Byla e2-1011-241/2018

1Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Danutė Gasiūnienė,

2teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo viešosios įstaigos „Belvederio dvaras“ direktoriaus V. M. atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2018 m. kovo 30 d. nutarties, kuria priimtas nurodyto viešosios įstaigos direktoriaus pareiškimas dėl šios viešosios įstaigos restruktūrizavimo bylos iškėlimo ir atsisakyta iškelti restruktūrizavimo bylą.

3Teismas

Nustatė

4I. Ginčo esmė

5

  1. VšĮ „Belvederio dvaras“ direktorius V. M. kreipėsi į teismą su pareiškimu dėl restruktūrizavimo bylos iškėlimo supaprastinta tvarka, kuriame prašė iškelti VšĮ „Belvederio dvaras“ restruktūrizavimo bylą, patvirtinti restruktūrizavimo planą, restruktūrizavimo administratore paskirti UAB „Jurconsult group“, patvirtinti kreditorių sąrašą, taikyti laikinąsias apsaugos priemones – sustabdyti išieškojimo veiksmus ir vykdomaisiais bylas, nukreiptas į viešosios įstaigos turtą, panaikinti banke esančios įstaigos atsiskaitomosios sąskaitos apribojimus, nustatyti didžiausią lėšų sumą einamosioms išlaidoms per vieną kalendorinį mėnesį apmokėti.
  2. Pareiškėjas nurodė, kad VšĮ „Belvederio dvaras“ yra susidūrusi su laikinais finansiniais sunkumais, kurie susidarė dėl nepasiteisinusios verslo rizikos, kai dalis skolininkų nustojo vykdyti savo prievoles. Tačiau VšĮ „Belvederio dvaras“ nelaikytina nemokia, nes jos pradelsti įsipareigojimai nesudaro pusės į viešosios įstaigos balansą įrašyto turto vertės. VšĮ „Belvederio dvaras“ vykdo veiklą, joje dirba du darbuotojai. VšĮ „Belvederio dvaras“ jau buvo iškelta restruktūrizavimo byla, kuri Vilniaus apygardos teismo 2017 m. birželio 20 d. nutartimi buvo nutraukta Lietuvos Respublikos įmonių restruktūrizavimo įstatymo (toliau – ĮRĮ) 28 straipsnio 1 dalies 1 punkto pagrindu, nes teismui nustatytu laiku nebuvo pateiktas viešosios įstaigos restruktūrizavimo plano projektas. Restruktūrizavimo byla gali būti keliama, nes VšĮ „Belvederio dvaras“ atitinka ĮRĮ 4 straipsnio reikalavimus.

6II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

7

  1. Vilniaus apygardos teismas 2018 m. kovo 30 d. nutartimi:
    1. priėmė VšĮ „Belvederio dvaras“ direktoriaus V. M. pareiškimą dėl VšĮ „Belvederio dvaras“ restruktūrizavimo bylos iškėlimo supaprastinta tvarka;
    2. atsisakė iškelti VšĮ „Belvederio dvaras“ restruktūrizavimo bylą.
  2. Teismas nustatė, kad VšĮ „Belvederio dvaras“ direktoriaus V. M. pareiškimas dėl VšĮ „Belvederio dvaras“ restruktūrizavimo bylos iškėlimo supaprastinta tvarka formaliai atitinka ĮRĮ reikalavimus, todėl konstatavo, jog šis pareiškimas priimtinas.
  3. Taip pat teismas nustatė, kad viešoji įstaiga pareiškimą dėl restruktūrizavimo bylos iškėlimo teisme teikia jau antrą kartą. Pirmą kartą Vilniaus apygardos teismas 2017 m. birželio 20 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. B2-1614-866/2017, nepatvirtinęs restruktūrizavimo plano ir konstatavęs kreditorės UAB „Karpis“ atžvilgiu daromus pažeidimus, nutraukė VšĮ „Belvederio dvaras“ restruktūrizavimo bylą; Lietuvos apeliacinis teismas 2017 m. rugsėjo 21 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. 2-1541-798/2017 Vilniaus apygardos teismo 2017 m. birželio 20 d. nutartį paliko nepakeistą. Pirmą kartą iškeliant viešosios įstaigos restruktūrizavimo bylą teismai nustatė akivaizdžius restruktūrizavimo plano trūkumus – restruktūrizavimo plane nebuvo numatytas Šiaulių apylinkės teismo 2013 m. gruodžio 19 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 2-24-394/2013 privalomas vykdymas, kuria nutarta priverstinai parduoti iš varžytynių viešajai įstaigai nuosavybės teise priklausantį nekilnojamąjį turtą: dvaro rūmus, koplyčią, svirną, esančius ( - ), ir priverstinai išieškoti 1 593 164,75 Lt skolą kreditorei UAB „Karpis“. Tiek Vilniaus apygardos teismas, tiek Lietuvos apeliacinis teismas nustatė, kad restruktūrizavimo plane privalo būti nustatytas UAB „Karpis“ prievolės įvykdymo būdas toks, kaip numatyta Šiaulių apylinkės teismo 2013 m. gruodžio 19 d. nutartyje.
  4. Teismas konstatavo, kad VšĮ „Belvederio dvaras“ pakartotinai teikdama pareiškimą dėl restruktūrizavimo bylos iškėlimo supaprastinta tvarka ir prie pareiškimo pridėdama viešosios įstaigos restruktūrizavimo planą, visiškai ignoravo teismo priimto sprendimo vykdymo būtinumą ir prejudicinę reikšmę turinčias aplinkybes, kurios nustatytos Vilniaus apygardos teismo 2017 m. birželio 20 d. nutartimi ir Lietuvos apeliacinio teismo 2017 rugsėjo 21 d. nutartimi.
  5. Teismas, remdamasis pateiktu restruktūrizavimo planu, nustatė, kad kreditorei UAB „Karpis“ ketinama pradėti dengti įsiskolinimą periodinėmis išmokomis, o privalomos vykdyti Šiaulių apylinkės teismo 2013 m. gruodžio 19 d. nutarties vykdymas nenumatytas. Teismas pažymėjo, kad kreditorė UAB „Karpis“ su tokiomis restruktūrizavimo plano vykdymo sąlygomis nesutinka. Teismas konstatavo, kad tokios pačios restruktūrizavimo plano nuostatos dėl finansinių įsipareigojimų vykdymo kreditorei UAB „Karpis“ yra identiškos toms, kurios jau buvo teikiamos bandant tvirtinti restruktūrizavimo planą ankstesnėje restruktūrizavimo byloje, tačiau dėl tų pačių priežasčių teismas atsisakė tokį planą tvirtinti ir bylą nutraukė. Šių aplinkybių pagrindu teismas padarė išvadą, kad VšĮ „Belvederio dvaras“, inicijuodama pakartotinį restruktūrizavimo procesą, ignoruodama ankstesnių teismų įsiteisėjusiais sprendimais nustatytas aplinkybes, vengia tinkamai vykdyti prievoles kreditorės UAB „Karpis“ atžvilgiu ir piktnaudžiauja procesinėmis teisėmis, siekdama naujai inicijuoti restruktūrizavimo bylos procesą iš esmės tik tam, kad būtų sutrukdyti antstolio vykdomi priverstinio išieškojimo veiksmai.
  6. Teismas, įvertinęs antstolio 2018 m. kovo 29 d. pažymos duomenis, nustatė, kad kreditorei UAB „Karpis“ išieškomos skolos likutis – 263 047,16 Eur. Iš VšĮ „Belvederio dvaras“ pelno (nuostolių) ataskaitų teismas nustatė, kad viešoji įstaiga nebe pirmus metus dirba nuostolingai, ji turi tik du darbuotojus. Pagal 2018 m. sausio 31 d. balansą teismas nustatė, kad iš esmės visą viešosios įstaigos turtą sudaro tik įkeisti/parduodami pastatai, kurių balansinė vertė – 246 788 Eur. 150 000 Eur sudaro žemės nuomos teisė ir 165 326,53 Eur gautinos sumos, kurios, teismo nuomone, neaišku, ar bus išieškotos. Teismas, įvertinęs 2018 m. sausio 30 d. kreditorių sąrašo duomenis, nustatė, kad viešosios įstaigos mokėtinos sumos ir įsipareigojimai, be UAB „Karpis“ reikalavimo, sudaro net 2 357 239,19 Eur sumą. Pagal balansą mokėtinos sumos ir įsipareigojimai – 559 837 Eur. Atsižvelgęs į šiuos duomenis, teismas padarė išvadą, kad VšĮ „Belvederio dvaras“ yra akivaizdžiai nemoki, nes pardavus įkeistus pastatus ji neteks ir žemės nuomos teisės, o pastatų verte bus patenkintas UAB „Karpis“ reikalavimas, t. y. viešoji įstaiga iš esmės nebegalės vykdyti jokios veiklos.

8III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį argumentai

9

  1. VšĮ „Belvederio dvaras“ direktorius V. M. atskirajame skunde prašo panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2018 m. kovo 30 d. nutartį ir išspręsti klausimą iš esmės – iškelti VšĮ „Belvederio dvaras“ restruktūrizavimo bylą. Atskirasis skundas grindžiamas šiais argumentais:
    1. Teismas, viena nutartimi išspręsdamas ir pareiškimo priėmimo klausimą, ir išnagrinėdamas pareiškimą dėl restruktūrizavimo bylos iškėlimo, nepagrįstai praleido pasirengimo bylai stadiją. Teismas nepagrįstai nepasiūlė viešajai įstaigai pateikti atsiliepimą į pareiškimą dėl restruktūrizavimo bylos iškėlimo. Kiti kreditoriai irgi neturėjo galimybės pateikti nuomonę dėl šio pareiškimo, taip pat įstoti į bylą. Be pasirengimo stadijos teismas negalėjo tinkamai išnagrinėti bylos, surinkti visų įrodymų.
    2. Teismas, priėmęs pareiškimą dėl restruktūrizavimo bylos iškėlimo, nenurodė didžiausios lėšų sumos, reikalingos einamosioms įmokoms mokėti.
    3. Teismas nenustatė nei vieno ĮRĮ 7 straipsnio 5 dalyje numatyto atvejo, kuomet galima atsisakyti iškelti restruktūrizavimo bylą. Teismas priėmė nemotyvuotą nutartį, kuri naikintina dėl absoliutaus sprendimo negaliojimo pagrindo.
    4. Teismas neišsprendė visų pareikštų reikalavimų. Teismas net neužsiminė apie restruktūrizavimo plano projekto patvirtinimą, netyrė plano pagrįstumo, jo įgyvendinimo galimybių. Todėl nutartis naikintina dėl absoliutaus sprendimo negaliojimo pagrindo.
    5. Teismas neteisingai nustatė VšĮ „Belvederio dvaras“ nemokumą. Teismas nepagrįstai vertino visus viešosios įstaigos įsiskolinimus, net ir tuos, kurie pagal planą, sėkmingai atkūrus mokumą, būtų nurašyti.
  2. Kreditorė UAB „Karpis“ prašo atmesti VšĮ „Belvederio dvaras“ direktoriaus V. M. atskirąjį skundą. Atsiliepimas grindžiamas šiais argumentais:
    1. Teismas įvertino visas bylos aplinkybes ir pagrįstai nutarė atsisakyti iškelti restruktūrizavimo bylą supaprastinta tvarka, nes viešoji įstaiga neatitinka ĮRĮ 4 straipsnyje numatytų sąlygų. Aplinkybė, kad teismas ta pačia nutartimi išsprendė pareiškimo priėmimo klausimą ir atmetė pareiškimą, nepaneigia nutarties teisėtumo ir pagrįstumo.
    2. Kreditorė UAB „Karpis“, kaip ir kiti kreditoriai, gavo VšĮ „Belvederio dvaras“ pranešimą dėl patvirtinto restruktūrizavimo plano ir ketinimo kreiptis į teismą dėl restruktūrizavimo bylos iškėlimo. Kreditorė, sužinojusi, kad viešoji įstaiga kreipėsi į Vilniaus apygardos teismą dėl restruktūrizavimo bylos iškėlimo, pateikė teismui prašymą leisti dalyvauti byloje ir informavo teismą, kad pateiks atsiliepimą į pareiškimą. Tokie kreditorės veiksmai nepažeidė kitų kreditorių turėtų tokių pačių teisių (įstoti į bylą). Teismas nėra įpareigotas savo iniciatyva įtraukti į bylos nagrinėjimą visus restruktūrizuojamos įmonės kreditorius.
    3. Apeliantas nepagrįstai teigia, kad teismas nerealizavo savo aktyvaus vaidmens ginant viešąjį interesą restruktūrizavimo byloje. Teismas neprivalo vien tik savo iniciatyva kelti ir tirti tuos klausimus, kurių nekėlė bylos dalyviai.
    4. Teismas pagrįstai konstatavo, kad VšĮ „Belvederio dvaras“, inicijuodama pakartotinį restruktūrizavimo procesą, ignoruodama ankstesnių teismų įsiteisėjusiais sprendimais nustatytas aplinkybes, vengia tinkamai vykdyti prievoles kreditorei UAB „Karpis“ ir piktnaudžiauja procesinėmis teisėmis.
    5. Teismas padarė pagrįstą išvadą, kad VšĮ „Belvederio dvaras“ jau nebe pirmus metus veikia nuostolingai, o įvykdžius Šiaulių apylinkės teismo 2013 m. gruodžio 19 d. nutartį ji iš esmės nebegalės vykdyti jokios veiklos.
    6. Teismas įvertino visas bylos aplinkybes, tinkamai motyvavo padarytas išvadas, pagrįstai nustatė, kad viešoji įstaiga neatitinka ĮRĮ 4 straipsnyje įtvirtintų reikalavimų dėl restruktūrizavimo bylos iškėlimo.

10IV. Apeliacinės instancijos teismo teisiniai argumentai ir išvados

11

  1. Apeliacijos objektą sudaro teismo nutarties, kuria priimtas viešosios įstaigos direktoriaus pareiškimas dėl restruktūrizavimo bylos iškėlimo ir atsisakyta iškelti viešosios įstaigos restruktūrizavimo bylą, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas. Šį klausimą apeliacinės instancijos teismas sprendžia vadovaudamasis atskirojo skundo faktiniu ir teisiniu pagrindais bei patikrina, ar nėra absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų (CPK 320, 338 straipsniai). Absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų nagrinėjamoje byloje nenustatyta.
  2. Byloje kilo ginčas dėl to, ar pirmosios instancijos teismas skundžiama nutartimi teisėtai ir pagrįstai atsisakė iškelti VšĮ „Belvederio dvaras“ restruktūrizavimo bylą supaprastinta tvarka.
  3. ĮRĮ 10 straipsnyje reglamentuota supaprastinta įmonės restruktūrizavimo bylos iškėlimo tvarka. Pagal šio straipsnio 1 dalį, įmonės restruktūrizavimo byla gali būti iškeliama supaprastinta tvarka, kai restruktūrizavimo planas pagal šio įstatymo nuostatas parengiamas iki pareiškimo iškelti įmonės restruktūrizavimo bylą pateikimo teismui. Taikant supaprastintą restruktūrizavimo bylos iškėlimo tvarką, įmonės valdymo organas kartu su pareiškimu iškelti įmonės restruktūrizavimo bylą, be kita ko, turi pateikti teismui restruktūrizavimo planą, kuriam turi būti pritarta kreditorių, kurių reikalavimų suma pagal bendrovės finansinių ataskaitų duomenis vertine išraiška sudaro ne mažiau kaip 2/3 visų kreditorių reikalavimų sumos vertinės išraiškos (ĮRĮ 2 straipsnio 3 punktas). Išnagrinėjęs pareiškimą, teismas priima nutartį iškelti įmonės restruktūrizavimo bylą, patvirtinti restruktūrizavimo planą ir paskirti restruktūrizavimo administratorių arba nutartį atsisakyti kelti įmonės restruktūrizavimo bylą (ĮRĮ 10 straipsnio 3 dalis).
  4. Lietuvos teismų informacinės sistemos „Liteko“ duomenimis nustatyta, kad Vilniaus apygardos teismas 2016 m. liepos 25 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. B2-5177-866/2016 (vėlesnis bylos Nr. B2-1614-866/2017) priėmė VšĮ „Belvederio dvaras“ vadovo V. M. pareiškimą dėl restruktūrizavimo bylos VšĮ „Belvederio dvaras“ iškėlimo. Vilniaus apygardos teismas 2016 m. rugpjūčio 30 d. nutartimi iškėlė VšĮ „Belvederio dvaras“ restruktūrizavimo bylą; nutartis 2016 m. rugsėjo 7 d. įsiteisėjo. Vilniaus apygardos teismo 2016 m. gruodžio 14 d. nutartimi patvirtintas kreditorių ir jų finansinių reikalavimų sąrašas. Vilniaus apygardos teismas 2017 m. kovo 23 d. nutartimi įtraukė į kreditorių sąrašą hipotekos kreditorę UAB „Karpis“ su 263 047,16 Eur kreditiniu reikalavimu. Vilniaus apygardos teismo 2017 m. kovo 28 d. nutartimi nustatytas terminas iki 2017 m. balandžio 28 d. pateikti teismui patikslintą VšĮ „Belvederio dvaras“ restruktūrizavimo planą, nes jame nenumatytas Šiaulių apylinkės teismo 2013 m. gruodžio 19 d. nutarties vykdymas, numatytas kitoks prievolės kreditorei UAB „Karpis“ vykdymo būdas. Vilniaus apygardos teismas 2017 m. birželio 20 d. nutartimi nutraukė VšĮ „Belvederio dvaras“ restruktūrizavimo bylą ĮRĮ 28 straipsnio 1 dalies 1 punkto pagrindu. Teismas konstatavo, kad nors ir buvo pateiktas patikslintas restruktūrizavimo planas, tačiau teismo 2017 m. kovo 28 d. nutartyje nurodytas plano trūkumas nebuvo pašalintas.
  5. Lietuvos apeliacinis teismas 2017 m. rugsėjo 21 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. 2-1541-798/2017 Vilniaus apygardos teismo 2017 m. birželio 20 d. nutartį paliko nepakeistą. Apeliacinės instancijos teismas konstatavo, kad restruktūrizavimo plano priemonės prieštarauja hipotekos kreditorės UAB „Karpis“ interesams, o kartu patvirtina, kad restruktūrizavimo planas nėra pakankamai realus, įtikinamas ir įgyvendintinas. Teismas pažymėjo, kad plane nenumatyta, kaip bus realiai įvykdyta Šiaulių apylinkės teismo 2013 m. gruodžio 19 d. nutartis, taip pat nenurodyti kiti realūs šios hipotekos kreditorės reikalavimų tenkinimo užtikrinimo būdai. Šiais motyvais remdamasis teismas pripažino, kad pagal ĮRĮ 28 straipsnio 1 dalies 1 punktą įstatymų reikalavimus atitinkantis įmonės restruktūrizavimo planas nebuvo pateiktas. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. gruodžio 27 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. CIK-1491/2017 atsisakyta priimti VšĮ „Belvederio dvaras“ kasacinį skundą.
  6. Minėta, Vilniaus apygardos teismo 2017 m. kovo 23 d. nutartimi buvo patvirtintas kreditorės UAB „Karpis“ 263 047,16 Eur hipoteka užtikrintas kreditinis reikalavimas. Priverstinė hipoteka VšĮ „Belvederio dvaras“ nuosavybės teise valdomiems pastatams buvo nustatyta Vilniaus apygardos teismo 2010 m. birželio 16 d. nutartimi. Šiaulių apylinkės teismas 2013 m. gruodžio 19 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. 2-24-394/2013 nutarė priverstinai parduoti iš varžytynių VšĮ „Belvederio dvaras“ priklausantį nekilnojamąjį turtą ir priverstinai išieškoti 1 593 164,75 Lt skolą kreditorei UAB „Karpis“.
  7. Byloje nėra ginčo dėl to, kad Vilniaus apygardos teismui pakartotinai pateiktame ir šioje byloje nagrinėjamame restruktūrizavimo plane nėra numatytas Šiaulių apylinkės teismo 2013 m. gruodžio 19 d. nutarties vykdymas, jame numatytas kitoks prievolės kreditorei UAB „Karpis“ vykdymo būdas – kreditorei UAB „Karpis“ ketinama pradėti dengti įsiskolinimą periodinėmis išmokomis, t. y. analogiškas tam būdui, kuris buvo pasirinktas jau nutrauktoje VšĮ „Belvederio dvaras“ restruktūrizavimo byloje teikiant tvirtinti restruktūrizavimo planą. Taigi, ir pakartotinai teikiamame teismui tvirtinti restruktūrizavimo plane nėra numatyta minėto teismo procesinio sprendimo vykdymo priemonė – priverstinis hipoteka suvaržyto VšĮ „Belvederio dvaras“ turto pardavimas iš varžytynių.
  8. CPK 18 straipsnyje nurodyta, kad įsiteisėję teismo sprendimas, nutartis, įsakymas ar nutarimas yra privalomi valstybės ar savivaldybių institucijoms, tarnautojams ar pareigūnams, fiziniams bei juridiniams asmenims ir turi būti vykdomi visoje Lietuvos Respublikos teritorijoje. CPK 279 straipsnio 4 dalyje numatyta, kad šalys ir kiti dalyvavę byloje asmenys, taip pat jų teisių perėmėjai, sprendimui, nutarčiai ar įsakymui įsiteisėjus, nebegali iš naujo pareikšti teisme tų pačių ieškinio reikalavimų tuo pačiu pagrindu, taip pat kitoje byloje ginčyti teismo nustatytus faktus ir teisinius santykius. CPK 137 straipsnio 2 dalies 4 punkte reglamentuota, kad teismas atsisako priimti ieškinį, jeigu yra įsiteisėjęs teismo arba arbitražo sprendimas, priimtas dėl ginčo tarp tų pačių šalių, dėl to paties dalyko ir tuo pačiu pagrindu, arba teismo nutartis priimti ieškovo ieškinio atsisakymą ar patvirtinti šalių taikos sutartį. Pagal CPK 293 straipsnio 3 punktą teismas nutraukia bylą, jeigu yra įsiteisėjęs teismo sprendimas, priimtas dėl ginčo tarp tų pačių šalių, dėl to paties dalyko ir tuo pačiu pagrindu.
  9. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra ne kartą išaiškinęs, kad ieškinių tapatumas nustatomas pagal tris kriterijus: ginčo šalis, ieškinio dalyką ir pagrindą (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. gegužės 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-300-421/2015; kt.). Vertinant ieškinio (pareiškimo) pagrindo (ne)tapatumą kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad ieškinio pagrindas laikytinas tapačiu, kai jis grindžiamas tais pačiais juridiniais faktais. Reikalavimo grindimas iš esmės tais pačiais, tačiau papildytais ar (ir) patikslintais faktais taip pat reiškia tapataus ieškinio pareiškimo situaciją (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. balandžio 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-187/2015).
  10. Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs išdėstytas faktines aplinkybes, nurodytą teisinį reglamentavimą ir ginčui aktualią teismų praktiką, daro išvadą, kad nagrinėjamoje byloje tarp tų pačių šalių, kaip ir Vilniaus apygardos teismo civilinėje byloje Nr. Nr. B2-5177-866/2016 (vėlesnis bylos Nr. B2-1614-866/2017), sprendžiamas ginčas dėl to paties dalyko bei tuo pačiu pagrindu, t. y. dėl VšĮ „Belvederio dvaras“ restruktūrizavimo bylos iškėlimo, restruktūrizavimo plane nenumatant minėto Šiaulių apylinkės teismo 2013 m. gruodžio 19 d. procesinio sprendimo, susijusio su hipotekos kreditorės UAB „Karpis“ teisėmis ir teisėtais interesais, vykdymo – priverstinio VšĮ „Belvederio dvaras“ turto pardavimo iš varžytynių. Nutrauktoje restruktūrizavimo byloje pirmosios ir apeliacinės instancijos teismai sprendė, kad restruktūrizavimo plano priemonės prieštarauja hipotekos kreditorės UAB „Karpis“ interesams, taip pat konstatavo, jog plane nenumatyta, kaip bus realiai įvykdyta Šiaulių apylinkės teismo 2013 m. gruodžio 19 d. nutartis. Todėl konstatuotinas pareiškimų dėl restruktūrizavimo bylos VšĮ „Belvederio dvaras“ iškėlimo tapatumas.
  11. Konstatavus, kad nagrinėjamoje byloje pareikštas tapatus pareiškimas dėl restruktūrizavimo bylos VšĮ „Belvederio dvaras“ iškėlimo, taikytinos civilinio proceso įstatyme numatytos procesinės pasekmės. Apeliacinės instancijos teismo įsitikinimu, pirmosios instancijos teismas turėjo atsisakyti priimti šį pareiškimą CPK 137 straipsnio 2 dalies 4 punkto pagrindu, o jį priėmęs ir nustatęs pareiškimų tapatumą, turėjo nutraukti bylą pagal CPK 293 straipsnio 3 punktą. Dėl to skundžiama nutartis naikintina ir klausimas išspręstinas iš esmės – byla nutrauktina (CPK 293 straipsnio 3 dalis, 302 straipsnis, 326 straipsnio 1 dalies 5 punktas, 337 straipsnio 1 dalies 2 punktas, 338 straipsnis).
  12. Esant tokiai bylos baigčiai, atskirojo skundo argumentai dėl proceso teisės normų, reglamentuojančių pasirengimą bylos nagrinėjimui, pažeidimo tampa teisiškai nereikšmingais, todėl plačiau neanalizuotini ir nevertintini.
  13. Kreditorė UAB „Karpis“ atsiliepime į atskirąjį skundą prašė priteisti patirtas bylinėjimosi išlaidas, tačiau nenurodė jos patirtų bylinėjimosi išlaidų dydžio, nepateikė teismui jokių duomenų apie šias išlaidas iki bylos išnagrinėjimo iš esmės apeliacinės instancijos teisme pabaigos. Todėl kreditorei pagal CPK 98 straipsnio 1 dalį bylinėjimosi išlaidos nepriteistinos.

12Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 2 punktu,

Nutarė

13Vilniaus apygardos teismo 2018 m. kovo 30 d. nutartį panaikinti ir klausimą išspręsti iš esmės –civilinę bylą, pradėtą pagal viešosios įstaigos „Belvederio dvaras“ direktoriaus V. M. pareiškimą dėl viešosios įstaigos „Belvederio dvaras“ restruktūrizavimo bylos iškėlimo, nutraukti.

Proceso dalyviai