visai kito žemės sklypo ir visai kitos Kauno LEZ vietos. Be to, minėtoje byloje LVAT konstatavo, kad byloje nėra ginčo dėl faktinės aplinkybės, jog ginčo žemės sklypas patenka į Kauno rajono savivaldybės tarybos 2000 m. rugpjūčio 31 d. sprendimu patvirtintu Kauno LEZ detaliuoju planu suplanuotą teritoriją. Tuo tarpu nagrinėjamoje byloje ginčas kilo būtent dėl faktinės aplinkybės, kad Žemės sklypas nepatenka į detaliojo plano teritoriją. Taip pat pažymi, kad naujesnėje aktualioje LVAT praktikoje akcentuota, jog byloje turi būti analizuojama ar Kauno rajono savivaldybės tarybos 2000 m. rugpjūčio 31 d. sprendimu Nr. 44 patvirtintas Kauno LEZ detalusis planas atitinka ginčijamo Įsakymo priėmimo metu Vyriausybės nutarimu patvirtintas Kauno LEZ ribas (žr., pvz., LVAT 2016 m. vasario 11 d. nutartis administracinėje byloje Nr. eA-2360-438/2016).
  7. Pareiškėjai apeliaciniame skunde taip pat akcentuoja, kad jeigu teismui kiltų abejonių dėl regionų geoinformacinės aplinkos sistemos (REGIA) duomenų ir detaliojo plano grafinių duomenų teisingumo, byloje turėtų būti skiriama geodezinė ekspertizė, paneigiant šiuos įrodymus, kuriais remiasi pareiškėjai, ir nustatant aplinkybę dėl Žemės sklypo patekimo į detaliuoju planu suplanuotą teritoriją. Pareiškėjai tokio prašymo nereiškė, kadangi faktinė aplinkybė, kad Žemės sklypas nepatenka į detaliojo plano teritoriją, yra akivaizdi.
  8. Pareiškėjų nuomone, nepagrįsta būtinybė paimti žemę visuomenės poreikiams tam, kad būtų patenkintas visuomenės poreikis. Kauno LEZ įsteigimas, pats savaime, jokiu būdu nesuponuoja būtinybės paimti žemę visuomenės poreikiams. Kitaip tariant, aplinkybė, kad atitinkami žemės sklypai patenka į Kauno LEZ teritoriją, savaime nereiškia, kad žemė turi būti paimta visuomenės poreikiams, kadangi LEZ tikslai gali būti įgyvendinami ir kitais alternatyviais būdais, neribojant savininkų konstitucinės teisės į nuosavybę. Atsižvelgiant į Žemės įstatymo 46 straipsnio 1 dalį, siekiant paimti ginčo Žemės sklypą visuomenės poreikiams, turėjo būti įrodyta, kad šis poreikis negalės būti patenkintas, jeigu nebus paimtas ginčo Žemės sklypas. Tačiau teismas skundžiamame sprendime dėl šių motyvų nepasisakė. Nagrinėjamu atveju viešojo administravimo subjektai nepagrindė, kad visuomenės poreikis negalės būti patenkintas kitokiais būdais, ir jokių kitų adekvačių ir realių alternatyvų, tokių kaip Žemės sklypo nuoma, panauda, nuoma su išpirkimo teise ir kt., net nesvarstė. Tai lemia žemės paėmimo visuomenės poreikiams procedūros neteisėtumą. Pažymi, kad Kauno LEZ poreikis yra laikinas, nes Kauno LEZ buvo steigiamas 49 metams (likę 29 metai), todėl nagrinėjamu atveju turėjo būti išnaudotos galimybės šį visuomenės poreikį patenkinti kitais alternatyviais būdais nepaimant Žemės sklypo visuomenės poreikiams.
  9. Pareiškėjai taip pat apeliaciniame skunde nurodo, kad Taisyklių 2 punkto nuostata prieštarauja Žemės įstatymo 46 straipsnio 1 ir 2 dalims, kadangi numato atvejus, kai Sąnaudų ir naudos analizė gali būti neatliekama, nors Žemės įstatymo nuostatos tokios galimybės nenumato. Nepaisant šios teisės norminių aktų konkurencijos, Sąnaudų ir naudos analizė nagrinėjamu atveju privalėjo būti atlikta taip pat ir pagal Taisyklių 2 punkto nuostatas. LEZ įstatymas nėra susijęs su žemės paėmimu visuomenės poreikiams, o žemės paėmimas visuomenės poreikiams negali būti laikomas tiesioginiu Kauno LEZ įstatymo įgyvendinimu. Tai, kad Kauno LEZ yra valstybei svarbus ekonominis projektas, yra įtvirtinta Vyriausybės 1999 m. spalio 4 d. nutarime “Dėl laisvųjų ekonominių zonų pripažinimo valstybei svarbiais ekonominiais projektais“, taip pat Kauno LEZ teritorijos ribos nustatytos Vyriausybės 2006 m. birželio 14 d. nutarimu Nr. 580, t. y. ne įstatymais, todėl žemės paėmimas visuomenės poreikiams vykdomas tiesiogiai įgyvendinant ne įstatymą, bet Vyriausybės nutarimą. Kauno LEZ įstatyme nėra nurodyta suinteresuota institucija, nors tai yra viena iš Taisyklių 2 punkte numatytų būtinų sąlygų tam, kad sąnaudų ir naudos analizė nebūtų rengiama. Nagrinėjamu atveju negalima laikyti, kad Žemės sklypo paėmimo procedūra vykdoma tiesiogiai įgyvendinant įstatymą, kuriame nurodyta suinteresuota institucija, todėl Sąnaudų ir naudos analizė nagrinėjamu atveju buvo privaloma.
  10. Pareiškėjų teigimu, teismas byloje pateiktos Sąnaudų ir naudos analizės išvadomis rėmėsi visiškai nepagrįstai, kadangi pateikta tariama Sąnaudų ir naudos analizė yra nepasirašyta, net nenurodytas šį dokumentą parengęs specialistas, taip pat nepateikti dokumentą rengusio asmens kvalifikaciją pagrindžiantys įrodymai. Šis dokumentas neatitinka Taisyklių 3 punkte įtvirtintų reikalavimų sąnaudų ir naudos analizės apimčiai bei turiniui (šios aplinkybės tiesiogiai lemia Sąnaudų ir naudos analizės išvadų nepagrįstumą): nesvarstytos kitos adekvačios ir realios alternatyvos, kurios leistų išvengti Žemės sklypo savininkų nuosavybės teisių ribojimo; nenurodyti žemės paėmimo visuomenės poreikiams procedūros dalyviai, kurie dėl to patirs naudos ar nuostolių, t. y. Žemės sklypo savininkai; neatliktas Žemės sklypo vertinimas ir nenustatyta reali Žemės sklypo rinkos vertė, atsižvelgiant į Žemės sklypo individualius požymius. Byloje nėra pateikta jokių duomenų, kad būtent suinteresuota institucija būtų atlikusi Sąnaudų ir naudos analizę. Be to, Žemės įstatymo 45 straipsnio 2 dalis įtvirtina, kad visuomenės poreikiams reikalingam konkrečiam objektui statyti (įrengti) konkrečios vietos ir ploto motyvuotas pagrindimas turi būti atliktas rengiant detalųjį planą ar specialiojo teritorijų planavimo dokumentą. Konkrečios vietos ir ploto motyvuotas pagrindimas gali būti sudedamoji detaliojo plano ar specialiojo teritorijų planavimo dokumento dalis arba gali būti parengtas kaip atskiras dokumentas, teikiamas kartu su detaliuoju planu ar specialiojo teritorijų planavimo dokumentu, tačiau šiuo atveju tai atlikta praėjus 16 metų po Detaliojo plano parengimo.
  11. Pareiškėjai taip pat akcentuoja, kad skundžiamas Įsakymas iki šiol NŽT prie ŽŪM interneto svetainėje, kaip to reikalauja Žemės įstatymo 46 straipsnio 5 dalis, nėra skelbiamas. Tai nėra formalus pažeidimas, todėl remiantis teisinio apibrėžtumo principu, Įsakymas naikintinas ir šiuo pagrindu.
  12. Atsakovas NŽT prie ŽŪM pateiktame atsiliepime su apeliaciniu skundu nesutinka ir prašo jį atmesti kaip nepagrįstą.
  13. Atsakovas apeliaciniame skunde nurodo, kad nesutinka su apeliantų teiginiu, jog iš byloje surinktų įrodymų akivaizdu, kad ginčo Žemės sklypas nepatenka į detaliuoju planu suplanuotą teritoriją, todėl žemės paėmimo visuomenės poreikiams procedūra ginčo žemės sklypo atžvilgiu pradėta nepagrįstai ir neteisėtai. Kauno LEZ detaliojo plano sprendinių brėžinys, priešingai nei teigia apeliantai, patvirtina, kad Žemės sklypas, kurio kadastro Nr. ( - ), yra Kauno rajono savivaldybės tarybos 2000 m. rugpjūčio 31 d. sprendimu Nr. 44 patvirtinto Kauno LEZ detaliojo plano galiojimo ribose. Kadangi apeliantų žemės sklypas suformuotas NŽT prie ŽŪM Kauno rajono žemėtvarkos skyriaus 2011 m. birželio 22 d. įsakymu Nr. 7VĮ-(14.7.2)-1552, t. y. po detaliojo plano patvirtinimo, todėl detaliojo plano sprendinių brėžinyje pareiškėjų Žemės sklypo ribos nepažymėtos, tačiau tai nepaneigia fakto, kad žemės plotas, kuriame buvo formuojamas Žemės sklypas, buvo įtrauktas į Kauno LEZ detaliuoju planu suplanuotą teritoriją.
  14. Atsakovo nuomone, apeliantų teiginiai, kad ESO elektros tinklų komunikacijų (10kV oro linijos) padėtis detaliojo plano sprendinių brėžinyje yra tas įrodymas, kuris patvirtina jų teiginius, jog Žemės sklypas nepatenka į detaliuoju planu suplanuotą teritoriją, yra visiškai nepagrįsti. Detaliojo plano sprendinių brėžinys parengtas masteliu 1:10 000, t. y. 1 cm lygus 100 m. Apeliantų ginčo žemės plotis vakarinėje pusėje - 9,6 m, rytinėje pusėje – 15 m. Esant tokiems parametrams, akivaizdžiai matyti detaliojo plano sprendinių brėžinyje ESO elektros tinklų komunikacijas (10kV oro linijos) ginčo Žemės sklypo atžvilgiu nėra galimybių. Tuo tarpu į bylą pateikta ištrauka iš Kauno LEZ teritorijos ribų plano, parengta matininko R. V., neginčytinai patvirtina faktą, kad apeliantų Žemės sklypas yra Kauno LEZ teritorijos ribose. Ištrauka iš Kauno LEZ teritorijos ribų plano, parengta matininko R. V., yra tinkamas įrodymas pagal Administracinių bylų teisenos įstatymo 56 straipsnio 1 dalį. Šis dokumentas nėra planas iš nekilnojamojo daikto kadastro duomenų bylos, kuris pagal Lietuvos Respublikos nekilnojamojo turto kadastro nuostatų, patvirtintų Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. balandžio 15 d. nutarimu Nr. 534 ,,Dėl Lietuvos Respublikos nekilnojamojo turto kadastro nuostatų patvirtinimo“, 67 punktą, privalo būti suderintas žemėtvarkos skyriaus vedėjo arba jo įgalioto žemėtvarkos skyriaus darbuotojo. Matininkas, parengęs įstatymų ir kitų teisės aktų nustatytus nekilnojamojo turto kadastro dokumentus, pasirašydamas juose patvirtina, kad parengti dokumentai atitinka įstatymų ir kitų teisės aktų, reglamentuojančių nekilnojamųjų daiktų kadastrinius matavimus, reikalavimus (Lietuvos Respublikos nekilnojamojo turto kadastro įstatymo 11 straipsnio 7 dalis).
  15. Aplinkybė, kad, anot apeliantų, pagal teikiamus regionų geoinformacinės aplinkos sistemos (REGIA) duomenis, Žemės sklypas nepatenka į detaliojo plano teritoriją, nėra teisiškai reikšminga, kadangi REGIA nėra tas viešas registras, kurio duomenys laikomi teisingais ir išsamiais pagal Civilinio kodekso 4.262 straipsnį. Pirmosios instancijos teismas pagrįstai nurodė, kad išvada, jog detalusis planas, visiškai apimantis visą dabartinę Kauno LEZ teritoriją (534 ha), kurios ribos nustatytos Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2006 m. birželio 14 d. nutarimu Nr. 580 ,,Dėl Kauno laisvosios ekonominės zonos teritorijos ribų patvirtinimo“, yra tinkamas teritorijų planavimo dokumentas priimti sprendimą pradėti žemės paėmimo visuomenės poreikiams procedūrą, buvo padaryta LVAT 2015 m. kovo 23 d. nutartyje administracinėje byloje Nr. A-1732-858/2015.
  16. Pažymi, kad Kauno LEZ yra valstybei svarbus ekonominis projektas. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1999 m. spalio 4 d. nutarimu Nr. 1094 „Dėl laisvųjų ekonominių zonų pripažinimo valstybinės svarbos ekonominiais projektais“ ir Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2007 m. gegužės 9 d. nutarimu Nr. 464 „Dėl Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1999 m. spalio 4 d. nutarimo Nr. 1094 „Dėl laisvųjų ekonominių zonų pripažinimo valstybinės svarbos ekonominiais projektais“ pakeitimo“, Kauno LEZ pripažinta valstybei svarbiu ekonominiu projektu, kuris turi valstybinę svarbą ir yra svarbus visuomenės poreikiams. Tokią Kauno LEZ svarbą visuomenei lemia nustatyti zonos tikslai. Kauno LEZ teritorija nustatyta Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2006 m. birželio 14 d. nutarimu Nr. 580 „Dėl Kauno laisvosios ekonominės zonos teritorijos ribų patvirtinimo ir specialiojo plano rengimo“. Apeliantų žemės sklypas patenka į Lietuvos Respublikos Vyriausybės patvirtintą Kauno LEZ teritoriją. Taigi esant nustatytam teisiniam reglamentavimui, akivaizdu, kad Kauno LEZ yra svarbus ekonominis projektas, kurio vystymas yra laikytinas visuomenės poreikiu. Atsižvelgiant į tai, kad Kauno LEZ veikimas negalimas be teritorijos, kuri reikalinga LEZ veiklai, šis visuomenės poreikis negalėtų būti patenkintas, jeigu nebūtų paimtas į Kauno LEZ teritoriją patenkantis apeliantų Žemės sklypas. Toks žemės paėmimas yra išimtinis, nes nepaėmus Žemės sklypų visuomenės poreikiams, trukdytųsi Kauno LEZ kūrimasis, tolimesnė LEZ veikla, nebūtų įgyvendinami zonos tikslai, pažeisti visuomenės, kartu ir valstybės, ekonominiai interesai. Akivaizdu, kad apeliantų žemę visuomenės poreikiams paimti reikia tam, jog būtų tiesiogiai įgyvendinamas Kauno LEZ įstatymas. Be to byloje yra pateikta žemės paėmimu visuomenės poreikiams suinteresuotos institucijos NŽT prie ŽŪM kartu su prašymu dėl žemės paėmimo visuomenės poreikiams pateikta žemės sklypų, esančių Kauno LEZ teritorijoje, paėmimo visuomenės poreikiams sąnaudų ir naudos analizė, kuri apima konkrečiai ir pareiškėjų Žemės sklypą. Šio sklypo paėmimo tikslas yra tinkamas Kauno LEZ įstatymo įgyvendinimas, t. y. tinkamų prielaidų įgyvendinti valstybei svarbų ekonominį projektą sudarymas.
  17. Atsakovas akcentuoja, kad Laisvųjų ekonominių zonų steigimą, funkcionavimą ir likvidavimą, jose veikiančių ūkio subjektų teisinį statusą nustato Laisvųjų ekonominių zonų pagrindų įstatymas ir konkrečių ekonominių zonų, ginčo atveju Kauno LEZ įstatymas. Pagal LEZ pagrindų įstatymo 2 straipsnio 1 dalį, laisvoji ekonominė zona - tai ūkinei - komercinei ir finansinei veiklai skirta teritorija, kurioje yra šio įstatymo nustatytos ūkio subjektams specialios ekonominės ir teisinės funkcionavimo sąlygos. Zonos teritorija įstatymų nustatyta tvarka išnuomojama zonos valdymo bendrovei. Kauno LEZ įstatymo 3 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad zonos teritorija ne aukciono būdu Civilinio kodekso, Žemės įstatymo bei šio įstatymo nustatytomis sąlygomis ir tvarka išnuomojama zonos valdymo bendrovei (pasibaigus zonos veiklos laikotarpiui – jos teisių ir pareigų perėmėjai) 99 metams. Esant nustatytam teisiniam reglamentavimui, pagal kurį Lietuvos valstybė įsipareigojo visą Kauno LEZ teritoriją ne aukciono būdu išnuomoti Kauno LEZ bendrovei, visa Kauno LEZ teritorija turi priklausyti valstybei nuosavybės teise, todėl apeliacinio skundo argumentai, kad patenkinti visuomenės poreikį yra kiti alternatyvūs būdai, yra nepagrįsti.
  18. Atsakovas dėl apeliacinio skundo argumentų, kad įsakymas nepaskelbtas NŽT prie ŽŪM interneto svetainėje, remdamasis LVAT praktika pažymi, kad ne kiekvienas formalus procedūros pažeidimas yra pagrindas pripažinti administracinį aktą neteisėtu, jeigu įstatymas tiesiogiai nenustato tokios procedūros pažeidimo pasekmės; kriterijus, pagal, kurį turi būti vertinama procedūros pažeidimo įtaka priimto administracinio akto teisėtumui, yra tikimybė, kad dėl šio pažeidimo buvo priimtas nepagrįstas sprendimas. Apeliantai nenurodo, kokią įtaką jų teisėms ar pareigoms ir paties Įsakymo teisėtumui turėjo ta aplinkybė, jog įsakymas nebuvo paskelbtas NŽT prie ŽŪM interneto svetainėje.
  19. Trečiasis suinteresuotas asmuo Ūkio ministerija pateiktame atsiliepime su pareiškėjų apeliaciniu skundu nesutinka ir prašo jį atmesti kaip nepagrįstą.
  20. Atsiliepime nurodo, kad teismas visiškai pagrįstai sprendė, jog iš apeliantų visuomenės poreikiams paimamas žemės sklypas patenka į Kauno LEZ teritoriją, taip pat į Kauno LEZ detaliuoju planu suplanuotą teritoriją. Apeliaciniame skunde nurodyti argumentai nepaneigia fakto, jog Žemės sklypas patenka į Kauno LEZ teritoriją bei į detaliuoju planu suplanuotą teritoriją. Detalusis planas yra neterminuotai galiojantis teritorijų planavimo dokumentas, pareiškėjai į bylą nepateikė jokių įrodymų, kurie patvirtintų, jog detalusis planas yra pakeistas ar panaikintas, tokia informacija nedisponuoja ir Ūkio ministerija. Kaip matyti iš Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimo Nr. 580 1 priedo, Žemės sklypas visa apimtimi patenka į Kauno LEZ teritoriją. Apeliantai nekvestionuoja minėto nutarimo 1 priede esančių duomenų (teritorijos ribų posūkio taškų ir riboženklių koordinačių valstybinėje koordinačių sistemoje) teisingumo. Be to, aplinkybę, kad Žemės sklypas patenka į Kauno LEZ teritoriją, patvirtina atsakovės NŽT prie ŽŪM į bylą pateikta ištrauka iš Kauno LEZ teritorijos ribų plano. Apeliantų teiginį, jog Žemės sklypas neva nepatenka į detaliuoju planu suplanuotą teritoriją, paneigia byloje esantis detaliojo plano brėžinys, iš kurio yra aiškiai matyti, kad Žemės sklypas patenka į detaliuoju planu suplanuotą teritoriją.
  21. Apeliantai visiškai nepagrįstai, kaip nekvestionuotinus, sureikšmina REGIA duomenis, nors teisės aktuose nėra įtvirtinta prezumpcija, jog REGIA duomenys yra laikomi patikimesni nei teritorijų planavimo dokumente esantys duomenys. Pareiškėjų nurodytos aplinkybės dėl elektros tinklų (10 kV oro linijos) išdėstymo, nepaneigia fakto, kad Žemės sklypas patenka į detaliuoju planu suplanuotą teritoriją.
  22. Pažymi, kad teismas pagrįstai rėmėsi LVAT 2015 m. kovo 23 d. nutartyje, priimtoje administracinėje byloje Nr. A-1732-858/2015, konstatuota faktine aplinkybe, jog detalusis planas visiškai apima Vyriausybės nutarimu Nr. 580 patvirtintas Kauno LEZ teritorijos, esančios Karmėlavos kadastrinėje vietovėje, ribas, ir pagrįstai sprendė, jog Žemės sklypas patenka į detaliuoju planu suplanuotą teritoriją, o detalusis planas yra tinkamas teritorijų planavimo dokumentas priimti sprendimą pradėti Žemės sklypo paėmimo visuomenės poreikiams procedūrą.
  23. Ūkio ministerija nurodo, kad teismas visiškai pagrįstai sprendė, jog egzistuoja objektyvus poreikis Žemės sklypą paimti visuomenės poreikiams. Kauno LEZ teritorijos ribos yra patvirtintos Vyriausybės nutarimu Nr. 580, o iš apeliantų Įsakymu visuomenės poreikiams paimamas Žemės sklypas patenka į minėtu Vyriausybės nutarimu nustatytą Kauno LEZ teritoriją. Toks žemės paėmimas yra išimtinis, nes, nepaėmus Žemės sklypo visuomenės poreikiams, trukdytųsi Kauno LEZ kūrimasis, tolimesnė šios zonos veikla, nebūtų įgyvendinami zonos tikslai, pažeisti visuomenės, kartu ir valstybės ekonominiai interesai. Taigi Įsakymas yra priimtas vadovaujantis Žemės įstatyme nustatytais žemės paėmimo visuomenės poreikiams pagrindais. Pažymi, kad kol nėra įsisavinta Kauno LEZ teritorija, ar atitinkama jos dalis, galima planuoti ir numatyti tik būsimų veiklų šioje teritorijoje kryptis, kurios Įsakymų priėmimo metu buvo aiškiai išdėstytos detaliajame plane. Be to detaliajame plane yra aiškiai nurodyta, jog vienas iš svarbiausių Kauno LEZ detaliojo planavimo tikslų, be kita ko, buvo apibrėžti žemės plotus, paimamus visuomenės poreikiams. Aptariamame kontekste yra visiškai nepagrįsti apeliantų teiginiai, jog Žemės sklypas gali būti išnuomojamas valstybei, kadangi teisės aktuose nėra nustatyta galimybė valstybei ar jos įgaliotai institucijai sudaryti žemės, esančios Kauno LEZ teritorijoje, nuomos sutarčių su privačiais asmenimis ir išsinuomotą žemę subnuomoti Kauno LEZ valdymo bendrovei. Kauno LEZ teritorija ne aukciono būdu įstatymų nustatytomis sąlygomis ir tvarka 99 metams išnuomojama zonos valdymo bendrovei (pasibaigus zonos veiklos laikotarpiui jos teisių ir pareigų perėmėjai), kuri organizuoja zonos ūkinę veiklą.
  24. Trečiasis suinteresuotas asmuo taip pat nurodo, kad teismas visiškai pagrįstai sprendė, jog Žemės sklypo paėmimo visuomenės poreikiams procedūra buvo pradėta tinkamai atlikus žemės sklypų, esančių Kauno LEZ teritorijoje, paėmimo visuomenės poreikiams sąnaudų ir naudos analizę. Analizėje nurodyta, kad detaliai išnagrinėjus galimas alternatyvas konkrečiam visuomenės poreikiui tenkinti reikalingų žemės sklypų paėmimo visuomenės poreikiams galimybes, nurodžius konkrečiam visuomenės poreikiui tenkinti reikalingo projekto dalyvius, jų naudas bei nuostolius, apskaičiavus identifikuotų alternatyvų sąnaudas bei naudą, grynąją esamąją vertę, įvertinus galimas projekto rizikas bei numačius jų valdymo veiksmus, atlikus projekto įgyvendinimo jautrumo analizę, daroma išvada, kad analizėje įvardinti žemės sklypai (įskaitant ir Žemės sklypą) yra tinkami projektui įgyvendinti, todėl turi būti paimti visuomenės poreikiams tenkinti, o kitos alternatyvos negalimos. Apeliantai visiškai nepagrįstai teigia, jog analizė neatitinka Taisyklių 3.1 - 3.4 papunkčių reikalavimų. Analizę parengė Eurokonsultantų grupė. Ūkio ministerijos 2017 m. vasario 15 d. raštu analizę teikiant NŽT prie ŽŪM, jos tikrumą savo parašu patvirtino tuometinė ūkio viceministrė L. S., todėl analizę pasirašyti dar kokiam nors asmeniui nebuvo būtinybės. Be to, apeliantai nenurodė jokių aplinkybių, leidžiančių abejoti Analizės autentiškumu ar ją parengusios Eurokonsultantų grupės kvalifikacijos bei kompetencijos stoka. Akcentuoja, kad 2000 m. rengiant ir tvirtinant detalųjį planą, tuo metu galioję Teritorijų planavimo įstatymas, Žemės įstatymas bei kiti teisės aktai nenustatė pareigos atlikti sąnaudų ir naudos analizę dėl žemės paėmimo visuomenės poreikiams. Pareiga atlikti sąnaudų ir naudos analizę dėl žemės paėmimo visuomenės poreikiams atsirado tik nuo 2011 m. liepos 1 d., įsigaliojus Žemės įstatymo naujos redakcijos 46 straipsnio 1 daliai. Kadangi Žemės sklypą paimti visuomenės poreikiams buvo nuspręsta 2016 m., todėl analizė buvo parengta 2016 m. lapkričio mėn., siekiant pagrįsti Žemės sklypo paėmimo visuomenės poreikiams būtinybę. Apeliantai yra visiškai neteisūs, teigdami, jog analizė turėjo būti rengiama kartu su detaliuoju planu, kadangi to nenustatė detaliojo plano rengimo metu galioję teisės aktai. Apeliantų dėstomos aplinkybės, kad jie yra susitvarkę Žemės sklypo gerovę, faktiškai prasiplėtę namų valdos ribas, negali būti laikoma pagrindu kvestionuoti analizėje pateiktų išvadų dėl būtinybės Žemės sklypą paimti visuomenės poreikiams. Pažymi, kad Žemės įstatymo 47 straipsnio 1 dalyje nustatytas reglamentavimas užtikrina apeliantų teisę gauti teisingą atlyginimą Žemės sklypo paėmimo visuomenės poreikiams atveju.
  25. Ūkio ministerijos teigimu, nagrinėjamam ginčui visiškai neaktuali aplinkybė, kad Įsakymas nėra paskelbtas NŽT prie ŽŪM interneto svetainėje. Pagal Žemės įstatymo 46 straipsnio 5 dalyje nustatytą reglamentavimą, NŽT prie ŽŪM vadovo įsakymas pradėti žemės paėmimo visuomenės poreikiams procedūrą NŽT prie ŽŪM interneto svetainėje yra skelbiamas tuomet, kai nežinoma žemės sklypo, kurį numatoma paimti visuomenės poreikiams, savininko ir (ar) kito naudotojo gyvenamoji vieta. Nagrinėjamu atveju, apeliantams apie priimtą Įsakymą yra žinoma, kadangi Įsakymo kopijos jiems buvo išsiųstos registruotu paštu ir įteiktos. Be to, pareiškėjai yra išsamiai susipažinę su Įsakymu, kadangi jį ginčija teisme. Nurodyta aplinkybė nesuponuoja tiek Įsakymo, tiek ir teismo sprendimo neteisėtumo.
  26. Trečiasis suinteresuotas asmuo UAB „Kauno laisvosios ekonominės zonos valdymas“ pateiktame atsiliepime su pareiškėjų apeliaciniu skundu nesutinka ir prašo jį atmesti kaip nepagrįstą.
  27. Atsiliepime nurodo, kad jis yra visiškai nepagrįstas, paremtas deklaratyviais, tendencingais bei jokiais įrodymais neparemtais teiginiais. Tuo tarpu, kaip akivaizdžiai matyti iš sprendimo motyvuojamosios dalies, teismas pilnai įsigilino į bylos esmę, išsamiai išanalizavo įrodymus ir detaliai bei nuosekliai motyvavo priimtą sprendimą. Pareiškėjai apeliaciniame skunde nepagrįstai teigia, kad Žemės sklypai nepatenka į detaliojo plano teritoriją ir atitinkamai į Kauno LEZ teritoriją. Kauno LEZ įstatymo 4 straipsnyje nustatyta, kad Kauno LEZ teritorijos ribas nustato Lietuvos Respublikos Vyriausybė. Lietuvos Respublikos Vyriausybė, vykdydama imperatyvią Kauno LEZ įstatymo nuostatą, priėmė nutarimą Nr. 580, kuriuo nustatė Kauno LEZ teritorijos ribas. Iš į bylą pateikto Kauno LEZ teritorijos ribų plano matyti, kad ginčo Žemės sklypai patenka į Kauno LEZ teritoriją, o parengtas detalusis planas visiškai apima Kauno LEZ teritoriją.
  28. Pažymi, kad detaliojo plano rengimo metu, detaliuoju planu planuojama teritorija buvo suformuota atliekant preliminarius matavimus, t. y. nebuvo nustatyti žemės sklypų ribų posūkio taškų ir riboženklių koordinačių valstybinėje koordinačių sistemoje. Todėl faktiškai susiklostė situacija, kad detaliuoju planu suplanuotos teritorijos ribos valstybinėje koordinačių sistemoje netiksliai atspindi faktinę detaliuoju planu apimančią teritoriją. Kauno rajono savivaldybei patvirtinus detalųjį planą, Kauno rajono savivaldybės administracija detalųjį planą (be tikslaus atžymėjimo valstybinėje koordinačių sistemoje) ir su juo susijusius dokumentus perdavė ir įregistravo Teritorijų planavimo dokumentų registre. Atitinkamai, parengtas detalusis planas - detaliojo planu planuojama teritorija - buvo patalpinta ir paskelbta REGIA žemėlapyje, nors nebuvo atžymėta valstybinėje koordinačių sistemoje ir faktiškai šiuo metu atsispindinti detaliuoju planu planuojama teritorija REGIA žemėlapyje nėra tiksli.
  29. Nesutinka su apeliacinio skundo argumentais, kad teismas nepagrįstai rėmėsi LVAT 2015 m. kovo 23 d. nutartyje pateiktais išaiškinimais, kadangi faktai, nustatyti įsiteisėjusiu teismo sprendimu vienoje administracinėje ar civilinėje byloje, iš naujo neįrodinėjami nagrinėjant kitas administracines bylas, kuriose dalyvauja tie patys asmenys. Pagal LVAT praktiką, tam, kad vienoje administracinėje byloje nustatytas faktas turėtų prejudicinę reikšmę, nebūtinai byloje turi dalyvauti tos pačios šalys, užtenka to fakto, jog teismo sprendimas sukels teisinius padarinius ir nedalyvaujantiems asmenims. Šiuo atveju LVAT nutartyje nustatė, kad detalusis planas visiškai apima visą dabartinę Kauno LEZ teritoriją. Kadangi ginčo Žemės sklypai patenka į detaliuoju planu suplanuotą teritoriją, būtiną Kauno LEZ plėtrai, akivaizdu, kad nutartyje nustatytas faktas turi esminę reikšmę ir šiai bylai.
  30. Trečiojo suinteresuoto asmens nuomone, apeliaciniame skunde pareiškėjai nepagrįstai nurodo, kad viešojo administravimo subjektai (NŽT prie ŽŪM, Ūkio ministerija) nepagrindė būtinybės paimti žemę visuomenės poreikiams tam, kad būtų patenkintas visuomenės poreikis, bei nepagrindė, kad minėtas poreikis negali būti patenkintas kitokiais būdais. Teismas pagrįstai nurodė, kad poreikis paimti ginčo Žemės sklypą egzistuoja. Pažymi, kad Kauno LEZ pripažinta valstybei svarbiu ekonominiu projektu, turinčiu valstybinę svarbą ir esantį svarbiu visuomenės poreikiams. Laisvųjų ekonominių zonų kūrimas ir veikimas yra traktuojamas kaip tam tikra visai visuomenei reikšmingo socialinio ir ekonominio tikslo (konkrečiai, investicijų pritraukimo, mokslinės - techninės pažangos skatinimo, naujų darbų vietų kūrimo) siekimo priemonė, pati laisvoji ekonominė zona, taip pat Kauno LEZ, yra valstybei reikšmingas ekonominis projektas, kurio tinkamam įgyvendinimui yra reikalinga bei būtina paimti Žemės sklypus visuomenės poreikiams patenkinti.
  31. Nesutinka su apeliacinio skundo argumentais, kad Kauno LEZ poreikis yra laikinas, nes Kauno LEZ buvo steigiamas terminuotam 49 metų laikotarpiui, ir atkreipia dėmesį, kad Lietuvos Respublikos Seimas patvirtino LEZ pagrindų įstatymo naują redakciją, kuri įsigaliojo nuo 2018 m. sausio 1 d., kurio 9 straipsnio 3 dalyje nustatyta, jog zonos veiklos terminas gali būti pratęstas įstatymu. Tai reiškia, kad Kauno LEZ nėra laikinas, ir atsižvelgiant į pasiektus rezultatus, pritrauktų investicijų kiekį, sukurtų darbo vietų skaičių, todėl tikėtina, kad Kauno LEZ veiklos terminas bus pratęstas įstatymu. Atkreipia dėmesį, kad visuomenės poreikis negali būti įgyvendintas ir patenkintais kitais būdais, tokiais kaip Žemės sklypų nuoma, panauda, nuoma su išpirkimo teise ir pan., kadangi būtina laisvosios ekonominės zonos veiklos prielaida yra apibrėžta teritorija, kuri pagal įstatymą suteikiama LEZ valdymo bendrovei valdyti ir naudoti nuomos teise. Tuo tikslu, atsižvelgiant į konkrečios LEZ verslo planą, yra sudaromas LEZ teritorijos įsisavinimo grafikas, parengiami reikalingi teritorijų planavimo dokumentai, visa privati žemė paimama visuomenės poreikiams ir visa LEZ teritorija išnuomojama LEZ valdymo bendrovei, su teise subnuomoti ją LEZ įmonėms. Kauno LEZ šis procesas įgyvendinamas nuosekliai, o kiekvienas šio proceso etapas reikalauja laiko sąnaudų. Visą ūkinę veiklą Kauno LEZ teritorijoje organizuoja Kauno LEZ bendrovė, tuo tikslu Lietuvos valstybė įsipareigojo visą Kauno LEZ teritoriją ne aukciono būdu išnuomoti bendrovei. Tam, kad vykdydama Kauno LEZ įstatymo reikalavimus Lietuvos valstybė galėtų išnuomoti valdymo bendrovei visą Kauno LEZ teritoriją, visa Kauno LEZ žemė turi priklausyti valstybei nuosavybės teise, t. y. visa privati žemė turi būti paimta visuomenės poreikiams. Žemės Kauno LEZ teritorijoje paėmimas visuomenės poreikiams nėra subjektų, turinčių teisę inicijuoti atitinkamas procedūras, diskrecijos klausimas, - šie subjektai privalo vykdyti Kauno LEZ įstatymo ir kitų teisės aktų reikalavimus, kad būtų pasiekti įstatyme nustatyti tikslai.
  32. Trečiasis suinteresuotas asmuo nesutinka su apeliacinio skundo teiginiais, kad Žemės sklypų paėmimo visuomenės poreikiams būtinumas negalėjo būti pagrįstas 2016 m. atlikta žemės sklypų, esančių Kauno LEZ teritorijoje, paėmimo visuomenės poreikiams sąnaudų ir naudos analize (toliau – ir Analizė). Pažymi, jog Europos Komisija gairėse nurodo, kad sąnaudų ir naudos analizė tai - konceptuali metodika, taikoma atliekant sistemingą kiekybinį viešojo ar privataus projekto įvertinimą, kuriuo siekiama nustatyti, ar ir kokią vertę turi projektas iš socialinės perspektyvos. Sąnaudų ir naudos analizė nuo paprasto finansinio vertinimo skiriasi tuo, kad joje atsižvelgiama į visas naudas ir nuostolius (sąnaudas). Europos Komisija sąnaudų ir naudos analizės gairėse pabrėžiama, kad sąnaudų ir naudos analizė tarnauja kaip tinkama pagalba priimant kompetentingus sprendimus. Sąnaudų ir naudos analizės metodu gali būti išmatuotas projekto indėlis (nauda) į regiono ar šalies gerovę. Taigi Analizė tai ne tik konceptuali ir tikslinga metodika atitinkanti Europos Komisijos gairėse įtvirtintus būdus, priimant svarbius sprendimus, bet taip pat atitinka tiek Žemės įstatymo 46 straipsnio 1 dalies, tiek Žemės paėmimo visuomenės poreikiams taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2005 m. rugpjūčio 25 d. nutarimu Nr. 924 „Dėl Žemės paėmimo visuomenės poreikiams taisyklių ir Žemės paėmimo visuomenės poreikiams projektų rengimo ir įgyvendinimo taisyklių patvirtinimo“ 2 punkto normas. Akcentuoja, kad Ūkio ministerija kartu su prašymu NŽT prie ŽŪM pradėti Žemės sklypų paėmimo visuomenės poreikiams procedūrą, įformintu Ūkio ministerijos 2017 m. vasario 15 d. raštu „Dėl žemės paėmimo visuomenės poreikiams“, pateikė VšĮ „Eurokonsultantų grupė“ parengtą žemės sklypų, esančių Kauno LEZ teritorijoje, paėmimo visuomenės poreikiams Analizę. VšĮ „Eurokonsultantų grupė“ yra profesionalių verslo konsultavimo ekspertų komanda, kurios ekspertai nuo 2004 m. yra įgyvendinę daugiau kaip šimtą įvairaus pobūdžio projektų tiek verslui, tiek viešajam sektoriui. Taigi VšĮ „Eurokonsultantų grupė“ ilgametę patirtį turinti kompetentinga institucija, gebanti bei galinti atlikti analizę dėl Žemės sklypų paėmimo visuomenės poreikiams. Byloje pateikta VšĮ „Eurokonsultantų grupė“ parengtos Analizės elektroninė versija, kurios tikrumas buvo patvirtintas Ūkio ministerijos viceministrės L. S. parašu. Todėl pareiškėjų argumentas, kad VšĮ „Eurokonsultantų grupė“ nėra kvalifikuota atlikti Analizę, o pati Analizė negali būti laikoma tinkamu dokumentu, nes yra nepatvirtinta VšĮ „Eurokonsultantų grupė“ ekspertų parašu, yra nepagrįstas. Analizėje aiškiai ir nedviprasmiškai nurodyta, kad buvo detaliai išnagrinėtos galimos alternatyvos konkrečiam visuomenės poreikiui tenkinti reikalingų žemės sklypų paėmimo visuomenės poreikiams galimybės; nurodyti konkrečiam visuomenės poreikiui tenkinti reikalingi projekto dalyviai, jų nauda bei nuostoliai; apskaičiuotos identifikuotų alternatyvų sąnaudos bei nauda, įvertinus galimas projekto rizikas bei numačius jų valdymo veiksmus; atlikta projekto įgyvendinimo jautrumo analizė bei padaryta išvada, kad nėra jokios kitos alternatyvos kaip Žemės sklypus, kurie yra tinkami projektui įgyvendinti, paimti visuomenės poreikiams tenkinti. Taigi pareiškėjų argumentas, jog nepagrįsta būtinybė paimti žemę visuomenės poreikiams tam, kad būtų patenkintas visuomenės poreikis, yra nepagrįstas.
  33. Pareiškėjas J. B. pateiktame atsiliepime su apeliaciniu skundu sutinka ir prašo jį tenkinti.
  34. Atsiliepime nurodo, kad teismas neatsižvelgė į Valstybės kontrolės 2012 m. rugsėjo 28 d. išvadas bei 2003 m. auditą. Be to, pagal Konstitucinio Teismo 2001 m. balandžio 2 d. nutarimą, paimant nuosavybę visuomenės poreikiams, turi būti siekiama pusiausvyros tarp įvairių visos visuomenės ir jos narių teisėtų interesų. Visuomenės poreikiai, kuriems paimama nuosavybė, - tai visada konkretūs ir aiškiai išreikšti visuomenės poreikiai konkrečiam nuosavybės objektui, paimti nuosavybę (teisingai atlyginant) galima tik tokiems visuomenės poreikiams, kurie objektyviai negalėtų būti patenkinti, jeigu nebūtų paimtas tam tikras konkretus nuosavybės objektas.
  35. Pažymi, kad teismo aiškinimas, jog specialusis planas yra detaliojo plano tęsinys, neteisingas, nes detalieji planai rengiami pagal specialiuosius planus, kuriuose nurodyti specialiojo plano sprendiniai, planavimo tikslai, uždaviniai, planuojamos teritorijos erdvinio vystymo prioritetai, infrastruktūra, poveikio aplinkai vertinimo ataskaita, sprendinių vertinimo ataskaita, teritorijų zonos. Specialusis planas patvirtintas 2009 m., o Kauno apskrities viršininkas 2010 m. kovo 18 d. įsakymu Nr. 02-05-2379 patvirtino 53,35 ha teritorijos ribų planą. Ši teritorija paimta visuomenės poreikiams pagal patvirtintą specialųjį planą, sklypas paimtas visuomenės poreikiams 2011-2013 metų programos įgyvendinimui ir iki 2017 metų nenaudojamas. Be to, žemės paėmimo visuomenės poreikiams procedūra pradėta nepagrįstai. Nenagrinėtas ir visuomenės poreikio patenkinimas kitu būdu.

10Teisėjų kolegija

konstatuoja:

11IV.

12

  1. Teisėjų kolegija, nagrinėdama šią bylą, visų pirma remiasi Konstitucinio Teismo suformuota oficialia konstitucine doktrina dėl konstitucinių teismo precedentų taikymo ir teismo precedentų keitimo taisyklių, atsižvelgdama į tai, kad Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo jau formuojama praktika savo ratio decidendi (argumentas, kuriuo grindžiamas sprendimas) analogiškose bylose (žr., pvz., LVAT 2015 m. kovo 23 d. nutartį administracinėje byloje Nr. Nr. A-1732-858/2015, 2017 m. vasario 2 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-2444-492/2017).
  2. Teismų precedentai yra teisės šaltiniai – auctoritate rationis (lot. argumentavimo galia); rėmimasis precedentais yra vienodos (nuoseklios, neprieštaringos) teismų praktikos, kartu ir Lietuvos Respublikos Konstitucijoje (toliau – ir Konstitucija) įtvirtinto teisingumo principo, įgyvendinimo sąlyga. Todėl teismų precedentai negali būti nemotyvuotai ignoruojami. Kad deramai atliktų šią savo funkciją, precedentai patys turi būti aiškūs. Teismų precedentai taip pat turi neprieštarauti oficialiai konstitucinei doktrinai (žr., pvz., Konstitucinio Teismo 2007 m. spalio 24 d. nutarimą).
  3. Vienas iš veiksnių, turinčių lemiamą reikšmę užtikrinant bendrosios kompetencijos teismų praktikos vienodumą (nuoseklumą, neprieštaringumą), taigi ir jurisprudencijos tęstinumą, yra tai, kad bendrosios kompetencijos teismų praktika tam tikrų kategorijų bylose gali būti koreguojama ir nauji teismo precedentai tų kategorijų bylose gali būti kuriami tik tada, kai tai yra neišvengiamai, objektyviai būtina, taip pat tai, kad toks bendrosios kompetencijos teismų praktikos koregavimas (nukrypimas nuo teismus ligi tol saisčiusių ankstesnių precedentų) visais atvejais turi būti deramai (aiškiai ir racionaliai) argumentuojamas tam tikruose bendrosios kompetencijos teismų sprendimuose. Pabrėžtina, kad jau esami aukštesnės instancijos bendrosios kompetencijos teismų sukurti precedentai tam tikrų kategorijų bylose susaisto ne tik žemesnės instancijos bendrosios kompetencijos teismus, priimančius sprendimus analogiškose bylose, bet ir tuos precedentus sukūrusius aukštesnės instancijos bendrosios kompetencijos teismus (inter alia (be kita ko) Lietuvos apeliacinį teismą ir Lietuvos Aukščiausiąjį Teismą). Nuo esamų precedentų gali būti nukrypstama ir nauji precedentai gali būti kuriami tik tais ypatingais išimtiniais atvejais, kai tai yra neišvengiamai, objektyviai būtina, konstituciškai pagrindžiama ir pateisinama, ir tik deramai (aiškiai ir racionaliai) argumentuojant. Nei naujų teismo precedentų kūrimas, nei teismo precedentų argumentavimas (pagrindimas) negali būti tokie valiniai aktai, kurie nėra racionaliai teisiškai motyvuoti. Jokio naujo teismo precedento sukūrimo ar argumentavimo negali lemti atsitiktiniai (teisės atžvilgiu) veiksniai. Iš Konstitucijos išplaukia, kad būtent tokį – tik tada, kai tai yra neišvengiamai, objektyviai būtina, atliekamą ir visais atvejais deramai (aiškiai ir racionaliai) argumentuojamą – bendrosios kompetencijos teismų praktikos koregavimą (nukrypimą nuo teismus ligi tol saisčiusių ankstesnių precedentų ir naujų precedentų kūrimą) pagal savo kompetenciją turi užtikrinti Lietuvos apeliacinis teismas ir Lietuvos Aukščiausiasis Teismas. Jeigu priimant teismų sprendimus minėtų iš Konstitucijos kylančių reikalavimų yra nesilaikoma, ne tik yra sudaromos prielaidos nesuderinamumui ir nenuoseklumui bendrosios kompetencijos teismų praktikoje ir teisės sistemoje atsirasti, ne tik teismų jurisprudencija tampa mažiau prognozuojama, bet ir duodama pagrindo kilti abejonėms, ar bendrosios kompetencijos teismai, priimdami tuos sprendimus, nebuvo šališki, ar tie sprendimai nebuvo kitais atžvilgiais subjektyvūs. Konstitucinio Teismo nutarime aptarti iš Konstitucijos kylantys bendrosios kompetencijos teismų veiklos bei tos veiklos teisinio reguliavimo imperatyvai yra mutatis mutandis (su būtinais pakeitimais) taikytini ir pagal Konstitucijos 111 straipsnio 2 dalį įsteigtų specializuotų teismų veiklai bei jos teisiniam reguliavimui (žr., pvz., Konstitucinio Teismo 2006 m. sausio 16 d. nutarimą).
  4. Pabrėžtina, kad teismams sprendžiant bylas, precedento galią turi tik tokie ankstesni teismų sprendimai, kurie buvo sukurti analogiškose bylose, t. y. precedentas taikomas tik tose bylose, kurių faktinės aplinkybės yra tapačios arba labai panašios į tos bylos, kurioje buvo sukurtas precedentas, faktines aplinkybes ir kurioms turi būti taikoma ta pati teisė, kaip toje byloje, kurioje buvo sukurtas precedentas. Precedentų konkurencijos atveju (t. y. kai yra keli skirtingi analogiškose bylose priimti teismų sprendimai) turi būti vadovaujamasi aukštesnės instancijos (aukštesnės grandies) teismo sukurtu precedentu. Taip pat atsižvelgtina į precedento sukūrimo laiką ir į kitus turinčius reikšmės veiksnius, kaip antai: į tai, ar precedentas atspindi susiformavusią teismų praktiką, ar yra pavienis atvejis; į sprendimo argumentacijos įtikinamumą; į sprendimą priėmusio teismo sudėtį (į tai, ar sprendimą priėmė vienas teisėjas, ar teisėjų kolegija, ar išplėstinė teisėjų kolegija, ar visa teismo (jo skyriaus) sudėtis); į tai, ar dėl ankstesnio teismo sprendimo buvo pareikšta teisėjų atskirųjų nuomonių; į galimus reikšmingus pokyčius (socialinius, ekonominius ir kt.), įvykusius priėmus precedento reikšmę turintį teismo sprendimą, ir kt. (žr., pvz., Konstitucinio Teismo 2007 m. spalio 24 d. nutarimą).

13Dėl žemės sklypų paėmimo visuomenės poreikiams Kauno laisvosios ekonominės zonos teritorijoje teisėtumo vertinimo

  1. Lietuvos Respublikos Konstitucijos 23 straipsnyje įtvirtinta, kad nuosavybė neliečiama (1 dalis); nuosavybės teises saugo įstatymai (2 dalis); nuosavybė gali būti paimama tik įstatymo nustatyta tvarka visuomenės poreikiams ir teisingai atlyginama (3 dalis).
  2. Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas (toliau – ir Konstitucinis Teismas) savo praktikoje yra nurodęs, kad ribojant nuosavybės teises, visais atvejais turi būti laikomasi šių sąlygų: nuosavybės teisė ribojama įstatymo pagrindu, ribojimai yra būtini demokratinėje visuomenėje siekiant apsaugoti kitų asmenų teises bei laisves, Konstitucijoje įtvirtintas vertybes ir / arba konstituciškai svarbius tikslus; yra laikomasi proporcingumo principo (žr., pvz., 2002 m. rugsėjo 19 d. nutarimą). Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas taip pat yra pažymėjęs, kad Konstitucijos 23 straipsnio 3 dalyje nurodyti visuomenės poreikiai, kuriems įstatymo nustatyta tvarka ir teisingai atlyginant gali būti paimama nuosavybė, – tai visos visuomenės ar jos dalies interesai, kuriuos valstybė, vykdydama savo funkcijas, yra konstituciškai įpareigota užtikrinti ir tenkinti; paimant nuosavybę visuomenės poreikiams, turi būti siekiama pusiausvyros tarp įvairių visos visuomenės bei jos narių teisėtų interesų; visuomenės poreikiai, kuriems paimama nuosavybė, – tai visuomet konkretūs ir aiškiai išreikšti visuomenės poreikiai konkrečiam nuosavybės objektui; paimti nuosavybę (teisingai atlyginant) galima tik tokiems visuomenės poreikiams, kurie objektyviai negalėtų būti patenkinti, jeigu nebūtų paimtas tam tikras konkretus nuosavybės objektas; asmuo, kurio nuosavybė paimama visuomenės poreikiams, turi teisę reikalauti, kad nustatytas atlyginimas būtų lygiavertis paimamai nuosavybei (žr., pvz., 2002 m. rugsėjo 19 d.; 2003 m. kovo 4 d. nutarimus).
  3. Konstitucinis Teismas pabrėžia, jog sprendžiant, ar nuosavybė yra paimama visuomenės poreikiams, atsižvelgtina ir į tai, kad visuomenės poreikiai nėra statiškas reiškinys. Reikmės, kurios viename visuomenės ir valstybės raidos etape galėjo būti suprantamos kaip visuomenės poreikiai, kitame visuomenės ir valstybės raidos etape gali būti vertinamos kaip neatitinkančios konstitucinės visuomenės poreikių sampratos, ir atvirkščiai. Ar poreikiai, kuriems paimama nuosavybė, yra visuomenės poreikiai, kiekvieną kartą turi būti sprendžiama individualiai, atsižvelgiant į tai, kokių socialiai reikšmingų tikslų tuo metu paimant būtent tą nuosavybę buvo siekiama (žr., pvz., 2003 m. kovo 4 d.; 2008 m. gegužės 20 d. nutarimus).
  4. Europos žmogaus teisių teismas (toliau – ir EŽTT), aiškindamas Europos žmogaus teisių konvencijos 1 protokolo 1 straipsnio nuostatas, yra pažymėjęs, kad žinodamos visuomenės poreikius nacionalinės institucijos turi geresnį suvokimą, kas tai yra viešasis interesas, kurio labui gali būti ribojamos nuosavybės teisės, pati sąvoka „viešasis interesas“ yra neišvengiamai plati, o įgyvendindamas socialinę ar ekonominę politiką įstatymų leidėjas neišvengiamai turi plačią vertinimo laisvę. Vis dėlto tokiais atvejais svarbu užtikrinti sąžiningą individo ir visuomenės interesų pusiausvyrą, kad asmuo nepatirtų neproporcingos ir perdėtos naštos (žr., pvz., 2004 m. birželio 22 d. EŽTT Didžiosios kolegijos sprendimą B. prieš Lenkiją ir jame nurodytą teismo praktiką).
  5. Atsakovas ginčijamą Įsakymą priėmė remdamasis tuo, kad žemės sklypai yra Kauno laisvosios ekonominės zonos (toliau – ir LEZ) teritorijoje ir jų paėmimas būtinas minėtos Kauno LEZ veiklai, todėl bylai, be kita ko, reikšmingos LEZ steigimą ir funkcionavimą reguliuojančios teisės normos.
  6. Lietuvos Respublikos laisvųjų ekonominių zonų pagrindų įstatymo (akto redakcija, galiojusi nuo 2015 m. sausio 1 d. iki 2017 m. sausio 1 d.) 1 straipsnyje nurodyta, kad šio įstatymo tikslas – sudaryti laisvojoje ekonominėje zonoje palankias mokesčių, muitų, valiutines ir finansines, teisines ir kitas lengvatines ūkinės-komercinės veiklos sąlygas užsienio ir šalies ūkio subjektams steigti zonose tarptautinės prekybos, gamybos ir eksporto, finansų, mokslinę-techninę pažangą kuriančias ir diegiančias įmones bei organizacijas, skatinti užsienio investicijas, steigti naujas darbo vietas, o 2 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad laisvoji ekonominė zona – tai ūkinei-komercinei ir finansinei veiklai skirta teritorija, kurioje yra šio įstatymo nustatytos ūkio subjektams specialios ekonominės ir teisinės funkcionavimo sąlygos. LEZ pagrindų įstatymo 5 straipsnio „Zonos valdymas“ 1 dalis įtvirtina bendrą taisyklę, kad zonos valdymo bendrovė įstatymų nustatyta tvarka išsinuomoja zonos teritorijoje esančius žemės sklypus ar jų dalis Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatytais zonos teritorijos įsisavinimo etapais, išskyrus žemės sklypus, skirtus infrastruktūrai. Zonos teritorijoje esantys žemės sklypai, skirti infrastruktūrai, įstatymų nustatyta tvarka gali būti išnuomojami zonos valdymo bendrovei jos prašymu.
  7. LEZ pagrindų įstatymo 9 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad zona steigiama Lietuvos Respublikos įstatymu. Įstatyme turi būti nustatytos zonos teritorijos ribos (jeigu įstatyme nenustatyta kitaip), zonos veiklos rūšis (rūšys), zonos veiklos terminas, konkurso sąlygos ir kriterijai zonos steigimo konkurso laimėtojams parinkti, zonos valdymo bendrovės struktūra, jos valdymo organų funkcijos, įgaliojimai, atsakomybė, zonos valdymo bendrovės likvidavimo nelikviduojant zonos ir naujos bendrovės suformavimo tvarka, svarbių valstybės (savivaldybių) objektų santykių su zonos valdymo bendrove dėl šių objektų naudojimo zonai aptarnauti pagrindai, įmokų iš zonos įmonių bendriems zonos reikalams nustatymo tvarka.
  8. Vadovaujantis LEZ pagrindų įstatymu 1996 m. spalio 22 d., priimtu Lietuvos Respublikos Kauno laisvosios ekonominės zonos įstatymu (bylai aktuali 2014 m. birželio 20 d. redakcija) buvo įsteigta Kauno laisvoji ekonominė zona. Kauno LEZ įstatymo 1 straipsnio 2 dalyje nurodyta, kad zonos įsteigimo tikslas – nustatytoje teritorijoje efektyviai panaudoti gretimą Kauno oro uostą, šalia esančius geležinkelius ir automagistrales, efektyviai panaudoti Lietuvos geopolitinę padėtį, Kauno regiono potencialą ir Kauno miesto infrastruktūrą, sudaryti palankesnes sąlygas užsienio investavimui, naujoms technologijoms bei naujoms darbo vietoms kurti. Kauno LEZ įstatymo 3 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad zonos teritorija užima 534 ha, o 4 straipsnyje nustatyta, jog zonos teritorijos ribas nustato Lietuvos Respublikos Vyriausybė. Be to, Kauno LEZ įstatymo 3 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad zonos teritorija ne aukciono būdu Civilinio kodekso, Žemės įstatymo bei šio įstatymo nustatytomis sąlygomis ir tvarka išnuomojama zonos valdymo bendrovei (pasibaigus zonos veiklos laikotarpiui - jos teisių ir pareigų perėmėjai) 99 metams.
  9. Lietuvos Respublikos Vyriausybė 1999 m. spalio 4 d. nutarimu Nr. 1094 „Dėl laisvųjų ekonominių zonų pripažinimo valstybinės svarbos ekonominiais projektais“, vadovaudamasi Žemės įstatymo 45 straipsnio 1 dalies 1 punktu (numatančiu, kad žemė visuomenės poreikiams iš privačios žemės savininkų gali būti paimama valstybei svarbiems ekonominiams projektams, kurių svarbą visuomenės poreikiams savo sprendimu pripažįsta Seimas arba Vyriausybė), Kauno LEZ pripažino valstybei svarbiu ekonominiu projektu, turinčiu valstybinę svarbą ir esantį svarbiu visuomenės poreikiams. Lietuvos Respublikos Vyriausybė 2006 m. birželio 14 d. nutarimu Nr. 580, įgyvendindama Kauno LEZ įstatymo 4 straipsnio nuostatas, patvirtino Kauno LEZ teritorijos ribas, be kita ko, Karmėlavos kadastrinės vietovės (Kauno rajonas) 458,6999 hektaro teritorijos ir Kauno LEZ teritorijai priskiriamą Kruonio kadastrinėje vietovėje Kaišiadorių rajone 75,3001 hektaro plotą (1 priedas), su nustatytais teritorijos ribų posūkio taškais ir riboženklių koordinatėmis valstybinėje koordinačių sistemoje.
  10. Teismų praktikoje laikomasi nuostatos, jog Kauno LEZ – tai įstatymų leidėjo nustatyto ploto ir apibrėžta Lietuvos Respublikos teritorijos dalis, kurioje nustatytas specialus teisinis reguliavimas, ši faktinė aplinkybė leidžia lengvai identifikuoti visos aptariamos teritorijos ir joje esančių sklypų bei vykdomos veiklos konkretų bendrumą (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2011 m. birželio 13 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A556-2007/2011; 2013 m. rugsėjo 13 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A520-500/2013), laisvosios ekonominės zonos poreikiams paimamas privatus žemės sklypas yra orientuotas į ateitį, nustatant paimtam sklypui mokestines, teisines ir kitas lengvatas bei tam tikrus valdymo, naudojimosi ir disponavimo juo apribojimus (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. balandžio 26 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-249/2013).
  11. Iš pirmiau nurodyto teisinio reguliavimo matyti, kad įstatymų leidėjas laisvųjų ekonominių zonų kūrimą ir veikimą traktuoja kaip tam tikrą visai visuomenei reikšmingų socialinių ir ekonominių tikslų (konkrečiai, investicijų pritraukimo, mokslinės-techninės pažangos skatinimo, naujų darbų vietų kūrimo) siekimo priemonę, pati laisvoji ekonominė zona (taip pat ir Kauno LEZ) kaip vientisas projektas, kaip visuma traktuojama kaip valstybei reikšmingas ekonominis projektas. Būtent dėl šios priežasties zonos teritorija nustatoma Vyriausybės nutarimu, joje taikomos specifinės organizacinės / valdymo priemonės, nustatomas specifinis teisinis režimas.
  12. LEZ pagrindų įstatymo 21 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad žemės nuosavybės bei nuomos santykius zonoje reguliuoja Lietuvos Respublikos civilinis kodeksas ir Lietuvos Respublikos žemės įstatymas.
  13. Kiek tai susiję su žemės paėmimu visuomenės poreikiams, reikšmingos Žemės įstatymo VIII skirsnio nuostatos. Šios Žemės įstatymo nuostatos turi būti vertinamos sistemiškai su LEZ pagrindų įstatymo ir Kauno LEZ įstatymo nuostatomis. Žemės įstatymo (bylai aktuali 2014 m. balandžio 4 d. redakcija) 45 straipsnio 1 dalies 1 punkte nurodyta, kad žemė visuomenės poreikiams iš privačios žemės savininkų gali būti paimama ir privačios žemės nuomos ir panaudos sutartys prieš terminą nutraukiamos arba tam tikslui valstybinės žemės nuomos ir panaudos sutartys prieš terminą nutraukiamos tik išimtiniais atvejais Nacionalinės žemės tarnybos vadovo sprendimu pagal valstybės institucijos ar savivaldybės tarybos prašymą, kai ši žemė pagal specialiojo teritorijų planavimo dokumentus ar detaliuosius planus, parengtus Teritorijų planavimo įstatymo nustatyta tvarka, tenkinant viešąjį interesą reikalinga valstybei svarbiems ekonominiams projektams, kurių svarbą visuomenės poreikiams savo sprendimu pripažįsta Seimas arba Vyriausybė, įgyvendinti. Žemės įstatymo 45 straipsnio 2 dalyje nurodyta, kad visuomenės poreikiams reikalingam konkrečiam objektui statyti (įrengti) konkrečios vietos ir ploto motyvuotas pagrindimas turi būti atliktas rengiant detalųjį planą ar specialiojo teritorijų planavimo dokumentą. Konkrečios vietos ir ploto motyvuotas pagrindimas gali būti sudedamoji detaliojo plano ar specialiojo teritorijų planavimo dokumento dalis arba gali būti parengtas kaip atskiras dokumentas, teikiamas kartu su detaliuoju planu ar specialiojo teritorijų planavimo dokumentu.
  14. Žemės įstatymo 46 straipsnio 1 dalyje (2011 m. balandžio 12 d. įstatymo Nr. XI-1314 redakcija) nurodyta, kad valstybės institucija ar savivaldybės taryba, pateikdamos Nacionalinės žemės tarnybos teritoriniam padaliniui pagal žemės sklypo buvimo vietą prašymą paimti žemę visuomenės poreikiams, privalo pagrįsti, kad konkretus visuomenės poreikis objektyviai egzistuoja ir kad šis poreikis negalės būti patenkintas, jeigu nebus paimtas konkretus žemės sklypas, taip pat nurodyti konkrečius tikslus, kuriems numatoma panaudoti paimamą visuomenės poreikiams žemę. Žemės įstatymo 46 straipsnio 2 dalyje (2013 m. birželio 27 d. įstatymo Nr. XII-411 redakcija) nurodyta, jog kai Nacionalinės žemės tarnybos teritorinis padalinys per 30 kalendorinių dienų nuo prašymo paimti žemę visuomenės poreikiams gavimo dienos išnagrinėja valstybės institucijos ar savivaldybės tarybos prašymą paimti žemę visuomenės poreikiams, Nacionalinės žemės tarnybos vadovas priima sprendimą pradėti žemės paėmimo visuomenės poreikiams procedūrą, jeigu: 1) pateiktas konkretaus visuomenės poreikio objektyvaus egzistavimo pagrindimas, paremtas sąnaudų ir naudos analize bei visuomeninės naudos, efektyvumo ir racionalumo principais, ir 2) galioja specialiojo teritorijų planavimo dokumentas ar detalusis planas, kuriame nurodytas konkretus visuomenės poreikis ir pateiktas konkretaus žemės sklypo paėmimo visuomenės poreikiams būtinumo pagrindimas, paremtas sąnaudų ir naudos analize bei visuomeninės naudos, efektyvumo ir racionalumo principais.
  15. Pagal ABTĮ 57 straipsnį, įrodinėjimo tikslas – tai teismo įsitikinimas, pagrįstas byloje esančių įrodymų tyrimu ir įvertinimu, kad tam tikros aplinkybės, susijusios su ginčo dalyku, egzistuoja arba neegzistuoja, t. y. faktą galima pripažinti įrodytu, jeigu byloje esančių įrodymų, kuriuos visapusiškai, laikydamasis įrodymų vertinimo taisyklių, įvertino teismas, pagrindu susiformuoja teismo įsitikinimas, kad faktas buvo. Pagal ABTĮ 57 straipsnio 1 ir 2 dalis, įrodymai administracinėje byloje – bet kokie faktiniai duomenys, kuriais remdamasis teismas įstatymų nustatyta tvarka konstatuoja, kad yra aplinkybių, pagrindžiančių šalių reikalavimus bei atsikirtimus, ir kitokių aplinkybių, turinčių reikšmės bylai teisingai išspręsti, arba kad jų nėra; tie duomenys nustatomi šiomis priemonėmis: šalių ir jų atstovų paaiškinimais, liudytojų parodymais, specialistų paaiškinimais ir ekspertų išvadomis, daiktiniais įrodymais, dokumentais ir kitais rašytiniais, elektroniniais, garso bei vaizdo įrodymais. Pagal ABTĮ 57 straipsnio 4 dalį, šalys turi įrodyti aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimus bei atsikirtimus, išskyrus atvejus, kai yra remiamasi aplinkybėmis, kurių ABTĮ nustatyta tvarka nereikia įrodinėti. ABTĮ 57 straipsnio 6 dalyje nustatyta, kad teismas įvertina įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku ir objektyviu aplinkybių, kurios buvo įrodinėjamos proceso metu, išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymais, taip pat teisingumo ir protingumo kriterijais; jokie įrodymai teismui neturi iš anksto nustatytos galios, išskyrus ABTĮ numatytas išimtis. Įvertindamas įrodymus, teismas turi įvertinti kiekvieno įrodymo įrodomąją reikšmę ir iš įrodymų viseto duomenų padaryti išvadas. Vertinant kiekvieno įrodymo įrodomąją reikšmę reikia nustatyti, koks jo ryšys su įrodinėjimo dalyku, ar tas įrodymas yra leistinas, patikimas, ar nėra suklastojimo požymių, ar tinkamai buvo paskirstytos įrodinėjimo pareigos, ar nepaneigtos pagal įstatymus nustatytos prezumpcijos, ar yra prejudicinių faktų. Vertindamas įrodymų visetą, teismas turi įsitikinti, kad pakanka duomenų išvadai, jog tam tikri faktai egzistavo arba neegzistavo, kad nėra esminių prieštaravimų, paneigiančių tokias išvadas.
  16. Kai yra pagrindas pripažinti, kad, priimdamas ginčijamą sprendimą, pirmosios instancijos teismas rėmėsi įstatymo nustatyta tvarka surinktais ir teisminio bylos nagrinėjimo metu patikrintais įrodymais, sprendime nuosekliai ir išsamiai išdėstė, kuriais įrodymais grindžiamos teismo išvados, o kurie įrodymai atmetami, apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija, nekartodama pirmosios instancijos teismo nustatytų aplinkybių, pasisako tik dėl pareiškėjo apeliaciniame skunde nurodytų argumentų (LVAT 2017 m. balandžio 26 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-1301-502/2017).
  17. Remdamasi Nutarties 84-99 punktuose nurodytais teisės aiškinimo ir taikymo argumentais (tarp jų ir įrodinėjimą bei įrodymų vertinimą reglamentuojančių normų) teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas padarė pagrįstas išvadas, kad vadovaujantis Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1999 m. spalio 4 d. nutarimu Nr. 1094 „Dėl laisvųjų ekonominių zonų pripažinimo valstybinės svarbos ekonominiais projektais“ ir Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2007 m. gegužės 9 d. nutarimu Nr. 464 „Dėl Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1999 m. spalio 4 d. nutarimo Nr. 1094 „Dėl laisvųjų ekonominių zonų pripažinimo valstybinės svarbos ekonominiais projektais“ pakeitimo“, Kauno LEZ pripažinta valstybei svarbiu ekonominiu projektu, kuris turi valstybinę svarbą ir yra svarbus visuomenės poreikiams. Esant tokiam teisiniam reglamentavimui nėra teisinių pagrindų teigti, kad teismas, nagrinėdamas bylą, turėtų įvertinti teritorijos statuso (valstybinę svarbą turinti ir yra svarbi visuomenės poreikiams) pripažinimo pagrįstumą.
  18. Žemės sklypų paėmimo visuomenės poreikiams būtinumas yra pagrįstas 2016 m. atlikta žemės sklypų, esančių Kauno LEZ teritorijoje, paėmimo visuomenės poreikiams sąnaudų ir naudos analize. Joje pateiktas vertinimas apima ir pareiškėjams priklausančius Žemės sklypus (kadastro Nr. ( - ), Nr. ( - )). Analizėje daroma išvada, kad joje įvardinti sklypai yra tinkami projektui įgyvendinti, turi būti paimti visuomenės poreikiams tenkinti, o kitos alternatyvos negalimos. Pareiškėjai įrodymais nepaneigė tokios analizėje padarytos išvados pagrįstumo (ABTĮ 56 str. 1 ir 4 dalys). Remiantis Taisyklių 2 punktu, žemės paėmimu visuomenės poreikiams suinteresuota institucija, siekdama pagrįsti tiek konkretaus visuomenės poreikio objektyvų egzistavimą, tiek tam poreikiui tenkinti reikalingo konkretaus žemės sklypo paėmimo visuomenės poreikiams būtinumą, Taisyklių 3 punkte nustatyta tvarka atlieka sąnaudų ir naudos analizę. Pateikta analizė parengta laikantis Taisyklių 3 punkto reikalavimų, o Nutarties 54 punkte nurodyti pareiškėjų argumentai nepagrįsti, nes vieni jų, kad Sąnaudų ir naudos analizė yra nepasirašyta, nenurodytas šį dokumentą parengęs specialistas, taip pat nepateikti dokumentą rengusio asmens kvalifikaciją pagrindžiantys įrodymai, nepagrįsti taikytinos teisės reikalavimais, kiti – neatspindi tikrosios faktų situacijos remiantis Taisyklių 3 punktu.
  19. Konstatuotina, kad žemės sklypų paėmimo visuomenės poreikiams procedūra buvo pradėta tinkamai atlikus žemės sklypų, esančių Kauno LEZ teritorijoje, paėmimo visuomenės poreikiams sąnaudų ir naudos analizę. Analizėje nurodyta, kad detaliai išnagrinėjus galimas alternatyvas konkrečiam visuomenės poreikiui tenkinti reikalingų žemės sklypų paėmimo visuomenės poreikiams galimybes, nurodžius konkrečiam visuomenės poreikiui tenkinti reikalingo projekto dalyvius, jų naudas bei nuostolius, apskaičiavus identifikuotų alternatyvų sąnaudas bei naudą, grynąją esamąją vertę, įvertinus galimas projekto rizikas bei numačius jų valdymo veiksmus, atlikus projekto įgyvendinimo jautrumo analizę, daroma išvada, kad Analizėje įvardinti žemės sklypai (įskaitant ir Žemės sklypą) yra tinkami projektui įgyvendinti, todėl turi būti paimti visuomenės poreikiams tenkinti, o kitos alternatyvos negalimos.
  20. Dėl nutarties 97 punkte nurodyto reikalavimo, kad galiotų specialiojo teritorijų planavimo dokumentas ar detalusis planas, teisėjų kolegija prieina prie išvados, kad ginčo žemės sklypų paėmimo visuomenės poreikiams procedūra pagrįstai pradėta Kauno LEZ detaliojo plano pagrindu, ir visiškai sutinka su pirmosios instancijos teismo argumentais, nurodytais Nutarties 40 punkte, dėl šio teritorijų planavimo dokumento, esančio pagrindu žemės sklypų paėmimo visuomenės poreikiams procedūrai pradėti atitikties Žemės įstatymo 46 straipsnio 2 dalies 2 punkto reikalavimams. Ginčo žemės sklypai patenka į detaliuoju planu suplanuotą teritoriją. Tai patvirtina byloje esantis detaliojo plano brėžinys (el. byla, 1 t., b. l. 155).
  21. Dėl apeliacinio skundo argumentų, kad ginčo žemės sklypai LEZ veiklai gali būti valstybės nuomojami iš jų savininkų. Teisės aktuose nėra nustatytas žemės paėmimo visuomenės poreikiams būdas - valstybės ar jos įgaliotos institucijos ir žemės sklypų savininkų susitarimas dėl šių sklypų ilgalaikės nuomos, todėl žemės nuoma tokiems poreikiams negalima.
  22. Informavimo apie Nacionalinės žemės tarnybos vadovo sprendimą pradėti žemės paėmimo visuomenės poreikiams procedūrą tvarkos (Žemės įstatymo 46 str. 6 d.) nesilaikymas/pažeidimas nėra teisinis pagrindas konstatuoti Įsakymo neteisėtumą. Šios tvarkos pažeidimas yra procedūrinis, dėl kurio, esant tam tikroms aplinkybėms, galėtų būti sprendžiama dėl termino skųsti šį sprendimą atnaujinimo. Beje, ir patys apeliantai nenurodo argumentų, kodėl, jų manymu, tokio pobūdžio pažeidimas galėtų būti Įsakymo neteisėtumo pagrindas.
  23. Nurodyti teisėjų kolegijos argumentai suponuoja, kad apeliacinis skundas pripažintinas nepagrįstu ir atmestinas, o pirmosios instancijos teismo sprendimas paliktinas nepakeistas (ABTĮ 144 str. 1 d. 1 p.).

14Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 148 straipsniu, teisėjų kolegija

Nutarė

15Pareiškėjų D. K., M. R., R. R., R. B., A. B., J. K., J. K., E. B., A. N., V. N., D. J., J. J., A. S., V. B. (V. B.), O. B. ir J. M. apeliacinį skundą atmesti.

16Vilniaus apygardos administracinio teismo 2017 m. lapkričio 28 d. sprendimą palikti nepakeistą.

17Nutartis neskundžiama.

Proceso dalyviai
Ryšiai