Byla 2-5701-794/2012
Dėl savininko teisių gynimo – įpareigojimo pašalinti tvorą ir krūmus

1Klaipėdos miesto apylinkės teismo teisėjas Vaclovas Paulikas, sekretoriaujant Danguolei Gedvilaitei, Agnei Virketytei – Malakauskienei, dalyvaujant ieškovui G. G., ieškovų atstovui advokatui Rimvydui Paulauskui, atsakovei A. D. ( - ), jos atstovui advokatui Petrui Maceniui, viešame teismo posėdyje išnagrinėjęs civilinę bylą pagal ieškovų G. G., B. G. ieškinį atsakovei D. A. P., tretiesiems asmenims D. G., M. G. dėl savininko teisių gynimo – įpareigojimo pašalinti tvorą ir krūmus,

Nustatė

2ieškovai G. G. ir B. G. kreipėsi į teismą su ieškiniu, prašydami įpareigoti atsakovę A. D. ( - ) per vieną mėnesį nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos pašalinti tvorą, įrengtą žemės sklype ( - ), kuri į ieškovų sklypą, ties UAB „Agrometra“ 2008-04-21 parengtame sklypo plane pažymėtu posūkio tašku „1“ įsiterpia 0.31 metro, o ties posūkio tašku „2“ 0,23 metro; Įpareigoti atsakovę A. D. ( - ) per vieną mėnesį nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos pašalinti prie tos pačios sklypus skiriančios ribos arčiau kaip 1 metro atstumu pasodintus 10 krūmų – agrastus 3 vnt., serbentus 3 vnt., kadagius 2vnt., jazminą 1 vnt. ir dekoratyvinį krūmą 1 vnt.. Nurodė, jog ieškovų Gedimino ir B. G. priklausančio žemės sklypo šiaurinė riba ribojasi su atsakovei A. D. ( - ) nuosavybės teise priklausančiu namų valdos sklypu, esančiu M. K. g. 56A, Klaipėdoje. 2011-10-21 UAB „Vakarų valda“ atlikusi kadastrinius matavimus nustatė, jog atsakovės įrengta tvora tie posūkio tašku „1“ į ieškovų sklypą įsiterpia 0.31 metro, o ties posūkio tašku „ 2„ – 0,23 metro. Be to, atsakovė pažeisdama teisės aktų reikalavimus pasodino įvairius krūmus arčiau nei 1 metro atstumu iki ieškovams priklausančio žemės sklypo ribos (b.l. 3-5).

3Atsakovė A. D. P. pateikė atsiliepimą į ieškinį. Prašo ieškinį atmesti. Nurodo, kad sklypo ribos ir tvoros vieta nesikeitė nuo pat 1958 metų. Tvoros su kaimynais ribos dar 1987 metais buvo pažymėtos įmūrytais metaliniais tvoros stulpeliais. 2011 m. gegužės mėnesį šios tvoros stulpelius savavališkai nupjovė ieškovas, o dabartinė laikina medinių plokščių tvora yra pastatyta senosios nugriautos tvoros vietoje. Ieškovui nepareiškus reikalavimo dėl žemės sklypo ribų nustatymo, ieškinys turi būti atmestas. Nurodo, jog krūmai pasodinti daugiau nei prieš dešimt metų (1988 metais), todėl prašo taikyti ieškinio senatį ir ieškinį atmesti, praleidus ieškinio senaties terminą (b.l. 34-37).

4Teismo posėdžio metu ieškovas ir jo atstovas patvirtino ieškinyje nurodytas aplinkybes, prašė ieškinį tenkinti. Ieškovas paaiškino, kad nesutarimai dėl sklypo ribos su atsakove vyksta daug metų. Patvirtino, jog pašalino prieš tai buvusią metalinę tvorą.

5Atsakovė ir jos atstovas su ieškiniu nesutinka, prašo atmesti. Patvirtino aplinkybę, jog ieškovas G. G. savavališkai pašalino lyg tol buvusią metalinę tvorą ir kitoje vietoje atsakovės pusėje iškasė griovį, ketindamas kitoje vietoje statyti tvorą.

6Tretieji asmenys D. G., M. G. ir ieškovė B. G. teismo posėdyje nedalyvauja, apie posėdį pranešta tinkamai (b.l. 27, 59-65, 69, 73-76), todėl byla išnagrinėta jiems nedalyvaujant (CPK 246, 247 str.).

7Ieškinys atmestinas.

8Byloje nustatyta, kad ieškovams G. G. ir B. G. ir tretiesiems asmenims D. G. ir M. G. priklausantis žemės sklypas, esantis ( - ) ribojasi su atsakovei A. D. ( - ) priklausančiu žemės sklypu, esančiu ( - ). 2008-09-05 žemės sklypų pirkimo pardavimo sutartyje susitarta ir dėl naudojimosi sklypu tvarka, kur nurodyta, kad sutuoktiniai Gediminas ir B. G. atskirai naudosis sklypo dalimis, kurios UAB „Agrometra“ 2008-04-21 parengtame plane pažymėtos indeksais „A“ 74 kv. m. ploto ir „E“ 55 kv.m. ploto, o tretieji asmenys Danielius ir M. G. indeksu „B“ 385 kv. m ploto, o sklypo dalimis, kurios plane pažymėtos indeksais C“ 86 kv. m p0loto ir D“ 132 kv. m. ploto naudosis bendrai (b.l. 7-17). UAB „Vakarų valda“ atlikusi matavimus, 2011-10-21 surašė aktą, kuriame nurodyta, kad tvora tarp sklypų Mažojo kaimelio g. Nr. 54B ir 56A atitverta netiksliai (b.l. 19). UAB „Geosmart“ žemės sklypo plane nurodyta, kad pagal ieškovų atliktus matavimus, atsakovės žemės sklypo plotas sumažėja 827,40 M2 (b.l. 98-99).

9CK 4.37 straipsnyje įtvirtinta teisė savo nuožiūra, nepažeidžiant įstatymų ir kitų asmenų teisių ir interesų, naudoti, valdyti nuosavybės teisės objektą ir juo disponuoti. Netekęs valdymo teisės, savininkas pas kitą asmenį be teisinio pagrindo atsidūrusį daiktą turi teisę išreikalauti iš svetimo neteisėto valdymo (CK 4.95 straipsnis). Savininkas savo teises gali ginti reikalaudamas pašalinti bet kuriuos jo teisės pažeidimus, nors ir nesusijusius su valdymo netekimu (CK 4.98 straipsnis), taip pat ir kitais CK reglamentuotais savininko teisių gynimo būdais. Taigi, tiek vindikacinio, tiek negatorinio ieškinio prigimtis ir paskirtis yra ginti daikto savininko pažeistas teises – nevaldantis savo turto savininkas reikalauja grąžinti neteisėtai valdomą turtą, pareikšdamas vindikacinį ieškinį, o kai savininkas siekia pašalinti nuosavybės teisės pažeidimą, nesusijusį su valdymo netekimu, pareiškia negatorinį ieškinį.

10Ieškovai, būdami žemės, kuri ribojasi su atsakovės sklypu, savininkai, negatoriniu ieškiniu prašo įpareigoti atsakovę nugriauti tvorą, kuri stovi ant ieškovų žemės ir pašalinti augalus. Reikšdami tokį ieškinį, ieškovai turi įrodyti, kad jie yra tos žemės sklypo dalies savininkai ir kad atsakovė pažeidė jų teises. Šioje byloje akivaizdu tai, kad tarp ieškovų G. G., B. G. ir atsakovės A. D. P., kaip gretimų žemės sklypų savininkų kilo ginčas dėl žemės sklypų ribų nustatymo. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad, žemės sklypo savininkui pareiškus negatorinį ieškinį ir nepareiškus reikalavimo dėl žemės sklypo ribų nustatymo, teismas negali spręsti nuosavybės teisių į ginčytiną žemės sklypo plotą bei nustatinėti kaimyninių žemės sklypų ribų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. rugsėjo 1 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-407/2008, 2009 m. spalio 23 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-455/2009).

11Teismas pažymi, kad byloje ieškinio dalykas yra įpareigojimas nugriauti tvorą, todėl teismas yra saistomas ieškinio reikalavimų ir šiuo atveju nesprendžia klausimo dėl žemės sklypo ribų nustatymo. Bylos duomenimis nustatyta, kad ieškovams nuosavybės teise priklausančio sklypo, esančio ( - ), paskutinį kartą kadastriniai matavimai atlikti ir įregistruoti 2008-04-21, duomenų apie sklypų ribas nėra (b.l. 17). Tačiau byloje esantys UAB „Geosmart“ ir UAB „Vakarų valda“ atlikti matavimai ir sklypų ribos nesutampa. Pagal Lietuvos Respublikos nekilnojamojo turto kadastro įstatymo 2 straipsnį kadastras yra susistemintas ir metodiškai sutvarkytas nekilnojamųjų daiktų grafinių ir atributinių duomenų rinkinys valstybinėje koordinačių sistemoje (8 dalis). Prie žemės sklypų kadastro duomenų, įrašomų į nekilnojamojo turto kadastrą, priskiriama ir žemės sklypo ribų posūkio taškų koordinatės valstybinėje koordinačių sistemoje (6 straipsnio 1 dalies 13 punktas), apibūdinančios nekilnojamojo daikto buvimo vietą. Nekilnojamojo daikto kadastro duomenys nustatomi nekilnojamojo daikto kadastriniais matavimais ar kitais teisės aktų nustatytais veiksmais, taikant tinkamus metodus ir priemones, užtikrinančius teisės aktų nustatytų reikalavimų matavimų kokybei patenkinimą (2 straipsnio 6 dalis, 8 straipsnio 1 dalis). Nekilnojamojo daikto kadastro duomenų nustatymo metu pirmiausia nustatomos ir riboženkliais paženklinamos (jeigu anksčiau to nebuvo atlikta) žemės sklypo ribos arba atstatomi sunaikinti anksčiau paženklintų žemės sklypo ribų riboženkliai. Paženklinus žemės sklypo ribas, surašomas žemės sklypo ribų paženklinimo-parodymo aktas, kuris yra neatskiriama Nekilnojamojo daikto kadastro duomenų bylos dalis, kadastriniais matavimais nustatomos žemės sklypo ribų posūkio taškų ir riboženklių bei statinių kontūrų koordinatės valstybinėje koordinačių sistemoje, parengiamas žemės sklypo planas ir atliekami kiti kadastrinių duomenų nustatymo veiksmai (8 straipsnio 3 dalis). Nekilnojamojo turto kadastro įraše apie žemės sklypą nurodomi tiek tekstiniai žemės sklypo kadastro duomenys, tiek grafiniai jo duomenys apie padėtį valstybinėje koordinačių sistemoje – nekilnojamojo turto kadastro žemėlapis (16 straipsnio 1 dalis). Prieš pažymint žemės sklypą nekilnojamojo turto kadastro žemėlapyje, patikrinama, ar nekilnojamojo daikto planai parengti taip, kad naudojantis valstybinės koordinačių sistemos duomenimis būtų galima nustatyti nekilnojamojo daikto vietą ir ribas Lietuvos teritorijoje, žemės sklypų ribos nekilnojamojo turto kadastro žemėlapyje nekerta gretimų ir jau pažymėtų nekilnojamojo turto kadastro žemėlapyje žemės sklypų ribų arba su jomis nesiriboja bei ar nėra kitų aplinkybių, trukdančių pažymėti nekilnojamąjį daiktą (17 straipsnio 4 dalis); nekilnojamųjų daiktų kadastro duomenų nustatymo darbus turi teisę asmenys, turintys nustatyta tvarka išduotus kvalifikaciją patvirtinančius dokumentus (11 straipsnis). Iš pateikto teisinio reglamentavimo galima daryti išvadą, kad kadastro duomenų nustatymas Nekilnojamojo turto kadastro įstatymo nustatyta tvarka yra patikimas žemės sklypą apibūdinančių duomenų, taip pat ir jo ribų nustatymo būdas, kurio metu ribos paženklinamos vietoje ir įrašomos bei įbraižomos dokumentuose. Taip nustatančius žemės sklypo ribas jos dažniausiai yra aiškios CK 4.45 straipsnio prasme, nes jas nustatant turi būti laikomasi tų pačių kriterijų, kurie nurodyti šiame straipsnyje. CK 4.253 straipsnyje numatyta, kad registruojami daiktai – nekilnojamieji daiktai ir pagal prigimtį kilnojamieji daiktai, kurie yra suformuoti įstatymo nustatyta tvarka ir kurių įgijimo ir perleidimo pagrindų registravimą nustato teisės aktai. Šie nurodyti daiktai, teisių į juos suvaržymai, daiktinės teisės, o įstatymų numatytais atvejais – ir juridiniai faktai, turi būti registruojami viešame registre. CK 4.27 straipsnio 2 dalyje nurodyta, kad nekilnojamojo daikto valdymas atsiranda nuo valdymo įregistravimo viešame registre momento. Nekilnojamojo turto registro įstatymo 4 straipsnis reglamentuoja, kad visi Nekilnojamojo turto registre esantys duomenys nuo jų įrašymo laikomi teisingais ir išsamiais, kol jie nenuginčyti įstatymų nustatyta tvarka

12Kadangi Nekilnojamojo turto registro duomenų apie ieškovams ir atsakovei nuosavybės teise priklausančio sklypo ribas teismui šalys nepateikė, o byloje esantys UAB „Geosmart“ ir UAB „Vakarų valda“ atlikti matavimai neregistruoti viešame registre, todėl teismas jais remtis negali. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 1999-04-14 d. nutartyje, priimtoje civilinėje byloje Nr.3K-3-72/1999 teismas nurodė, kad negatorinio ieškinio (actio negotoria) pagrindas yra aplinkybės, pagrindžiančios ieškovo kaip savininko teisę naudotis turtu, o taip pat patvirtinimas, kad kito asmens veiksmai kliudo normaliam naudojimuisi savo nuosavybe. Negatorinio ieškinio atveju ieškovas neturi įrodinėti atsakovo veiksmų neteisėtumo, jei pats atsakovas neįrodys savo veiksmų teisėtumo. Ieškovai neįrodė fakto, kad atsakovės laikina tvora yra jų sklypo dalyje, taip pat neįrodė kitų jų teisių pažeidimų. CK 4.45 str. nustato ginčytinų sklypo ribų nustatymo sprendimo būdą, tačiau šalims byloje šiomis teisės normomis nesiremiant, teismas negali peržengti ieškinio ribų ir šiuos klausimus išspręsti. CK 5 str. 2 d. įtvirtinta nuostata, kad įgyvendindami savo teises ir atlikdami pareigas, asmenys turi laikytis įstatymų, gerbti bendro gyvenimo taisykles ir visuomenės moralės principus, taikytina ir savininko teisių realizavimui. Ieškovų reikalavimas dėl atsakovės įpareigojimo nugriauti tvorą ir pašalinti augalus nepagrįstas tiesioginiu ieškovų teisių pažeidimu, o sklypo ribų neaiškumai manytina sąlygoti pačio ieškovo neteisėtų veiksmų, savavališkai pašalinant lyg tol buvusią metalinę tvorą. Esant nurodytoms aplinkybėms teismas daro išvadą, kad ieškovai neįrodė, jog atsakovės pastatyta laikina tvora yra jų sklype, todėl ieškovų ieškinys atmestinas kaip neįrodytas (CPK 176, 178, 185 str.). Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2006 m. kovo 6 d. nutartis, priimta civilinėje byloje I. I. V. v. Kauno apskrities viršininko administracija, bylos Nr. 3K-3-177/2006; 2006 m. birželio 7 d. nutartis, priimta civilinėje byloje N. Š. v. Kauno miesto savivaldybė, bylos Nr. 3K-3-398/2006; 2007 m. spalio 19 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Klaipėdos regiono aplinkos apsaugos departamentas v. UAB „Marių žvejys“, bylos Nr. 3K-3-416/2007; 2008 m. rugsėjo 19 d. nutartis, priimta civilinėje byloje AB „Liteksas“ ir kt. v. VĮ Registrų centras ir kt., bylos Nr. 3K-3-427/2008; kt.).

13Atmetus ieškovų reikalavimą dėl tvoros pašalinimo, atmestinas ir išvestinis ieškovų reikalavimas dėl krūmų ir augalų pašalinimo.

14Dėl bylinėjimosi išlaidų

15Atsakovė pateikė prašymą priteisti bylinėjimosi išlaidas. Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtos bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies (CPK 93 str. 1 d.).

16Ieškinio netenkinus, iš ieškovų priteistina atsakovei jos turėtos bylinėjimosi išlaidos (LR CPK 93 str.). Atsakovė byloje pateikė duomenis, jog ji sumokėjo 1.500,00 Lt advokato pagalbai apmokėti (b.l. 93-94), todėl iš ieškovų priteistina atsakovei 1.500,00 Lt advokato pagalbai apmokėti, lygiomis dalims (CPK 88 str. 1 d. 6 p., 93 str.). Pažymėtina, kad išlaidų advokato pagalbai apmokėti dydis neviršija Lietuvos Respublikos teisingumo ministro patvirtintose Rekomendacijose dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą nustatyto ( paslaugas) maksimalaus dydžio. Valstybei bylinėjimosi išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu, nepriteistinos, nes neviršija 10,00 Lt (CPK 88 str. 1 d. 3 p., 96 str., 2011 m. lapkričio 7 d. LR finansų ir teisingumo ministro įsakymas Nr. 1R-261/1K-355 „Dėl minimalios valstybei priteistinos bylinėjimosi išlaidų sumos“).

17Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259, 260, 265 - 270, straipsniais, teismas

Nutarė

18ieškinį atmesti.

19Priteisti atsakovei A. D. ( - ) 1.500,00 Lt (vienas tūkstantis penki šimtai litų 00 ct) bylinėjimosi išlaidų iš ieškovų G. G. ir B. G. lygiomis dalimis po 750,00 Lt (septyni šimtai penkiasdešimt litų 00 ct).

20Sprendimas per 30 dienų nuo jo paskelbimo gali būti skundžiamas Klaipėdos apygardos teismui per Klaipėdos miesto apylinkės teismą.

Ryšiai