Byla 2A-1793-577/2012
Dėl priteisto išlaikymo nepilnamečiam vaikui dydžio pakeitimo, pareikštą atsakovei R. V., teikianti išvadą institucija Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyrius

1Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš

2kolegijos pirmininkės ir pranešėjos Jadvygos Mardosevič,

3kolegijos teisėjų Loretos Lipnickienės ir Henricho Jaglinskio, apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pagal ieškovo D. K. apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto 2 apylinkės teismo 2011 m. gruodžio 12 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovo D. K. ieškinį dėl priteisto išlaikymo nepilnamečiam vaikui dydžio pakeitimo, pareikštą atsakovei R. V., teikianti išvadą institucija Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyrius.

4Kolegija, išnagrinėjusi civilinę bylą,

Nustatė

5Ieškovas prašė pakeisti Vilniaus miesto 2 apylinkės teismo 2008-06-11 sprendimu priteisto iš ieškovo D. K. išlaikymo nepilnamečiam vaikui L. K. dydį ir nustatyti, kad ieškovas D. K. nepilnamečiam vaikui L. K. teikia išlaikymą periodinėmis kasmėnesinėmis 350 Lt dydžio išmokomis iki sūnaus pilnametystės, taip pat prašė įpareigoti atsakovę kas ketvirtį, iki ketvirčio paskutinio mėnesio 15 dienos, teikti ieškovui ataskaitas apie sūnaus L. išlaikymui skirtų lėšų panaudojimą, priteisti jo naudai iš atsakovės jo patirtas bylinėjimosi išlaidas.

6Atsakovė su pareikštu ieškiniu nesutiko ir prašė jį atmesti.

7Vilniaus miesto 2 apylinkės teismas 2011-12-12 sprendimu ieškinį atmetė ir priteisė iš ieškovo D. K. ieškovei R. V. 1500 Lt išlaidas advokato teisinei pagalbai apmokėti.

8Apeliaciniu skundu ieškovas prašo panaikinti Vilniaus miesto 2 apylinkės teismo 2011-12-12 sprendimą ir priimti naują sprendimą – ieškovo ieškinį dalyje dėl išlaikymo nepilnamečiam vaikui dydžio pakeitimo tenkinti ir pakeisti Vilniaus miesto 2 apylinkės teismo 2008-06-11 sprendimu nustatytą nepilnamečio vaiko išlaikymo dydį, įpareigojant D. K. jo sūnaus L. K. išlaikymui teikti po 350 Lt per mėnesį iki jo pilnametystės. Taip pat proporcingai patenkintų ir atmestų reikalavimų daliai priteisti iš atsakovės ieškovo naudai jo patirtas bylinėjimosi išlaidas. Nurodo, kad ieškovo turtinė padėtis pasikeitė iš esmės, kadangi 2008 metais jo pajamos per mėnesį sudarė 1519,16 Lt, tačiau 2011 metais nukrito iki 969,74 Lt. Sutuoktinė O. K., siekdama apginti mažamečio sūnaus Mariaus interesus, sudarė su ieškovu povedybinę sutartį, dėl ko jos gaunamos pajamos daugiau negali būti skirtos ieškovo sūnaus L. išlaikymui, kaip būdavo anksčiau. Taip pat ieškovo šeima laukiasi antro vaiko, kas be abejonės įtakos ieškovo turtinę padėtį ateityje. Ieškovas nuosavybės teise turi ½ dalį buto, kuriame jis gyvena su šeima, tačiau šis butas yra įkeistas AB bankui Swedbank, nes jo įsigijimui 2007-07-26 buvo paimtas 48 887,385 EUR kreditas. Ieškovo turtas – du automobiliai beveik 20 metų senumo, – šiai dienai yra praktiškai bevertis. Be to, teismas neteisingai nurodė Vilniaus miesto 2 teismo sprendimu nurodytas 2008-06-11 dienai ieškovo bei jo sutuoktinės mėnesio pajamas, neįsigilino į pateiktus įrodymus ir nurodė, kad ieškovas dėl neaiškių priežasčių atsisakė verslo liudijimo ir nustojo verstis didesnes pajamas atnešančia veikla. Pažymi, kad teismas vertino ieškovo pajamas neatskaitęs privalomųjų mokesčių, klaidingai nustatė ieškovo darbo laikotarpius. Pirmos instancijos teismas pasisakė dėl nepilnamečio sūnaus poreikių padidėjimo, nors šiuo aspektu byla nebuvo nagrinėjama, atsakovė nepateikė jokių tai pagrindžiančių įrodymų.

9Apeliacinis skundas atmestinas.

10Apeliacinis procesas yra bylos nagrinėjimas apeliacinės instancijos teisme neišeinant už apeliacinio (atskirojo) skundo apibrėžtų ribų, siekiant nustatyti, ar pirmosios instancijos teismas teisingai išsprendė bylą tiek teisine, tiek ir faktine prasme, bei absoliučių procesinio sprendimo nagrinėjimo pagrindų patikrinimas (LR CPK 320 str. 1 d.). Teisėjų kolegija absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų nenustatė.

11Bylos medžiaga nustatyta, kad ieškovas yra nepilnamečio vaiko L. K., gimusio 1998-08-12, tėvas. Vilniaus miesto 2 apylinkės teismo 2008-06-11 sprendimu pakeisti Vilniaus miesto 2 apylinkės teismo 2000-03-30 nutarimu iš D. K. priteisto išlaikymo nepilnamečiam vaikui L. K. forma ir dydis ir šiuo teismo sprendimu priteistas iš D. K. nepilnamečio vaiko išlaikymas nuo 2007-10-24 kasmėnesinėmis periodinėmis išmokomis po 500 Lt iki vaiko pilnametystės.

12Lietuvoje ratifikuota Jungtinių Tautų Vaiko teisių konvencija (konvencijos 27 str. 1, 2 d.) numato visuotinai pripažįstamą kiekvieno vaiko teisę turėti tokias gyvenimo sąlygas, kokių reikia jo fiziniam, protiniam, doroviniam ir socialiniam vystymuisi bei tėvų didžiausią atsakomybę už gyvenimo sąlygų, būtinų vaikui vystytis, sudarymą pagal tėvų sugebėjimus ir finansines galimybes. CK 3.192 str. 2 d. numato, jog išlaikymo dydis turi būti proporcingas nepilnamečių vaikų poreikiams bei jų tėvų turtinei padėčiai ir užtikrinantis būtinas vaikui vystytis sąlygas. Tai reiškia, kad išlaikymo dydis visais atvejais yra nukreiptas į būtinų sąlygų vaikui sudarymą, kitaip teikiamas mažesnio dydžio išlaikymas neatitiktų išlaikymo paskirties. Todėl jei būtinų vaikui vystytis sąlygų sudarymui išlaikymą priteisti objektyviai leidžia tėvų turtinė padėtis, toks pakankamas vaikui išlaikymas ir turi būti priteisiamas. Koks išlaikymo dydis užtikrina būtinas vaikui vystytis sąlygas, kiekvienu konkrečiu atveju sprendžia teismas, atsižvelgdamas į konkrečias bylos aplinkybes. Įstatymų leidėjas nenustatė išlaikymo dydžio minimalios ribos. Pažymėtina tai, kad minimalaus išlaikymo dydžio nenustatymas nelaikytinas įstatymo spraga.

13Priteistino nepilnamečiams vaikams išlaikymo tikslas yra nepilnamečių vaikų poreikių tenkinimas. Nustatant vaiko poreikių ir tėvų turtinės padėties proporcingumą, turi būti įvertinta, kokia dalimi tėvų gaunamos pajamos ir turimas turtas, t. y. tėvų turtinė padėtis, gali užtikrinti vaikų poreikių tenkinimą. Jeigu tėvų turtinė padėtis leidžia, turi būti nustatytas maksimaliai patenkinantis vaikų poreikius išlaikymo dydis, jei ne – išlaikymo dydis turi patenkinti būtinus vaiko poreikius. Kasacinis teismas yra išaiškinęs vaiko poreikių sampratą. Siekiant, kad suaugęs vaikas taptų visaverte asmenybe, išlaikymo dydis negali būti ribojamas vien vaiko minimalių (fiziologinių) poreikių tenkinimu, visais atvejais svarbu užtikrinti, kad vaikas turėtų materialines sąlygas fiziškai ir socialiai vystytis, realizuoti ir tobulinti savo įgimtus ir įgytus gebėjimus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2006 m. gegužės 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-341/2006).

14CK 3.201 str. 1 d. numato, kad teismas gali sumažinti arba padidinti priteisto išlaikymo dydį, jeigu po teismo sprendimo, kuriuo buvo priteistas išlaikymas, priėmimo iš esmės pasikeitė šalių turtinė padėtis. Pagrindas reikalauti keisti teismo nustatytą išlaikymo vaikui dydį yra svarbios aplinkybės, patvirtinančios tėvo (motinos) turtinės padėties pablogėjimą ar pagerėjimą arba vaiko poreikių pasikeitimą, kurie turi būti esminiai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. birželio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. Nr. 3K-3-294/2010).

15CK 3.192 straipsnis reglamentuoja tėvų pareigą materialiai išlaikyti savo vaikus. CK 3.198 straipsnio 1 dalis nustato, kad teismas, priteisdamas išlaikymą, turi nustatyti tokį išlaikymo dydį, kuris būtų pakankamas tenkinti bent minimalius vaikų poreikius. Būtinoms vaiko vystymosi sąlygoms sudaryti turi būti patenkinti vaiko poreikiai maistui, aprangai, būstui, sveikatai, mokslui, poilsiui, laisvalaikiui, kultūriniam ir kitokiam ugdymui. Teismas, spręsdamas klausimą dėl vaikų išlaikymo dydžio, turi nustatyti šiuos teisiškai reikšmingus faktus: konkretaus vaiko poreikius ir abiejų tėvų turtinę padėtį. Lietuvoje ratifikuota Jungtinių Tautų Vaiko teisių konvencija (konvencijos 27 str. 1, 2 d.) numato visuotinai pripažįstamą kiekvieno vaiko teisę turėti tokias gyvenimo sąlygas, kokių reikia jo fiziniam, protiniam, doroviniam ir socialiniam vystymuisi bei tėvų didžiausią atsakomybę už gyvenimo sąlygų, būtinų vaikui vystytis, sudarymą pagal tėvų sugebėjimus ir finansines galimybes. CK 3.192 straipsnio 2 dalis numato, jog išlaikymo dydis turi būti proporcingas nepilnamečių vaikų poreikiams bei jų tėvų turtinei padėčiai ir užtikrinantis būtinas vaikui vystytis sąlygas. Tai reiškia, kad išlaikymo dydis visais atvejais yra nukreiptas į būtinų sąlygų vaikui sudarymą, kitaip teikiamas mažesnio dydžio išlaikymas neatitiktų išlaikymo paskirties. Todėl jei būtinų vaikui vystytis sąlygų sudarymui išlaikymą priteisti objektyviai leidžia tėvų turtinė padėtis, toks pakankamas vaikui išlaikymas ir turi būti priteisiamas. Aiškindamas ir taikydamas CK 3.192 str. 2 d. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra suformavęs vienodą praktiką, kad teismas turi nustatyti šiuos teisiškai reikšmingus faktus: konkretaus vaiko poreikius ir abiejų vaiko tėvų turtinę padėtį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2006 m. kovo 22 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-216/2006).

16Spręsdamas vaiko išlaikymo dydžio klausimą teismas visais atvejais privalo vadovautis prioritetinės vaikų teisių ir interesų apsaugos ir gynimo principu. Nustatytas vaiko išlaikymo dydis privalo būti toks, kad galėtų būti tenkinami bent minimalūs vaiko poreikiai (CK 3.198 straipsnio 1 dalis). Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje pripažįstama, kad orientaciniu kriterijumi, priteisiant vaikui išlaikymą būtiniems poreikiams patenkinti, pripažintinas minimalios mėnesinės algos dydžio išlaikymas (Žr.: pvz.: Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2004 m. balandžio 26 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-259/2004; 2009 m. lapkričio 10 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-495/2009), mažesnis išlaikymas teismo gali būti priteisiamas tik išskirtiniais atvejais, kai tėvai dėl susiklosčiusios itin sunkios turtinės padėties ar sveikatos būklės objektyviai nėra pajėgūs teikti didesni išlaikymą. Paprastai minimalios mėnesinės algos dydžio išlaikymas vaikui gali būti priteisiamas ir tuo atveju, jei vaiko tėvai nedirba, neturi turto, o jų pajamos yra minimalios. Tokia pozicija paaiškinama tuo, kad CK 3.192 straipsnyje įtvirtinta tėvų pareiga materialiai išlaikyti savo vaikus yra imperatyvi ir jos nevykdymas negali būti pateisinamas gaunamomis minimaliomis pajamomis, bloga turtine padėtimi, kitų šeiminių ryšių susiformavimu, ar kitomis aplinkybėmis. Tėvų turtinė padėtis turi būti vertinama atsižvelgiant į faktinių aplinkybių visumą: tėvų gaunamas pajamas, turimą kilnojamąjį ir nekilnojamąjį turtą, investicijas, sveikatą, išlaikytinių skaičių, taip pat į tėvų elgesį, siekiant uždirbti, gauti pajamas vaikų išlaikymui. Asmens galėjimas ar negalėjimas pagerinti savo turtinę padėtį turi būti vertinamas tiek pagal objektyvius, tiek pagal subjektyvius veiksnius. Subjektyvūs veiksniai – tai paties asmens pastangos, noras, požiūris ir jo vertinamos galimybės gauti pajamas; objektyvūs – amžius, sveikata, šalies ekonominė situacija ir kitos aplinkybės, kurių asmuo negali valdyti ir negali būti laikomas už jas atsakingu. Nustatant iš tėvų priteistino išlaikymo dydį atsižvelgtina į tai, kad vaiko poreikiams tenkinti kiekvieną mėnesį reikalinga pinigų suma, kuri padengia komunalinių mokesčių būstui, drabužių, avalynės, vaistų, kanceliarinių prekių, pramogų pirkimo išlaidas, ir asmuo, su kuriuo vaikas gyvena, rūpinasi kasdieniais poreikiais, atitinkamai paskirstydamas pinigines lėšas pagal vaiko poreikių prioritetus (Vilniaus apygardos teismo 2011 m. birželio 30 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 2A-1458-567/2011). Visos abejonės dėl išlaikymo dydžio turi būti vertinamos vaiko interesų naudai.

17Vertinant konkrečioje byloje nurodytas svarbias faktines aplinkybes, reikia ne tik laikytis teisės normose, reglamentuojančiose vaikų ir tėvų tarpusavio išlaikymo pareigas, išdėstytų reikalavimų, bet ir vadovautis kitais Civiliniame kodekse įtvirtintais principais, tarp kurių ir CK 1.5 straipsnyje įtvirtinti teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principai bei CK 3.3 straipsnio 1 dalyje įtvirtintas prioritetinės vaikų teisių ir interesų apsaugos ir gynimo principas. Nagrinėjamoje byloje pirmosios instancijos teismas nurodytų normų ir principų nepažeidė.

18Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuota teisminė praktika šios kategorijos bylose įpareigoja žemesnės instancijos teismus nagrinėjant išlaikymo vaikams priteisimo bylas atsižvelgti ne tik į tėvų turtinę padėtį, bet ir į tėvų elgesį siekiant uždirbti, gauti pajamų vaikų išlaikymui. Tėvų pareiga teikti išlaikymą vaikui yra imperatyvi ir jos nevykdymas negali būti pateisinamas gaunamomis minimaliomis pajamomis, išlaikymo teikėjo nerūpestingu ir nesąžiningu elgesiu. Pirmos instancijos teismas pagrįstai nustatė, kad išlaikymą vaikui turi teikti abu tėvai, todėl tiek ieškovas, tiek atsakovė, būdami darbingi asmenys, turi visas galimybes prisidėti prie augančių sūnaus L. poreikių protingo tenkinimo tiek, kad būtų užtikrintos būtinos sąlygos vaikui vystytis. Nors šiuo metu ieškovo turtinė padėtis pasikeitė, tačiau nėra pagrindo daryti išvadą, kad ji ženkliai pablogėjo, be to, jis turi perspektyvą ateityje susirasti geriau apmokamą darbą ir turėti tokias pajamas, kurios užtikrintų jo paties ir jo išlaikytinių minimalių poreikių patenkinimą. Byloje nėra duomenų, kad ieškovui būtų nustatytas neįgalumas, todėl, kolegijos nuomone, atsakovas ateityje gali susirasti geriau apmokamą darbą. Todėl apeliacinės instancijos teisėjų kolegija daro išvadą, kad subjektyvių ir objektyvių veiksnių visuma leidžia teigti, jog apeliantas, kaip sąžiningas ir rūpestingas tėvas, būdamas darbingo amžiaus ir geros sveikatos, negali teisintis aplinkybe, kad jo pajamos yra labai mažos ir todėl negali teikti savo nepilnamečiam sūnui jam reikalingo išlaikymo.

19Pažymėtina, kad atsakovės turtinė padėtis nuo 2008 metų pasikeitė, ji prarado darbą, 2011-05-16 buvo atleista iš darbo savo noru, atsakovė nuo 2011-05-17 įregistruota Vilniaus teritorinėje darbo biržoje, pažymoje nėra nurodyta, ar laikotarpiu nuo 2011-05-17 atsakovė gavo nedarbo draudimo išmoką. Atsakovė su sūnumi gyvena jos tėvams priklausančiame bute, jokio turto, piniginių santaupų neturi. Tuo tarpu, kaip nurodė pirmos instancijos teismas bei apeliantas, ieškovas turi nekilnojamųjų ir kilnojamųjų daiktų – jam nuosavybės teise priklauso 1/2 buto, esančio Gedvydžių g. 29-46, Vilniuje, dvi transporto priemonės. Apeliacinės instancijos teisėjų kolegija atmeta kaip nepagrįstą apelianto argumentą, kad butas yra įkeistas AB bankui Swedbank, nes jo įsigijimui 2007-07-26 buvo paimtas 48 887,385 EUR kreditas, kadangi 2008 m. birželio 11 d. Vilniaus m. 2 apylinkės teismui priimant sprendimą civilinėje byloje Nr. 2-915-67/08 dėl išlaikymo nepilnamečiui L. K. padidinimo, šios aplinkybės teismui buvo žinomos ir jos buvo įvertintos nustatant ieškovo teiktino sūnui L. išlaikymo dydį.

20Pirmos instancijos teismas pagrįstai sprendė, kad yra iš esmės pasikeitę vaiko poreikiai, t.y. trylikamečio L. K. išlaikymui, lavinimui ir tinkamo vystymosi užtikrinimui reikia vis daugiau lėšų, nei 2008 metais. Ieškovo ir atsakovės trylikametis sūnus L. mokosi Vilniaus Sausio 13-osios vidurinėje mokykloje, po pamokų yra organizuojamos įvairios išvykos, ekskursijos. Be to, ženkliai išaugo ir būsto mokesčių, maisto produktų, paslaugų, drabužių, avalynės ir kt. kainos. Ieškovo siūlomas išlaikymas vaikui po 350 Lt per mėnesį yra visiškai nepagrįstas, nes tokios išlaikymo sumos neužtektų net minimaliems vaiko poreikiams patenkinti. Kasacinis teismas, nagrinėdamas vieną iš bylų, kurioje teismas buvo priteisęs 200 Lt per mėnesį išlaikymą vaikui, yra pasisakęs, kad tokia suma negali būti visiškai patenkinti net minimalūs fiziologiniai vaiko poreikiai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. vasario 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-71/2010).

21Teisėjų kolegija taip pat atmeta kaip nepagrįstą ieškovo argumentą, jog būsimos išlaidos jo kitų vaikų išlaikymui gali būti vertinamos kaip jo pajamų sumažėjimas.

22Ieškovas skunde nurodė, jog nėra įrodymų apie padidėjusius vaiko poreikius ir papildomai atsiradusias išlaidas. Teisėjų kolegija pažymi, jog, kaip nurodyta aukščiau, sprendžiant vaiko išlaikymo padidinimo klausimą, teismas pagrįstai vadovavosi prioritetinės vaiko teisių ir interesų apsaugos ir gynimo principu (CK 3.3 str.) ir nustatė, kad vaiko poreikiai yra iš esmės pasikeitę.

23Kiti ieškovo atskirojo skundo argumentai teisiškai nereikšmingi ir neįtakoja apskųstosios pirmosios instancijos teismo nutarties teisėtumo ir pagrįstumo.

24Remdamasi tuo, kas išdėstyta, teisėjų kolegija daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas teisingai įvertino byloje surinktus įrodymus ir tuo pagrindu tinkamai pritaikė materialinės teisės normas, dėl ko skundžiamas teismo sprendimas yra teisėtas ir pagrįstas, naikinti jį apeliacinio skundo motyvais nėra pagrindo (CPK 320 str.).

25Atmetus apeliacinį skundą, iš ieškovo atsakovei priteistinos jos apeliacinėje instancijoje patirtos bylinėjimosi išlaidos. Atsakovė pateikė dokumentus, kurie pagrindžia jos patirtas bylinėjimosi išlaidas 1 500 Lt sumai. Tačiau teisėjų kolegija, įvertinusi atsakovės atstovo apeliacinėje instancijoje laiko sąnaudas – atsiliepimo į apeliacinį skundą surašymą ir pateikimą, bei LR teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 patvirtintas „Rekomendacijas dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio patvirtinimo“, atsižvelgdama į pateiktus dokumentus, pagrindžiančius turėtas išlaidas advokato pagalbai apmokėti, atsakovės naudai iš ieškovo priteisia 1 200 Lt.

26Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos Civilinio proceso kodekso 325 straipsniu, 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 331 straipsniu,

Nutarė

27Vilniaus miesto 2 apylinkės teismo 2011 m. gruodžio 12 d. sprendimą palikti nepakeistą.

28Priteisti iš ieškovo D. K. atsakovės R. V. naudai patirtas bylinėjimosi išlaidas – 1 200 Lt.

Proceso dalyviai
Ryšiai
1. Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija,... 2. kolegijos pirmininkės ir pranešėjos Jadvygos Mardosevič,... 3. kolegijos teisėjų Loretos Lipnickienės ir Henricho Jaglinskio, apeliacine... 4. Kolegija, išnagrinėjusi civilinę bylą,... 5. Ieškovas prašė pakeisti Vilniaus miesto 2 apylinkės teismo 2008-06-11... 6. Atsakovė su pareikštu ieškiniu nesutiko ir prašė jį atmesti.... 7. Vilniaus miesto 2 apylinkės teismas 2011-12-12 sprendimu ieškinį atmetė ir... 8. Apeliaciniu skundu ieškovas prašo panaikinti Vilniaus miesto 2 apylinkės... 9. Apeliacinis skundas atmestinas.... 10. Apeliacinis procesas yra bylos nagrinėjimas apeliacinės instancijos teisme... 11. Bylos medžiaga nustatyta, kad ieškovas yra nepilnamečio vaiko L. K., gimusio... 12. Lietuvoje ratifikuota Jungtinių Tautų Vaiko teisių konvencija (konvencijos... 13. Priteistino nepilnamečiams vaikams išlaikymo tikslas yra nepilnamečių... 14. CK 3.201 str. 1 d. numato, kad teismas gali sumažinti arba padidinti priteisto... 15. CK 3.192 straipsnis reglamentuoja tėvų pareigą materialiai išlaikyti savo... 16. Spręsdamas vaiko išlaikymo dydžio klausimą teismas visais atvejais privalo... 17. Vertinant konkrečioje byloje nurodytas svarbias faktines aplinkybes, reikia ne... 18. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuota teisminė praktika šios kategorijos... 19. Pažymėtina, kad atsakovės turtinė padėtis nuo 2008 metų pasikeitė, ji... 20. Pirmos instancijos teismas pagrįstai sprendė, kad yra iš esmės pasikeitę... 21. Teisėjų kolegija taip pat atmeta kaip nepagrįstą ieškovo argumentą, jog... 22. Ieškovas skunde nurodė, jog nėra įrodymų apie padidėjusius vaiko... 23. Kiti ieškovo atskirojo skundo argumentai teisiškai nereikšmingi ir... 24. Remdamasi tuo, kas išdėstyta, teisėjų kolegija daro išvadą, kad pirmosios... 25. Atmetus apeliacinį skundą, iš ieškovo atsakovei priteistinos jos... 26. Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos Civilinio proceso... 27. Vilniaus miesto 2 apylinkės teismo 2011 m. gruodžio 12 d. sprendimą palikti... 28. Priteisti iš ieškovo D. K. atsakovės R. V. naudai patirtas bylinėjimosi...