Byla 3K-3-539/2012
Dėl turtinės ir neturtinės žalos atlyginimo

1Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Birutės Janavičiūtės (pranešėja), Gintaro Kryževičiaus (kolegijos pirmininkas) ir Zigmo Levickio, rašytinio proceso tvarka teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės G. P. ir atsakovės Lietuvos Respublikos kasacinius skundus dėl Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2012 m. gegužės 2 d. nutarties peržiūrėjimo civilinėje byloje pagal ieškovų G. P., S. P. ir D. P. ieškinį atsakovei Lietuvos Respublikai, dalyvaujant trečiajam asmeniui valstybės įmonei Valstybės turto fondui, dėl turtinės ir neturtinės žalos atlyginimo.

2Teisėjų kolegija

Nustatė

3I. Ginčo esmė

4Byloje keliamas klausimas dėl turtinės ir neturtinės žalos atlyginimo už nepilnamečio asmens sveikatos sužalojimą.

52008 m. lapkričio 12 d. ieškovė G. P., tuo metu Vilniaus Žemynos pagrindinės mokyklos trečiokė, kartu su klase dalyvavo pažintinėje ekskursijoje po Kauną. Tarp lankytinų objektų buvo ir Kauno I fortas. Besibaigiant ekskursijai po fortą ir vaikams einant autobuso link betonu grįsta aikštele, ieškovė G. P. užlipo ant vienoje iš aikštelėje esančių smėlio krūvų buvusio tamsaus buteliuko, kuris sprogo. Dėl sprogimo ieškovei buvo nutraukta dešinės kojos pėda, vėliau amputuota ir dalis blauzdos. Dėl sunkaus sveikatos sutrikdymo G. P. neteko 50 proc. darbingumo. Ieškovų teigimu, valstybė, kaip forto savininkė, netinkamai rūpinosi forto ir jo užimamos teritorijos saugumu, todėl privalo atlyginti jiems padarytą žalą.

6Ieškovai prašė priteisti: 1) G. P. – 640 071,60 Lt negauto darbo užmokesčio kompensacijos ir 600 000 Lt neturtinės žalos atlyginimo; 2) ieškovams S. P. ir D. P. – 58 672,92 Lt turtinei ir po 100 000 Lt neturtinei žalai atlyginti.

7II. Pirmosios ir apeliacinės instancijos teismų sprendimo ir nutarties esmė

8Vilniaus apygardos teismas 2010 m. gruodžio 3 d. sprendimu ieškinį patenkino iš dalies: priteisė ieškovei G. P. iš Lietuvos Respublikos 447 340 Lt turtinei ir 400 000 Lt neturtinei žalai atlyginti; priteisė ieškovams S. P. ir D. P. iš Lietuvos Respublikos po 40 000 Lt neturtinei žalai atlyginti; priteisė ieškovams S. P. ir D. P. solidariai iš Lietuvos Respublikos 58 672,92 Lt turtinei žalai atlyginti; kitą ieškinio dalį atmetė.

9Teismas nustatė, kad Kauno I forto, Kultūros vertybių registre įregistruoto kaip valstybės saugoma nekilnojamoji kultūros vertybė, savininkė yra valstybė, patikėjimo teise jį valdo VĮ Valstybės turto fondas; žemės sklypas atsakovės valdomam pastatui nesuformuotas, tačiau žemė po pastatu ir aplink jį taip pat yra valstybės nuosavybė. Teismas sprendė, kad nėra pagrindo taikyti valstybei griežtąją atsakomybę pagal CK 6.266 straipsnį, t. y. kaip statinio savininkei už žalą, padarytą dėl statinio trūkumų, ir taikė bendrąsias deliktinės atsakomybės nuostatas. Teismas nurodė, kad aplinkybės, jog objektas neįtrauktas į lankytinų vietų sąrašus, nepatvirtina atsakovės teiginio, kad Kauno I forte buvo uždrausta lankytis, juolab tokio draudimo išviešinimo. Valstybės valdomų, ypač viešųjų, istorinę, pažintinę ir kultūrinę vertę turinčių objektų lankymo draudimas arba ribojimas galimas tik atskirais atvejais, be to, turi būti ne tik argumentuotas, bet ir aiškiai reglamentuotas bei visuotinai suprantamu būdu išviešintas. Teismas nurodė, kad atsakovė, teigdama, jog buvo būtina riboti lankymą, nesiėmė tinkamų, pakankamų ir efektyvių priemonių tokiam ribojimui įgyvendinti. Iš liudytojų parodymų teismas nustatė, kad Kauno I fortas yra ilgą laiką gausiai, be kita ko, ir organizuotų turistų grupių, lydimų kvalifikuotų bei atestuotų gidų, lankomas objektas. Šią aplinkybę patvirtina ir VšĮ Kauno regiono turizmo informacijos centro 2009 m. vasario 25 d. raštas. Teismas taip pat pažymėjo, kad laisvą forto lankomumą patvirtina ir VĮ Turto fondo su dažasvydžio sporto klubu sudaryta nuomos sutartis, kurios pagrindu dalis pastato išnuomota klubui sandėliavimo reikmėms, leidžiant sporto klubui Kauno I forto teritorijoje rengti dažasvydžio varžybas, niekaip nekontroliuojant klubo veiklos forto teritorijoje intensyvumo, asmenų, dalyvavusių klubo veikloje ir besilankiusių forto teritorijoje, skaičiaus ir kt. Neuždrausdama savo valdomo objekto lankymo, atsakovė privalėjo sudaryti tinkamas ir saugias lankymo sąlygas, sutvarkyti teritoriją. Ieškovai ir liudytojai parodė, kad teritorija yra apleista, retkarčiais savanoriškais pagrindais tvarkoma fortu besidominčių entuziastų, valstybė tam lėšų neskiria. Kauno apskrities VPK pareigūnų surašytuose 2008 m. lapkričio 12 d. ir 2008 m. lapkričio 13–14 d. apžiūros protokoluose nurodoma, kad prie pat statinio, nuo kurio fasado maždaug 6–8 metrų atstumu įvyko sprogimas, ir po jo fasado arkomis aptiktos smėlio krūvos (vienos nurodomas dydis – 0,6 m aukščio ir 7 m ilgio), statybinio laužo krūva, statinės su smėliu ir žymėmis, panašiomis į apšaudymo šaunamuoju ginklu pėdsakus; toje pat vietoje, iškračius statinių turinį ir apžiūrėjus vietą, rastos šautos (deformuotos) šovinių kulkos, plastikinis buteliukas, apvyniotas lipnia juosta su panašiais į degiklį pėdsakais, paketas su džiovintų žirnių užpildu ir įtaisu, panašiu į degtuvą; keliose skirtingose vietose mažame tyrimo (apžiūros) plote rasti įvairių spalvų milteliai, kuriuos pareigūnai išminuotojai uždraudė imti, nurodydami sprogimo pavojų. Iš tokių aplinkybių teismas padarė išvadą, kad atsakovė nevykdė bendrų ir teisės aktuose nustatytų pareigų tvarkyti nuosavybės teise valdomo viešai lankomo turto, todėl elgėsi kaip nerūpestingas ir neatsargus savininkas, t. y. neteisėtai (CK 6.246 straipsnio 1 dalis).

10Teismas nurodė, kad civilinei atsakomybei atsirasti gali būti pakankamas ir netiesioginio priežastinio ryšio tarp neteisėtų veiksmų (neveikimo) ir atsiradusios žalos nustatymas. Nagrinėjamu atveju atsakovės neteisėtas neveikimas neprižiūrint ir tinkamai netvarkant savo nuosavybės – statinio ir jo užimamos teritorijos, buvo neabejotina žalingų padarinių ieškovams atsiradimo sąlyga. Net jeigu žala atsirado ne tiesiogiai dėl turto nepriežiūros, tokia sąlyga buvo būtina žalingiems padariniams atsirasti, nes yra labai didelė tikimybė, kad, tinkamai prižiūrint ir tvarkant teritoriją, kilęs pavojus būtų pašalintas. Teismas pažymėjo, kad sprogimą sukėlusi medžiaga į atsakovės valdomą teritoriją pateko ne dėl vienkartinio ar trumpalaikio atsakovės bendrų pareigų prižiūrėti ir tvarkyti savo turtą neatlikimo, o dėl nuolatinio neveikimo. Sprogimo vietoje, be sprogimą sukėlusio buteliuko su sprogstama medžiaga duženų, rastos įvairios kitos medžiagos ir daiktai, panašūs į sprogstamąsias medžiagas bei įtaisus, šaudymo žymės ir pėdsakai leido teismui daryti išvadą, kad atsakovės valdomoje teritorijoje kažkurį laiką nuolat buvo vykdomos pavojingos veikos, įnešamos pavojingos sprogstamosios medžiagos, gaminami arba atgabenami jau pagaminti savadarbiai sprogstamieji užtaisai, todėl buteliuko su sprogstama medžiaga, sukėlusia žalingus padarinius, atsiradimas atsakovės teritorijoje negali būti vertinamas kaip vienkartinis incidentas, kurio atsakovė negalėjo numatyti, išvengti ir už kurį neprivalo atsakyti. Teismas konstatavo, kad dėl nustatytų aplinkybių atsakovės veiksmai nėra pernelyg nutolę nuo žalingų padarinių, todėl yra priežastinis ryšys, būtinas atsakovės civilinei atsakomybei kilti (CK 6.247 straipsnis).

11Teismas nustatė, kad ieškovei G. P. nėra sukakę keturiolikos metų ir ji neturi savarankiškų pajamų. Byloje pateikti įrodymai, kad G. P. dėl sužalojimo nustatytas sunkus neįgalumo lygis, atitinkantis negrįžtamą 50 procentų darbingumo netekimą (Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministro ir Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2005 m. kovo 21 d. įsakymo Nr. A1-78/V-179 „Dėl darbingumo lygio nustatymo kriterijų aprašo ir darbingumo lygio nustatymo tvarkos aprašo patvirtinimo“ 1 priedo Darbingumo lygio nustatymo kriterijų aprašo 84.37 punktas). Tokiomis aplinkybėmis teismas pripažino pagrįstu ieškovės reikalavimą priteisti jai už laikotarpį nuo keturiolikos iki šešiasdešimties metų amžiaus 50 proc. vidutinio darbo užmokesčio, kuris bylos nagrinėjimo metu sudarė 1620,80 Lt. Remdamasis tokiais argumentais ir vadovaudamasis CK 6.285 straipsniu, teismas priteisė ieškovei G. P. iš atsakovės už laikotarpį nuo 2013 iki 2059 metų 447 340 Lt žalos (negautų pajamų), susijusios su darbingumo netekimu (12 mėn. x 1620,80 Lt x 50/100 proc. x 46 m.).

12Teismas nurodė, kad ieškovams S. P. ir D. P. turtinė žala atlygintina CK 6.263 straipsnio 2 dalies ir 6.285 straipsnio 1 dalies pagrindu. Ieškovai S. P. ir D. P. patyrė 6623,98 Lt, 3570 Lt ir 14 030 Lt išlaidų protezams įsigyti ir 1300 Lt išlaidų už psichologo konsultacijas, be to, nurodė, kad turės neišvengiamų išlaidų apmokant nekompensuojamas protezų, būtinų pirkti ateityje, kainų dalis. Šias išlaidas teismas pripažino įrodytomis bei pagrįstomis ir priteisė ieškovams solidariai 58 672,92 Lt.

13Ieškovė G. P. reikalavo priteisti iš atsakovės 600 000 Lt neturtinės žalos atlyginimo. Teismas nurodė, kad ypatingą reikšmę kompensacijos dydžiui turi nukentėjusiosios amžius, nes neigiami sužalojimo padariniai išliks visą jos gyvenimą. Ieškovė neišvengiamai privalės nuolat atlikti gydomąsias ir reabilitacines procedūras, yra ir visuomet išliks ribotos jos galimybės būti fiziškai aktyviai, užsiimti įvairia, fizinių trūkumų neturinčių asmenims įprasta, veikla. Ryškus biosocialinių funkcijų sutrikimas konstatuotas ir ieškovų pateiktuose medicininiuose dokumentuose. Kasdienės protezo uždėjimo ir nuėmimo procedūros neabejotinai nuolat skausmingai primins ieškovei jos patirtą skausmą ir sukels ilgalaikių arba nuolatinių slegiančių išgyvenimų. Mergaitės būsenoje gydytojai gydymo metu pastebėjo depresinį foną. Šiuos padarinius teismas pripažino akivaizdžiais bei ieškovų įrodytais. Įvertinęs juos kaip labai sunkius, teismas priteisė ieškovei G. P. iš atsakovės 400 000 Lt neturtinės žalos atlyginimo. Be to, kadangi ieškovai S. P. ir D. P. kartu su nukentėjusia dukterimi skaudžiai išgyveno įvykį, dalyvavo ir kartu ilgą laiką dalyvaus daugelyje skausmingus išgyvenimus naujai sukeliančių procedūrų, jiems tenka padidinta tėvų pareigų našta, vertintina kaip neturtinė žala, tai teismas priteisė kiekvienam iš šių ieškovų po 40 000 Lt neturtinės žalos atlyginimo.

14Teismas atmetė atsakovės ir trečiojo asmens argumentus dėl kitų asmenų įtraukimo į bylą atsakovais; nurodė, kad teismo sprendimas nesuvaržo atsakovės teisės kitoje byloje pareikšti ieškinį reikalaujant, kad visą ar dalį ieškovams priteistos žalos atlygintų kurie nors tretieji asmenys.

15Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, apeliacine tvarka išnagrinėjusi bylą pagal atsakovės Lietuvos Respublikos ir trečiojo asmens VĮ Valstybės turto fondo apeliacinius skundus, 2012 m. gegužės 2 d. nutartimi pirmosios instancijos teismo sprendimą pakeitė ir išdėstė taip: ieškinį patenkino iš dalies ir priteisė iš atsakovės Lietuvos Respublikos ieškovei G. P. 200 000 Lt neturtinei žalai atlyginti, ieškovams S. P. ir D. P. – solidariai 18 323,98 Lt turtinei ir po 40 000 Lt neturtinei žalai atlyginti; kitą ieškinio dalį atmetė.

16Teisėjų kolegija sutiko su pirmosios instancijos teismo išvada, kad valstybė nebuvo rūpestinga savininkė ir neprižiūrėjo jai priklausančio forto. Netinkamas šių bendro pobūdžio pareigų vykdymas yra pakankamas pagrindas valstybės atsakomybei kilti (CK 6.246 straipsnio 1 dalis). Teisėjų kolegija nurodė, kad pareigą prižiūrėti savo nuosavybę taip, kad kitiems asmenims nebūtų padaryta žalos, turi kiekvienas savininkas, nepriklausomai nuo nuosavybės objekto pobūdžio. Šiuo atveju forto turimas kultūros vertybės statusas, forto ankstesnė paskirtis, lemianti padidintą jo pavojų, tik sustiprina tokią pareigą ir jos vykdymui kelia aukštesnius reikalavimus. Teisėjų kolegija nustatė, kad: fortas buvo ilgą laiką viešai ir masiškai lankomas ir valstybė tai žinojo; ikiteisminio tyrimo metu forte rastos kulkos, šaudymo žymės, į sprogstamąsias panašios medžiagos reiškia, jog patekimas į fortą ir veikla jame nebuvo kontroliuojami – patekti galėjo bet kas ir bet ką daryti; valstybė forto neprižiūrėjo, netvarkė, jo priežiūra rūpinosi tik savanoriai. Pagrindo pateisinti valstybės nesirūpinimą savo nuosavybe nėra (CK 6.248 straipsnis). Valstybė galėjo drausti forte lankytis, tačiau to nedarė. Esant tokiems faktams, aplinkybės, buvo ar ne fortas įtrauktas į lankytinų vietų sąrašą, buvo ar ne pritaikytas lankyti, neturi esminės reikšmės.

17Teisėjų kolegija taip pat sutiko su tuo, kad tarp valstybės nerūpestingumo ir ieškovams atsiradusios žalos yra netiesioginis priežastinis ryšys, pakankamas civilinei atsakomybei kilti (CK 6.247 straipsnis). Pirmiau nurodyti radiniai forte reiškia, kad nepriežiūra buvo nuolatinė, sprogstamųjų medžiagų patekimas nebuvo atsitiktinis ir pavienis atvejis, taigi valstybė, būdama visiškai pasyvi ir abejinga savo nuosavybei, privalo prisiimti kilusius neigiamus padarinius.

18Teisėjų kolegija nurodė, kad byloje buvo surinkti įrodymai apie mokyklos veiksmus, susijusius su ekskursija, apklaustos ekskursiją lydėjusios mokytojos, šalys pasisakė dėl dažasvydžio sporto klubo ir ekskursiją organizavusios privačios įmonės veiksmų. Nelaimingo tyrimo akte nenustatyta jokių duomenų, sudarančių pagrindą spręsti apie mokyklos ar ekskursiją organizavusios privačios įmonės veiksmų įtaką atsiradusiai žalai. Teisinio priežastinio ryšio tarp šių veiksmų ir žalos pagal byloje esančius duomenis negalima įžvelgti, jie per daug tolimi ir neprilygsta valstybės įtakai žalos atsiradimui. Teisėjų kolegija padarė išvadą, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai neįtraukė šių asmenų į bylos nagrinėjimą.

19Teisėjų kolegija nurodė, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai priteisė ieškovei G. P. 447 340 Lt turtinės žalos (negautų pajamų) atlyginimo. Pagal CK 6.285 straipsnio 2 dalį žala, susijusi su darbingumo netekimu ar sumažėjimu, nukentėjusiajam atlyginama tik tada, kai jam sueina keturiolika metų. Toks reguliavimas siejamas su tuo, kad tik nuo keturiolikos metų asmuo gali įgyvendinti savo teisę į darbą ir gauti iš jo pajamų. Kadangi ieškovei G. P. nėra suėję keturiolika metų, tai darbo užmokesčio dalies netekimas šiuo metu jai negali būti kompensuojamas. Tokią teisę ieškovė įgys sulaukusi keturiolikos metų. Teisėjų kolegija taip pat pažymėjo, kad neįgalumo lygis ieškovei buvo nustatytas iki 2010 m. gruodžio 30 d., įrodymų apie dabartinį jo lygį nepateikta. Ieškovei sulaukus keturiolikos metų, neįgalumo lygis gali būti padidėjęs, taip pat gali būti pasikeitusios kitos reikšmingos aplinkybės (pavyzdžiui, padidėti vidutinis darbo užmokestis), tai turėtų įtakos nustatant turtinės žalos dydį. Remdamasi tokiais argumentais, teisėjų kolegija atmetė ieškovės G. P. reikalavimą atlyginti turtinę žalą.

20Ieškovams S. P. ir D. P. priteistą 58 672,92 Lt turtinės žalos atlyginimą, kurį sudaro 24 223,98 Lt patirtų išlaidų protezams įsigyti, 1300 Lt išlaidų psichologo konsultacijoms ir 33 148,94 Lt būsimų nekompensuojamų protezų įsigijimo išlaidų, teisėjų kolegija sumažino iki 18 323,98 Lt, motyvuodama tuo, kad: priteisiant patirtų išlaidų protezams įsigyti atlyginimą nebuvo įvertinta, jog ieškovams kompensuota ne tik 2567 Lt, bet ir dar 7200 Lt jų kainos, šia suma turtinės žalos dydis mažintinas; pirmosios instancijos teismas neturėjo pagrindo spręsti dėl būsimų protezų įsigijimo išlaidų, nes tikslus jų dydis neaiškus, teisę į jų atlyginimą ieškovai įgys jas patyrę. Teisėjų kolegija nesutiko su atsakovės ir trečiojo asmens argumentais, kad turėtų būti atsižvelgta į ieškovams išmokėtas šalpos pensijas bei tikslines kompensacijas, nes tokio pobūdžio išlaidų, kurias turėtų kompensuoti šios išmokos, ieškovai atlyginti neprašė.

21Teisėjų kolegija sumažino ieškovei G. P. priteistą 400 000 Lt neturtinės žalos atlyginimo sumą iki 200 000 Lt; tokį sprendimą grindė būtinumu remtis Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojama praktika ir joje priteisiamais neturtinės žalos atlyginimo dydžiais, be to, atsižvelgė ir į individualias nagrinėjamos bylos aplinkybes: visų pirma ieškovės jauną amžių, sunkų ir negrįžtamą sužalojimo pobūdį, esamus ir būsimus išgyvenimus, rėmėsi teisingumo principu.

22III. Kasacinių skundų ir atsiliepimų į kasacinius skundus teisiniai argumentai, pareiškimas dėl prisidėjimo prie kasacinio skundo

23Kasaciniu skundu ieškovė G. P. prašo panaikinti apeliacinės instancijos teismo nutarties dalį, kuria atmestas jos reikalavimas atlyginti 640 071,60 Lt turtinės žalos, patirtos dėl darbingumo netekimo, ir palikti galioti pirmosios instancijos teismo sprendimą. Kasacinis skundas grindžiamas tokiais argumentais:

241. Apeliacinės instancijos teismas netinkamai aiškino ir taikė CK 6.285 straipsnio 2 dalį. Šioje normoje nenustatyta, kad nepilnametis gali reikalauti atlyginti žalą, susijusią su jo darbingumo netekimu, tik sulaukęs keturiolikos metų; priešingai, joje aiškiai nurodyta, kad asmuo iki keturiolikos metų taip pat turi teisę reikalauti atlyginti tokią žalą. Keturiolikos metų kriterijus reikšmingas tik tuo aspektu, kad žala atlyginama už laikotarpį nuo tada, kai asmeniui sueina keturiolika metų, iki amžiaus, kai pradedama mokėti senatvės pensija, tačiau tai nereiškia kreipimosi į teismą amžiaus apribojimo. Tokią išvadą lemia ir CK 6.285 straipsnio nuostatų aiškinimas remiantis CK 1.9 straipsnyje įtvirtintais CK normų aiškinimo principais: CK 6.285 straipsnio pavadinimas „Žalos atlyginimas fizinio asmens, kuriam nėra keturiolikos metų, sveikatos sužalojimo atveju“ leidžia teigti, kad žala atlyginama nepriklausomai nuo sužaloto nepilnamečio asmens amžiaus, be to, tai, kad tokios žalos atlyginimas aptariamas atskirame straipsnyje, sudaro pagrindą manyti, jog žala, susijusi su darbingumo netekimu, atlyginama ne tik bendraisiais pagrindais (t. y. asmeniui, kuriam jau yra suėję keturiolika metų), bet ir specialiaisiais – tais atvejais, kai sužalotam asmeniui nėra suėję keturiolikos metų.

252. Apeliacinės instancijos teismas nepagrįstai rėmėsi argumentu, kad ieškovės neįgalumo lygis ar kitos reikšmingos aplinkybės gali pakisti iki ieškovė sulauks keturiolikos metų. Ieškovės sužalojimo pobūdį atitinkantis 50 proc. darbingumo netekimas įtvirtintas sveikatos apsaugos ministro, teisingumo ministro bei socialinės apsaugos ir darbo ministro 2003 m. gegužės 23 d. įsakymu Nr. V-298/158/A1-86 patvirtintose Sveikatos sutrikdymo masto nustatymo taisyklėse. Taigi asmens darbingumo netekimo apimtis nustatoma ne vadovaujantis jam nustatytu neįgalumo lygiu, o pirmiau nurodytomis Taisyklėmis. Ieškovės sveikatos sutrikdymo padariniai yra negrįžtami, todėl jos nedarbingumo lygis yra pastovus ir nekintamas. Be to, pasikeitus reikšmingoms aplinkybėms, asmeniui priteistas žalos dydis gali būti koreguojamas vadovaujantis CK 6.286 ir 6.287 straipsnių nuostatomis, todėl aplinkybė, kad atlygintinos žalos dydis gali kisti, nesudaro pagrindo atsisakyti priteisti žalos atlyginimą asmeniui, nesulaukusiam keturiolikos metų.

26Kasaciniu skundu atsakovė Lietuvos Respublika prašo pirmosios instancijos teismo sprendimą bei apeliacinės instancijos teismo nutartį panaikinti ir priimti naują sprendimą – ieškinį atmesti. Kasaciniame skunde išdėstyti tokie argumentai:

271. Teismai nepagrįstai atsakovės civilinę atsakomybę grindė CK 6.246 straipsnyje nustatytos bendros pareigos elgtis atidžiai ir rūpestingai pažeidimu. CK 6.248 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad civilinė atsakomybė atsiranda tik tais atvejais, jeigu įpareigotas asmuo kaltas, išskyrus įstatymų arba sutarties numatytus atvejus, kuriais civilinė atsakomybė atsiranda be kaltės. Neteisėti veiksmai kaip civilinės atsakomybės sąlyga pagal CK 6.271 straipsnį yra įstatymuose nustatytos pareigos neįvykdymas arba įstatyme draudžiamų veiksmų atlikimas. Taigi veiksmai (veikimas arba neveikimas) turi prieštarauti teisės aktų nuostatoms. Neteisėti veiksmai, kaip civilinės atsakomybės pagal CK 6.271 straipsnį pagrindas, nustatomi pagal tai, ar asmuo turėjo teisinę pareigą ir ar ją įvykdė (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. vasario 26 d. nutartis, priimta civilinėje byloje S. U. ir kt. v. D. N. ir kt., bylos Nr. 3K-3-91/2010). Teismai neturėjo jokio pagrindo pripažinti, kad Kauno I fortas, kaip kultūros paveldo objektas, nebuvo valstybės tinkamai prižiūrimas ir tvarkomas, todėl valstybė pažeidė bendro pobūdžio pareigą elgtis atidžiai ir rūpestingai. Pastatas ir jo teritorija valdomi laikantis Kultūros ministerijos Kultūros vertybių apsaugos departamento jam nustatytų specialiųjų sąlygų: išsaugoti visą autentišką statinių materiją, inžinerinius įrenginius, žemės architektūros struktūrą ir teritorijos vientisumą. Jokių teisės aktų pažeidimų pastato valdymo metu dėl priežiūros tinkamumo valstybės institucijos nenustatė ir tokių duomenų byloje nėra (CPK 178 straipsnis). Iš byloje esančių įrodymų matyti, kad Kauno I fortas buvo tinkamai prižiūrimas, todėl pripažinti šią teritoriją pavojinga ir tokia, kurioje turėjo būti draudžiama lankytis, teismas neturėjo jokio pagrindo. Be to, Kauno I forto teritorija yra didžiulė (7,58 ha) ir atvira, todėl atsakovė neturėjo jokių galimybių užtikrinti, kad į ją nepatektų bet kokie smulkūs daiktai. Aiškinimas, kad valstybei tenka atsakomybė už kitų asmenų padarytą nusikaltimą, remiantis vien tuo faktu, jog teritorija, kurioje padarytas galimas nusikaltimas, priklauso valstybei, nesuderinamas su protingumo ir teisingumo principais bei iškreipia atsakomybės esmę ir paskirtį.

282. Iš byloje esančių įrodymų matyti, kad iki šiol nenustatytas Kauno I forto atvirumas lankytojams, fortas neįtrauktas į Kauno miesto ir Kauno rajono savivaldybių viešai skelbiamus lankytinų turizmo objektų bei vietovių sąrašus ir nežymimas kaip turistų lankytinas objektas, nėra tokių nuorodų ar ženklų. Vaikų ekskursiją organizavę asmenys privalėjo į tai atsižvelgti. Fizinis asmuo iki keturiolikos metų neturi civilinio veiksnumo, todėl ekskursijos metu mokyklos pedagogai prisiima atsakomybę už tokių asmenų priežiūrą ir jų veiksmų kontrolę. Pareiga užtikrinti mokinių saugumą nustatyta ir Švietimo įstatymo 49 straipsnio 2 dalies 1 punkte, mokinių saugumo užtikrinimo priemones reglamentuoja švietimo ir mokslo ministro 2005 m. kovo 1 d. įsakymu Nr. ISAK-330 patvirtintas Vaikų turizmo renginių organizavimo aprašas, kuriame nustatyta, kad atsakingas už vaikų saugą renginio metu yra renginio vadovas, taip pat aprašytos jo teisės ir pareigos turizmo renginių metu. Mokinių ekskursiją organizavo ir vykdė Vilniaus Žemynos pagrindinė mokykla ir turizmo paslaugas teikianti UAB „Kelionių laikas“, taigi teismai turėjo vertinti ne tik valstybės, kaip statinio savininkės, bet pirmiausia tiesiogiai už mokinių saugumą atsakingų asmenų veiksmus ir aiškintis, ar jie buvo pakankamai rūpestingi ir apdairūs veždami vaikus į vietovę, nepritaikytą turistų lankymuisi. Šių asmenų veiksmai galėjo būti neteisėti ir priežastiniu ryšiu susiję su ieškovų patirta žala. Pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktiką teismai, nagrinėdami reikalavimą atlyginti žalą, privalo nustatyti visus asmenų, sudariusių sąlygas žalai kilti ar prisidėjusių prie žalos atsiradimo ar jos padidėjimo, veiksmus. Jeigu dėl tokių veiksmų pagal įstatymą atsako keli subjektai, tai teismas privalo įtraukti į bylą visus atsakingus asmenis ir spręsti jų atsakomybės dydžio klausimus, priklausomai nuo atliktų veiksmų ir sukeltų padarinių, nors žalą patyręs asmuo ieškinyje būtų nurodęs ne visus žalą padariusius ir prie to prisidėjusius asmenis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų koelgijos 2003 m. rugsėjo 3 d. nutartis, priimta civilinėje byloje R. L. ir kt. v. Z. S. ir kt., bylos Nr. 3K-3-764/2003; 2008 m. kovo 26 d. nutartis, priimta civilinėje byloje J. M. Š. v. VĮ Registrų centro Kauno filialas ir kt., bylos Nr. 3K-7-59/2008). Teismai nepagrįstai į bylą atsakovais neįtraukė Vilniaus Žemynos pagrindinės mokyklos, UAB „Kelionių laikas“ ir dažasvydžio sporto klubo „Grizliai plius“, todėl neišsamiai ir nevisapusiškai išnagrinėjo bylą.

293. Pirmosios instancijos teismas protokoline nutartimi priėmė trečiojo asmens pateiktus rašytinius įrodymus (VĮ Valstybės turto fondo 2010 m. sausio 15 d. raštą Nr. (40)3R-162, Kauno apygardos prokuratūros 2010 m. sausio 27 d. raštą Nr. (21-91-10)22-524-10 ir kt.), tačiau šie įrodymai prie bylos nebuvo pridėti ir teismas jų netyrė bei nevertino, taigi netinkamai išnagrinėjo bylą.

304. Teismai nepagrįstai konstatavo, kad buteliuko su sprogstamąja medžiaga atsiradimas atsakovės valdomoje teritorijoje negali būti vertinamas kaip vienkartinis incidentas, kurio atsakovė negalėjo numatyti bei išvengti ir už kurį neprivalo atsakyti. Byloje nėra jokių įrodymų, galinčių patvirtinti arba paneigti buteliuko su sprogstamąja medžiaga atsiradimo prie Kauno I forto aplinkybes, taip pat nėra pagrindo išvadoms apie nuolat vykdomas pavojingas veikas, sprogstamųjų medžiagų gaminimą, gabenimą Kauno I forto teritorijoje, todėl neaišku, kuo remdamiesi teismai Kauno I forto aikštelę, kurioje įvyko nelaimingas atsitikimas, pripažino pavojinga vieta, dėl kurios patekimas į Kauno I forto teritoriją turėjo būti uždraustas. Byloje nenustatyta nė vieno kito įvykio, iš kurio būtų galima daryti tokias išvadas. Teismai pažeidė įrodymų vertinimo taisykles (CPK 185 straipsnis), nukrypo nuo kasacinio teismo formuojamos įrodymų vertinimą reglamentuojančių normų aiškinimo ir taikymo praktikos.

315. Iš atsakovės priteistos neturtinės žalos dydis yra neadekvatus tiems pažeidimams, kuriuos nurodė teismas. Žalą ieškovams sukėlė ne atsakovė, bet asmenys, palikę didesnio pavojaus šaltinį (buteliuką su sprogstamąja medžiaga) forto teritorijoje. Net ir nustačius, kad atsakovė nepakankamai prižiūrėjo Kauno I forto teritoriją, ieškovams kilę neigiami padariniai yra pernelyg nutolę nuo atsakovės veiksmų (neveikimo), todėl tokio dydžio žala iš atsakovės neturėjo būti priteisiama. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje, esant netiesioginiam priežastiniam ryšiui, žalos, priteistos iš valstybės, dydis paprastai gerokai mažinamas arba valstybė atleidžiama nuo pareigos atlyginti žalą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2006 m. spalio 30 d. nutartis, priimta civilinėje byloje M. M. v. Lietuvos Respublika ir kt., bylos Nr. 3K-3-539/2006; 2010 m. vasario 26 d. nutartis, priimta civilinėje byloje S. U. ir kt. v. D. N. ir kt., bylos Nr. 3K-3-91/2010; kt.). Pagal kasacinio teismo praktiką teismui tenka pareiga nustatyti neturtinės žalos dydį; tam jis turi vadovautis įstatyme nustatytais ir teismo pripažintais reikšmingais kriterijais (CK 6.250 straipsnio 2 dalis, 6.251 straipsnio 2 dalis, 6.282 straipsnis), sąžiningumo, protingumo bei teisingumo principais, nagrinėjamos bylos aplinkybių kontekste atsižvelgti į šiuo klausimu jau suformuotą teismų praktiką (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2006 m. birželio 12 d. nutartis, priimta civilinėje byloje P. D. v. R. V. ir kt., bylos Nr. 3K-3-394/2006; 2009 m. vasario 13 d. nutartis, priimta civilinėje byloje D. M., L. M. v. UAB „Ekstra žinios“, bylos Nr. 3K-3-26/2009; 2009 m. spalio 13 d. nutartis, priimta civilinėje byloje N. V.-K. v. Vilniaus universiteto Eksperimentinės ir klinikinės medicinos institutas, bylos Nr. 3K-3-416/2009). Teismai šių išaiškinimų nesilaikė. Kasacinio teismo išnagrinėtose bylose priteistos neturtinės žalos atlyginimo už žalą sveikatai dydžiai yra kelis kartus mažesni.

32Trečiasis asmuo VĮ Valstybės turto fondas pateikė pareiškimą dėl prisidėjimo prie atsakovės Lietuvos Respublikos kasacinio skundo.

33Atsiliepimu į ieškovės G. P. kasacinį skundą atsakovė Lietuvos Respublika prašo kasacinį skundą atmesti; nurodo tokius argumentus:

341. Apeliacinės instancijos teismas teisingai nurodė, kad CK 6.285 straipsnio reglamentavimas siejamas su tuo, jog asmuo tik nuo keturiolikos metų gali įgyvendinti savo teisę į darbą ir gauti iš jo pajamų; kadangi nagrinėjamu atveju ieškovei nėra suėję keturiolikos metų, tai darbo užmokesčio dalies netekimas šiuo metu negali būti kompensuojamas. Kasatorė nepagrįstai teigia, kad pagal CK 6.285 straipsnį teismas turi priteisti žalos atlyginimą asmeniui, nesulaukusiam keturiolikos metų, skaičiuojant priteisiamą sumą nuo keturiolikos metų. Kasacinis teismas yra ne kartą nurodęs, kad teismo sprendimas negali būti grindžiamas prielaidomis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus išplėstinės teisėjų kolegijos 2004 m. gruodžio 16 d. nutartis, priimta civilinėje byloje pagal pareiškėjo AS „Parekss banka“ prašymą, bylos Nr. 3K-7-552/2004; 2005 m. vasario 7 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Dominion Consultancy Services LLC v. UAB „ERGO Lietuva“, bylos Nr. 3K-3-60/2005; kt.). Nustatant žalos atlyginimo dydį pagal CK 6.285 straipsnio 2 dalį, turi būti atsižvelgiama į visas bylai turinčias reikšmės aplinkybes, įskaitant atsakovės ir nukentėjusių asmenų turtinę padėtį; šių aplinkybių teismas negali nustatyti iš anksto.

352. Pirmosios instancijos teismas nenurodė jokių argumentų, kodėl ieškovės negautas pajamas apskaičiavo nuo vidutinio darbo užmokesčio šalyje dydžio. CK tokios skaičiavimo tvarkos nenustatyta, o atlygintinos žalos dydį nustato teismas kiekvienu atveju atsižvelgdamas į visas reikšmingas bylos aplinkybes. Pirmosios instancijos teismas nepagrindė, kokiais įrodymais rėmėsi priimdamas sprendimą dėl turtinės žalos ieškovei G. P. priteisimo (CPK 185 straipsnis). Pirmosios instancijos teismui priėmus ginčijamą sprendimą, byloje trūko daugelio trečiojo asmens VĮ Valstybės turto fondo pateiktų įrodymų, tarp jų ir Vilniaus teritorinės ligonių kasos 2010 m. balandžio 12 d. rašto Nr. 3S-1463, kuriame nurodyta, kad nuo 2008 m. gruodžio 31 d. iki 2010 m. gruodžio 30 d. ieškovams skirta 720 Lt per mėnesį dydžio šalpos pensija, 360 Lt per mėnesį dydžio priežiūros (pagalbos) išlaidų tikslinė kompensacija (nuo 2010 m. sausio 1 d. – 306 Lt), 32,50 Lt per mėnesį transporto išlaidų kompensacija. CK 6.290 straipsnyje nurodyta, kad socialinio draudimo išmokos, mokamos sveikatos sužalojimo ar gyvybės atėmimo atvejais, įskaitomos į atlygintinos žalos dydį, o draudimo išmokas išmokėjusios socialinio draudimo įstaigos įgyja regreso teisę į žalą padariusį asmenį. Taigi pirmiau nurodytos išmokos privalėjo būti įvertintos nustatant atlygintinos žalos dydį. Tokia yra ir kasacinio teismo pozicija (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus plenarinės sesijos 2002 m. rugsėjo 26 d. nutartis, priimta civilinėje byloje D. S. ir kt. v. E. S. ir kt., bylos Nr. 3K-P-376/2002).

36Atsiliepimu į atsakovės Lietuvos Respublikos kasacinį skundą ieškovai G. P., S. P. ir D. P. prašo apeliacinės instancijos teismo nutartį palikti nepakeistą ir nurodo tokius nesutikimo su kasaciniu skundu argumentus:

371. Kasatorė nepagrįstai teigia, kad nenustatyta jokių teisės aktų, reglamentuojančių Kauno I forto priežiūrą, pažeidimų. Bendrosios savininko atsakomybę reglamentuojančios teisės normos (CK 2.36 straipsnis, 4.37 straipsnio 1 dalis, 6.263 straipsnis) nustato savininko pareigą prižiūrėti nuosavybę taip, kad kitiems asmenims nebūtų padaryta žalos. Apeliacinės instancijos teismas teisingai nurodė, kad nagrinėjamu atveju Kauno I forto turimas kultūros vertybės statusas, forto ankstesnė paskirtis, lemianti padidintą jo pavojų, tik sustiprina tokią pareigą ir jos vykdymui kelia aukštesnius reikalavimus. Byloje nėra jokių duomenų, patvirtinančių, kad atsakovė būtų ėmusis Kauno I forto statinių ir teritorijos priežiūros veiksmų, nepaisant to, kad tokia pareiga nustatyta ne viename teises akte: Nekilnojamojo kultūros paveldo apsaugos įstatymo 4 straipsnio 2 dalies 2 punkte, 14 straipsnio 3 dalyje, 25 straipsnio 1 dalyje, kultūros ministro 2005 m. birželio 9 d. įsakymu Nr. ĮV-237 patvirtintų Valstybei ir savivaldybėms priklausančių kultūros paveldo objektų lankymo tipinių taisyklių 2, 4, 8 punktuose. Atsakovė, neturėdama galimybių sudaryti tinkamas Kauno I forto lankymo sąlygas, galėjo lankymą riboti, tačiau to nepadarė. Teismai teisingai nurodė, kad Kauno I forto teritorijoje nebuvo jokių ženklų, iš kurių būtų galima daryti išvadą, jog lankymasis jame yra uždraustas. Byloje nėra įrodymų, kad atsakovė prižiūrėjo Kauno I fortą, tačiau nustatyta pakankamai aplinkybių, įrodančių jo nepriežiūrą: fortas yra apleistas, netvarkomas, jame suverstos šiukšlės, atvežtos metalinės statinės, supiltos smėlio krūvos. Forto nepriežiūrą patvirtino ir liudytojas D. B., trečiojo asmens darbuotojas J. L. Iš ikiteisminio tyrimo duomenų matyti, kad Kauno I forte rasta kulkų, šaudymo žymių, į sprogstamąsias panašių medžiagų. Kasatorė nesutinka su apeliacinės instancijos teismo išvada, kad fortas nebuvo prižiūrimas, tačiau teismo nustatytas aplinkybes paneigiančių įrodymų nepateikė. Akivaizdu, kad atsakovė nesielgė kaip rūpestinga ir atsargi savininkė, todėl pagrįstai konstatuotas jos veiksmų neteisėtumas (CK 6.246 straipsnio 1 dalis).

382. Atsakovė nepagrįstai remiasi aplinkybe, kad Kauno I fortas niekada nebuvo lankomas turistų ir nėra tokiam lankymuisi pritaikytas. Byloje esantys įrodymai (liudytojų parodymai) patvirtina priešingą aplinkybę, t. y. kad fortas buvo gausiai lankomas ir kad atsakovei apie tai buvo žinoma. Be to, ne kiekvienas valstybės valdomas kultūros paveldo ar kitas objektas turi būti ar yra specialiai pritaikytas turistams, tačiau tai nereiškia, kad tokiame objekte apskritai draudžiama lankytis. Draudimas lankytis gali būti nustatytas tik išimtiniais atvejais ir turi būti pagrįstas bei aiškiai išreikštas. Kauno I fortas yra Kultūros vertybių registre įregistruota valstybės saugoma nekilnojamoji kultūros vertybė. Kultūros ministro 2005 m. balandžio 29 d. įsakymu Kauno I fortas pripažintas viešajam pažinimui ir naudojimui saugotinu objektu. Taigi šiuo aktu nustatyta visos visuomenės teisė neribojamai lankytis Kauno I forte. Fortas buvo įtrauktas į Kauno miesto lankytinų objektų sąrašą (iš jo pašalintas tik po nagrinėjamo įvykio). Teismas teisingai nurodė, kad aplinkybės, jog Kauno I forto statiniai nebuvo įtraukti į lankytinų vietų sąrašus, nebuvo pastatyti nukreipiantys ir skatinantys lankymą informaciniai ženklai, o objektas neparuoštas turistų lankymuisi, nereiškia, jog ieškovė ir kiti asmenys neturėjo teisės į jį patekti. Be to, Kauno miesto savivaldybės administracija 2010 m. kovo 9 d. rašte Nr. (40)3R-684 nurodė, kad lankomų objektų bei vietovių sąrašas Lietuvoje netvirtinamas.

393. Aplinkybės, susijusios su mokinių ekskursijos į Kauną organizavimu, byloje nustatytos, jos nepatvirtina Vilniaus Žemynos pagrindinės mokyklos ir UAB „Kelionių laikas“ veiksmų įtakos ieškovei padarytai žalai. Atsakovė, reikalaudama į bylos nagrinėjimą įtraukti Vilniaus Žemynos pagrindinę mokyklą, UAB „Kelionių laikas“ ir dažasvydžio sporto klubą „Grizliai“, turėjo pateikti kokių nors įrodymų, patvirtinančių, kad šie asmenys yra susiję su ieškovams padaryta žala. Tokių įrodymų byloje nėra. Priešingai, byloje esantys įrodymai patvirtina, kad šie asmenys ėmėsi visų būtinų priemonių mokinių saugumui užtikrinti, o žala ieškovei buvo padaryta tik dėl atsakovės aplaidumo ir nerūpestingumo valdant savo nuosavybę.

404. Kasatorė nenurodo, kokių konkrečių įrodinėjimo taisyklių pažeidimų padarė teismai, todėl kasacinio skundo argumentas dėl įrodinėjimo taisyklių pažeidimo atmestinas kaip nepagrįstas. Kasatorė nepagrįstai remiasi tuo, kad byloje nėra įrodymų, galinčių patvirtinti arba paneigti buteliuko su sprogstamąja medžiaga atsiradimo prie Kauno I forto aplinkybes. Ši aplinkybė nagrinėjamai bylai nereikšminga; svarbu tai, kad atsakovė nesiėmė jokių priemonių, jog šis buteliukas nepatektų į Kauno I forto teritoriją. Būtent atsakovės neveikimas nulėmė žalos ieškovams atsiradimą. Tarp atsakovės atliktų neteisėtų veiksmų (neteisėto neveikimo) ir ieškovams atsiradusios žalos yra priežastinis ryšys, kurio pakanka, kad atsakovei kiltų pareiga atlyginti ieškovų patirtą žalą.

415. Aplinkybė, kad tretieji nenustatyti asmenys galbūt įnešė į Kauno I forto teritoriją sprogstamąsias medžiagas, neeliminuoja atsakovės pareigos atlyginti ieškovams padarytą žalą, nes visi atsakovės atsakomybės pagrindai byloje nustatyti. Tai, kad ieškovams padarytos žalos atlyginimas šiuo metu priteistas vien tik iš atsakovės, neatima jos teisės, nustačius asmenis, įnešusius į Kauno I fortą sprogstamąsias medžiagas, pareikšti jiems regresinį reikalavimą atlyginti visą ar dalį žalos.

426. Kasatorė nepagrįstai teigia, kad teismai neatsižvelgė į ankstesnę teismų praktiką dėl neturtinės žalos dydžio, priteistino panašiose bylose. Teismai pagrįstai prioritetą suteikė ieškovės G. P. patirtiems išgyvenimams, sužalojimo pobūdžiui, ieškovės amžiui, dėl kurio sužalojimo padariniai turi būti įvertinti ir perspektyvos prasme. Be to, apeliacinės instancijos teismas sumažino neturtinės žalos atlyginimą būtent atsižvelgdamas į teismų praktiką.

43Teisėjų kolegija

konstatuoja:

44IV. Kasacinio teismo argumentai ir išaiškinimai

45Dėl valstybės civilinės atsakomybės sąlygų

46Valstybė, ginčydama savo civilinės atsakomybės sąlygų buvimą, kasaciniame skunde nepagrįstai remiasi CK 6.271 straipsnio nuostatomis. Šis straipsnis nagrinėjamu atveju netaikytinas, nes jo normos reglamentuoja atsakomybę už žalą, atsiradusią dėl valdžios institucijų neteisėtų veiksmų tais atvejais, kai valdžios institucijos veikia kaip viešojo administravimo subjektai. Šioje byloje sprendžiamas valstybės, kaip Kauno I forto savininkės, atsakomybės už šio forto teritorijoje buvusio sprogmens sukeltą žalą fizinio asmens sveikatai klausimas. Tokio pobūdžio deliktiniuose santykiuose valstybė dalyvauja ne kaip valdžios subjektas, bet kaip privatus asmuo – savininkas, t. y. lygiais pagrindais kaip ir kiti civilinės teisės subjektai (CK 2.36 straipsnio 1 dalis), ir jos atsakomybės klausimas spręstinas taikant bendrąsias deliktinės atsakomybės nuostatas.

47Pirmosios ir apeliacinės instancijos teismai konstatavo, kad šiuo atveju taikytinos CK 6.246 straipsnio 1 dalies ir 6.263 straipsnio nuostatos, pagal kurias civilinės atsakomybės pagrindas yra bendro pobūdžio pareigos elgtis atidžiai ir rūpestingai pažeidimas. Tokiam teisės taikymui nagrinėjamoje byloje pritartina. Veiksmų neteisėtumas gali būti suprantamas ne tik kaip sutartyje ar įstatymuose nustatytos prievolės nevykdymas ar netinkamas vykdymas, įstatymo reikalavimų nepaisymas, bet ir bendro pobūdžio pareigos elgtis rūpestingai pažeidimas (CK 6.246 straipsnio 1 dalis). CK 6.263 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad kiekvienas asmuo turi pareigą laikytis tokio elgesio taisyklių, kad savo veiksmais (veikimu, neveikimu) nepadarytų kitam asmeniui žalos; 2 dalyje nustatyta pareiga asmeniui, atsakingam už žalą, padarytą asmeniui ar turtui, o įstatymų nustatytais atvejais – ir neturtinę žalą, visiškai ją atlyginti. Tai yra specialioji deliktinės atsakomybės norma, kurioje kartu su bendrąja CK 6.246 straipsnio 1 dalies norma įtvirtintas vadinamasis generalinis deliktas, kurio esmė yra užtikrinti pagrindinę civilinės atsakomybės funkciją – kompensuoti nukentėjusiam asmeniui jo teisių pažeidimu padarytą žalą. Pagal generalinio delikto taisyklę atsakomybės pagrindas yra bendro pobūdžio rūpestingumo ir atsargumo pareigos pažeidimas, sukėlęs kitam asmeniui žalos. Pagal CK 6.248 straipsnio 3 dalį laikoma, kad asmuo kaltas, jeigu atsižvelgiant į prievolės esmę bei kitas aplinkybes jis nebuvo tiek rūpestingas ir apdairus, kiek atitinkamomis sąlygomis buvo būtina. Ši norma asmens neteisėtus veiksmus, pasireiškusius bendro pobūdžio rūpestingumo pareigos pažeidimu, susieja su jo kalte, t. y. kaltė apima ir neteisėtus veiksmus. Tai reiškia, kad kiekvienu konkrečiu atveju turi būti vertinama, ar asmens elgesys atitiko tvarkingo, rūpestingo, padoraus asmens elgesio standartą, o nustačius tokio elgesio neatitiktį, konstatuojamas asmens kaltas elgesys, kuris kartu reiškia ir veiksmų neteisėtumą, ir kaltės elementą. Jeigu tokiu elgesiu sukeliama žalos kitam asmeniui, tai yra pagrindas reikalauti žalos atlyginimo. Taigi taikant generalinio delikto taisyklę, iš esmės yra tik trys civilinės atsakomybės sąlygos: asmens kaltė, kuri apima ir neteisėtus veiksmus, taip pat žala bei neteisėtų veiksmų ir žalos priežastinis ryšys. Nustačius, kad asmuo pažeidė bendro pobūdžio atsargumo ir rūpestingumo pareigą, to pakanka kaltei ir neteisėtiems veiksmams, kaip civilinės atsakomybės sąlygoms, konstatuoti. Be abejo, be šių, turi būti nustatytos ir kitos sąlygos – žala bei priežastinis ryšys.

48Nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad ieškovei G. P. žala sveikatai buvo padaryta jai užlipus ant sprogmens Kauno I forto teritorijoje. Kauno I forto savininkė yra valstybė, t. y. jai nuosavybės teise priklauso tiek Kauno I forto statiniai, tiek žemės sklypas, kuriame šie statiniai yra. CK 4.37 straipsnio 1 dalyje nustatyta kiekvieno savininko pareiga įgyvendinti nuosavybės teisę taip, kad nebūtų pažeidžiami įstatymų reikalavimai bei kitų asmenų teisės ir interesai. Tokiomis aplinkybėmis byloje pagrįstai buvo aiškinamosi valstybės civilinės atsakomybės už ieškovei padarytą žalą sąlygos, tai yra nustatinėjama, ar valstybė elgėsi kaip rūpestinga savininkė, t. y. ar jos veiksmai atitiko bonus pater familias standartą, o jeigu ne, tai ar yra priežastinis neteisėtų veiksmų ir ieškovei padarytos žalos ryšys.

49Teismai nustatė, kad Kauno I forto teritorijai ir pastatams prižiūrėti valstybė neskyrė lėšų, todėl priežiūros ir tvarkymo darbai nebuvo atliekami (juos kartais atlikdavo tik savanoriai), teritorija buvo apleista, joje suverstos šiukšlės, statybinis laužas, smėlio krūvos ir pan. Po įvykio atlikto ikiteisminio tyrimo metu forte buvo rasta kulkų, šaudymo žymių, į sprogstamąsias panašių medžiagų. Taip pat nustatyta, kad fortas buvo ne tik neprižiūrimas ir netvarkomas, bet ir nekontroliuojamas, t. y. į jį laisvai galėjo patekti bet kokie asmenys ir užsiimti bet kokia veikla. Tokį valstybės, kaip forto savininkės, aplaidumą teismai tinkamai įvertino kaip nerūpestingą elgesį, sudarantį pagrindą konstatuoti kaltus neteisėtus veiksmus kaip civilinės atsakomybės sąlygą. Valstybė kasaciniame skunde nepagrįstai nurodo, kad pirmiau nurodytos aplinkybės nustatytos nesant jokių įrodymų. Teismai savo išvadas dėl faktinių bylos aplinkybių išsamiai argumentavo ir pagrindė byloje ištirtais ir įvertintais įrodymais (liudytojų parodymais, rašytiniais įrodymais), todėl konstatuoti įrodymų vertinimo taisyklių pažeidimo nėra pagrindo. Pažymėtina, kad valstybė nepagrįstai remiasi tuo, jog ji neturėjo galimybės užtikrinti tokios didelės teritorijos priežiūrą. Teismai teisingai nurodė, kad valstybė, kaip rūpestinga turto savininkė, negalėdama užtikrinti jai priklausančio Kauno I forto teritorijos saugumo ir tvarkos, galėjo uždrausti lankymąsi Kauno I forte, tačiau to nebuvo padaryta. Nepagrįstais pripažintini kasacinio skundo argumentai, kad Kauno I fortas nebuvo pripažintinas lankytinu turistiniu objektu, todėl asmenys, lankydamiesi tokioje vietoje, turi prisiimti savo veiksmų riziką. Kauno I fortas yra įtrauktas į Kultūros vertybių registrą kaip valstybės saugoma nekilnojamoji kultūros vertybė. Taigi šis objektas, kaip turintis pripažintą kultūrinę vertę, tarnauja visos visuomenės interesams ir jo lankymas yra laisvas tol, kol nepriimta atsakingų valstybės institucijų sprendimų lankymąsi apriboti arba uždrausti. Teismai nustatė, kad sprendimo uždrausti lankytis Kauno I forte nebuvo priimta, jo teritorijoje nebuvo pastatyta jokių draudžiamųjų ženklų. Priešingai, fortas buvo gausiai lankomas tiek pavienių turistų, tiek organizuotų jų grupių, ir atsakingoms valstybės institucijoms tai buvo žinoma. Nepaisant to, nebuvo imtasi jokių veiksmų sutvarkyti forto teritoriją ir užtikrinti forte besilankančių asmenų saugumą, o negalint ar neturint lėšų to padaryti, uždrausti lankymąsi ir tokį draudimą tinkamai paskelbti ir pažymėti vietovėje.

50Iš byloje nustatytų aplinkybių darytina išvada, kad pirmosios ir apeliacinės instancijos teismai pagrįstai konstatavo valstybės veiksmų neatitiktį bonus pater familias standartui, nes valstybė nesielgė kaip rūpestinga savininkė ir savo neveikimu (nuosavybės nepriežiūra) sudarė sąlygas žalai tretiesiems asmenims atsirasti. Taigi valstybės neteisėti veiksmai ir kaltė byloje nustatyti tinkamai įvertinus byloje surinktus įrodymus ir teisingai taikant deliktinės atsakomybės normas, o kasacinio skundo argumentai dėl neteisėtų veiksmų nebuvimo atmestini kaip nepagrįsti.

51Teismai tinkamai nustatė ir kitą valstybės civilinės atsakomybės sąlygą – neteisėtų veiksmų ir žalos priežastinį ryšį. CK 6.247 straipsnyje nurodyta, kad atlyginami tik tie nuostoliai, kurie susiję su veiksmais (veikimu, neveikimu), nulėmusiais skolininko civilinę atsakomybę tokiu būdu, jog nuostoliai pagal jų ir civilinės atsakomybės prigimtį gali būti laikomi skolininko veiksmų (veikimo, neveikimo) rezultatu. Taigi padaryta žala turi būti asmens kaltų veiksmų rezultatas, tačiau įstatyme nereikalaujama, kad atsakingo asmens elgesys būtų vienintelė žalos atsiradimo priežastis. Teismas, vertindamas aplinkybių ir priežasčių visumą, turi nustatyti pakankamą neteisėtų veiksmų ir atsiradusių padarinių ryšį, t. y. nustatyti, kad pažeidėjo elgesys buvo pakankama priežastis žalai atsirasti. Byloje nustatyta, kad valstybės, kaip savininkės, elgesys buvo ypač aplaidus ir nuosavybės nepriežiūra tęsėsi ilgą laiką. Dėl teritorijos nepriežiūros ir netvarkymo joje nekontroliuojamai galėjo būti vykdoma bet kokia pavojinga veikla, galinti sukelti neigiamų padarinių. Tokias išvadas teismai padarė iš byloje esančių įrodymų, patvirtinančių, kad į teritoriją galėjo būti nekliudomai įnešamos pavojingos medžiagos, iš kulkų bei šaudymo žymių ir pan. Valstybė kasaciniame skunde nurodo, kad teismai neturėjo pagrindo išvadai apie ilgalaikę nepriežiūrą ir teritorijos pavojingumą, nes iki nagrinėjamo įvykio nebuvo užfiksuota jokių įvykių, kurie būtų sukėlę žalą ar leidę spręsti apie teritorijos pavojingumą. Kasacinio teismo teisėjų kolegija šį argumentą atmeta kaip nepagrįstą. Aplinkybei, kad teritorija buvo neprižiūrima ir nesaugi, konstatuoti nebūtinai turi būti nustatyti pirmiau įvykę žalos sukėlę įvykiai; ji gali būti nustatoma ir iš kitų įrodymų. Šiuo atveju byloje pakako įrodymų teismams konstatuoti, kad sprogstamųjų medžiagų patekimas į Kauno I forto teritoriją nebuvo atsitiktinis įvykis, įvykęs nepaisant valstybės pastangų prižiūrėti savo nuosavybę, o priešingai, valstybė nesirūpino savo nuosavybe, todėl neužtikrino nei to, kad pavojingos medžiagos nepatektų į jai priklausančią turistų lankomą teritoriją, nei to, kad tokios medžiagos būtų laiku pastebėtos ir nukenksmintos ar pašalintos. Tokiomis aplinkybėmis pagrįstai konstatuota, kad tarp valstybės nerūpestingo elgesio (nesirūpinimo savo nuosavybe taip, kad kitiems asmenims nebūtų daroma žalos) ir ieškovei padarytos žalos yra civilinei atsakomybei kilti pakankamas priežastinis ryšys, t. y. jeigu valstybė būtų rūpestingai prižiūrėjusi savo nuosavybę, žalos, tikėtina, nebūtų kilę. Tai, kad valstybės neveikimą su atsiradusiais žalingais padariniais sieja netiesioginis priežastinis ryšys ir kad dėl atsiradusios žalos gali būti kalti ir kiti asmenys, valstybės pareigos atlyginti žalą nepanaikina. Tuo atveju, jeigu bus nustatyti asmenys, palikę sprogmenis Kauno I forto teritorijoje, valstybė galės pareikšti jiems regresinį reikalavimą atlyginti žalą.

52Dėl neturtinės žalos sveikatai atlyginimo

53CK 6.250 straipsnyje nurodyta, kad neturtinė žala atlyginama visais atvejais, kai ji padaryta sveikatai, ir išdėstyti neturtinės žalos dydžio nustatymo kriterijai: žalos padariniai, žalą padariusio asmens kaltė, jo turtinė padėtis, padarytos turtinės žalos dydis bei kitos turinčios reikšmės bylai aplinkybės. Atlygintino neturtinės žalos dydžio nustatymo kriterijų sąrašas nėra baigtinis, taigi teismas, nustatydamas neturtinės žalos atlyginimo dydį, vadovaujasi tiek įstatyme nustatytais, tiek kitais kriterijais, kuriuos pripažįsta reikšmingais konkrečiu nagrinėjamu atveju. Be to, spręsdamas dėl neturtinės žalos atlyginimo dydžio, teismas turi vadovautis sąžiningumo, teisingumo ir protingumo principais. Neturtinės žalos atlyginimo dydis nėra asmens patirtų kančių ir praradimų ekvivalentas, nes neturtinę žalą galima tik sąlygiškai įvertinti ir kompensuoti materialiai, visiškas neturtinės žalos atlyginimas materialiomis priemonėmis neįmanomas, nes žala padaroma piniginės išraiškos neturinčioms vertybėms. Kompensacijos už patirtą neturtinę žalą paskirtis – sudaryti materialias prielaidas bent iš dalies atlyginti asmens neturtinius praradimus, sušvelninti patirtus neigiamus padarinius suteikiant galimybę naudotis kitais dvasinį ir fizinį pasitenkinimą teikiančiais dalykais, prarastas vertybes pakeisti kitais asmeniui vertingais dalykais, taip siekiant atkurti pažeistų teisių pusiausvyrą.

54Teismų praktikoje pripažįstama, kad teisingam kompensacijos už neturtinę žalą dydžio nustatymui svarbu, į kokias vertybes buvo kėsintasi ir kokiu būdu jos buvo pažeistos, nes civilinėje teisėje galioja principas, kad kuo aukštesnė ir svarbesnė vertybė, tuo stipriau ji turėtų būti ginama. Kiekvienu konkrečiu atveju pažeidžiama skirtinga įstatymu saugoma teisinė vertybė, taigi neturtinė žala patiriama individualiai, todėl, be CK 6.250 straipsnio 2 dalyje išvardytų ir teismo konkrečiu atveju reikšmingomis pripažintų aplinkybių, kaip į vieną iš kriterijų neturtinės žalos atlyginimo dydžiui nustatyti teismas privalo atsižvelgti į pažeistos teisinės vertybės pobūdį, specifiką, kaip į objektyvų kriterijų siekiant užtikrinti nukentėjusiojo patirtą dvasinį bei fizinį skausmą kuo labiau kompensuojantį ir kartu lygiateisiškumo bei proporcingumo principus atitinkantį neturtinės žalos atlyginimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. spalio 13 d. nutartis, priimta civilinėje byloje N. V.-K. v. Vilniaus universiteto Eksperimentinės ir klinikinės medicinos institutas, bylos Nr. 3K-3-416/2009). Asmens sveikata, kaip ir gyvybė, yra absoliuti, prigimtinė vertybė, kurios pažeidimas gali sukelti stiprius dvasinius išgyvenimus, ypač sunkius bei skausmingus padarinius, todėl žalos sveikatai padarymo atvejais teismų praktikoje paprastai priteisiamos didesnės piniginės kompensacijos nei pažeidus kitokias neturtines vertybes. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija 2006 m. birželio 12 d. nutartyje, priimtoje civilinėje byloje P. D. v. R. V. ir kt., bylos Nr. 3K-3-394/2006, konstatavo, kad asmens sveikata yra viena svarbiausių, nesunkiai pažeidžiamų, ne visada atkuriamų ar neįmanomų atkurti vertybių, todėl turi būti itin saugoma. Pagal CK 6.250 straipsnio 2 dalį vienas neturtinės žalos dydžio parinkimo kriterijų yra padarytos žalos padariniai. Jeigu jie susiję su asmens sveikatos dideliais pakenkimais, rimtų sužalojimų sukėlimu, fiziniu skausmu, lydimi nerimo dėl sveikatos ateityje, tai yra esminis neturtinės žalos dydžio nustatymo kriterijus.

55Nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad ieškovei G. P. padaryta sunkaus ir negrįžtamo pobūdžio žala sveikatai – dėl sprogimo nutraukta dešinės kojos pėda, o siekiant išvengti sunkesnių sprogimo padarinių, atlikta operacija ir amputuota pusė dešinės kojos blauzdos. Dėl patirto sužalojimo ieškovei nustatytas 50 proc. darbingumo netekimas. Žalos padarymo metu jai buvo devyneri metai. Tokius padarinius sveikatai teismai įvertino kaip itin sunkius, nes ieškovei padaryta žala yra nepašalinama. Ji, būdama labai jauno amžiaus, staiga patyrė didelį fizinį skausmą ir emocinį šoką sukėlusį sužalojimą, kuris iš esmės pakeitė gyvenimą, t. y. dėl patirtos žalos jos gyvenimo kokybė pablogėjo, ieškovė turi atsisakyti iki sužalojimo įprasto aktyvaus gyvenimo būdo, nes jos fizinė būklė ir galimybė laisvai judėti labai pasunkėjo. Ieškovė turėjo iškęsti sudėtingą operaciją ir jos padarinius: dalies dešinės kojos blauzdos amputaciją, po operacijos žaizda sunkiai gijo, vėliau buvo pritaikytas kojos protezas, tačiau kasdienės jo uždėjimo ir nuėmimo procedūros sukelia fizinį ir dvasinį skausmą, suformuota kojos bigė nutrinama, ją reikia nuolat prižiūrėti. Teismai nustatė, kad ieškovė ateityje turės nuolat atlikti gydomąsias ir reabilitacines procedūras, jos galimybės būti fiziškai aktyviai, užsiimti įvairia fizinių trūkumų neturintiems asmenims įprasta veikla bus ribotos visą gyvenimą. Dėl sužalojimų ieškovė neabejotinai patyrė ir patiria skaudžių fizinių ir dvasinių išgyvenimų, taip pat netikrumą dėl ateities, dėl žalos sveikatai padarinių poveikio jos būsimam asmeniniam ir profesiniam gyvenimui.

56Teismai pagrįstai konstatavo, kad neturtinės žalos nustatymo kriterijų taikymas priklauso nuo pažeistos neturtinės vertybės, ir nagrinėjamu atveju esminę reikšmę nustatant ieškovės patirtos neturtinės žalos dydį suteikė sunkiam ir neatitaisomam jos sužalojimo pobūdžiui bei jaunam amžiui, t. y. atsižvelgė į padarytos neturtinės žalos pobūdį bei mastą ir įvertino jos padarinius perspektyviuoju požiūriu. Taigi pagrįstai buvo atsižvelgta į tai, kad patirtos žalos padariniai tęsis visą ieškovės gyvenimą ir galės turėti neigiamos įtakos jos gyvenimo kokybei tiek asmeninėje, tiek profesinėje srityje. Didesnės svarbos suteikimas nurodytiems neturtinės žalos dydžio nustatymo kriterijams nagrinėjamu atveju pripažintinas teisingu ir pagrįstu, atitinkančiu neturtinės žalos atlyginimo, kaip svarbiausių asmens neturtinių teisių gynimo būdo, paskirtį ir tikslus. Pirmosios instancijos teismas, tinkamai nustatęs reikšmingus ieškovės patirtos neturtinės žalos dydžio nustatymo kriterijus, priteisė 400 000 Lt neturtinės žalos atlyginimo, tačiau apeliacinės instancijos teismas konstatavo, kad toks dydis neatitinka kompensuojamojo žalos atlyginimo pobūdžio ir, atsižvelgdamas į panašiose bylose formuojamą teismų praktiką, pirmosios instancijos teismo priteistą neturtinės žalos atlyginimą sumažino iki 200 000 Lt. Kasacinio teismo teisėjų kolegija apeliacinės instancijos teismo argumentus ir išvadas pripažįsta pagrįstais. Atsakovė kasaciniame skunde teigia, kad apeliacinės instancijos teismo priteistas neturtinės žalos atlyginimo dydis viršija įprastai tokio pobūdžio bylose teismų priteisiamus dydžius, tačiau su tokiu argumentu nesutiktina. Neturtinės žalos atlyginimo dydis nustatomas individualiai kiekvienoje byloje atsižvelgiant į konkrečios situacijos aplinkybes, todėl teismų praktikoje priteisiamais dydžiais reikia remtis ne formaliai, bet įvertinus kiekvienos bylos reikšmingas aplinkybes ir joje konstatuotus pagrindus priteisiamai neturtinei žalai padidinti ar sumažinti. Nagrinėjamu atveju teismai pagrįstai esminę reikšmę nustatant neturtinės žalos dydį suteikė aplinkybėms, patvirtinančioms tiek ieškovės patirto sužalojimo ir jo sukeltų išgyvenimų gilumą ir sunkumą, tiek jų ilgalaikį pobūdį, t. y. tai, kad ieškovė, patyrusi sunkų sveikatos sužalojimą vaikystėje, visą gyvenimą jaus jo padarinius, nes remiantis medicinos mokslo pasiekimais šiuo metu juos galima tik sušvelninti (naudoti protezą), tačiau ne atitaisyti. Taigi šiuo atveju pagrindiniais neturtinės žalos nustatymo kriterijais pagrįstai pripažinti pažeistos vertybės pobūdis (žala padaryta asmens sveikatai) ir žalos padariniai – sunkus ir visą gyvenimą truksiantis sužalojimo pobūdis, taip pat ieškovės jaunas amžius. Kiti žalos nustatymo kriterijai šiuo atveju pripažintini antraeiliais, nedarančiais esminės įtakos žalos dydžio nustatymui. Pažymėtina, kad toks priteistos neturtinės žalos dydis neprieštarauja kasacinio teismo formuojamai praktikai, pagal kurią tais atvejais, kai padaroma sunkaus ir neatitaisomo pobūdžio žala sveikatai, priteisiami neturtinės žalos atlyginimo dydžiai siekia 300 000 Lt (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. vasario 8 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje L. V. v. UAB „Girteka“, bylos Nr. 3K-3-90/2008; 2007 m. birželio 29 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje D. Z. v. UAB ,,Klaipėdos autobusų parkas“, bylos Nr. 3K-3-298/2007; kt.).

57Valstybė kasaciniame skunde nurodo, kad teismai nesilaikė kasacinio teismo formuojamos praktikos nustatant neturtinės žalos dydį bylose, kuriose konstatuotas netiesioginis neteisėtų veiksmų ir atsiradusios žalos ryšys. Šis kasacinio skundo argumentas atmestinas kaip nepagrįstas, nes kasaciniame skunde nurodytose Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nagrinėtose bylose Nr. 3K-3-539/2006 ir Nr. 3K-3-91/2010 buvo sprendžiamas kitokių neturtinių vertybių pažeidimo klausimas, t. y. jose buvo prašoma atlyginti neturtinę žalą, patirtą netekus artimo asmens, o ne žalą sveikatai. Minėta, kad pažeista neturtinė vertybė yra esminis kriterijus, į kurį teismai atsižvelgia spręsdami dėl neturtinės žalos dydžio, todėl bylose, kuriose buvo sprendžiamas kitokios vertybės pažeidimo padarinių klausimas, išdėstyti kasacinio teismo išaiškinimai nėra reikšmingi nagrinėjamai bylai.

58Dėl kitų atsakovės kasacinio skundo argumentų

59Kasacinio skundo argumentai, kad į bylą atsakovais turėjo būti įtraukti ir kiti asmenys – dažasvydžio sporto klubas „Grizliai“, kelionės organizatorius UAB „Kelionių laikas“ ir Vilniaus Žemynos pagrindinė mokykla, atmestini kaip nepagrįsti. Teismai nenustatė jokių aplinkybių, kurios patvirtintų, kad šių asmenų veiksmai galėjo būti susiję su ieškovei padaryta žala, todėl pagrįstai sprendė, jog nėra pagrindo įtraukti juos atsakovais. Kasatorius remiasi skunde nurodytais teisės aktais, reglamentuojančiais mokinių turizmo renginių organizavimą ir už juos atsakingų pedagogų pareigas tokių renginių metu, tačiau nenurodo, kokius konkrečius nurodytų teisės aktų reikalavimus būtų pažeidę nurodyti asmenys ir kaip šie pažeidimai susiję su ieškovei atsiradusia žala. Aplinkybė, kad vaikai buvo vežami į ekskursiją į Kauno I fortą, kuris yra valstybei priklausanti kultūros vertybė, turinti ir istorinę reikšmę, ir kurio lankymas neuždraustas, negali būti vertinama kaip patvirtinanti mokyklos ar kelionių organizatoriaus kaltą elgesį, lemiantį jų civilinę atsakomybę. Kitokio pobūdžio kaltų veiksmų byloje taip pat nenustatyta ir kasatorius jų nenurodo.

60Taip pat atmestinas kasatoriaus argumentas dėl rašytinių įrodymų, pateiktų pirmosios instancijos teismui, nepridėjimo prie bylos ir neįvertinimo nagrinėjant bylą pirmosios instancijos teisme. Šiuos pakartotinai pateiktus dokumentus priėmė apeliacinės instancijos teismas, jie įsiūti į bylą, teismas juos tyrė bei vertino ir dėl jų įrodomosios reikšmės pasisakė nutartyje. Šių teismo išvadų kasatorius kasaciniu skundu neginčija.

61Dėl nepilnamečio asmens iki keturiolikos metų negautų pajamų atlyginimo

62Ieškovė kasaciniame skunde nurodo, kad apeliacinės instancijos teismas netinkamai taikė CK 6.285 straipsnį, reglamentuojantį žalos atlyginimą fizinio asmens, kuriam nėra suėję keturiolikos metų, sveikatos sužalojimo atveju. Apeliacinės instancijos teismas sprendė, kad teisę kreiptis į teismą dėl žalos, susijusios su darbingumo netekimu ar sumažėjimu, atlyginimo nepilnametis asmuo įgyja tik tada, kai jam sueina keturiolika metų, bet ne anksčiau. Ieškovė su tokiu teisės aiškinimu nesutinka ir nurodo, kad CK 6.285 straipsnio 2 dalyje keturiolikos metų amžiumi apribota tik asmens materialinė teisė į žalos atlyginimą dėl negautų pajamų, susijusių su netektu darbingumu, bet ne teisė kreiptis į teismą dėl šios žalos atlyginimo priteisimo.

63CK 6.285 straipsnio 2 dalyje nurodyta, kad kai nukentėjusiam nepilnamečiam asmeniui sueina keturiolika metų, atsakingas už žalą asmuo, be šio straipsnio 1 dalyje nurodytos turtinės žalos (išlaidų), susijusios su sveikatos sužalojimu, ir neturtinės žalos atlyginimo, taip pat privalo atlyginti jam žalą, susijusią su darbingumo netekimu ar sumažėjimu, atsižvelgiant į iki sužalojimo nepilnamečio turėtus sugebėjimus, jo tėvų bei žalą padariusio asmens turtinę padėtį ir kitas bylai turinčias reikšmės aplinkybes. Aiškinantis šios normos turinį, t. y. ar joje keturiolikos metų riba apribota tik teisė gauti negautų pajamų atlyginimą, ar ir teisė kreiptis į teismą reikalaujant atlyginti tokio pobūdžio turtinę žalą, atsižvelgtina į tai, kad CK 6.285 straipsnio pagrindinės nuostatos, susijusios su nepilnamečiam asmeniui padarytos žalos atlyginimu, suskirstytos į dvi dalis. Šio straipsnio 1 dalyje reglamentuojamas išlaidų, susijusių su nukentėjusio asmens sveikatos sužalojimu, ir neturtinės žalos atlyginimas, kuriems jokių papildomų apribojimų laiko atžvilgiu nenustatyta, o 2 dalyje išskirtas dėl prarasto darbingumo negautų pajamų atlyginimas, siejamas su nepilnamečio asmens amžiumi, t. y. tokia žala jam gali atsirasti ir būti atlyginama tik nuo keturiolikos metų. CK 6.285 straipsnio konstrukcija rodo, kad negautų pajamų atlyginimas reglamentuojamas kitaip nei patirtų išlaidų ir neturtinės žalos atlyginimas, kurie sprendžiami bendra tvarka. Iš CK 6.285 straipsnio 2 dalies normos aišku, kad negautos pajamos nepilnamečiui gali būti atlyginamos tik nuo keturiolikos metų; iki to laiko jis neturi teisės gauti tokio pobūdžio turtinės žalos atlyginimo. Tokia nuostata yra pagrįsta ir logiška, nes tik nuo keturiolikos metų nepilnametis gali įgyvendinti savo teisę dirbti ir įgyti savarankiškų pajamų. Negautų pajamų dydis, kaip ir kitokia dėl sveikatos sužalojimo patirta žala, turi būti įrodytas. Kadangi nepilnamečio iki keturiolikos metų asmens negautų pajamų dydžio negalima nustatyti remiantis tuo, kokias pajamas asmuo gavo ar galėjo gauti iki sužalojimo, tai įstatyme įtvirtinti kriterijai, į kuriuos teismas turi atsižvelgti spręsdamas tokio pobūdžio turtinės žalos atlyginimo klausimą: iki sužalojimo nepilnamečio turėti sugebėjimai, jo tėvų bei žalą padariusio asmens turtinė padėtis, kitos reikšmingos aplinkybės. Pažymėtina, kad CK 6.285 straipsnio 2 dalies norma orientuoja į tai, jog dėl sveikatos sužalojimo nepilnamečio asmens, kuriam sužalojimo metu nebuvo suėję keturiolikos metų, negautų pajamų dydis turi būti nustatomas individualizuotai, t. y. atsižvelgiant į aplinkybes, reikšmingas kiekvienu konkrečiu nagrinėjamu atveju siekiant kuo teisingiau kompensuoti dėl sveikatos sužalojimo nepilnamečio patirtus praradimus. Darytina išvada, kad aplinkybės, reikšmingos atlygintinos žalos dydžiui nustatyti, negali būti nustatinėjamos iš anksto, t. y. asmeniui dar nepatyrus žalos. Atlygintinos žalos dydžiui nustatyti reikšmingos aplinkybės gali keistis, be to, atsižvelgiant į tai, kad įstatyme įtvirtintas žalos dydžio nustatymo kriterijų sąrašas nėra baigtinis, teigtina, jog ateityje gali atsirasti naujų žalos dydžiui nustatyti reikšmingų aplinkybių, kurių teismas būtų neįvertinęs, nustatydamas atlygintinos žalos dydį iš anksto. Taigi atlygintinos žalos dydis gali būti nustatomas tik tada, kai asmuo jau patyrė žalą ir turi teisę reikalauti ją atlyginti. Tik įvertinęs visas tuo metu egzistuojančias reikšmingas aplinkybes teismas gali nustatyti teisingą atlygintinos žalos dydį. Pažymėtina, kad tokį CK 6.285 straipsnio 2 dalies normos aiškinimą patvirtina ir civilinio proceso teisės normų garantuojamos teisės kreiptis į teismą teisminės gynybos principas, pagal kurį asmuo gali kreiptis į teismą siekdamas apginti ar įgyvendinti savo turimą teisę, o ne tokią, kurią įgys ateityje (CPK 5 straipsnis).

64Kasacinio teismo teisėjų kolegija konstatuoja, kad apeliacinės instancijos teismas tinkamai aiškino ir taikė CK 6.285 straipsnio 2 dalį ir, nustatęs, jog ieškovei G. P. dar nėra suėję keturiolikos metų, pagrįstai atmetė ieškinio reikalavimą atlyginti dėl sveikatos sužalojimo negautas pajamas. Šį reikalavimą ieškovė galės pareikšti teisme sulaukusi įstatyme nustatyto amžiaus ir įgijusi reikalavimo teisę į atsakingą už žalą asmenį.

65Remiantis išdėstytais argumentais konstatuotina, kad ieškovės ir atsakovės kasaciniuose skunduose nurodyti teisiniai argumentai nepaneigia apeliacinės instancijos teismo nutarties teisėtumo ir pagrįstumo, todėl teismo nutartis paliktina nepakeista, šalių kasaciniai skundai atmestini kaip nepagrįsti.

66Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 359 straipsnio 1 dalies 1 punktu ir 362 straipsnio 1 dalimi,

Nutarė

67Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2012 m. gegužės 2 d. nutartį palikti nepakeistą.

68Ši Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis yra galutinė, neskundžiama ir įsiteisėja nuo priėmimo dienos.

Proceso dalyviai
Ryšiai
1. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija,... 2. Teisėjų kolegija... 3. I. Ginčo esmė... 4. Byloje keliamas klausimas dėl turtinės ir neturtinės žalos atlyginimo už... 5. 2008 m. lapkričio 12 d. ieškovė G. P., tuo metu Vilniaus Žemynos... 6. Ieškovai prašė priteisti: 1) G. P. – 640 071,60 Lt negauto darbo... 7. II. Pirmosios ir apeliacinės instancijos teismų sprendimo ir nutarties esmė... 8. Vilniaus apygardos teismas 2010 m. gruodžio 3 d. sprendimu ieškinį patenkino... 9. Teismas nustatė, kad Kauno I forto, Kultūros vertybių registre įregistruoto... 10. Teismas nurodė, kad civilinei atsakomybei atsirasti gali būti pakankamas ir... 11. Teismas nustatė, kad ieškovei G. P. nėra sukakę keturiolikos metų ir ji... 12. Teismas nurodė, kad ieškovams S. P. ir D. P. turtinė žala atlygintina CK... 13. Ieškovė G. P. reikalavo priteisti iš atsakovės 600 000 Lt neturtinės... 14. Teismas atmetė atsakovės ir trečiojo asmens argumentus dėl kitų asmenų... 15. Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija,... 16. Teisėjų kolegija sutiko su pirmosios instancijos teismo išvada, kad... 17. Teisėjų kolegija taip pat sutiko su tuo, kad tarp valstybės nerūpestingumo... 18. Teisėjų kolegija nurodė, kad byloje buvo surinkti įrodymai apie mokyklos... 19. Teisėjų kolegija nurodė, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai... 20. Ieškovams S. P. ir D. P. priteistą 58 672,92 Lt turtinės žalos atlyginimą,... 21. Teisėjų kolegija sumažino ieškovei G. P. priteistą 400 000 Lt neturtinės... 22. III. Kasacinių skundų ir atsiliepimų į kasacinius skundus teisiniai... 23. Kasaciniu skundu ieškovė G. P. prašo panaikinti apeliacinės instancijos... 24. 1. Apeliacinės instancijos teismas netinkamai aiškino ir taikė CK 6.285... 25. 2. Apeliacinės instancijos teismas nepagrįstai rėmėsi argumentu, kad... 26. Kasaciniu skundu atsakovė Lietuvos Respublika prašo pirmosios instancijos... 27. 1. Teismai nepagrįstai atsakovės civilinę atsakomybę grindė CK 6.246... 28. 2. Iš byloje esančių įrodymų matyti, kad iki šiol nenustatytas Kauno I... 29. 3. Pirmosios instancijos teismas protokoline nutartimi priėmė trečiojo... 30. 4. Teismai nepagrįstai konstatavo, kad buteliuko su sprogstamąja medžiaga... 31. 5. Iš atsakovės priteistos neturtinės žalos dydis yra neadekvatus tiems... 32. Trečiasis asmuo VĮ Valstybės turto fondas pateikė pareiškimą dėl... 33. Atsiliepimu į ieškovės G. P. kasacinį skundą atsakovė Lietuvos Respublika... 34. 1. Apeliacinės instancijos teismas teisingai nurodė, kad CK 6.285 straipsnio... 35. 2. Pirmosios instancijos teismas nenurodė jokių argumentų, kodėl ieškovės... 36. Atsiliepimu į atsakovės Lietuvos Respublikos kasacinį skundą ieškovai G.... 37. 1. Kasatorė nepagrįstai teigia, kad nenustatyta jokių teisės aktų,... 38. 2. Atsakovė nepagrįstai remiasi aplinkybe, kad Kauno I fortas niekada nebuvo... 39. 3. Aplinkybės, susijusios su mokinių ekskursijos į Kauną organizavimu,... 40. 4. Kasatorė nenurodo, kokių konkrečių įrodinėjimo taisyklių pažeidimų... 41. 5. Aplinkybė, kad tretieji nenustatyti asmenys galbūt įnešė į Kauno I... 42. 6. Kasatorė nepagrįstai teigia, kad teismai neatsižvelgė į ankstesnę... 43. Teisėjų kolegija... 44. IV. Kasacinio teismo argumentai ir išaiškinimai... 45. Dėl valstybės civilinės atsakomybės sąlygų... 46. Valstybė, ginčydama savo civilinės atsakomybės sąlygų buvimą,... 47. Pirmosios ir apeliacinės instancijos teismai konstatavo, kad šiuo atveju... 48. Nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad ieškovei G. P. žala sveikatai buvo... 49. Teismai nustatė, kad Kauno I forto teritorijai ir pastatams prižiūrėti... 50. Iš byloje nustatytų aplinkybių darytina išvada, kad pirmosios ir... 51. Teismai tinkamai nustatė ir kitą valstybės civilinės atsakomybės sąlygą... 52. Dėl neturtinės žalos sveikatai atlyginimo... 53. CK 6.250 straipsnyje nurodyta, kad neturtinė žala atlyginama visais atvejais,... 54. Teismų praktikoje pripažįstama, kad teisingam kompensacijos už neturtinę... 55. Nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad ieškovei G. P. padaryta sunkaus ir... 56. Teismai pagrįstai konstatavo, kad neturtinės žalos nustatymo kriterijų... 57. Valstybė kasaciniame skunde nurodo, kad teismai nesilaikė kasacinio teismo... 58. Dėl kitų atsakovės kasacinio skundo argumentų... 59. Kasacinio skundo argumentai, kad į bylą atsakovais turėjo būti įtraukti ir... 60. Taip pat atmestinas kasatoriaus argumentas dėl rašytinių įrodymų,... 61. Dėl nepilnamečio asmens iki keturiolikos metų negautų pajamų atlyginimo... 62. Ieškovė kasaciniame skunde nurodo, kad apeliacinės instancijos teismas... 63. CK 6.285 straipsnio 2 dalyje nurodyta, kad kai nukentėjusiam nepilnamečiam... 64. Kasacinio teismo teisėjų kolegija konstatuoja, kad apeliacinės instancijos... 65. Remiantis išdėstytais argumentais konstatuotina, kad ieškovės ir atsakovės... 66. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija,... 67. Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2012... 68. Ši Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis yra galutinė, neskundžiama ir...