Byla 2A-823-430/2018
Dėl žalos atlyginimo, trečiasis asmuo, nepareiškiantis savarankiškų reikalavimų, akcinė bendrovė „L. d.“ (toliau – AB „L. d.“)

1Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Loreta Braždienė

2teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo atsakovės E. G. apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. birželio 15 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovo A. T. (A. T.) ieškinį atsakovei E. G. dėl žalos atlyginimo, trečiasis asmuo, nepareiškiantis savarankiškų reikalavimų, akcinė bendrovė „L. d.“ (toliau – AB „L. d.“).

3Teismas

Nustatė

4I. Ginčo esmė

5

  1. Ieškovas kreipėsi į teismą su ieškiniu, prašydamas priteisti iš atsakovės 216,53 Eur žalos atlyginimo ir bylinėjimosi išlaidas.
  1. Ieškinyje nurodė, kad 2016 m. liepos 31 d. apie 13.25 val. Vilniuje, ( - ), namo automobilių stovėjimo aikštelėje buvo apgadintas ieškovo automobilis TOYOTA AYGO, valst. Nr. ( - ), kurį apgadino atsakovė E. G. su savo automobiliu PEUGEOT, valst. Nr. ( - ) Atsakovė pasišalino iš eismo įvykio vietos, tačiau ieškovas matė šią situaciją ir padarė įvykio nuotraukas, kurios patvirtina ieškovo nurodomo įvykio faktą. Apie įvykį buvo pranešta policijai ir draudimo bendrovei, kurie atliko tyrimus. Ieškovas patyrė 216,53 Eur išlaidų (209,33 Eur automobilio remonto ir 7,20 Eur už nuotraukų pagaminimą), kurias turi atlyginti atsakovė. Ieškovas bandė geranoriškai susitarti su atsakove dėl žalos atlyginimo, tačiau to padaryti nepavyko.
  1. Atsakovei E. G. nepateikus atsiliepimo į ieškinį, Vilniaus miesto apylinkės teismas 2017 m. sausio 9 d. sprendimu už akių ieškinį tenkino. 2017 m. vasario 24 d. nutartimi Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. sausio 9 d. sprendimas už akių panaikintas ir atnaujintas bylos nagrinėjimas iš esmės.
  1. Atsakovė pareiškime dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo teismui nurodė, kad nesutinka su ieškiniu ir prašė jį atmesti. Atsakovė nurodė, kad ji neapgadino ieškovui priklausančio automobilio, dėl to negali būti atsakinga už ieškovo patirtą žalą. Atsakovė pripažįsta, kad tą dieną buvo atvykusi pas savo seserį, gyvenančią Vilniuje, ( - ), tačiau automobilių stovėjimo aikštelėje negalėjo apgadinti ieškovo automobilio, nes jos automobilio durelės neatsidarinėja iš vairuotojo pusės, o yra su stumdomuoju mechanizmu. Atsakovės teigimu, jos sesers sūnus V. B. matė kaip atsakovė atvyko tą dieną į stovėjimo aikštelę ir galėtų paliudyti, kad ji nekliudė ieškovo automobilio.
  1. Trečiojo asmens, nepareiškiančio savarankiškų reikalavimų, AB ( - ) atstovė teismo posėdžio metu prašė priimti sprendimą teismo nuožiūra. Paaiškino, kad žala ieškovui nebuvo atlyginta, nes įvykis, kuomet žala padaroma stovinčiu automobiliu kitam stovinčiam automobiliui, nėra laikoma eismo įvykiu.

6II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

7

  1. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2017 m. birželio 15 d. sprendimu ieškovo ieškinys patenkintas visiškai.
  1. Teismas konstatavo, kad, nors atsakovė neigė savo kaltę, tačiau byloje esančių įrodymų visetas įrodo, jog būtent atsakovė savo automobilio durelėmis apgadino ieškovo automobilį, dėl to atsakovei kyla civilinė atsakomybė atlyginti ieškovo patirtą žalą.
  1. Teismas pažymėjo, kad Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Vilniaus miesto penktojo policijos komisariato Viešosios policijos skyriaus Prevencijos poskyrio 2016 m. rugpjūčio 8 d. nutarime Nr. M-1-01-61371-16 nustatyta, kad „automobilio PEUGEOT 1007 vairuotoja, atidarydama vairuotojo pusės automobilio dureles, liečia šalia stovėjusio TOYOTA AYGO dešinės pusės bamperį“, o ikiteisminį tyrimą atsisakyta pradėti dėl to, kad padaryto sugadinimo vertė neviršija 250 MGL, todėl žalos atlyginimo klausimas turi būti sprendžiamas civiline tvarka.
  1. Pirmosios instancijos teismui peržiūrėjus ieškovo pateiktas nuotraukas, teismas padarė išvadą, kad ant atsakovės automobilio durelių esanti nubrauktų dažų dėmė yra lygiai tokios pačios formos kaip ant ieškovo automobilio bamperio esanti nubrauktų dažų dėmė. Abi dėmės pagal savo formą ir išsidėstymo kryptį yra kaip viena kitos veidrodinis atspindys. Remdamasis šiomis aplinkybėmis, teismas padarė išvadą, kad atsakovės automobilio durelės kliudė ieškovo automobilio bamperį. Pastarąją išvadą pagrindžia ir kitos ieškovo pateiktos nuotraukos, iš kurių matyti, kad tarp atidarytų atsakovės automobilio durelių ir ieškovo automobilio bamperio nėra tarpo; kad atsakovė pati rankiniu būdu bando užstumti / atstumti automobilio dureles, nors durelės turėtų užsidaryti automatiškai; kad atsakovė pati apžiūrinėja būtent ieškovo automobilio bamperį dešinėje pusėje, kur ir buvo nubraukti dažai, kas nebuvo būtina, jei jam nebuvo kliūties; kad atsakovė kartu su kitu vyru stovi prie pastatyto automobilio ir žiūri į ieškovo automobilio dešinį bamperį, kur yra nubraukta dažų dėmė, kas patvirtina, kad ieškovo automobilį sugadino atsakovė.
  1. Teismas konstatavo, kad ieškovo nurodytas žalos dydis yra pagrįstas. Pažymėjo, kad nors iš ieškovo pateiktų nuotraukų nesimato, jog atsakovei automobilio durelėmis kliudžius ieškovo bamperį, buvo kartu sulaužytas ir ieškovo automobilio žibinto laikiklis, tačiau tikėtina, kad šio žibinto laikiklis apgadintas automobilių kontakto pasekmėje, nes šios srities specialistė – draudiko atstovė, teismo posėdyje patvirtino, jog bamperio kliudymo atveju, vienas iš dažniausių sugadinimų yra būtent žibinto laikiklio sulaužymas.

8III. Apeliacinis skundas ir atsiliepimo į jį argumentai

9

  1. Atsakovė pateikė apeliacinį skundą, prašydama panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. birželio 15 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą, kuriuo ieškinys būtų atmestas.
  1. Apeliantė nurodė, kad teismo sprendimas yra aiškiai nepagrįstas ir neteisėtas, nes teismas pažeidė įrodinėjimą ir įrodymų vertinimą reglamentuojančias proceso teisės normas, netinkamai vertino ginčo sprendimui reikšmingas aplinkybes.
  1. Apeliantės teigimu, teismas padarė išvadą dėl atsakovės kaltės, apgadinus ieškovo automobilį, vizualiai apžiūrėjęs byloje esančias nuotraukas ir jose užfiksuotas tariamo įvykio aplinkybes. Toks įrodymų tyrimas nelaikytinas tinkamu ir pakankamu, kadangi žalos atlyginimo (turto sužalojimo) pobūdžio bylose būtina ne tik konstatuoti atsiradusius apgadinimus, tačiau būtina juos susieti neginčijamu ryšiu, būtina nustatyti tikslų sugadinimo būdą. Minėto pobūdžio duomenims gauti yra būtinas specialus pasirengimas, konkrečios srities išmanymas, specialios žinios. Tokios aplinkybės galėtų būti patvirtintos tik specialisto arba eksperto išvada. Teismui pačiam išsprendus klausimą, kuriam reikia specialių žinių ir specialios kvalifikacijos, buvo peržengtos teismo kompetencijos ribos.
  1. Apeliantės teigimu, teismas nepagrįstai byloje rėmėsi ieškovo ir jo dukros paaiškinimais, nes ieškovą ir liudytoją sieja artimi giminystės santykiai (tėvas ir dukra), dėl to jie turi materialinį teisinį suinteresuotumą bylos baigtimi.
  1. Apeliantė nesutinka, kad teismas patenkino ieškovo reikalavimą dėl žibinto laikiklio sugadinimo, nes šiai aplinkybei pagrįsti jokių objektyvių įrodymų teismui nebuvo pateikta, t. y. ieškovo nuotraukose toks pažeidimas neužfiksuotas, o teismas rėmėsi tik draudimo atstovės paaiškinimu. Žibinto laikiklis galėjo būti sugadintas ir kitomis aplinkybėmis, nei ieškinyje nurodė ieškovas.
  1. Ieškovas atsiliepimu į apeliacinį skundą nesutinka su apeliaciniu skundu ir prašo jį atmesti.
  1. Ieškovas nesutinka, kad byloje reikalinga papildomai atlikti trasologinę ekspertizę, nes iš byloje esančių nuotraukų aiškiai matyti, jog atsakovės PEUGEOT automobilio durelės trenkėsi į jo automobilį ir apgadino bamperį. Policijos pareigūnai, peržiūrėję nuotraukas, nutarime taip pat patvirtino šias aplinkybes. Eismo įvykio aplinkybes matė ieškovas ir jo dukra. Pažymėjo, jog jo dukra ir draudikas nėra suinteresuoti dėl materialinės žalos atlyginimo.
  1. Ieškovas nesutinka, kad neįrodyta žala dėl žibinto laikiklio sugadinimo, nes atsakovės automobilio durelės keturis kartus trenkėsi į jo automobilio bamperį. Šis smūgis buvo stiprus ir nuo to smūgio nukentėjo ne tik jo automobilio bamperis, bet ir žibinto laikiklis. Pažymėjo, kad jo transporto priemonė 2016 m. liepos 20 d. buvo patikrinta techninės apžiūros metu, o apgadinimą po įvykio užfiksavo ir draudimo atstovai 2016 m. rugpjūčio 4 d. transporto priemonės techninės apžiūros akte, nors jie nėra materialiai suinteresuoti. Nuo 2016 m. liepos 20 d. iki 2016 m. liepos 31 d. ieškovas neturėjo jokių kitų eismo įvykių.
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
  1. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnio 1, 2 dalimis, bylos nagrinėjimo apeliacinės instancijos teisme ribos yra apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas, ir, neperžengus skundo ribų, būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai. Neatsižvelgdamas į apeliacinio skundo ribas, apeliacinės instancijos teismas ex officio (pagal pareigas) patikrina, ar yra CPK 329 straipsnyje nustatyti absoliutūs sprendimo negaliojimo pagrindai, ar jų nėra. Teismas nenustatė absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų ir pagrindo peržengti apeliacinio skundo ribas nagrinėjamoje byloje, todėl pasisako dėl apeliacinio skundo faktinių ir teisinių pagrindų.
  1. Ginčas byloje kilo dėl stovinčiai transporto priemonei padarytos žalos atlyginimo ir byloje esančių įrodymų vertinimo.
Dėl įrodymų vertinimo
  1. Civilinei atsakomybei už padarytą žalą atsirasti būtina nustatyti šių sąlygų visumą: žalos (nuostolių) atsiradimo faktą ir žalos dydį (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.249 straipsnis); neteisėtą veikimą arba neveikimą (CK 6.246 straipsnis); kaltę (tyčią arba neatsargumą) (CK 6.248 straipsnis); priežastinį ryšį tarp nuostolių atsiradimo ir veiksmų (CK 6.247 straipsnis). Bent vienos sąlygos nenustačius, civilinė atsakomybė negalima.
  1. Byloje nustatyta, kad ieškovas A. T. (A. T.) kreipėsi į policiją ir draudimą, nurodydamas, jog 2016 m. liepos 31 d. apie 13.25 val. kartu su dukra iš savo buto matė, kad Vilniuje, ( - ), namo automobilių stovėjimo aikštelėje, PEUGEOT, valst. Nr. ( - ) automobilio vairuotoja (t. y. atsakovė) atidarydama savo automobilio dureles, kelis kartus kliudė šalia stovinčio ieškovui priklausančio automobilio TOYOTA AYGO, valst. Nr. ( - ), dešinės pusės priekinį bamperį ir iš įvykio vietos pasišalino. Ieškovas padarė šio įvykio nuotraukas (b. l. 7). Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Vilniaus miesto penktojo policijos komisariato Viešosios policijos skyriaus Prevencijos poskyrio 2016 m. rugpjūčio 4 d. nutarime dėl atsisakymo pradėti ikiteisminį tyrimą pažymėta, kad įvykio vieta vaizdo stebėjimo kameromis nestebima, tačiau apžiūrėjus A. T. pateiktas iš įvykio vietos nuotraukas, iš jų matyti, kad automobilio PEUGEOT 1007 vairuotoja, atidarydama vairuotojo pusės dureles, liečia šalia stovėjusio ieškovo automobilio TOYOTA AYGO, valst. Nr. ( - ), dešinės pusės priekinį bamperį, tačiau ikiteisminis tyrimas nutrauktas, nenustačius E. G. baudžiamosios atsakomybes ir išaiškinus ieškovui kreiptis į teismą civilinio proceso tvarka (b. l. 6). AB ( - ) 2016 m. rugpjūčio 4 d. transporto priemonės techninės apžiūros akte pažymėta, jog nustatyti ieškovo transporto priemonės sugadinimai: apgadintas priekinis bamperis, kliba dešinės pusės žibintas (b. l. 60).
  1. Ieškovas, pareiškęs ieškinį atsakovei kaip atsakingam už padarytą žalą asmeniui, įrodinėjo teisme atsakovės civilinės atsakomybės sąlygas Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Vilniaus miesto penktojo policijos komisariato Viešosios policijos skyriaus Prevencijos poskyrio 2016 m. rugpjūčio 4 d. nutarime atsisakyti pradėti ikiteisminį tyrimą nurodytomis aplinkybėmis, draudiko nustatytomis aplinkybėmis, įvykio nuotraukomis, savo ir liudytojos paaiškinimais.
  1. Pirmosios instancijos teismas skundžiamame sprendime konstatavo, jog nors atsakovė teismo posėdyje neigė savo kaltę, bet byloje esančių įrodymų visetas įrodo, jog būtent atsakovė automobilio durelėmis nubraukė ieškovo automobilio bamperį, dėl to atsakovei dėl neatsargaus jos elgesio kyla prievolė atlyginti ieškovo patirtą turtinę žalą dėl automobilio bamperio sugadinimo (CK 6.245 – 6.249 straipsniai, 6.263 straipsnis).
  1. Atsakovė nesutinka su pirmosios instancijos teismo atliktu įrodymų tyrimu ir vertinimu, teigia, kad teismas pažeidė įrodymų vertinimo taisykles, neatliko ekspertizės, o pats teismas padarė išvadas apie faktų buvimą, kuriems yra būtinas specialus pasirengimas, konkrečios srities išmanymas, specialios žinios, be to nepagrįstai rėmėsi ieškovo ir jo dukros paaiškinimais, nes šie turi suinteresuotumą bylos baigtimi.
  1. Su tokiais atsakovės skundo argumentais apeliacinės instancijos teismas nesutinka. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, tai, kad pirmosios instancijos teismas, įvertinęs byloje esančius įrodymus, padarė kitokias išvadas, nei tikėjosi apeliantė, nesuponuoja išvados, jog skundžiamas sprendimas yra nepagrįstas, ar to, kad teismas nevisapusiškai įvertino bylos aplinkybes.
  1. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad įrodymai civilinėje byloje yra bet kokie faktiniai duomenys, kuriais remdamasis teismas įstatymų nustatyta tvarka konstatuoja, kad yra aplinkybių, pagrindžiančių šalių reikalavimus ir atsikirtimus, ir kitokių aplinkybių, turinčių reikšmės bylai teisingai išspręsti, nėra (CPK 177 straipsnio 1 dalis). Įrodinėjimo tikslas – teismo įsitikinimas, pagrįstas byloje esančių įrodymų tyrimu ir įvertinimu, kad tam tikros aplinkybės, susijusios su ginčo dalyku, egzistuoja arba neegzistuoja (CPK 176 straipsnio 1 dalis). Pagal CPK 176 straipsnio 1 dalį faktą galima pripažinti įrodytu, jeigu byloje esančių įrodymų pagrindu susiformuoja teismo įsitikinimas to fakto buvimu. Teismas įvertina byloje esančius įrodymus pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą visapusišku ir objektyviu aplinkybių, kurios buvo įrodinėjamos proceso metu, išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymais (CPK 185 straipsnio 1 dalis). Kasacinis teismas ne kartą savo nutartyse yra išaiškinęs, kad teismai, vertindami šalių pateiktus įrodymus, remiasi įrodymų pakankamumo taisykle. Įrodymų pakankamumo taisyklė civiliniame procese grindžiama tikimybių pusiausvyros principu, pagal kurį išvadą apie faktų buvimą teismas civiliniame procese gali daryti ir tada, kai tam tikrų abejonių dėl fakto buvimo lieka, tačiau byloje esančių įrodymų visuma leidžia manyti esant labiau tikėtina atitinkamą faktą buvus, nei jo nebuvus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. lapkričio 24 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-526/2009). Pažymėtina, kad bendroji įrodinėjimo pareigos paskirstymo taisyklė yra ta, kad kiekviena šalis turi įrodyti aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimus ar atsikirtimus (CPK 178 straipsnis).
  1. Nagrinėjamu atveju pagal įrodinėjimo naštos paskirstymo principą apeliantės deliktinės civilinės atsakomybės sąlygas – neteisėtus veiksmus (CK 6.246 straipsnio 1 dalis), priežastinį ryšį tarp neteisėtų veiksmų ir dėl jų kilusios žalos (CK 6.247 straipsnis) ir kilusią žalą (CK 6.249 straipsnis) turėjo pareigą įrodinėti ieškovas, o paneigti kaltę dėl žalos padarymo ir tokiu būdu išvengti atsakomybės – atsakovė (CK 6.245 straipsnio 4 dalis).
  1. Išanalizavus apeliantės argumentus, matyti, kad ji iš esmės siekia, jog įrodinėjimo našta dėl jos kaltės (ne) buvimo būtų perkelta ieškovui ir (ar) teismui. Apeliacinės instancijos teismui susipažinus su įvykio nuotraukomis (b. l. 7), iš jų matyti, jog atsakovės automobilio PEUGEOT valst. Nr. ( - ) durelės akivaizdžiai kontaktavo su ieškovo TOYOTA AYGO, valst. Nr. ( - ), dešinės pusės priekiniu bamperiu, t. y. pastačius automobilį ir atidarinėjant duris, jos pilnai neatsidarė ir užstrigo ties atsakovo automobilio dešinės pusės bamperiu. Pastarąją išvadą pagrindžia ir kitos ieškovo pateiktos nuotraukos, iš kurių matyti, kad tarp atidarytų atsakovės automobilio durelių ir ieškovo automobilio bamperio nėra tarpo; atsakovė pati rankiniu būdu bando užstumti / atstumti dureles, nors durelės turėtų atsidaryti automatiškai; atsakovė pati apžiūrinėja būtent ieškovo automobilio bamperį dešinėje pusėje, kur ir įvyko kontaktas. Vėliau automobilis buvo perparkuotas, ir ieškovė stovėjo kartu su kitu vyriškiu prie automobilio ir žiūrėjo į ieškovo automobilio dešinį bamperį. Tarp šalių automobilių buvusį tikėtiną kontaktą, patvirtino ir policijos nutarimas dėl atsisakymo pradėti ikiteisminį tyrimą, kuriame policijos tyrėja taip pat padarė analogiškas išvadas, jog ieškovo nuotraukos patvirtina, kad atsakovės automobilio (vairuotojo pusės) durelės liečia ieškovo automobilį (dešinės pusės priekinį bamperį). Dėl to, pagal įrodymų pakankamumo taisyklę, kuri civiliniame procese grindžiama tikimybių pusiausvyros principu (išvadą apie faktų buvimą teismas civiliniame procese gali daryti ir tada, kai tam tikrų abejonių dėl fakto buvimo lieka, tačiau byloje esančių įrodymų visuma leidžia manyti esant labiau tikėtina atitinkamą faktą buvus, nei jo nebuvus), nagrinėjamoje situacijoje daroma išvada, jog ieškovas tikėtinai įrodė, jog atsakovė atliko neteisėtus veiksmus – kliudė ieškovo automobilio priekinės dešinės pusės bamperį, kuris tiesioginiu priežastiniu ryšiu yra susijęs su įvykio kilimu, taigi faktiškai lėmė įvykį ir ieškovo turtinę žalą.
  1. Pažymėtina, kad pareiga paneigti įstatyme nustatytą kaltės prezumpciją yra nustatyta atsakovei, o ne ieškovui (ar teismui). Atsakovė pirmosios instancijos teisme įrodinėjo, kad jos nurodomas aplinkybes (dėl nekaltumo šioje situacijoje) patvirtins liudytojas V. B., kuris, jos teigimu, matė šią situaciją. Iš bylos duomenų matyti, jog teismas ne kartą kvietė teismo šaukimais šį asmenį (liudytoju) į teismo posėdį, tačiau šis neatvykdavo, jam buvo skirta bauda, tačiau jis vis tiek neatvyko į teismą, kol galiausiai teismo posėdžio metu atsakovė prašymo apklausti V. B. atsisakė. Kitų įrodymų atsakovė teismui nepateikė.
  1. Pasisakant dėl apeliacinio skundo argumentų dėl trasologinės ekspertizės skyrimo, pažymėtina, kad bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme atsakovė neprašė skirti ekspertizės. Kasacinis teismas aiškindamas CPK 212 straipsnio 1 dalį, nurodė, jog ekspertizė gali būti skiriama ne tik dalyvaujančių byloje asmenų iniciatyva, bet ir teismo iniciatyva, tačiau ekspertizę skiria teismas savo iniciatyva, jei yra būtinybė išaiškinti tam tikrą byloje kilusį klausimą, kuriam nepakanka kitų byloje esančių įrodymų ar žinių, kuriais remiantis būtų galima daryti išvadą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. kovo 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-143-695/2017). Tokio pagrindo šioje byloje nenustatyta, o byloje esantys įrodymai yra pakankami tikėtinai išvadai, jog atsakovė savo automobilio durelėmis kliudė ieškovo automobilio priekinės dešinės pusės bamperį.
Dėl žalos dydžio
  1. Apeliantė nesutinka su priteistos žalos dydžiu, kvestionuodama aplinkybes dėl padarytos žalos automobilio žibinto laikikliui, motyvuodama tuo, kad šiai aplinkybei pagrįsti nebuvo pateikta objektyvių įrodymų, t. y. ieškovo nuotraukose toks pažeidimas neužfiksuotas.
  1. Žala yra asmens turto netekimas arba sužalojimas, turėtos išlaidos (tiesioginiai nuostoliai), taip pat negautos pajamos, kurias asmuo būtų gavęs, jeigu nebūtų buvę neteisėtų veiksmų. Piniginė žalos išraiška yra nuostoliai. Jeigu šalis nuostolių dydžio negali tiksliai įrodyti, tai jų dydį nustato teismas (CK 6.249 straipsnio 1 dalis). Žala turi būti atlyginama visiškai (CK 6.251 straipsnio 1 dalis), todėl žalą būtina tiksliai nustatyti ir įvertinti, kad nukentėjusiam asmeniui būtų atlyginta tiek, kiek jis iš tikrųjų prarado. Kai žala padaroma asmens turto sugadinimu, sunaikinimu, teisingas žalos atlyginimas reiškia, kad turi būti nustatyta nukentėjusio asmens patirtų materialinių netekimų piniginė išraiška – prarasto turto vertė ir šie netekimai kompensuojami. Teisingos žalos atlyginimas reiškia ir tai, kad teismas, spręsdamas ginčus dėl žalos atlyginimo, turi nustatyti tikrąjį žalos dydį. Kai priteisiamas mažesnis už tikruosiuos nuostolius žalos atlyginimas, lieka iš dalies neapgintos nukentėjusio asmens teisės, kai priteisiamos žalos atlyginimas viršija tikruosius nuostolius, nukentėjęs asmuo nepagrįstai praturtėja skolininko sąskaita – abiem atvejais teisingumo principas yra pažeidžiamas. Žalos dydį turi įrodyti nukentėjęs asmuo, šiuo atveju - ieškovas (CPK 178 straipsnis).
  1. Kaip matyti iš skundžiamo teismo sprendimo, pirmosios instancijos teismas, vadovaudamasis ieškovo pateikta sąskaita faktūra už automobilio remontą (209,33 Eur) (b. l. 15) ir sąskaita faktūra už foto paslaugą (b. l. 4), priteisė iš atsakovės ieškovo naudai 216,53 Eur žalos atlyginimą. Teismas pažymėjo, kad nors iš nuotraukų nesimato, jog atsakovei automobilio durelėmis kliudžius ieškovo automobilio bamperį, buvo kartu apgadintas ir žibinto laikiklis, tačiau sprendė, kad žala pagrįsta, nes šios srities specialistė – draudiko atstovė teismo posėdyje patvirtino, jog bamperio kliudymo atveju vienas iš dažniausių sugadinimų yra būtent žibinto laikiklio sulaužymas.
  1. Apeliacinės instancijos teismas atmeta kaip nepagrįstus apeliacinio skundo argumentus, kad ieškovas neįrodė žalos dydžio. Žalos dydis įrodinėtas: 2016 m. rugsėjo 26 d. sąskaita faktūra ir kvitu (už foto paslaugas) (b. l. 3–4); įvykio nuotraukomis (b. l. 7); 2016 m. spalio 28 d. sąskaita faktūra, mokėjimo nurodymu ir automobilio remonto, detalių pardavimo ir garantinių įsipareigojimų sutartimi (b. l. 12, 15, 16); draudimo bendrovės transporto priemonės techninės apžiūros aktu (b. l. 17) ir techninės apžiūros rezultatų kortele (ataskaita) (b. l. 57). Iš šių įrodymų matyti, jog 2016 m. liepos 20 d. (11 dienų iki įvykio) ieškovo automobilis perėjo techninę apžiūrą ir atitiko techninius reikalavimus. 2016 m. rugpjūčio 4 d. (po įvykio ir praėjus neilgam laiko tarpui po automobilio techninės apžiūros) draudiko specialistai apžiūrėję ieškovo transporto priemonę, nustatė, jog yra apgadintas automobilio priekinis bamperis ir kliba dešinės pusės žibintas. Iš įvykio nuotraukų matyti, kad smūgis (kontaktas) buvo būtent priekiniam dešinės pusės bamperiui, šalia kurio yra ir minėtas dešinės pusės žibintas, jo laikiklis. Duomenų, kad ieškovo automobilis būtų dalyvavęs kituose eismo įvykiuose nėra. Draudiko atstovė, kuri nėra suinteresuota bylos baigtimi, teismo posėdžio metu teigė, jog jų praktikoje žibinto laikiklio sugadinimas yra viena iš dažniausių pasekmių, kai kliudomas bamperis. Įvertinus minėtų įrodymų visumą, pritartina pirmosios instancijos teismo išvadai dėl žalos dydžio ir nėra pagrindo nepriteisti ar mažinti ieškovui atlygintinos žalos dydį.
Dėl procesinės bylos baigties
  1. Apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai nustatė bylai reikšmingas aplinkybes, teisingai pritaikė materialines ir procesines teisės normas, priėmė teisėtą ir pagrįstą sprendimą, kurio naikinti, atsižvelgiant į apeliacinio skundo argumentus, nėra teisinio pagrindo, todėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. birželio 15 d. sprendimas paliktinas nepakeistu, o apeliacinis skundas atmestinas (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

10Vilniaus apygardos teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 325 straipsniu, 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

Nutarė

11Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. birželio 15 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Proceso dalyviai
Ryšiai