Byla 2A-388-340/2015
Dėl žalos atlyginimo, pareikštą atsakovei L. K., trečiasis asmuo - Gjensidige Baltic

1Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Rūtos Petkuvienės, J. Š. ir Tatjanos Žukauskienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovų J. S., A. S. ir J. S. apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2014 m. kovo 24 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovų J. S., Jelenos ir A. S. ieškinį dėl žalos atlyginimo, pareikštą atsakovei L. K., trečiasis asmuo - Gjensidige Baltic.

2Kolegija, išnagrinėjusi civilinę bylą,

Nustatė

3I. Ginčo esmė

4Ieškovai kreipėsi į teismą su patikslintu ieškiniu, kuriuo prašė priteisti iš atsakovės L. K. ieškovės J. S. naudai 25 000 Lt neturtinės žalos, ieškovams A. S. ir J. S. po 4 000 Lt neturtinės žalos, 5 proc. dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo bei patirtas bylinėjimosi išlaidas (t. 1, b. l. 84-87). Nurodė, kad 2011-01-18 3 val. 26 min. Vilniaus mieste, Mindaugo – Basanavičiaus gatvių reguliuojamoje sankryžoje, atsakovė L. K., vairuodama automobilį Audi A2, degant žaliam šviesoforo signalui, važiuodama Mindaugo gatve ir sukdama į kairę į Basanavičiaus gatvę, kliudė per reguliuojamą pėsčiųjų perėją Basanavičiaus gatvę kertančią pėsčiąją J. S.. Išnagrinėjus administracinio teisės pažeidimo bylą, atsakovei L. K. buvo paskirta 550 Lt bauda. Atsakovė savo civilinę atsakomybę eismo įvykio metu buvo apdraudusi transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomuoju draudimu draudimo bendrovėje AAS „Gjensidige Baltic“. Ieškovai nurodė, kad eismo įvykio metu nepilnametei J. S. buvo sutrikdyta sveikata, t.y. sutrenkta galva, dėl galvos traumos diagnozuota intrakranijinė hipertenzija. Gydymo eigoje nepilnametę kankino varginantys galvos skausmai, svaigimas. Nuo eismo įvykio iki 2011-04-11 nepilnametė negalėjo lankyti mokyklos, o 2011-05-03 – 2011-06-11 jai buvo paskirtas mokymasis namuose. Dėl minėtų aplinkybių J. S. patyrė didelį fizinį skausmą, dvasinius išgyvenimus, nepatogumus, atsiradusius sveikatos pokyčius, ji pradėjo bijoti mašinų, vengia viena eiti per gatvę, jautriai reaguoja į aplinką, jai sutriko miegas, negalėjo lankyti treniruočių. Dukrai patiriant tokius sužalojimus, tėvai taip pat patyrė didelį dvasinį sukrėtimą, nerimą. Atsakovės neteisėtus veiksmus įrodo padarytas Kelių eismo taisyklių pažeidimas, taip pat bendro pobūdžio pareigos elgtis atidžiai ir rūpestingai nesilaikymas. Atsakovės kaltė yra nustatyta Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato 2011-03-21 nutarime. Žala, kurią patyrė atsakovės sužalota J. S. ir jos tėvai, nebūtų, jei atsakovė būtų elgusis atsargiai ir rūpestingai, nebūtų pažeidusi taisyklių. Ieškovai nurodė, jog atsakovės L. K. veiksmai turi priežastinį ryšį su ieškovų patirta materialine ir neturtine žala.

5Atsakovė L. K. atsiliepimo į patikslintą ieškinį nepateikė. Atsiliepime į pradinį ieškinį atsakovė prašė ieškinį atmesti, priteisti iš ieškovų atsakovės patirtas bylinėjimosi išlaidas (T. 1, b. l. 34-39). Pažymėjo, kad atsakovė domėjosi nukentėjusiosios sveikatos būkle, siūlė savo pagalbą. Ieškovams buvo atlygintos visos jų išlaidos patirtos gydymui pagal jų pateiktus dokumentus. Tik praėjus daugiau nei metams po eismo įvykio, ieškovai kreipėsi dėl žalos atlyginimo. Atsiliepime nurodė, kad dėl eismo įvykio ieškovei buvo padarytas nežymus sveikatos sutrikdymas, pasireiškęs galvos sumušimu, minkštųjų audinių patinimu dešinėje momeninėje srityje, poodine kraujosruva dešinio klubo srityje. Be to, specialisto išvadoje nurodoma, kad nukentėjusiosios sužalojimai nėra būdingi sužalojimams, kurie patiriami partrenkus automobiliui. Atsakovės teigimu, tikėtina, kad dalį šių sužalojimų ieškovė galėjo patirti treniruočių metu, nes aktyviai praktikuoja Kyokushin karate. Be to, atsakovės kaltė eismo įvykio metu pasireiškė paprastu neatsargumu, vėliau atsakovė ėmėsi visų priemonių galimų padarinių kilimui sumažinti. Nurodė, kad neturtinė žala, kurią patyrė ieškovė J. S., galėtų būti įvertinta 800 Lt, o jos tėvams padarytos neturtinės žalos dydis - 200 Lt. Kadangi šios išmokos neviršija Lietuvos Respublikos transporto priemonių savininkų ir valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo įstatymo 11 str. 1 d. 2 p. numatytos sumos, šią žalą privalo atlyginti atsakovės civilinės atsakomybės draudikas - AAS „Gjensidige Baltic“.

6Trečiasis asmuo AAS „Gjensidige Baltic“ (T. 1, b. l. 27-29) atsiliepime į pradinį ieškinį, kuriame nurodė, kad sutinka sumokėti ieškovei J. S. neturtinės žalos atlyginimą- 3 260 Lt. Ieškinį kitoje dalyje prašo atmesti.

7II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

8Vilniaus miesto apylinkės teismas 2014 m. kovo 24 d. sprendimu ieškinį atmetė, priteisė atsakovei L. K. iš ieškovų lygiomis dalimis po 1 165,30 Lt bylinėjimosi išlaidų, taip pat valstybei iš ieškovų priteisė po 15,52 Lt išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimų (T. 2, b. l. 85-88). Teismas nustatė, kad po eismo įvykio dėl atsakovės kaltės ieškovė patyrė fizinį skausmą, išgąstį, turėjo tikrintis sveiktą, gydėsi traumos pasekmes. Nurodė, kad šios aplinkybės sudaro pagrindą reikalauti padarytos neturtinės žalos atlyginimo iš kalto dėl eismo įvykio asmens. Teismas akcentavo, jog būtina įvertinti aplinkybes, kad ieškovei buvo padarytas tik nežymus sveikatos sutrikdymas (galvos sumušimas, pasireiškęs minkštųjų audinių patinimu dešinėje momeninėje srityje ir poodinė kraujosruva dešinio klubo srityje); po eismo įvykio ieškovė gydyta tik ambulatoriškai, ekspertų nurodyta mediciniškai pagrįsta gydymo trukmė - ne daugiau kaip 10 dienų; eismo įvykio metu patirtų sužalojimų pasekmių neliko. Teismas konstatavo, jog šios aplinkybės parodo, kad J. S. buvo padaryta nedidelė neturtinė žala. Pažymėjo, kad atsakovės civilinės atsakomybės draudiko išmokėta 3 260 Lt draudimo išmoka yra pakankama kompensacija tokio dydžio ir pobūdžio žalai atlyginti. Nurodė, kad dukters ambulatorinis iki 10 dienų trukęs gydymas jos tėvams negalėjo sudaryti didelių nepatogumų ar rūpesčių, nedidelis nerimas dėl dukters sužalojimo taip pat nėra pinigais kompensuotina vertybė: panašaus pobūdžio nerimą žmonės patiria dėl kiekvieno savo ar artimo žmogaus sunegalavimo. Dėl nurodytų aplinkybių nėra pagrindo spręsti, kad dėl atsakovės veiksmų ieškovams J. S. ir A. S. padaryta kokia nors neturtinė žala.

9III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimų į juos argumentai

10Apeliaciniu skundu ieškovai prašo panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2014 m. kovo 24 d. sprendimą ir išspręsti klausimą iš esmės; priteisti iš atsakovės L. K. ieškovės J. S. naudai 25 000 Lt neturtinės žalos, ieškovams A. S. ir J. S. po 4 000 Lt neturtinės žalos, 5 proc. dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo bei patirtas bylinėjimosi išlaidas (t. 2, b. l. 90-95). Apeliacinį skundą grindžia šiais argumentais:

111. Pirmos instancijos teismas netinkamai taikė CK 6.250 str. 2 d., t.y. neatsižvelgė į padarytos žalos pasekmes, šią žalą padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį bei kitas turinčias reikšmės aplinkybes. Teismas vadovavosi tik ekspertizės aktu, kuriame nustatytas nežymus sveikatos sutrikdymas, bet nevertino faktinių bylos aplinkybių, kurios įrodo kur kas sunkesnius sužalojimus. Ieškovams buvo kilusių klausimų dėl ekspertizės išvadų netikslumo, tačiau teismas atmetė ieškovų prašymus teismo posėdžio metu apklausti ekspertus. Ekspertai šioje byloje buvo itin neatidūs ir neatsakingi, padarė grubias klaidas, kurios galėjo turėti ryšį su teismo išvadomis.

122. Pirmosios instancijos teismas padarė nepagrįstą išvadą, kad ieškovei buvo padaryta nedidelė turtinė žala, kuri atitinka atsakovės civilinės atsakomybės draudiko išmokėtos 3 260 Lt išmokos dydį. Ieškovė eismo įvykio metu buvo nepilnametė, pusę metų negalėjo lankyti mokyklos, treniruočių, patyrė didelį fizinį skausmą, dvasinius išgyvenimus. Jai buvo padaryta kur kas didesnė žala, nei suaugusiam žmogui.

133. Pirmos instancijos teismas netinkamai įvertino, kad ieškovės J. S. tėvams neturtinė žala visai nebuvo padaryta. Daug pasikeitimų asmeniniame šeimos ritme sukėlė būtinybę itin dažnai lankytis pas gydytojus. Apeliantai pusę metų stebėjo kaip kenčia jų vaikas, jautė nerimą ir išgyvenimus.

14Atsiliepimu atsakovė L. K. prašė ieškovų apeliacinį skundą atmesti ir palikti 2014-03-24 Vilniaus miesto apylinkės teismo sprendimą (t. 2, b. l. 99-113). Nurodo šiuos atsiliepimo apeliaciniam skundui argumentus:

151. Pirmosios instancijos teismas, vertindamas priteistinos neturtinės žalos dydį, vadovavosi visais byloje pateiktais rašytiniais įrodymais bei dalyvaujančių byloje asmenų paaiškinimais. Teismas rėmėsi ne tik ekspertizės aktu, bet vertino ir faktines bylos aplinkybes, kurios patvirtino, kad ieškovė po eismo įvykio nebuvo ambulatoriškai gydyta, taip pat, kad neliko eismo įvykio metu patirtų sužalojimų pasekmių. Byloje nėra įrodymų, kurie patvirtintų priešingas aplinkybes. Byloje buvo pateikta ne tik ekspertizės išvada, bet ir kiti įrodymai, kurie pagrindė, kad ieškovės sveikatos sužalojimo pobūdis buvo nežymus;

162. Ieškovai neįrodė aplinkybių, kad J. S. ilgą laiką nelankė mokyklos ar kad tariamai buvo atskirta nuo įprastos socialinės aplinkos. Be to, aplinkybę, kad ieškovė po eismo įvykio jaučiasi gerai, patvirtina duomenys, kad ji 2013 m. buvo apdovanota kaip viena geriausių karate sportininkų. Teismas, nustatydamas ieškovei padarytos neturtinės žalos dydį, atsižvelgė į sveikatos sužalojimo laipsnį, patirtos traumos pobūdį, taip pat į tai, kad nebuvo reikalingas stacionarus gydymas ir nenustatyti jokie padariniai po patirtos traumos;

173. 2012-07-02 vykusio teismo posėdžio metu ekspertė dr. J. G.-D. buvo iškviesta duoti paaiškinimus ir patvirtino, kad sužalojimai nėra būdingi eismo įvykiui; kad tai nežymus sveikatos sutrikdymas; diagnozuota būklė atitinka labiau ne būklę po galvos sutrenkimo, o prieš tai buvusios patologijos liekamuosius reiškinius. Pakartotinai apklausti ekspertę nebuvo jokių teisinių pagrindų;

184. Ieškovė nuo gimimo skundėsi įvairiomis ligomis ir negalavimais, todėl ieškovės tėvai pas gydytojus lankėsi visą gyvenimą ir jau anksčiau galėjo išgyventi dėl jos sveikatos būklės. Ieškovai byloje nepateikė jokių įrodymų dėl jų patirtų didžiulių išgyvenimų būtent po eismo įvykio, todėl nėra jokio pagrindo priteisti neturtinę žalą ieškovės tėvams.

19IV. Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir motyvai.

20Apeliacinis skundas atmetamas.

21Vadovaujantis CPK 320 straipsnio 1 ir 2 dalimis, bylos nagrinėjimo apeliacinės instancijos teisme ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas. Neatsižvelgdamas į apeliacinio skundo ribas, apeliacinės instancijos teismas ex officio patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nustatytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų. Absoliučių skundžiamo sprendimo negaliojimo pagrindų nenustatyta. Teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas iš esmės teisingai įvertino nagrinėjamos bylos faktines aplinkybes, tinkamai išaiškino bei pritaikė materialinės teisės normas reguliuojančias šalių teisinį santykį, nepažeidė Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikos nuostatų, taip pat tinkamai aiškino ir taikė įrodinėjimą ir įrodymų vertinimą reglamentuojančias procesinės teisės normas, paskirstė tarp šalių įrodinėjimo naštą (CPK 176, 185 str.). Sprendimas teisėtas ir pagrįstas ( CPK 263 str.).

22Byloje nustatyta, kad 2011-01-18 3 val. 26 min. Vilniaus mieste, Mindaugo – Basanavičiaus gatvių reguliuojamoje sankryžoje, atsakovė L. K., vairuodama automobilį Audi A2, degant žaliam šviesoforo signalui, važiuodama Mindaugo gatve ir sukdama į kairę į Basanavičiaus gatvę, kliudė per reguliuojamą pėsčiųjų perėją Basanavičiaus gatvę kertančią pėsčiąją J. S.. Vilniaus apskrities VPK Kelių policijos valdybos tyrėjo 2011 03 21 nutarimu administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. 10N-807072-11 (t. 1, b. l. 10) atsakovei L. K. skirta 550 Lt bauda, nustatyta, jog eismo įvykio kaltininkė nuoširdžiai gailėjosi, padėjo išaiškinti pažeidimą ir jo dalyvius. Minėtame nutarime konstatuota, kad nukentėjusiajai J. S. padarytas nežymus sveikatos sutrikdymas.

23Byloje kilo ginčas dėl neturtinės žalos ieškovei J. S. ir jos tėvams J. S. ir A. S. atlyginimo bei šios žalos dydžio nustatymo.

24Ieškovai nurodė, kad po eismo įvykio ieškovės J. S. būklė pablogėjo, jai buvo diagnozuota intrakranijinė hipertenzija, kankino varginantys galvos skausmai, svaigimas, jai buvo atliekami tyrimai, skirti medikamentai, nuo 2011 01 18 eismo įvykio iki 2011 04 11 ieškovė negalėjusi lankyti mokyklos, ji gydėsi Druskininkų sanatorijoje, mokymasis sanatorijos mokykloje buvęs neefektyvus. 2011 05 03- 2011 06 10 ieškovei buvo skirtas mokymasis namuose. Ieškovų teigimu, dėl J. S. sveikatos sutrikdymo pasikeitė jos įprastas gyvenimo būdas, ji patyrė didelį fizinį skausmą, dvasinius išgyvenimus, nepatogumus, sutriko miegas, ji negalėjusi lankyti treniruočių. Nepilnametės J. S. tėvai taip pat patyrė didelį dvasinį sukrėtimą, nerimą, jiems teko rūpintis sergančia dukra, ją slaugyti bei prižiūrėti. Ieškovai patikslintu ieškiniu prašė iš atsakovės L. K. ieškovės J. S. naudai priteisti 25 000 Lt neturtinės žalos o ieškovės tėvams A. S. ir J. S. - po 4 000 Lt neturtinės žalos.

25Vilniaus miesto apylinkės teismas 2014 m. kovo 24 d. sprendimu ieškinį atmetė. Rėmėsi tuo, tuo, kad ieškovei eismo įvykio metu buvo padarytas tik nežymus sveikatos sutrikdymas, po eismo įvykio ieškovė gydyta tik ambulatoriškai, eismo įvykio metu patirtų sužalojimų pasekmių neliko, todėl ieškovei J. S. buvo padaryta tik nedidelė neturtinė žala. Atsakovės L. K. civilinės atsakomybės draudiko išmokėta 3 260 Lt draudimo išmoka yra pakankama kompensacija tokio dydžio ir pobūdžio žalai atlyginti. Dukters ambulatorinis gydymas jos tėvams negalėjo sudaryti didelių nepatogumų ar rūpesčių, nedidelis nerimas dėl dukters sužalojimo nėra pinigais kompensuotina vertybė.

26Nesutikdami su tokiu teismo sprendimu, apeliantai apeliaciniame skunde nurodė, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai taikė CK 6.250 str. 2 d., t.y. neatsižvelgė į padarytos žalos pasekmes, šią žalą padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį bei kitas turinčias reikšmės aplinkybes. Pažymėjo, kad Vilniaus miesto apylinkės teismas vadovavosi tik ekspertizės aktu, kuriame nustatytas nežymus sveikatos sutrikdymas, bet nevertino faktinių bylos aplinkybių, kurios įrodo kur kas sunkesnius sužalojimus.

27Apeliacinės instancijos teismas neturi pagrindo sutikti su tokiu apeliantų teiginiu. Vadovaujantis CK 6.250 straipsniu, neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita. Nustatydamas neturtinės žalos dydį, teismas atsižvelgia į jos pasekmes, šią žalą padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį bei kitas turinčias reikšmės bylai aplinkybes. CK 6.250 straipsnio 2 dalyje nurodyta, kad neturtinė žala atlyginama visais atvejais, kai ji padaryta dėl nusikaltimo, asmens sveikatai ar dėl asmens gyvybės atėmimo bei kitais įstatymų numatytais atvejais, ir išdėstyti neturtinės žalos dydžio nustatymo kriterijai: žalos padariniai, žalą padariusio asmens kaltė, jo turtinė padėtis, padarytos turtinės žalos dydis bei kitos turinčios reikšmės bylai aplinkybės.

28Pažymėtina, kad byloje nėra ginčo dėl atsakovės L. K. neteisėtų veiksmų, kurie buvo nustatyti Vilniaus apskrities VPK Kelių policijos valdybos tyrėjo 2011 03 21 nutarimu administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. 10N-807072-11 (t. 1, b. l. 10), konstatuojant, kad 2011-01-18 eismo įvykio metu atsakovė L. K. pažeidė Kelių eismo taisyklių 162 punktą, taip pat Administracinių teisės pažeidimų kodekso 127 straipsnio 1 dalį. Teismas pažymi, jog pagal CK 6.248 str. 1 d. nustačius skolininko neteisėtus veiksmus, lėmusius žalos (nuostolių) atsiradimą, jo kaltė preziumuojama. Dėl minėtų aplinkybių, teismas plačiau nepasisako dėl atsakovės neteisėtų veiksmų ir kaltės, dėl kurių ginčo nėra ir kurie yra nustatyti byloje esančiais rašytiniais įrodymais.

29Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad sprendžiant neturtinės žalos atlyginimo klausimą, svarbu nustatyti ir tai, ar buvo priežastinis ryšys tarp neteisėtų atsakovės veiksmų ir ieškovei J. S. kilusios žalos. Kasacinio teismo praktikoje priežastinio ryšio nustatymo civilinėje byloje procesą sąlygiškai galima padalyti į du etapus. Pirmajame etape conditio sine qua non testu (ekvivalentinio priežastinio ryšio teorija) nustatomas faktinis priežastinis ryšys ir sprendžiama, ar žalingi padariniai kyla iš neteisėtų veiksmų, t. y. nustatoma, ar žalingi padariniai būtų atsiradę, jeigu nebūtų buvę neteisėto veiksmo. Antrajame etape nustatomas teisinis priežastinis ryšys, kai sprendžiama, ar padariniai teisiškai nėra pernelyg nutolę nuo neteisėto veiksmo. Nustatant teisinį priežastinį ryšį, reikia įvertinti atsakovo, jeigu jis elgtųsi kaip protingas ir apdairus asmuo, galimybę neteisėtų veiksmų atlikimo metu numatyti žalos atsiradimą, neteisėtais veiksmais pažeistos teisės ar teisėto intereso prigimtį ir vertę bei pažeisto teisinio reglamentavimo apsauginį tikslą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus išplėstinės teisėjų kolegijos 2007 m. lapkričio 26 d. nutartis, priimta civilinėje byloje L. B. ir kt. v. DNSB „Medvėgalis“ ir kt., bylos Nr. 3K-7-345/2007). Kasacinio teismo praktikoje pripažįstamas ir netiesioginis priežastinis ryšys, kai asmens veiksmais tiesiogiai nepadarytas neigiamas turtinis poveikis, bet sudarytos sąlygos žalai atsirasti (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2003 m. rugsėjo 3 d. nutartis, priimta civilinėje byloje R. L. ir kt. v. Z. S. ir kt., bylos Nr. 3K-3-764/2003). Netiesioginis priežastinis ryšys pripažįstamas tinkama civilinės atsakomybės sąlyga, jeigu neteisėti veiksmai padėjo žalai (nuostoliams) atsirasti ar jiems padidėti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus išplėstinės teisėjų kolegijos 2007 m. lapkričio 26 d. nutartis, priimta civilinėje byloje L. B. ir kt. v. DNSB „Medvėgalis“ ir kt., bylos Nr. 3K-7-345/2007). Tačiau netiesioginis priežastinis ryšys kaip civilinės atsakomybės sąlyga neturi būti pernelyg nutolęs nuo neteisėto veiksmo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2014 m. birželio 27 d. nutartis, priimta civilinėje byloje UAB „Palink“ v. UAB „Kauno saulėtekis“, bylos Nr. 3K-3-364/2014).

30Pirmosios instancijos teismas, vertindamas priežastinį ryšį, iš esmės nurodė, kad su eismo įvykiu priežastiniu ryšiu yra susijęs tik ambulatorinis iki 10 dienų trukęs ieškovės J. S. gydymas. Apeliacinės instancijos teismo nuomone, Vilniaus miesto apylinkės teismas pernelyg formaliai vertino priežastinį ryšį, kaip būtinąją civilinės atsakomybės kilimo sąlygą. Neginčytina, jog po atsakovės sukelto eismo įvykio ieškovė galėjo patirti ir veikiausiai patyrė tam tikrų neigiamų padarinių, tačiau būtina įvertini, ar tie neigiami padariniai buvo būtent tokie, kokius nurodė ieškovai. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad nurodydami, jog po eismo įvykio ieškovės J. S. būklė pablogėjo, jai buvo atliekami tyrimai, skirti medikamentai, nuo 2011 01 18 eismo įvykio iki 2011 04 11 ieškovė negalėjusi lankyti mokyklos, ji gydėsi Druskininkų sanatorijoje, 2011 05 03- 2011 06 10 ieškovei buvo skirtas mokymasis namuose, apeliantai nepateikė pagrįstų ir neabejotinų įrodymų šiems savo teiginiams pagrįsti, t.y. kad ieškovei iš tiesų buvo reikalingas ilgesnis gydymas. Pažymėtina ir tai, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai nurodė, kad Valstybinės teismo medicinos tarnybos prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos Vilniaus skyriaus 2013 06 14 ekspertizės akto Nr. EKG 58/13 (01) išvadose buvo nurodyta, kad ieškovės patirti sužalojimai nėra būdingi eismo įvykiui. Be to, išrašai iš ieškovės J. S. medicininių dokumentų patvirtina, kad ieškovę kankinę galvos skausmai gali būti pasekmė dėl vaikystėje persirgto meningito. Konstatuotina, kad ekspertų nustatytos aplinkybės ir byloje esantys įrodymai apie tolimesnius ieškovės sportinius pasiekimus verčia abejoti apeliantų teiginiais, kad dėl sveikatos sutrikdymo pasikeitė J. S. įprastas gyvenimo būdas, ji patyrė didelį fizinį skausmą, dvasinius išgyvenimus, nepatogumus, ji negalėjusi lankyti treniruočių.

31Apeliantai skunde nurodo, jog pirmosios instancijos teismo nustatytas neturtinės žalos dydis yra per mažas. Pažymėtina, kad kasacinio teismo praktikoje pripažįstama, kad neturtinės žalos atlyginimo dydis nėra asmens patirtų kančių ir praradimų ekvivalentas, nes neturtinę žalą galima tik sąlygiškai įvertinti ir kompensuoti materialiai, visiškas neturtinės žalos atlyginimas materialiomis priemonėmis neįmanomas, nes žala padaroma piniginės išraiškos neturinčioms vertybėms. Kompensacijos už patirtą neturtinę žalą paskirtis – sudaryti materialias prielaidas bent iš dalies atlyginti asmens neturtinius praradimus, sušvelninti patirtus neigiamus padarinius suteikiant galimybę naudotis kitais dvasinį ir fizinį pasitenkinimą teikiančiais dalykais, prarastas vertybes pakeisti kitais asmeniui vertingais dalykais, taip siekiant atkurti pažeistų teisių pusiausvyrą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. lapkričio 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-539/2012). Atsižvelgiant į kasacinio teismo išaiškinimą ir į pirmosios instancijos teismo nustatytas aplinkybes, kad eismo įvykio metu ieškovei buvo padarytas tik nežymus sveikatos sutrikdymas (galvos sumušimas, pasireiškęs minkštųjų audinių patinimu dešinėje momeninėje srityje ir poodinė kraujosruva dešinio klubo srityje); po eismo įvykio ieškovė J. S. gydyta tik ambulatoriškai, eismo įvykio metu patirtų sužalojimų pasekmių neliko, manytina, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai konstatavo, kad atsakovės L. K. civilinės atsakomybės draudiko išmokėta 3 260 Lt draudimo išmoka yra pakankama kompensacija tokio dydžio ir pobūdžio žalai atlyginti. Apeliantai nepateikė patikimų įrodymų, dėl kurių ieškovei J. S. turėtų būti priteista didesnė neturtinė žala. Teiginiai apie pasikeitusį ieškovės gyvenimo būdą ir kitus nepatogumus yra deklaratyvaus pobūdžio, nepagrįsti leistinais rašytiniais įrodymais.

32Apeliantai nurodė, kad Vilniaus miesto apylinkės teismas nepagrįstai atmetė jų prašymus teismo posėdžio metu apklausti ekspertę, nes jiems buvo kilę klausimų dėl ekspertizės išvadų netikslumo. Taip pat nurodė, kad ekspertai šioje byloje buvo itin neatidūs ir neatsakingi, padarė grubias klaidas, kurios galėjo turėti ryšį su teismo išvadomis.

33Iš bylos medžiagos nustatyta, kad 2012-07-02 teismo posėdžio metu ekspertė dr. J. G.-Doroščenko davė parodymus, kurių metu patvirtino pateiktoje ekspertinėje išvadoje nurodytus teiginius, kad ieškovės J. S. sužalojimai nėra būdingi eismo įvykiui; kad tai nežymus sveikatos sutrikdymas; kad 1997 m. ieškovei diagnozuotas sezoninis meningitas yra taip vadinamoji „slapta patologija“ – liekamieji reiškiniai gali reikštis vėliau; diagnozuota būklė atitinka labiau ne būklę po galvos sutrenkimo, o prieš tai buvusios patologijos liekamuosius reiškinius. Minėto posėdžio metu ieškovai turėjo galimybę užduoti klausimus ekspertei, todėl manytina, kad teismas nematė pagrindo ją kviesti pakartotinai, nes taip būtų pažeistas proceso operatyvumo principas. Be to, apeliantams nurodytina, kad nesutikdami su ekspertų darbu ar ginčydami jų darbo metodus, jie turėjo teisę kreiptis su prašymu dėl eksperto nušalinimo vadovaujantis CPK 64 ir 67 straipsniais. Tokio prašymo apeliantai nepateikė, objektyvių duomenų apie ekspertės kompetencijos stoką arba šališkumą byloje taip pat nėra.

34Apeliaciniame skunde apeliantai nurodė, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai įvertino, kad ieškovės J. S. tėvams neturtinė žala visai nebuvo padaryta. Pažymėtina, kad pirmosios instancijos teismas sprendime nurodė, kad ambulatorinis iki 10 dienų trukęs dukters gydymas jos tėvams negalėjo sudaryti didelių nepatogumų ar rūpesčių, nedidelis nerimas dėl dukters sužalojimo taip pat nėra pinigais kompensuotina vertybė: panašaus pobūdžio nerimą žmonės patiria dėl kiekvieno savo ar artimo žmogaus sunegalavimo, todėl nusprendė, kad nėra pagrindo teigti, jog dėl atsakovės veiksmų ieškovams J. S. ir A. S. buvo padaryta kokia nors neturtinė žala. Kasacinis teismas yra nurodęs, kad neturtinės žalos asmeninis pobūdis, t.y. tai, kad ji tiesiogiai susijusi su asmeniu ir priklauso nuo jo paties išgyventų emocijų, lemia tai, jog kiti asmenys, kurie nėra nukentėjusieji, bet susiję su asmeniu, patyrusiu tokią žalą, teisę į neturtinės žalos atlyginimą turi tik išimtiniais atvejais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2013 m. kovo 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-177/2013). Teismo nuomone, klausimas, ar dėl vaiko sveikatai padarytų sužalojimų ir kilusių padarinių jo tėvai turi teisę į neturtinės žalos atlyginimą, spręstinas tik įrodžius, jog jie asmeniškai patyrė nepaprastai didelius išgyvenimus, susijusius su vaiko sužalojimu. Pažymėtina, kad prašydami neturtinės žalos atlyginimo, ieškovai J. S. ir A. S. nepateikė jokių rašytinių įrodymų (išrašų iš medicininių dokumentų, duomenų apie lankymąsi pas gydytojus ir pan.), kurie pagrįstų tokios žalos jiems atsiradimą. Konstatuotina, kad apeliantai neįrodė jiems kilusios neturtinės žalos ir jos dydžio.

35Apibendrinus nustatytas aplinkybes, išdėstytus argumentus, konstatuotina, jog apeliantai neįrodė aplinkybių, kuriomis grindžia savo apeliacinį skundą, todėl apeliacinės instancijos teismas ieškovų apeliacinį skundą atmeta kaip nepagrįstą, palikdamas Vilniaus miesto apylinkės teismo 2014 m. kovo 24 d. sprendimą nepakeistą.

36Bylinėjimosi išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu, nepaskirstytinos bylos dalyviams, nes šios išlaidos yra mažesnės negu minimalus į valstybės biudžetą priteistinas bylinėjimosi išlaidų atlyginimas (Civilinio proceso kodekso 96 straipsnio 6 dalis).

37Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 325 straipsniu, 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 331 straipsniu,

Nutarė

38Vilniaus miesto apylinkės teismo 2014 m. kovo 24 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Proceso dalyviai
Ryšiai
1. Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija,... 2. Kolegija, išnagrinėjusi civilinę bylą,... 3. I. Ginčo esmė... 4. Ieškovai kreipėsi į teismą su patikslintu ieškiniu, kuriuo prašė... 5. Atsakovė L. K. atsiliepimo į patikslintą ieškinį nepateikė. Atsiliepime... 6. Trečiasis asmuo AAS „Gjensidige Baltic“ (T. 1, b. l. 27-29) atsiliepime į... 7. II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė... 8. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2014 m. kovo 24 d. sprendimu ieškinį... 9. III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimų į juos argumentai... 10. Apeliaciniu skundu ieškovai prašo panaikinti Vilniaus miesto apylinkės... 11. 1. Pirmos instancijos teismas netinkamai taikė CK 6.250 str. 2 d., t.y.... 12. 2. Pirmosios instancijos teismas padarė nepagrįstą išvadą, kad ieškovei... 13. 3. Pirmos instancijos teismas netinkamai įvertino, kad ieškovės J. S.... 14. Atsiliepimu atsakovė L. K. prašė ieškovų apeliacinį skundą atmesti ir... 15. 1. Pirmosios instancijos teismas, vertindamas priteistinos neturtinės žalos... 16. 2. Ieškovai neįrodė aplinkybių, kad J. S. ilgą laiką nelankė mokyklos ar... 17. 3. 2012-07-02 vykusio teismo posėdžio metu ekspertė dr. J. G.-D. buvo... 18. 4. Ieškovė nuo gimimo skundėsi įvairiomis ligomis ir negalavimais, todėl... 19. IV. Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir motyvai.... 20. Apeliacinis skundas atmetamas.... 21. Vadovaujantis CPK 320 straipsnio 1 ir 2 dalimis, bylos nagrinėjimo... 22. Byloje nustatyta, kad 2011-01-18 3 val. 26 min. Vilniaus mieste, Mindaugo –... 23. Byloje kilo ginčas dėl neturtinės žalos ieškovei J. S. ir jos tėvams J.... 24. Ieškovai nurodė, kad po eismo įvykio ieškovės J. S. būklė pablogėjo,... 25. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2014 m. kovo 24 d. sprendimu ieškinį... 26. Nesutikdami su tokiu teismo sprendimu, apeliantai apeliaciniame skunde nurodė,... 27. Apeliacinės instancijos teismas neturi pagrindo sutikti su tokiu apeliantų... 28. Pažymėtina, kad byloje nėra ginčo dėl atsakovės L. K. neteisėtų... 29. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad sprendžiant neturtinės žalos... 30. Pirmosios instancijos teismas, vertindamas priežastinį ryšį, iš esmės... 31. Apeliantai skunde nurodo, jog pirmosios instancijos teismo nustatytas... 32. Apeliantai nurodė, kad Vilniaus miesto apylinkės teismas nepagrįstai atmetė... 33. Iš bylos medžiagos nustatyta, kad 2012-07-02 teismo posėdžio metu ekspertė... 34. Apeliaciniame skunde apeliantai nurodė, kad pirmosios instancijos teismas... 35. Apibendrinus nustatytas aplinkybes, išdėstytus argumentus, konstatuotina, jog... 36. Bylinėjimosi išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu,... 37. Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso... 38. Vilniaus miesto apylinkės teismo 2014 m. kovo 24 d. sprendimą palikti...