Byla 2A-32-368/2011

1Šiaulių apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš pirmininko ir pranešėjo Egidijaus Mockevičiaus, kolegijos teisėjų Rasos Bartašienės, Reginos Agotos Gutauskienės, sekretoriaujant Odetai Dulinskaitei, dalyvaujant ieškovui J. J., atsakovams M. S., V. S. ir V. S., atsakovų V. S. ir V. S. atstovei advokatei V. P.,

2teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo J. J. apeliacinį skundą dėl Kelmės rajono apylinkės teismo 2010 m. rugsėjo 8 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovo J. J. ieškinį atsakovams E. K., M. S., V. S. ir V. S. dėl turtinės ir neturtinės žalos priteisimo.

3Kolegija, išnagrinėjusi bylą,

Nustatė

4Ieškovas J. J. ieškiniu ir patikslintu ieškiniu kreipėsi į Kelmės rajono apylinkės teismą, prašydamas priteisti solidariai iš atsakovų M. S. ir E. K., subsidiariai iš V. S. ir V. S. 6435,10 Lt turtinę ir 5000 Lt neturtinę žalą ir bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, kad Kelmės rajone, SB „Rasa“ statomame name buvo sunaikintas jam priklausantis turtas – sudaužyti durų ir langų stiklo paketai, išgriauta 5 kv. m. vidinės sienos, sudaužyta 11 vnt. gipso kartono plokščių, sugadinta elektros instaliacija bei pavogti pastarosios elektros laidai. Pažymėjo, kad dėl sugadinto turto vertės nustatymo kreipėsi į statybos darbus atliekančią bendrovę, kuri surašė reikalingų turto remonto darbų sąmatą. Pagal šią sąmatą turto sugadinimas įvertintas viso 6435,10 Lt. Dėl turto sugadinimo ieškovas kreipėsi į Kelmės r. PK, buvo pradėtas ikiteisminis tyrimas ir pastarojo metu nustatyta, kad jam priklausantį turtą sugadino (sunaikino) veikos padarymo metu 13 metų amžiau buvęs D. P. ir nepilnametis atsakovas M. S.. Atkreipė dėmesį į tai, kad turto sugadinimo metu pastarieji nebuvo sulaukę amžiaus, nuo kurio galima baudžiamoji atsakomybė, todėl ikiteisminis tyrimas prokurorės nutarimu buvo nutrauktas. Iš ikiteisminio tyrimo byloje surinktų įrodymų sprendžia, kad jo turtą sugadino keturi jaunuoliai – atsakovas M. S. ir liudytojai D. P., S. T., J. M.. Ieškinio S. T. ir J. M. jis nereiškia ir prašo padarytą žalą atlyginti tik M. S. ir D. P. rūpintojos E. K.. Ieškovo vertinimu, nurodytos aplinkybės yra pakankamos priteisti jo prašomą turtinę ir neturtinę žalą, pasireiškusia išgyvenimais, jauduliu, laiko išeikvojimu bei nepatogumais bendraujant su policijos pareigūnais, iš žalą padariusio nepilnamečio atsakovo M. S. ir jo tėvų V. ir V. S. bei D. P. rūpintojos E. K.. Dėl turtinės žalos atlyginimo jis buvo kreipęsis į nepilnamečių D. P. ir M. S. įstatyminius atstovus, tačiau pastarieji padarytą žalą atlyginti atsisakė.

5Atsakovas M. S. su ieškiniu sutiko iš dalies. Nurodė, kad jis sudaužė tik vieną durų stiklą, pačių durų nesugadino. Daugiau jokio turto ieškovo name jis negadino. Pažymėjo, kad name lankėsi tik kartą, apie 2007 metų pavasarį. Lankėsi keturiese – jis, D. P., S. T., J. M.. Pateko pro angą durims, durys įstatytos nebuvo. Namas buvo sveikas, buvo išdaužtas tik nedidelis langelis. Name visi žaidė gaudynių ir išgėrė vieną 1,5 litro tūrio talpos butelį alaus gėrimo. Matė, kai D. P. išdaužė vieną langelį pirmajame namo aukšte. Nematė, kad S. T. ir J. M. būtų gadinę ieškovo turtą. Pastarieji jį net sudrausmino, kai jis išdaužė durų stiklą. Tėvams apie įvykį pasakė tik atvykus policijos pareigūnams, nes bijojo. Atsakovo vertinimu, kitą ieškovo nurodomą turtą galėjo sugadinti jam nepažįstami asmenys, kurie taip pat lankydavosi statomame name.

6Atsakovė V. S. su ieškiniu sutiko iš dalies. Nurodė, kad jos sūnus išdaužė tik vieną durų stiklą, todėl sutiko atlyginti tik pastarojo vertę. Atsakovės teigimu, jos sūnus įvykio metu buvo jaunas ir fiziškai negalėjo sugadinti viso ieškovo nurodomo turto. Ieškovo prašomos priteisti neturtinės žalos atlyginti nesutiko, kadangi yra labai mažos jos šeimos pajamos.

7Atsakovas V. S. su ieškiniu sutiko iš dalies. Nurodė, kad jo sūnus išdaužė tik durų stiklą ir pačių durų nesugadino, todėl sutiko savo lėšomis sutvarkyti duris. Ieškovo namas buvo neprižiūrimas ir senai gadinamas pašalinių asmenų. Pažymėjo, kad kito turto jo sūnus negadino, todėl nesutiko atlyginti kitų daiktų sugadinimu padarytą žalą. Atsakovas taip pat nesutiko atlyginti ir ieškovo prašomą priteisti neturtinę žalą.

8Kelmės rajono apylinkės teismo 2010 m. rugsėjo 8 d. sprendimu ieškinį tenkino iš dalies. Priteisė J. J. iš M. S., o jam neturint turto ar uždarbio, kurio pakaktų padarytai žalai atlyginti, subsidiariai iš jo tėvų V. S. ir V. S. 750 Lt turtinės žalos. Priteisė ieškovui iš E. K. 200 Lt turtinės žalos. Priteisė J. J. solidariai iš M. S. ir E. K., o nepilnamečiui M. S. neturint turto ar uždarbio, kurio pakaktų padarytai žalai atlyginti, subsidiariai iš jo tėvų V. S. ir V. S. 700 Lt neturtinės žalos. Priteisė iš M. S., o jam neturint turto ar uždarbio, kurio pakaktų padarytai žalai atlyginti, subsidiariai iš jo tėvo V. S. 60,01 Lt bylinėjimosi išlaidas valstybei. Priteisė iš E. K. 16,39 Lt bylinėjimosi išlaidas valstybei. Priteisė iš J. J. 70 Lt bylinėjimosi išlaidas valstybei. Nurodė, kad nors M. S. neigia sugadinęs ieškovo nurodomas duris ir nurodo išdaužęs tik pastarųjų stiklą, pagrindo netikėti ieškovo teiginiai, kad durys buvo sugadintos nepataisomai, nėra. Ieškovas pateikė teismui statybos darbais užsiimančios bendrovės UAB „Altimetrija“ sugadinto turto remonto darbų sąmatą, pagal kurią ieškovo minimos namo durys yra keistinos, nenumatant pastarųjų remonto. Nei nepilnametis atsakovas M. S., nei jo tėvai V. S. ir V. S. įrodymų, leidžiančių abejoti pateiktos sąmatos objektyvumu, nepateikė. Pažymėjo, kad ikiteisminis tyrimas Kelmės rajono apylinkės prokuratūros prokurorės 2009 m. rugsėjo 25 d. nutarimu (baudžiamosios bylos Nr. 67-1-00147-08) nutrauktas nustačius, jog nepilnamečiai M. S. su D. P. išdaužė tik vieną durų ir vieną lango stiklus, priimtą sprendimą grindžiant neparemtomis įrodymais prielaidomis, kad pastarieji galimai sunaikino ir kitą turtą. Ieškovas įrodymų, kad visą jo nurodomą turtą sugadino (sunaikino) atsakovas M. S. ir atsakovės E. K. rūpintinis D. P., nepateikė. Teismas pripažino, kad 700 Lt dydžio kompensacija neturtinei žalai atlyginti, atitinka ieškovo patirtus dvasinius išgyvenimus.

9Apeliaciniu skundu ieškovas J. J. prašo iš dalies panaikinti Kelmės rajono apylinkės teismo 2010 m. rugsėjo 8 d. sprendimą dalyje, kurioje ieškinys buvo atmestas ir papildomai priteisti apeliantui solidariai iš atsakovų M. S. ir E. K., subsidiariai iš V. S. ir V. S. 5485,10 Lt turtinę ir 4500 Lt neturtinę žalą. Savo apeliaciniame skunde apeliantas nurodo, kad kaltininkų parodymai turi būti vertinami kritiškai. Pažymi, kad subjektyviai 5000 Lt įvertina jam padarytos neturtinės žalos dydį. Atkreipia dėmesį į tai, kad pirmosios instancijos teismas priteisė tik 500 Lt neturtinės žalos.

10Apeliacinis skundas atmestinas.

11Kolegija pažymi, kad apeliacinio bylos nagrinėjimo ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 str. 1 d., 2 d.). Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą, neperžengdamas apeliaciniame skunde, nustatytų ribų. Absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų nenustatyta.

12Teisėjų kolegija pažymi, kad, priešingai, nei apeliantas teigia savo skunde, pirmosios instancijos teismas 2010 m. rugsėjo 8 d. sprendimu priteisė ieškovui solidariai iš M. S. ir E. K., o nepilnamečiui M. S. neturint turto ar uždarbio, kurio pakaktų padarytai žalai atlyginti, subsidiariai iš jo tėvų V. S. ir V. S. 700 Lt neturtinės žalos (99–102 b. l.).

13Teisėjų kolegija atmeta – kaip nepagrįstus apelianto skundo teiginius ir pažymi, kad apeliantas iš esmės pažodžiui atkartoja patikslinto ieškinio tekstą, nurodo įvairias aplinkybes bei CK straipsnius, tačiau nesuformuluoja apeliacinio skundo argumentų.

14Atkreiptinas dėmesys į tai, kad iš dalies nesutikdamas su pirmosios instancijos teismo sprendimu, apeliantas nepateikė apeliacinės instancijos teismui jokių įrodymų, pagrindžiančių skundo teiginius.

15Pažymėtina, kad CPK 176 straipsnio 1 dalį įrodinėjimo tikslas – tai teismo įsitikinimas, pagrįstas byloje esančių įrodymų tyrimu ir įvertinimu, kad tam tikros aplinkybės, susijusios su ginčo dalyku, egzistuoja arba neegzistuoja, t. y. faktą galima pripažinti įrodytu, jeigu remdamasis byloje esančiais įrodymais, kuriuos visapusiškai, laikydamasis įrodymų vertinimo taisyklių, įvertino teismas, susiformuoja teismo įsitikinimas, kad faktas buvo. CPK 185 straipsnyje nustatyta, kad teismas įvertina įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku ir objektyviu aplinkybių, kurios buvo įrodinėjamos proceso metu, išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymais. Įvertindamas įrodymus, teismas turi įvertinti kiekvieno įrodymo įrodomąją reikšmę ir iš įrodymų viseto duomenų padaryti išvadas. Teismas, vertindamas įrodymus, turi vadovautis ne tik įrodinėjimo taisyklėmis, bet ir logikos dėsniais, pagal vidinį įsitikinimą padaryti nešališkas išvadas. Reikalavimas vertinti įrodymus, vadovaujantis vidiniu įsitikinimu, yra teismo nepriklausomumo principo išraiška, nes niekas negali nurodyti teismui, kaip vertinti vieną ar kitą įrodymą. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, formuodamas teismų praktiką dėl CPK normų, reglamentuojančių įrodinėjimą ir įrodymų vertinimą, aiškinimo ir taikymo, ne kartą yra pažymėjęs, kad įrodymų vertinimas pagal CPK 185 straipsnį reiškia, jog bet kokios ginčui išspręsti reikšmingos informacijos įrodomąją vertę nustato teismas pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku ir objektyviu aplinkybių, kurios buvo įrodinėjamos proceso metu, išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymais. Įrodymų vertinimas civilinėje byloje grindžiamas taisykle, kad tam tikrų faktinių aplinkybių buvimą teismas konstatuoja tada, kai jam nekyla didelių abejonių dėl tų aplinkybių egzistavimo. Teismas gali daryti išvadą apie tam tikrų aplinkybių buvimą tada, kai byloje esančių įrodymų visuma leidžia manyti, jog labiau tikėtina atitinkamą faktą buvus, nei jo nebuvus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. balandžio 2 d. nutartis, priimta civilinėje byloje M. Ž. v. R. P., bylos Nr. 3K-3-156/2009; kt.). Civiliniame procese išvadai apie fakto buvimą padaryti įrodymų pakanka, jeigu byloje esantys įrodymai leidžia labiau tikėti, kad tas faktas buvo, negu kad jo nebuvo. Be to, Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra pažymėjęs, kad įrodymų pakankamumo klausimas turi būti sprendžiamas atsižvelgiant į ginčo pobūdį ir kitas svarbias bylos aplinkybes. Įvertindamas įrodymus teismas vadovaudamasis įstatymo reikalavimais ir remdamasis logikos dėsniais turi spręsti apie visų byloje surinktų faktinių duomenų (įrodymų) tikrumą, sąsajumą, leistinumą, tarpusavio ryšį, pakankamumą įrodinėjimo dalyko faktams konstatuoti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. kovo 17 d. nutartis, priimta civilinėje byloje J. K. v. UAB „Vilties vaistinė“, bylos Nr. 3K-3-171/2008; kt.). Nagrinėjamu atveju teisėjų kolegija, atsižvelgdama į ginčo esmę, bylos duomenis, skundžiamą procesinių sprendimą turinį bei apelianto teiginių pagrindimą apeliaciniame skunde, sprendžia, kad nėra teisinio pagrindo nurodytus apeliacinio skundo teiginius pripažinti pagrįstais.

16Pažymėtina, kad apeliacinės instancijos teismas, atmesdamas skundą, gali tiesiog pritarti pirmosios instancijos teismo priimto sprendimo (nutarties) motyvams. Tokia teismo sprendimo (nutarties) motyvavimo pareigos tinkamo įvykdymo samprata pateikiama ne vien kasacinio teismo, bet ir Europos Žmogaus Teisių Teismo praktikoje (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. gegužės 27 d. nutartis, priimta civilinėje byloje UAB „Luidas“ v. UAB „Baltijos laikas“, bylos Nr. 3K-3-219/2009; Van de Hurk v. the Netherlands, judgement of 19 April 1994, par. 61).

17Apibendrindama išdėstytus argumentus, teisėjų kolegija sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai taikė civilinio proceso normas, apeliacinio skundo motyvai nesudaro teisinio pagrindo panaikinti ar pakeisti skundžiamą sprendimą, kuris yra teisėtas ir pagrįstas (LR CPK 326 str. 1 d. 1 p.). Procesinės teisės normų pažeidimų kolegija nenustatė. Esant šioms aplinkybėms pirmosios instancijos teismo sprendimas paliktinas galioti.

18Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

19kolegija

Nutarė

21Kelmės rajono apylinkės teismo 2010 m. rugsėjo 8 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Ryšiai