Byla 2A-1312-431/2013
Dėl paskolos sutarties sąlygos ir hipotekos sandorio pripažinimo negaliojančiu, arešto panaikinimo

1Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Laimos Gerasičkinienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Antano Rudzinsko, Jūratės Varanauskaitės,

2rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės D.A.V. apeliacinį skundą dėl Varėnos rajono apylinkės teismo 2011 m. birželio 27 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovo D.A.V. ieškinį atsakovui K.G. dėl paskolos sutarties sąlygos ir hipotekos sandorio pripažinimo negaliojančiu, arešto panaikinimo.

3Teisėjų kolegija, apeliacine tvarka išnagrinėjusi civilinę bylą,

Nustatė

4I. Ginčo esmė

5Ieškovė D.A.V. paduotu ieškiniu atsakovui K.G. prašo pripažinti negaliojančią 2008-05-12 paskolos sutarties 1.1. punkto sąlygą dėl 0.2 procentų delspinigių mokėjimo, už kiekvieną praleistą dieną nuo sumos, kurią sumokėti praleistas terminas, ją pripažinus negaliojančia panaikinti 2009-11-17 Alytaus hipotekos skyriaus nutarties dalį dėl 11000 Lt delspinigių išieškojimo. Taip pat, pripažinti negaliojančia 2008-05-12 hipotekos sandorį ( įkeitimo faktas patvirtintas Hipotekos lakštu Nr. ( - )) dėl nuosavybės teise priklausančio 700/7380 ha žemės sklypo, kurio unikalus Nr. ( - ), esančio ( - ) ir pastato-ūkinio pastato, kurio unikalus Nr. ( - ), esančio ( - ) įkeitimo kaip neatitinkančio įstatymų reikalavimų. Panaikinti asmeninės nuosavybės teise priklausančio 0,378 ha žemės sklypo, unikalus Nr. ( - ) , ūkinio pastato, unikalus Nr. ( - ), esančio ( - )areštą.

6Ieškovė nurodė, kad Paskolos įsipareigojimas dėl 0.2 procentų delspinigių nuo negrąžintos paskolos sumos pažeidžia sutarčių lygybės principą. Ši sąlyga suteikia atsakovui perdėtą pranašumą, neatitinka protingumo, sąžiningumo reikalavimų. Alytaus apylinkės teismo hipotekos skyrius pagrįstai sumažino delspinigių sumą iki komercinių bankų vidutinės palūkanų normos (10 procentų metinių palūkanų). Paskolos grąžinimo terminas suėjo 2009-12-12. Delspinigiai pernelyg dideli, pažeidžia ieškovės, kaip silpnesnės šalies interesus, todėl ši sąlyga naikintina. Ieškovė nurodė, kad hipotekos sandoris pripažintinas negaliojančiu, kadangi neatitinka įstatymų reikalavimų, prieštaraujantis imperatyvioms įstatymo nuostatoms. Sutartinė hipoteka pripažintina negaliojančia CK 1.80 str. pagrindu. Hipotekos sandoris pripažintinas negaliojančiu, nes negalėjo būti įregistruota hipoteka daliai namų valdos žemės sklypo ir tik ūkio pastatui. Žemės sklypo dalis atskirai nesuformuota ir nepažymėta, todėl negalėjo būti hipotekos objektu. Nėra aišku kuri žemės sklypo dalis yra įkeista. Pastatas – ūkio pastatas galėjo būti įkeistas tik kartu su gyvenamuoju namu.

7II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

8Varėnos rajono apylinkės teismas nusprendė ieškinį atmesti. Pirmosios instancijos teismas nustatė, kad 2008-05-12 notariškai patvirtinta paskolos sutartimi, K.G. paskolino D.A.V. 110 000 litų, kuriuos ji įsipareigojo grąžinti iki 2008-11-12 be palūkanų. Ta pačia sutartimi D.A.V. įsipareigojo mokėti K.G. po 0.2 procento delspinigių už kiekvieną praleistą dieną nuo sumos, kurią sumokėti praleistas terminas. Hipotekos lakštu skolininkė D.A.V. kreditoriui K.G. įkeitė turtą – 700/3780 žemės sklypo, esančio ( - ), unikalus Nr. ( - ), pastatas – ūkio pastatą, ( - ), unikalus Nr. ( - ), esantį žemės sklype, kurio kadastrinis Nr. ( - ) ( - ) k.v., įkeitimu užtikrinant 2008-05-12 paskolos sutartį (b.l. 10).

9Kauno apygardos teismo 2010-01-27 nutartimi buvo atmestas D.A.V. atskirasis skundas dėl Alytaus rajono apylinkės teismo hipotekos skyriaus 2009 m. lapkričio 17 d. nutarties civilinėje byloje pagal pareiškėjo K.G. pareiškimą suinteresuotam asmeniui D.A.V. dėl priverstinio skolos išieškojimo (b.l. 18-21). Dėl prašomų priteisti delspinigių teismas pasisakė atskirai ir nurodė, kad 40 260 litų delspinigių suma yra aiškiai per didelė, neatitinkanti protingumo, sąžiningumo bei teisingumo principų, nes sudaro beveik pusę visos reikalaujamos skolos dydžio. Todėl reikalaujamą priteisti sumą sumažino iki komercinių bankų nustatytų palūkanų, skaičiuojamų vertinant vidutinę tarpbankinę palūkanų normą ir komercinių bankų nustatytą maržą, laikotarpiu nuo paskolos grąžinimo termino suėjimo iki kreditoriaus kreipimosi į teismą dienos.

10Dėl pripažinimo negaliojančia paskolos sutarties sąlygos, numatančios delspinigius, pirmosios instancijos teismas konstatavo, kad CK 6.223 str.3 d. numato, jog ieškinį dėl sutarties pakeitimo galima pareikšti tik po to, kai šalis atsisako pakeisti sutartį ar per trisdešimt dienų iš jos negautas atsakymas į pasiūlymą pakeisti sutartį, jeigu sutartis ar įstatymai nenustato kitokios sutarties numatytais atvejais. Tokių aplinkybių ieškovė nenurodo, todėl vienos iš šalių reikalavimu sutartis gali būti pakeista teismo sprendimu ( CK 6.223 str.2 d.) ir tai padaryta 2009-11-17 Alytaus hipotekos skyriaus nutartimi.

11Dėl hipotekos sandorio pripažinimo negaliojančiu, pirmosios instancijos teismas konstatavo, jog CK 4.171 str.1 d. numato, kad hipotekos objektu gali būti atskiri viešame registre įregistruoti, iš civilinės apyvartos neišimti nekilnojamieji daiktai, kurie gali būti parduoti viešose varžytinėse. Viešame nekilnojamojo turto registre nurodyta, kad ieškovei 2008-04-24 įregistruotos nuosavybės teisės į pastatą – ūkio pastatą su vietiniu centriniu šildymu, užstatymo plotas 176 kv.m. Hipotekos lakšte nurodyti daiktai, dalis, kuri įkeičiama. CK 4.171 str. 6 d. numato, kad įkeičiant tam pačiam savininkui priklausančio daikto dalį, toji dalis turi būti tiksliai apibrėžta ir įregistruota viešame registre, kaip atskiras objektas. Hipotekos lakštu įkeista 700/3780 ha žemės sklypo dalis ir pastatas – ūkio pastatas, plane pažymėtas 6IIž. Kad šių daiktų savininkė yra ieškovė įrodyta viešo registro duomenimis. Ieškovė hipotekos lakštu įkeitė nekilnojamuosius daiktus, kurie keičia disponavimo jais galimybes, o teismo nutartimi buvo taikytas nekilnojamojo daikto areštas ir teismo nutartis, turi įtakos registruojamo nekilnojamojo daikto teisiniam statusui, sudarant turto įkeitimą buvo suformuotas naujas nekilnojamasis daiktas. Ieškovė hipotekos lakšte patvirtino, kad įkeičiama žemės sklypo dalis, žemės sklypo ribų plane pažymėta „B/700“ ( b.l. 8-10). Žemės sklypo dalis atžymėta žemės sklype, žemės sklypo pakitimai derinti su valstybės institucija, kurios kompetencijoje buvo priežiūra ir kontrolė formuojamų ir registruojamų žemės sklypų ar jų pakitimų ( b.l. 25,26). Taigi žemės sklypo dalis apibrėžta ir registruota nekilnojamojo turto registre. Šalys apibrėžė ir nustatė, kad hipotekos sutartimi įkeičiama 700/3780 ha dalis žemės sklypo ir pastatas, kurio unikalus Nr. ( - ). Reikalavimai hipotekos objektui, kai žemė įkeičiama arba neįkeičiama, nustatyti CK 4.171 str.12 d.

12III. Apeliacinių skundų ir atsiliepimo į juos argumentai

13Apeliaciniu skundu ieškovė D.A. V. prašė panaikinti 2010-05-18 Varėnos rajono apylinkės teismo sprendimą ir priimti naują sprendimą- ieškinį patenkinti.

14Apeliantė nurodė, kad ieškiniu prašė peržiūrėti nesąžiningai nustatytą delspinigių mokėjimo sąlygą sutartyje. Toks reikalavimas galėjo būti pareikštas nepaisant to, kad pagal CK 6.223 str. 3 d. ieškinį dėl sutarties pakeitimo galima pareikšti tik po to, kai šalis atsisako pakeisti sutartį ar per 30 dienų negauna atsakymo į pasiūlymą pakeisti sutartį. Ieškovė ieškinį pareiškė po to, kai atsakovas nutraukė paskolos sutartį ir pradėjo išieškojimą iš įkeisto turto, todėl tuo momentu neturėjo galimybės siūlyti atsakovui pakeisti sutarties sąlygą. Tačiau CK 6.224 straipsnis leidžia pripažinti sutartį negaliojančia. Ieškovė nėra patyrusi nurodomuose paskoliniuose santykiuose, todėl atsakovas pasinaudojo susiklosčiusia situacija ir sudarė ieškovei nepalankią sutartį ginčijamų delspinigių dalyje.

15Pirmosios instancijos teismas atmesdamas reikalavimą pripažinti hipotekos sandorį negaliojančiu, pažeidė materialines teisės normas liečiančias hipotekos sandorių sudarymą, nekilnojamojo daikto įkeitimo taisykles, numatytas CK 4.171 straipsnyje. Hipotekos objektu gali būti atskiri viešame registre registruojami nekilnojamieji daiktai, kurie gali būti pateikti parduoti viešose varžytinėse. Todėl 700/3780 ha dalis atskirai nesuformuoto ir nepažymėto namų valdos žemės sklypo negali būti hipotekos objektu. Taip pat nesilaikyta CK 4.171 straipsnio 6 dalies reikalavimo, kad norint įkeisti tam pačiam savininkui priklausančio turto dalį, toji dalis turi būti tiksliai apibrėžta ir įregistruota viešame registre kaip atskiras objektas, tuo tarpu žemės sklypo dalis kaip tokia nėra tiksliai apibrėžta, nėra pažymėta atskirame žemės sklypo plane ir nėra kaip tokia įregistruota nekilnojamojo turto registre. Neaišku, ar būtent įkeistoje žemės sklypo dalyje yra pastatytas ūkio pastatas, sudarant įkeitimo sutartį nebuvo suformuotas naujas nekilnojamasis daiktas.

16Pirmosios instancijos teismas neįvertino, kad buvo pažeistos materialinės teisės normos, reglamentuojančios pagrindinių daikto ir priklausinių įkeitimą. Nesuformavus ir neapibrėžus įkeičiamo žemės sklypo, nėra aišku, kokie statiniai įkeisti. Ūkio pastatas, kuris savo esme gali būti laikomas gyvenamojo namo ar žemės sklypo priklausiniu, nėra įregistruotas kaip priklausinys, o gyvenamasis namas, kuris iš esmės yra pagrindinis daiktas, iš viso nėra įkeistas. Jei hipotekos registre neįregistruota pagrindinio daikto hipoteka, ji negalioja ir pagrindinio daikto priklausiniams. Nekilnojamieji daiktai, neįregistruoti kaip pagrindinio daikto priklausiniai, negali būti pripažįstami įkeistais priklausiniais hipotekos teisėjui vykdant išieškojimą pagal CPK normas. Todėl iš tikrųjų yra įkeistas tik ūkio pastatas, kuris nėra pagrindinis daiktas ir neįregistruotas kaip gyvenamojo namo ar žemės priklausinys, bei įkeista idealioji sklypo dalis, kuri nėra apibrėžta ir tiksliai įregistruota Nekilnojamojo turto registre.

17Atsiliepimu į apeliacinį skundą atsakovas prašė jį atmesti ir pirmosios instancijos teismo sprendimą palikti nepakeistą. Nurodė, kad paskolos sutartyje numatytų delspinigių dydžio klausimas yra išspręstas 2009-11-17 Alytaus rajono apylinkės teismo nutartimi civilinėje byloje Nr. 2-2237-470/2009, kuria delspinigių dydis buvo sumažintas iki komercinių bankų nustatytų palūkanų. Todėl ieškovės argumentai dėl sutartinių delspinigių sumažinimo neturi teisinės reikšmės, nes tokio dydžio jie nėra reikalaujami. CK 4.171 straipsnio 6 dalis leidžia įkeisti savininkui priklausančio turto dalį ir nereikalauja, kad ji būtų suformuota kaip atskiras daiktas, ji tik turi būti aiškiai apibrėžta ir galima įregistruoti kaip atskiras objektas, t.y. kaip nekilnojamojo daikto dalis. Hipotekos lakšte įrašyta, kad įkeičiama sklypo dalis, plane pažymėta „B/700“, todėl buvo laikytasi CK 4.171 straipsnio 1 dalies ir 6 dalies reikalavimų. Žemės sklypo dalies pardavimui iš varžytinių jokių teisinių kliūčių nėra, nes šalys aiškiai apibrėžė įkeičiamą žemės sklypo dalį plane, o hipotekos lakšte bei registre nurodė įkeičiamos žemės sklypo dalies plotą. Įkeistas pastatas yra įkeisto žemės sklypo plote ir gali funkcionuoti savarankiškai, jo įkeitimui netrukdo tai, kad jis nėra įregistruotas kaip priklausinys, nes įkeičiant žemę yra įkeičiami ant jos esantys statiniai kaip priklausiniai.

18IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

19Pagal CPK 320 straipsnio 1 dalį, bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas. Teisėjų kolegija nagrinėjamoje byloje nenustatė CPK 329 straipsnio 2 dalyje nurodytų absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų. Apeliacinės instancijos teismas tikrina teismo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą dėl apskųstosios dalies ir analizuoja apeliaciniame skunde bei atsiliepimuose į jį nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme numatytas išimtis (CPK 329 str.).

20Ieškovė, reikšdama reikalavimą pripažinti negaliojančia 2008-05-12 paskolos sutarties 1.1. punkto sąlygą dėl 0,2 procentų delspinigių mokėjimo, už kiekvieną praleistą dieną nuo sumos, kurią sumokėti praleistas terminas, ją pripažinus negaliojančia - panaikinti 2009-11-17 Alytaus hipotekos skyriaus nutarties dalį dėl 11 000 Lt delspinigių išieškojimo, iš esmės siekė pasekmių, atleidžiančių ją nuo pareigos mokėti nustatytus delspinigius, o reikalavimą grindė Civilinio kodekso normomis, reglamentuojančiomis atsisakymą nuo sutarties atskiros sąlygos, bei nurodomomis faktinėmis aplinkybėmis, kad kita sutarties šalis nesąžiningai pasinaudojo tuo, jog ieškovė nuo jos priklausė, buvo ekonomiškai silpna ir turėjo finansinių sunkumų, neinformuota ir nepatyrusi, t.y. CK 6.228 straipsnio reglamentuojamomis nuostatomis. Aplinkybės, kuriomis būtų grindžiamas sutarties sąlygos negaliojimas CK pirmosios knygos numatytais sandorių negaliojimo pagrindais, nebuvo nurodytos ir atitinkamai nebuvo nagrinėjamos pirmosios instancijos teisme. Todėl teisėjų kolegija, vadovaudamasi CPK 13 straipsnyje įtvirtintu dispozityvumo principu, sprendžia, kad ieškovės, manančios, kad jos teisės pažeistos, pasirinktas pažeistų teisių gynimo būdas, buvo siekis pakeisti sutarties sąlygą dėl delspinigių taip, kad delspinigiai joje nebūtų numatyti. Nors formuluojant ieškinio pagrindą ir nurodomos skirtingus bei nesusijusius teisinius santykius reglamentuojančios įstatymo normos, tačiau ieškinio dalykas nustato teisminio nagrinėjimo objektą ir ribas. Todėl pirmosios instancijos teismas, vykdydamas savo pareigą teisingai išspręsti bylą, nustatyti subjektinės teisės pažeidimą ir jos teisinio gynimo būdą, neperžengdamas asmens ieškiniu nustatytų ribų, pagrįstai nagrinėjo reikalavimą dėl sutarties sąlygos pakeitimo.

21Teisę atsisakyti sutarties ar atskiros jos sąlygos CK 6.228 straipsnio 1 dalyje numatytais pagrindais turinčios šalies prašymu teismas turi teisę išnagrinėti sutartį ar atskirą jos sąlygą ir jas atitinkamai pakeisti, kad sutartis ar atskira jos sąlyga atitiktų sąžiningumo ir protingus sąžiningos verslo praktikos reikalavimus. Tačiau įstatymas taip pat nustato tam tikrus reikalavimus šaliai tam, kad teismas tokį reikalavimą turėtų pagrindą nagrinėti, t.y. turi būti įvykdyti CK 6.223 straipsnio reikalavimai, pagal kuriuos ieškinį dėl sutarties pakeitimo galima pareikšti tik po to, kai kita šalis atsisako pakeisti sutartį ar per trisdešimt dienų iš jos negautas atsakymas į pasiūlymą pakeisti sutartį, jeigu sutartis ar įstatymai nenustato kitokios sutarties pakeitimo tvarkos. Nagrinėjamu atveju ieškovė reikalavimą pareiškė tik po to, kai atsakovas nutraukė paskolos sutartį ir pradėjo išieškojimą iš įkeisto turto.

22Sutarties pakeitimas yra vienas sutarties išsaugojimų būdų, kurio bendrosios nuostatos reglamentuojamos CK 6.223 straipsnyje. Sutartis gali būti keičiama šalių susitarimu arba vienos šalies prašymu teismine tvarka. Kai šalys savo susitarimu (gera valia) nesusitaria dėl esamos sudarytos sutarties pakeitimo, suinteresuota sutarties pakeitimu šalis turi teisę, jos manymu, ginčijamos sutarties sąlygų pažeidžiamas savo teises ginti pateikdama ieškinį teisme ir prašydama pakeisti susiformavusį teisinį santykį (CK 1.138 straipsnio 5 punktas). Kai yra pareikštas reikalavimas pakeisti sutarties sąlygas CK 6.204 straipsnio pagrindu, visų pirma turi būti sprendžiama, ar nėra jo taikymo sąlygų, ir tik tada, kai nustatoma, kad nėra šioje normoje nustatyto sutarties keitimo pagrindo, sprendžiama dėl vienašališko sutarties nutraukimo pagal CK 6.217 straipsnio nuostatas, t. y. išsprendžiamas sutarties pakeitimo ir jos nutraukimo konkurencijos klausimas. Sutarties nutraukimas, nenustačius, ar pasikeitusiomis aplinkybėmis nebuvo galima jos išsaugoti, pažeistų sutarties išsaugojimo principą (favor contractus). Tačiau, pripažįstant šio principo svarbumą sutartiniuose santykiuose, negalima šio principo suabsoliutinti, paneigiant kitų kreditoriaus teisių gynimo būdų egzistavimą ir panaudojimo galimybę.

23Teisėtai sudaryta ir galiojanti sutartis šalims turi įstatymo galią (CK 6.189 straipsnio 1 dalis). Vienos šalies pareiga vykdyti sutartinę prievolę atitinka kitos šalies reikalavimo teisę, kuri yra ginama įstatymu, nes už sutartinių prievolių nevykdymą arba netinkamą vykdymą gali būti taikoma sutartinė atsakomybė (CK 6.256 straipsnio 1 dalis). Sutarties privalomumo ir vykdytinumo principai, kuriais grindžiami sutartiniai santykiai, lemia, kad bet koks sutarties netinkamas vykdymas reiškia sutarties pažeidimą, už kurį atsakinga sutartinių įsipareigojimų nevykdanti sutarties šalis. Sutarties šaliai neįvykdžius arba netinkamai įvykdžius sutartį, kita sutarties šalis, atsižvelgiant į aplinkybes, įgyja teisę naudotis sutartyje ir įstatyme nustatytais teisių gynimo būdais, įtvirtintais tiek bendrosiose sutarčių teisės normose, tiek ir atitinkamas sutartis reguliuojančiose teisės normose. CK 6.204 straipsnio nuostatomis visų pirma siekiama išsaugoti sutartinius santykius, t. y. kai sutarties šalis nebegali vykdyti prisiimtų įsipareigojimų pirminėmis sutarties sąlygomis dėl aplinkybių, atsiradusių ne dėl jos kaltės, ir kita sutarties šalis atsisako sutartį pakeisti, tai gali padaryti teismas ir sutartiniai santykiai tęsis toliau. Esminis šio instituto reguliavimo principas įtvirtintas CK 6.204 straipsnio 1 ir 3 dalyse, būtent sutarties vykdymo pasunkėjimas neatleidžia sutarties šalies nuo pareigos vykdyti sutartį ir nesuteikia savaime teisės sustabdyti įsipareigojimų vykdymo, t. y. esant pasikeitusioms aplinkybėms, sutarties privalomumo ir vykdytinumo principai išlieka. Sutarties privalomumo principas reiškia, kad šalis, negalinti tinkamai vykdyti sutarties dėl vykdymo suvaržymo esant pasikeitusiomis aplinkybėmis, turi nedelsti ir spręsti sutarties pakeitimo klausimą kuo greičiau, kad būtų atkurta sutartinių prievolių pusiausvyra. Prašymas kitai šaliai keisti sutartį turi būti pareikštas tuoj pat po sutarties įvykdymo suvaržymo. CK 6.204 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad jei šalys per protingą terminą nesusitaria dėl sutarties pakeitimo, tai bet kuri iš jų, t. y. ir ta šalis, kuri kreipėsi su prašymu, ir šalis, į kurią buvo kreiptasi, turi teisę prašyti teismo spręsti dėl sutarties tolimesnio likimo, t. y. ją pakeisti ar nutraukti nustatant sutarties nutraukimo sąlygas.

24Nagrinėjamu atveju ieškovė nesikreipė į kitą sutarties šalį ir atitinkamai į teismą tuo metu, kai sutartis dar galiojo. Atsakovas, kurio teisės buvo pažeistos netinkamu ieškovės prievolės vykdymu, pasinaudojo jam įstatymų suteikiama teise ir kreipėsi dėl priverstinio sutarties vykdymo, reikalaudamas išieškoti ir sutartyje nustatyto dydžio delspinigius. Todėl, vadovaujantis pirmiau nurodytais pagrindais ir motyvais, po pradėto sutarties priverstinio vykdymo pasibaigus jos įvykdymo terminams, sutarties sąlygos dėl nustatytų netesybų, kurios turi užtikrinti tinkamą prievolės įvykdymą, pakeitimui nebėra teisinio pagrindo. Netesybos – tai įstatymų, sutarties ar teismo nustatyta pinigų suma, kurią skolininkas privalo sumokėti kreditoriui, jeigu prievolė neįvykdyta arba netinkamai įvykdyta (bauda, delspinigiai) (CK 6.71 str.1d.).

25Ieškovės nurodomos pažeistos teisės dėl aiškiai per didelių netesybų, yra gintinos CK 6.73 straipsnio 2 dalies pagrindu, nustatančiu, kad jeigu netesybos aiškiai per didelės arba prievolė iš dalies įvykdyta, teismas gali netesybas sumažinti, tačiau tik tiek, kad jos netaptų mažesnės už nuostolius, patirtus dėl prievolės neįvykdymo ar netinkamo įvykdymo. Kaip teisingai pažymėjo pirmosios instancijos teismas, Kauno apygardos teismo 2010-01-27 nutartimi, kuria buvo atmestas D.A.V. atskirasis skundas dėl Alytaus rajono apylinkės teismo hipotekos skyriaus 2009 m. lapkričio 17 d. nutarties civilinėje byloje pagal pareiškėjo K.G. pareiškimą suinteresuotam asmeniui D.A.V. dėl priverstinio skolos išieškojimo, taip pat buvo išspręstas klausimas dėl prašomų priteisti delspinigių, teismas nurodė, kad 40 260 litų delspinigių suma yra aiškiai per didelė, neatitinkanti protingumo, sąžiningumo bei teisingumo principų, nes sudaro beveik pusę visos reikalaujamos skolos dydžio, todėl reikalaujamą priteisti sumą sumažino iki komercinių bankų nustatytų palūkanų, skaičiuojamų vertinant vidutinę tarpbankinę palūkanų normą ir komercinių bankų nustatytą maržą, laikotarpiu nuo paskolos grąžinimo termino suėjimo iki kreditoriaus kreipimosi į teismą dienos, t.y. iki 11 000 Lt.

26Apeliantės argumentai, kad pirmosios instancijos teismas neteisėtai nepripažino 2008-05-12 hipotekos sandorio negaliojančiu, atmestini.

27Hipotekos lakšte nurodomas įkeičiamas daiktas, turtas:

  1. dalis žemės sklypo 700/3780, adresas ( - ), plotas 0.3780 ha, žemės sklypo kadastrinis adresas – ( - ) kadastrinė vietovė.
  2. pastatas – ūkio pastatas, unikalus Nr. ( - ), adresas- ( - ), pažymėjimas plane – 6IIž., paskirtis – pagalbinio ūkio, tūris – 493 kub.m., užstatytas plotas 176 kv.m., žemės sklypo, kuriame yra pastatas, kadastrinis adresas ( - ) k.v.

28Hipotekos lakšto pastabose nurodyta, kad įkeičiamo žemės sklypo dalis žemės sklypo ribų plane pažymėta „B/700“.

29Pagal CK 4.171 straipsnio 6 dalį buvo galima įkeisti tam pačiam savininkui priklausančio daikto dalį, toji dalis turėjo būti tiksliai apibrėžta ir įregistruota viešame registre kaip atskiras objektas, pagal 7 dalį, įkeičiant statinius, kartu turi būti įkeistas ir žemės sklypas, ant kurio stovi statiniai.

30Teisėjų kolegija sprendžia, kad hipotekos lakštu įkeistas turtas atitiko visus CK 4.171 straipsnio reikalavimus, nes žemės sklypas su statiniais ( - ) yra įregistruoti ieškovės nuosavybės teise (b.l.31-36), įkeičiama sklypo dalis buvo tiksliai apibrėžta tiek jos plotu, tiek pažymėjimu žemės sklypo ribų plane, atitinkamai Nekilnojamojo turto registre bei Hipotekos registre ši turto dalis įregistruota kaip atskiras objektas. Minėto straipsnio reguliuojamo teisinio santykio kontekste naudojama sąvoka „kaip atskiras objektas“ neturi būti suprantama kaip suformuotas atskirojo nekilnojamojo turto objektas pagal Nekilnojamojo turto registro įstatymo nuostatas. Kadangi CK 4.171 straipsnio 6 dalis numatė galimybę įkeisti savininkui priklausančio turto dalį, tai ta dalis nėra atskiras nekilnojamojo turto objektas, nes tuomet toks daiktas jau nebus kito daikto dalimi, o taps nauju žemės sklypu su jam suteikiamu unikaliu numeriu. Atskiras objektas CK 4.171 straipsnio prasme vertintinas kaip nekilnojamojo daikto dalis, kuri gali būti parduota viešosiose varžytinėse, o tam būtina, kad ta dalis būtų tiksliai apibrėžta, kas ir buvo padaryta nagrinėjamu atveju. Viešajame registre yra pakankamai duomenų, kad pardavus turtą iš varžytinių būtų galima teisės aktų nustatyta tvarka įregistruoti ieškovės ir pirkėjo bendrosios dalinės nuosavybės teises į žemės sklypą. Atmetus apeliantės argumentus dėl žemės sklypo dalies įkeitimo pripažinimo negaliojančiu, atitinkamai netenkintini ir argumentai, kuriais teigiama, jog neaišku, ant kokios žemės ir kokie statiniai įkeisti. Pagal CK 4.171 straipsnio 12 dalį, įkeičiant žemę, kaip priklausiniai įkeičiami ir ant jos esantys statiniai. Šiuo atveju yra įkeista žemės sklypo dalis, kuri yra aiškiai apibrėžta ir įregistruota viešame registre, bei joje esantis pastatas, unikalus Nr. ( - ), viešame Nekilnojamojo turto registre įregistruotos 2008-04-24 pagal statinio pripažinimo tinkamu naudotis aktą, įrašas galioja nuo 2008-04-30, kuris, jei hipotekos sutartyje nebūtų įkeistas kaip savarankiškas daiktas, būtų įkeičiamas kaip priklausinys, jeigu šalys nebūtų susitarusios kitaip.

31Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi apeliacinį skundą, pažymi, kad pirmosios instancijos teismas teisingai vertino reikšmingas ginčo teisingam išnagrinėjimui bylos aplinkybes ir priėmė teisėtą bei pagrįstą sprendimą, todėl nepripažinus pagrįstais apeliacinio skundo argumentų, kurių pagrindu prašoma panaikinti pirmosios instancijos teismo sprendimą, apeliacinis skundas netenkintinas, o pirmosios instancijos teismo sprendimas paliktinas nepakeistas.

32Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos CPK 325-331 str.,

Nutarė

33Varėnos rajono apylinkės teismo 2011 m. birželio 27 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Proceso dalyviai
Ryšiai
1. Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija,... 2. rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės D.A.V.... 3. Teisėjų kolegija, apeliacine tvarka išnagrinėjusi civilinę bylą,... 4. I. Ginčo esmė... 5. Ieškovė D.A.V. paduotu ieškiniu atsakovui K.G. prašo pripažinti... 6. Ieškovė nurodė, kad Paskolos įsipareigojimas dėl 0.2 procentų... 7. II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė... 8. Varėnos rajono apylinkės teismas nusprendė ieškinį atmesti. Pirmosios... 9. Kauno apygardos teismo 2010-01-27 nutartimi buvo atmestas D.A.V. atskirasis... 10. Dėl pripažinimo negaliojančia paskolos sutarties sąlygos, numatančios... 11. Dėl hipotekos sandorio pripažinimo negaliojančiu, pirmosios instancijos... 12. III. Apeliacinių skundų ir atsiliepimo į juos argumentai... 13. Apeliaciniu skundu ieškovė D.A. V. prašė panaikinti 2010-05-18 Varėnos... 14. Apeliantė nurodė, kad ieškiniu prašė peržiūrėti nesąžiningai... 15. Pirmosios instancijos teismas atmesdamas reikalavimą pripažinti hipotekos... 16. Pirmosios instancijos teismas neįvertino, kad buvo pažeistos materialinės... 17. Atsiliepimu į apeliacinį skundą atsakovas prašė jį atmesti ir pirmosios... 18. IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai... 19. Pagal CPK 320 straipsnio 1 dalį, bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas... 20. Ieškovė, reikšdama reikalavimą pripažinti negaliojančia 2008-05-12... 21. Teisę atsisakyti sutarties ar atskiros jos sąlygos CK 6.228 straipsnio 1... 22. Sutarties pakeitimas yra vienas sutarties išsaugojimų būdų, kurio... 23. Teisėtai sudaryta ir galiojanti sutartis šalims turi įstatymo galią (CK... 24. Nagrinėjamu atveju ieškovė nesikreipė į kitą sutarties šalį ir... 25. Ieškovės nurodomos pažeistos teisės dėl aiškiai per didelių netesybų,... 26. Apeliantės argumentai, kad pirmosios instancijos teismas neteisėtai... 27. Hipotekos lakšte nurodomas įkeičiamas daiktas, turtas:
    28. Hipotekos lakšto pastabose nurodyta, kad įkeičiamo žemės sklypo dalis... 29. Pagal CK 4.171 straipsnio 6 dalį buvo galima įkeisti tam pačiam savininkui... 30. Teisėjų kolegija sprendžia, kad hipotekos lakštu įkeistas turtas atitiko... 31. Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi apeliacinį skundą, pažymi, kad pirmosios... 32. Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija,... 33. Varėnos rajono apylinkės teismo 2011 m. birželio 27 d. sprendimą palikti...