Byla 2A-121-124/2012
Dėl drausminių nuobaudų ir darbo ginčų komisijos sprendimų panaikinimo

12 012 m. kovo 20 d.

2Šiauliai

3Šiaulių apygardos teismo civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininkės ir pranešėjos Laisvės Aleknavičienės, kolegijos teisėjų Danutės Matiukienės, Birutės Simonaitienės, sekretoriaujant Violetai Paskočinienei, dalyvaujant atsakovo atstovui adv.Gintarui Černiauskui, teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo atsakovo UAB „Osama“ apeliacinį skundą dėl Šiaulių miesto apylinkės teismo 2011 m. spalio 28d. sprendimo civilinėje byloje Nr. 2-4276-569/2011 pagal ieškovų R. Š. ir R. V. ieškinį atsakovui UAB „Osama“ dėl drausminių nuobaudų ir darbo ginčų komisijos sprendimų panaikinimo, ir

Nustatė

4Ieškovai R. Š. ir R. V. ieškiniu (1 t., 1–4 b. l.) kreipėsi į teismą, prašydami panaikinti UAB „Osama“ darbo ginčų komisijos 2011-04-12 protokolais Nr. 1/11 ir 2/11 priimtus sprendimus ir UAB „Osama“ direktoriaus 2011-03-17 ir 2011-03-21 įsakymais ieškovams skirtas drausmines nuobaudas, priteisti bylinėjimosi išlaidas.

5Ieškovai nurodė, kad 2011-03-17 ir 2011-03-21 įmonės direktoriaus įsakymais jiems buvo paskirtos drausminės nuobaudos – papeikimai, nes jie 2011m. kovo 14, 15, 17 dienomis išėjo iš darbo anksčiau, nebaigę vykdyti jiems skirtų užduočių.

6Pagal Darbo kodekso 240 str. prieš skirdamas drausminę nuobaudą, darbdavys turi raštu pareikalauti, kad darbuotojas raštu pasiaiškintų dėl darbo drausmės pažeidimo. Skiriant drausmines nuobaudas ieškovams, nebuvo laikomasi įstatymo reikalavimų - nepareikalauta pasiaiškinimo, dėl ko nuobaudos negali būti laikomos teisėtomis ir turi būti panaikintos. Taip pat ieškovai nesutinka su darbo drausmės pažeidimo padarymo faktais, nes ieškovai neatliko užduočių dėl per didelio darbo krūvio, darbdavys nesiėmė priemonių sudaryti tinkamas darbo sąlygas. Nesutinka su vadovo įsakyme nurodyta aplinkybe, jog jie darbo vietą paliko anksčiau, negu yra nustatyta įmonėje darbo dienos pabaiga, nes pakluso savo tiesioginio viršininko nurodymui dėl darbo laiko nustatymo, dirbo jo nustatytu laiku nuo 11 iki 19 valandos. Ieškovai kreipėsi į darbo ginčų komisiją dėl drausminių nuobaudų panaikinimo, šios komisijos sudarymo. Mano, kad ši komisija buvo sudaryta, nesilaikant įstatyme nustatytos tvarkos, todėl jų sprendimai yra negaliojantys. Be to nagrinėjant darbo ginčą, buvo apribotos jų teisės būti išklausytiems. Ieškovai pranešimus apie darbo ginčų komisijos posėdžius gavo šių posėdžių išvakarėse. Kadangi ieškovų tiesioginis vadovas neleido jiems palikti darbo vietos ir vykti į darbo ginčų komisijos posėdį, ieškovai objektyviai neteko galimybės teikti komisijai paaiškinimus, užduoti darbdaviui klausimus, atsakyti į klausimus ir pan., o taip pat neturėjo galimybės pasirūpinti atstovavimu ir vietoj savęs į komisijos posėdį atsiųsti atstovą. Ieškovų procesinių teisių apribojimas sąlygojo, kad tariamų pažeidimų aplinkybės ir esmė ginčo nagrinėjimo metu nebuvo atskleista - išklausius tik vieną ginčo šalį - darbdavį - buvo suformuota šališka komisijos pozicija dėl ko sprendime pateikiamas ir esmingai klaidingas tiek faktinis, tiek teisinis aplinkybių vertinimas. Darbo ginčų komisija visiškai neatsižvelgė į tai, kad ieškovų tiesioginio vadovo nurodymu nuo 2009 m. rugpjūčio mėn. darbo laikas UAB „Osama“ Šiaulių sandėlyje buvo nustatytas nuo 11 iki 19 val., todėl ieškovai, priešingai negu teigiama, ne piktnaudžiavo pasitraukdami iš darbo vietos anksčiau laiko, o tik vykdė tiesioginio savo vadovo nurodymus.

7Šiaulių miesto apylinkės teismas 2011 m. spalio 28 d. sprendimu (2 t., 92–95 b. l.) ieškinį tenkino, panaikino UAB ,,Osama“ darbo ginčų komisijos 2011-04-12 protokolais Nr. 1/11 ir 2/11 priimtus sprendimus ieškovų R. V. ir R. Š. atžvilgiu bei UAB ,,Osama“ direktoriaus 2011-03-17 ir 2011-03-21 įsakymais ieškovams R. V. ir R. Š. skirtas drausmines nuobaudas. Priteisė ieškovams R. V. ir R. Š. po 1860 Lt bylinėjimosi išlaidų už advokato pagalbą.

8Teismas nurodė, kad ieškovams R. V. ir R. Š. 2011-03-17 ir 2011-03-21 dienos direktoriaus įsakymais buvo paskirtos drausminės nuobaudos – papeikimai - už tai, kad jie pažeidė darbo tvarkos taisyklių 56.4 punktą, draudžiantį darbuotojams nerūpestingai, nekokybiškai ir aplaidžiai atlikti savo pareigas.

9Teismas nurodė, kad darbdavys privalo tinkamai organizuoti darbą, užtikrindamas, kad darbuotojai tiksliai žinotų savo pareigas, jų atlikimo tvarką - supažindinti su darbo tvarkos taisyklėmis, pareigybės aprašymuose ir nuostatuose. Iš ieškovų pareiginių nuostatų matyti, kad sandėlio darbininko pareigos yra atlikti pagalbinius darbus sandėliuose, bazėse ir kitose vietose, rankiniu būdu arba autokrautuvu gabenti pakrauti, iškrauti krovinius, valyti įmonės sandėlius, pagalbines patalpas, aikštelės teritoriją, kelius ir privažiavimus. Pareiginiuose nuostatuose nurodoma, kad sandėlio darbininkas atsako už nenutrūkstamą krovinių gabenimą, pakrovimą, iškrovimą. Tačiau pareiginiuose nuostatuose nėra nurodyta, kad sandėlio darbininkas yra atsakingas už savalaikį prekių pakrovimą pagal PVM sąskaitas – faktūras. Priešingai, iš sandėlininko pareiginių nuostatų matyti, kad jo pareigos yra organizuoti nepriekaištingą įmonės sandėlio darbą, išaiškinti krovėjams darbų užduotis bei eiliškumą. Teismas nurodė, kad iš ieškovų bei sandėlininkų pareiginių nuostatų galima daryti išvadą, jog sandėlio darbininko pareiga buvo atlikti techninį prekių pakrovimo, iškrovimo ar gabenimo darbą, o sandėlininko – organizuoti įmonės sandėlio darbą. Sandėlio darbininkams buvo numatytas darbo laikas nuo 12val. iki 21val., 2011m. kovo mėnesį ieškovai iš darbo išeidavo skirtingu laiku, t. y. anksčiau 21 val. Tačiau ieškovai nurodė, kad sandėlininko nurodymu jie darbą pradėdavo 10 valandą ir baigdavo apie 18 valandą, nes dirbdavo be pietų pertraukos. Kad sandėlio darbininkai realiai dirbdavo tokiu grafiku, patvirtino ir liudytojai V. Š. bei M. Š.. Ištyręs įrodymus, teismas padarė išvadą, kad įmonėje buvo nusistovėjęs kitoks, nei nurodytas direktoriaus įsakymu, sandėlio darbininkų darbo grafikas, įmonėje ši aplinkybė buvo žinoma ir toleruojama. Teismas atkreipė dėmesį į tai, kad pagal sandėlininko nuostatų 12p., baigus darbą jis privalėjo užrakinti sandėlio patalpas, įjungti patalpos signalizaciją, tačiau iš direktoriaus įsakymo matyti, kad sandėlininko darbo valandos baigiasi 16 valandą, o sandėlio darbininkų - 21 valandą. Ši aplinkybė rodo, kad įmonėje darbdavys netinkamai organizavo darbą, išsamiai nenumatydamas sandėlio darbininkų funkcijų, nustatydamas darbuotojų darbo valandas. Tai, kad po drausminių nuobaudų skyrimo ieškovams netrukus buvo patvirtinti nauji sandėlio darbininko pareiginiai nuostatai, kuriuose tiesiogiai numatyta jo pareiga iki darbo dienos pabaigos surinkti visus užsakymus, kurie turi būti pristatyti klientams rytojaus dieną, netiesiogiai patvirtina, kad ir pats darbdavys pripažino, kad ieškovų pareiginiuose nuostatuose drausminių nuobaudų skyrimo metu nebuvo numatyta tokia jų pareiga. Kad įmonės darbuotojų darbo funkcijos buvo nustatytos neišsamiai, patvirtina ir liudytojo A. M., kuris dirba sandėlininku, parodymai.

10Teismas nurodė, kad iš byloje esančių aktų (1 t., b.l. 60, 66, 73, 80) matyti, kad jie buvo surašyti siekiant patvirtinti, kad darbdavys bandė įteikti ieškovams reikalavimą pasiaiškinti dėl padarytų drausminių nusižengimų, tačiau ieškovai priimti tokius reikalavimus atsisakė. Ieškovai pripažino, kad jie iš tikrųjų atsisakydavo pasirašinėti ant atsakovo teikiamų dokumentų, nes jų būdavo daug ir jie nespėdavo su jais susipažinti. Tačiau ieškovai nurodė, kad reikalavimai pasiaiškinti dėl drausminių nusižengimų jiems nebuvo pateikti. Ant minėtų aktų yra M. S., V. Š. ir A. M. parašai, kuriais jie patvirtina, kad ieškovai atsisakė priimti atsakovo reikalavimą pasiaiškinti. Tačiau liudytojas V. Š. nurodė, kad jis šios situacijos nematė, tik padėjo parašą, apie tai, kad reikės rašyti pasiaiškinimus, girdėjo iš ieškovų. Liudytojai M. S. ir A. M. taip pat negalėjo prisiminti šios situacijos, tačiau patvirtino, kad jei ant akto yra jų parašai, tokia situacija galėjo būti.

11Atsižvelgdamas į išdėstytas aplinkybes, teismas ieškovų reikalavimą dėl drausminių nuobaudų panaikinimo tenkino. Panaikindamas drausmines nuobaudas, teismas panaikino ir darbo ginčų komisijos sprendimus, priimtus ieškovų atžvilgiu.

12Atsakovas UAB „Osama“ apeliaciniu skundu (2 t., 105–114 b. l.) prašo panaikinti Šiaulių miesto apylinkės teismo 2011 m. spalio 28d. sprendimą ir klausimą išspręsti iš esmės – ieškovų ieškinį atmesti, priteisti bylinėjimosi išlaidas pagal pateiktus dokumentus. Apeliacinį skundą grindžia šiais argumentais:

  1. Apeliantas nesutinka su teismo išvada, kad UAB „Osama“ nepasiūlė ieškovams pasiaiškinti dėl padarytų darbo drausmės pažeidimų. Patys ieškovai teismo posėdžio metu nurodė, kad UAB „Osama“ Šiaulių padalinio sandėlininkas A. M. jų prašė pateikti pasiaiškinimus dėl darbo drausmės pažeidimo, tą patvirtina 2011-10-14 teismo posėdžio protokole užfiksuoti parodymai. Liudytojas M. S. patvirtino, kad aktuose, kurie buvo surašyti siekiant patvirtinti, kad darbdavys bandė įteikti ieškovams reikalavimą pasiaiškinti dėl padarytų drausminių, ir nurodė, kad ieškovai visada atsisakydavo priimti dokumentus. Liudytoja I. R. taip pat patvirtino, kad darbdavys bandė įteikti ieškovams reikalavimą pasiaiškinti dėl padarytų drausminių nusižengimų. Analogiški parydymai ir liudytojo A. M..

132. Bet kuriuose teisiniuose santykiuose, taip ir darbo teisiniuose santykiuose, neįmanoma numatyti visus faktinius darbdavio ir darbuotojo santykius. Akivaizdu, kad aprašyti ir parengiant teisės aktą susitarti dėl kiekvienos gyvenimiškos situacijos nėra jokių galimybių, todėl daugeliu atveju sutarties šalys privalo vadovautis protingumo, teisingumo bei sąžiningumo kriterijais. Tokiu būdu, ieškovai privalėjo sąžiningai, atsakingai ir pilnai atlikti jiems sandėlininko, sandėlio vadovo ar sandėlio apskaitininkės pavestus darbus ir užduotis. Šio ginčo atveju - surinkti ir paruošti išvežimui prekes pagal jiems pateiktas užduotis. Pilnavertis darbo atlikimas reiškia ne tik tai, kad darbas yra padaromas, tačiau ir tai, kad darbas atliekamas savalaikiai, nevėluojant.

143. Visiškai nepagrįstas ir neteisėtas teismo argumentas, kad darbdaviui neįtraukus į pareigybinius nuostatus sąlygos, kad prekės turi būti surinktos ir paruoštos išvežimui savalaikiai, sandėlio darbininkai turi galimybę šiuos darbus atlikti pavėluotai. Pirmos instancijos teismas netinkamai įvertino faktinę situaciją, tuo ne tik pažeidė rungtyniškumo principą, tačiau ir buvo šališkas.

154. Sandėlio darbininko pareigybinių nuostatų 5.1. punktas nurodo, kad sandėlio darbininkas atsako už nenutrūkstamą krovinių gabenimą, pakrovimą ir iškrovimą, o UAB „Osama“ Vidaus darbo tvarkos taisyklių 56.4 punktas nustato, kad UAB „Osama" darbuotojams draudžiama nerūpestingai, nekokybiškai, aplaidžiai atlikti savo pareigas. Tokia sandėlio darbininko pareigybinių nuostatų sąlyga būtent ir reiškia, kad sandėlio darbininkams yra tiesiog privalu prekes surinkti ir paruošti išvežimui savalaikiai.

165. Apeliantas nesutinka ir su tuo pirmos instancijos teismo motyvu, jog tai, kad po drausminių nuobaudų skyrimo, netrukus buvo patvirtinti nauji sandėlio darbininko pareiginiai nuostatai, netiesiogiai patvirtina, kad ir pats darbdavys pripažino, kad ieškovų pareiginiuose nuostatuose drausminių nuobaudų skyrimo metu nebuvo numatyta tokia jų pareiga. Šis apelianto veiksmas negali būti vertinamas kaip nors kitaip, kaip tik siekis užkirsti kelią bet kokiems tolesniems nesąžiningiems sandėlio darbininkų veiksmams, pasireiškiantiems ne pilnu savo darbo pareigų atlikimu.

176. Nepagrįsta teismo išvada, kad ieškovai savo pareigų neatliko dėl to, kad A. M. tinkamai neatliko savo, kaip sandėlininko pareigų. Apelianto darbuotojai atliko savo darbines funkcijas, užsakymai buvo surinkti, PVM sąskaitos faktūros parengtos, išspausdintos ir pateiktos sandėlio darbininkams. Sandėlininkas privalo organizuoti nepriekaištingą įmonės sandėlio darbą, tačiau jis neprivalo atlikti sandėlio darbininko darbų už juos, jam nėra patikėta teisė taikyti drausminio poveikio priemones ar pan.

187. Ieškovai buvo supažindinti su 2009-06-30 UAB „Osama“ direktoriaus įsakymu Nr. K09-0175 „Dėl darbo laiko grafiko", šis įsakymas buvo pakabintas padalinio pranešimų lentoje, jo turinys (kad ieškovams buvo nustatytas darbo laikas nuo 12.00 val. iki 21.00 val., su pietų pertrauka 16.00 val. - 17 val.) ieškovams buvo žinomas.

198. Liudytojo A. M. parodymai paneigė ieškovų teiginius, kad jis liepė ieškovams dirbti kitokiu, nei nustatyta direktoriaus įsakymu darbo grafiku, t. y. kad jis pakeitė ieškovų darbo laiko grafiką. Todėl neteisėtas teismo argumentas, kad įmonėje buvo nusistovėjęs kitoks, nei nurodytas direktoriaus įsakymu, sandėlio darbininkų darbo grafikas ir ši aplinkybė įmonėje buvo žinoma ir toleruojama.

209. Ieškovai žinojo, kad jų darbo laikas nuo 12.00 val. iki 21.00 va., su pietų pertrauka nuo 16.00 - 17 val., tačiau vis dėlto, nepagrįstai ir neteisėtai, siekdami sau naudos, dirbo pagal pačių sugalvotą darbo grafiką, kas sąlygojo ne tik direktoriaus įsakymo, darbo tvarkos taisyklių, bet ir DK teisės normų pažeidimą.

2110. Ieškovų argumentai, kad jie nesugebėjo atlikti pavesto darbo dėl pernelyg didelio darbo krūvio taip pat yra nepagrįsti, kadangi pagal teisės aktus bei UAB „Osama“ vidaus teisės aktus ieškovai savo sutikimu gali dirbti viršvalandinius darbus. Ieškovai privalėjo informuoti tiesioginį vadovą, ir pastarasis būtų sprendęs viršvalandinių darbų skyrimo ir apmokėjimo už juos klausimus.

22Atsiliepimas į apeliacinį skundą įstatymų nustatyta tvarka negautas.

23Apeliacinis skundas tenkintinas.

24Apeliacinio proceso paskirtis, laikantis CPK 320 str. įtvirtintų bylos nagrinėjimo ribų, neperžengiant apeliaciniame skunde nustatytų ribų, patikrinti pirmosios instancijos teismo procesinį sprendimą teisėtumo ir pagrįstumo aspektu, taip pat ex officio patikrinti ar nėra CPK 329 str. 2 d. ir 3 d. nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų. Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi bylą, daro išvadą, kad absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų nėra, todėl pasisako tik dėl apeliacinio skundo argumentų.

25Byloje sprendžiamas klausimas, ar atsakovas pagrįstai pripažino ieškovus įvykdžius darbo drausmės pažeidimus ir ar pagrįstai už šį pažeidimą jiems skyrė drausminę nuobaudą. Apeliaciniame skunde iš esmės keliami fakto klausimais, teigiant, kad pirmosios instancijos teismas neteisingai įvertino byloje esančius įrodymus ir jų pagrindu padarė klaidingas išvadas dėl darbo drausmės pažeidimo nebuvimo.

26Pagal LR CPK 263 straipsnį teisėtu ir pagrįstu pripažįstamas toks sprendimas, kuris priimtas nepažeidžiant teisės normų (procesinių, materialinių) reikalavimų, esminių teismo procesą reglamentuojančių taisyklių ir priimtas visapusiškai ištyrus bei įvertinus visas bylos aplinkybes.

27LR CPK 185 straipsnis nustato teismo pareigą įvertinti įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku ir objektyviu aplinkybių, kurios buvo įrodinėjamos proceso metu, išnagrinėjimu ir vadovaujantis įstatymais. Teismas, vertindamas įrodymus, turi laikytis įrodymų vertinimo taisyklių, taip pat vadovautis logikos dėsniais ir taip įsitikinti, kad pakanka duomenų išvadai, jog tam tikri faktai egzistavo arba neegzistavo, kad nėra esminių prieštaravimų, paneigiančių tokias išvadas. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, formuodamas teismų praktiką dėl CPK normų, reglamentuojančių įrodinėjimą ir įrodymų vertinimą, aiškinimo ir taikymo, ne kartą yra pažymėjęs, kad įrodymų vertinimas civilinėje byloje grindžiamas taisykle, kad tam tikrų faktinių aplinkybių buvimą teismas konstatuoja tada, kai jam nekyla didelių abejonių dėl tų aplinkybių egzistavimo, t.y. išvada apie tam tikrų aplinkybių buvimą galima, kai byloje esančių įrodymų visuma leidžia manyti, jog labiau tikėtina atitinkamą faktą buvus, nei jo nebuvus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2006 m. kovo 6 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-177/2006; 2006 m. birželio 7 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-398/2006; 2007 m. spalio 19 d. nutartis, priimta civilinėje byloje 3K-3-416/2007; 2008 m. rugsėjo 19 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-427/2008 ir kt.).

28Iš byloje esančių duomenų matyti, kad ieškovai R. Š. pagal su atsakovu 2006-02-22 d. sudarytą darbo sutartį Nr.305, o R. V. pagal 2006-06-02 d. sudarytą darbo sutartį Nr.324 buvo priimti dirbti sandėlio darbininkais (1 t.5-6,7-8b.l.).Atsakovo įsakymais Nr.2011-03-17 K11-065, K-11-066 ir 2011-03-21 įsakymais Nr.K11-067,K11-068 už sandėlio darbininko pareiginių nuostatų nevykdymą jiems buvo paskirtos drausminės nuobaudos – papeikimai (1t.,50—80 b.l.).Ieškovai dėl šių drausminių nuobaudų panaikinimo kreipėsi į darbo ginčų komisiją, tačiau darbo ginčų komisija 2011-04-13 posėdyje padarė išvadą, jog drausminės nuobaudos buvo paskirtos pagrįstai ir protokolais Nr.Nr.1/11 ir 2/11 šias nuobaudas paliko galioti (1t.,13-17,18–21b.l.).

29Darbo drausmės pažeidimas, kaip drausminės atsakomybės pagrindas, yra pareigų nevykdymas arba netinkamas jų vykdymas dėl darbuotojo kaltės (DK 234, 236 str.). Teisme tikrinant darbuotojui (ieškovui) paskirtos drausminės nuobaudos pagrįstumą, pareiga įrodyti darbuotojo neteisėtų veiksmų arba neveikimo ir kaltės buvimą tenka darbdaviui (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2005 m. kovo 21 d. nutartis byloje Nr. 3K-3-178/2005).

30Surinkta byloje medžiaga patvirtina, kad ieškovai 2011 kovo 14,15 ir 17 dienomis neįvykdė darbo užduočių, nesurinko prekių jų išvežimui iš sandėlio pagal jiems pateiktas sąskaitas –faktūras , jos nebuvo paruoštos išvežti į prekybos vietas, dėl ko nebuvo galima laiku pristatyti prekių Šiaulių , Telšių , Radviliškio rajono įmonės klientams. Taip pat nustatyta, kad ieškovai darbo vietą paliko 2011-03-14 d.19 val.02min., 2011-03-15 d. 19 val.13 min., 2011-03-17 d. 19val.04 min.(1t.,104–107b.l.).

31Ginčydami drausmines nuobaudas, nesutikdami su Darbo ginčų komisijos sprendimais, ieškovai pirmiausia mano, kad buvo pažeista šios komisijos sudarymo procedūra, todėl priimti sprendimai turi absoliutaus negaliojimo požymius, be to nebuvo užtikrinta galimybė jiems dalyvauti komisijos posėdžiuose , duoti paaiškinimus. Su šiais motyvais kolegija nesutinka. Byloje esanti medžiaga patvirtina, kad darbo ginčų komisija įmonėje buvo sudaryta 2011-04-04 d. , darbuotojų atstovai buvo išrinkti filialuose, o nurodytą dieną iš įmonės filialų pasiūlytų kandidatų buvo išrinkti 4 darbuotojų atstovai I. B., R. J.,R. S., M. G. (1t.,83-89 b.l.).2011-04-05 d. atsakovo vadovo įsakymu Nr.086 į komisiją 2 metams buvo paskirti 4 darbdavio atstovai (1 t.,91 b.l.).Kadangi darbo ginčų komisijoje numatyti trumpi darbo ginčų nagrinėjimo terminai, ieškovai apie komisijos posėdžius buvo informuoti prieš 1 dieną, taip pat padarius pertrauką,iš jų buvo pareikalauti papildomi paaiškinimai(1 t., 92–95b.l.) .Paduodami pareiškimus dėl nuobaudų panaikinimo, ieškovai turėjo galimybę pasvarstyti apie jų atstovavimą, jei patys negalės dalyvauti posėdžiuose, todėl nelaikytina, kad jų nedalyvavimas pažeidė ieškovų teises. Komijai buvo pateikta visa reikalinga svarstyti medžiaga , ieškovai turėjo galimybę teikti papildomus paaiškinimus, pranešimus apie tai gavo. Teismas nenustatė, kad darbo ginčų komisija būtų neteisėtos sudėties ar būtų pažeistos ieškovų teisės dėl jų nedalyvavimo posėdyje, šioje dalyje apeliacinio skundo nėra paduota.

32Dėl darbo drausmės pažeidimo

33Ieškovai dirba pas atsakovą pagal darbo sutartį. Darbo sutartis – tai darbuotojo ir darbdavio susitarimas, kuriuo darbuotojas įsipareigoja dirbti tam tikros profesijos, specialybės, kvalifikacijos darbą arba eiti tam tikras pareigas, paklusdamas darbovietėje nustatytai darbo tvarkai, o darbdavys įsipareigoja suteikti darbo sutartyje nustatytą darbą, mokėti darbuotojui sulygtą darbo užmokestį ir užtikrinti darbo sąlygas, nustatytas darbo įstatymuose, kituose teisės aktuose, kolektyvinėje sutartyje ir šalių susitarime (DK 93 straipsnis). Vienas iš kvalifikuojančių darbo santykių požymių, atribojančių juos nuo panašių, pvz., rangos, santykių, yra darbuotojo pavaldumas darbdaviui. Darbuotojas trečiųjų asmenų atžvilgiu veikia kaip darbdavio atstovas, jo veiksmai sukuria darbdaviui teises ir pareigas, darbdavys atsako už darbuotojų veiksmų padarinius, todėl darbuotojas privalo laikytis nustatytų darbo tvarkos taisyklių, laiku ir tiksliai vykdyti teisėtus darbdavio nurodymus, dirbti dorai ir sąžiningai ir vykdyti kitas įstatyme įtvirtintas pareigas darbdaviui (DK 228 straipsnis), savo ruožtu darbdavys turi pareigas tinkamai organizuoti darbą ir sudaryti darbuotojams tinkamas darbo sąlygas (DK 229 straipsnis). Viena iš darbo drausmės ir tvarkos užtikrinimo priemonių – įstatyme įtvirtinta darbdavio teisė drausmine tvarka bausti darbuotoją už darbo drausmės pažeidimą, t. y. darbo pareigų nevykdymą arba netinkamą vykdymą dėl darbuotojo kaltės (DK 234 straipsnis). Ši teisės norma reiškia, kad darbuotojas turi žinoti savo darbo pareigų turinį, jų įgyvendinimo tvarką ir sąlygas , nustatytas įmonės vidaus darbo tvarkos taisyklėse, kituose lokaliniuose aktuose, jų nevykdymas , ar netinkamas vykdymas sudaro pagrindą atsirasti drausminei atsakomybei. Darbuotojo padarytas darbo drausmės pažeidimas turi būti vertinamas pagal DK 238 straipsnyje įtvirtintus kriterijus: pažeidimo sunkumą, sukeltas pasekmes, darbuotojo kaltę, pažeidimo padarymo aplinkybes, į tai, kaip darbuotojas dirbo anksčiau. Teismas tikrindamas darbuotojui paskirtos drausminės nuobaudos teisėtumą ir pagrįstumą patikrina, ar ji yra paskirta esant drausminės atsakomybės pagrindui., t.y. ar yra nustatytas darbo drausmės pažeidimo faktas ir ieškovų kaltė dėl darbo drausmės pažeidimo. Ieškovų darbo funkcijas konkretizavo jų pareiginiai nuostatai, pareigų atlikimo tvarką reglamentavo vidaus darbo tvarkos taisyklės(1t.,109–125 b.l.). Kolegija nesutinka su teismo padaryta išvada dėl ieškovų pareigų turinio , kad ieškovai nėra atsakingi už savalaikį prekių pakrovimą pagal PVM sąskaitas-faktūras, o atsakomybė šiuo atveju tenka sandėlininkui, kuris netinkamai organizavo įmonės sandėlio darbą. Darbo teisiniuose santykiuose neįmanoma reglamentuoti visus faktinius darbdavio ir darbuotojo santykius, aprašyti kiekvieną darbuotojo veiksmą. Tai, kad pareiginiuose nuostatuose nebuvo įrašyta nuostata, jog prekės privalo būti surinktos savalaikiai , neduoda pagrindo teigti, kad šią pareigą ieškovai galėjo atlikti bet kada ir bet kaip. Tokia pareiga yra numatyta vidaus darbo tvarkos taisyklėse. Ieškovai teismo posėdyje bei savo pareiškime darbo ginčų komisijai ir neginčijo tos aplinkybės, kad jie nurodytomis dienomis neatliko savo pareigos , kad prekės nebuvo paruoštos laiku, nebuvo surinktos visos prekės pagal jiems pateiktas sąskaitas, tačiau savo pareigos neatlikimą grindė padidėjusiu darbo krūviu. Ieškovai jiems pavestą darbą privalo atlikti pagal vidaus darbo tvarkos taisykles , pareiginius nuostatus , laiku ir visa apimtimi. Ieškovai pripažino, kad jie kaip sandėlio darbininkai privalo atrinkti pagal apskaitininkės pateiktas sąskaitas prekes, ką patvirtino ir teismo posėdyje (2 t.,74 b.l.).Tame pačiame posėdyje pripažino, kad šios užduoties neatliko, motyvuodami dideliu darbo krūviu. Vidaus darbo tvarkos taisyklių 36 p. numato darbuotojų pareigas laiku ir tiksliai vykdyti įmonės vadovo, administracijos nurodymus, kokybiškai atlikti visas numatytas pareigas, 37 p.-laikytis darbo drausmės, t.y. laiku atvykti į darbą, laikytis nustatytos darbo laiko trukmės, laikytis technologinės drausmės.38p. darbuotojai privalo užtikrinti klientų pasitenkinimą atliekamomis paslaugomis, stengtis kokybiškai patenkinti jų poreikius ;56.1p. numato, kad draudžiama išeiti anksčiau iš darbo be administracijos leidimo (1t., 109-128 b.l.).Sandėlio darbininko pareiginių nuostatų 2 p. numato vieną iš ieškovų pareigų-t.y. sandėlio darbininkas rankiniu būdu arba krautuvu neša, gabena, iškrauna, pakrauna krovinius , 5.3p. numato, kad jis atsako už vidaus tvarkos taisyklių reikalavimų vykdymą, 5.1 p. už nenutrūkstamą krovinių gabenimą, pakrovimą, iškrovimą. Taigi esminė sandėlio darbininkų funkcija ir pareiga buvo užtikrinti savalaikį prekių pakrovimą ir iškrovimą, kad sandėliuose esančios prekės būtų paruošiamos pervežimui, kad nesusidarytų transporto prastovos ir kad būtų pilnai patenkinti bendrovės klientų užsakymai, jų poreikiai. Akivaizdu, kad ieškovai neatrinkdami visų prekių pagal apskaitininkės pateiktas sąskaitas , neįvykdė savo pareigos tinkamai ir laiku atlikti darbo užduotį. Ieškovai teisme teigė nepadarę darbo drausmės pažeidimo ne todėl, kad jie manė, jog neturi pareigos laiku atrinkti prekes, o dėl to, kad manė, jog baigiasi darbo laikas, ir jie nebeturėjo pareigos dirbti toliau. Dėl neįvykdytos užduoties įmonė sulaukė pretenzijų iš savo klientų, buvo sutrikdytas filialo darbas, šį darbą kitos dienos ryte turėjo atlikti kiti asmenys, ką patvirtina ir liudytojų parodymai. Apie tai, kad prekės nebus atrinktos, ar yra reikalingas papildomas darbo laikas įvykdyti užduotis, ieškovai tomis dienomis nepranešė nei padalinio vadovui, nei sandėlininkui . Bylos duomenys patvirtina, kad tomis dienomis ieškovai darbo vietą paliko anksčiau nustatyto darbo laiko pabaigos .Ieškovai nurodo, kad sandėlyje buvo nusistovėjusi kitokia darbo laiko tvarka, šiuos patvarkymus duodavo sandėlininkas.2006-06-30 d. atsakovo vadovo įsakymu buvo nustatytas darbo laikas, numatant Šiaulių padalinio sandėlio darbininkų darbo laiką nuo 12 val. iki 21 val, pietų pertrauką nuo 16 val. iki 17 val.(1 t., 103 b.l.).Su šiuo įsakymu pasirašytinai supažindinti ir ieškovai. Pastarieji teisme teigė, jog jie vykdė sandėlininko A. M. žodinius nurodymus, kuriais pastarasis buvo nurodęs jiems dirbti nuo 11 val. iki 19 valandos ar 20 valandos ir leido pasirinkti dirbti be pietų pertraukos , ar su pietų pertrauka (1t.,73 b.l).Nurodo, kad ginčo dienomis jie dirbo iki 19 valandos be pietų pertraukos. Ieškovas R. V. 2011-10-14 d. teismo posėdyje patvirtino, kad dirbo be pietų pertraukos, kad galėtų anksčiau išeiti iš darbo ir tai darė savo iniciatyva, tačiau su A. M. žinia(2 t., 75 b.l.).Byloje nėra duomenų, kad darbo grafikai būtų keisti bei kad sandėlininkui A. M. būtų suteikta teisė keisti darbo grafiką. Iš bylos medžiagos matyti, kad ieškovai, pasitarę su sandėlininku , patys nusistatė tokį darbo laiko grafiką, dirbo kaip jiems patogiau, be pietų pertraukos, ir trumpiau, tuo pažeisdami UAB „Osama“ lokalinius aktus. Be to ieškovai šio darbo laiko pakeitimo nederino nei su įmonės administracija, nei su padalinio vadovu. Sandėlininkas nėra priskirtinas asmenims, kuriems suteikta teisė keisti įmonės vadovo nustatytus darbo laiko grafikus, ką teisme patvirtino ir pats sandėlininkas A. M.. Be to apklausiant teisme liudytoju A. M. patvirtino, kad 2011 kovo 14,15,17 dienomis ieškovai turėjo dirbti vadovo nustatytu grafiku ir jis nedavė jiems nurodymo šiomis dienomis dirbti kitokiu laiku (2 t., 84b.l.).Kaip patvirtina sandėlio įvykių išklotinė, 2011 m. kovo mėnesį ieškovai darbo laiką baigdavo įvairiu laiku, tame tarpe fiksuojamas sandėlio uždarymas ir 20 val.20 min, 19 val. 53min , 20 val.06 min, 2011 m.balandžio mėnesį fiksuojamas išėjimas iš sandėlio dažniausiai 21 val bei vėlesnis laikas. DK 147 straipsnis numato, kad kasdieninę darbo (pamainos)pradžią ir pabaigą nustato įmonės vidaus darbo tvarkos taisyklės, o sprendimus šiais klausiamais priima ir darbo grafikus tvirtina įmonės administracija. Kaip matyti iš ieškovų apklausos teisme, jie suvokė ir žinojo šią aplinkybę, su darbo laiko grafiku buvo supažindinti, grafikas pastoviai kabėjo ir skelbimų lentoje. Ieškovams nuobauda buvo skirta ne už darbo vietos palikimą anksčiau darbo laiko, tačiau už darbo užduoties neįvykdymą. Ieškovams buvo pateikta darbo užduotis surinkti klientams parduodamas prekes, t.y. jie gavo parengtas užduotis, kurių neatliko dėl savo kaltės keletą dienų iš eilės. Teisme ir neįrodinėjo, kad šios užduoties neįmanoma atlikti per normalią darbo laiko trukmę. Nepateikė jokių įrodymų apie tai, jog yra neįmanoma įvykdyti užduoties laiku , kad išvengti prastovų, būtų pranešę sandėlininkui ar padalinio vadovui. Nesutiktina su teismo nuomone, kad ieškovai neįvykdė užduoties dėl netinkamo darbo organizavimo. Šiuo atveju sandėlininkas tinkamai organizavo darbą, ieškovams buvo paruošta užduotis surinkti prekes pagal pateiktas sąskaitas, šiems neatlikus užduoties, šį darbą sandėlininkas organizavo atlikti kitų darbuotojų pagalba , sandėlininkas pranešė apie sandėlio darbo sutrikimus įmonės administracijai, pareikalavo iš ieškovų pateikti pasiaiškinimus. Tai, kad sandėlininko darbo laikas yra nustatytas kitoks negu ieškovų, tai neatleidžia ieškovų nuo pareigos atlikti jiems pavestas užduotis, neatleidžia nuo pareigos laikytis darbo drausmės. Taip pat neatleidžia jų nuo pareigos vykdyti tinkamai savo pareigas ta aplinkybė, kad sandėlininkas toleravo ieškovų elgesį dėl darbo drausmės nesilaikymo ankstesnėmis dienomis.

34Kolegija sprendžia, kad byloje yra nustatyti darbo drausmės pažeidimo faktai ir ieškovų kaltė, pažeidus darbo drausmę (DK 234 straipsnis), todėl laikytina, kad vadovas pagrįstai taikė drausmines nuobaudas.

35Pažymėtina, kad darbuotojas, būdamas darbo santykiuose su konkrečiu darbdaviu ir atlikdamas jo pavestas funkcijas, privalo rūpintis tinkamu darbo sutarties vykdymu ir tinkamai atlikti savo darbo funkcijas apskritai (DK 35, 228 straipsniai). DK 35 straipsnis įpareigoja darbo sutarties šalis veikti sąžiningai viena kitos atžvilgiu, laikytis protingumo, teisingumo ir sąžiningumo principų. Ši norma taikytina ne tik administracijai, bet ir darbuotojui. Šioje normoje įtvirtinti bendrieji elgesio principai reiškia, kad darbdavys ir darbuotojas vienas kito atžvilgiu turi būti geranoriški, jų santykiai grindžiami įstatymu, tarpusavio supratimu, pagarba, o kylantys nesutarimai sprendžiami sąžiningai bendradarbiaujant, t. y. darbdavio ir darbuotojo veiksmai turi atitikti darbo santykius reglamentuojančias normas ir nusistovėjusius protingo elgesio kriterijus.

36Dėl drausminių nuobaudų skyrimo tvarkos

37Pagal Lietuvos Aukščiausiojo teismo formuojamą DK 240 str.1 dalies aiškinimo ir taikymo praktiką, pasiaiškinimo iš darbuotojo nepareikalavimas ar jo nebuvimas paprastai nelaikomas esminiu nuobaudos skyrimo tvarkos pažeidimu, galinčiu būti pagrindu panaikinti paskirtą drausminę nuobaudą. Svarbiausia, jog kiekvienu atveju būtų aiškiai ir neabejotinai konstatuota darbuotojo kaltė dėl jo padaryto darbo drausmės pažeidimo, kuris pasireikštų netinkamu darbo pareigų vykdymu ar apskritai nevykdymu (DK 234 str.).Teismas nekonstatavo esant šios normos pažeidimą, dėl kurio turėtų būti naikintinos skirtos nuobaudos, tik suabejojo , ar ieškovams buvo siūlyta pasiaiškinti dėl drausminių nuobaudų. Kolegija iš visumos byloje surinktų įrodymų sprendžia, kad atsakovas pateikė įrodymus , jog prieš skiriant nuobaudas iš ieškovų buvo reikalaujama pateikti pasiaiškinimus ir ieškovai galėjo pasinaudoti teise duoti paaiškinimą. Šias aplinkybes apie darbo drausmės pažeidimo faktus ,drausminių nuobaudų skyrimą, pareikalavimą pateikti pasiaiškinimu patvirtina rašytiniai įrodymai, teisme paklaustų liudytojų A. M. , M. Š.,V. Š., M. S.,I R. parodymai (1 t, 56–80 b.l., 2 t.79,81,82 b.l.) Šie liudytojai patvirtino ir aplinkybes apie jų pasirašymo faktus aktuose. Tai, kad jie negalėjo nurodyti pasirašymo laiko ,šių liudytojų parodymai neturi būti atmesti. Iš dalies tai pripažino ir pats ieškovas R. Š., teisme patvirtindamas ,kad sandėlininkas žodžiu buvo užsiminęs, kad ieškovai eis rašyti pasiaiškinimus (2 t., 75 b.l.).Kolegija remiantis tikėtinumo principu, šias išvadas daro ir iš ieškovų elgesio kitose situacijose. Kaip patvirtina tolesnė bylos medžiaga su ieškovais administracija iš dalies bendravo rašytiniu būdu, ieškovai atsisakinėdavo pasirašyti gaunant ir kitus dokumentus, t.y. 2011-04-18 d. atsisakė priimti ir pasirašyti dėl naujų sandėlio darbininko pareiginių nuostatų ir kitų lokalinių nuostatų gavimo, ką administracijai teko įforminti antstolio faktinių aplinkybių konstatavimo protokolu(1t., 96 b.l.).

38Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija ištyrusi bei įvertinusi bylos aplinkybes daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas pažeidė įrodymų vertinimą reglamentuojančias procesines taisykles, netinkamai taikė procesines teisės ir dėl to priėmė neteisėtą ir nepagrįstą sprendimą. Dėl nurodyto, skundžiamasis apylinkės teismo sprendimas naikintinas ir priimtinas naujas sprendimas – ieškinys atmestinas (CPK 326 str.1 d.2 p.)

39Atmetus ieškinį , esant atsakovo prašymui priteisti bylinėjimosi išlaidas,yra perskirstytinos bylinėjimosi išlaidos(CPK 93,98 str.).Atsakovas pateikė įrodymus, kad nagrinėjant bylą pirmos instancijos teisme sumokėjo 6 476,53 Lt atstovavimo išlaidų (2 t.,52-5456 b.l.),.Taip pat pateikė sąskaitą faktūrą bei ataskaitą apie papildomas išlaidas 2 268,75 Lt sumai (2 t.,50,51 b.l). Tokie dideli atsakovo patirtų išlaidų dydžiai žymiai viršija Lietuvos advokatų tarybos 2004 m. kovo 26 d. nutarimu ir teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. IR-85 patvirtintose Rekomendacijose dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą įtvirtintus maksimalius dydžius, neatitinka protingumo, teisingumo, sąžiningumo kriterijų. Atsižvelgtina ir į tai, kad pagal ataskaitą beveik visas teisines paslaugas šioje byloje teikė advokato padėjėjas, byloje buvo tik 3 teismo posėdžiai , byla nėra didelės apimties, joje nėra keliami nauji teisės klausimai, buvo paruoštas tik vienas procesinis dokumentas, dėl ko atstovui nebuvo reikalingos didelės laiko sąnaudos bei atsižvelgiant į tai, kad advokatų kontora randasi kitame mieste, kolegija sprendžia, kad atsižvelgiant į Rekomendacijose nurodytus kriterijus bei nurodytus principus, būtų protingos 2200 Lt atstovavimo išlaidos, kurios priteistinos lygiomis dalimis iš ieškovų (CPK 98 str).Kitos atsakovo išlaidos laikytinos pernelyg dideliu atsakovu išlaidavimu ir yra paliktinos jam pačiam.Apeliacinėje instancijoje atsakovas patyrė 420 Lt bylinėjimosi išlaidas-, sumokėdamas žyminį mokestį, kurios patenkinus atsakovo apeliacinį skundą, yra priteistinos lygiomis dalimis iš ieškovų (CPK 93 str. 1 d.).

40Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 2 punktu, teisėjų kolegija

Nutarė

41Šiaulių miesto apylinkės teismo 2011 m. spalio 28 d. sprendimą panaikinti ir priimti naują sprendimą – ieškinį atmesti.

42Priteisti iš ieškovų R. V. ir R. Š. atsakovui uždarajai akcinei bendrovei „Osama“ po 1310 Lt (po vieną tūkstantį tris šimtus dešimt litų) bylinėjimosi išlaidų.

Proceso dalyviai
Ryšiai
1. 2 012 m. kovo 20 d.... 2. Šiauliai... 3. Šiaulių apygardos teismo civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija,... 4. Ieškovai R. Š. ir R. V. ieškiniu (1 t., 1–4 b. l.) kreipėsi į teismą,... 5. Ieškovai nurodė, kad 2011-03-17 ir 2011-03-21 įmonės direktoriaus... 6. Pagal Darbo kodekso 240 str. prieš skirdamas drausminę nuobaudą, darbdavys... 7. Šiaulių miesto apylinkės teismas 2011 m. spalio 28 d. sprendimu (2 t.,... 8. Teismas nurodė, kad ieškovams R. V. ir R. Š. 2011-03-17 ir 2011-03-21 dienos... 9. Teismas nurodė, kad darbdavys privalo tinkamai organizuoti darbą,... 10. Teismas nurodė, kad iš byloje esančių aktų (1 t., b.l. 60, 66, 73, 80)... 11. Atsižvelgdamas į išdėstytas aplinkybes, teismas ieškovų reikalavimą dėl... 12. Atsakovas UAB „Osama“ apeliaciniu skundu (2 t., 105–114 b. l.) prašo... 13. 2. Bet kuriuose teisiniuose santykiuose, taip ir darbo teisiniuose santykiuose,... 14. 3. Visiškai nepagrįstas ir neteisėtas teismo argumentas, kad darbdaviui... 15. 4. Sandėlio darbininko pareigybinių nuostatų 5.1. punktas nurodo, kad... 16. 5. Apeliantas nesutinka ir su tuo pirmos instancijos teismo motyvu, jog tai,... 17. 6. Nepagrįsta teismo išvada, kad ieškovai savo pareigų neatliko dėl to,... 18. 7. Ieškovai buvo supažindinti su 2009-06-30 UAB „Osama“ direktoriaus... 19. 8. Liudytojo A. M. parodymai paneigė ieškovų teiginius, kad jis liepė... 20. 9. Ieškovai žinojo, kad jų darbo laikas nuo 12.00 val. iki 21.00 va., su... 21. 10. Ieškovų argumentai, kad jie nesugebėjo atlikti pavesto darbo dėl... 22. Atsiliepimas į apeliacinį skundą įstatymų nustatyta tvarka negautas.... 23. Apeliacinis skundas tenkintinas.... 24. Apeliacinio proceso paskirtis, laikantis CPK 320 str. įtvirtintų bylos... 25. Byloje sprendžiamas klausimas, ar atsakovas pagrįstai pripažino ieškovus... 26. Pagal LR CPK 263 straipsnį teisėtu ir pagrįstu pripažįstamas toks... 27. LR CPK 185 straipsnis nustato teismo pareigą įvertinti įrodymus pagal... 28. Iš byloje esančių duomenų matyti, kad ieškovai R. Š. pagal su atsakovu... 29. Darbo drausmės pažeidimas, kaip drausminės atsakomybės pagrindas, yra... 30. Surinkta byloje medžiaga patvirtina, kad ieškovai 2011 kovo 14,15 ir 17... 31. Ginčydami drausmines nuobaudas, nesutikdami su Darbo ginčų komisijos... 32. Dėl darbo drausmės pažeidimo ... 33. Ieškovai dirba pas atsakovą pagal darbo sutartį. Darbo sutartis – tai... 34. Kolegija sprendžia, kad byloje yra nustatyti darbo drausmės pažeidimo faktai... 35. Pažymėtina, kad darbuotojas, būdamas darbo santykiuose su konkrečiu... 36. Dėl drausminių nuobaudų skyrimo tvarkos... 37. Pagal Lietuvos Aukščiausiojo teismo formuojamą DK 240 str.1 dalies... 38. Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija ištyrusi bei įvertinusi... 39. Atmetus ieškinį , esant atsakovo prašymui priteisti bylinėjimosi... 40. Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1... 41. Šiaulių miesto apylinkės teismo 2011 m. spalio 28 d. sprendimą panaikinti... 42. Priteisti iš ieškovų R. V. ir R. Š. atsakovui uždarajai akcinei bendrovei...